Byla 2A-1167-262/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovai Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas ieškinyje nurodė, kad 2010-06-25 įvykio metu buvo pasipriešinta VA VPK Patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui R. U., kuris patyrė traumą. 2010-08-10 baigus nelaimingo atsitikimo tyrimą buvo surašyta išvada, kad patrulis sužalotas tarnybos metu. Jam buvo diagnozuotas kairės plaštakos delnakaulio lūžis. 2011-03-31 Vilniaus m. 1 apylinkės teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą nustatė atsakovo V. K. kaltę. Centrinė medicinos ekspertizės komisija konstatavo, jog pareigūno trauma priskiriama prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Vadovaujantis ja, pareigūnui iš Policijos departamento prie VRM centralizuotų priemonių programos sąmatos išmokėta 15146,34 Lt (5 mėnesių darbo užmokesčio dydžio) kompensacija. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2010-08-31 informavo Vilniaus apskr. VPK apie apskaičiuotą draudimo sumą – 1860,96 Lt, kuri Vilniaus apskr. VPK viršininko 2010-09-14 įsakymu buvo sumokėta nuketėjusiam pareigūnui 2010-09-15. Remiantis LR Vyriausybės 1991-12-05 nutarimo Nr. 530 2.2 punktu, Vilniaus apskr. VPK, kurioje tarnauja apdraustasis, turėjo sumokėti 55,83 Lt Sodrai.

4Ieškovas Policijos departamentas prie LR VRM prašo teismo priteisti iš atsakovo 15146,34 Lt nuostolių dėl žalos atlyginimo sumokėjus kompensaciją ir 1860,98 Lt dėl išmokėtos draudimo sumos. Ieškovas Vilniaus apskrities VPK prašo priteisti jo naudai 55,83Lt patirtų nuostolių.

5Atsakovas V. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes baudžiamojoje byloje jau buvo iš jo priteista nukentėjusiam 3000 Lt. žala. Be to, nurodė, kad Vidaus tarnybos statutas yra skirtas ne civiliams asmenims, o valstybės tarnautojams.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai- iš atsakovo ieškovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteista 17 007,30 Lt žalos atlyginimo, iš atsakovo ieškovui Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui priteista 55,83 Lt žalos atlyginimo; iš atsakovo valstybei priteista 22 Lt pašto išlaidų ir 512 Lt žyminio mokesčio.

8Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, kad atsakovas 2010-06-25 įvykio metu sužalojo policijos pareigūną R. U., ką patvirtina įsiteisėjęs 2011-03-31 teismo nuosprendis bei 2010-09-02 tarnybinio patikrinimo išvada (b.l. 8-11). Ieškovai, teisės aktų nustatyta tvarka atlikę tyrimą, pripažino, kad pareigūno sužeidimai susiję su tarnybos pareigų atlikimu, todėl pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį išmokėjo nukentėjusiajam 15146,34 Lt kompensaciją. Taigi nukentėjusiam darbo metu pareigūnui atsakovo padaryta žala buvo kompensuota iš valstybės biudžeto alternatyviu žalos kompensavimo būdu, nustatytu Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punkte. Dėl to ieškovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kaip išmoką išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, turi teisę reikalauti atlyginti žalą iš atsakingo už žalą asmens, t.y. atsakovo V. K.. Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Sąlygų 26 punkte nustatyta, kad, įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Ieškovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pervedė Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui apskaičiuotą 1860,96 Lt draudimo išmoką, taip patirdamas žalą, kuri priteistina iš atsakovo, atsakingo už žalą, padarytą policijos pareigūnui. Ieškovas Vilniaus apskrities VPK, remiantis Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Sąlygų 2.2. punktu, pervedė 55,83 Lt sumą VSDFV Vilniaus miesto skyriui (b.l.14), taip patirdamas 55,83 Lt žalą, kuri taip pat priteistina iš atsakovo.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti. Nurodė, kad byloje nėra tiksliai išsiaiškinta koks realiai policijos pareigūnas (ar R. U., ar koks nors kitas) nukentėjo, todėl laikytina, jog ne visos deliktinės atsakomybės sąlygos yra nustatytos ir įrodytos. Teismas jau yra priteisęs iš atsakovo 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą R. U.. Atsakovo nuomone šiuo atveju subrogacija neturėtų būti taikoma.

11Ieškovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas tinkami ištyrė bylos aplinkybes, teisingai taikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas bei teismų praktiką, todėl naikinti sprendimo nėra pagrindo.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas atmetamas

14CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

15Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

16Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

17Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

18Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

19Atsakovas ginčija aplinkybes, susijusias su žalos padarymu ir deliktinės atsakomybės atsiradimu apskritai. Pažymėtina, kad atsakovo kaltė ir kitos svarbios aplinkybės buvo nustatytos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-192-851/2011, kurį paliko galioti tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismai (b.l. 124-127). Todėl atmetami atsakovo argumentai dėl deliktinės atsakomybės nebuvimo.

20Kompensacijos suma apskaičiuota remiantis Vidaus tarnybos statuto 40 str. nuostatomis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IV-125. Apeliantas nesutikdamas su ieškovų nurodytu žalos dydžiu, turėjo įrodyti, kad žalos dydis paskaičiuotas neteisingai, tačiau apeliantas nepaneigė ieškovų Policijos departamento prie LR VRM ir Vilniaus aps. VPK pateiktų įrodymų dėl patirtų nuostolių dydžio.

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad deliktinės civilinės atsakomybės institutas grindžiamas ne tik visiško žalos atlyginimo nuostata (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), bet ir kitais šią nuostatą papildančiais principais. Vienas tokių principų - nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Atsisakymas pripažinti valstybės regreso teisę reikalauti išmokėtų sumų atlyginimo iš kalto už valstybės pareigūno sužalojimą asmens šį principą pažeistų.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008 pažymėjo, kad yra įvairių žalos apskaičiavimo metodų. Vienais atvejais taikomas taip vadinamasis konkretus metodas, kai padaryta žala labai individualizuojama, atsižvelgiama į pažeisto intereso specifiką ir kitus individualius kriterijus. Kitais atvejais taikomas abstraktus metodas, kai į individualius pažeisto intereso požymius ir kitus individualius kriterijus neatsižvelgiama. Tiek socialinio, tiek privataus draudimo atvejais taikomas abstraktus kriterijus - išmokėtina draudimo išmoka (kompensacija) apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus. Dėl to turėtų būti preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą. Tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

23Sužalotam pareigūnui kompensacija išmokėta vadovaujantis Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintomis Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygomis. Nurodytos draudimo sąlygos patvirtina, kad nagrinėjamoje situacijoje taikytas alternatyvus žalos kompensavimo būdas įgyvendintas specifine draudimo teisinių santykių forma - privalomuoju statutinių vidaus tarnybos pareigūnų ir kitų kategorijų asmenų sveikatos ir gyvybės draudimu, reglamentuojamu specialiųjų įstatymų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų (CK 6.988 straipsnio 3 dalis). Draudžiant policijos pareigūnus valstybės lėšomis visam tarnybos laikotarpiui ir išmokant jiems įstatymu nustatyto dydžio kompensacijas už tarnybos metu ar dėl tarnybos patirtus sveikatos sužalojimus, atliekama svarbi socialinė funkcija, nes suteikiamos efektyvios socialinės garantijos ir prielaidos pareigūnams tinkamai vykdyti savo pareigas, kurios garantuotų visuomenei itin svarbių policijos uždavinių (atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus; apsaugoti žmogaus teises ir laisves; užtikrinti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumą ir kt.) įgyvendinimą. Kartu pareigūnui suteikiama materialinė garantija jo sveikatos sužalojimo atveju, nes būtent tokių asmenų tinkama sveikata padeda įgyvendinti jiems pavestas pareigas. Taigi dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Dėl to pagal analogiją taip pat taikytina CK 6.290 straipsnio 3 dalis kurioje nustatyta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį.

24Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad iš jo nuosprendžiu jau buvo priteistas 3000 Lt žalos atlyginimas. Pažymėtina, kad nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam R. U., o šioje byloje buvo prašoma priteisti kitokios rūšies žalą- turtinę žalą kitiems asmenims- Policijos departamentui ir Vilniaus apskrities VPK.

25Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir skundžiamo sprendimo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, šiam klausimui taikytinus teisės aktus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Atsakovas nenurodė pakankamų argumentų bei nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų padaryti priešingą išvadą.

26Dėl išvardintų argumentų apeliacinis skundas atmetamas.

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

28Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovai Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus... 4. Ieškovas Policijos departamentas prie LR VRM prašo teismo priteisti iš... 5. Atsakovas V. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinys... 8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, kad atsakovas... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m.... 11. Ieškovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 13. Apeliacinis skundas atmetamas... 14. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 15. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 16. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 17. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 18. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 19. Atsakovas ginčija aplinkybes, susijusias su žalos padarymu ir deliktinės... 20. Kompensacijos suma apskaičiuota remiantis Vidaus tarnybos statuto 40 str.... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad deliktinės... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 23. Sužalotam pareigūnui kompensacija išmokėta vadovaujantis Vyriausybės 1991... 24. Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad iš jo nuosprendžiu jau buvo... 25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir skundžiamo... 26. Dėl išvardintų argumentų apeliacinis skundas atmetamas.... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1... 28. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti...