Byla 2S-878-544/2012
Dėl priverstinio skolos išieškojimo skolininkui M. V. ir įkeisto savininkams UAB „Agatus“ ir UAB „Imperus“

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko M. V. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo teisėjos 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1581-228/2012 pagal kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo skolininkui M. V. ir įkeisto savininkams UAB „Agatus“ ir UAB „Imperus“, ir

Nustatė

2Kreditorius pateikė pakartotinį pareiškimą priverstinai išieškoti, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus, skolininko M. V. skolą: 548 975,86 Lt negrąžintą kreditą, 212 384,42 Lt palūkanų, 75 201,95 Lt delspinigių, 142 Lt žyminio mokesčio, sutartines mokėjimo funkcijas atliekančias 2,86 % dydžio metines palūkanas, 5 % dydžio metines palūkanas; Utenos rajono apylinkės teismo 2012-05-25 nutartimi areštuotus nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą ( - ), nuosavybės teise priklausantį UAB „Agatus“, ir žemės sklypą ( - ), nuosavybės teise priklausantį UAB „Imperus“, parduoti iš varžytinių. Nurodė, kad po 2012-05-25 teismo nutarties areštuoti turtą priėmimo ir skolininko bei įkeisto turto savininkų 2012-06-27 įspėjimo jie per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžino hipoteka užtikrintos skolos. Todėl pakartotinai kreipiasi dėl priverstinio išieškojimo priemonių taikymo (b. l. 1-2).

3Utenos rajono apylinkės teismas 2012-08-06 nutartimi kreditoriaus prašymą patenkino ir nutarė priverstinai iš skolininko išieškoti 548975,86 Lt negrąžinto kredito, 212384,42 Lt palūkanų, 75201,95 Lt delspinigių, viso - 836562,23 Lt skolą, taip pat 142 Lt žyminio mokesčio bei 2,86 % dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo negrąžinto kredito likučio (548975,86 Lt) nuo pakartotinio pareiškimo padavimo dienos (2012-08-01) iki visiško kredito grąžinimo, 5 % dydžio metines palūkanas, skaičiuojant už visą priteistą sumą (836562,23 Lt) nuo pakartotinio pareiškimo padavimo dienos (2012-08-01) iki visiško teismo nutarties įvykdymo ir priverstinai parduoti iš varžytynių hipotekos lakštu, id. kodas 10/1/2006/0000206, įkeistą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą ( - ), nuosavybės teise priklausantį UAB „Agatus“; žemės sklypą ( - ), nuosavybės teise priklausantį UAB „Imperus“. Teismas nustatė, kad pagal 2009-02-13 Kredito sutartį Nr. LOAN 89988 (su vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais) skolininkui suteiktas 549 230,09 Lt kreditas, kurio galutinis grąžinimo terminas – 2012-10-03. Kredito grąžinimo užtikrinimui hipotekos lakštu, id. kodas 10/1/2009/0000206, buvo įkeistas virš nurodytas nekilnojamasis turtas. Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjas 2012-05-25 priėmė nutartį areštuoti įkeistą turtą. Skolininkas ir įkeisto turto savininkai buvo įspėti, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo įspėjimo įteikimo dienos, įkeistas nekilnojamas turtas bus parduotas iš varžytynių. Skola per šį laiką negrąžinta. Prievolė tinkamai ir nustatytais terminais neįvykdyta (CK 6.2 str., 6.38 str., 6.59 str.,6.200 str., 6.205 str.). Skolininkas yra skolingas 548975,86 Lt negrąžinto kredito, 212384,42 Lt palūkanų, 75201,95 Lt delspinigių, viso 836562,23 Lt. Be to, kreditorius pareiškimą yra apmokėjęs 142 Lt žyminiu mokesčiu (b. l. 11-12).

4Skolininkas M. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo teisėjos 2012-08-06 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: sustabdyti pradėtą išieškojimą iš skolininko ir įkeisto turto savininkų iki bus išspręsta baudžiamoji byla Nr. 72-1-00301-12. Nurodo, kad jis pagal 2009-02-13 kredito sutartį Nr. LOAN_89988 pinigų realiai negavo, nes juos realiai gavo ir pasisavino tretieji asmenys, todėl kreditoriaus reikalavimai jo atžvilgiu nepagrįsti. Kredito sutartis yra realinė, o kreditorius nėra pateikęs rašytinių įrodymų, kad pagal minėtą kredito sutartį jam suteikė 156 660 eurų kreditą. Todėl pagal CK 6.870 str. 2 d., 6.875 str. 3 d. paskolos sutartis pripažintina nesudaryta. 2009-02-13 kredito sutartyje nurodyta, kad kredito paskirtis yra trečiųjų asmenų UAB „Agatus“ bei V. M. įsiskolinimas pagal kredito sutartį Nr. LOAN_53588 ir pagal neapmokėtus vekselius refinansuoti, kas patvirtina, kad pinigai suteikti ne jam. 2011-04-13 sudarant papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2009-02-13 kredito sutarties kartu su juo banke buvo L. G., kuris banko darbuotojams paaiškino, kad realiai skola yra jo, tačiau banko darbuotojai nesutiko ją įforminti minėto asmens vardu, nes jis neturėjo nekilnojamojo turto. Šiuo atveju pats kreditorius elgėsi nesąžiningai, nes kredito sutarties pasirašymo metu buvo aišku, kad jo turtinė padėtis bei gaunamos pajamos neužtikrina, jog bus sugebėta grąžinti kreditą. Bankas neatliko kredito gavėjo rizikos vertinimo ir nusižengė kreditų suteikimo taisyklėms. Stipriosios šalies – banko - parengtos 2009-02-13 kredito sutarties sąlygos yra nesąžiningos ir naudingos tik bankui, nes jis negavo jokios naudos, pinigų ir banko buvo apgautas. Siekiamos prisiteisti palūkanos yra „lupikautojiškos“, nes jų norma siekia net 32 % metinių palūkanų ir akivaizdžiai viršija vidutines rinkoje galiojusias palūkanų normas. Jis tapo nukentėjusiu asmeniu, nes buvo apgautas galimai sukčiavimu įtariamų asmenų ir tik per savo patiklumą ir lengvabūdiškumą pasirašė minėtą kredito sutartį. Dėl šios apgaulės 2012-09-07 kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl kaltų asmenų patraukimo atsakomybėn. Alytaus apskrities VPK Lazdijų PK 2012-09-12 raštu Nr. 52-72-S-6948 pranešė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 72-1-00301-12. Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriaus pareikštų turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su minėta baudžiamąja byla, yra pagrindas ginčijamą nutartį naikinti, o pradėtą išieškojimą iš skolininko ir įkeisto turto savininkų stabdyti (b. l. 23-25).

5Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Medicinos bankas“ prašo pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog kredito sutartis yra priskiriama prie konsensualinių sandorių (CK 6.881 str. 1 d.), kas reiškia, kad ji yra laikoma sudaryta nuo sutarties pasirašymo momento. Tarp apelianto ir banko buvo pasirašyta kredito sutartis, todėl apeliantas nepagrįstai remiasi paskolos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normomis. Apie tai, kad 2009-02-13 kredito sutartimi Nr. LOAN_89988 lėšos buvo suteiktos apeliantui, liudija 2011-04-13 papildomo susitarimo Nr. 1 prie 2009-02-13 kredito sutarties 1.1 punktas, kuriuo buvo pakeistas kredito sutarties 2.1. punktas ir jis išdėstytas taip: „2.1. Kredito likučio suma - 156 660 EUR (...), kurią sudaro iš pradelstų mokėjimų atkelta suma". 2011-08-18 papildomo susitarimo Nr. 2 prie 2009-02-13 kredito sutarties Nr. LOAN 89988 1.1 punktu buvo dar kartą pakeistas kredito sutarties 2.1 punktas ir jis išdėstytas taip: „Kredito likučio suma - 549230 LTL (...), kurią sudaro nepadengtas 156635,22 EUR kredito likutis konvertuotas į 540830,09 LTL, ir papildomai išduodama 8400 LTL suma". Jau šių papildomų susitarimų nuostatos patvirtina, kad lėšos pagal 2009-02-13 kredito sutartį Nr. LOAN_89988 buvo išduotos. Iš 2009-02-13 kredito sutarties Nr. LOAN_89988 2.3 punkto matyti, kad 2009-02-13 kredito sutartimi Nr. LOAN 89988 apeliantas M. V. padengė UAB „Agatus", kurios įmonės direktoriumi ir akcininku buvo pats, įsiskolinimus pagal kredito sutartį Nr. LOAN_53588 ir pagal neapmokėtus vekselius Nr. VEK_51976, Nr. VEK_52010, Nr. VEK69569 bei V. M. vekselį Nr. VEK 58448. Taigi, kredito lėšos buvo panaudotos refinansuoti buvusius įsiskolinimus. 2011-08-18 papildomu susitarimu Nr. 2 buvo papildomai išduoti 8400 Lt, kurie buvo skirti galutiniam UAB „Agatus" įsiskolinimui pagal kredito sutartį Nr. LOAN_53588 refinansuoti. Apeliantas neneigia, kad 2009-02-13 kredito sutartimi Nr. LOAN 89988 buvo refinansuoti kitų asmenų finansiniai įsipareigojimai. Supranta, jog apeliantas bando įrodyti, kad jis negavo lėšų pagal visai kitus kreditinius sandorius, o ne pagal 2009-02-13 kredito sutartį Nr. LOAN_89988, bet tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pagal CPK 558 str. ir teismų praktiką, hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūros teisėtumu, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, griežtai laikėsi hipotekos procedūros reikalavimų, todėl naikinti ginčijamos nutarties nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Pagal LR CPK 163 str. 3 p. teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą tuo atveju, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Priimant skundžiamą nutartį, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, apeliantas bando panaikinti skundžiamą nutartį ir užvilkinti bylos nagrinėjimą vadovaudamasis aplinkybėmis, kurios neegzistavo nutarties priėmimo metu. Civilinės bylos nagrinėjimas CPK 163 str. 3 p. pagrindu stabdomas tada, kai tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos yra toks ryšys, jog pirmosios bylos negalima nagrinėti tol, kol nebus išnagrinėta kita byla. Apeliantas nepagrindė, kokią prejudicinę reikšmę šiai civilinei bylai turės ikiteisminio tyrimo metu nustatytai faktai. Ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (b. l. 53-55).

6Atskirasis skundas atmestinas, o Utenos rajono apylinkės teismo teisėjos 2012-08-06 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė nagrinėjamam klausimui svarbias aplinkybes, pagal įstatymų reikalavimus įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį tenkinti pakartotinį kreditoriaus prašymą išieškoti skolą iš hipoteka įkeisto turto ir šį turtą parduoti iš varžytinių, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).

7Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta ir apeliantas neginčija, kad hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 10/1/2009/0000206, skolininko M. V. pagal Kredito sutartį Nr. LOAN 89988 suteikto 549 230,09 Lt kredito, kurio grąžinimo terminas – 2012-10-03, užtikrinimui pagal sutartinę hipoteką įkeistas anksčiau minėtas nekilnojamasis turtas, priklausantis UAB „Agatus“ ir UAB „Imperus“ (c. b. Nr. 2-1074-839/2012 b. l. 11-17, 20-27). Skolininkui ir įkeisto turto savininkams per nustatytą terminą nevykdant prisiimtų finansinių įsipareigojimų, Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjas 2012-05-25 nutartimi pagal kreditoriaus prašymą areštavo kreditoriui įkeistą nekilnojamąjį turtą bei įspėjo skolininką ir įkeistų daiktų savininkus, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui (c. b. Nr. 2-1074-839/2012, b. l. 48-49). Rašytiniai įrodymai patvirtina ir byloje neginčijama, jog 2012-05-25 teismo nutartis skolininkui ir įkeisto turto savininkams įteikta (c. b. Nr. 2-1074-839/2012, b. l. 69, 87, 88, 90). Byloje nėra duomenų, kad per nustatytą vieno mėnesio terminą prievolė sumokėti skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas buvo įvykdyta. CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį, hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto savininkų ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1, 2 d., CK 4.192 str.).

8Pagal CPK 442 str. 11 p., bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad šios kategorijos bylose teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto, t. y. ar hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūros vykdomos teisėtai. Tačiau šios kategorijos bylose teisėjas nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 str. 1 d.). Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole, jis byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjamas. Tokia nuostata yra įtvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (pvz., šio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011 ir kt.)l. Tokiu atveju, kai dėl pagrindinės prievolės galiojimo, kvalifikavimo, pagrindinės skolos ar palūkanų dydžio byloje kyla ar teisme jau nagrinėjamas ginčas LR CPK ieškininės teisenos tvarka, skolininkai ar įkeisto turto savininkai bylą ginčo teisena nagrinėjančiam teismui gali pateikti prašymą sustabdyti hipotekos procedūras taikant laikinąsias apsaugos priemones. Todėl apelianto keliamas klausimas dėl nepagrįstai didelio palūkanų dydžio, esant faktiniam ir teisiniam pagrindui, gali būti nagrinėjamas LR CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka.

9Pradėti ikiteisminiai tyrimai kreditoriaus ar kitų asmenų atžvilgiu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jie negali turėti jokios įtakos nagrinėjant ginčus dėl hipotekos teisinių santykių. Atsižvelgiant į tai, kad hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, kad šiuo klausimu suformuota teismų praktika aiškiai pasisako dėl tokių ginčų sprendimo bylose dėl hipotekos negalimumo, tai ginčų, sprendžiamų civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, buvimo faktas nesudaro teisinių prielaidų sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (pvz., LAT CBS 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008, 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje 3K-3-50/2010). Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą civilinė byla privalėtų būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu šio punkto reikalavimus atitinkanti baudžiamoji byla būtų nagrinėjama teisme. Šiuo atveju atliekamas ikiteisminis tyrimas (b. l. 37), o ne byla nagrinėjama teisme, todėl bet kokiu atveju tai nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (LAT CBS 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008). Kadangi CPK XXXVI skyriuje nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti, CPK 163 str. bei 164 str. nuostatų, reglamentuojančių procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, privalomąjį ar fakultatyvųjį sustabdymą taikymas iš vis neturi teisinio pagrindo. Šios kategorijos bylų sustabdymo galimybių CPK XXXVI skyriaus ar CK atitinkamos nuostatos iš viso nenumato, kas vertintina kaip viena iš CPK 443 str. 1 d. nurodytų CPK V dalyje numatytų išimčių. Dėl šios priežasties apelianto argumentai, susiję su šios bylos sustabdymu, vertinami nepagrįstais.

10Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 337 str. 1 d.,

Nutarė

11Utenos rajono apylinkės teismo teisėjos 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai