Byla 2A-1908-823/2013
Dėl neturtinės žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu, atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Onos Gasiulytės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. M., N. D.-M. ir M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų ieškinį atsakovams UAB „Vandens parkas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ dėl neturtinės žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu, atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovai D. M., N. D.-M. ir M. M. kreipėsi į teismą, prašydami iš atsakovų UAB „Vandens parkas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovui M. M. priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovams D. M. ir N. D.-M. - po 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2009 m. liepos 23 d. ieškovas M. M. kartu su savo tėvais D. M. ir N. D. – M. apsilankė atsakovo UAB „Vandens parkas“ valdomame „Vichy“ vandens pramogų parke. Ieškovas M. M. apie 14 val., leisdamasis vandens parke esančiu atrakcionu „Tongos gyvatė“, atrakciono viduje staiga apsivertė, susitrenkdamas dešinį petį ir galvą. Tą pačią dieną ieškovas M. M. buvo skubiai hospitalizuotas, jam buvo diagnozuotas dešinio raktikaulio lūžis. Iš ligoninės ieškovas M. M. buvo išrašytas tik 2009 m. liepos 28 d., jam buvo paskirtas tolimesnis ambulatorinis gydymas. Po nelaimingo atsitikimo trejus metus ieškovas M. M. jautė patirtos traumos pasekmes: pastovų skausmą sužaloto peties srityje bei dažnai pasitaikančius galvos skausmus, ilgą laiko tarpą buvo priverstas vartoti skausmą malšinančius vaistus, dėvėti specialius įtvarus, kurie trukdė judėti, dėl ko buvo sutrikdytas įprastas vaikui aktyvus gyvenimo būdas. Ieškovas M. M. patyrė didžiulį fizinį skausmą ir psichologinį stresą, stiprius dvasinius išgyvenimus. Psichologinį sukrėtimą bei emocinę depresiją dėl nepilnamečio sūnaus sužalojimo patyrė ir berniuko tėvai. 2009 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu ieškovai kreipėsi į atsakovą UAB „Vandens parkas“. UAB DK „PZU Lietuva“, išnagrinėjusi minėtąjį įvyki, informavo ieškovus, kad už įvykusį draudžiamąjį įvyki buvo priskaičiuota 1 250 Lt draudimo išmoka. Ieškovai, nesutikdami su tokia pozicija, kreipėsi į teismą.

6Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Vandens parkas“ vandens atrakcionų veikla buvo vykdoma remiantis visais tokiai veiklai keliamais reikalavimais. Apskaičiuota draudimo išmoka yra pagrįsta bei adekvati pateiktame medicininiame išraše nurodytam ieškovo M. M. patirtam sužalojimui. Tarp 2009 m. liepos 23 d. įvykio bei ieškovų nurodomų M. M. nurodomų aplinkybių: dažnų galvos skausmų, ilgalaikio skausmą malšinančių vaistų vartojimo, galimybės jausti 2009 m. liepos 23 d. įvykio pasekmes ateityje, nėra jokio priežastinio ryšio. Ieškovai D. M. bei N. D.-M. neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl 2009 m. liepos 23 d. įvykio, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškovų ieškinio pateikimo dieną buvo pasibaigęs.

7Atsakovas UAB „Vandens parkas“ ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškinyje nėra pateikta jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad atsakovo UAB „Vandens parkas“ valdomame vandens parke įrengtas vandens atrakcionas „Tongos gyvatė“ yra susijęs su didesniu pavojumi aplinkiniams ir patenka į potencialiai pavojingų įrenginių sąrašą. Pažymėjo, kad vandens atrakcionas „Tongos gyvatė“ neprivalo būti registruojamas Potencialiai pavojingų įrenginių valstybiniame registre, kadangi neatitinka registruotiniems objektams taikomų parametrų. Ieškovas nėra pateikęs jokių duomenų apie tai, kad atsakovas UAB „Vandens parkas“ vandens atrakcioną „Tongos gyvatė“ būtų naudojęs netinkamai. Pateiktame 2009 m. liepos 28 d. Vilniaus universiteto vaikų ligoninės traumatologijos skyriaus medicininiame išraše (ligos istorijos Nr. ( - )) buvo konstatuota, jog ieškovo M. M. galvoje sumušimo žymiu nebuvo. Tarp atsakovo UAB „Vandens parkas“ valdomame vandens parke nutikusio įvykio ir ieškovui M. M. kilusių padarinių - nuolat pasikartojančių galvos skausmų, nėra priežastinio ryšio, kuris yra būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva” ieškovui M. M. priteisė 1 250 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

9Teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių atsakovo UAB „Vandens parkas“ deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų buvimą. Atrakcionas, kuriuo leidosi ieškovas M. M., nepripažintas susijusiu su rizika, o teismui nebuvo pateikta tai paneigiančių įrodymų. Ieškovo reikalavimas pagal atsakovo su draudiku sudarytą Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį negali būti tenkinamas ir dėl atsakovo reikalavimu taikytinos ieškinio senaties, nes draudikas atsisakė išmokėti draudimo išmoką 2010 m. kovo 8 d. ir apie tai informavo ieškovą. Teismo vertinimu, ginčo teisiniam santykiui taikytinas CK 1.127 str. 7 dalyje numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kadangi kaltininką ir draudiką sieja draudimo teisiniai santykiai.

10Ieškovo M. M. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas tenkino iš dalies atsakovo UAB „Vandens parkas“ su UAB DK „PZU Lietuva” sudarytos Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties pagrindu. Teismas nurodė, kad, kaip matyti iš draudiko 2010 m. rugpjūčio 13 d. pranešimo, draudikas, įvertinęs nukentėjusiojo jam pateiktus dokumentus, paskaičiavo 1 250 Lt draudimo išmoką. Minėta išmoka nėra išmokėta, kadangi pats ieškovas nenurodo, kur būtų galima pervesti paskaičiuotą draudimo išmoką. Byloje nepateikta duomenų, kad ši išmoka paskaičiuota neteisingai. Duomenų, kad šią išmoką yra pagrindas didinti ieškinyje nurodytų aplinkybių pagrindu taip pat nepateikta, nes nebuvo pateikta jokių ieškovų nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Teismo nuomone, ieškinio senatis pagal šią draudimo sutartį nutrūko draudikui 2010 m. rugpjūčio 13 d. raštu informavus apie paskaičiuotą ieškovui M. M. išmokėtiną draudimo išmoką.

11Teismas taip pat pažymėjo, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, t.y. ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, dėl ko kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą (šiuo atveju nukentėjusiojo tėvai), teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais, o 2009 m. liepos 23 d. įvykis tokiems atvejams nepriskirtinas.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio reikalavimų dalis, panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškovų D. M., N. D. – M. ir M. M. ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovų UAB „Vandens parkas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik atsakovo pateiktu patikrinimo sertifikatu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovo UAB „Vandens parkas“ vandens pramogų parko atrakcionas „Tongos gyvatė“, kuriuo leisdamasis ieškovas M. M. patyrė žalą, yra pramoginis įrenginys. Pagal Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą pramoginiai įrenginiai priskiriami potencialiai pavojingų įrenginių, šio įstatymo 2 straipsnio 1 punkte apibrėžiamų kaip įrenginių, kuriuos naudojant kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui dėl juose sukauptos energijos bei vykstančių procesų, kategorijai. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vandens pramogų parko organizavimo veikla, kurioje naudojami nusileidimo kalneliai, yra didesnio pavojaus šaltinio valdymas, todėl atsakovo atsakomybei taikytinos CK 6.270 straipsnio taisyklės.

142) Įstatymas numato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovas UAB „Vandens parkas“ nei procesiniuose dokumentuose, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu neprašė jo atžvilgiu reiškiamiems reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Ieškovai niekada nebuvo draudiminio teisinio santykio su draudiku UAB DK „PZU Lietuva“ šalimi, todėl CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas šiuo atveju negali būti taikomas. Nagrinėjamu atveju yra taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti, kuris šiuo atveju nėra praleistas.

153) Byloje yra pateikti ieškovų paaiškinimai, kad ir praėjus trejiems metams po įvykio berniukas jaučia patirtos traumos pasekmes – nuolatinį skausmą sužaloto peties srityje, dažnai pasitaikančius galvos skausmus, ilgą laiko tarpą buvo priverstas vartoti skausmą malšinančius vaistus, dėvėti specialius įtvarus, kurie trukdė judėti, jis tapo uždaresnis, įgijo papildomų baimių. Stiprius dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą bei emocinę depresiją dėl nepilnamečio sūnaus sužalojimo patyrė ir berniuko tėvai, todėl prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis yra protingas ir pagrįstas.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Vandens parkas“ prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

171) Visi atsakovo UAB „Vandens parkas“ valdomame „Vichy“ vandens parke esantys atrakcionai atitinka tokio pobūdžio įrengimams taikomus kokybinius parametrus. Kompetentingiems specialistams atliekant praktinius bandymus, nebuvo nustatyta jokių pavojingų situacijų, įrangos naudojimas yra saugus ir nesusijęs su rizika, yra tenkinami standarto EN 1096-200 standarto „Aukštesni nei 3 m. nusileidimo kalneliai vandeniui“ reikalavimai. Ieškovas nėra pateikęs jokių duomenų apie tai, kad atsakovas vandens atrakcioną „Tongos gyvatė“ būtų naudojęs netinkamai.

182) Tarp atsakovo UAB „Vandens parkas“ valdomame vandens parke įvykusio įvykio ir ieškovui M. M. kilusių padarinių – nuolat pasikartojančių galvos skausmų, nėra priežastinio ryšio, kuris yra būtina tiek civilinės, tiek deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Byloje pateikta informacija apie ieškovo M. M. patirtą fizinį skausmą ir dėl jo atsiradusius ilgalaikius neigiamus išgyvenimus yra didžiąja dalimi paremta subjektyviais nukentėjusio asmens ir jo tėvų pareiškimais, neturinčiais medicininio ar kitokio faktinio pagrindimo, kurie leistų byloje nurodytų ieškovo M. M. neigiamų išgyvenimų kilmę pagrįstai sieti su „Vichy“ vandens parke nutikusiu įvykiu.

19Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

201) Žalos bylos administravimo metu atsakovui nebuvo pateikti ieškovų nuostolį dėl 2009 m. liepos 23 d. įvykio pagrindžiantys dokumentai, neįrodytos ir nenustatytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys.

212) Ieškovų prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra neadekvati, prieštaraujanti neturtinės žalos atlyginimo principams ir teismų praktikoje suformuluotiems kriterijams.

223) Ieškovai D. M. ir N. D.-M. neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

24Byloje kilęs ginčas dėl ieškovų teisės į neturtinės žalos, atsiradusios dėl to, kad ieškovas M. M. patyrė sužalojimus atsakovo UAB „Vandens parkas“ valdomame vandens pramogų parke, atlyginimą. Byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad įvykis, iš kurio ieškovai kildina savo reikalavimą, įvyko atsakovo valdomame vandens pramogų parke „Vichy“, čiuožiant atrakcionu „Tongos gyvatė“. Įvykio metu ieškovas M. M. susitrenkė galvą, konstatuotas dešinio raktikaulio lūžis (b.l. 6,7). Atsakovo UAB „Vandens parkas“ civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi, sudaryta su atsakovu UAB DK „PZU Lietuva“ (b.l. 64), taip pat galiojo atsakovų UAB „Vandens parkas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ sudaryta Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis (b.l. 50). Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ priėmė sprendimą išmokėti M. M. 1 250 Lt draudimo išmoką pagal Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį (b.l. 16), tuo tarpu draudimo išmoką pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį atsisakyta išmokėti konstatavus, kad įvykis nėra draudžiamasis (b.l. 71-72).

25Pagal atsakovų sudarytą Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį, draudimų nuo nelaimingų atsitikimų objektas – apdraustojo turtinis interesas, susijęs su apdraustojo mirtimi ir/arba kūno sužalojimu (trauma) dėl nelaimingų atsitikimų (b.l. 37). Draudimo išmoka dėl kūno sužalojimo (traumos) apskaičiuojama proporcingai nuo kūno sužalojimo (traumos) draudimo sumos (b.l. 45) ir mokama nustačius draudiminio įvykio – traumos (sužalojimo) faktą, nesiejant to su draudėjo civiline atsakomybe dėl tokios traumos (sužalojimo) ir neįrodinėjant patirtų dėl traumos nuostolių dydžio. Apdraustieji (naudos gavėjai) pagal šią sutartį yra visi UAB „Vandens parkas“ lankytojai (b.l. 51). Taigi atsakovų sudaryta Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis yra sveikatos draudimo, sumų draudimo, sutartis, sudaryta trečiojo asmens naudai – būtent apdraustasis (šiuo atveju ieškovas M. M.) yra asmuo, kurio turtiniai interesai, susiję su jo sveikata ar fizine būkle, yra draudimo objektas.

26Atsakovų sudarytos Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu apdrausta draudėjo (UAB „Vandens parkas“) civilinė atsakomybė, tarp jos – veiklos civilinė atsakomybė, kur draudimo objektas – draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe trečiajam asmeniui už žalą, padarytą draudėjui vykdant draudimo liudijimuose nurodytą veiklą. Draudžiamasis įvykis pagal šią sutartį yra žalos trečiajam asmeniui padarymas (b.l. 65). Civilinės atsakomybės draudimo atveju nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 108 straipsnis), tačiau šia sutartimi draudžiamas ne žalą patyrusio asmens, o draudėjo turtinis interesas.

27Nagrinėjamoje byloje ieškovai yra pareiškę reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, grįsdami jį atsakovo UAB „Vandens parkas“ civiline atsakomybe už atsiradusią žalą. Taigi reikalavimas šioje byloje pareikštas Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties draudiminės apsaugos ribose. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad tarp šalių nėra teisinio ginčo dėl Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties vykdymo – atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ yra priėmęs sprendimą išmokėti draudimo išmoką ieškovui M. M. šios sutarties pagrindu, apskaičiuotos išmokos dydis šalių nėra ginčijamas, o ta aplinkybė, kad ši suma nėra pervesta ieškovui dėl to, kad nebuvo pateikti ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos rekvizitai, nereiškia teisinio ginčo tarp šalių egzistavimo.

28Teismo sprendimas yra vientisas dokumentas, jo rezoliucinė dalis aiškinama neatsiejamai nuo motyvuojamosios dalies. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas – konstatuodamas nesant atsakovo UAB „Vandens parkas“ civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį ir priteisdamas ieškovui M. M. 1 250 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kaip nurodyta sprendimo rezoliucinėje dalyje), motyvuojamoje sprendimo dalyje teismas nurodė tokį sprendimą priimantis Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties pagrindu, atsižvelgdamas į tai, kad tinkamai apskaičiuota draudimo išmoka ieškovui realiai nebuvo išmokėta. Kolegijos vertinimu, tai darydamas pirmosios instancijos teismas netinkamai traktavo draudimo išmoką pagal Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį bei išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, kadangi, kaip minėta, ginčas dėl Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties vykdymo byloje iš esmės nebuvo keliamas. Pagal ieškovų byloje pareikštus reikalavimus teismas turėjo vertinti ir spręsti dėl atsakovo UAB „Vandens parkas“ civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties taikymo, nors ta aplinkybė, jog atsakovas UAB „Vandens parkas“ visus savo lankytojus yra apdraudęs Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimu, ir kad ieškovui M. M. buvo skirta draudimo išmoka pagal šią sutartį, yra reikšminga sprendžiant dėl atsakovų pareigos atlyginti padarytą neturtinę žalą ir atlygintinos žalos dydžio.

29Apeliacinės instancijos teismas yra saistomas byloje paduoto apeliacinio skundo ribų ir draudimo priimti sprendimą, blogesnį apeliantui (CPK 313 straipsnis), todėl, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra padavęs, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nerevizuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovui M. M. iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ buvo priteista 1 250 Lt suma pagal Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį, patikslindama pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir nurodydama, kad priteistoji suma yra draudimo išmoka pagal nurodytą sutartį, ir toliau pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodytų ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir/ar nepagrįstumo pagrindų.

  1. Dėl atsakovo UAB „Vandens parkas“ civilinės atsakomybės

30Kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad atsakovo UAB „Vandens parkas“ civilinei atsakomybei taikytinos CK 6.270 straipsnio nuostatos. Tokią išvadą vienareikšmiškai patvirtina teismų praktika, pagal kurią vandens nusileidimo kalnelių eksploatacija pripažįstama didesnio pavojaus šaltinio eksploatacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011, 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Teismų praktikoje pažymėta, kad visų įmanomų priemonių rizikai minimizuoti ėmimasis ir maksimalus saugumo reikalavimų, vykdant vandens parko pramogų veiklą bei naudojant joje vandens nusileidimo kalnelius, užtikrinimas yra sąlyga tokiai veiklai vykdyti ir tokiems objektams eksploatuoti, tačiau nepašalina jų pavojingumo (didesnės žalos padarymo aplinkiniams rizikos), egzistuojančio dėl objektyvių tokių įrenginių savybių. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo veikla nekvalifikuotina pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas.

31CK 6.270 straipsnyje reglamentuojamas specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis – asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nėra pajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiškia, kad, jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi – žalos atsiradimą, net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne. Taigi tai atsakomybės be kaltės, griežtosios arba objektyviosios atsakomybės atvejis, kai didesnio pavojaus šaltinio valdytojas negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu, tačiau gali įrodinėti nukentėjusiojo kaltę kaip aplinkybę, turinčią įtakos jo civilinei atsakomybei.

32Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas šalina didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę. Tai reiškia, kad už žalą, kuriai atsirasti turėjo įtakos nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, žalos sukėlėjas nebus atsakingas, o nukentėjusiajam teks visos įvykusio delikto išlaidos. Nukentėjusio asmens dideliu neatsargumu, kaip aplinkybe, šalinančia didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę, gali būti įvertintas rizikingas, pakankamai aiškius ir kiekvienam asmeniui suvokiamus atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas. Nukentėjusiojo kaltė nepreziumuojama, pareiga ją įrodyti tenka žalos padariusiam asmeniui.

33Kadangi didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybei atsirasti neturi reikšmės, buvo pažeistos teisinės pareigos (šiuo atveju – susijusios su atsakovo valdomų vandens pramoginių įrenginių atitikties teisės aktų reikalavimams užtikrinimu, taip pat tinkamu, saugiu jų eksploatavimu) ar ne, tas faktas, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta atsakovo UAB „Vandens parkas“ valdomų vandens parko pramoginių įrenginių netinkamo, nesaugaus eksploatavimo ar kitokių jų trūkumų, nepaneigia išvados dėl CK 6.270 straipsnyje reglamentuojamos deliktinės civilinės atsakomybės šiam atsakovui atsiradimo. Byloje taip pat nenustatyta CK 6.270 straipsnyje nurodytų aplinkybių, atleidžiančių atsakovą UAB „Vandens parkas“ nuo civilinės atsakomybės, t.y. ieškovo M. M. tyčios ar didelio neatsargumo, todėl kolegija pripažįsta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje nenustatytos atsakovo UAB „Vandens parkas“ civilinės atsakomybės sąlygos.

  1. Dėl ieškinio senaties

34Ieškovų reikalavimą pirmosios instancijos teismas atmetė vadovaudamasis be kita ko tuo, kad ieškovai yra praleidę vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį pareikšti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ yra kilęs iš draudimo teisinių santykių. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka, kartu pažymėdama, kad ieškinys, kaip pagrįstai nurodo apeliantai, byloje pareikštas tiek UAB „Vandens parkas“, tiek jo civilinės atsakomybės draudikui UAB DK „PZU Lietuva“, tačiau pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu tinkamai nepagrindė, kodėl atmetė reikalavimą UAB „Vandens parkas“ atžvilgiu. Vien konstatavimas, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą UAB DK „PZU Lietuva“, nesudaro pagrindo atmesti reikalavimą UAB „Vandens parkas“, nekonstatavus ieškinio senaties termino praleidimo šio atsakovo atžvilgiu. Kaip matyti iš bylos duomenų, CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti ieškovų praleistas nebuvo. Savanoriško draudimo sutarties sudarymas nereiškia, kad taip atsakingas už žalą asmuo (draudėjas) perkelia skolą draudikui išvengdamas savo prievolės nukentėjusiajam (trečiajam asmeniui) ar kaip nors kitaip apribodamas šio asmens teisę gauti žalos atlyginimą iš kaltininko.

35Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovų reikalavimas atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ kildinamas iš draudimo sutarties, sudarytos tarp UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Vandens parkas“, nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju reikalavimui UAB DK „PZU Lietuva“ pareikšti taikytinas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytas sutrumpintas vienerių metų senaties terminas. UAB DK „PZU Lietuva“ atsakomybė kyla pagal draudimo sutarties nuostatas tuo aspektu, kad jis nėra atsakingas už atsiradusią žalą didesne apimtimi, nei tai numato tarp jo ir draudėjo sudaryta sutartis. Tačiau, kaip pagrįstai pažymi apeliantai, draudimo teisiniai santykiai ieškovų ir atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį nesieja, ieškovai nėra šios sutarties šalimi. Ieškovų reikalavimas kildinamas ne iš draudimo teisinių santykių, o iš deliktinės atsakomybės teisinių santykių. Tokiam reikalavimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai, kad reikalavimas ieškovų pasirinkimu reiškiamas žalą padariusiam asmeniui ir jo civilinės atsakomybės draudikui solidariai, nei reikalavimo teisinės prigimties, nei taikytinų ieškinio senaties terminų nepakeičia.

  1. Dėl neturtinės žalos

36Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala visais atvejais atlyginama, jei ji padaryta asmens sveikatai, taigi neturtinės žalos faktas sveikatos sužalojimo atveju yra preziumuojamas. Ieškovui M. M., patyrusiam sužalojimą dėl atsakovo UAB „Vandens parkas“ vykdomos veiklos, atsiranda teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

37Nagrinėjamoje byloje reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pareiškęs ne tik nukentėjusysis M. M., bet ir jo tėvai – ieškovai D. M. ir N. D.-M.. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, todėl kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. CK nenumato kitų asmenų teisės reikalauti neturtinės žalos už nukentėjusiojo asmens sužalojimus bendrais pagrindais. Todėl turi būti nustatytos faktinės aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, kad nagrinėjamas atvejis turi išimtinumo sąlygų, kas leistų pripažinti, kad ieškovai D. M. ir N. D.-M. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tokiais išimtiniais atvejais paprastai pripažįstama nukentėjusiojo mirtis arba sunkus, pavojingas asmens gyvybei, sužalojimas (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2007, 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005). Vien ta aplinkybė, kad tretieji asmenys yra susiję su nukentėjusiuoju itin artimu emociniu ryšiu (nepilnamečio vaiko tėvai) nėra pakankamas pagrindas konstatuoti esant tokią išimtinę situaciją. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamas atvejis, nei atsižvelgiant į ieškovo M. M. patirtos traumos pobūdį, nei į įvykio aplinkybes, nelaikytinas išimtiniu atveju, suteikiančiu teisę į neturtinės žalos atlyginimą ieškovams D. M. ir N. D.-M., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovų D. M. ir N. D. – M. ieškinio reikalavimai atmesti, pripažįsta teisėta ir pagrįsta.

38Neturtinės žalos atlyginimo klausimu kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad, vadovaudamiesi bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas reglamentuojančiomis teisės normomis, atsižvelgdami į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, o taip pat į specifinius tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus, teismai turi nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdami tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2007). Neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), taip pat atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Specifiniai kriterijai gali būti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į teismų priimtus sprendimus panašiose bylose.

39Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas M. M. dėl patirtos traumos buvo hospitalizuotas 5 dienas, t.y. nuo 2009 m. liepos 23 d. iki 2009 m. liepos 28 d., vėliau jam skirtas ambulatorinis gydymas (b.l. 7). Ieškovų teigimu, ieškovas M. M. jautė patirtos traumos pasekmes trejus metus, ilgą laiką buvo priverstas vartoti skausmą malšinančius vaistus, dėvėti specialius įtvarus, dėl traumos tapo uždaresnis, įgijo papildomų baimių. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įrodymai, patvirtinantys šias ieškovų nurodomas aplinkybes į bylą nepateikti, o vien ieškovų, suinteresuotų bylos baigtimi, paaiškinimai nėra pakankami šių aplinkybių įrodymai. Ieškovai nepateikė į bylą medicininių dokumentų, psichologų išvadų, ar kitų įrodymų, patvirtinančių ilgalaikę pečių juostos imobilizacijos trukmę, atliktų procedūrų faktą ir skaičių, besitęsiančius peties ir galvos skausmus po trejų metų nuo traumos, taip pat tai, kad berniukas jaučia depresiją, tapo uždaresnis ar įgijo papildomų baimių, ir kad tai atsitiko būtent dėl patirtos traumos. Aplinkybes, turinčias reikšmę priteistinos žalos dydžiui, privalo įrodyti ieškovai (CPK 178 straipsnis). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai patvirtina tik patirtos traumos faktą, jos pobūdį, bei 5 dienų hospitalizaciją, t.y. pagal byloje surinktus įrodymus ieškovo M. M. patirta trauma nėra sunki, nėra pagrindo spręsti, kad ji sukėlė itin sunkias, ilgalaikes pasekmes, ilgalaikius fizinius ir emocinius išgyvenimus. Ieškovai taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų turėtą dėl nelaimingo atsitikimo turtinę žalą. Atsakovo UAB „Vandens parkas“ kaltė dėl įvykusios traumos byloje nenustatyta. Atsižvelgdama į tai, taip pat į teismų praktiką bylose dėl neturtinės žalos, padarytos sužalojus sveikatą, atlyginimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui M. M. galėtų būti priteisiamas 1 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

40Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Vandens parkas“ visus vandens parko lankytojus yra apdraudęs draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, ieškovui M. M. šios draudimo sutarties pagrindu skirta 1 250 Lt išmoka (ši išmoka priteista ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu). Teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai atsakingas už žalą asmuo yra apdraudęs nukentėjusįjį asmenį draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, pagal šią sutartį išmokėta draudimo suma turi būti įskaityta į žalos dėl nelaimingo atsitikimo atlyginimą (Žr. mutatis mutandis Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-363/2013), taigi ieškovai įgytų teisę reikalauti iš atsakovų papildomų sumų išmokėjimo tik įrodę, kad dėl nelaimingo atsitikimo patirta turtinė ir neturtinė žala viršija draudimo išmokos sumą. Šioje byloje konstatuota, kad ieškovas M. M. dėl patirtos traumos turi teisę į 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo ir įrodymų, patvirtinančių patirtos turtinės žalos dydį ieškovai į bylą nėra pateikę. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui M. M. priklausantis neturtinės žalos atlyginimas yra tinkamai padengiamas draudimo išmoka pagal Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį, ir papildomas neturtinės žalos atlyginimas ieškovui neturi būti priteisiamas.

41Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nors ir grindžiamas netinkamais argumentais, yra iš esmės teisingas, todėl paliekamas nepakeistas, o ieškovų apeliacinis skundas atmetamas.

42Vadovaudamasi CPK, kolegija

Nutarė

43Apeliacinį skundą atmesti.

44Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį ir nurodant, kad iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva” ieškovui M. M. priteisiama 1 250 Lt draudimo išmoka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovai D. M., N. D.-M. ir M. M. kreipėsi į teismą, prašydami iš... 5. Nurodė, kad 2009 m. liepos 23 d. ieškovas M. M. kartu su savo tėvais D. M.... 6. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė,... 7. Atsakovas UAB „Vandens parkas“ ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą.... 8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimu... 9. Teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių... 10. Ieškovo M. M. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas tenkino... 11. Teismas taip pat pažymėjo, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra... 12. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m.... 13. 1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik atsakovo... 14. 2) Įstatymas numato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai... 15. 3) Byloje yra pateikti ieškovų paaiškinimai, kad ir praėjus trejiems metams... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Vandens parkas“ prašo... 17. 1) Visi atsakovo UAB „Vandens parkas“ valdomame „Vichy“ vandens parke... 18. 2) Tarp atsakovo UAB „Vandens parkas“ valdomame vandens parke įvykusio... 19. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 20. 1) Žalos bylos administravimo metu atsakovui nebuvo pateikti ieškovų... 21. 2) Ieškovų prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra... 22. 3) Ieškovai D. M. ir N. D.-M. neturi teisės į neturtinės žalos... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 24. Byloje kilęs ginčas dėl ieškovų teisės į neturtinės žalos,... 25. Pagal atsakovų sudarytą Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį,... 26. Atsakovų sudarytos Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties... 27. Nagrinėjamoje byloje ieškovai yra pareiškę reikalavimą dėl neturtinės... 28. Teismo sprendimas yra vientisas dokumentas, jo rezoliucinė dalis aiškinama... 29. Apeliacinės instancijos teismas yra saistomas byloje paduoto apeliacinio... 30. Kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad atsakovo UAB „Vandens parkas“... 31. CK 6.270 straipsnyje reglamentuojamas specialus deliktinės civilinės... 32. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį nukentėjusio asmens tyčia ar didelis... 33. Kadangi didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybei atsirasti neturi... 34. Ieškovų reikalavimą pirmosios instancijos teismas atmetė vadovaudamasis be... 35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta... 36. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala visais atvejais atlyginama,... 37. Nagrinėjamoje byloje reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo yra... 38. Neturtinės žalos atlyginimo klausimu kasacinio teismo praktikoje yra ne... 39. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas M. M. dėl patirtos... 40. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Vandens parkas“ visus vandens parko... 41. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad... 42. Vadovaudamasi CPK, kolegija... 43. Apeliacinį skundą atmesti.... 44. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti...