Byla 2-2123/2014
Dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Tūta“ iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tūta“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. D. pareiškimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Tūta“ iškėlimo ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama UAB „Tūta“ iškelti bankroto bylą, savo prašymą motyvuodama tuo, jog atsakovas nevykdo įsipareigojimų, neatsiskaito už paslaugas nuo 2012 m. spalio 30 d., įsiskolinimas siekia 89 050,40 Lt, atsakovas į raginimus atsiskaityti nereaguoja, neatsiskaito ir su kitais kreditoriais. Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti bendrovės turtą ir pinigines lėšas.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Panevėžio apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei kitą ilgalaikį materialų turtą, pinigines lėšas, uždrausdamas bendrovei turtą parduoti, dovanoti ar kitais būdais perduoti disponuoti tretiesiems asmenims ir leisdamas atsakovei areštuotas pinigines lėšas naudoti darbo užmokesčio mokėjimui darbuotojams, privalomiems mokėjimams valstybės biudžetui ir įmokoms į valstybinio socialinio draudimo fondą. Teismas padarė išvadą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo nutarties įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ir dėl to būtų pažeistos įmonės kreditorių teisės, todėl prašymą pripažino pagrįstu.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Atsakovas atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

81. Pareiškėja nuo 2011 m. gegužės 30 d. iki 2012 m. spalio 9 d. ėjo atsakovo valdybos nario pareigas. Įsipareigojimų ar sutarčių mokėti už darbą valdyboje tarp atsakovo ir pareiškėjos nebuvo. Sutartis dėl atsakovo veiklos procesų gerinimo konsultavimo paslaugų teikimo tarp atsakovo ir pareiškėjos nebuvo sudaryta. Atliktų darbų (paslaugų) perdavimo priėmimo aktai tarp pareiškėjos ir atsakovo nepasirašyti, o tai patvirtina, kad sutartis tarp atsakovo ir pareiškėjos nebuvo sudaryta ir vykdoma.

92. Pareiškėja savo reikalavimo teisę atsakovui grindžia 78 500 Lt PVM sąskaita faktūra, tačiau vien pareiškėjos pateikta sąskaita faktūra, kurios atsakovas nepriėmė ir nepripažįsta, nepatvirtina, kad pareiškėja yra atsakovo kreditorė. Kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji yra atsakovo kreditorė, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimo teisės į atsakovą egzistavimas prima facie nėra pagrįstas.

103. Pareiškėja nepateikė prima facie įrodymų apie atsakovo nemokumą, o savo išvadą dėl atsakovo nemokumo grindžia vien ta aplinkybe, kad atsakovas neatsiskaito su pareiškėja nuo 2012 m. lapkričio mėnesio pradžios. Pažymėtina, kad kiti atsakovo kreditoriai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, todėl pareiškėjos teiginys apie ilgalaikį atsakovo finansinį sunkumą ir neatsiskaitymą su kitais kreditoriais yra nepagrįstas.

11Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:

121. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ji pateikė vadovaudamasi ĮBĮ 4 straipsnio 2 dalimi, nes atsakovas neatsiskaito su pareiškėja už jos suteiktas paslaugas, todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ji nėra atsakovo kreditorė. Pridėti įrodymai patvirtina, kad tarp atsakovo ir pareiškėjos buvo sudaryta konsultavimo paslaugų sutartis, pagal kurią pareiškėja išrašė atsakovui sąskaitą.

132. Atsakovo argumentai, kad pareiškėja atsakovo bendrovėje ėjo valdybos nario pareigas, yra teisiškai nereikšmingi, kadangi atsakovė savo reikalavimo teisę kildina ne iš atsakovo bendrovėje eitų valdybos nario pareigų, o iš veiklos procesų gerinimo konsultavimo paslaugų suteikimo fakto ir atsakovo pareigos už jas atsiskaityti.

143. Atsakovo 2013 metų balanso duomenys patvirtina, kad atsakovo turtas sudaro 2 818 809 Lt, o įsipareigojimai – 2 175 036 Lt, atsakovas nuo 2011 metų dirba nuostolingai. Beveik 1/3 atsakovo turto sudaro nematerialus turtas, kuris negali būti realizuotas ir panaudotas kreditorių reikmėms tenkinti. Creditinfo pažymoje atsakovui bankroto reitinge yra suteikta aukščiausia rizika, o vidutinė įsiskolinimo trukmė yra 818 dienų, teismuose yra apie 18 bylų, kuriose atsakovo procesinė padėtis yra „atsakovas“. Atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti atsakovo kreditorių ir skolininkų sąrašus, skolų sumas, atsiskaitymo terminus, finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas, todėl atsakovas vengias atskleisti teismui savo finansinę padėtį.

154. Tikėtinai pagrįstas ieškinio reikalavimas negali būti aiškinamas kaip ieškinio pagrįstumo vertinimas, kadangi teismas netiria ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir įrodymų pagrįstumo, o vertina tik ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdį. Remiantis pareiškėjos pareiškime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais, galima daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškimo reikalavimas atitinka pareiškime dėstomų argumentų pobūdį, todėl preliminariu vertinimu pareiškimas pagrindžia CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

165. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pareiškėja nepateikė teismui atsakovo nemokumą patvirtinančių įrodymų. Atsakovo nemokumas grindžiamas ne tik atsakovo neapmokėta sąskaita, tačiau ir atsakovo finansine būkle bei prisiimtų atsakovo įsipareigojimų ir turimo turto santykiu. Atsakovo teiginiai, kad kiti kreditoriai nesikreipė dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo, nepatvirtinta geros atsakovo finansinės padėties.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

19Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, savo ar suinteresuoto asmens iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tai, kad kartu su pareiškimu iškelti atsakovui bankroto bylą pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neeliminuoja CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nustatymo.

20Apelianto teigimu, pareiškėja nėra atsakovo kreditorė, todėl ji neturėjo teisės inicijuoti atsakovo bankroto bylos iškėlimo ir prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylos iškėlimo stadijoje kreditoriaus reikalavimo teisės ir dydžio pagrįstumas nenustatinėjamas, teismas nesprendžia ginčų dėl skolos susidarymo ir išieškojimo. Ginčijamas kreditorinis reikalavimas, jo dydis gali būti nustatinėjamas ir tvirtinamas iškeltos bankroto bylos eigoje. ĮBĮ nenumatytas reikalavimas, jog įmonės kreditoriniai įsipareigojimai konkretiems asmenims, inicijuojantiems bankroto bylos jų nurodytam skolininkui iškėlimą, turi būti neginčijami (skolininko visiškai pripažįstami). Priešingu atveju būtų apsunkinta kreditoriaus teisė į teisminę gynybą, nes jis turėtų inicijuoti dvi bylas – pirmiausiai bylą dėl reikalavimo priteisimo, o po to bylą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo nevykdant teismo patenkinto reikalavimo. Tačiau sprendžiant dėl atsakovo bankroto bylą inicijuojančios pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti nustatytos 144 straipsnio 1 dalyje numatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pirmiau minėtos būtinos sąlygos.

21Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad prašydama atsakovo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėja nepateikė argumentų bei įrodymų, kurie leistų įvertinti atsakovo finansinę būklę, realią turtinę padėtį, mokumą, finansinį pajėgumą (nepajėgumą) atsiskaityti su kreditoriais bei vykdyti kitas prisiimtas prievoles ir daryti išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Vien ta aplinkybė, kad yra paduotas pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėja nurodė, kad bendrovės finansinė padėtis yra sunki, o ateityje gali kilti grėsmė, jog bendrovė vengs vykdyti teismo sprendimą, todėl teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Tačiau pareiškėja nepateikė įrodymų, nenurodė aplinkybių, ar bent tikėtinų duomenų, jog atsakovas ėmėsi kokių nors veiksmų paslėpti jam priklausantį turtą ar perleisti jį tretiesiems asmenims. Pareiškėjai nenurodžius tokių argumentų ir nepateikus juos patvirtinančių įrodymų, o taip pat nesant duomenų, sudarančių pagrindą daryti išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės būtinos ir viešajam interesui apginti, konstatuotina, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo šioje proceso stadijoje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

22Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismas 2014 m. spalio 10 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą. Pareiškėja šią nutartį atskiruoju skundu apskundė apeliacinės instancijos teismui. Nors nutartis dėl atsisakymo iškelti atsakovui bankroto bylą nėra įsiteisėjusi, tačiau tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos reikalavimo iškelti atsakovui bankroto bylą pagrįstumo, padarė išvadą, kad šis reikalavimas nėra pagrįsta. Vadinasi, nėra CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tikėtino pareiškimo pagrindimo sąlygos, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo. Teismų praktikoje laikoma, jog preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo, pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-780/2012; 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012).

23Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nesant CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nepagrįstai atsakovo turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, lėmusio neteisingą klausimo išsprendimą, yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

24Atsakovo atskirąjį skundą patenkinus, jo turėtos 144 Lt žyminio mokesčio už atskirąjį skundą sumokėjimo išlaidos priteistinos iš pareiškėjos (18 b. l.) (CPK 93 str.).

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

26Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos D. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tūta“ turtui taikymo atmesti.

27Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tūta“, j. a. k. 154145096, iš pareiškėjos D. D., a. k. ( - ) 144 (vieną šimtą keturiasdešimt keturis) Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

28Nutarties kopiją išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama UAB „Tūta“ iškelti bankroto... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi prašymą... 6. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 7. Atsakovas atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2014 m.... 8. 1. Pareiškėja nuo 2011 m. gegužės 30 d. iki 2012 m. spalio 9 d. ėjo... 9. 2. Pareiškėja savo reikalavimo teisę atsakovui grindžia 78 500 Lt PVM... 10. 3. Pareiškėja nepateikė prima facie įrodymų apie atsakovo nemokumą, o... 11. Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį... 12. 1. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ji pateikė vadovaudamasi ĮBĮ... 13. 2. Atsakovo argumentai, kad pareiškėja atsakovo bendrovėje ėjo valdybos... 14. 3. Atsakovo 2013 metų balanso duomenys patvirtina, kad atsakovo turtas sudaro... 15. 4. Tikėtinai pagrįstas ieškinio reikalavimas negali būti aiškinamas kaip... 16. 5. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pareiškėja nepateikė teismui... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 18. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios... 19. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 2 dalies 5... 20. Apelianto teigimu, pareiškėja nėra atsakovo kreditorė, todėl ji neturėjo... 21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad prašydama... 22. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad... 23. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro... 24. Atsakovo atskirąjį skundą patenkinus, jo turėtos 144 Lt žyminio mokesčio... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 26. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir... 27. Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tūta“, j. a. k.... 28. Nutarties kopiją išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui....