Byla 2A-256/2012
Dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ventelektra“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2866-254/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ventelektra“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Hanner development“ dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42007 m. rugpjūčio 15 d. statybos rangos sutartimi Nr. HD-GDŠ-S-104-02-07-JR (toliau - sutartis) ieškovas atsakovo užsakymu įsipareigojo Vilniuje, prie K. Petrausko ir Staškevičiūtės gatvių UAB „Gudelių šilas“ statomuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose suprojektuoti ir įrengti vėdinimo, viršlėgio, dūmų šalinimo sistemas, atlikti kitus darbus. Atsiskaitymą už atliktus darbus reglamentuojantis sutartis 8.5 punktas suteikė užsakovui teisę nuo kiekvienos sąskaitos-faktūros sumos sulaikyti 10 procentų sumą, kurią turėjo sumokėti ieškovui per 15 dienų po baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo ir darbų kokybės garantijos pateikimo. Pagal sutarties 5.2.12 punktą rangovas turėjo padengti dalį atsakovo išlaidų statybos aikštelės aptvėrimui, apsaugai, elektros ir vandentiekio įvadų įrengimui ir kt. Sąskaitas atsakovas apmokėdavo iš dalies, sulaikydamas sutartyje numatyto dydžio mokėjimo sumą. Atsakovas nesumokėjo ieškovui 202 129,14 Lt. 2009 m. kovo 17 d. pranešimu atsakovas nutraukė sutartį dėl ieškovo kaltės ir pagal sutarties 10.3 punktą pareikalavo iš ieškovo 175 000 Lt baudos. Rangos sutarties nutraukimo metu atsakovas liko skolingas ieškovui sulaikytą sumą. 2009 m. balandžio 2 d. ir 2009 m. liepos 3 d. pranešimais dėl priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymo atsakovas atliko 170 723,34 Lt ir 37 251,21 Lt įskaitymus ir tokiu būdu visiškai panaikino savo įsiskolinimą ieškovui. Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ieškovui iškėlė bankroto bylą, 2010 m. birželio 15 d. nutartimi įmonę pripažino bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto. Ieškovo nuomone, atsakovo atlikti įskaitymai pažeidė bankrutuojančios įmonės kreditorių teises, todėl 2010 m. liepos 10 d. teismui paduotu actio Pauliana pagrindu pareikštu ieškiniu prašė pripažinti šiuos įskaitymus negaliojančiais, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovui 202 129,14 Lt skolos, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad metų pabaigoje šalys suderindavo tarpusavio skolas, pasirašydamos jų suderinimo aktus, ir pagal 2009 m. sausio 1 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą buvo įskaitytos 37 251,21 Lt „genrangovinės išlaidos“ pagal atsakovo ieškovui 2007 m. lapkričio 11 d. – 2008 m. rugpjūčio 29 d. išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ir atsakovo skola tokiai pat sumai (1 t., 80-91 b. l.), todėl laikė, kad atsakovo įsiskolinimas 2009 m. sausio 1 d. buvo 164 877,93 Lt. (1 t., 92, 109 b. l.; 3 t., 71, 80 b. l.). Teismas nustatė, kad sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovas neįvykdė, todėl sprendė, kad jis pažeidė prievolę ir atsakovas pagal sutarties 8.5 punktą pagrįstai sustabdė savo prievolės vykdymą (CK 6.64 str. 2 d. 2 p., 3 d.). Teismas nustatė, kad pranešimas dėl 2009 m. liepos 3 d. priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymo ieškovui nebuvo siunčiamas ir nebuvo jo gautas, todėl, remdamasis CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalimis, sprendė, kad nėra pagrindo laikyti šį įskaitymą įvykdytu. Teismas nurodė, kad nuginčyti neįvykdytą įskaitymą negalima, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė (CPK 175, 185 str.). Spręsdamas dėl 2009 m. balandžio 2 d. įskaitymo pagrįstumo, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo įskaitymu buvo pažeistos kreditorių teisės ar atsakovas buvo nesąžiningas. Teismas sprendė, kad ieškovui pažeidus sutartį ir atsakovui pagrįstai sulaikius mokėjimus atliktu įskaitymu kreditorių interesai nebuvo pažeisti ir tokį prievolės pabaigimą laikyti nesąžiningu nėra pagrindo. Teismas įvertino, kad įskaitymas buvo atliktas gerokai anksčiau, negu ieškovui buvo inicijuota bankroto byla, todėl sprendė, kad nenustačius CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų viseto, nėra pagrindo pripažinti 2009 m. balandžio 2 d. įskaitymą negaliojančiu. Teismas sprendė, kad Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo prasme atsakovas nelaikytinas mokėtoju ir dėl to šiuo įstatymu nustatytas reglamentavimas jam negali būti taikomas, todėl šiuo pagrindu pareikštą ieškinį taip pat atmetė.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Ventelektra“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

91. Nutraukus rangos sutartį, jos 8.5, 11.6 punktų nuostatos, nustatančios apelianto pareigą pateikti draudimo bendrovės garantiją, nustojo galioti, nes atsirado CK 6.671 straipsnyje nustatytos teisinės pasekmės. Kadangi ieškovo prievolė pateikti garantiją pasibaigė, tai pagal CK 6.69 straipsnio 1 dalį atsakovas prarado teisę naudotis sulaikymo teise. Ieškovo faktiškai atlikti darbai atsakovui buvo perduoti, todėl ieškovas turi teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Aplinkybę, kad nutraukus sutartį atsakovas prarado sulaikymo teisę ir ieškovas turėjo atsakovui galiojantį ir vykdytiną reikalavimą, pripažino ir pats atsakovas, vienašališkai įskaitęs priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Todėl teismas teisingai konstatavo, kad atsisakęs sulaikymo teisės atsakovas prisiėmė pareigą sulaikytą sumą sumokėti ieškovui, tačiau nepagrįstai pripažino, kad dėl garantijos nepateikimo ieškovas neturėjo galiojančios reikalavimo teisės atsakovui, t. y. nebuvo vienos iš būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų. Toks teismo sprendimas yra prieštaringas, pažeidžiantis CK 6.671 straipsnio, 6.69 straipsnio 1 dalies bei įskaitymą reglamentuojančias teisės normų nuostatas.

102. Teismas netinkamai taikė Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymą, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl pagrindo laikyti atsakovą nesąžiningu nebuvimo. Šio įstatymo prasme mokėtojas yra ieškovas, tačiau atsakovui šis įstatymas taikytinas vertinant jo veiksmus sąžiningumo aspektu. Tokią praktiką formuoja kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009).

113. Bylos duomenys (atsakovo atstovės paaiškinimai kitoje byloje; ieškovo buvusio vadovo parodymai) patvirtina, kad atsakovas žinojo ar turėjo žinoti, jog įskaitymu pažeidžiamos ieškovo pirmesnės eilės kreditorių teisių, todėl veikė nesąžiningai. Nurodytos aplinkybės pagrindžia CK 6.66 straipsnio 2 dalyje numatytos būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos egzistavimą. Toks atsakovo nesąžiningumo vertinimas atitinka kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009).

124. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina ir ieškovo su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai (Nekilnojamojo turto registro išrašai), kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti. Išrašų duomenys liudija, kad sutarties nutraukimo metu trys iš septynių gyvenamųjų namų buvo jau užbaigti, o likusių baigtumas buvo 90 proc.; kad 2008 m. gruodžio 23 d. pripažinus statinius tinkamais naudoti buvo pripažinti tinkamai, pagal numatytą projektinę dokumentaciją, be jokių trūkumų atlikti ieškovo vykdyti darbai. Šios aplinkybės turėjo būti vertinamos ne sutarties nutraukimo ir baudos reikalavimo teisėtumo aspektu, o atsakovo veiksmų, nutraukiant sutartį ir taikant netesybas, sąžiningumo aspektu. Ieškovo nuomone, nutraukdamas sutartį ir reikalaudamas baudos, atsakovas siekė išvengti atsiskaitymo su ieškovu. Pagrindinės (atsiskaitymo už atliktus darbus) prievolės įskaitymas į šalutinę (baudos) prievolę yra neproporcingas pažeistos teisės gynybos būdas, nes juo pažeistos pirmesnės, nei atsakovas, eilės ieškovo kreditorių teisės gauti pagrindinių reikalavimų patenkinimą.

135. Byloje yra nustatytos ir kitos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, būtinos ieškovo reikalavimams patenkinti, todėl 2009 m. balandžio 2 d. pranešimu atliktas įskaitymas pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.

146. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 37 251,21 Lt „genrangovinių išlaidų” suma įskaityta 2009 m. sausio 1 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu. Šią teismo išvadą paneigia 2009 m. liepos 3 d. pranešimas, kuriuo atsakovas patvirtina, kad ši suma iki 2009 m. liepos 3 d. nebuvo apmokėta ir nebuvo įskaityta. Pranešimas apie įskaitymą yra tiesioginis įrodymas, kuriuo atsakovas išreiškė savo valią įskaityti vienarūšius priešpriešinius reikalavimus. Tuo tarpu tarpusavio skolų suderinimo aktas, kuriuo rėmėsi teismas, yra netiesioginis, išvestinis įrodymas, jame nėra išreikšta šalių valia atlikti įskaitymą. Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad netiesioginiai įrodymai turi silpnesnę įrodomąją galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 3K-7-450/2009). 2009 m. liepos 3 d. atsakovo pranešimas laikytinas fakto, kad įskaitymas iki 2009 m. liepos 3 d. nebuvo atliktas, pripažinimu (CPK 187 str. 1 d.). Todėl vertindamas byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, atsakovo fakto pripažinimu, teismas turėjo padaryti išvadą, kad 37 251,21 Lt suma galėjo būti įskaityta ne ankščiau kaip 2009 m. liepos 3 d. Teismas, nustatęs, kad ieškovo 37 251,21 Lt prievolė buvo įskaityta 2009 m. sausio 1 d., turėjo pareigą nagrinėti šio įskaitymo teisėtumą actio Pauliana instituto aspektu, nes ieškinio dalykas buvo reikalavimas įvertinti, ar reikalavimų, kilusių iš 2009 m. liepos 3 d. pranešime nurodytų sąskaitų-faktūrų, įskaitymas nepažeidė ieškovo kreditorių teisių. To neatlikęs, teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

157. Be įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 202 129,14 Lt skolą už atliktus ir atsakovui perduotus statybos darbus. Į šią skolos sumą ieškovas įskaičiavo ir 37 251,21 Lt. Atsakovui atlikus 37 251,21 Lt įskaitymą, jis pripažino ieškovo reikalavimą šioje dalyje galiojančiu, teisėtu ir pagrįstu. Ieškovo reikalavimo priteisti 37 251,21 Lt teismas netyrė ir nevertino, todėl pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies, 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Hanner development“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

171. Iki sutarties nutraukimo ir baudos už sutarties pažeidimą paskyrimo pagal sutarties 8.5 punktą atsakovas buvo „sulaikęs“ 164 877,93 Lt už darbus, atliekamus pagal 2007 m. rugpjūčio 15 d. rangos sutartį objekte „Gudelių šilas“. Tai įrodo ieškovo rengtas 2009 m. sausio 1 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas ir atsakovo buhalterinis dokumentas bei buvusio ieškovo vadovo patvirtinimas. 2009 m. balandžio 2 d. pranešimu į 175 000 Lt baudos reikalavimą atsakovas įskaitė sulaikytus 164 877,93 Lt pagal 2007 m. rugpjūčio 15 d. rangos sutartį, o likusi įskaityta suma yra iš kitų sutarčių prievolių, kurių reikalavimo teises ieškovas yra perleidęs kitam asmeniui ir dėl to vyksta teisminis ginčas.

182. Sutarties 8.5 punkte numatyta ne sulaikymo teisė, o atidedamoji sąlyga – užsakovo prievolė išmokėti ieškovui 10 procentų nuo kiekvienos PVM sąskaitos – faktūros sumos buvo siejama su sutarties 8.11 punkto ir 11.6 punkto sąlygų tinkamu įvykdymu (CK 1.66 str.). Šios sąlygos nebuvo įvykdytos – nebuvo pasirašytas baigiamasis atliktų darbų aktas ir nebuvo pateiktas garantinio laikotarpio laidavimo raštas, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo 164 877,93 Lt. Sutarties 8.5 sąlyga buvo sulygta užsakovo naudai, kuris gali spręsti dėl jos atsisakymo, tačiau tokia teisė nesuteikta rangovui. Sutarties 8.5 sąlygos kvalifikavimas sandoriu su atidedamąja sąlyga reikšmingas vertinant atsakovo veiksmus sąžiningumo aspektu. Atsakovas negali būti laikomas nesąžiningu, kai ieškovas pažeidė sutarties prievoles.

193. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo atliktu vienašaliu įskaitymu nebuvo pažeistos ieškovo kreditorių teisės, todėl nebuvo visų CK 6.66 straipsnyje numatytų sąlygų sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Ieškovo kreditorių teisių pažeidimo nebuvimą teismas pagrįstai siejo su ieškovo netinkamu sutarties 8.11 ir 11.6 punktuose numatytų sąlygų vykdymu. Rangovui neįvykdžius sutarties 8.11 ir 11.6 punktų sąlygų, sutarties 8.5 punkte numatytos sąlygos teisinė pasekmė – 10 procentų sumos neišmokėjimas. Tokiu atveju tiek atsakovui atlikus „sulaikytos“ sumos įskaitymą, tiek jo neatlikus, šie pinigai ieškovui negali būti išmokėti, todėl ginčijamas įskaitymas ieškovo kreditorių padėčiai teisiškai nereikšmingas ir jos nepakeičia. Dėl atsakovo atlikto vienašalio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ieškovo kreditorių teisės nebuvo pažeistos, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad ieškovas neįrodė actio Pauliana taikymo sąlygų.

204. Įskaitymą atlikęs atsakovas nėra laikytinas mokėtoju Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo prasme, todėl šis įstatymas jam negali būti taikomas. Be to, ieškovas neįrodė, kad atsakovui buvo žinoma apie ieškovo sunkią turtinę padėtį. Priešingai, 2009 m. kovo 5 d. gamybinio pasitarimo metu ieškovas įsipareigojo ir toliau vykdyti prievoles pagal sutartį, todėl atsakovas turėjo pagrindo manyti, kad sutartį ieškovas įvykdys ir tam turi pakankamai pajėgumų. Buvęs ieškovo vadovas paliudijo, kad atsakovui neteikė informacijos apie įmonės finansinę būklę. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovo atstovės paaiškinimais kitoje byloje, kuriomis ieškovas įrodinėja atsakovą žinojus arba turėjus žinoti, kad įskaitymu pažeidžiamos ieškovo kreditorių teisės, negali būti tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais atsakovo nesąžiningumą CK 6.66 straipsnio taikymo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2004).

215. Sutarties nutraukimo ieškovas neginčija, todėl įrodinėdamas atsakovo nesąžiningumą ginčijamame įskaitymo sandoryje negali remtis sutarties nutraukimo faktu. Sutartis nutraukta ir ieškovui pritaikyta bauda pagrįstai ir teisėtai, dėl esminio jos pažeidimo ir ieškovas to neginčija.

226. Ieškovas neįrodė, kad 2009 m. liepos 3 d. pranešimu buvo atliktas įskaitymas. Byloje nustatyta, kad šis pranešimas ieškovui nebuvo siųstas ir ieškovas jo negavo. Šis dokumentas buvo pateiktas bankroto administratoriui kaip informacinis pranešimas. 37 251,21 Lt įskaitymas buvo atliktas ieškovo iniciatyva 2009 m. sausio 1 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu.

236. Apelianto argumentai, kad teismas, nustatęs atsakovo 37 251,21 Lt genrangovinių išlaidų įskaitymą 2009 m. sausio 1 d., privalėjo nagrinėti šio įskaitymo teisėtumą ieškovo kreditorių teisių pažeidimo aspektu, yra nepagrįsti. Ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovas neturėjo iš sutarties 5.2.12 punkto kilusios priešpriešinės reikalavimo teisės į ieškovą. Teismas nustatė, kad valią priimti ir įskaityti galiojančius ir teisėtu pagrindu atsiradusius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus 37 251,21 Lt apimtyje išreiškė ieškovas, pateikdamas atsakovui tarpusavio skolų suderinimo aktą. Ieškovas neįrodinėjo 2009 m. sausio 1 d. įskaitymo nuginčijimui actio Pauliana pagrindu CK 6.66 straipsnyje numatytų privalomų sąlygų.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

26Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

27Pagal ieškovo apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus apeliacijos dalyką sudaro sulaikymo teisės, prievolės pasibaigimo įskaitymu ir actio Pauliana instituto taikymo klausimai.

28Dėl statybos rangos sutarties 8.5 punkto sąlygos aiškinimo ir taikymo

29Byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iš sutartinių statybos rangos teisinių santykių. Pagal 1997 m. rugpjūčio 15 d. šalių sudarytą rangos sutartį ieškovas buvo pateikęs atsakovui sąskaitas-faktūras už 1 675 014,36 Lt atliktiems darbams apmokėti; 2009 m. sausio 1 dienai atsakovas su ieškovu atsiskaitė iš dalies 1 510 136,43 Lt suma (pavedimais sumokėjo 1 472 885,22 Lt, 37 251,21 Lt įskaitė), o 164 877,93 Lt pagal sutarties 8.5 punkto sąlygą sulaikė iki bus pateikta darbų kokybės garantija ir pasirašytas baigiamasis darbų priėmimo-perdavimo aktas (1 t., 10-16, 32-49, 127 b. l.; 2 t., 19-28, 37-42 b. l.; 3 t., 79-80 b. l.). 2009 m. kovo 24 d. atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį dėl ieškovo kaltės, šiam iš esmės pažeidus darbų kokybės, jų atlikimo terminų bei kitas sutarties sąlygas (1 t., 110-111 b. l.). Sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo ieškovas neginčija. Be įskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais, ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 202 129,14 Lt, kuriuos sudaro 164 877,93 Lt sulaikytas mokėjimas ir įskaityta 37 251,21 Lt skola.

30Teismas konstatavo, kad ieškovui pažeidus sutartinę prievolę jis netenka teisės į sulaikytos sumos dydžiu atliktų darbų atlyginimą, todėl šios sumos nelaikė atsakovo skola ir jos iš atsakovo nepriteisė. Tokias teismo išvadas ieškovas apeliaciniu skundu kvestionuoja, motyvuodamas tuo, kad nutraukus sutartį ieškovo prievolė pateikti darbų kokybės garantiją pasibaigė, todėl pagal CK 6.69 straipsnio 1 dalį atsakovas prarado teisę naudotis sulaikymo teise ir pagal CK 6.671 straipsnį ieškovas turi sulaikyto mokėjimo reikalavimo teisę. Tuo tarpu atsakovas laikosi pozicijos, kad statybos rangos sutarties 8.5 punktas yra CK 1.66 straipsnio 2 dalyje reglamentuotas sandoris su atidedamąją sąlyga, kuriai neįvykus, t. y. šalims nepasirašius baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akto ir ieškovui nepateikus darbų kokybės garantijos, atsakovo pareiga sumokėti sulaikytą sumą neatsiranda.

31Pagal CK 6.69 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę. Šiame straipsnyje numatytas sulaikymas yra daiktinis teisinis kreditoriaus interesų gynimo būdas, reglamentuotas Civilinio kodekso ketvirtosios knygos (CK 4.229-4.235 str.) normomis. Daikto sulaikymas tiesiogine šių žodžių prasme reglamentuotas ir prievolinius santykius reguliuojančiose teisės normose (pvz., CK 2.161 str., 6.656 str., 6.786 str., 6.813 str. 4 d., 6.840 str. 5 d.). Teisminis ginčas yra kilęs iš prievolinių statybos rangos teisinių santykių dėl užsakovo sulaikyto mokėjimo, todėl šiam ginčui spręsti CK 6.69 straipsnis netaikytinas ir apeliacinio skundo argumentai dėl šios normos taikymo pažeidimo laikytini nepagrįstais.

32Sandoris laikomas sudarytas su atidedamąja sąlyga, jeigu šalys teisių ir pareigų atsiradimą padaro priklausomą nuo tokios aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas (CK 1.66 str. 2 d.). Sandoriui su atidedamąja sąlyga būdinga tai, kad neatsiradus šalių aptartai aplinkybei (sąlygai) šalys nesaistomos prievolinio santykio, teisių ir pareigų tarp jų neatsiranda.

33Ginčo statybos rangos sutarties sąlygų, reglamentuojančių atsiskaitymo tvarką, 8.5 punktas numatė atsakovui teisę iš kiekvienos sąskaitos-faktūros sumos sulaikyti 10 procentų sumą, kuri sumokama per 15 dienų po baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo ir 11.6 punkte numatytos darbų kokybės garantijos iš banko ar draudimo bendrovės pateikimo. Pagal sutarties 8.11 punktą baigiamasis darbų priėmimo-perdavimo aktas pasirašomas užbaigus darbus; darbai laikomi užbaigti, kai tinkamai įvykdyti visi darbai, pašalinti visi nustatyti defektai, atlikti bandymai, pateikti visi objekto pripažinimui tinkamu naudoti reikalingi dokumentai, darbų kokybės garantija. Ieškovo pareigą pateikti darbų kokybės garantiją numatė sutarties 11.6 punktas, pagal kurį rangovo garantinio laikotarpio laidavimo raštas, kurio tekstas turi būti suderintas su užsakovu, iš draudimo kompanijos pateikiamas užsakovui iki baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos ir galioja vienerius metus nuo objekto teisės aktų nustatyta tvarka pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo dienos arba vienerius metus nuo užsakovo nurodytos preliminarios objekto pripažinimo tinkamu naudoti dienos, kurią užsakovas nurodo prieš pat baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymą statinio užbaigimo dienos; garanto (laidavimo suma) dydis – 10 % nuo visos kainos.

34Nurodytos sutarties sąlygos įtvirtina susitarimą, kuriuo šalys 10 procentų užsakovo mokėtinos už atliktus darbus sumos sumokėjimą susiejo su tam tikrų veiksmų atlikimu – baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymu ir garantinio laikotarpio laidavimo rašto pateikimu. Kol šios aplinkybės neatsirado, rangovas neturi teisės reikalauti jam priklausančio 10 procentų užmokesčio už darbus sumokėjimo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks šalių susitarimas neatitinka CK 1.66 straipsnyje įtvirtintos sąlyginio sandorio sampratos, tačiau yra leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Praviena“ v. UAB „Hanner Development“, bylos Nr. 3K-3-486/2011).

35Užsakovo pareiga sumokėti rangovui už atliktus darbus sutartyje nustatytą kainą kyla iš įstatymo (CK 6.681 str. 1 d.). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalims susitarus dėl mokėtinos kainos sulaikymo iki tam tikrų rangovo veiksmų atlikimo ir šiam tokių veiksmų neatlikus, turi būti atsižvelgiama ne tik į lingvistinę sutarties sąlygų reikšmę, bet ir tokiomis sąlygomis siekiamus tikslus. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad sutarties „sulaikymo“ sąlyga yra nustatyta užsakovo interesais tikslu užtikrinti jo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju, ypač rangovui negalint vykdyti statybos rangos sutartyje numatytų garantinių įsipareigojimų.

36Byloje nustatyta, kad tarpusavio atsiskaitymų 2009 m. sausio 1 dienai suderinimo aktu šalys konstatavo 310 393,32 Lt atsakovo prievolę ieškovui pagal kelias sutartis, į šią skolos sumą įskaičiuotas ir pagal 2007 m. rugpjūčio 15 d. sutartį sulaikytas 164 877,93 Lt mokėjimas (1 t., 92, 190, 127 b. l.). Darbus ieškovas turėjo atlikti iki 2008 m. vasario 28 d. (sutarties 6.1 p.). 2008 m. gruodžio 24 d. raštu ieškovas įsipareigojo montavimo darbus užbaigti iki 2009 m. sausio 17 d., o sistemų paleidimo derinimo darbus – iki sausio 24 d.; šiuos darbus pradėti 2009 m. sausio 5 d. (1 t., 128 b. l.). 2009 m. kovo 5 d. įvyko ieškovo atliekamų darbų ginčo statybos objekte aptarimas, kurio metu šalių atstovai susitarė iki kovo 13 d. drauge patikrinti ir raštu užfiksuoti objekte ieškovo faktiškai atliktus darbus; pagal patikrinimo rezultatus, sutartį ir sąmatą iki kovo 16 d. pakoreguoti ankščiau pasirašytus atliktų darbų aktus, pažymas apie atliktų darbų vertę, PVM sąskaitas-faktūras, susitarti dėl netinkamai atliktų darbų ištaisymo ir/ar neatliktų darbų atlikimo terminų ir tvarkos; iki kovo 27 d. ieškovas įsipareigojo organizuoti darbo projekto ekspertizę, pateikti atsakovui rašytines jos išvadas, užtikrinti darbų atlikimą pagal ekspertuotą darbo projektą (1 t., 129 b. l.). Ieškovo atstovai į objektą neatvyko (1 t., 130-131 b. l.). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad 2009 m. kovo 5 d. pasitarimo protokole numatytus įsipareigojimus įvykdė (CPK 178 str.). Sutarties dėl ieškovo kaltės nutraukimą atsakovas grindė tuo, kad ieškovas pažeidė darbų atlikimo terminus, kad atliktų darbų kiekiai ir kokybė neatitiko projektinių reikalavimų (nesumontuota dalis sistemų, savavališkai pakeisti techniniai sprendimai, neatlikti izoliavimo ir skardinimo darbai ir kt.). Iš pranešimo apie sutarties nutraukimą turinio spręstina, kad apie darbų defektus, nukrypimus nuo projekto, netinkamą darbų aktavimą ieškovas buvo informuotas 2008 m. gruodžio 22 d., 2009 m. vasario 25 d. atsakovo pranešimais, tačiau darbų trūkumų neištaisė. Aplinkybių, lėmusių sutarties nutraukimą, ieškovas neginčija, todėl pagrįstai spręsta apie ieškovo kaltę dėl sutarties esminio pažeidimo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovo bankroto byloje įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi (bylos Nr. B2-836-510/2010) patvirtintas 416 099,72 Lt atsakovo reikalavimas, kilęs iš šioje byloje nagrinėjamos statybos rangos sutarties dėl ieškovo nepagrįstai užaktuotų darbų ir medžiagų. Šioje nutartyje teismas pripažino ieškovą pažeidusiu įstatyme (CK 6.691 str. 1 d.) numatytą bendradarbiavimo pareigą. Minėta nutartis nagrinėjamai bylai turi prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 p.). Duomenų, kad ieškovas padengė darbų trūkumų ištaisymo išlaidas nepateikta. Ieškovo teikti teismui nekilnojamojo turto registro duomenys apie kai kurių pastatų, kuriuose ieškovas vykdė darbus, pripažinimą tinkamais naudoti nepaneigia aptartais ir nenuginčytais įrodymais bei prejudiciniais faktais nustatytų aplinkybių apie ieškovo darbų trūkumus ir darbų neužbaigimą dėl ieškovo kaltės. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, spręstina, kad mokėjimo sulaikymo sąlygos, susijusios su sutartyje ir normatyvuose numatytus kokybės reikalavimus atitinkančių darbų pabaiga, neįvykdymas negali būti laikomas formaliu ir, atsižvelgiant į sąlygos tikslus, pripažintas nereikšmingu. Todėl konstatuoti, kad sutartį nutraukus sulaikymo pagrindas išnyko, nėra pagrindo. Tokiu atveju teismo išvada apie ieškovo reikalavimo teisės į sulaikytą 164 877,93 Lt mokėjimą nebuvimą pripažintina pagrįsta, o apelianto argumentas dėl netinkamo CK 6.671 straipsnio taikymo atmestinas, kaip nepagrįstas.

37Dėl įskaitymų

38Vienas iš civiliniame kodekse nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 straipsnio 1 dalis numato, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Tai reiškia, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, kuriam užtenka vienos šalies valios, apie kurią turi būti informuota kita šalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas dėl CK 6.130 straipsnyje reglamentuoto įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymo, ne kartą yra nurodęs, kad įskaitymui būtinos įstatyme numatytos šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pvz., šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos įmonę „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Sentovart Industrial Group Ltd v. UAB „Autostartas, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Alginora“ v. UAB „Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010).

39Byloje nustatyta, kad nutraukęs sutartį dėl ieškovo kaltės, atsakovas skyrė ieškovui sutarties 10.3 punkte numatytą 175 000 Lt baudą (1 t., 112 b. l.; 2 t. 35-36 b. l.) ir 2009 m. balandžio 2 d. pranešė ieškovui apie jo (ieškovo) 170 723,34 Lt reikalavimo įskaitymą į atsakovo netesybų reikalavimą ieškovui (1 t., 8 b. l., 113-114 b. l.; 2 t., 32-33, 36 b. l.). Ieškovui pareikalavus

40164 877,93 Lt sulaikyto mokėjimo, atsakovas gynėsi prievolės įskaitymu. Atsakovo teigimu, 2009 m. balandžio 2 d. pranešimu įskaitytą ieškovo reikalavimą sudarė sulaikytas pagal 2007 m. rugpjūčio 15 d. sutartį 164 877,93 Lt mokėjimas, o likusi suma yra iš 2008 m. liepos 1 d. statybos rangos sutarties prievolių (1 t., 93-108 b. l.). Įskaitymą ieškovas ginčijo Pauliano ieškiniu.

41Sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo sulaikytą mokėjimą, būtina nustatyti, ar pareiškimas apie įskaitymą atitiko įstatymo nustatytas sąlygas (CK 6.130 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad ginčijamo pranešimo, kuriuo atsakovas įrodinėja prievolės ieškovui pasibaigimą įskaitymu, sudarymo metu atsakovas turėjo teisę reikalauti iš ieškovo sumokėti netesybas, tačiau reikalavimo sumokėti sulaikytą mokėjimą į atsakovą ieškovas neturėjo, nes nebuvo ir nėra pasibaigusi atsakovo mokėjimo sulaikymo teisė, t. y. dėl sulaikyto mokėjimo atsakovas nebuvo ieškovo skolininkas, o ieškovas – atsakovo kreditorius. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad 164 877,93 Lt įskaitymui nebuvo CK 6.130 straipsnio 1 dalyje numatytų visų sąlygų, nes nustatyta, kad atsakovo mokėjimo sulaikymas yra galiojantis, todėl ieškovas neturėjo ir neturi sulaikyto mokėjimo reikalavimo teisės į atsakovą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo visų CK 6.130 straipsnio 1 dalyje numatytų įskaitymui būtinų sąlygų egzistavimą, tačiau pripažinęs ieškovą neturinčiu sulaikyto mokėjimo reikalavimo teisės teisingai išsprendė šio mokėjimo priteisimo ieškinio reikalavimą ir pagrįstai jį atmetė.

42Nustačius, kad atsakovui neatsirado sulaikyto mokėjimo prievolė ir ieškovas neturi šio mokėjimo reikalavimo teisės, ginčijamo įskaitymo vertinimas ieškovo kreditorių teisių pažeidimo aspektu yra teisiškai nereikšmingas, todėl apeliacinio skundo argumentų šiuo klausimu kolegija nevertina ir dėl jų nepasisako.

43Ieškovas nereikalauja likusios 2009 m. balandžio 2 d. pranešimu įskaitytos iš kitos sutarties kilusios atsakovo prievolės įvykdymo, todėl šios sumos įskaitymo teisėtumas pagrįstai nebuvo nagrinėtas ir ieškovas apeliaciniu skundu šio klausimo nekelia.

44Ieškiniu ieškovas reikalavo ne tik sulaikyto mokėjimo, bet ir 37 251,21 Lt skolos už statybos darbus, atliktus pagal analizuojamą sutartį, priteisimo. Pagal sutarties 5.2.12 punktą, numatantį ieškovo pareigą padengti dalį atsakovo išlaidų, ieškovas turėjo 37 251,21 Lt sumos, į kurią įskaičiuota ir 1 000 Lt bauda už vidaus tvarkos pažeidimus, mokėjimo atsakovui prievolę (1 t., 80-91 b. l.). Ieškovas teigia, kad atsakovas savo prievolę įskaitė 2009 m. liepos 3 d. pranešimu, ir šį įskaitymo sandorį ginčija actio Pauliana pagrindu. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad 2009 m. liepos 3 d. nebuvo pranešta ieškovui apie įskaitymą, nes šios prievolės įskaitymas įvyko 2009 m. sausio 1 d. abiejų šalių pasirašytu tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu. Teismas sprendė, kad prievolių įskaitymas 2009 m. liepos 3 d. neįvyko, nes apie jį nebuvo pranešta ieškovui; kad atsakovui nepateikus tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nurodytus duomenis pagrindžiančių įrodymų atsakovo prievolę pagal 2007 m. rugpjūčio 15 d. sutartį 2009 m. sausio 1 dienai sudarė 164 877,93 Lt sulaikytas mokėjimas.

45Byloje nėra ginčo dėl atsakovo 37 251,21 Lt prievolės atsiradimo ir jos dydžio. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl šios prievolės įskaitymo. Atsakovo teigimu, ieškovo parengtu šalių pasirašytu tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu buvo patvirtintas atsakovo prievolės ieškovui įskaitymas, kuris buvo atliktas, 2007-2008 metais vykdant mokėjimus pagal šalių sudarytas statybos rangos sutartis. Ieškovas tai neigia, motyvuodamas tuo, kad akto turinys nepatvirtina įskaitymo fakto ir kad 2009 m. liepos 3 d. atsakovo pranešimas liudija skolos apmokėjimo ar jos įskaitymo iki 2009 m. liepos 3 d. nebuvimą. Teismui nustačius, kad nebuvo įvykdyta CK 6.131 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga, o apeliantui to neginčijant, nėra pagrindo konstatuoti įskaitymo 2009 m. liepos 3 d. faktą ir vertinti neįvykusio įskaitymo teisėtumą. Tokiu atveju spręstina, ar įskaitymas buvo atliktas šalių buhalterių pasirašytu tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu ar iki jo pasirašymo, ar toks įskaitymas yra teisėtas ir ar atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui 37 251,21 Lt skolą už atliktus darbus. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad akto turinys nepatvirtina įskaitymo fakto. Byloje teismas buvo aktyvus ir reikalavo ieškovą pateikti įrodymus, pagrindžiančius akto duomenis. Ieškovui reikalavimo neįvykdžius, teismas vertino atsakovo pateiktus akto duomenis pagrindžiančius įrodymus, iš kurių pagrįstai sprendė, kad 2009 m. sausio 1 d. į atsakovo prievolių ieškovui sumą 37 251,21 Lt skola neįskaičiuota. Tačiau šios nustatytos aplinkybės neleidžia spręsti apie atsakovo prievolės ieškovui pasibaigimą. Kai prievolės pasibaigimas grindžiamas įskaitymu, tai viešąjį interesą turinčioje byloje būtina spręsti dėl įskaitymo teisėtumo, nes kreditorių interesais pareikštu ieškiniu bankrutuojanti įmonė prašo šios skolos priteisimo ir neigia įskaitymą. Įstatymas nedraudžia prievoles baigti įskaitymu abipusiu šalių susitarimu ir nereglamentuoja tokio susitarimo formos. Atsakovas teigia, kad sutartiniais santykiais pagrįstų prievolių vykdymo metu buvo atliekami įskaitymai abiejų šalių valia. Byloje esantys atsakovo skolų apyvartos duomenys (3 t., 37-42 b. l.) nėra pakankami, iš kurių būtų galima spręsti, kad ginčo prievoles abi šalys įsiskaitė. Ieškovo buhalterinės apskaitos duomenų, kurių vertinimas leistų nustatyti įskaitymą ar jį paneigtų, byloje nėra. 37 251,21 Lt prievolės įskaitymo aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, nereikalavo įskaitymą pagrindžiančių įrodymų ir jų nevertino, todėl, kolegijos nuomone, byla šioje dalyje galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 265 str.).

46Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, reikalautinų įrodymų gavimo galimybių yra pagrindas išvadai, kad bylos dalis dėl 37 251,21 Lt skolos apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas, kuris yra vertinamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti fakto klausimus, tačiau pagal nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus bylos dalies negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme iš esmės. Išreikalavus iš šalių 2007-2008 metų buhalterinės apskaitos duomenis (balansus, jų pagrindimą ir kt.) bei rašytinius apibendrinimus apie mokėjimų pagal sutartis vykdymą, bus galima nustatyti, kaip šalys apskaitė savo prievoles ir reikalavimo teises dėl 37 251,21 Lt skolos, ir iš to nuspręsti, ar abi bylos šalys, kaip teigia atsakovas, atliko šių prievolių įskaitymą bei konstatuoti atsakovo prievolės pasibaigimo teisėtumą ar neteisėtumą CK 6.130 straipsnio 2 dalies ir 6.131 straipsnio 2 dalies kontekste. Taigi, bylą nagrinėjant iš naujo turi būti aiškinamos ir svarstomos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės šiuo aspektu, o po jų esminio ištyrimo ir įvertinimo užtikrinta apeliacijos teisė, todėl teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą perduoti bylą 37 251,21 Lt skolos priteisimo dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

47Pareiškus ieškinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis, kurios nustatomos pagal ieškinio dalyką (materialinį teisinį reikalavimą) ir pagrindą (faktinio pobūdžio aplinkybes, kurių turinys ir apimtis lemia faktines pažeidimo aplinkybes, kurias turi nurodyti ir privalo įrodyti ieškovas). Priimdamas sprendimą, teismas negali peržengti ieškinio ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus ieškinio ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad 37 251,21 Lt skolos įskaitymą teismas privalėjo vertinti pažeistų kreditorių teisių gynimo aspektu. Viena vertus, teismas nustatė, kad ieškovo ginčyto 2009 m. liepos 3 d. įskaitymo nebuvo, todėl teisinių pasekmių nesukėlusio ir įtakos ieškovo kreditorių teisėms neturėjusio fakto vertinimas ieškovo nurodytu aspektu nelemtų teisių pažeidimo pripažinimo. Kita vertus, skolos įskaitymo, atlikto iki 2009 m. sausio 1 d., pripažinimo negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį reikalavimo ieškovas nereiškė, jam pagrįsti reikšmingų aplinkybių neįrodinėjo. Nors byloje yra viešasis interesas, tačiau aptariamą įskaitymo sandorį vertinti nepareikštu actio Pauliana pagrindu, kai byloje nėra jokių Pauliano ieškinio instituto taikymui būtinas nustatyti aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, teismas neturėjo pagrindo.

48Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

49Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria nepatenkintas ieškinio reikalavimas dėl 37 251,21 Lt skolos priteisimo, panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

50Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2007 m. rugpjūčio 15 d. statybos rangos sutartimi Nr. HD-GDŠ-S-104-02-07-JR... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Ventelektra“ prašo Kauno apygardos... 9. 1. Nutraukus rangos sutartį, jos 8.5, 11.6 punktų nuostatos, nustatančios... 10. 2. Teismas netinkamai taikė Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymą,... 11. 3. Bylos duomenys (atsakovo atstovės paaiškinimai kitoje byloje; ieškovo... 12. 4. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina ir ieškovo su apeliaciniu skundu... 13. 5. Byloje yra nustatytos ir kitos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos,... 14. 6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 37 251,21 Lt „genrangovinių... 15. 7. Be įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, ieškovas prašė priteisti... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Hanner development“... 17. 1. Iki sutarties nutraukimo ir baudos už sutarties pažeidimą paskyrimo pagal... 18. 2. Sutarties 8.5 punkte numatyta ne sulaikymo teisė, o atidedamoji sąlyga –... 19. 3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo atliktu vienašaliu įskaitymu... 20. 4. Įskaitymą atlikęs atsakovas nėra laikytinas mokėtoju Laikinojo... 21. 5. Sutarties nutraukimo ieškovas neginčija, todėl įrodinėdamas atsakovo... 22. 6. Ieškovas neįrodė, kad 2009 m. liepos 3 d. pranešimu buvo atliktas... 23. 6. Apelianto argumentai, kad teismas, nustatęs atsakovo 37 251,21 Lt... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 26. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 27. Pagal ieškovo apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos... 28. Dėl statybos rangos sutarties 8.5 punkto sąlygos aiškinimo ir taikymo... 29. Byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iš sutartinių statybos rangos teisinių... 30. Teismas konstatavo, kad ieškovui pažeidus sutartinę prievolę jis netenka... 31. Pagal CK 6.69 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto... 32. Sandoris laikomas sudarytas su atidedamąja sąlyga, jeigu šalys teisių ir... 33. Ginčo statybos rangos sutarties sąlygų, reglamentuojančių atsiskaitymo... 34. Nurodytos sutarties sąlygos įtvirtina susitarimą, kuriuo šalys 10 procentų... 35. Užsakovo pareiga sumokėti rangovui už atliktus darbus sutartyje nustatytą... 36. Byloje nustatyta, kad tarpusavio atsiskaitymų 2009 m. sausio 1 dienai... 37. Dėl įskaitymų... 38. Vienas iš civiliniame kodekse nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų –... 39. Byloje nustatyta, kad nutraukęs sutartį dėl ieškovo kaltės, atsakovas... 40. 164 877,93 Lt sulaikyto mokėjimo, atsakovas gynėsi prievolės įskaitymu.... 41. Sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo sulaikytą... 42. Nustačius, kad atsakovui neatsirado sulaikyto mokėjimo prievolė ir ieškovas... 43. Ieškovas nereikalauja likusios 2009 m. balandžio 2 d. pranešimu įskaitytos... 44. Ieškiniu ieškovas reikalavo ne tik sulaikyto mokėjimo, bet ir 37 251,21 Lt... 45. Byloje nėra ginčo dėl atsakovo 37 251,21 Lt prievolės atsiradimo ir jos... 46. Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio,... 47. Pareiškus ieškinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas... 48. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria... 50. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....