Byla 2A-895-230/2016
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Z. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3878-329/2015 pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui Z. K., dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė V. G. ieškinyje teismo prašė nustatyti sūnaus P. K. gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo Z. K. sūnaus P. K. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, priteisti iš atsakovo Z. K. sūnaus išlaikymo įsiskolinimą 2 100 Eur už laikotarpį nuo 2014-05-05 iki 2015-07-05, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo sūnaus gimimo juo visiškai nesirūpino ir neteikė išlaikymo, nuo 2015 m. liepos mėn. sūnaus nelanko. Ieškovė turi dar tris nepilnamečius vaikus iš ankstesnės santuokos, kuriuos taip pat išlaiko viena, nes vaikų tėvas yra miręs. Nurodė, kad ji pati nedirba, yra vaiko auginimo atostogose, jos šeimos pajamos yra apie 340 Eur, kurias sudaro našlaičių vaikų pensija, valstybės išmoka už vaikus, motinystės pašalpa, taip pat su vaikais pragyventi materialiai padeda jos tėvas, brolis ir sesuo. Nurodė, kad sūnui išlaikyti per mėnesį ji skiria apie 260–300 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovas dirba, jo pajamos yra pakankamos mokėti vaikui išlaikymą po 150 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Kadangi atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisideda nuo pat jo gimimo, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2014-05-05 iki ieškinio pateikimo (už 14 mėn.), skaičiuojant po 150 Eur per mėnesį, iš viso 2 100 Eur.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, nustatė mažamečio vaiko P. K. gyvenamąją vietą su vaiko motina V. G., priteisė iš atsakovo Z. K. išlaikymą mažamečiui sūnui P. K. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-07-14 iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė V. G., priteisė iš atsakovo sūnaus išlaikymo įsiskolinimą 2 100 Eur už laikotarpį nuo 2014-05-05 iki 2015-07-14, priteisė iš atsakovo valstybei 158 Eur žyminį mokestį bei 197,55 Eur išlaidas už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

7Teismas nurodė, kad ieškovė nepilnamečio vaiko poreikius detalizavo tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdyje, nurodydama, jog P. K. poreikiams patenkinti reikalinga apie 260–300 Eur suma per mėnesį: maistui apie 100 Eur, avalynei, drabužiams, daiktams, skirtiems mažamečių vaikų buičiai užtikrinti – 50 Eur, sauskelnėms – 20 Eur, vaistams, mažamečio vaiko higienos reikmenims – 60 Eur, buto nuomos ir komunaliniams mokesčiams (vaiko dalis) – 20–40 Eur, ugdymo priemonėms, žaislams – 30 Eur. Teismo vertinimu, ieškovės nepilnamečio sūnaus poreikių sąraše nurodytos pinigų sumos, išleidžiamos jo išlaikymui, yra realios, pagrįstos. Vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jo ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą. Teismo iniciatyva gauti duomenys apie atsakovo turtinę padėtį, jo pajamas teismui leido manyti, kad atsakovas pajėgus teikti sūnui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Tokią išvadą teismas darė taip pat atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikomų asmenų, jis yra jauno amžiaus, darbingas, sveikas (byloje nėra duomenų apie atsakovo ribotą darbingumą) vyras, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų ir yra priklausomas nuo tėvų, poreikius. Todėl tenkino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisė po 150 Eur nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas išlaikymo neteikia nuo vaiko gimimo, t. y. nuo 2014-05-05, todėl tenkino ir ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 2 100 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-05-05 iki ieškinio pateikimo, skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas Z. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą dėl 2 100 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2014-05-05 iki 2015-07-14 priteisimo ir ieškinį šioje dalyje atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, nuspręsdamas priteisti 2 100 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-05-05 iki 2015-07-14, priėmė nemotyvuotą ir teisiškai nepagrįstą sprendimą, kuriuo pažeidė ne tik procesinės teisės, bet ir materialinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 270 str. 4 d. reikalavimų. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas nurodė tik, jog „nustatyta, kad atsakovas išlaikymo neteikia vaikui nuo gimimo t. y. nuo 2014-05-05“, tačiau teismas visiškai nenurodė, kokie byloje esantys įrodymai tai patvirtina ir pagrindžia. Tuo labiau, kad tokių įrodymų byloje nebuvo ir negalėjo būti pateikta. Ieškovė nurodė, kad įsiskolinimas priteistinas nuo 2014 m. gegužės 5 d., t. y. nuo sūnaus gimimo dienos, nors pats teismas aprašomojoje dalyje yra konstatavęs, kad šalys kartu gyveno iki 2015 gegužės mėn. vidurio, t. y. visus metus po sūnaus gimimo. Taigi teismo sprendime išdėstyti teiginiai yra prieštaraujantys vieni kitiems, todėl priimtas sprendimas neteisingas. Šiuo atveju visiškai nelogiškas ir niekuo nepagrįstas sprendimas, kad vaikas su ieškove gyveno kartu su atsakovu jo motinai priklausančiame name, tačiau jis nuo pat sūnaus gimimo visiškai neteikė jokio išlaikymo vaikui. Ieškovė nurodydama, kad atsakovas iš karto po sūnaus gimimo nustojo ja rūpintis ir neteikė sūnui išlaikymo, jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Priešingai, teismo nustatytas faktas, kad ieškovė iš jų bendrų namų į socialinį būstą išėjo gyventi atskirai po metų nuo vaiko gimimo ( - ) kaip tik parodo, jog vaiku atsakovas rūpinosi ir teikė išlaikymą. Iki 2015 m. gegužės mėnesio ieškovė su sūnumi gyveno jo motinai O. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name. Visu namo išlaikymu bei mokesčių mokėjimu rūpinosi atsakovas. Kai tam pritrūkdavo lėšų, išlaidas padengdavo jo motina O. K.. Kol ieškovė su sūnumi gyveno kartu, jis savo pareigą išlaikyti vaiką vykdė pilnai. Taip pat pirko reikiamas priemones sūnui, maistą bei kitus buities daiktus. Nagrinėjamoje byloje jis dalyvavo parengiamajame posėdyje, kuriame išsakė savo nuomonę ir poziciją dėl ieškinio, todėl nesuprato būtinybės ir pareigos dalyvauti kitame teismo posėdyje. Tuo tarpu teismas nepasiūlė susirasti kvalifikuotą teisinę pagalbą šioje byloje. Todėl atsakovas negalėjo tinkamai apginti savo interesų pirmosios instancijos teisme bei laiku pateikti svarbius įrodymus, kuriuos dabar teikia kartu su apeliaciniu skundu ir prašo priimti.

10Ieškovė V. G. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas niekada nesirūpino savo mažamečiu sūnumi, nuo sūnaus gimimo neteikė jam jokio išlaikymo. Jai su vaikais apsigyvenus pas atsakovo motiną, atsakovas kelis kartus jos prašymu yra nupirkęs vaikui sauskelnių ir mišinukų, ko nelaiko pakankamu prisidėjimu prie sūnaus išlaikymo. Vien ta aplinkybė, kad ji su vaiku metus laiko gyveno pas atsakovo motiną, savaime nereiškia, kad atsakovas teikė sūnui išlaikymą. Dalyvaudamas parengiamajame teismo posėdyje, atsakovas neprieštaravo jos dėstomoms aplinkybėms apie tėvo pareigų neatlikimą. Be to, jokio išlaikymo sūnui atsakovas neteikia ir šiuo metu, nors teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo sūnui teikimo periodinėmis išmokomis neapskųsta, todėl įsiteisėjusi ir privaloma vykdyti.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13Byloje nustatyta, kad atsakovas Z. K. yra sūnaus P. K., gimusio ( - ), tėvas (b. l. 4). Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamu 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu priteisė iš atsakovo mažamečio sūnaus išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2015-07-14 iki sūnaus pilnametystės, taip pat priteisė išlaikymo įsiskolinimą – 2 100 Eur nuo 2014-05-05 iki 2015-07-14. Atsakovas apeliaciniu skundu neginčija priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio, t. y. po 150 Eur kas mėnesį, tačiau nesutinka su priteistu išlaikymo įsiskolinimu, teigdamas, kad išlaikymą vaikui teikė nuo jo gimimo iki 2015 m. gegužės mėnesio, nes gyveno kartu su ieškove jo motinai priklausančiame name.

14Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

15Atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą, kartu pateikė naujus įrodymus, jo nuomone, patvirtinančius skundo argumentus, kad jis išlaikymą mažamečiui sūnui teikė nuo jo gimimo ( - ) iki 2015 m. gegužės mėn., o būtent pateikė: duomenis apie motinai priklausantį namą, kuriame šalys su mažamečiu vaiku gyveno iki 2015 m. gegužės mėn., savo gimimo liudijimo nuorašą, darbuotojo charakteristiką, apmokėjimą už sunaudotą elektros energiją patvirtinančius dokumentus (b. l. 81–91). CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 376 straipsnyje, įtvirtinančiame teismo vaidmenį, nagrinėjant šeimos bylas, yra numatyta teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą ir net teismo teisė viršyti pareikštus reikalavimus, atsakovo su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai, siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo, priimtini į bylą. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nesinaudojo teisine pagalba, todėl galėjo nevisiškai suprasti būtinybę teikti įrodymus būtent pirmosios instancijos teisme, be to, naujų įrodymų priėmimas į bylą leis visapusiškiau išsiaiškinti bylos aplinkybes ir įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

16Dėl išlaikymo įsiskolinimo

17CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia išlaikymo įsiskolinimo priteisimą apsprendžia ne tėvų tarpusavio ryšių nutrūkimas, bet pareigos teikti išlaikymą vaikui nevykdymas, kuris gali atsirasti tiek vaikų tėvams gyvenant kartu, tiek jiems gyvenant skyrium. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007). Taigi byloje dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos šiam klausimui išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsižvelgiant į tai ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą turėjo nurodyti, nuo kada atsakovas nebeprisidėjo prie vaiko išlaikymo, o atsakovas – įrodinėti, iki kada teikė išlaikymą vaikui. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir duodama paaiškinimus nuosekliai nurodė, kad atsakovas neteikė išlaikymo nuo pat vaiko gimimo, todėl tokie nuoseklūs paaiškinimai laikytini patikimais ir tai yra įrodymų šaltinis (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Be to, bylai reikšmingas aplinkybes turi įrodyti tas asmuo, kuris teigia, o ne tas, kuris jas neigia. Atsakovas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad jis išlaikymą vaikui teikė nuo jo gimimo iki 2015 m. gegužės mėn., tokią aplinkybę galėjo ir privalėjo įrodyti (CPK 178 straipsnis), tačiau tokių įrodymų pirmosios instancijos teisme neteikė, o su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai nėra pakankami šiai aplinkybei patvirtinti. Nors ieškovė neneigia, kad iki 2015 m. birželio mėn. gyveno atsakovo motinai priklausiusiame name (b. l. 81–83), ir atsakovas pateikė įrodymus, kad ginčo laikotarpiu buvo mokama už name sunaudotą elektros energiją (b. l. 85–91), tačiau šie įrodymai nepatvirtina ginčo išsprendimui svarbios aplinkybės, kad atsakovas teikė visą reikalingą išlaikymą vaikui nuo jo gimimo iki 2015 m. gegužės mėn. Pirmiausia, sąskaitos išrašytos atsakovo motinos vardu, o mokėjimo kvitai taip pat nepatvirtina, kad juos atliko būtent atsakovas, o ne namo savininkė, t. y. jo motina, juolab, kad ir pats atsakovas pripažįsta, kad mokėdavo ir motina. Be to, vaiko išlaikymo išlaidos neapsiriboja vien gyvenamojo būsto išlaidomis, o atsakovas nepateikė jokių kvitų ar mokėjimo dokumentų, kurie patvirtintų, kad nurodytu laikotarpiu jis pirko vaikui kokius nors maisto produktus, higienos reikmenis, drabužius ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui duodant paaiškinimus parengiamajame teismo posėdyje, teismas klausė, kokiais įrodymais jis gali pagrįsti aplinkybę, jog teikė išlaikymą, atsakovui turėjo būti aiški jam tenkanti įrodinėjimo pareiga, be to, teismas detaliai išaiškino jam teisę pasirūpinti tinkamu jo atstovavimu, todėl atsakovas, vėliau neatvykdamas į bylos nagrinėjimą iš esmės ir nepateikdamas jokių įrodymų, elgėsi netinkamai, nes nevykdė įrodinėjimo pareigos. Todėl teismas turėjo pagrindą pripažinti, jog atsakovas neįrodė, kad jis teikė išlaikymą nuo vaiko gimimo iki ieškinio pareiškimo, ir pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą, nes to reikalauja prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principai. Nors atsakovo su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai ir buvo priimti į bylą, tačiau jie, kaip jau nurodyta, laikytini nepakankamais atsakovo nurodomai aplinkybei (išlaikymo pareigos vykdymo) aplinkybei pagrįsti.

18Atsakovui neįrodžius, kad jis išlaikymą sūnui, pirmosios instancijos teismas, nustatęs išlaikymo pareigos nevykdymą, pagrįstai priteisė ne tik išlaikymą nuo ieškinio pareiškimo dienos, bet ir išlaikymo įsiskolinimą, kadangi negali būti pažeisti vaiko interesai. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015, 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vokietijos bendrovė „Schöpp-Sportboden“ GmbH v. UAB „Regio“, bylos Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje S. M. v. UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.).Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; bylos Nr. 3K-3–416/2007; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovui nepateikus įrodymų apie išlaikymo pareigos vykdymą buvo pagrindas susiformuoti pirmosios instancijos teismo vidiniam įsitikinimui, kad labiau tikėtina, jog atsakovas šios pareigos nevykdė, nei ją vykdė. Todėl pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir apeliacinis skundas netenkintinas, o sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

20Byloje pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. vasario 4 d. sprendimas (b. l. 97–98) patvirtina, kad ieškovei dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-12-23 sprendimo apskundimo buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 138,96 Eur išlaidas, kurios priteistinos iš atsakovo valstybei, remiantis CPK 96 straipsniu.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

22Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23Priteisti iš atsakovo Z. K. (a. k. ( - ) valstybei 138,96 Eur išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė V. G. ieškinyje teismo prašė nustatyti sūnaus P. K. gyvenamąją... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu... 7. Teismas nurodė, kad ieškovė nepilnamečio vaiko poreikius detalizavo tiek... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas Z. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono... 10. Ieškovė V. G. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti,... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Byloje nustatyta, kad atsakovas Z. K. yra sūnaus P. K., gimusio ( - ), tėvas... 14. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos ... 15. Atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą, kartu pateikė naujus įrodymus, jo... 16. Dėl išlaikymo įsiskolinimo ... 17. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į... 18. Atsakovui neįrodžius, kad jis išlaikymą sūnui, pirmosios instancijos... 19. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 20. Byloje pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 22. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą... 23. Priteisti iš atsakovo Z. K. (a. k. ( - ) valstybei 138,96 Eur išlaidas už...