Byla 2A-439-943/2016
Dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Ingero“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1561-413/2015 pagal nurodytos ieškovės patikslintą ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Ekotenisas“ dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. ieškovė LUAB „Ingero“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto ir teisinių paslaugų biuras“, pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė: priteisti iš atsakovės VšĮ „Ekotenisas“ 150 930,18 Eur skolą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
  2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2010 m. sausio 5 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį (toliau ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įnešė į jungtinę veiklą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Draugystės g. 10, Kaune, lauko teniso ir laisvalaikio veiklai vykdyti, o atsakovė į jungtinę veiklą įnešė savo žinias ir įgūdžius, marketinginę ir organizacinę veiklą.
  3. 2010 m. vasario 1 d. tarp šalių buvo sudarytas Susitarimas dėl 2010 m. sausio 5 d. Jungtinės veiklos sutarties 4 straipsnio pakeitimo, kuriuo šalys sutarė dalinti pelną iš jungtinės veiklos tokia proporcija: 50 proc. iš veiklos gaunamo pelno tenka UAB „Ingero“, o kiti 50 proc. iš veiklos gauto pelno tenka VšĮ „Ekotenisas“.
  4. Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Ingero“. 2010 m. birželio 21 d. Susitarimu dėl 2010 m. sausio 5 d. Jungtinės veiklos sutarties sąlygų papildymo, BUAB „Ingero“ atstovaujama bankroto administratoriaus ir atsakovė, susitarė dėl galimų jungtinės veiklos nuostolių paskirstymo partneriams, nustatant, kad visus nuostolius, atsiradusius vykdant jungtinę veiklą, įsipareigoja apmokėti VšĮ „Ekotenisas“.
  5. Bankroto administratorius nurodo 2014 m. spalio 3 d. gavęs BUAB „Ingero“ ir VšĮ „Ekotenisas“ Jungtinės veiklos sutarties ekonominės naudos vertinimo už 2010-2013 metų laikotarpį ataskaitą (toliau ir Ataskaita), kurios išvadose nurodyta, kad visą Jungtinės veiklos sutarties vertinamą laikotarpį veiklos rezultatai buvo dalijami ne taip, kaip numatyta sutartyje, dėl ko UAB „Ingero“ negavo 128 453,72 Eur (4430525 Lt) pelno. Anot bankroto administratoriaus įgalioto asmens, iš Ataskaitos išvadų seka, kad nuo pat Sutarties sudarymo pradžios nebuvo laikomasi numatytų veiklos rezultatų dalijimosi sąlygų, nes Sutartyje buvo numatyta, kad ieškovė įsipareigojo padengti tik komunalinius mokesčius prieš rezultatų dalijimąsi, tačiau faktiškai buvo apskaičiuojami visi, su veiklos organizavimu susiję, mokesčiai, tokiu būdu sumažinant ieškovės veiklos pelningumą. Remiantis auditoriaus išvadomis ir savo skaičiavimais, bankroto administratorius nustatė, kad pagal Sutartį už laikotarpį nuo 2010 iki 2013 metų ieškovei tenkanti pelno dalis sudarytų 208 562 Eur (720 121,35 Lt), o atsakovės faktiškai sumokėta pelno dalis siekia tik 57 631 Eur (198 989,61 Lt). Tokiu būdu atsakovė liko skolinga ieškovei 150 930,18 Eur (521 131,74 Lt) (720 121,35 Lt – 198989,61 Lt). Kadangi atsakovė gera valia skolos sumokėti nesutinka, ieškovė prašė nurodytą sumą priteisti teismine tvarka.
  6. Atsakovė ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė pažymėjo, kad tarp šalių tuo pačiu pagrindu, tik dėl mažesnės skolos apimties 7 264 Eur (25 080,32 Lt) jau buvo kilęs ginčas, kurį išsprendė Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1092-773/2013, ieškovės ieškinį atmesdamas (Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1414-601/2013, paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą). Minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose pateiktais išaiškinimais pasisakyta iš esmės dėl tų pačių ieškovės argumentų, kuriais grindžiamas jos patikslintas ieškinys nagrinėjamoje byloje. Nurodo, kad priėmus teismams aukščiau minėtus sprendimus, tarp šalių nekilo ginčų dėl Sutarties vykdymo ir jos sąlygų turinio, o pati Sutartis buvo vykdoma toliau, remiantis teismų išaiškinimais jau paminėtose bylose.
  7. Anot atsakovės, byloje kilusio ginčo esmė – ieškovės nesutikimas su Sutarties rezultato (pelno) paskaičiavimu ir jo padalinimu. Ieškovės skaičiavimai grindžiami tokiu principu: iš jungtinės veiklos mėnesinių pajamų atimamos ieškovės sąnaudos už komunalines paslaugas ir gaunamas jungtinės veiklos rezultatas, kuris dalinamas iš dviejų taip apskaičiuojamas ieškovo reikalaujamas mėnesinis rezultatas. Atsakovės vertinimu, tokie atsakovės skaičiavimai visiškai nepagrįsti, kadangi ieškovė visiškai ignoruoja būtinybę padengti visas jungtinės veiklos sąnaudas ir reikalauja priteisti iš esmės ne pelną, o pajamas už atitinkamus mėnesius, ką patvirtina ir teismų sprendimai. Nurodytose išnagrinėtose bylose teismai išaiškino, kad Sutarties 4.1 punkte nustatytos pelno padalijimo proporcijos nereiškia, kad šalys susitarė, jog paskirstomas pelnas bus išimtinai mėnesinis ir kad jungtinės veiklos pelno apskaičiavimui neturės įtakos dėl tos pačios jungtinės veiklos, tik skirtingais mėnesiais patirtos sąnaudos ir nuostolis. Teismai pažymėjo, kad būtina atsižvelgti į sutarties esmę ir tikslą vykdyti tęstinę jungtinę veiklą ištisus metus, todėl skirtingais laikotarpiais patiriamos bendros išlaidos turi būti apmokėtos iš gautų bendrų pajamų. Taigi teismai išaiškino, kad pirma, nors jungtinės veiklos rezultatas pagal Sutartį skaičiuojamas kas mėnesį, tačiau šis rezultatas turi būti skaičiuojamas remiantis tęstinio laikotarpio principu; antra, tarp Sutarties šalių turi būti dalinamas tik galutinis pelnas, o ne pajamos; trečia, Sutartimi ieškovė nėra atleista nuo su jungtinės veiklos vykdymu susijusių visų išlaidų (sąnaudų) padengimo.
  8. Ataskaitos, kuria ieškovė grindžia savo reikalavimus, išvadomis, atsakovės vertinimu, remiamasi nepagrįstai, kadangi ja jungtinės veiklos rezultatas pagal Sutartį skaičiuojamas kas mėnesį, vengiant tęstinio rezultato apskaičiavimo principo ir neatsižvelgiant į būtinybę padengti praėjusio (nepelningo) laikotarpio patirtas išlaidas; jungtinės veiklos pajamos nepagrįstai prilyginamos jungtinės veiklos rezultatui (pelnui).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Kauno apygardos teismas, remdamasis prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-1092-773/2013 padarytomis išvadomis konstatavo, kad: Jungtinės veiklos sutarties 4.4 ir 4.5. punktai, kuriais nustatyta, kad visus iš jungtinės veiklos atsiradusius nuostolius turi atlyginti tik atsakovas VšĮ „Ekotenisas“ teismo iniciatyva yra pripažinti negaliojančiais; pagal Sutarties 4.2 punktą (jungtinės veiklos rezultato padalijimas), į jungtinės veiklos sąnaudas įskaičiuojami ne tik mokėtini komunaliniai mokesčiai, bet ir kitos būtinos išlaidos ūkinei veiklai palaikyti (vystyti); galutiniam jungtinės veiklos rezultatui (pelnui) apskaičiuoti ir padalinti taikomas ne mėnesinis, bet tęstinis (sezoninis) veiklos rezultato apskaičiavimo principas; tarp Sutarties šalių turi būti pasidalijamos ne gautos pajamos, bet grynasis pelnas, t. y. gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti, atėmus finansines ūkio subjekto veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius.
  3. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai ir skaičiavimai grindžiami netinkamu Sutarties ir įstatymo aiškinimu, byloje nėra ginčo dėl jungtinės veiklos rezultatų (pajamų ir sąnaudų) atitikties atsakovės pateiktiems duomenims lentelėse, sutinkant su atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentais, kad auditoriaus ataskaita (išvada) turi esminių trūkumų, kadangi buvo parengta neatsižvelgiant į įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotas faktines ginčo aplinkybes ir ginčo Sutarties sąlygų išaiškinimą, teismas sutiko su atsakovės pateiktų duomenų teisingumu ir atmetė ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė LUAB „Ingero“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
  2. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantės įsitikinimu, Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1092-773/2013 bei Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1414-601/2013 nustatytos aplinkybės nėra susijusios su šia byla, kadangi apeliantė nereiškia reikalavimų apmokėti skolą 2010 m. birželio 21 d. susitarimo dėl Jungtinės veiklos sutarties sąlygų papildymo pagrindu. Šioje byloje apeliantė savo reikalavimus grindžia tarp šalių sudarytu 2010 m. vasario 1 d. susitarimu dėl Jungtinės veiklos sutarties pakeitimo, taip pat UAB „Ernst&Young Baltic“ 2014 m. rugsėjo 17 d. atlikta Jungtinės veikos sutarties vertinimo ataskaita už 2010-2013 m. laikotarpį, kurie nurodomose bylose nebuvo vertinami ir analizuojami, todėl ginčijamame sprendime nurodytais teismų sprendimais ir juose padarytomis išvadomis remiamasi nepagrįstai.
    2. Ginčijamu sprendimu teismas visiškai neįsigilino į 2010 m. vasario 1 d. susitarimo dėl 2010 m. sausio 5 d. Jungtinės veiklos sutarties 4 straipsnio 4.2 punkto turinį, nenagrinėjo tikrosios šalių valios ir ketinimų, sudarant minėtą Susitarimą, kuriuo partneriai susitarė dėl bendrų išlaidų paskirstymo bei esančiomis faktinėmis aplinkybėmis netinkamai aiškino ir taikė CK 6.974 straipsnio 2 dalį, kuri nedraudžia susitarimo tarp jungtinės veikos partnerių dėl bendrų išlaidų paskirstymo bei todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
  1. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė VšĮ „Ekotenisas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  2. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nepaisant to, kad ieškovė savo reikalavimus šioje byloje grindžia 2010 m. vasario 1d. Susitarimu ir kitais ieškovės su patikslintu ieškiniu į bylą pateiktais įrodymais, Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1092-773/2013 ir šios bylos ginčo ir teisminio nagrinėjimo dalyką iš esmės sudaro to paties jungtinės veiklos rezultato pagal Jungtinės veiklos sutartį apskaičiavimas ir paskirstymas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nurodytoje byloje teismo padarytomis išvadomis. Ieškovė apeliaciniu skundu bando kvestionuoti tuos teisinius santykius, dėl kurių yra pasisakę teismai ir reiškia tokius reikalavimus, kurie prieštarauja ankstesnėje byloje teismų nustatytiems prejudiciniams faktams.
    2. Teismų pateikti išaiškinimai paneigia ieškovės poziciją ir patvirtina, kad jungtinės veiklos rezultatas pagal Jungtinės veiklos sutartį skaičiuojamas remiantis tęstinumo principu, t. y. praeitais laikotarpiais jungtinės veiklos vykdymui patirtos sąnaudos turi būti padengiamos ateinančių laikotarpių pelnu ir tik tada gaunamas rezultatas, kuris dalinamas tarp sutarties šalių; tarp partnerių turi būti dalinamas galutinis pelnas, o ne pajamos; ieškovė nėra atleista nuo su jungtinės veiklos vykdymu susijusių išlaidų (sąnaudų) dengimo.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
  2. Tarp bylos šalių kilo ginčas aiškinant šalis siejančios Jungtinės veiklos sutarties ir Susitarimų dėl jos nuostatų pakeitimų sąlygas, nustatančias iš jungtinės veiklos gautų rezultatų paskirstymą. Ieškovė, manydama, kad atsakovė 2010-2013 metų laikotarpiu netinkamai taikė šalių susitarimą dėl veiklos rezultatų paskirstymo, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už nurodytą laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad dalis byloje keliamo reikalavimo (reikalavimas dėl skolos priteisimo už 2010 - 2011 metus) yra tapatus išnagrinėtam Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1092-773/2013, o kita ieškiniu keliamų reikalavimų dalis (dėl skolos už 2012-2013 metų laikotarpį), remiantis nurodyto teismo sprendimo išaiškinimais, laikytina nepagrįsta, ieškinį, kaip nepagrįstą, atmetė.
  3. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigiama, kad nagrinėjamos bylos ginčo pagrindas skiriasi nuo Kauno apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1092-773/2013 pagrindo, kadangi joje reikalavimai buvo grindžiami 2010 m. birželio 21 d. susitarimo dėl Jungtinės veiklos sutarties sąlygų papildymo pagrindu, o šioje byloje apeliantė savo reikalavimus grindžia tarp šalių sudarytu 2010 m. vasario 1 d. susitarimu dėl Jungtinės veiklos sutarties pakeitimo.
  4. Kilus ginčui dėl nagrinėjamos ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimu išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1092-773/2013 tapatumo ir teismo teisės remtis Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1092-773/2013, padarytomis išvadomis, nagrinėjome byloje, apeliacinės instancijos teismas plačiau pasisako tiek dėl ieškinių tapatumo, tiek dėl prejudicinių faktų reikšmės ir jų taikymo šiuo atveju.

12Dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą už 2010 – 2011 metus ir ieškinių tapatumo

  1. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti – civilinio proceso įstatymas nustato jos įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, kurios taikomas tiek asmeniui, siekiančiam pasinaudoti teise į teisminę gynybą, tiek ir bylą nagrinėjančiam teismui. Pateikus ieškinį, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, be kitų aplinkybių privalo išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia iš esmės bylą priimdamas sprendimą. Įsiteisėjus išnagrinėtoje byloje priimtam teismo sprendimui, šalių teisės ir pareigos tampa nustatytos, pasiekiamas tam tikras procesinis rezultatas, dėl kurio ir vyko procesas. Kartu subjektinė asmens teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta.
  2. Sprendžiant klausimą, ar kreipiantis į teismą nebuvo pažeistas CPK 137 straipsnio 2 dalyje 4 punkte įtvirtintas draudimas (kelti ginčą dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių bylos šalių), svarbiausia yra žinoti kriterijus, pagal kuriuos galima daryti išvadą, jog byla, dėl kurios nagrinėjimo kreipiamasi, ir byla, kurioje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas ar minėtos nutartys, yra tos pačios (tapačios). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013; 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012 ir kt.).
  3. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek Kauno apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1092-773-2013, tiek nagrinėjamos bylos šalys, bei jų procesinė padėtis sutampa, t. y. ieškove šiose bylose yra LUAB „Ingero“, atsakove - VšĮ „Ekotenisas“.
  4. Kitas kriterijus, leidžiantis įvertinti, ar aptariamos bylos yra tapačios, yra ieškinio dalykas. Ieškinio dalyku laikomas ieškovo reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas.
  5. Ankstesnėje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1092-773-2013 ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 7 264 Eur (25 080,32 Lt) dydžio skolą (civilinės bylos Nr. 2-1092-773-2013, t. 1, b. l. 53), iš kurios 5 874 Eur (20 281,51 Lt), ieškovės vertinimu, yra jai už 2010 - 2011 metų laikotarpį tenkanti pelno dalis iš bendros vykdytos veiklos pagal šalių sudarytą 2010 m. sausio 5 d. Jungtinės veiklos sutartį (civilinės bylos Nr. 2-1092-773-2013, t. 3, b. l. 4).
  6. Nagrinėjamoje byloje patikslintu ieškiniu prašoma priteisti 150 930,18 Eur (521 131,74 Lt) skolą, kurią, ieškovės teigimu, sudaro atsakovės jai nesumokėta pelno dalis už 2010 – 2013 metų laikotarpį, gauta iš bendrai vykdytos 2010 m. sausio 5 d. Jungtinės veiklos sutarties (civilinės bylos Nr. 2A-439-943/2016, b. l. 94-96).
  7. Iš išdėstyto akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė, kaip ir ankstesnėje apylinkės teisme nagrinėtoje byloje, kelia reikalavimą dėl jungtinės veiklos rezultatų paskirstymo, t. y. pelno iš atsakovės priteisimo. Nagrinėjome byloje pateiktu ieškiniu prašoma priteisti atsakovės nepaskirstytą pelną už 2010 – 2013 metų laikotarpį, apimantį Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1092-773-2013 aptartą laikotarpį (2010 – 2011 metus). Ši nustatyta aplinkybė patvirtina, kad skolos priteisimas už 2010-2011 metus jau buvo tarp tapačių šalių nagrinėjamos bylos dalykas (to skundu neginčija ir apeliantė). Šio teisėjų kolegijos konstatuoto fakto nenuginčija ir ta aplinkybė, kad skiriasi už tuos pačius laikotarpius ieškovės prašoma priteisti skolos suma (Kauno aplinkės teismui pateiktu ieškiniu ieškovė įrodinėjo, kad už 2010 – 2011 metų laikotarpį atsakovė nesumokėjo jai 5 874 Eur (20 281,51 Lt) dydžio pelno, o nagrinėjamoje byloje pateiktu ieškiniu už tą patį laikotarpį įrodinėjama negavus – 59 366 Eur (204 978,38 Lt) dydžio pelno), kadangi vertinant ieškinio dalyko tapatumą svarbus ieškiniu siekiamas sukurti rezultatas, o ne lingvistinė, skaitinė jo išraiška. Aptartose bylose įvertintais ieškovės reikalavimais siekiama, kad ieškovei priimtinu būdu būtų paskirstyti tarp bylos šalių iš vykdytos jungtinės veikos gauti rezultatai, t. y. iš atsakovės priteistas ieškovei, kaip siekiama įrodyti, nesumokėtas pelnas, kas parodo, kad nagrinėjamos ir Kauno apylinkės teisme nagrinėtos bylos dalykas sutampa.
  8. Siekiant įvertinti, ar reikalavimas priteisti pelną už 2010-2011 metų laikotarpį gali būti savarankišku reikalavimu nagrinėjamoje byloje, turi būti įvertinti ir pagrindai, kurias ieškovė grindžia reikalavimus aptariamose bylose. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Todėl naujas ieškinys galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku ankstesnėje civilinėje byloje. Iš ieškinio Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1092-773/2013 turinio bei bylos nagrinėjimo metu ieškovės palaikytos teisinės pozicijos akivaizdu, kad aptartas ieškinio reikalavimas buvo grindžiamas analogiškais pagrindais kaip ir nagrinėjamoje byloje. Nustatyta, kad ieškovė tiek nagrinėjamoje, tiek ankstesnėje byloje reikalavimus atsakovei kildina iš 2010 m. sausio 5 d. tarp šalių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties ir vėlesnių šalių susitarimų dėl Jungtinės veiklos sutarties nuostatų pakeitimų.
  9. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad išvados dėl ieškinių dalykų pagrindo tapatumo yra nepagrįstos, nes nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimą grindžia ne 2010 m. birželio 21 d. susitarimo dėl Jungtinės veiklos sutarties pakeitimo, bet 2010 m. vasario 1 d. susitarimo dėl Jungtinės veiklos sutarties pakeitimo, nuostatomis. Šio argumento įvertinimui teisėjų kolegija detaliau aptaria 2010 m. sausio 5 d. šalių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties ir jos pakeitimų sąlygas, nustatančias esmines šalių susitarimų dėl jungtinės veiklos rezultatų paskirstymo tarp šalių nuostatas.
  10. 2010 m. sausio 5 d. Jungtinės veiklos sutarties 4 punktu sutarties šalys susitarė, kad iš jungtinės veiklos gaunamas pelnas bus dalijamas tokia proporcija: 70 proc. veiklos pelno tenka UAB „Ingero“ ir 30 proc. veiklos pelno tenka VšĮ „Ekotenisas“. Sutarties 4.2. punktu buvo detalizuota, kad iš jungtinės veiklos gauto pelno bus atimama UAB „Ingero“ sumokėtų komunalinių mokesčių suma ir likusi pelno dalis tarp šalių dalinama nurodyta proporcija.
  11. 2010 m. vasario 1 d. susitarimu dėl Jungtinės veiklos sutarties pakeitimo šalys pakeitė aptartą Jungtinės veiklos sutarties 4 punktą, nustatydamos, kad pelnas, gautas iš jungtinės veiklos sutarties bus dalinamas tokia proporcija: 50 proc. veiklos pelno tenka UAB „Ingero“, o kiti 50 proc. iš veiklos gauto pelno tenka VšĮ „Ekotenisas“. Susitarimo 4.2. punktu šalys nustatė, kad pelnas bus dalinamas iš jo atėmus UAB „Ingero“ sumokėtų komunalinių mokesčių sumą.
  12. 2010 m. birželio 21 d. susitarimu dėl Jungtinės veiklos pakeitimo, kurį ieškovės vardu jai iškėlus bankroto bylą, sudarė paskirtasis bankroto administratorius, šalys papildė 2010 m. sausio 5 d. jungtinės veiklos sutarties 4 punktą papildomais 4.4. – 4.6. punktais, kuriais nustatė, kad visus su sutarties vykdymu susijusius patirtus nuostolius įsipareigojo apmokėti VšĮ „Ekotenisas“ (civilinės bylos Nr. 2A-439-943/2016 b. l. 10, 13-14).
  13. Iš aptarto matyti, jog ta aplinkybė, kad Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1092-773-2013 ieškovės pareikštų reikalavimų apimtis buvo vertinama per 2010 m. birželio 21 d. susitarimo prizmę, t. y. kaip vėliausio šalių susitarimą atspindinčio dokumento, nesudaro pagrindo teigti, kad 2010 m. vasario 1 d. susitarimas nebuvo Kauno apylinkės teisme pareikšto ieškinio pagrindu. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimu, priimtu išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-1092-773/2013 (kuris yra įsiteisėjęs ir galiojantis), pripažinus 2010 m. birželio 21 d. susitarimą niekiniu ir negaliojančiu (teismas konstatavo, kad susitarimas atleisti vieną iš jungtinės veiklos partnerių nuo bendrų išlaidų ir nuostolių padengimo yra draudžiamas), ieškovės reikalavimą dėl 5 874 Eur (20 281,51 Lt) dydžio nepaskirstytos pelno dalies priteisimo, teismas vertino vadovaudamasis būtent 2010 m. sausio 5 d. Jungtinės veiklos sutarties ir vėlesnio jos pakeitimo, t. y. 2010 m. vasario 1 d. susitarimo, nuostatomis. 2010 m. birželio 21 d. susitarimas tik nustatė papildomas 4 punkto sąlygas (4.4. ir 4.6. punktus), tačiau nepakeitė ir nepanaikino 2010 m. vasario 1 d. susitarimo nuostatų dėl pelno paskirstymo, todėl teismui 2010 m. birželio 21 d. susitarimo nuostatas pripažinus negaliojančiomis, teismas reikalavimą dėl skolos priteisimo vertino remdamasis galiojančios Jungtinės veiklos sutarties ir 2010 m. vasario 1 d. susitarimo dėl jos pakeitimo nuostatomis.
  14. Teismo išvadas dėl ieškovės nagrinėjamoje byloje reiškiamų reikalavimų priteisti skolą už 2010-2011 metų laikotarpį ir ankstesnėje Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje pareikštų reikalavimų tapatumo patvirtina ir tai, kad ieškovė reikalavimus bylose grindžia iš esmės analogiško turinio, tik skirtingos formos įrodymais. Ankstesnėje civilinėje byloje Nr. 2-1092-773/2013 ieškinio reikalavimus ieškovė grindė 2011 m. spalio 31 d., 2012 m. gegužės 17 d. ir 2012 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitomis faktūromis (civilinės bylos Nr. 2-1092-773-2013, t. 1, b. l. 10, 14, 15), kuriomis buvo apskaičiuotas, neva, ieškovei nesumokėtas pelnas už 2010 m. gegužės – rugsėjo mėnesius (2011 m. spalio 31 d. sąskaita faktūra), 2010 m. spalio mėnesį (2012 m. gegužės 17 d. sąskaita faktūra) ir 2011 m. gegužės-rugsėjo mėnesius gautą pelną (2012 m. gegužės 17 d. sąskaita faktūra) (civilinės bylos Nr. 2-1092-773-2013, t. 1, b. l. 62-64). Nagrinėjamoje byloje pateikta Pajamų ir sąnaudų, susijusių su Jungtinės veiklos sutartimi analize už 2010 m. 2013 metų laikotarpį (civilinės bylos Nr. 2A-439-943/2016 b. l. 97), ieškovė pakartotinai kelia pelno už tuos pačius ataskaitinius 2010 -2011 metų laikotarpius, priteisimo klausimą.
  15. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės prašomos priteisti sumos už tapačius kaip Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje byloje laikotarpius skiriasi, kadangi prašomoms priteisti sumoms pagrįsti ieškovė pateikė šalių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties ekonominės naudos vertinimo analizę (civilinės bylos Nr. 2A-439-943/2016 b. l. 18-26), kurios duomenimis ir skaičiavimais remiasi teikdama ieškinį nagrinėjamoje byloje. Tačiau tik šio naujo įrodymo pateikimas nekeičia išvadų dėl aptartų reikalavimų už 2010 – 2011 metų laikotarpį tapatumo. Ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (kaip nustatyta šiuo atveju abu reikalavimai grindžiami šalių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties su vėlesniais jos pakeitimais, nuostatomis). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais (pateikiant naują įrodymą, kuris, ieškovės teigimu, patvirtina skolos faktą) taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-494/2010;kt.).
  16. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl ieškinių pagrindų nesutapimo, kadangi aptartos aplinkybės ir įrodymai leidžia konstatuoti, kad abiejų bylų ieškinių dalys dėl skolos už 2010 -2011 metų laikotarpį priteisimo vertintini kaip tapatūs tiek dėl ieškinio šalių, tiek dėl dalyko, tiek ir dėl faktinio pagrindo. Abiejose bylose ieškovė savo reikalavimus grindė 2010 m. sausio 5 d. Jungtinės veiklos sutarties ir susitarimų dėl jos sąlygų pakeitimo, nuostatomis, teigdama, kad atsakovė netinkamai paskirstė tarp bylos šalių iš vykdytos jungtinės veiklos gautą pelną. Tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimas platesnis ir apima ne tik Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1092-773/2013 vertintą 2010 - 2011 metų, bet ir 2012 - 2013 metų laikotarpį, nekeičia aplinkybės, jog nagrinėjimo ieškinio reikalavimų dalis dėl pelno už 2010-2011 metus priteisimo yra tapatus anksčiau išnagrinėtam ieškinio reikalavimui. Iš ieškinio nagrinėjamoje byloje matyti, kad juo siekiama nustatyti kitus nei Kauno apylinkės teismo sprendimu nustatytus šalių iš jungtinės veiklos gautų rezultatų paskirstymo standartus, t.y. ieškovės reikalavimo dalis dėl pelno už 2010 - 2011 metus priteisimo, yra nukreiptas į jau teismo sprendimu įvertinto reikalavimo peržiūrėjimą. Šio reikalavimo tenkinimas reikštų įsiteisėjusio teismo sprendimo revizavimą ar net jo pakeitimą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dalis ieškovės nagrinėjamoje civilinėje pareikštų reikalavimų pažeidžia draudimą reikšti tapačius reikalavimus.
  17. Nustatęs, kad šalis pateikė ieškinį dėl reikalavimų (ar reikalavimų dalies), kurie yra įvertinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teismas turi atsisakyti priimti tokį ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o priėmęs tokį ieškinį, bylą nutraukti, paaiškėjus, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Šiuo atveju ginčijamu sprendimu konstatavęs ieškinio reikalavimų, pareikštų už 2010-2011 metų laikotarpį, tapatumą, pirmosios instancijos teismas bylos šioje dalyje nenutraukė ir išnagrinėjęs ją iš esmės ieškinį atmetė. Šiai aplinkybei paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, teismui suteikta teisė panaikinti teismo sprendimo dalį, o bylą dėl tokio reikalavimo nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas, 326 str. 1 dalies 5 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas taisytinas apeliacinės instancijos teisme ir bylos dalis nutrauktina.

13Dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą už 2012 – 2013 metus ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1092-773/2013, prejudicinės reikšmės

  1. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimas nagrinėjamoje byloje aktualus ne tik ieškovės šioje ir nurodytoje apylinkės teismo nagrinėtoje byloje pareikštų reikalavimų tapatumui įvertinti, bet ir dėl byloje konstatuotų faktų, kurie byloje dalyvavusiems byloje asmenims turi res judicata (išspręstos bylos) galią ir prejudicinę reikšmę (CPK 18 straipsnis).
  2. Teismo sprendimo prejudicija pasireiškia tuo, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė reikšmė galioja taip pat ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-214/2008).
  3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas dėl prejudicinių faktų: 1) faktas turi būti nustatytas teismo; 2) teismo sprendimas ar nutartis, kuriomis buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėję; 3) teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje; 4) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 5) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009; kt.).
  4. Pirmosios instancijos teismas remdamasis Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria BUAB „Ingero“ apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo buvo atmestas, o ginčijamas sprendimas paliktas nepakeistas, išvadomis, pripažino, kad nagrinėjant ieškovės šioje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumą yra pagrindas vadovautis nurodytų teismų sprendimų konstatuotais faktais, t. y. vadovavosi teismų nustatytais prejudiciniais faktais, ir atmetė ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo. Apeliaciniu skundu, kaip minėta, ginčijamas nagrinėjamos ir Kauno apylinkės teismo išnagrinėtos bylos tapatumas, teigiant, jog nesutampa aptartų bylų ieškinio pagrindas, tačiau šis skundo argumentas pripažintas nepagrįstu, kadangi byloje neabejotinai nustatyta, kad tiek nagrinėjamos, tiek ir anksčiau nagrinėtos bylos ieškinio reikalavimai dėl ieškovės negauto pelno priteisimo yra grindžiami šalių bendrai vykdytos Jungtinės veiklos sutarties ir susitarimų dėl jos pakeitimo nuostatomis.
  5. Teisėjų kolegijos nuomone, Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1092-773/2013 konstatuotos aplinkybės neabejotinai pripažintinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje civilinėje byloje. Kaip minėta, abiejų bylų šalimis tokiu pačiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys; šalių ginčo objektas - 2010 m. sausio 5 d. tarp šalių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties nuostatos ir jų taikymas sprendžiant dėl vykdytos veiklos rezultatų paskirstymo tarp šalių; aptariamas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, todėl nurodytoje byloje pateikti išaiškinimai dėl sutarties turinio ir šalių vykdomos veiklos rezultatų paskirstymo turi būti laikomos prejudiciniais nagrinėjamoje byloje.
  6. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1092-773/2013 ieškovė reikalavo priteisti pajamas už atitinkamų metų mėnesius, teigdama, kad jungtinės veiklos pelnas ir nuostoliai turi būti skaičiuojami kas mėnesį. Nagrinėjamoje byloje reiškiamu reikalavimu dėl skolos priteisimo už 2012 - 2013 metus (teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinį dalyje dėl reikalavimo priteisti skolą už 2010 - 2011 metus pripažinus tapačiu išnagrinėtam Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1092-773/2013 ieškinio reikalavimai šioje dalyje nevertinami), ieškovė nurodė, kad prašo priteisti jai atsakovės nesumokėtą pelną, kadangi atlikus Ataskaitą paaiškėjo, kad atsakovė netinkamai apskaičiavo ieškovei mokėtinas sumas. Nors šioje byloje reikšdama ieškinį ieškovė vartoja sąvoką „pelnas“, tačiau iš esmės ji vartojama ne „pelno“, kaip ši sąvoka buvo išaiškinta Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1092-773/2013, bet pajamų iš jungtinės veiklos priteisimui pagrįsti. Ieškovė, reikšdama reikalavimus nagrinėjamoje byloje, kurie yra analogiški pareikštiems apylinkės teismo byloje, siekia, jog teismas jos naudai priteistų iš jungtinės veiklos gautą rezultatą, konstatuojant faktą, kad ieškovė yra atleista nuo vykdant jungtinę veiklą patirtų nuostolių atlyginimo, kas savo prasme reiškia reikalavimą dėl pajamų, bet ne pelno atlyginimo.
  7. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimu konstatuota, kad jungtinės veiklos rezultatas yra būtent gautas pelnas, o ne pajamos, nes pagal įstatymą susitarimas atleisti vieną iš partnerių nuo bendrų išlaidų ir nuostolių padengimo yra draudžiamas, be to, teismas pripažino, kad šalis siejančios Jungtinės veiklos sutarties su pakeitimais 4.1 punkte nurodytos proporcijos, nereiškia, kad šalys susitarė, jog paskirstomas pelnas bus išimtinai mėnesinis ir kad jungtinės veiklos pelno apskaičiavimui neturės įtakos tos pačios jungtinės veiklos tik skirtingais mėnesiais buvusios sąnaudos ir dėl to patirtas nuostolis. Be to, teismas pripažino svarbia tą aplinkybę, kad ankstesnių laikotarpių nuostoliai, kurie susidarė dėl jungtinės veiklos sąnaudų, kurios nebuvo apmokėtos gautomis jungtinės veikos pajamomis, privalo būti atimtos iš pajamų, siekiant apskaičiuoti jungtinės veiklos grynąjį pelną, kuris ir dalinamas tarp šalių pagal nustatytą proporciją (civilinės bylos Nr. 2-1092-773-2013, t. 3, b. l. 16-24). Šių Kauno apylinkės teismo įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintų išvadų ieškovė neturi teisės ginčyti, reikalauti naujai teikiamu ieškiniu jas vertinti iš naujo, nes tai reikštų įsiteisėjusio teismo sprendimo revizavimą. Naujai pareikšto ieškinio pagrindu bylą nagrinėjantis teismas yra saistomas teismo konstatuotų faktų.
  8. Kaip buvo minėta, ieškovė savo reikalavimams pagrįsti pateikė Pajamų – sąnaudų, susijusių su jungtinės veiklos sutartimi analizę už 2010 -2013 metų laikotarpį (civilinė byla Nr. 2A-439-943/2016, b. l. 97), iš kurios matyti, kad ieškovė visiškai ignoruoja Kauno apylinkės teismo konstatuotas aplinkybes. Teisėjų kolegija jau pažymėjo, jog ankstesniu sprendimu byloje nustatyta, kad Jungtinės veiklos sutarties su pakeitimais 4.1 punkte nurodytos proporcijos nereiškia šalių susitarimo paskirstyti kiekvieno mėnesio pelną ir kad jungtinės veiklos pelno apskaičiavimui neturės įtakos tos pačios jungtinės veiklos tik skirtingais mėnesiais buvusios sąnaudos ir dėl to patirtas nuostolis. Toks išaiškinimas reiškia, kad vykdant jungtinę veiklą patirtas nuostolis buvo apmokamas vėlesnių mėnesių gautu pelnu. Todėl nuostolio suma privalo būti atimama iš pajamų, siekiant apskaičiuoti jungtinės veiklos grynąjį pelną. Tačiau šiais teismo išaiškinimais apeliantė nesivadovauja ir nurodo, kad per 2012 -2013 metų laikotarpį ieškovei turėjo būti sumokėta 114 878 Eur (396 650 Lt) pelno dalis iš vykdytos jungtinės veiklos, nors realiai atsakovė sumokėjo tik 23 314 Eur (80 497 Lt). Reiškiant reikalavimą priteisti įsiskolinimą už 2012 ir 2013 metų laikotarpį ieškovė neatsižvelgia, kad 2012 metų gegužės – rugsėjo mėnesiais bei 2013 metų birželio - rugpjūčio mėnesiais vykdant jungtinę veiklą buvo patirtas nuostolis (civilinės bylos Nr. 2A-439-943/2016, b. l. 116-120 ir 105-107; analogiškai civilinės bylos Nr. 2-1092-773/2013, t. 1, b. l. 94-98), kuris buvo šalių susitarimo pagrindu dengiamas iš vėlesniu laikotarpiu vykdytos jungtinės veiklos, kuri buvo pelninga (civilinės bylos Nr. 2A-439-943/2016, b. l. 101-104, 115; civilinės bylos Nr. 2-1092-773/2013, t. 1, b. l. 93). Analogiškais pagrindais ir skaičiavimais grindžiamus reikalavimus ieškovė kėlė ir Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1092-773/2013, kuriuos teismas atmetė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti įmonei iš jungtinės veiklos gautą pelną, kurį ieškovė apskaičiuoja nesivadovaudama ankstesniu teismo sprendimu, sprendusiu analogišką klausimą, tik už kitą vykdytos veiklos laikotarpį, laikytinas nepagrįstu.
  9. Ieškinio reikalavimui dėl negauto pelno priteisimo pagrįsti ieškovė pateikė teismui ir bylos šalių vykdytos veiklos ekonominės naudos vertinimo ataskaitą. Jos išvados teigia, kad šalių 2010 m. sausio 5 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu vykdyta veikla nebuvo ekonomiškai pagrįsta, veikla buvo tęsiama, nors nebuvo finansiškai pelninga 2010-2013 metų laikotarpiu vertinant metines pajamas bei sąnaudas. Tačiau nepaisant to, jog atlikta analizė nustatė, kad veikla vertinamuoju laikotarpiu nebuvo pelninga (teisėjų kolegija primena, kad jungtinės veiklos rezultatas buvo būtent gautas pelnas, o ne pajamos), išvadose nurodoma, kad ieškovė iš jungtinės veiklos per 2010 – 2013 metų laikotarpį nepagrįstai negavo 128 483 Eur (443 525 Lt) pelno, kas iš esmės prieštarauja pačios analizės išvadoms. Tai pagrindžia, jog gautinos sumos atliekant analizę buvo nustatomos skaičiuojant nuo gautų pajamų, o ne nuo pelno, visiškai ignoruojant šalių susitarimą vėlesnio laikotarpio gautu pelnu dengti prieš tai vykdant veiklą patirtą nuostolį bei ieškovės pareigą prisidėti prie veiklos sąnaudų dengimo. Atkreiptinas dėmesys, kad, Kauno apylinkės teismas, vertindamas jungtinės veiklos rezultatus, nurodė, jog turi būti vertinamas metinis tęstinis, o ne mėnesio periodo, vykdytos veiklos rezultatas, tačiau Ataskaita, kuria remiasi ieškovė, paremta būtent mėnesio laikotarpio veiklos įvertinimu (civilinės bylos Nr. 2A-439-943/2016, b. l. 21-24), be to, skaičiavimai Ataskaitoje atlikti neturint visų reikiamų duomenų apie tam tikro laikotarpio sąnaudas, kas iš esmės patvirtina atliktos Ataskaitos ydingumą (civilinės bylos Nr. 2A-439-943/2016, b. l. 19).
  10. Apibendrindama nutartyje nurodytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustačius, kad dalis ieškovės šioje byloje pareikšto ieškinio yra tapatus ieškiniui, dėl kurio yra priimtas įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimas, o kita ieškinio dalimi prašoma priteisti skolą, nepaisant nurodytu sprendimu konstatuotų aplinkybių, kurios patvirtina ieškinio reikalavimų nepagrįstumą, ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą už 2012 – 2013 metus paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimų dalies dėl pelno už 2010-2011 metus priteisimo, panaikintina ir šioje dalyje byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. Atsakovei iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme iš esmės nepateikus įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, prašymas priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas nevertinamas (CPK 98 straipsnis).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais,

Nutarė

16Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo dalį dėl skolos už 2010-2011 metus priteisimo panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti.

17Likusią Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys dėl skolos už 2012-2013 metus priteisimo atmestas, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai