Byla 2-552-853/2016
Dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka

1Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė,

2sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei,

3dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui R. B., atsakovei R. M., jos atstovui advokatui A. K., trečiajam asmeniui A. B.,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei R. M. dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „(duomenys neskelbtini)“ (prieš tai buvusi uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „( - )“, kurios nei juridinio asmens kodas nei registracijos adresas nepakito) (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės R. M. (toliau – atsakovės) 9699,51 Eur patirtos žalos (nuostolių), 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2006 m. gegužės 11 d. tarp ieškovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiojo asmens A. B. (buvusios A.) buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis (liudijimas GT Nr. 209320), kuriuo apdraustas trečiojo asmens butas, esantis ( - ). 2014 m. sausio 6 d. buvo aplietas ieškovės draustas butas. Tiriant draudiminį įvykį, nustatyta, jog vanduo į draudėjos butą pateko iš buto, esančio ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei R. M., dėl trūkusios skalbimo mašinos žarnelės. Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir trečiajam asmeniui atlygino 9699,51 Eur (33490,47 Lt) dydžio žalą, todėl atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovės patirtą žalą, kuri sudaro 9699,51 Eur.

8Mažeikių rajono apylinkės teisme 2014 m. gruodžio 18 d. buvo gautas atsakovės R. M. atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad nei apžiūrint butą, nei sudarant remonto sąmatą, nei tikslinant išmokos sumą, atsakovė nebuvo kviečiama ir žalos reguliavimo procese nedalyvavo. Žala butui padaryta 2014 m. sausio mėnesį, o lokalinė sąmata sudaryta 2014 m. kovo mėnesio kainomis. Lokalinėje sąmatoje nurodyti įkainiai neatitinka tikrovės ir yra dirbtinai „išpūsti“, siekiant didesnė draudimo išmokos. Nelaimingo atsitikimo metu buvo aplietas ir žemiau esantis butas – ( - ), šio buto savininkė leido jį apžiūrėti ir remontą įvertino 446,01 Eur (1540,00 Lt). Kvalifikaciją turtinti atestuota specialistė D. K. atliko ieškovės pateiktų lokalinės sąmatos ir atliktų darbų akto patikrinimą, iš kurių nustatė, jog atstatomiems darbams bute adresu: Vilniaus g. 4-33, Telšiuose, turėjo užtekti 3344,44 Eur (11547,68 Lt).

9Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B. pateikė 2016 m. vasario 19 d. teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovė jai padarytą žalą atlygino visiškai, todėl pretenzijų šalims neturi.

10Teismo posėdžio metu ieškovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas R. B. nurodė, kad ieškinys yra įrodytas, todėl prašo jį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog ginčas šioje byloje kyla dėl žalos dydžio. Ieškovė, dėl apgadintų patalpų, pateikė lokalinę sąmatą bei ,,( - )” sudarytą lokalinę sąmatą, kurios yra tokios pat. Su šia sąmata atsakovė nesutinka ir yra pateikusi liudytojos D. K. sudarytą sąmatą. Anot ieškovės atstovo, atsakovės pateikta sąmata atmestina, nes kaip patvirtino liudytoja, ji nebuvo užėjusi į aplietas patalpas, tačiau išvadas padarė iš nuotraukų, paskaičiuodama orientacinį žalos dydį. Nurodė, kad liudytoja pateikdama savo paskaičiavimus, nematė ieškovės pateiktos lokalinės išskleistos sąmatos, todėl liudytojos pateiktoje lokalinėje sąmatoje neatsispindi tos pozicijos, kurias lokalinėje sąmatoje nurodė ieškovė. Ieškovė pateikė 4 patalpų paskaičiavimą – kambarių 43,68 m2, liudytoja nurodė, kad suklydo ir paskaičiavo 37,68 m2 lubų, visi tie skaičiavimai netinkamai atsispindi atsakovės liudytojos lokalinėje sąmatoje. Taip pat ieškovės lokalinėje sąmatoje atvaizduoti kompleksiniai įkainiai, kurie rašomi tada, kai pagal ,,Sistela” programą negalima parinkti tokio įkainio, kuris yra ,,Sistela” programoje ir parenkamas toks, koks yra artimiausias tokiai darbų apimčiai. Atsakovės pateiktoje sąmatoje paskaičiuotas paprastų grindų įdėjimas ir tas įkainis yra ženkliai mažesnis negu ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje. Identiškos grindys trečiojo asmens bute nebuvo įdėtos, nes jų drėgmės poveikis jas sugadino, todėl tretysis asmuo jų nepageidavo, o buvo paimtos kitos, už panašią kainą. Liudytoja sudarydama sąmatą neįvertino grindų įdėjimo sudėtingumo, todėl įkainis ženkliai skiriasi. Grindjuosčių nuardymo darbams atlikti liudytoja nurodė 19 Lt, nors realiai pagal ieškovės lokalinę sąmatą yra 86 Lt. Tai parodo, kad pagal „Sistela“ programą liudytoja paėmė ženkliai mažesnį įkainį, negu turėtų būti tokiems darbams atlikti. Dėl kvalifikacijos ieškovės sudarytos lokalinės sąmatos nurodė, kad ją tikrino G. P., pateikiant kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, kad ji turi du atestatus: nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui vertinti. Nurodė, kad ieškovei nėra pagrindo išmokėti daugiau, nei buvo padaryta žala. Dėl nusidėvėjimo pateikti rašytiniai įrodymai, kad namas pastatytas 1985 m., o įvykis - 2014 m., tai yra 29 m. nusidėvėjimas, todėl medžiagoms paskaičiuotas 0,8 proc. nusidėvėjimas ir jis sumažintas nuo žalos dydžio bei paskaičiuotas remiantis Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvu SVN ir koeficientas yra gaunamas iš registrų centro nekilnojamojo ir kilnojamojo verčių nustatymo. Nurodė, kad trečiojo asmens bute buvo atliktas labai geras dažymas, nes matoma iš nuotraukų bei ieškovės specialisto V. Š. įvertinimo, todėl tai atsispindi lokalinėje sąmatoje. Jeigu buvo išdažyta labai gerai, tai ieškovė privalo butą atstatyti į tokią padėtį, kokia buvo - nudažyti ar sumokėti išmoką labai geram dažymui. Ieškovės pareiga pateikti ir įrodyti koks buvo žalos dydis ir kad teisingai būtų paskaičiuota draudimo išmoka. Todėl nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo motyvai, kad nepateikti įrodymai, yra vertinami prieštaringai, nes įrodymai ir nuotraukos yra pateikti. Akivaizdu, kad ieškovės turto apžiūros metu specialistai įvertino, paskaičiavo, nurodė visą tai, todėl mano, kad tai pakankamas rašytinis įrodymas. Ieškovė neturi pareigos kviesti atsakovės į turto apžiūrą. Prašymo iš ieškovės pusės skirti ekspertizės nėra, ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, pateikė nuotraukas, pateikė detalizuotą lokalinę sąmatą, kad iš jos galima matyti tą informaciją, kurios trūko. Taip pat nurodė, jog ieškovei nėra pareigos pateikti žiniaraščius, darbo užmokesčio, medžiagų žiniaraščius, ieškovei pareiga yra įrodyti tik žalos dydį.

11Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. B. nurodė, kad įvykis, kuomet buvo aplietas būstas, įvyko 2014 m. sausio 6 d. Pažymėjo, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių žalai sumažinti. Trečiasis asmuo pranešė apie draudiminį įvykį draudimo bendrovei, taip pat buvo informuotas būtų ūkis. Draudimo atstovas, praėjus kelioms dienoms po apliejimo, atvykęs apžiūrėti būsto jį paveikslavo, surašė žalos aktą, tačiau trečiasis asmuo pažymėjo, kad nepateikė ekspertui jokių dokumentų ar medžiagų kainynų. Atvykus apžiūrėti būsto, vandens jau nebebuvo. Pažymėjo, kad visa žala pasirodė praėjus porai dienų po apliejimo – gipso kartono plokštės išsiraičiusios, vandeningos pūslės ant sienos, grindų traškėjimas, išbrinkusios durys. Draudimo bendrovei atsiuntus preliminarią sąmatą, kurioje paskaičiuotas žalos dydis buvo kreiptasi į „( - )“, kurie sutiko atlikti remontą. Nurodė, kad prieš apliejimą buto būklė buvo gera, 2005 m. buvo atlikti remontai, kuriuos atliko patys. Nurodė, kad grindų danga vientisa, išskyrus patalpą 33-5, nes ten kitokios grindys, todėl nuspręsta pakeisti visas grindis. Sąskaitos-faktūros, kuria buvo pirktos grindys neturi, nes grindų danga buvo sudėta prieš kelerius metus. Nurodė, kad ekspertas atpažino, jog grindų danga yra „laivo denio“ iš internetinio tinklalapio. Grindų specifikacijoje nurodoma, kad grindys atsparios vandeniui, tačiau grindys buvo sugadintos, todėl atliekant remontą buvo pasirinktos kitos grindys, kurių kaina buvo artima prieš tai buvusioms. Visame bute buvo neaplieta viena patalpa, keturios aplietos: 33-7, 33-6, 33-1, 33-4 ir pagal jas paskaičiuota žala. Buvo visiškai aplietos lubos, matėsi sutrūkinėjusios gipso plokštės visose patalpose, išėmus šviestuvus bėgo vanduo iš gipso plokštės, ant sienų matėsi pūslės, kad buvo vandens žymės, teko pradurti, kad vanduo iš pūslių pasišalintų. Nurodė, kad lubose visur buvo gipso kartono plokštė, bloko sienos, nes gipso kartonu buvo išdėta viena siena ir vienas kambarys. Sienos buvo išdažytos ir paruoštos dažymui labai gerai. Interjeras po atliktų remonto darbų pasikeitė – spalvos, brangesni tapetai, viena siena ištapetuota, kuri prieš tai buvo išdažyta. Vanduo po apliejimo bėgo dar penkias dienas. Pažymėjo, jog po apliejimo bute atsirado pelėsis. Statybos rangos sutartis buvo sudaryta. Pervedus avansą, draudimo bendrovė pasiūlė pervesti likusią dalį tiesiogiai trečiajam asmeniui. Nurodė, kad statybvietės nematė. Pažymėjo, kad R. A. yra jos mama, kuri dirba draudime apie 15 metų, dirba draudimo bendrovėje „( - )“.

12Atsakovės atstovas advokatas A. K. nurodė, kad taikant civilinę atsakomybę, turi būti visos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, jos apimtis, dydis, priežastinis ryšys ir kaltė, visa tai įrodyti turi ieškovė, o ne atsakovas. Teismas šioje byloje turi nustatyti žalos apimtį, o ne atstatomąją vertę. Šiai aplinkybei pagrįsti yra pateiktas apžiūros aktas ir fotonuotraukos. Ieškovės turto draudimo taisyklėse 90.1. punkte numatyta, kad apžiūrint surašomas nustatytos formos aktas, kuriame yra grafa, kad apžiūros akte dalyvauja numanomas kaltininkas. Objektyviausi įrodymai yra spalvotos nuotraukos, kurias peržiūrint matyti, kad labai nedidelė dalis lubų ploto, kuriame iš tikro panaudotas gipso kartonas, t. y. palei langą ir kitoje patalpoje, kur yra sudėti šviestuvai. Iš nuotraukų nematyti, kad gipso kartonas būtų susideformavęs, todėl duomenys neteisingi. Tai, kad gipso kartonas yra nesusideformavęs patvirtina specialias žinias turinti liudytoja. Duomenys pateikti patalpų 33-1, 33-6, 33-4, kurios yra sujungtos grindų plotas yra 63,57 kv. m, o kaip tretysis asmuo teigė, viena patalpa, kuri yra didžiausia, net nenukentėjo. „( - )“ pateiktoje pažymoje matyti, kad V. Š. dirba nuo 2014 m. Klaipėdos regione, tai reiškia ne Telšių apskrityje. Ilgas laikotarpis draudimo teisiniuose santykiuose verčia manyti, kad būtent trečiojo asmens mama buvo pažįstama su šiuo asmeniu – tai paaiškina, kodėl yra nurodyti klaidingi duomenys ir neatitinkantys tikrovės. Nurodė, kad aktą surašiusio asmens kvalifikacijos pažymėjimai nepateikti. Pažymą pateikė juridinis asmuo esantis sutartiniuose santykiuose su ieškove, ieškovė turi teisė reikalauti taikyti civilinę atsakomybę šiam asmeniui. Teismui pateiktos fotonuotraukos nenurodant, nei kas nuotraukose matyti, nei kas buvo fotografuota, nei kokie požymiai išskiriami. Grindys nuotraukose atrodo lygios, grindų pažeidimas užfiksuotas tik vienoje fotonuotraukoje po durimis, tačiau durų pažeidimas įžvelgtinas, kuris yra mechaninio pobūdžio, dėl pastato konstrukcijų vaikščiojimo nusėdusi viena siena. Dėl sugadinimų, nuotraukose yra išskiriami tik sugadinimai sienose ir pagrinde viename kambaryje. Vienoje nuotraukoje pateikta, kad yra užfiksuotas vanduo praėjus aštuonioms dienoms po apliejimo. Baldai nenukentėjo, buities prietaisai nenukentėjo. Ieškovė nurodė, kad pateiktą lokalinę sąmatą sudarė G. P., tačiau matyti, kad ji tik tvirtino kopijas. Nurodoma, kad ji turi reikiamą kvalifikaciją, tačiau ieškovės teigimu, ši darbuotoja turi reikiamą kvalifikaciją vertinti kilnojamąjį nekilnojamąjį turtą, tai ginčas kyla ne dėl turto vertės, bet dėl rangos statybos vertės. D. K. kvalifikacijos atestate nurodyta, kad ji turi statybos skaičiuojamosios kainos nustatymą, ieškovės darbuotojai gali nustatyti tik kiek kainuoja nekilnojamasis turtas. Išvados, kad turto apžiūrą atliko nekvalifikuotas asmuo, turto apžiūros akte nurodyta informacija yra neteisinga, klaidinga, pateikta sąmata yra paskaičiuota ir atliktas vertinimas nekvalifikuoto asmens ir taikant ne tuos norminius teisės aktus – ne statybos techninius reglamentus, o taikant nekilnojamojo turto vertę nustatančius ar pačios draudimo kompanijos taisykles. „( - )“ pateikti dokumentai sutampa su „( - )“ paskaičiuota, trečiasis asmuo nurodė, kad gavo sąmatą ir kreipėsi į „( - )“. Dėl sąmatos teisingumo pastebėtina, kad buvo įtraukta statybvietė, nors ir trečiasis asmuo negalėjo nurodyto kokioje vietoje statybvietė buvo įrengta. Šioje byloje dėmesys krypsta į tai, kad teismui teikiama ribota ieškovės informacija. Teismas pagarsino atestato turinį, kuriame apdailos darbai neminimi. Yra pateikta kvalifikuotos liudytojos D. K. sąmata, ieškovės pateiktas neaišku kokios kompetencijos juridinio asmens darbuotojo V. Š. turto apžiūros aktas, sudarytas nedalyvaujant atsakovei, pateiktas juridinio asmens „( - )“ prekės ženklo, veikiančio juridinio asmens, lokalinė sąmata, identiška sąmatai „( - )“, kur vėlgi kvalifikacijos atestatas leidžiantis vykdyti tokius darbus yra pasibaigęs ir atliktų darbų aktas to paties juridinio asmens. Dėl „laivo denio“ stiliaus grindų atsakovė pateikė informaciją, kad rinkoje to tipo produkcija pasirodė 2012 m., tačiau trečiasis asmuo nurodė, kad grindys buvo įsigytos 2006 m. Liudytoja pateikė informaciją, kad prekių žiniaraščiuose tokio tipo grindų 2006 m. nebuvo, tai reiškia kad tokio tipo produktas nebuvo sertifikuotas. Pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas suteikė ieškovei teisę paprašyti ekspertizės, tačiau ji to nepadarė. Žalos apimtį, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį turi procesinę pareigą įrodinėti ieškovė, todėl atsakovė neprašė ekspertizės skyrimo, nes tai turi įrodyti ieškovė. Nurodė, kad šioje byloje nėra sąžiningo ieškovės elgesio teikiant išsamią reikalingą informaciją, tiek atsižvelgiant į nukentėjusio asmens elgesį, todėl prašo priimti sprendimą – ieškinį atmesti, kaip sankciją už nesąžiningą ieškovės elgesį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13Teismo posėdžio metu R. M. nurodė, kad trūko skalbimo mašinos žarnelė. Nurodė, kad labiausiai apžiūrėjus antro ir pirmo aukšto butus nukentėjo patalpa Nr. 33-7, kadangi nuolydis buvo į tą pusę, todėl visas vanduo ten ir subėgo. Patalpoje Nr. 33-4 nei grindys nei lubos nei sienos nebuvo sugadintos. Pažymėjo, kad vakare apžiūrint trečiojo asmens butą per balas vaikščioti nereikėjo, vandens bute nebebuvo. Pažymėjo, kad žalą atlyginti gali, tačiau tai turi būti teisingai paskaičiuota. Atsakovė R. M. nurodė, kad palaiko advokato pasisakymus.

14Liudytoja D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. M. kreipėsi prašydama patikrinti pateiktą sąmatą dėl žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl apliejimo. Sąmatoje matė, kad ji neatitinka Statybos techninio reglamento reikalavimų, kuriuose turi būti matyti apskaičiavimui panaudotos normos, kainos ir darbui ir medžiagoms, tiesioginės išlaidos paskaičiuotos, netiesioginės išlaidos paskaičiuotos, aktas surašytas neaiškiai, nekokybiškai, nenurodyta esamos būklės kokybės reikalavimai patalpoje. Statyboje dirba nuo 1957 m. Turi kvalifikacinį atestatą, kurį tęsia pastoviai. Padarė paskaičiavimą, pirmą palyginimą bandė išskleisti, matėsi, kad tai yra užaukštinti darbo užmokesčiai, normatyvai kai kurioms medžiagoms, kainos nepagrįstos, nenurodyti kodai, todėl iš kainynų atsekti sudėtinga. Turi būti sudarytas reikalingų atlikti darbų žiniaraštis, medžiagų žiniaraštis, mechanizmų žiniaraštis, turi būti visos pažymos, kas, kur vežta ir kokiais nuotoliais numatyta vežti. Kaip kapitaliniam remontui papildomos išlaidos naudojamos procentas smulkmenoms, visa tai turi matytis sąmatos pabaigoje ir netiesioginės išlaidos tos firmos, kuri vykdo. Padarė sąmatą ir parodė, kiek ir kokie elementai bei sąnaudos yra viršytos. Buvo gavusi nekokybiškas nuotraukas, kurios kėlė abejonę dėl apliejimo, grindų deformacijos, tai bandė paskaičiuoti, kad įvertinus, priėmus akto dalį, gavosi 3185,82 Eur (11000 Lt), vietoj 9557,46 Eur (33000 Lt). Pamačiusi spalvotas apliejimo nuotraukas, tai susidarė nuomonę, kad nukentėjo nuo apliejimo vienas kampinis kambarys, todėl perskaičiavo sąmatą. Nuotraukose nesimato jokio užpylimo virtuvėje, nesimato lubose, nesimato kitose patalpose tik kampiniame kambaryje sienos. Sąmatoje buvo numatyta visų patalpų lubas iškloti gipso kartonu. Nuotraukose matosi, kad viename kambaryje ten, kur nukentėjo, yra pakabinamų apie 3-4 kv. m, toliau matosi, kad lubos yra tinkuotos gelžbetonio plokštės. Kai jos būna nekokybiškos, skiriasi aukštis, todėl daroma siūlė, matosi, kad lubos nekokybiškai ištinkuotos, matosi nelygumai, šešėliavimai. Perskaičiavus patalpą nurodė, kad sienas tikrai reikėjo dažyti, lubas perdažyti, bet grindų keisti nereikėjo. Bute buvo sudėtos skirtingų atspalvių grindys. Suvedus sąmatą pasirodo remontas litais yra vertas 608,20 Eur (2100 Lt), vietoj 3185,82 Eur (11000 Lt). Nurodė, kad buto nusidėvėjimui buvo 8 metai, todėl senosios grindys pagal „Sistela“ duomenis galėjo būti nusidėvėjusios iki 40 procentų, jos yra 32 klasės, jos atsparios drėgmei, karščiui ir jeigu jos būtų užpiltos pilnai, kadangi grindis keitė pilnai, tai vandens temperatūra turėjo būti apie 20 laipsnių ir vanduo turėjo laikytis 24 valandas. Tada būtų galima duoti deformacijai lentelių tik 8 procentus, nes lentelės storis 8 centimetrai. Tokių grindlenčių, kokias nurodė trečiasis asmuo 2006 m. sąrašuose nebuvo, neaišku kokiais būdais jos buvo gautos. Nuotraukose matosi, kad grindys yra, o kada jos padarytos negalima pasakyti. Geras dažymas nuo labai gero dažymo skiriasi operacijų skaičiumi, geram dažymui vienas gruntavimas, vienas glaistymas, ir du dažymai, o labai geram dažymui du gruntavimai, du glaistymai ir du dažymai, Nuotraukose matyti, kad yra nekokybiškas dažymas, matosi nelygumai lubose ir sienos. Lygumas skiriasi, jeigu du kartus dažai ir gerai užglaistai tai ir matosi, ar labai lygi siena, ar jaučiasi grubotumas. Pelėsiui nepakanka 7-9 dienų susidaryti, nebent buvo drėgmė, karštis. Nurodė, kad spalvotose nuotraukose viskas matosi, todėl galima įvertinti žalos dydį. Lokalinė sąmatą sudaryta pagal Ses2004, normatyvinę bazę visuose programose „Sistela?“, todėl galima paskaičiuoti su bet kokia programa ir kaina turėtų būti panaši. Nurodė, kada vežant utilizuoti statybines medžiagas yra gaunama pažyma, kad tokios medžiagos buvo pristatytos, bet tokios pažymos nebuvo. Utilizavimo išlaidas dengia užsakovas. Patikrinus kodą lokalinėje sąmatoje ženkliai skiriasi normų dydžiai, darbo užmokesčio dydžiai, visi šitie dydžiai pagal sistemą apskaičiuoti pagal bazinę normą. Pateiktoje sąmatoje buvo viskas užaukštinta. Kompleksiniuose įkainiuose priskaičiuotos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos. Kompleksiniai įkainiai yra priskaičiuoti du kartus. Apžiūros akte nepažymėta apie esamo buto konstruktyvo būklę.

15Ieškinys tenkintinas iš dalies.

16Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad 2006 m. gegužės 11 d. ieškovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB DK „( - )“) ir A. B. (buvusi A.) sudarė gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. 209320, kuriuo apdraustas trečiojo asmens butas, esantis ( - ). 2014 m. sausio 6 d. buvo aplietas ieškovės draustas butas. Tiriant draudiminį įvykį, nustatyta, jog vanduo į draudėjos butą pateko iš buto, esančio ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei R. M., dėl trūkusios skalbimo mašinos žarnelės. Pranešime apie įvykį nurodyta, kad įvykis įvyko 2014 m. sausio 6 d., ( - ), draudėja A. A. (dabar B.) nurodė, kad apliejo ir apie tai pranešė būtų ūkiui (1 t., 14 b. l.). ADB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame priede Nr. 1 prie turto apžiūros akto, nuostolių aprašyme nurodyta, kad bendras plotas 63,57 m2 perdažyti. 1.3. grindys, blokas, laminuotos grindys (laminuotų grindų pavadinimas „laivo denis“) matosi vandens dėmės, susideformavusios, girdisi grindų girgždėjimas, pažeistas plotas 63,57 m2, bendras plotas 63,57 m2. Keisti. 2. Patalpa (paž. Pl. 33-7) – kambarys. 2.1. Lubos, blokas, gipso kartono plokštė, dažyta, matosi vandens dėmės, pūslės, deformuotas gipsas. Pažeistas plotas 14,01 m2, bendras plotas 14,01 m2. Keisti. 2.2. Sienos, blokas, dažyta, matosi vandens dėmės, pūslės, pažeistas plotas 30,55 m2, bendras plotas – 38,2 m2. 2.3. Sienos, blokas, vata 5 cm, gipso kartono plokštė, dažyta, matosi vandens dėmės, pūslės, pažeistas plotas – 7,65 m2, bendras plotas – 38,2 m2. 2.4. Grindys, blokas, laminuotos grindys „laivo denis“, matosi grindų deformacija, vaikštant girdisi grindų girgždėjimas, pažeistas plotas 14,01 m2, bendras plotas – 14,01 m2, keisti. 2.5. Durys, išbrinkusios, nebeužsidaro. Durų matmenys: 0,8 m x 2 m = 1,6 m2, keisti. Kilnojamasis turtas. Sugadinimai: 1. Mobilusis telefonas „Nokia E52“, neveikia, užlietas vandeniu. Nukentėjusioji pateiks patikros pažymą dėl telefono. Keisti, remontuoti. 2. Nešiojamasis kompiuteris „Asus N50V“ buvo aplietas, nukentėjusios teigimu, kompiuteriui neveikia klaviatūra. Nukentėjusioji pateiks patikros pažymą. Keisti remontuoti. Pasirašė draudėjas – A. B., nukentėjusysis – A. B., draudikas – V. Š., numanomo kaltininko grafika neužpildyta (1 t., 15-16 b. l.). Ieškovės turto apžiūros akte Nr. 175807 sudarytame 2014 m. sausio 15 d. 11.00 val., po įvykio, kuris įvyko 2014 m. sausio 6 d., draudėjas – A. B., nukentėjęs – A. B., apžiūros vieta – ( - ). Įvykio priežastis, numatomas kaltininkas: pasak nukentėjusios 2014 m. sausio 6 d. buvo iškviesta iš darbo dėl bute pasirodžiusio vandens iš buto sienos. Numanomas kaltininkas aukščiau gyvenanti buto trečiame aukšte bute Nr. 39. Įvykis įvyko dėl trūkusios žarnelės skalbimo mašinoje. Namą administruoja „( - )“. Buvo pranešta namo būtų ūkiui „( - )“. Nuostolių aprašymas: Pastatas (pas. Pl. 1A5b) – butas (blokas) Unikalus Nr. ( - ). Statybos metai: 1985 m. (bendras pl. 64,15 m2). Sugadinimai: 1. Patalpa (paž. Pl. 33-1, 33-6, 33-4 sujungta)- koridorius, svetainė, virtuvė. 1.1. Lubos, blokas, gipso kartono plokštė, dažyta, matosi vandens dėmės, pūslės, susideformavusi gipso kartono plokštė. Pažeistas plotas – 23,67 m2, bendras plotas: 23,67 m2. Keisti. 1.2. Sienos, blokas, dažyta, matosi vandens dėmės, pūslės, pažeistas plotas – 63,57 m2. Pasirašė draudėjas – A. B., nukentėjusysis – A. B., draudikas – V. Š., numanomo kaltininko grafika neužpildyta (1 t., 17 b. l.). Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir trečiajam asmeniui atlygino 9699,51 Eur (33490,47 Lt) dydžio žalą.

17Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, ir draudėjas (naudos gavėjas) privalo perduoti draudikui visą informaciją, kuri yra būtina, kad draudikas tinkamai įgyvendintų jam perėjusią reikalavimo teisę. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Ieškovės ir atsakovės sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovei kyla deliktinė atsakomybė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovei kyla deliktinė atsakomybė, būtina nagrinėjamoje byloje nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos. Kai neįrodyta bent viena būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (LAT 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

18Byloje kilo ginčas tarp draudiko (ieškovės), išmokėjusio draudėjui draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui, dėl kurio kalta atsakovė, ir atsakovės dėl atlygintino žalos dydžio. Šioje byloje ginčo dėl žalą sukėlusio įvykio ir atsakovės R. M. kaltės nėra, atsakovė savo atsakomybės dėl kaimyninio buto užpylimo neneigia.

19Byloje atsakovė R. M. neginčija nei paties įvykio, nei savo neteisėtų veiksmų, pripažįsta ir savo, kaip patalpų savininko, atsakomybę, tačiau su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes ieškovė neįrodė realios žalos dydžio, nėra pateikusi tinkamos žalos apskaičiavimo, ką, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ privalo įrodyti.

20Kasacinis teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais yra ne kartą konstatavęs, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (LAT 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010-12-07 civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010 kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011-04-12 nutartis byloje Nr. 3K-3-177/2011). Įrodinėjimas civiliniame procese pagal įtvirtintą procesinį teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo praktiką pasižymi tuo, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą ne tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių, bet ir tada kai įrodymų visuma leidžia teigti, jog labiau tikėtina kurį nors faktą aplinkybe buvus (LAT 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001 kt.).

21Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Ieškovė pateikė įrodymus: 2014 m. sausio 15 d. sudarytą turto apžiūros aktą (I t., 15-17 b. l.), „( - )” lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2014 m. kovo mėnesio kainas (I t., 22-23 b. L.), UAB ,,( - )” PVM sąskaitą-faktūrą serija SP Nr. 503 (I t., 27 b. l.), kurioje nurodyta, kad už buto remontą pagal pažymą apie atliktų darbų vertę bendra suma – 9757,43 Eur (33690,47 Lt), atliktų darbų aktą už 2014 m. rugpjūčio mėnesį, sudarytą pagal 2014 m. kovo mėnesio kainas (I t., 29-30 b. l.) fotonuotraukas (I t., 94-100 b. l.), lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2014 m. kovo mėnesio kainas (I t., 171-173 b. l.), lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2013 m. spalio mėnesio kainas (I t., 174-175 b. l.), spalvotas nuotraukas, (kurios buvo pateiktos per EPP) (I t., 176-198 b. L.), lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2014 m. kovo mėnesio kainas (II t., 21-23 b. l.) ir prašo priteisti 33490,47 Lt (9699,51 Eur). Atsakovė R. M., nesutikdama su prašomos priteisti žalos dydžiu, pateikė D. K., kuriai suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovės ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovės pareigas (pateiktas kvalifikacijos atestatas), paruoštą lokalinės sąmatos ir atliktų darbų akto patikrinimo išvadą, palyginamąją lokalinę sąmatą - detalųjį resursų poreikio žiniaraštį, darbo sąnaudų ir darbo užmokesčio žiniaraštį, mechanizmų, medžiagų poreikio žiniaraščius bei pakoreguotą lokalinę sąmatą (I t., 56-68, 72-74, 75, 76, 77, 78-81, 82-83, 84, 85 b. l.). Minėtuose atsakovės pateiktuose dokumentuose paskaičiuota remonto darbų vertė yra 11547,66 Lt įskaičiavus PVM (3344,43 Eur) (I t., 68 b. l.). 2016-04-22 teismo posėdžio metu atsakovė pateikė liudytojos D. K. parengtą lokalinę sąmatą Nr. S001 2014 m. kovo mėn. kainomis 2155,98 Lt, t. y. 624,41 Eur, sumai (II t., 42-43 b. l.). Pažymėtina, kad byloje yra pateikta „( - )“ pažyma, kurioje nurodyta, kad UAB „( - )“ darbuotojas V. Š. dirba įmonėje nuo 2012 m. bei turi statybos ir mechanikos išsilavinimą. Teismas pažymi, jog duomenų, patvirtinančių ieškovės atstovo V. Š. kvalifikaciją byloje nėra pateikta, todėl negalima tinkamai įvertinti bei remtis jo sudaryta lokaline sąmata bei žalos apžiūros aktu, kuriame apskaičiavo bei įvertino užlieto buto žalą. Teismas, vertindamas V. Š. pasirašytus priedus prie turto apžiūros akto nustatė, kad bendrą buto plotą V. Š. nurodė 63,57 m2, tačiau remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu matyti, jog bendras plotas yra 64,15 m2. Nurodydamas grindų apgadinimus, ieškovės atstovas nurodė 1.3. punkte bendrą plotą ir pažeistą plotą – 63,57 m2 bei kad reikalinga keisti visas grindis. Priede Nr. 2 prie turto apžiūros akto 2.4. punkte nurodyta, kad pažeistas plotas ir bendras grindų plotas yra 14,01 m2, kuriuos taip pat reikia keisti. Pastebėtina, jog nurodant grindų apgadinimus, ji buvo identifikuoti bendrai, nurodant, kad matosi grindų deformacija, vaikštant girdisi grindų girgždėjimas. Peržiūrėjus spalvotas nuotraukas, negalima teigi, jog visos grindys buvo susideformavusios, kadangi padarytos tik kelios grindų nuotraukos. Taip pat pažymėtina, jog tretysis asmuo A. B. nurodė, jog buto remontas buvo atliktas bei grindys „laivo denis“ sudėtos nusipirkus būstą 2006 m. Atkreiptinas dėmesys, jog būtina įvertinti grindų eksploatacijos laiką, kuris yra 8 metai. Remiantis UAB „Sistela“ „Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvais“ (SVN), (I) Pastatų konstrukcinių elementų vidutinės trukmės normatyvais – I sk. 8 poz. Laminuotų grindinių plokščių vidutinė naudojimo trukmė yra 20 metų ir per metus jų vertė mažintina 5 proc., per 8 metus 40 proc. Dėl 8 metų eksploatacijos tikėtina, jog grindys galėjo pasikelti, atsirasti girgždėjimas, nudilti, atsirasti plyšiai ar dėmės. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog tretysis asmuo A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad grindų danga vientisa, tačiau vienoje patalpoje ji skiriasi, todėl darant buto remontą po apliejimo buvo pakeista visų grindų danga.

22Teismo nuomone, jog šie ieškovės pateikti į bylą įrodymai nėra pakankami ieškovės nurodytam žalos dydžiui įrodyti. Ieškovė nėra pateikusi akto, patvirtinančio draudiminio įvykio metu sugadintų daiktų/objektų kiekį, nei žalos paskaičiavimo, kuriame būtų atsižvelgta į šių daiktų nusidėvėjimo laipsnį, nei įrodymų apie minėtų daiktų rinkos vertę atsižvelgiant į jų įsigijimo datą, nei bent jau jų likutinę vertę patvirtinančių dokumentų. Pažymėtina, jog draudimo išmokėtų lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl pagal pateiktas remonto sąmatas ar skaičiavimus turi būti pateikti tai pagrindžiantys įrodymai. Paminėtina ir tai, jog grąžinus bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui po apeliacijos ieškovė jokių papildomų įrodymų patvirtinančių žalos dydį teismui nepateikė. Byloje yra visi įrodymai, patvirtinantys žalos dydį, pateikti iki 2016 m. sausio 20 d., kai Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (I t., 206 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, jog nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių jog prieš buto apliejimą, trečiojo asmens grindų danga buvo „laivo denis“. Priešingai, byloje pateikti įrodymai kelia abejonę dėl grindų dangos „laivo denis“. Anot trečiojo asmens, patvirtinančių įrodymų, jog grindys buvo būtent tokios dangos, ji neturinti. Nurodė, kad atvykus ekspertui įvertinti žalos dydžio jie grindų dangą, pagal tai, kaip ji atrodė, surado internete ir pagal tai nustatė, jog tai būtent ta grindų danga. Remiantis atsakovės pateiktu ir byloje esančiu internetiniu informaciniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2012 m. spalio 25 d. prekyboje pasirodė laminuotų grindų gamintojo naujiena – laivo denio kolekcija. Taip pat, D. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad remiantis UAB „Sistela“ 2006 m., kuomet trečiojo asmens teigimu buvo įsigytą grindų danga, prekyboje jų net nebuvo.

23Pažymėtina, kad draudimo išmokos dydį nustato pats draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudiminio įvykio susidariusius nuostolius, draudimo sumą, draudimo vertę, kitas reikšmingas aplinkybes remdamasis draudėjo pateiktais duomenimis, savo paties surinkta informacija ir ekspertų išvadomis. Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus dėl A. B. turto sužalojimo, dalį ieškovės reikalavimų atlyginti nuostolius atmeta. Ieškovės pateikta gyvenamojo buto remonto darbų po užliejimo lokalinė sąmata nėra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti, nes į ją įtraukti ir nesusiję su buto apliejimo pasėkoje atsiradusių sugadinimų pašalinimu remonto darbai, visi sąmatoje nurodyti nuostoliai neįrodyti. Ieškovės sudarytame turto apžiūros akte nėra aprašytas reikalaujamas darbų pobūdis. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Ieškovės lokalinėje sąmatoje statybos darbų ir medžiagų sumos nebuvo mažinamos proporcingai medžiagų nusidėvėjimui. Tai buvo padaryta tik nagrinėjant bylą teisme, ieškovė atsisakė dalies reikalavimo - 863,43 Eur priteisimo. Turto apžiūros akte nurodyta, kad esamos grindys laminuotų grindlenčių „laivo denis“, nenurodant kaip buvo nustatytas esamų laminuotų grindų tipas, ar buvo pateiktas atitikties sertifikatas. Lokalinėje sąmatoje priskaičiuoti labai geras lubų ir sienų dažymas. Labai geras dažymas daromas viešosiose pastatuose. Gyvenamuose patalpose pakanka gerojo dažymo. Kadangi nėra pateiktas darbų kiekio žiniaraštis, nėra ir defektinio žiniaraščio, kuriame būtų nurodytas reikalavimas būtent tokiems dažymo darbams, laikytina, jog be pagrindo buvo daromas toks dažymas. Patalpose pažymėtose indeksais 33-1; 33-4; 33-6; 33-7 pakabinamų lubų plotas 37,68 m2, o sąmatoje tų pačių patalpų grindų plotas nurodytas 43,68 m2. Kambario, pažymėto indeksu 33-7 išorinė siena buvo apšiltinta mineraline vata 5,0 cm storio (toks storis įrašytas turto apžiūros akte ), o pateiktame medžiagų poreikio žiniaraštyje duota 10 cm. Lokalinėje sąmatoje sienos šiluminė izoliacija taip pat priskaičiuota 10,0 cm storio. Atstatomieji darbai pagal kokybę turėtų būti tokie pat kaip buvo iki užliejimo. Teismas konstatuoja, kad ieškovės lokalinėje sąmatoje nurodyta darbų dalis yra nesusiję su remonto kaštais, jų įtraukimas į sąmatą yra nepagrįstas. Sienų, lubų dažymas, sienos apšiltinimas akivaizdžiai neatitinka buvusiai dažymo kokybei ir šiltinimo konstrukcijai. Kadangi lokalinė sąmata pateikta neišplėstoje formoje, nėra galimybės patikrinti pridėto medžiagų poreikio žiniaraščio atitikimo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad buvo poreikis keisti bute duris, priskaičiuotas išlaidas teismas atmeta. Ieškovės pateiktose nuotraukose užfiksuota, kad ant sienų, lubų matosi dėmės, tačiau grindų danga neatšokusi, neišsikreipusi, nebanguota. Be to, statybines atliekos buvo išvežamos 160 km atstumu, nors statybinių atliekų artimiausias sąvartynas yra už maždaug 25 km nuo Telšių m. Lokalinėje sąmatoje nurodomos statybvietės išlaidos, tačiau nei tretysis asmuo negalėjo patvirtinti šios aplinkybės, nurodydama, jog atvykstant apžiūrėti buto remonto, statybvietės nematė, nei byloje yra pateiktų įrodymų, jog iš tiesų buvo patirtos šios ieškovės išlaidos. Ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytos šių darbų išlaidos, siekiant atstatyti buto apdailą į pradinę būseną, laikytinos nepagrįstomis.

24Vertinant spalvotas nuotraukas bei byloje esančius ieškovės pateiktus įrodymus, kyla pagrįstų abejonių, jog aplietam butui buvo padaryti tokie apgadinimai, koks yra buto remonto darbų mąstąs, nurodytas lokalinėje sąmatoje bei turto apžiūros akte. Kaip jau buvo minėta, tai yra ieškovės pareiga įrodyti, kokia buvo buto būklė iki apliejimo, kad ta apimtimi ir atlyginti nukentėjusiajai žalą, nesudarant sąlygų nepagrįstai praturtėti. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė bei tretysis asmuo teigė, jog byloje pateikti įrodymai, kad prieš apliejimą nukentėjusios butas buvo įrengtas brangiomis medžiagomis, jame sudėtos brangios grindys, tačiau pagrindžiančių įrodymų nėra pateikta. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartyje buvo nurodęs, jog ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje ir atliktų darbų akte atlikti darbai nėra detalizuojami, yra neaiškūs, nepateikti darbo sąnaudų ir darbo užmokesčio žiniaraščiai, mechanizmų bei medžiagų poreikio žiniaraščiai, medžiagų atitikties deklaracijos ir t.t., todėl šie duomenys išreikalautini iš ieškovės. Minėtų duomenų ieškovė teismui nepateikė. Pažymėtina, kad ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje ir atliktų darbų akte atlikti darbai nėra detalizuojami, yra neaiškūs, nepateikti darbo sąnaudų ir darbo užmokesčio žiniaraščiai, mechanizmų bei medžiagų poreikio žiniaraščiai, medžiagų atitikties deklaracijos, todėl kyla pagrįstų abejotini, jog minėtam butui buvo padaryti tokie apgadinimai, koks yra buto remonto darbų mastas, nurodytas lokalinėje sąmatoje bei turto apžiūros akte.

25Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė buvo įpareigota pateikti įrodymus, pagrindžiančius aukščiau minėtas aplinkybes. Kilus ginčui dėl padarytos žalos dydžio, esant šalių pateiktiems priešingiems įrodymams, teismas siūlė šalims atlikti ekspertizę, tačiau nei viena iš šalių neprašė jos skirti.

26CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. CPK 212 straipsnio 1 dalies norma nėra įpareigojanti. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ekspertizę skiria teismas, jei tam yra pagrindas – būtinybė išsiaiškinti tam tikrą byloje kilusį klausimą, kai reikalingos specialios mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinios (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Dalyvaujantis byloje asmuo, reikalaudamas teismo skirti ekspertizę tam tikram klausimui išsiaiškinti, turi tokį reikalavimą motyvuoti, kuo remiantis tikimasi nustatyti ar paneigti tam tikras byloje reikšmingas aplinkybes, nurodyti, kokių specialių žinių, jo nuomone, reikia tokiam klausimui išsiaiškinti. Ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. A. v. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-26/2005). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką bylose dėl žalos priteisimo ekspertizės skyrimas nelaikomas kaip visais atvejais būtinas bei privalomas.

27Teismo vertinimu, šalims nepareiškus prašymo skirti šioje byloje ekspertizės, savo iniciatyva ją skirti nėra pagrindo. Be to, įstatymas neįpareigoja teismo skirti ekspertizę ir eksperto išvada teismui nėra privaloma (CPK 218 straipsnis). Pažymėtina, kad teismas ne kartą šalims siūlė skirti ekspertizę byloje, tačiau šalys nesutiko, todėl teismas savo įsitikinimu vertina visus byloje surinktus įrodymus.

28Esant tokiems byloje surinktiems įrodymams, teismas ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą, kurioje nurodytos kainos skiriasi nuo atsakovės pateiktos palyginamosios sąmatos net 6413,00 Eur (22142,81 litais), vertina kritiškai, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi ir įvertinęs užfiksuotus buto pažeidimus, nuotraukas, pateiktas sąmatas, sprendžia, kad atsakovės pateiktoje pakoreguotoje lokalinėje sąmatoje atlikti paskaičiavimai atitinka darbų, susijusių su sugadinimų pašalinimu, vertę, t. y. 3344,43 Eur (11547,66 Lt). 2016-04-22 teismo posėdžio metu atsakovės pateikta lokalinė sąmata Nr. S001 2014 m. kovo mėn. kainomis 2155,98 Lt, t. y. 624,41 Eur, sumai (II t., 42-43 b. l.), yra neproporcinga padarytam žalos mastui, todėl teismas pastarosios lokalinės sąmatos nevertina kaip realios, nes akivaizdu, jog už 624,41 Eur sumą nebūtų įmanoma pašalinti padarytos žalos. Atsižvelgiant dar į tai, kad besąlyginė draudimo išskaita yra 200,00 Lt, todėl teismas pažymi, jog iš viso, pagal šią sąmatą susidaro 3286,51 Eur (arba 11547,66 litų) ieškovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ patirtų nuostolių suma. CK 6.281 straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti nuostolius, todėl 3286,51 Eur suma priteistina iš atsakovės R. M..

29Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, kaip sankciją už nesąžiningą ieškovės elgesį. Teismas nurodo, kad išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Tai, kad ieškovė nepateikė visų reikiamų įrodymų byloje ar neprašė skirti ekspertizės nėra pagrindas ieškinį atmesti. Teismas visus įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

30Bylinėjimosi išlaidos.

31Pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles civilinėje byloje šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad sumokėjo 291,07 Eur žyminio mokesčio (I t., 3 b. l.), 203,26 Eur už ieškinio parengimą (I t., 5 b. l.), už pasiruošimą bylos nagrinėjimui, rašytinių paaiškinimų parengimą, atstovavimą pirmos instancijos teisme – 840,95 Eur (I t., 116, 119, 120 b. l.), 124 Eur žyminio mokesčio (I t., 137 b. l.), 210,54 Eur už apeliacinio skundo parengimą (I t., 138-139 b. l.).

32Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 376,51 Eur išlaidų už atstovavimą bei atsiliepimo parengimą (II t., 17 b. l.), 57,92 Eur už lokalinės sąmatos parengimą (II t., 18 b. l.) bei 250,00 Eur už atstovavimą (II t., 51 b. l.). Ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinyje buvo reiškiami reikalavimai 8836,08 Eur sumai, teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 3286,51 Eur, vadinasi, buvo patenkinta 37,19 % ieškovės reikalavimų, todėl ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 621,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 586,94 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Įskaičius šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 34,06 € bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat patyrė 6,40 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), todėl iš ieškovės priteisiamos 2,38 €, o iš atsakovės 4,02 €, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei.

33Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 282 straipsniais, teismas

Nutarė

34ieškovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei R. M. tenkinti iš dalies.

35Priteisti ieškovei ADB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini):

36-

373286,51 € (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 51 euro centą) žalos atlyginimą;

38-

3934,06 € (trisdešimt keturis eurus 6 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

40Likusioje dalyje ADB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmesti.

41Priteisti iš ieškovės, ADB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 2,38 € (du eurus 38 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

42Priteisti iš atsakovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 4,02 € (keturis eurus 2 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

43Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė,... 2. sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei,... 3. dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „(duomenys... 7. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2006 m. gegužės 11 d. tarp ieškovės ADB... 8. Mažeikių rajono apylinkės teisme 2014 m. gruodžio 18 d. buvo gautas... 9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B. pateikė... 10. Teismo posėdžio metu ieškovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas... 11. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. B. nurodė, kad įvykis, kuomet buvo... 12. Atsakovės atstovas advokatas A. K. nurodė, kad taikant civilinę atsakomybę,... 13. Teismo posėdžio metu R. M. nurodė, kad trūko skalbimo mašinos žarnelė.... 14. Liudytoja D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. M. kreipėsi prašydama... 15. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 16. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad 2006 m.... 17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 ir 3... 18. Byloje kilo ginčas tarp draudiko (ieškovės), išmokėjusio draudėjui... 19. Byloje atsakovė R. M. neginčija nei paties įvykio, nei savo neteisėtų... 20. Kasacinis teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais yra ne kartą... 21. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas.... 22. Teismo nuomone, jog šie ieškovės pateikti į bylą įrodymai nėra pakankami... 23. Pažymėtina, kad draudimo išmokos dydį nustato pats draudikas,... 24. Vertinant spalvotas nuotraukas bei byloje esančius ieškovės pateiktus... 25. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė buvo įpareigota... 26. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą... 27. Teismo vertinimu, šalims nepareiškus prašymo skirti šioje byloje... 28. Esant tokiems byloje surinktiems įrodymams, teismas ieškovės pateiktą... 29. Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, kaip sankciją už... 30. Bylinėjimosi išlaidos.... 31. Pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles civilinėje... 32. Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 376,51 Eur išlaidų už atstovavimą... 33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 282... 34. ieškovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei R. M. tenkinti... 35. Priteisti ieškovei ADB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys... 36. -... 37. 3286,51 € (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 51... 38. -... 39. 34,06 € (trisdešimt keturis eurus 6 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.... 40. Likusioje dalyje ADB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmesti.... 41. Priteisti iš ieškovės, ADB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys... 42. Priteisti iš atsakovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės... 43. Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali...