Byla 2A-269-112/2015
Dėl pažeistų teisių

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. M. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui A. V., tretiesiems asmenims A. D., Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl pažeistų teisių,

Nustatė

2ieškovė J. M. ieškiniu prašė:

31) pripažinti atsakovo A. V. atsisakymą duoti sutikimą naujam nekilnojamojo turto kadastro objektui suformuoti ir įregistruoti nepagrįstu bei neteisėtu;

42) pripažinti ieškovei teisę be atsakovo A. V. sutikimo sudaryti ir įregistruoti atskirą nekilnojamojo turto kadastro objektą iš namo, esančio ( - ), ieškovei priklausančių antro aukšto patalpų: 201/22,58 kv. m; 202/11,30 kv. m; 203/2,82 kv. m; 204/4,26 kv. m.; 205/16,16 kv. m; 206/2,91 kv. m; 207/12,22 kv. m; 208/13,01 kv. m; 209/14,96 kv. m; 210/2,24 kv. m; 211/2,16 kv. m; 212/15,11 kv. m; 213/17,07 kv. m; 214/2,27 kv. m; 215/2,86 kv. m; 216/9,28 kv. m; 217/13,81 kv. m;

53) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

7Palangos miesto apylinkės teismas 2017-10-14 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui A. V. iš ieškovės J. M. 1 700 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės J. M. 37 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad faktiškai ieškovė siekia atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas, įvertinęs bylos duomenims, padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimų tenkinimas pažeistų atsakovo ir kitos bendraturtės A. D. interesus. Patenkinus ieškovės reikalavimus, atsakovas A. V. nebegalės suformuoti atskiro nekilnojamojo turto kadastro objekto, kadangi tai prieštarautų pagrindinei pastato naudojimo paskirčiai. Pastatas yra vienbutis, todėl jame gali būti ne daugiau kaip du butai. Pasak teismo, nors gyvenamoji patalpų paskirtis, įregistravus antrą nekilnojamojo turto objektą, nepasikeis, tačiau tokiu būdu ieškovės J. M. padėtis nepagrįstai taptų geresnė nei kitų bendraturčių, kitiems bendraturčiams būtų suvaržyta teisė įregistruoti atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus iš jų naudojamų patalpų, kadangi tuomet tektų rengti detalųjį planą ir nėra aišku, ar jis neprieštarautų bendrajam miesto planui. Teismas ieškinį atmetė ir todėl, kad ieškovė iš esmės siekia įteisinti statybos darbus, nors tokiems darbams negautas atitinkamas statybos leidimas (ar kompetentingos institucijos pritarimas), neparengtas atitinkamas projektas, iš kurio būtų matyti, kokie perplanavimo darbai atlikti (ar bus atliekami), kokios medžiagos bus naudojamos, ar toks patalpų perplanavimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, neaišku, kokiu būdu ieškovė įgyvendins nekilnojamojo turto kadastro objekto suformavimą techniškai.

8Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-14 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Dėl atsakovo galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį kadastro objektą nurodė, kad ieškovė siekia tik įteisinti dabartinę situaciją neatlikdama jokių statybos darbų. Ginčų, kad ieškovės patalpos yra gyvenamosios, kad ieškovė naudojasi visu antru aukštu, nėra. Iš savo patalpų ir nori suformuoti atskirą kadastro objektą, todėl nebus pažeisti jokie teisės aktai. Nebus pažeistas ir Teritorijų planavimo įstatymas ir kiti teritorijų planavimo galiojantys teisės aktai, nes vieno buto gyvenamojo namo perregistravimas į dviejų butų gyvenamąjį namą atitinka tą pačią žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Kadangi pastate gali būti du butai, kaip nurodė ir teismas, todėl atsakovas galės suformuoti atskirą nekilnojamojo kadastro objektą iš savo turimų patalpų. Šios teisės atsakovas neįgyvendina tik dėl ginčų su kita bendraturte. Be to, atsakovas galės įregistruoti gyvenamąsias patalpas kaip atskirą objektą remdamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Likę bendraturčiai, tenkinus ieškinį, turės galimybę įregistruoti atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, galės pasirinkti, kaip formuoti objektą: ar registruos naujus statinius, butus ar gyvenamąsias patalpas. Pažymėjo, jog teismo argumentai dėl trečiojo asmens A. D. sutikimo yra nepagrįsti, nes byloje ji aiškiai nurodė, jog su ieškiniu sutinka. Teismas nepagrįstai vertino jos teisių pažeidimą.
  2. Dėl ieškovės siekio įteisinti statybos darbus nurodė, kad teismas nenurodė, kokius statybos darbus siekia įteisinti ieškovė, todėl toks argumentas, siekiant atmesti ieškinį, yra nepagrįstas. Norėdama atlikti statybos darbus, ji privalės gauti reikalingus leidimus ir vykdyti statybos darbus laikydamas Statybų įstatyme nustatytų reikalavimų. Jeigu bus pažeisti kitų interesai, leidimas nebus išduodamas arba ji bus įpareigota pašalinti pažeidimus. Šiuo atveju trečiųjų asmenų apsauga numatyta Statybų įstatyme. Nurodė, kad leidimą įrengti fekalinių nuotekų surinkimo sistemą atsakovas yra davęs buvusiam savininkui, todėl nėra pagrindo teigti, jog dabar yra pažeidžiamos atsakovo teisės. Ieškovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriuos ji neva norinti įteisinti.
  3. Nesutinka su teismo argumentais, jog byloje nėra duomenų, kad antrojo aukšto patalpų perplanavimas atitinka teisės aktų reikalavimus ir neaišku, kokiu būdu objektas bus suformuotas techniškai. Nurodo, kad byloje yra pateikta naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema, kurią parengė kvalifikuota ir atestuota specialistė N. B.. Architektas M. S. taip pat patvirtino, kad pagal parengtą schemą yra formuojamas atskiras nekilnojamojo turto kadastrinis vienetas antrame aukšte neatliekant statybos darbų ir kad šis projektas atitinka įstatymų reikalavimus ir yra tinkamas. Visur pažymėta, kad nebus atliekami jokie statybos darbai, atliekamas tik faktinis atskiro buto įteisinimas, todėl nereikia atlikti jokių techninių darbų.
  4. Teismas nurodė, kad nėra atsakovo sutikimo dėl patalpų perplanavo. Ieškovės teigimu, teismas negalėjo tuo pagrindu atmesti ieškinio, nes tai ir yra ieškinio dalykas. Atsakovas neįrodė, kad pagrįstai atsisakė duoti sutikimą. Nepateikė jokių duomenų, kad patalpų perplanavimas pagal pateiktą schemą lems jo naudojimosi savo nuosavybe esminį pablogėjimą. Atsakovas nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą suformuoti atskirą nekilnojamojo turto kadastro vienetą pagal parengtą projektą.

9Atsiliepimu į skundą atsakovas paršo palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Iš pateiktos schemos yra aiškiai matyti, kad ieškovė siekia suformuoti atskirą kadastro objektą, – iš antro aukšto patalpų suformuoti septynių kambarių butą. Ieškovė papildomai nori įrengti 2 kambarius ir 6 san. mazgus, tačiau nenurodyta, kaip bus išvedami fekalinių nuotekų vamzdynai. Teigia, jog leidimas nutiesti vamzdynus, duotas T. C., negalioja, nes iki 2005-05-20 jis neparengė projekto. Pasak atsakovo, ieškovė ne tik siekia suformuoti naują kadastrinį objektą, bet ir rekonstruoti patalpas, o tokiu atveju keisis patalpų valdymo, naudojimo tvarka. Leidimo rekonstruoti namo dalį, projekto dėl vamzdynų ieškovė nėra pateikusi. Antrojo aukšto įrengimas pagal pateiktą schemą pažeistų jo teises, be to, neaišku, ar nebus pažeistos ir namo konstrukcijos. Tai, kad ieškovė nori įteisinti statybos darbus, įrodo jos pateiktas projektas – schema, kur nurodoma, kad bus įrengiami 7 kambariai, 7 san. mazgai, kurie pagrindiniame namo plane nėra numatyti. Be to, šis planas nėra suderintas su atitinkamomis institucijomis. Be to, tenkinus ieškovės reikalavimus, būtų pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos, STR reikalavimai, kurie reguliuoja objektų formavimą, paskirties pakeitimus, detaliųjų planų rengimo normas. Teigia, jog nei jis, nei kita bendraturtė, tenkinus ieškinį, negalėtų įregistruoti atskirų nekilnojamojo objekto vienetų, nes namas yra vienbutis ir tai prieštarautų pagrindinei jo paskirčiai. Namo savininkai yra 3 asmenys, o trijų butų namas yra priskirtinas prie daugiabučių namų kategorijos.

10Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti. Pagrindinis argumentas yra tai, kad namas yra vienbutis, o esant trims savininkams negalima namo pakeisti į daugiabutį, nes daugiabučio namo statymas nėra numatytas teritorijų planavimo dokumente. Be to, teigia, jog tenkinus ieškinį, pablogėtų kitų bendraturčių sąlygos, kaip ir nurodė atsakovas.

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

13Ginčas iš esmės vyksta dėl to, ar leidus ieškovei suformuoti atskirą nekilnojamojo kadastro objektą, bus pažeistos kito savininko teisės.

14Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė iš esmės siekia atidalyti jai tenkančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir taip sukurti naują nekilnojamąjį objektą. Tikslas – suformuoti naują nekilnojamąjį daiktą – butą. Vienas iš būdų suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą yra padalyti nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 1 d. 3 p.). Atsakovas nedavė ieškovei sutikimo suformuoti naują nekilnojamąjį daiktą, nes tokiu atveju būtų padarytas daugiabutis, o tai prieštarauja namo paskirčiai. Be to, suformavus naują objektą, atsakovas prarastų galimybę taip pat suformuoti naują nekilnojamąjį objektą ir taip būtų pažeistos jo teisės. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 720,72 kv. m bendro ploto pastatas – gyvenamasis namas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei J. M. (16977/72072 dalys), atsakovui A. V. (1/2 dalis) bei trečiajam asmeniui A. D. (19059/72072 dalys) (b. l. 14–17). Šio namo pagrindinė naudojimo paskirtis yra gyvenamoji (vieno buto pastatas). Pastatas buvo statytas pagal Palangos miesto tarybos 1995-03-22 sprendimu Nr. 17 patvirtintą Kunigiškių gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektą kaip vieno buto gyvenamasis namas. Vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems pastatams yra taikomas STR 2.02.09:2005, o daugiabučiams namams (3 butai) taikomas statybos reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“. Daugiabučiams yra nustatyti skirtingi sklypo tvarkymo rodikliai bei kiti reikalavimai nei dvibučiams. Ieškovė teigia, jog leidus jai iš savo patalpų suformuoti naują objektą, tokios teisės neprarastų kiti savininkai. Su tokia ieškovės pozicija kolegija nesutinka. Kaip nustatyta, vienbučio namo savininkai yra trys asmenys. Taigi visiems trims iš savo turimų patalpų suformavus atskirus nekilnojamojo turto objektus – butus, būtų pakeista namo paskirtis: iš vienbučio į daugiabutį, kuriam taikomi visai kiti reikalavimai nei vienbučiam ir dvibučiam namui, todėl būtina keisti detalųjį planą. Šiuo atveju tenkinus ieškinį, likę namo savininkai neturėtų galimybės nekliudomai suformuoti naujus nekilnojamojo turto objektus, nes iš vienbučio namo būtų padaryti 3 butai. Ginčo, kad vienbučiame name galima formuoti tik du butus, nėra. Ieškovė ir remiasi tuo, jog jai suformavus vieną butą, kitą galėtų formuoti atsakovas. Tačiau šiuo atveju namo savininkai yra ne du, o trys, jie turi tokias pačias teises. Nors viena iš namo savininkių A. D. ir sutiko su ieškiniu, tačiau tai neeliminuoja kito savininko teisių pažeidimo. Atsakovas, likus dviem savininkams (tenkinus ieškinį iš ieškovės patalpų jau būtų suformuotas vienas butas), netektų galimybės netrukdomai suformuoti atskirojo objekto – antrojo buto. Sutiktina su ieškove, jog tokiu atveju atsakovas turėtų galimybę keisti namo paskirtį, tačiau tai itin apsunkintų atsakovo galimybę suformuoti naują objektą. Nagrinėjamu atveju suformuoti naują nekilnojamojo turto kadastrinį objektą siekia ieškovė, todėl esant vienbučio namo trims savininkams, ji ir turėtų inicijuoti namo paskirties pakeitimą ar dėl to tartis su visais namo savininkais. Visi savininkai turi turėti lygias galimybes, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad leidus ieškovei iš savo patalpų dabar suformuoti atskirą objektą, jos padėtis nepagrįstai taptų geresnė nei kitų bendraturčių, kitiems bendraturčiams būtų suvaržyta teisė įregistruoti atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus iš jų naudojamų patalpų, kadangi tuomet tektų rengti detalųjį planą. Taigi vien šiuo pagrindu atsakovas turėjo teisę atsisakyti duoti sutikimą ieškovei formuoti atskirą nekilnojamojo turto kadastro objektą.

15Ieškovė, remdamasi Nekilnojamojo registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teigia, jog kiti savininkai nepraras galimybės suformuoti atskirų nekilnojamojo turto kadastro objektų, nes patalpos taip pat gali būti atskiras kadastro objektas, t. y. nebūtinai turi formuoti butus. Atsakovas, remdamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame nurodyta, kad patalpų (bendrojo naudojimo patalpos, kambariai butuose ir pan.) negalima suformuoti kaip atskirų nekilnojamųjų daiktų, teigia, kad patalpa negali būti atskiras nekilnojamojo turto kadastro objektas. Iš Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 4 priedo matyti, kad patalpos, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, gali būti gyvenamosios patalpos, kurios turi bendrojo naudojimo patalpų (t. y. bendrabučio tipo butai, komunaliniai butai ir panašiai). Gyvenamoji patalpa – butas, tai patalpa ar patalpų grupė su atskiru įėjimu, sudaranti nepriklausomas sąlygas vienam asmeniui ar vienai šeimai gyventi, miegoti, gaminti valgį ir panašiai (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 3 priedas). Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad atsakovas, ieškovei suformavus butą, galėtų formuoti tik gyvenamąsias patalpas, kurios nėra tapačios butui, todėl vien jau taip būtų pažeistos atsakovo teisės. Be to, pažymėtina, kad tenkinus ieškinį, iš esmės būtų atidalijamos patalpos iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad atidalijant turto dalį turi būti siekiama visiško atidalijimo, nepaliekant bendrai naudojamų jo dalių. Toks atidalijimas yra teisingas ir tinkamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje A. R. v V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Šiuo atveju visi bendraturčiai turi bendrojo naudojimo patalpų. Ieškovė į savo patalpas patenka per pirmąjį aukštą. Duomenų, kokiu būdu į mansardą patenką trečiasis asmuo, nėra, todėl tikėtina, kad per ieškovei priklausantį antrąjį aukštą. Taigi name vis tiek išliktų bendro naudojimo patalpos dėl kurių naudojimo susitarimo nėra.

16Ieškovė nori suformuoti naują nekilnojamojo turto objektą siekdama išvengti ateityje kilsiančių ginčų su bendraturčiais. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia bendrosios dalinės nuosavybė pasibaigimą. Šiuo atveju pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia. Šiuo atveju ieškovei suformavus atskirą butą, jai nereikėtų juo disponuojant ar jį valdant gauti kitų namo savininkų sutikimo. Atsakovas nesutinka duoti sutikimo formuoti atskirą objektą ir dėl to, kad ieškovė siekia įrengi savo plote 7 atskirus kambarius su atskirais san. mazgais, o tai iš esmės pažeistų jo interesus. Kolegija pažymi, kad šiuo atveju ginčas yra ne dėl atliekamų statybos darbų, o dėl atskiro nekilnojamojo objekto suformavimo, todėl nėra pagrindo aiškintis aplinkybių, susijusių su atliekamais statybos darbais, jų atitiktimi įstatymo nuostatoms. Tačiau šie duomenys turi reikšmės nustatant, ar ieškovės reikalavimas iš esmės nepažeis atsakovo interesų. Iš byloje pateiktos schemos matyti, kad ieškovė siekia įrengti atskirus 7 kambarius bei įrengti papildomus 6 san. mazgus. Akivaizdu, kad tokiu atveju atsakovo gyvenimo sąlygos pasikeistų, pasikeistų ir bendrojo naudojimo ploto naudojimas. Leidus ieškovei suformuoti atskirą nekilnojamojo turto objektą, jai nereikėtų gauti atsakovo sutikimo įrengti patalpas. Tokiu atveju akivaizdu, kad atsakovo padėtis būtų itin apsunkinta, būtų žymiai sunkiau ginti savo teises. Pažymėtina, kad ieškovė turi teisę įrengti savo patalpas ir nesuformavusi atskirojo nekilnojamojo turto objekto, tačiau tam būtinas bendraturčių sutikimas (CK 4.81 str. 1 d., 4.83 str. 1 d.).

17Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

18Dėl bylinėjimosi išlaidų

19Atsakovas prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepatekus duomenų apie patirtas išlaidas, kolegija šio prašymo nenagrinėja.

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

21Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai