Byla e2A-344-803/2019
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo.

3Teismas,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės A. S. priteisti 361,96 Eur skolos, 537,05 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, kad 2015 m. spalio 26 d. tarp pradinės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Be kredito“ ir atsakovės buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. 10606, kuria atsakovei buvo išnuomoti baldai 24 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 32,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Pažymėjo, kad 2017 m. liepos 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2017/07/05 pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal minėtą išperkamosios nuomos sutartį. Atsakovė nuo 2016 m. lapkričio 25 d. nemoka nuomos mokesčio, todėl ieškovė 2017 m. liepos 18 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą išperkamosios nuomos sutartį.

103.

11Atsakovė A. S. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

134.

14Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 4 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės A. S. 361,96 Eur skolos, 26,85 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (388,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 8,65 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

155.

16Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė, nevykdydama savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę, byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove visiškai atsiskaitė, atsakovė savo prievolės neginčija, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 361,96 Eur skolos.

176.

18Teismas konstatavo, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis, prašomų priteisti delspinigių dydis (1 procento dydžio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną) yra nepagrįstai didelis todėl sumažino priteistinus delspinigius iki 0,05 procentų dydžio ir priteisė iš atsakovės 26,85 Eur (537,05 Eur / 20) delspinigių.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

207.

21Ieškovė UAB „Legal Balance“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo už akių, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą pakeisti – iš atsakovės priteisti 537,05 Eur dydžio delspinigius, 20 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos esminius argumentus:

221.1.

23teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 537,05 Eur iki 26,85 Eur, tai yra sumažindamas sutartines netesybas, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;

241.2.

25atsakovė pagal sutartį atliko tik dalį mokėjimų, nors sutarties vertė buvo nedidelė (791,76 Eur) bei sudaryta 24 mėnesių terminui. Atsakovė, sudarydama sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo (2017 m. liepos 5 d.) 2017 m. liepos 18 d. elektroniniu paštu ir registruotu paštu atsakovei išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi tik 2017 m. lapkričio 14 d.;

261.3.

27atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl atsakovė turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovė laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdama sudaryti sutartį būtent su apeliante susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, kartu ir su sutartyje numatyta delspinigių norma;

281.4.

29nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

308.

31Atsakovė A. S. atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą teismo nustatytu terminu nepateikė.

32Teismas

konstatuoja:

33IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

349.

35Byloje nustatyta, kad 2015 m. spalio 26 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ (nuomotojos), kuri 2017 m. liepos 5 d. perleido ieškovei reikalavimo teisę pagal sutartį Nr. RP2017/07/05 į atsakovės įsiskolinimą, ir atsakovės (nuomininkės) buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. 10606 dėl baldų, modelio BOMA F-JA+ PD, Berli, serijos Nr. E03MA125KA, nuomos. Sutartimi atsakovė įsipareigojo su pradine kreditore atsiskaityti dalimis per 24 mėnesių terminą, mokant kas mėnesį 32,99 Eur dydžio nuomos mokestį. Šalys taip pat susitarė, kad atsakovei tinkamai vykdžius Sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, Sutarčiai pasibaigus, atsakovei suteikiama teisė įsigyti nuomotą daiktą už 1 Eur kainą.

3610.

37Išperkamosios nuomos sutartis Nr. 10606 nuo 2017 m. liepos 28 d. buvo vienašališkai nutraukta, nes atsakovė nuo 2016 m. lapkričio 25 d. nuomos mokesčio nemokėjo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Sutartis nutraukta atsakovei nevykdant įsipareigojimų, skolos faktas dėl 361,96 Eur nėra nuginčytas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis).

3811.

39Apeliacijos objektą sudaro skundžiamo sprendimo už akių dalies, kuria atsisakyta iš atsakovės ieškovės naudai priteisti sutartyje numatyto dydžio delspinigius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl vartojimo teisinių santykių kvalifikavimo

4012.

41Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Tokiu atveju sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

4213.

43CK 6.503 straipsnyje numatyta galimybė nuomojamą daiktą išpirkti. Pagal šio straipsnio 1 dalį įstatymai arba nuomos sutartis gali nustatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje nustatytą kainą (išperkamoji nuoma). Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad išperkamosios nuomos sutarčiai taikomas vartotojų teisių apsaugos institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019, 13 punktas)

4414.

45Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Taigi, teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.

4615.

47Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad sutinka, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis. Taigi ginčo dėl vartojimo teisinių santykių kvalifikavimo nėra, tačiau apeliantė įrodinėja, jog aplinkybė, kad pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi, todėl joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo normos.

4816.

49CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje įvirtinta, jog vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas sumažindamas pagal 2015 m. spalio 26 d. sudarytą išperkamosios nuomos sutartį, kuri yra vartojimo sutartis, mokėtinų delspinigių dydį iki 0,05 procentų dydžio vadovavosi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo normomis.

5017.

51Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vienas iš įstatymų, reglamentuojančių vartojimo teisinius santykius ir apibrėžiančių delspinigių dydį, taikomą vartotojams, yra Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pagįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo normomis, kaip reglamentuojančiomis panašius teisinius santykius, pagal įstatymo analogiją, ribojant šalių sutarties laisvės principą ir įgyvendinant silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktriną, vertinant priteistinų delspinigių dydį iš vartotojo (atsakovės). Dėl priteistinų delspinigių dydžio

5218.

53Vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Tais atvejais, kai šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal įstatyme įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys.

5419.

55Nagrinėjamu atveju pagal 2015 m. spalio 26 d. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties sąlygas už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 2 (dviejų) procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos (el. b. t. I l. 20).

5620.

57Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

5821.

59Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 išaiškino, jog šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi, sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Sutartyje nustatydamos netesybų dydį, šalys gali susitarti dėl nuostolių ir netesybų (išskyrus įstatymines netesybas) santykio bei tokiu būdu konkretizuoti sutartinės civilinės atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo ypatumus. Šie sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes tokiu būdu būtų paneigtas sutarčių laisvės principas, kurį netesybų ir nuostolių santykyje riboja CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo į nuostolius bei CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teismų praktikoje CK 6.73 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis aiškinamas kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-400/2005 ir kt.).

6022.

61Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tinkami ir protingi šioje byloje būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, iš viso 26,85 Eur.

6223.

63Apeliantė įrodinėja, jog teismas iki neprotingo dydžio sumažino delspinigių dydį, argumentuoja tuo, jog pasirinkdama sudaryti sutartį atsakovė susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, kartu ir su sutartyje numatyta (2 procentų dydžio) delspinigių norma.

6424.

65Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Minėta, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

6625.

67Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad teismo nustatytas delspinigių dydis (0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, iš viso 26,85 Eur) yra teisiškai pagrįstas, nes apeliantė, 2017 m. liepos 5 d. perėmusi reikalavimą iš pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ sutartimi Nr. RP2017/07/05 ir nuo pradžių žinojusi 2015 m. spalio 26 d. sutarties vykdymo aplinkybes (atsakovė nuo 2016 m. lapkričio 25 d. nuomos mokesčio nemokėjo, o reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2017 m. liepos 5 d.), prisiėmė skolos išsiieškojimo riziką iš vartotojo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera, neįrodinėjama, jog ji sąmoningai piktnaudžiauja sutartiniais santykiais, nemokėdama skolos. Įgytos prekės (baldai) nėra prabangos prekė, o kaip tik skirta vartojimo poreikiams užtikrinti.

6826.

69Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų

7027.

71CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Ieškovė patyrė 15 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, susijusias su žyminio mokesčio sumokėjimu už apeliacinį skundą, kitų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė. Nagrinėjamoje byloje ieškovės apeliacinis skundas yra atmestinas. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

7228.

73Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

74Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

75apeliantės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.

76Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

77Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas,... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės A. S.... 8. 2.... 9. Nurodė, kad 2015 m. spalio 26 d. tarp pradinės kreditorės uždarosios... 10. 3.... 11. Atsakovė A. S. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. 4.... 14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 4 d. sprendimu už akių... 15. 5.... 16. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė, nevykdydama savo... 17. 6.... 18. Teismas konstatavo, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis,... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 20. 7.... 21. Ieškovė UAB „Legal Balance“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus... 22. 1.1.... 23. teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 537,05 Eur iki 26,85 Eur,... 24. 1.2.... 25. atsakovė pagal sutartį atliko tik dalį mokėjimų, nors sutarties vertė... 26. 1.3.... 27. atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl atsakovė turi... 28. 1.4.... 29. nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa... 30. 8.... 31. Atsakovė A. S. atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą teismo nustatytu... 32. Teismas... 33. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 34. 9.... 35. Byloje nustatyta, kad 2015 m. spalio 26 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Be... 36. 10.... 37. Išperkamosios nuomos sutartis Nr. 10606 nuo 2017 m. liepos 28 d. buvo... 38. 11.... 39. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamo sprendimo už akių dalies, kuria... 40. 12.... 41. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis... 42. 13.... 43. CK 6.503 straipsnyje numatyta galimybė nuomojamą daiktą išpirkti. Pagal... 44. 14.... 45. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo... 46. 15.... 47. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad sutinka, jog tarp pradinio... 48. 16.... 49. CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje įvirtinta, jog vartojimo sutartimi verslininkas... 50. 17.... 51. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3... 52. 18.... 53. Vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos... 54. 19.... 55. Nagrinėjamu atveju pagal 2015 m. spalio 26 d. sudarytos išperkamosios nuomos... 56. 20.... 57. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar... 58. 21.... 59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 60. 22.... 61. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tinkami ir protingi šioje byloje... 62. 23.... 63. Apeliantė įrodinėja, jog teismas iki neprotingo dydžio sumažino... 64. 24.... 65. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos,... 66. 25.... 67. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad teismo nustatytas delspinigių... 68. 26.... 69. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 70. 27.... 71. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos... 72. 28.... 73. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 74. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 75. apeliantės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.... 76. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą už akių... 77. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos....