Byla 2A-1414-601/2013
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Izoldos Nėnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Ingero“ administratoriaus įgalioto asmens apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Ingero“ administratoriaus įgalioto asmens ieškinį atsakovui VšĮ ,,Ekotenisas“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 25 080,32 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, kuria šalys susitarė vykdyti jungtinę veiklą – ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), Kaune, naudoti lauko teniso ir laisvalaikio veiklai vykdyti. Buvo susitarta, kad pelnas gautas iš jungtinės veiklos bus dalijamas tokia proporcija: 50 proc. iš veiklos gaunamo pelno tenka UAB „Ingero“, o kiti 50 proc. – VšĮ „Ekotenisas“. Nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Tikslindamas ieškinio sumą nurodė, kad atsakovas ieškovui yra skolingas 25 080,32 Lt sumą, kuri susidarė neapmokėjus PVM sąskaitų faktūrų (t. 1, b. l. 3-6, 53).

5Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Ingero“. Po bankroto bylos iškėlimo, šalys 2010 m. birželio 21 d. susitarė, kad dėl Jungtinės veiklos sutarties atsiradusius nuostolius įsipareigoja apmokėti atsakovas. Visos jungtinės veiklos išlaidos yra apmokamos iš jungtinės veiklos pajamų, tačiau ieškovas reikalauja mokėti 50 proc. veiklos pajamų, neatsižvelgdamas į tai, kad šioms pajamoms gauti reikalingos išlaidos, kurios nėra jungtinės veiklos nuostoliai ir kurių atsakovas nėra įsipareigojęs apmokėti vienas. Ieškovas visiškai ignoruoja būtinybę padengti veiklos sąnaudas ir reikalauja priteisti iš esmės ne pelną, o pajamas už atitinkamus mėnesius, visiškai ignoruodamas būtinybę šių pajamų pagrindu padengti praeitų laikotarpių sąnaudas. Tik gautomis pajamomis padengus praeito laikotarpio nepadengtas sąnaudas, dalinamas gaunamas rezultatas (pelnas). Ieškovas akivaizdžiai painioja dvi visiškai skirtingas sąvokas „pajamos“ ir „pelnas“, kadangi Jungtinės veiklos sutartyje išimtinai kalbama apie pelno, o ne apie atitinkamo laikotarpio pajamų pasidalinimą.

  1. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė ir panaikinimo taikytas laikinąsias apsaugos priemones (t. 2, b. l. 18-29).

7Teismas pažymėjo kad ginčas tarp šalių kilo dėl 2010 m. sausio 5 d. sudarytos Jungtinės veiklos sutarties ir vėlesnių susitarimų dėl jos pakeitimo bei papildymo aiškinimo ir vykdymo, ieškovui teigiant, kad jungtinės veiklos pelnas ir nuostoliai turi būti skaičiuojami kas mėnesį, tuo tarpu atsakovui laikantis pozicijos, jog sutartyje nėra susitarta, kad pelno ir nuostolių apskaičiavimo laikotarpis yra kalendorinis mėnuo.

8Dėl Jungtinės veiklos sutarties sąlygų atitikties CK 6.974 straipsnio 2 dalies nuostatoms teismas, remdamasis nurodyta teisės norma bei teismų praktika, pažymėjo, kad susitarimas, kuris visiškai atleidžia vieną iš partnerių nuo bendrų išlaidų ar nuostolių padengimo, negalioja. Jungtinės veiklos rezultatas yra būtent gautas pelnas, kuris pagal CK 6.976 straipsnį paskirstomas partneriams, proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, o ne pajamos, nes pagal įstatymą susitarimas atleisti vieną iš partnerių nuo bendrų išlaidų ir nuostolių padengimo yra draudžiamas. Nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles. Teismas sprendė, kad pagal šalių susitarimą BUAB „Ingero“ buvo visiškai atleista nuo nuostolių, susijusių su jungtine veikla, padengimo. Teismas pažymėjo, kad tai, jog šioje byloje viena iš tiriamo sandorių šalių ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, kuriai taikomas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punkto apribojimas, nepaneigia minėtos CK imperatyvios nuostatos taikymo šio asmens atžvilgiu ir jai neprieštarauja. Teismas vertino, kad kreditoriaus interesas negali neproporcingai dominuoti ar net lemti situaciją, kai neatsižvelgiama į kitų, su įmonės bankroto procedūromis susijusių ir teisėtą interesą, turinčių asmenų teises ir teisėtus interesus. Teismas sprendė, kad šios bylos aplinkybėmis yra teisinis pagrindas pripažinti, jog yra niekinė ir negalioja ieškovo, atstovaujamo UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, ir atsakovo 2010 m. birželio 21 d. susitarimo dėl 2010 m. sausio 5 d. Jungtinės veiklos sutarties sąlygų papildymo dalis, kuria papildytas 2010 m. sausio 5 d. Jungtinės veiklos sutarties 4 straipsnis 4.4, 4.5. punktais, numatančiais, jog visus nuostolius, atsiradusius vykdant jungtinę veiklą, įsipareigoja apmokėti VšĮ „Ekotenisas“ ir kt., nes šios sandorio sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Teismas konstatavo, kad ieškovas teismui pateikė atsakovo skolų pagal Jungtinės veiklos sutartis iššifravimą. Teismas vertino, kad ieškovas iš atsakovo prašo priteisti nesumokėto pelno dalį, kurią atsakovas turėjo sumokėti pagal 2011 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą – 14 169,80 Lt, 2012 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitą faktūrą – 4 040,20 Lt ir 2012 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitą faktūrą 2 071,51 Lt. Teismas ištyrė ieškovo 2011 m. spalio 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą – 14 169,80 Lt sumai ir 2012 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitą faktūrą 4 040,20 Lt sumai ir nustatė, kad įvertinus atsakovo suvestines 2011 m. gegužės – rugsėjo ir 2010 m. spalio mėnesiais pelno iš jungtinės veiklos šalys nebuvo gavusios. Teismas, tirdamas ieškovo 2012 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitą faktūrą 2 071,51 Lt sumai, nustatė, kad ji išrašyta papildomai už 2010 m. spalio mėnesį, remiantis 2010 m. birželio 21 d. susitarimu dėl 2010 m. sausio 5 d. Jungtinės veiklos sutarties sąlygų papildymo. Teismas nustatė, kad atsakovo 2010 m. spalio mėnesio veiklos rezultatų suvestinėje nurodyta, jog 2010 m. spalio mėnesį buvo gauta 50 295,79 Lt pajamų, patirta 29 766,78 Lt išlaidų, o taip pat padengiamas 4 143,39 Lt praeito laikotarpio nuostolis, todėl buvo gautas 16 385,62 Lt pelnas, kurio dalis 8 193 Lt ieškovui buvo sumokėta. Teismas konstatavo, kad ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo skola, kaip nesumokėtos jungtinės veiklos mėnesinio pelno dalys 14 169,80 Lt, 4 040,20 Lt ir 2 071,51 Lt, viso 20 281,51 Lt, iš esmės remiasi ieškovo ir atsakovo 2010 m. birželio 21 d. susitarimu dėl 2010 m. sausio 5 d. Jungtinės veiklos sutarties sąlygų papildymo, kuriuo buvo papildytas 2010 m. sausio 5 d. Jungtinės veiklos sutarties 4 straipsnis 4.4, 4.5. punktais, numatančiais, jog visus nuostolius, atsiradusius vykdant jungtinę veiklą, įsipareigoja apmokėti VšĮ „Ekotenisas“ ir kt., todėl ieškovas neturi prievolės apmokėti patirtų nuostolių ir jam priskaičiuotina pelno dalis negali būti mažinama praeito laikotarpio nuostoliu. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai priskaičiavo kaip jam papildomai mokėtinas sumas, kurios nedengia praeito laikotarpio nei apskaičiuojamo mėnesio nuostolių, ir nepagrįstai išrašė atsakovui apmokėti 2011 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą – 14 169,80 Lt sumai, 2012 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitą faktūrą – 4 040,20 Lt sumai ir 2012 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitą faktūrą 2 071,51 Lt sumai, todėl ši ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta ir neteisėta. Teismas sprendė, kad tai, jog šalys Jungtinės veiklos sutarties 4.2 punkte pateikė pelno apskaičiavimo pavyzdį, kuriuo turi būti vadovaujamasi apskaičiuojant ir paskirstant iš jungtinės veiklos gautą pelną, nereiškia, kad šalys susitarė, jog paskirstomas pelnas bus išimtinai mėnesinis ir kad jungtinės veiklos pelno apskaičiavimui neturės įtakos tos pačios jungtinės veiklos, tik skirtingais mėnesiais, buvusios sąnaudos ir dėl to patirtas nuostolis. Teismas tokią išvadą padarė įvertinęs tai, kad šalys tiesiogiai tokio pelno apskaičiavimo būdo Jungtinės veiklos sutartyje nenumatė, o mėnesinis pelno apskaičiavimas minėtose sutarties sąlygose yra pateikiamas tik kaip šalių sudarytos esminės sutarties sąlygos – pelno paskirstymo proporcijų pavyzdys. Teismas sprendė, kad šalių sudaryta 2010 m. sausio 5 d. Jungtinės veiklos sutartis su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais tiek teisinio turinio, tiek teisinės technikos prasme buvo ydinga ne tik dėl to, kad nustatė imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančias sandorio sąlygas, bet ir dėl to, kad jos sąlygos nėra aiškios, teisiškai tiksliai surašytos. Sudarydamos tokią sutartį sutarties šalys, tame tarpe ir ieškovo atstovo UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ įgaliotas asmuo V. M., buvo nepakankamai rūpestingos ir atidžios sudarant tiriamą Jungtinės veiklos sutartį su jos pakeitimais ir papildymais, todėl teismas šių asmenų, kaip liudytojų, parodymus įrodomąja prasme laikė menkaverčiais. Teismas pažymėjo, kad byloje turi būti atsižvelgta, kad šalių vykdoma jungtinė veikla – BUAB „Ingero“ priklausančių patalpų naudojimas lauko teniso ir laisvalaikio veiklai – pasižymi sezoniškumu, todėl teismo įsitikinimu būtina atsižvelgti į sutarties esmę ir tikslą vykdyti tęstinę jungtinę veiklą ištisus metus, todėl skirtingais laikotarpiais patiriamos bendros išlaidos turi būti apmokėtos iš gautų bendrų pajamų. Teismas laikė, kad šalių susitarimas kas mėnesį pateikti ataskaitas nebuvo apribojantis ir nustatantis, kad jungtinės veiklos pelnas ir nuostoliai bus apskaičiuoti išimtinai kas mėnesį, o buvo priemonė ieškovui kontroliuoti jungtinės veiklos pelningumą ir šios veiklos vykdymo atitiktį ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punkto nuostatoms. Teismas pažymėjo, kad atsakovo ataskaitose nurodytas nuostolis yra patirtas būtent dėl jungtinės veiklos sąnaudų, kurios nebuvo apmokėtos gautomis jungtinės veiklos pajamomis, todėl tokio nuostolio suma privalo būti atimama iš pajamų, siekiant apskaičiuoti jungtinės veiklos grynąjį pelną. Teismas konstatavo, kad negali būti patenkinta ieškovo ieškinio dalis apmokėti 2011 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą – 14 169,80 Lt sumai, 2012 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitą faktūrą – 4 040,20 Lt sumai ir 2012 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitą faktūrą 2 071,51 Lt sumai.

9Dėl ieškovo BUAB „Ingero“ ieškinio dalies priteisti iš atsakovo VšĮ „Ekotenisas“ 5 500 Lt už nesumokėtus komunalinius mokesčius teismas nurodė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas neapmokėjo jam 5 500 Lt skolos sumos pagal paties ieškovo nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus neatitinka tikrovės, nes būtent ieškovo nurodomu 2010 m. rugpjūčio 4 d. kasos pajamų orderiu ( - ), ieškovas gavo iš atsakovo 5 500 Lt. Teismas laikė, kad nėra jokio faktinio pagrindo teigti, kad atsakovas nurodytos sumos yra neapmokėjęs, kadangi 2010 m. rugpjūčio mėnesio suvestinė patvirtina, kad į atsakovo apmokėtų jungtinės veiklos išlaidų dalį yra įtraukta ir 2012 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 15 625,82 Lt be PVM komunalinių mokesčių suma (ieškovas neginčija, kad šiuos mokėjimus gavo iš atsakovo).

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

10Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, iš atsakovo priteisti 25 080,32 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai (t. 3, b. l. 29-34).

11Motyvuose nurodė:

  1. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad 2010-06-21 susitarimą dėl 2010-01-05 Jungtinės veiklos sutarties sąlygų papildymo šalys sudarė laisva valia, niekieno neverčiamos ir neįtakojamos. Tokiu būdu teismas pažeidė materialinės teisės normą. Tiek CK 6.156 straipsnio 1 dalyje, tiek teismų praktikoje yra įtvirtinta nuostata, kad šalių sutarties laisvės principas yra vienas pagrindinių civilinės teisės principų. Teismų praktikoje yra suformuota pozicija, kad sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, negalima ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis.
  2. Kauno apylinkės teismas, vertindamas 2010-06-21 susitarimą dėl 2010-01-05 Jungtinės veiklos sutarties sąlygų papildymo ir priimdamas 2013-03-27 sprendimą, iš esmės ignoravo CK 6.189 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo būtinybę. Sandorio šalys, sudariusios susitarimą, privalėjo vykdyti savo sutartines prievoles, o atsakovui nevykdant arba netinkamai vykdant savo prievoles, kylančias susitarimo dėl 2010-01-05 Jungtinės veiklos sutarties sąlygų papildymo pagrindu, ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą ir tokiu būdu siekti savo pažeistų turtinių teisių gynybos.
  3. Kauno apylinkės teismas, vertindamas 2010-06-21 susitarimo dėl 2010-01-05 Jungtinės veiklos sutarties sąlygų papildymo teisėtumą, visiškai nepagrįstai ir neteisėtai neatsižvelgė į šalių tikruosius ketinimus sudarant šį ginčo sandorį, taip pat netinkamai įvertino ir sandorio šalių elgesį po 2010-06-21 susitarimo sudarymo, tokiu būdu pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Šalių ginčui išspręsti reikšmingas tikrųjų sutarties šalių ketinimų ir sutartimi siekiamo tikslo nustatymas.
  4. Ieškovas po bankroto bylos iškėlimo galėjo vykdyti tik pelningą veiklą (ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p.), sudarytas 2010-06-21 susitarimas buvo bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų užtikrinimo garantas, kad šalims toliau vykdant Jungtinės veiklos sutartį (ūkinę komercinę veiklą), ieškovas neturės pareigos dengti iš šios veiklos vykdymo galimai ateityje atsirasiančių nuostolių. Toks šalių susitarimas buvo privalomas dėl to, kad ieškovas galėtų kas mėnesį kontroliuoti šalių vykdytinos veiklos pajamų (išlaidų) srautus ir galimų nuostolių atsiradimą bei apsaugoti kreditorių interesus UAB „Ingero“ bankroto proceso metu.
  5. Teismas, vertindamas ginčo 2010-06-21 susitarime įtvirtintas sąlygas, visiškai neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad atsakovas, atlikdamas dalinius mokėjimus pagal šį susitarimą ieškovo naudai, savo aktyviais konkliudentiniais veiksmais patvirtino sandorio sudarymą ir pripažino jo teisėtumą bei pagrįstumą (CPK 1.79 str. 1 d., 2 d.), niekada nereiškė jokių pastabų ar reikalavimų dėl susitarimo, kaip tariamai pažeidžiančio atsakovo teisėtus interesus, pripažinimo negaliojančiu.
  6. Kauno apylinkės teismas 2013-03-27 sprendimu visiškai netinkamai ir prieštaringai ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalies nuostatos atžvilgiu aiškino ir taikė CK 6.974 straipsnio 2 dalies nuostatą. Specialiosioms teisės normoms nustatant atitinkamas išlygas dėl nuostolių atsiradimo draudžiamumo bankrutuojančios įmonės sudarytinų sandorių atžvilgiu, visos bendrojo pobūdžio teisės normos, įtvirtintos CK, kuriose numatytas nuostolių, atsirandančių iš sutarties vykdymo, paskirstymas abiems šalims, kaip antai LR CK 6.974 straipsnio 2 dalis, prieštarauja specialiojo ĮBĮ keliamiems bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų apsaugos tikslams bei ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punkto nuostatai.

12Atsakovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti (t. 3, b. l. 40-44).

13Motyvuose nurodė:

  1. Sprendime nuosekliai, detaliai, tiek faktiškai, tiek teisiškai argumentuotai pasisakyta dėl ieškovo reikalavimo nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas nustatė bei ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, o taip pat jas tinkamai įvertino sprendime.
  2. Sprendime buvo pagrįstai ir teisingai nustatytos sutarties laisvės principo ribos ir užtikrintas imperatyviųjų teisės normų laikymasis. Ieškovo pozicija, kad buvo pažeistas sutarčių laisvės principas, yra absoliučiai nepagrįsta, nes sutarties laisvės principas turi ribas ir šalys negali susitarti dėl to, kas prieštarauja imperatyvioms normoms.
  3. Sprendime tinkamai įvertinta tai, kad jungtinės veiklos pagal sutartį vykdymas pasižymi sezoniškumu bei visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su sutarčių aiškinimo taisyklių taikymu. Pirmiausia turi būti padengiamos veiklos sąnaudos, o tada tik gaunamas pelnas, kuris turi būti paskirstomas. Atsakovo teiktose veiklos rezultatų ataskaitose aiškiai fiksuojamas „tęstinis“ veiklos rezultatas. Gautomis pajamomis padengiamos praeito laikotarpio nepadengtos sąnaudos ir tik tada, kai padengiamos visos sąnaudos, gaunamas rezultatas (pelnas) yra dalinamas.
  4. Ieškovas ieškinyje ir apeliaciniame skunde painioja dvi visiškai skirtingas „pajamos“ ir „pelnas“ sąvokas, nes sutartyje išimtinai kalbama apie pelno, o ne apie pajamų padalijimą. Sutartyje nėra sutarta, kad pelno apskaičiavimo laikotarpis yra konkretus kalendorinis mėnuo ir kad turi būti ignoruojamos praeito laikotarpio (mėnesio) sąnaudos. Pagal sutartį ir Pelno mokesčio įstatymo nuostatas apskaičiuojant pelną yra būtina iš pajamų padengti visas sąnaudas ir, tik gavus teigiamą rezultatą, jį padalinti tarp šalių (apskaičiuojant pelną turi būti taikomas pajamų ir sąnaudų kaupimo principas).
  5. Ieškovo pateiktas sutarties aiškinimas iš esmės prieštarauja CK normoms, pažeidžia imperatyvų CK 6.974 straipsnio 2 dalies reikalavimą ir pažeidžia pagrindines sutarčių aiškinimo taisykles. Ieškovo interpretacija visiškai paneigia sąžiningumo principą, nes ieškovas, remiantis tokiu aiškinimu, yra atleidžiamas nuo bendrų išlaidų (sąnaudų) pagal sutartį atlyginimo, o jo naudai yra dalinamas ne jungtinės veiklos pelnas, o atitinkamo mėnesinio laikotarpio pajamos ir visų sąnaudų patyrimo rizika tenka atsakovui. Tokiu būdu ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai siekia pagerinti savo situaciją atsakovo sąskaita.
  6. Tikroji šalių valia buvo ta, kad apskaičiuojant pelną pagal sutartį pirmiausia turi būti padengiamos sąnaudos ir tik tada, kai padengus visas sąnaudas lieka teigiamas rezultatas, kuris vertinamas kaip pelnas, gali būti vykdomas šio rezultato padalinimas. Ieškovas visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog neva atsakovas savo konkliudentiniais veiksmais (faktiniais mokėjimais) patvirtino, jog pripažįsta ieškovo reikalautas sumokėti sumas. Atsakovas yra sumokėjęs ieškovui visas priklausančias mokėti sumas, o ieškovas savo reikalavimo nepagrindė.
  7. Teismas pagrįstai darė išvadą, kad ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnio 7 dalies 5 punktas nepaneigia būtinybės šalių ginčo teisiniams santykiams taikyti CK 6.974 straipsnio 2 dalies, pagrįstai konstatuota, kad šios teisės normos turi būti taikomos kartu. Pats ieškovas nenurodo nei vieno aspekto, kurio atžvilgiu ĮBĮ nustatytų kitokį teisinį reglamentavimą, nei yra nustatytas CK jungtinės veiklos vykdymo kontekste.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

16Apeliacinio skundo esmė – teismas netinkamai įvertino tarp ginčo šalių susiklosčiusių teisinių santykių specifiką bei netinkamai taikė (netaikė) materialinės teisės normas (CK 6.156 str. 1 d., 6.189 str., 6.193 str., 1.79 str. 1 d. ir 2 d., ĮBĮ 1 str. 3 d., 10 str. 7 d. 5 p.).

17Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.) bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo šalių nurodytas aplinkybes, įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei išdėstė išsamius teismo sprendimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jiems pritaria, todėl jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010).

18Nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo motyvai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė sutarties laisvės principą (CK 6.156 str.) bei sutarties privalomumo (galios) principą (CK 6.189 str.).

19Lietuvos Respublikos CK 6.156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, <...> jeigu tai neprieštarauja įstatymams. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.

20Nustatyta, kad 2010 m. vasario 1 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė susitarimą dėl 2010 m. sausio 5 d. Jungtinės veiklos sutarties pakeitimo ir nustatė, kad pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, bus dalijamas tokia proporcija: 50 % iš veiklos gaunamo pelno tenka UAB „Ingero“, o kiti 50 % iš veikos gauto pelno tenka VšĮ „Ekotenisas“. Po bankroto bylos iškėlimo (2010 m. gegužės 10 d.) 2010 m. birželio 21 d. ieškovė su atsakove pasirašė dar vieną susitarimą dėl 2010 m. sausio 5 d. Jungtinės veiklos sutarties sąlygų papildymo, kuriuo susitarė papildyti 2010 m. sausio 5 d. Jungtinės veikos sutarties 4 straipsnį nustatant, kad visus nuostolius, atsiradusius vykdant jungtinę veiklą, įsipareigoja apmokėti VšĮ „Ekotenisas“ (4.4 p., 4.5 p.; toliau – ginčo sutartis). Taigi, ieškovė, kaip bankrutuojanti įmonė, toliau vertėsi ūkine komercine veikla, sudariusi su atsakove jungtinės veiklos sutartį.

21Jungtinę veiklą (partnerystę) reglamentuoja CK LI skyriaus (CK 6.969 str. – 6.982 str.) nuostatos. CK 6.974 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad susitarimas, kuris visiškai atleidžia vieną iš partnerių nuo bendrų išlaidų ar nuostolių padengimo, negalioja. Taigi, 2010 m. birželio 21 d. šalių pasirašyto susitarimo dėl 2010 m. sausio 5 d. Jungtinės veiklos sutarties sąlygų papildymo 4.4 p. ir 4.5 p., kuriuose visų nuostolių apmokėjimas tenka atsakovei, prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, todėl yra niekinis ir negalioja (CK 1.78 str. 1 d., 5 d., 1.80 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatęs, jog sandoris yra niekinis, negalėjo pažeisti ir nepažeidė CK 6.156 straipsnio ir 6.189 straipsnio nuostatų, nes šių įstatymų nuostatos taikomos tik teisėtoms sutartims, kurių sąlygos neprieštarauja įstatymams.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad bankrutuojanti įmonė, kuri nusprendė verstis ūkine komercine veikla, neįgyja jokių privilegijų, ar lengvatų sudarant sutartis su kitais juridinis asmenimis, t. y. sudarant sutartis ir jas vykdant turi būti laikomasi CK įtvirtintų nuostatų. ĮBĮ nėra jokių nuostatų, kuriomis remiantis, bankrutuojančiai įmonei dalyvaujant ūkinėje komercinėje veikloje, galima būtų nesilaikyti CK nuostatų ir pažeisti civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių subjektų lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.2 str., 1.5 str.). ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punkto nuostata, - „įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditoriaus nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms“, - numato tik sąlygą, kuriai esant bankrutuojanti įmonė gali verstis (tęsti) ūkine komercine veikla (jeigu mažinami kreditoriaus nuostoliai), tačiau tai nereiškia, kad įmonės ūkinė komercinė veikla bet kokiu atveju (nepriklausomai nuo rinkos sąlygų) turi būti pelninga, o jos sudaromose sutartyse eliminuojamas galimas nuostolių atsiradimas. Bankrutuojanti įmonė, kuri dirba nuostolingai, turi nutraukti savo ūkinę komercinę veiklą, nes tai nemažina kreditorių nuostolių, bet ne, prisidengdama bankrutuojančios įmonės statusu, sudaryti tokias sutartis, kurios neatitinka įstatymų reikalavimų ar pažeidžia kitų asmenų teisėtus interesus.

23Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 1.79 straipsnio nuostatas, nes neatsižvelgė į tai, kad atsakovė savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino (atliko dalinius mokėjimus) šio ginčo sutarties sudarymą ir pripažino jo teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.79 straipsnio nuostatos taikomos, kai sandoris yra nuginčijamas (CK 1.78 str. 2 d., 4 d.), o nagrinėjamu atveju ginčo sutartis yra niekinė, kurios patvirtinti šalys negali (CK 1.78 str. 1 d.).

24Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai taikė ir aiškino materialinės (CK 6.156 str. 1 d., 6.189 str., 6.193 str., 1.79 str. 1 d. ir 2 d., ĮBĮ 1 str. 3 d., 10 str. 7 d. 5 p.) bei procesinės (CPK 185 str.) teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, todėl priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

26Apeliacinį skundą atmesti.

27Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 25 080,32 Lt... 5. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi... 6. Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė ir... 7. Teismas pažymėjo kad ginčas tarp šalių kilo dėl 2010 m. sausio 5 d.... 8. Dėl Jungtinės veiklos sutarties sąlygų atitikties CK 6.974 straipsnio 2... 9. Dėl ieškovo BUAB „Ingero“ ieškinio dalies priteisti iš atsakovo VšĮ... 10. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m.... 11. Motyvuose nurodė:
  1. Teismas, priimdamas sprendimą,... 12. Atsakovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti (t. 3, b. l. 40-44).... 13. Motyvuose nurodė:
    1. Sprendime nuosekliai, detaliai, tiek... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Apeliacinio skundo esmė – teismas netinkamai įvertino tarp ginčo šalių... 17. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia,... 18. Nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo motyvai, jog pirmosios instancijos... 19. Lietuvos Respublikos CK 6.156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys turi... 20. Nustatyta, kad 2010 m. vasario 1 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė... 21. Jungtinę veiklą (partnerystę) reglamentuoja CK LI skyriaus (CK 6.969 str.... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankrutuojanti įmonė, kuri nusprendė verstis... 23. Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos... 24. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326... 26. Apeliacinį skundą atmesti.... 27. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą....