Byla 2-13239-947/2013
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant N. S., dalyvaujant pareiškėjai I. V., pareiškėjos atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, suinteresuotiems asmenims D. S. ir L. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. V. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. S. ir L. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Nustatė

2pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos močiutė M. J., gimusi ( - ), mirusi ( - ), nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. ( - )), esančius adresu ( - ).

3Pareiškėja teismo posėdyje palaikė pateiktą pareiškimą ir prašė jį tenkinti (b. l. 64-65). Paaiškino, kad teisme anksčiau buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos močiutė M. J., gimusi ( - ), mirusi ( - ), iki nacionalizacijos privatinės nuosavybės teise valdė pastatus, esančius ( - ). Pareiškėjos paaiškinimu, registruojant daiktines teises į šiuos pastatus, VĮ „Registrų centras“ buvo sužinota, kad yra dar du nekilnojamieji daiktai, kuriuos močiutė buvo pasistačiusi, tačiau nuosavybės teisių nebuvo įregistravusi. Pareiškėja paaiškino, kad gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius adresu ( - ), močiutė buvo pasistačiusi, ten pareiškėja laiką leisdavo, kai dar buvo vaikas, seneliai šiuo adresu gyveno, augino gyvulius ir pan. Tuo metu tai buvo Amalių kaimas, Karmėlavos apylinkė, o šiuo metu tai yra Kauno miesto teritorija.

4Pareiškėjos atstovė advokatė Daiva Vaškelienė teismo posėdyje prašė tenkinti pareiškėjos pareiškimą, nurodė, kad du nekilnojamieji daiktai, dėl kurių pareiškėja kreipėsi su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, turi unikalius numerius, tačiau daiktinės teisės į juos nėra įregistruotos. Pareiškėjos atstovė nurodė, kad byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog M. J. nuosavybės teise valdė namą ir jam priklausantį statinį, esančius ( - ) (b. l. 65)

5Suinteresuotas asmuo D. S. teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra M. J. anūkė. M. J., suinteresuoto asmens paaiškinimu, testamentu nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), paliko savo sūnums P. J. ir J. J., t. y. jos ir pareiškėjos I. V. tėvams. Taip pat paaiškino, kad jos močiutė M. J. dar 1936 metais iš rastų pasistatė gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, kurie dabar yra nurodyti adresu ( - ). Šiame name M. J. su šeima gyveno, kol pasistatė kitą namą, dabar esantį adresu ( - ). Močiutė, persikėlusi gyventi į naujai pasistatytą namą, senąjį namą paliko naudotis giminaičiams. Suinteresuotas asmuo prašė teismo pareiškėjos pareiškimą tenkinti (b. l. 65).

6Suinteresuotas asmuo L. G. teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra M. J. proanūkė. Taip pat paaiškino, kad jos prosenelė gyveno name, dabar esančiame adresu ( - ), o namu, dabar esančiu adresu ( - ), močiutė M. J. leido naudotis, L. G. močiutei A. P. (J.). Suinteresuotas asmuo L. G. paaiškino, kad ji gimė šiame name ir gyveno ketverius metus, kol jos tėvai iš šio namo išsikėlė. Suinteresuotas asmuo prašė teismo pareiškėjos pareiškimą tenkinti (b. l. 65).

7Pareiškimas tenkintinas.

8Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Civilinio proceso kodekso 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

9K. T. 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodė, kad teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą kyla iš Konstitucijos. Teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi siekti nustatyti tikrąją tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirdamas ir įvertindamas konkrečios bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-295/2006). Civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnis).

10Išnagrinėjus bylą, išklausius pareiškėjos, jos atstovės, suinteresuotų asmenų paaiškinimus bei susipažinus su rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad ( - ) mirė M. J. (b. l. 15). Mirusioji buvo pareiškėjos I. V. močiutė (b. l. 11, 16, 18). Pareiškėjos tėvas ir mirusiosios M. J. sūnus P. J. mirė ( - ) (b. l. 11). M. J. sutuoktinis A. J. mirė ( - ) (b. l. 19). 1974 m. lapkričio 14 d. M. J. testamentu jai priklausantį namą, esantį ( - ), paliko lygiomis dalimis P. J. ir J. J. (b. l. 20). Minėti asmenys priėmė palikimą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas, nes nuosavybės teisės M. J. nepripažintos (b. l. 21). Pareiškėjos tėvas P. J. buvo priėmęs palikimą po motinos M. J. mirties, tačiau paveldėjimo teisių neįteisino (b. l. 11). Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjai nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji po tėvo mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti (b. l. 24). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad ½ dalis nekilnojamųjų daiktų, esančių ( - ), nuosavybės teise priklauso M. J. (b. l. 8-9). Iš Kauno apskrities archyvo 2010-06-04 pažymos Nr. (10.6) V10-1960 kopijos nustatyta, kad J. M., J., ūkį 1961 m., ( - ) sudarė pastatai: gyvenamasis namas (statytas 1944 m.), tvartas (1937 m.), sandėlis (1955 m.) (b. l. 10). Iš Kauno apskrities archyvo 2005-08-04 pažymos Nr. V10-3827 duomenų nustatyta, kad Kauno apskrities statybos komisijos dokumentų fonde yra 1936 m. gegužės 18 d. A. J., A., prašymas leisti statyti gyvenamąjį namą ( - ), 1936 m. rugpjūčio 1 d. buvo išduotas leidimas statyti medinį gyvenamąjį namą, tvartą, klojimą ir viralinę (b. l. 12, 13). Civilinėje byloje Nr. 2-4836-454/2012 priimtame Kauno miesto apylinkės teismo sprendime nustatyta, kad M. J. nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), valdė kaip savo, mokėjo mokesčius, ten buvo deklaruotos jos ir jos šeimos narių gyvenamosios vietos (b. l. 4-5). Iš VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo 2013-01-15 pažymos Nr. (3.4.5)S-111 nustatyta, kad gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), statybos metai 1935 m., ir ūkio pastato (unikalus Nr. ( - )), esančio tuo pačiu adresu, statybos metai 1935 m.; daiktinės teisės į šiuos pastatus, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti, kadastro duomenų byloje nėra užfiksuota, kad gyvenamasis namas ir ūkio pastatas, esantys adresu ( - ) būtų buvę rekonstruoti ar perstatyti iš tvarto (b. l. 6). Iš VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo 2013-04-18 sprendimo Nr. ( - ) duomenų nustatyta, kad buvo atmestas I. V. prašymas įregistruoti nuosavybės teises į pastatus - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )) ir ūkio pastatą (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ), nes minėti pastatai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl ir nuosavybės teisės į juos negali būti įregistruotos (b. l. 7).

11Laikytina, kad reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir įrodytas pareiškėjos, jos atstovės ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais bei byloje esančiais netiesioginiais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad pareiškėjos I. V. močiutė M. J. iki nacionalizacijos privatinės nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, esantį adresu ( - ) – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. ( - )). Pareiškėjai siekiant realizuoti teisę įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį turtą ir jį paveldėti, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, patvirtinantis nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio l dalis, 2 dalies 5 punktas).

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, 444 straipsnio l dalies 5 punktu, teismas

Nutarė

13pareiškimą tenkinti.

14Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos I. V., asmens kodas ( - ) močiutė M. J., gimusi ( - )., mirusi ( - ) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė du pastatus: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. ( - )), esančius adresu ( - ).

15Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, siekiant įregistruoti daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus ir paveldėti nekilnojamąjį turtą.

16Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Ryšiai