Byla 2-1144-221/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Erikui Rugieniui, atsakovės viešosios įstaigos Vilkaviškio ligoninės atstovui L. B. ir advokatui Vidui Adomaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K., G. K. ir E. K., atstovaujamų V. K., ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai Vilkaviškio ligoninė ir AAS „Gjensidige Baltic“, trečiajam asmeniui J. K. dėl žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovai ieškinyje prašo panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 56-79, kaip nepagrįstą; priteisti ieškovei V. K., a. k. ( - ), iš atsakovės ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, bei subsidiariai iš atsakovės VšĮ Vilkaviškio ligoninės, įmonės kodas 185332820, 30 000 Eur neturtinę žalą; priteisti ieškovei G. K., a. k. ( - ), iš atsakovės ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, bei subsidiariai iš atsakovės VšĮ Vilkaviškio ligoninės, įmonės kodas 185332820, 10 000 Eur neturtinę žalą; priteisti ieškovui E. K., a. k. ( - ), iš atsakovės ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, bei subsidiariai iš atsakovės VšĮ Vilkaviškio ligoninės, įmonės kodas 185332820, 10 0000 Eur neturtinę žalą; priteisti ieškovei V. K., a. k. ( - ), iš atsakovės ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, bei subsidiariai iš atsakovės VšĮ Vilkaviškio ligoninės, įmonės kodas 185332820, patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 67–78).

4Patikslintame ieškinyje nurodo, kad A. K. 2015 m. kovo 1 d. kreipėsi į VšĮ Vilkaviškio ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kuriame jam be tyrimų atlikimo buvo nustatyta otalgija. Pakartotinai jis kreipėsi 2015 m. kovo 2 d., 07.10 val. Jį konsultavo vidaus ligų gydytojas ir gydytojas neurologas, kuris nukreipė į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių tolimesniam ištyrimui bei gydymui. A. K. ( - ) mirė. Mirties priežastis – smegenų paburkimas, abipusis žiedinių plaučių uždegimas, ūminis meningoencefalitas, dešinės vidurinės ausies uždegimas. Ieškovai kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, prašydami nustatyti, ar nebuvo pažeistos jų teisės dėl atsakovės VšĮ Vilkaviškio ligoninės veiksmų; pasitvirtinus atsakovės neteisėtiems veiksmams nustatyti V. K. mokėtinos neturtinės žalos dydį 30 000 Eur, G. K. ir E. K. – po 10 000 Eur. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2016 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 56-79 pareiškėjos prašymo atlyginti neturtinę žalą netenkino, motyvuodama tuo, kad 2015 m. kovo 1 d. ligoninėje suteiktos paslaugos buvo tinkamos ir reikiamos apimties. Teigia, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas yra neteisingas, nes Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių ir priežiūros skyriaus kontrolės ataskaita visiškai skiriasi nuo komisijos sprendimo. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. liepos 21 d. ataskaitoje Nr. T3-160/2016 nurodyta, kad 2015 m. kovo 1 d. – 2015 m. kovo 2 d. pacientui A. K. Vilkaviškio ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Ieškovų teigimu, VšĮ Vilkaviškio ligoninės gydytojas neįvykdė savo pareigos tinkamai konstatuoti ligą, t. y. 2015 m. kovo 1 d. konstatavo ne tą ligą, dėl ko liga paūmėjo iki tokio laipsnio, kad pacientas mirė. Jeigu nebūtų gydytojo padarytų klaidų, A. K. būtų likęs gyvas. Ieškovų įsitikinimu, yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Dėl A. K. mirties sutuoktinė V. K. ir vaikai G. K. ir E. K. patyrė išgyvenimus, neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Kadangi atsakovė VšĮ Vilkaviškio ligoninė savo profesinę veiklą buvo apdraudusi draudimo kompanijoje AAS „Gjensidige Baltic“, neturtinę žalą prašo priteisti subsidiariai iš abiejų atsakovų.

5Atsakovė VšĮ Vilkaviškio ligoninė atsiųstame atsiliepime (1 t., b. l. 93–99), nurodė, kad su jai pareikštu reikalavimu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes ieškovai neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės VšĮ Vilkaviškio ligoninė (CPK 12,178, 185 straipsniai, CK 6.246-6.249 straipsniai). Ieškovų argumentas, jog gydytojas nevykdė pareigos tinkamai konstatuoti ligą, nes 2015 m. kovo 1 d. tariamai konstatavo ne tą ligą, dėl ko liga paūmėjo iki tokio laipsnio, kad pacientas mirė, nėra paremtas jokiais įrodymais. Nurodo, kad ieškovų pateiktas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. liepos 14 d. sprendimas „Dėl V. K., G. K. ir E. K. pareiškimo“, kurio išvadai gauti buvo pasitelkti reikiamų sričių specialistai, galintys įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes, patvirtina, kad A. K. 2015 m. kovo 1 d., kuomet pacientas pirmą kartą kreipėsi į atsakovę, buvo suteiktos tinkamos ir reikiamos apimties pagal tuo metu buvusią paciento sveikatos būklę asmens priežiūros paslaugos. Komisijos sprendimas įrodo ir suponuoja išvadą, kad nėra atsakovės neteisėtų veiksmų bei kaltės dėl paciento mirties. Ieškovai neidentifikuoja ir neįrodo priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Ieškovų nurodyti deklaratyvūs teiginiai apie tariamai nesuteiktas kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, nesivadovavimas gera patirtimi bei klaidų padarymas nepatvirtina ir neįrodo nei neteisėtų atsakovės veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nors šios sąlygos būtinos atsakovės atsakomybei kilti. Į bylą pateikta 2016 m. liepos 21 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyriaus kontrolės Nr. T3-160/2016 ataskaita Nr. D17-156-(1.27.) nepagrindžia ir neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio, nes ataskaitoje jokių neteisėtų gydytojos (trečiojo asmens) veiksmų, susijusių su ligos diagnostika ar gydymo rekomendacijomis, nenustatyta. Nustatyti iš esmės tik dokumentacijos pildymo trūkumai neturi jokio priežastinio ryšio su pasekmėmis – paciento mirtimi. Ieškovai neįrodė neturtinės žalos fakto, nepagrindė jos dydžio jokiais objektyviais įrodymais, kadangi neturtinės žalos faktą ieškovai grindžia abstraktaus pobūdžio argumentais. Ieškinyje neįvardintos konkrečios aplinkybės ir nenurodyti argumentai, kokiais kriterijais remiantis ieškovai žalą vertina 50 000 Eur suma.

6Atsiliepime į ieškinį atsakovė AAS „Gjensidige Baltic“ nurodo, kad su ieškiniu nesutinka (1 t., b. l. 147–149). Atsiliepime nurodo, kad ieškovai neįrodo civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisyklių 14.1 punktu, kuriame nurodyta, jog nedraudžiamuoju įvykiu laikomi draudėjo veiksmai, kuriais padaryta tik neturtinė žala, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, įvykis negali būti laikomas draudžiamuoju, nes ieškinyje ieškovai nurodo patyrę tik neturtinę žalą.

7Trečiasis asmuo J. K. atsiliepimo nepateikė.

82016 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje ieškovų atstovas advokatas E. Rugienius palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad 2015 m. kovo 1 d. VšĮ Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyriuje A. K. otalgija nustatyta neatlikus tyrimų. Tai, kad gydytoja neatliko pareigų, pasisako Akreditavimo tarnyba. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvadomis abejoja dėl objektyvumo. Teigia, kad pagal streso skalę didžiausias stresas yra sutuoktinio mirtis, paties asmens išgyvenimai, kas patvirtina neturtinę žalą.

92016 m. gruodžio 20d. teismo posėdyje ieškovė V. K. (kartu ji ir ieškovų G. K. ir E. K. įstatyminė atstovė) paaiškino, kad 2015 m. kovo 1 d., sekmadienį, vyras pasijuto negerai ir apie pietus išvažiavo į ligoninę. Gydytoja davė nuo skausmo vaistų ir liepė kitą dieną kreiptis į savo šeimos gydytoją. Grįžęs iš ligoninės dar buvo balsuoti. Sekmadienio vakare (apie 22 val.) pakilo temperatūra virš 39 laipsnių. Pakilus temperatūrai, vyras pas gydytojus nevažiavo, nes daktarė buvo liepusi atvažiuoti kitą dieną. Davė vaistų, temperatūra nukrito iki 38 laipsnių. Ryte vyras jau prarado sąmonę. Ji pati nuvežė į ligoninę, buvo atliekami tyrimai. Dėl vyro mirties patyrė stresą, geria nereceptinius vaistus.

102016 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje atsakovės VšĮ Vilkaviškio ligoninės atstovas advokatas V. Adomaitis palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes. Jo aiškinimu, ieškovai neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, nėra priežastinio ryšio. Akreditavimo tarnybos ataskaita yra apie netinkamą dokumentų užpildymą, padaryta iš ieškovės argumentų apie gydytojo veiksmų nepakankamumą ir ji nepagrindžia ieškinio reikalavimų. Nors atsakovė Akreditavimo tarnybos išvadų neginčijo, tačiau tai nereiškia, kad pripažįsta kaltę. Aiškina, kad reikia vadovautis Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, kur kalbama apie civilinės atsakomybės sąlygas. Tuo tarpu akreditavimo tarnyba nurodo dokumentinius trūkumus.

112016 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje atsakovės VšĮ Vilkaviškio ligoninės vadovas L. B. papildomai paaiškino, kad profesine prasme buvo atlikti visi būtini veiksmai. Dokumentai visi nebuvo užpildyti, tačiau tai neįtakojo ligos. Otalgija yra ligos simptomas, o ne liga, tai ausies skausmas, nuo skausmo ir buvo skirti vaistai.

122016 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje atsakovės AAS „Gjensidige Baltic“ atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes, papildomi paaiškino, kad nagrinėjamu atveju nėra draudiminio įvykio, nes prašoma atlyginti tik neturtinę žalą.

132016 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje trečiasis asmuo J. K. paaiškino, kad A. K. į ligoninę atvažiavo savo transportu, prašė tik vaistų nuo skausmo. Ligonis buvo sąmoningas, jam skaudėjo dešinę ausį. Ji pamatavo temperatūrą, kuri buvo iki 37 laipsnių, kraujo spaudimą, suleido vaistus, išleido į namus, pasiuntė specialisto konsultacijai atvykti kitą dieną. 2015 m. kovo 2 d. ligonis atvežtas sutrikusios sąmonės, karščiuojantis, pasiųstas pas neurologą. Teigia, kad 2015 m. kovo 1 d. savo pareigas atliko tinkamai, nebuvo indikacijų skubiems tyrimams atlikti. Specialisto nekvietė, nes nebuvo tam jokio poreikio

14Ieškinys atmestinas.

15Išklausius ieškovės, jos atstovo, atsakovės atstovų, trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojų S. U., R. G. (2016 m. gruodžio 20 d. posėdyje), V. Š. (2017 m. vasario 9 d. teismo posėdyje), A. A. (2017 m. kovo 23 d. teismo posėdyje) parodymus, išnagrinėjus rašytinius dokumentus, konstatuotina, kad A. K. 2015 m. kovo 1 d. apie 14 val. kreipėsi į VšĮ Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių skųsdamasis ausies skausmu, nurodydamas, kad prieš tai buvo peršalęs. Priėmimo metu temperatūra buvo normali, diagnozuota otalgija, paskirti vaistai nuo skausmo, nukreiptas kitos dienos gydytojo otorinolaringologo konsultacijai (1 t., b. l. 27–28). 2015 m. kovo 2 d. A. K. atvyko pakartotinai (1 t., b. l. 27). Atlikus tyrimus (1 t., b. l. 29–34), diagnozuotas meningoencefalitas, nukreiptas į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių (1 t., b. l. 27, 29–30). ( - ) A. K. mirė (mirties priežastis G00.1). Medicininiame mirties liudijime Nr. 15/163 nurodyta pagrindinė mirties priežastis – smegenų paburkimas, tarpinės mirties priežastys – abipusis žiedinių plaučių uždegimas, ūminis meningoencefalitas, pagrindinė liga, sukėlusi mirtį – dešinės vidinės ausies uždegimas (1 t., b. l. 35–36). Ieškovės V. K. vardu advokatas E. Rugienius 2015 m. gruodžio 28 d. raštu kreipėsi į VšĮ Vilkaviškio ligoninę, prašydamas V. K. dėl nekokybiškai suteiktų ligoninės paslaugų priteisti 30 000 Eur neturtinę žalą (1 t., b. l. 38–45). VšĮ Vilkaviškio ligoninė, atsakydama į prašymą, nurodė, kad jo tenkinti nėra teisinio pagrindo, nes 2015 m. kovo 1 d. – 2015 m. kovo 2 d. teikiant medicinines paslaugas VšĮ Vilkaviškio ligoninėje nenustatyta sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų kaltės (1 t., b. l. 46). V. K. ir jos atstovaujami G. K. ir E. K. ikiteismine tvarka kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri 2016 m. liepos 14 d. sprendimu netenkino ieškovų prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo (iš viso 50 000 Eur), nurodė, kad žala, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientui A. K. VšĮ Vilkaviškio ligoninėje, nebuvo padaryta (1 t., b. l. 48–51). Ieškovę atstovaujantis advokatas E. Rugienius 2016 m. balandžio 12 d. skundu taip pat kreipėsi į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri, išnagrinėjusi skundą, nustatė, kad 2015 m. kovo 1 d. – 2015 m. kovo 2 d. A. K. Vilkaviškio ligoninėje sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus (1 t., b. l. 53–57).

16Nesutikdami su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, ieškovai kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodami tuo, kad VšĮ Vilkaviškio ligoninė, būdama subjektu, kuriam taikomi padidinto rūpestingumo ir atidumo kriterijai, nesilaikė jai taikomų rūpestingumo standartų, nesuteikė kokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nesivadovavo gera patirtimi, dėl gydytojo padarytų klaidų A. K. mirė.

17Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau PTŽSAĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Padarius žalą, gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė; žala, padaryta pacientams gydytojo ar slaugos darbuotojo kaltais veiksmais, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka (PTŽSAĮ 14 straipsnio 3 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatomos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

18Kasacinis teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, yra nurodęs, kad tokiais atvejais susiduriama ne su bet kokia, o su profesine civiline atsakomybe. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Todėl sprendžiant dėl neteisėtumo, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Dėl šio tikslo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; kt.). Kasacinis teismas taip pat pažymėjęs, kad pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma užtikrinant atidų, rūpestingą, atsargų ir kvalifikuotą gydymo paslaugos teikimą. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojo veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai, kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008). Maksimalių pastangų principas, vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, konstatuojamas įvertintinus, ar gydytojas veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011). Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009), tačiau kiekvienu atveju siekiant konstatuoti civilinę atsakomybę už sveikatai padarytą žalą turi būti nustatyti gydytojo neteisėti veiksmai ir kaltė. Jeigu veiksmai teisėti, tai jie objektyviai negali būti prievolės dėl žalos atsiradimo pagrindas.

19Pažymėtina, kad sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Konkrečiu atveju ieškovai savo reikalavimus dėl netinkamai teiktų gydymo paslaugų VšĮ Vilkaviškio ligoninėje ir dėl Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo įrodinėjo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyriaus kontrolės ataskaita, kurioje nustatyta, kad 2015 m. kovo 1 d. – 2015 m. kovo 2 d. A. K. Vilkaviškio ligoninėje sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidus dokumentų reikalavimus, ir jos pagrindu priimtu Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymu. Teismo vertinimu, ieškovų akcentuojami minėti dokumentai nesudaro savaiminio pagrindo konstatuoti atsakovės (jos gydytojos) neteisėtus veiksmus, taigi ir taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Nurodytoje ataskaitoje konstatuoti teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytų reikalavimų pažeidimai, susiję su medicininių dokumentų įforminimu, pildymu, konkrečiai tai, kad gydytoja J. K., 2015 m. kovo 1 d. priėmimo-skubios pagalbos skyriuje apžiūrėjusi A. K., nepakankamai atidžiai surinko ligos anamnezę, nepakankamai įvertino objektyvią paciento būklę, diagnozei patikslinti nepaskyrė būtiniausių tyrimų. Teismas atkreipia dėmesį, kad tarnyba apie paciento būklę sprendžia ir iš kitą dieną A. K. sutuoktinės duoto paaiškinimo apie jo ankstesnę sveikatos būklę. Pažymėtina ir tai, kad ataskaitoje nėra nustatyta, jog netinkamas dokumentų pildymas, nepakankamai atidus anamnezės surinkimas, tyrimų neskyrimas galėjo nulemti ar nulėmė tam tikros žalos atsiradimą. Direktoriaus įsakyme konstatuotas netinkamas paslaugų teikimas tiek, kiek tai susiję su dokumentų pildymu, anamnezės surinkimu ir atitinkamai tyrimų nepaskyrimu. Teismo vertinimu, medicininių dokumentų pildymo trūkumai nesukėlė neigiamų padarinių paciento sveikatai.

20Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta ataskaitą pasirašiusi Pacientų teisių priežiūros skyriaus specialistė S. U., patvirtino, kad buvo pavesta patikrinti, ar VšĮ Vilkaviškio ligoninėje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas A. K. veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus, t. y. vertino gydymo įstaigos dokumentus, gydytojo pareiginius nuostatus, paaiškinimus. S. U. nuomone, 2015 m. kovo 1 d. nebuvo paskirti būtiniausi tyrimai. Pasak liudytojos, buvo galima atlikti bendrą kraujo tyrimą, kas būtų parodę, ar yra uždegiminis procesas. Pripažino, kad vien tik skausmas nėra pagrindas skirti antibiotikus.

21Kaip liudytojas apklaustas ataskaitą pasirašęs Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyriaus vedėjas R. G. nurodė, jog nebuvo įvertintas periodas iki ausies skausmo atsiradimo, nebuvo atlikti tyrimai, rekomendacija gydytojo otorinolaringologo konsultacijai turėjo būti nurodyta prie tyrimų ir ji suorganizuota.

22Minėta, kad ieškovai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, o ši 2016 m. liepos 14 d. sprendimu netenkino ieškovų prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo (iš viso 50 000 Eur), nurodė, kad žala, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientui A. K. VšĮ Vilkaviškio ligoninėje, nebuvo padaryta. Šią išvadą komisija grindė ją konsultavusių VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vidaus ligų centro vadovo prof. V. Š., Neurologijos centro Nervų ligų skyriaus vedėjo V. K., Infekcinių ligų centro direktoriaus prof. A. A. atsakymais į užduotus klausimus. Visi nurodyti specialistai pripažino, kad VšĮ Vilkaviškio ligoninėje 2015 m. kovo 1 d. - 2015 m. kovo 2 d. teiktos paslaugos buvo tinkamos ir reikiamos apimties; kad, diagnozavus otalgiją, žinant, jog prieš keletą dienų pacientas buvo peršalęs, skubios pagalbos skyriuje indikacijų nedelsiant nukreipti gydytojo otorinolaringologo konsultacijai nebuvo, kad, pasikeitus situacijai, 2015 m. kovo 2 d. jis laiku buvo nukreiptas į Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikinę ligoninę. Visi minėti specialistai taip pat nurodė, kad vidurinės ausies uždegimas gali sąlygoti ūmaus meningoencefalito išsivystymą, išsivystymo laikas ir tikimybė priklauso nuo infekcijos ypatumų, paciento imuniteto, ligos varianto ir gali būti labai įvairus – nuo kelių valandų iki mėnesio ir ilgiau; kad antibiotikų paskyrimas 2015 m. kovo 1 d. nebuvo būtinas, taip pat, kad vargiai galėjo pakeisti labai greitą ir sunkią pneumokokinio meningoencefalito eigą ir vėlesnes komplikacijas.

23Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas prof. V. Š. patvirtino, kad, atsakydamas į Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pateiktus klausimus, vertino iš ligoninės pateiktus dokumentus, yra susipažinęs su Akreditavimo tarnybos išvadomis. Pasak liudytojo, otalgija nebuvo išskirtinis dalykas, dėl ko reikėjo atlikti skubius tyrimus, o kraujo tyrimas virusinės ligos atveju nieko neduoda.

24Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas prof. A. A. pripažino, kad ausies uždegimas gali sąlygoti meningoencefalito išsivystymą, bet ne kiekvienas ausų uždegimas jį sąlygoja. Tam gali būti labai įvairus laikotarpis, taip pat tai priklauso ir nuo paciento imuninės sistemos, genetikos, infekcijos pavojingumo. Diagnozavus otalgiją, reikia nukreipti specialistui, bet, nesant karščiavimo, nedelsiant tai daryti nebūtina, kaip ir nebūtina atlikti kraujo tyrimo ir skirti antibiotikų. Tai kiekvienu atveju sprendžia gydytojas. Esant karščiavimui, kraują tirti reikia. Pakilus temperatūrai, reikėjo kreiptis į gydymo įstaigą, o kad nesikreipė, galėjo būti lemiamam klaida.

25Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus bei skiriant gydymą teisėtumo, reikšmingi yra tie įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti pritaikius specialiąsias žinias, taip pat atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015).

26Kaip minėta, ieškovai savo reikalavimus įrodinėja savo paaiškinimais ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ataskaita ir įsakymu. Pažymėtina, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos nėra įgaliota spręsti pacientų ir gydymo įstaigų ginčų dėl žalos atlyginimo, taigi ir konstatuoti civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, o tokią kompetenciją pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 2 dalį turi Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Teismo vertinimu, komisijos išvadų nepaneigia Akreditavimo tarnybos ataskaita ir jos specialistų parodymai, nes tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovai ekspertizės skirti neprašė, nors teismas apie tokią galimybę nurodė teismo posėdžio metu. Teismas atkreipia dėmesį ir į trečiojo asmens, t. y. J. K. paaiškinimus apie 2015 m. kovo 1 d. ir 2015 m. kovo 2 d. A. K. būklę, o būtent skundėsi ausies skausmu, nurodė, kad prieš tai buvo peršalęs, kitų simptomų nenurodė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2015 m. kovo 1 d. pas gydytoją iš savo namų ( - ) A. K. atvažiavo pats savo automobiliu, juo grįžo ir namo, apie 19 val.(18,37 val.).dalyvavo rinkimuose ir balsavo (1 t., b. l. 163), kas leidžia pagrįstai manyti, kad jo būklė tai leido daryti, kritinės situacijos nebuvo, ką pažymėjo ir liudytojas A. A. Pažymėtina ir tai, kad, kaip aiškino ieškovė, jau 2015 m. kovo 1 d. vakare pakilo temperatūra, ji siūlė vykti į ligoninę, tačiau A. K. atsisakė, teigdamas, kad turės vykti kitą dieną. Pažymėtina ir tai, kad, kaip aiškino ieškovė, davus vaistų, temperatūra nukrito iki 38 laipsnių. Liudytojo A. A. nuomone, pakilus temperatūrai, atsiradus šaltkrėčiui, reikėjo kreiptis į medikus, o nelaukti kitos dienos, kas, kaip minėta, galėjo būti lemiama klaida. Teismas atkreipia dėmesį ir į Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo II dalį, kurioje cituojama Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. A. M. Jos tvirtinimu, liga progresavo labai greitai, nieko nebuvo galima padaryti, nebūtų išgelbėję nei antibiotikų skyrimas, nei kraujo tyrimai, nes, labai greitai vystantis infekcijai, kraujo tyrimai nespėja sureaguoti ir nieko neparodo. Nagrinėjamos bylos atveju, teismo vertinimu, A. K. mirtis sietina ne su gydytojų neatidumu, nerūpestingumu ar maksimalių pastangų nedėjimu diagnozuojant ir gydant ligą, bet su ypatingai sunkia, gydymui nepalankia liga, dažnai besibaigiančia paciento mirtimi.

27Pažymėtina ir tai, kad A. K. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų laikotarpiu tarp atsakovų buvo sudaryta Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartis (draudimo liudijimas Nr. SI 202543), kuriai taikomos Sveikatos priežiūros įstaigų atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisyklės, patvirtintos SAM 2005 m. sausio 06 dienos įsakymu Nr. V-6, kurių 14.1. punkte nurodyta, jog nedraudžiamuoju įvykiu laikomi draudėjo veiksmai, kuriais padaryta tik neturtinė žala, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.

28Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, teismas daro išvadą, jog ieškovai neįrodė, kad gydytoja J. K. atliko savo profesines pareigas neatsargiai, nerūpestingai, A. K. gydė netinkamai, t. y. neįrodė neteisėtų gydytojos veiksmų Net jei ir pripažįstant, kad gydytoja atliko ne visai tinkamai profesines pareigas, ieškovai neįrodė priežastinio ryšio tarp gydytojos veiksmų ir neigiamų padarinių, t. y. A. K. mirties. Nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.246–6.249 straipsniai), todėl ieškinys atmestinas.

29Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 265, 268 straipsniais, teismas

Nutarė

30Ieškinį atmesti.

31Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos dali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Editai... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. Ieškovai ieškinyje prašo panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos... 4. Patikslintame ieškinyje nurodo, kad A. K. 2015 m. kovo 1... 5. Atsakovė VšĮ Vilkaviškio ligoninė atsiųstame atsiliepime (1 t., b. l.... 6. Atsiliepime į ieškinį atsakovė AAS „Gjensidige Baltic“ nurodo, kad su... 7. Trečiasis asmuo J. K. atsiliepimo nepateikė.... 8. 2016 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje ieškovų atstovas advokatas E.... 9. 2016 m. gruodžio 20d. teismo posėdyje ieškovė V. K.... 10. 2016 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje atsakovės VšĮ Vilkaviškio... 11. 2016 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje atsakovės VšĮ Vilkaviškio... 12. 2016 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje atsakovės AAS „Gjensidige Baltic“... 13. 2016 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje trečiasis asmuo 14. Ieškinys atmestinas.... 15. Išklausius ieškovės, jos atstovo, atsakovės atstovų, trečiojo asmens... 16. Nesutikdami su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų... 17. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau PTŽSAĮ) 3... 18. Kasacinis teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, yra nurodęs,... 19. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi... 20. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta ataskaitą pasirašiusi... 21. Kaip liudytojas apklaustas ataskaitą pasirašęs Sveikatos priežiūros... 22. Minėta, kad ieškovai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų... 23. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas prof. V.... 24. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas prof. A.... 25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų... 26. Kaip minėta, ieškovai savo reikalavimus įrodinėja savo paaiškinimais ir... 27. Pažymėtina ir tai, kad A. K. teiktų sveikatos... 28. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu,... 29. Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 265, 268 straipsniais,... 30. Ieškinį atmesti.... 31. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos dali būti skundžiamas...