Byla 2A-593/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. S.-J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje 2-391-125/2013 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Balainis“ ieškinį atsakovui S. S.-J. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2 159 410 Lt žalos atlyginimui ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas buvo ieškovo direktorius. UAB „Balainis“ valdė 100 proc. Norvegijos bendrovės Proff Hus Gruppen Norge AS akcijų, kuriai priklausė kitos bendrovės – Sanderstolen Holding AS akcijos. Atsakovo nurodymu, 2007 m. lapkričio 23 d. ieškovas Proff Hus Gruppen Norge AS pervedė 500 000 eurų, įmonės pasiskolintų iš DnB Nord banko, ir 1 000 000 Norvegijos kronų. Proff Hus Gruppen Norge AS 2009 m. iškelta bankroto byla, bankrutavo ir Sanderstolen Holding AS. Atsakovas perskolindamas ieškovo lėšas paties netinkamai valdomai Proff Hus Gruppen Norge AS veikė neapdairiai, nerūpestingai, neprotingai, jo veiksmai pažeidė normalią ūkinę riziką ir prieštaravo ieškovo interesams. Kaip buvo panaudoti paskolinti pinigai, nėra žinoma.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir iš atsakovo ieškovui priteisė 2 159 410 Lt žalos atlyginimui ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2011 m. rugpjūčio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3630 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat 31 844 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Teismas konstatavo, kad ieškovas 2007 m. lapkričio 9 d. kredito limito padidinimo sutarties pagrindu iš DnB Nord banko gavo 637 164 eurų paskolą, kurios dalį – 500 000 eurų – 2007 m. lapkričio 16 d. paskolos sutartimi perskolino savo dukterinei įmonei Proff Hus Gruppen Norge AS. Iš ieškovo administratorės rašytinių paaiškinimų sprendė, kad Proff Hus Gruppen Norge AS skolinga ieškovui 2 159 410 Lt. Remdamasis Norvegijos Valdres apylinkės teismo išreikalauta medžiaga, teismas konstatavo, jog Proff Hus Gruppen Norge AS, kurios vadovu buvo atsakovas, pradėta priverstinė likvidacija, tačiau atsakovas dėl ieškovo įtraukimo į Proff Hus Gruppen Norge AS kreditorių sąrašą nesikreipė. Teismas pažymėjo, kad pateikti dokumentai rodo, jog atsakovas šios įmonės bankroto administratoriui neperdavė įmonės dokumentų, per visą įmonės veikimo laikotarpį Norvegijos institucijoms neteikė balansų ir ataskaitų, nesiregistravo PVM mokėtoju, įmonei Orterstolen Utvikling AS nutraukus sutartį dėl 7 daugiabučių namų statybos nesikreipė dėl 10 500 000 Norvegijos kronų nuostolių išieškojimo iš šios įmonės. Teismas atsižvelgė į tai, jog Proff Hus Gruppen Norge AS administratorės galutinėje išvadoje nurodyta, kad įmonės bankroto priežastis yra neatsakingumas, susijęs su verslo vykdymu. Pažymėjo, kad Valdres apylinkės teismas atsakovui dvejus metus nuo 2009 m. sausio 12 d. iki 2011 m. sausio 12 d. uždraudė steigti akcines bendroves, užsienio šalyse įregistruoti filialus, būti valdybos nariu, pavaduotoju ar generaliniu direktoriumi. Atsakovui taip pat buvo uždrausta eiti vadovaujamas pareigas nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. sausio 1 d. Teismas darė išvadą, kad atsakovas, būdamas tiek ieškovo, tiek kitų bankrutavusių įmonių vadovu, veiklą vykdė neapdairiai, neatsakingai, nerūpestingai, dėl to ieškovas prarado 500 000 eurų ir 1 000 000 Norvegijos kronų, pervestų įmonei Proff Hus Gruppen Norge AS. Sprendė, kad yra nustatytos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose bei CK 2.87 straipsnyje nurodytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas, pervesdamas pinigus iš ieškovo kitai savo valdytai įmonei Proff Hus Gruppen Norge AS, atliko neteisėtus veiksmus. UAB „Balainis“, gavęs paskolą iš banko ir visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus atitinkamą sprendimą, su bendrove Proff Hus Gruppen Norge AS pasirašė paskolos sutartį, paskolindama savo dukterinei įmonei 500 000 Lt eurų. Atsakovas, pervesdamas 1 000 000 Lt Norvegijos kronų Proff Hus Gruppen Norge AS įstatiniam kapitalui apmokėti ir paskolinęs 500 000 eurų, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriuos draustų įstatymai ar įmonės įstatai. Atsakovas nepažeidė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.

102. Teismas pažeidė procesines teisės normas, nes neatsižvelgė į apelianto pateiktus argumentus ir nenurodė, kodėl juos atmeta. AB DNB bankas, padidindamas kredito limitą, buvo informuotas apie UAB „Balainis“ investicijas į projektą, susijusį su viešbučio Sanderstolen pirkimu, žemės padalinimu ir namų statyba. Proff Hus Gruppen Norge AS buvo gavusi ir banko garantiją dėl sutartinių prievolių vykdymo, kas rodo, kad nepatikimai įmonei bankas garantijos nesuteiktų. UAB „Balainis“ taip pat buvo patikimas banko klientas. Byloje nebuvo paneigta, kad UAB „Balainis“ siekė praplėsti vykdomą veiklą ir gauti papildomo pelno, tačiau dėl pasaulinės krizės to nepavyko padaryti. Koncerno įmonės buvo susijusios bendra veikla, todėl pradėjus nesisekti vienai įmonei Norvegijoje, atitinkamai patyrė nuostolių ir kitos. Atsakovo pervesta pinigų suma buvo panaudota bendrovės naudai – investuota bendrovės turtui padidinti, į didesnius UAB „Balainis“ užsakymus.

113. Atsakovas nesikreipė, kad UAB „Balainis“būtų įtraukta į Proff Hus Gruppen Norge AS kreditorių sąrašą, nes atsakovui buvo žinoma, kad šios skolos atgauti nebus galimybės.

124. Teismas neturėjo pagrindo šioje byloje remtis Norvegijos teismų sprendimais, ar Valdres apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. sprendimu patvirtinta advokatų (administratorės) ataskaita, o turėjo aiškintis tik atsakovo veiksmų, susijusių su UAB „Balainis“ pinigų pervedimu, teisėtumą. Be to, pažymėjo, kad jeigu įmonės Norvegijoje būtų bankrutavusios dėl tyčinių atsakovo veiksmų, atsakovui būtų taikyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau to nebuvo.

13Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą. Iš Norvegijos karalystės teisme vykusios Proff Hus Gruppen Norge AS bankroto proceso gauti duomenys paliudijo, kad iš esmės šios įmonės bankrotas buvo tyčinis, neišsaugoti jokie įmonės veiklos dokumentai. Atsakovas, perskolindamas Proff Hus Gruppen Norge AS ieškovo vardu gautą banko paskolą, atliko neteisėtus veiksmus. Skolinant pinigus, nebuvo laikytasi visų reikiamų priemonių, siekiant nepakenkti vadovaujamai įmonei. Bylos medžiagos pagrindu atsakovo veiksmai vertintini kaip pažeidžiantys pateisinamos ūkinės rizikos ribas. Taip pat nėra duomenų, kokiu tikslu buvo panaudoti pervesti pinigai.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

16Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas buvusio įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimas.

17Nustatyta, kad S. S.-J. nuo 2000 m. rugpjūčio 11 d. iki 2010 m. rugpjūčio 3 d. buvo UAB „Balainis“ vadovu (t. 1, b. l. 27-31). Jis taip pat nuosavybės teise turėjo 90 procentų šios įmonės akcijų (t. 1, b. l. 161). UAB „Balainis“ valdė 100 procentų savo įsteigtos dukterinės bendrovės Proff Hus Gruppen Norge AS akcijų, kuriai priklausė 100 procentų bendrovės Sanderstolen Holding AS akcijų. Likvidavimo proceso pradžioje Sanderstolen Holding AS priklausė 50 procentų įmonės Sanderstolen Hoyfjellshotell AS akcijų. UAB „Balainis“ taip pat valdė 100 procentų bendrovės Panorama Eiendom AS akcijų (t. 1, b. l. 43). UAB „Balainis“ įstatinio kapitalo formavimui 2007 m. liepos 3 d. pervedė bendrovei Proff Hus Gruppen Norge AS 1 000 000 Norvegijos kronų, kurios buvo panaudotos steigiant Sanderstolen Holding AS (t. 1, b. l. 51). 2007 m. lapkričio 9 d. UAB „Balainis“ pakeitė su AB DnB NORD banku sudarytą 2004 m. sausio 28 d. Kredito linijos sutartį ir padidino kredito limitą iki 637 164 eurų (t. 1, b. l. 52-61); 500 000 eurų iš šio kredito 2007 m. lapkričio 23 d. pervedė įmonei Proff Hus Gruppen Norge AS (t. 1, b. l. 50).

18Ieškovo teigimu, atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, tuo padarydamas įmonei žalos.

19Dėl įmonės vadovo atsakomybės sąlygų.

20CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą.

21Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinosios sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 str.). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Švytūnas“ v. AB „SEB bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-553/2012). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „IBCA trobos“ v. A. G., bylos Nr. 3K-3-493/2012).

22Apeliantas teigia, kad pervesdamas 1 000 000 Lt Norvegijos kronų Proff Hus Gruppen Norge AS įstatiniam kapitalui apmokėti ir paskolinęs 500 000 eurų šiai įmonei, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija negali sutikti su šiais apelianto argumentais.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K.J. J. v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Nors pinigų pervedimas dukterinei įmonei savaime nėra neteisėtas veikimas, tačiau šią aplinkybę reikia vertinti ne atskirai, o visų kitų aplinkybių kontekste.

24Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasirėmė Norvegijos karalystės Valdres apylinkės teismo patvirtinta administratorės ataskaita, kurioje konstatuota, kad ieškovo dukterinės firmos Proff Hus Gruppen Norge AS bankroto priežastimi buvo neatsakingas verslo vykdymas, o šios įmonės vykdomas verslas nesiskyrė nuo to, kaip apeliantas vykdė verslą ieškovui priklausiusiose įmonėse Panorama Eiendomsutvikling AS ir Sanderstolen Holding AS (t. 2, b. l. 104-115, 138-140). Taip pat pažymėta, kad neatsakingas verslo vykdymas nebuvo vienkartinis įvykis, nes bankroto bylos buvo pradėtos ir kitose Norvegijoje esančiose įmonėse, kuriose apeliantas turėjo savininko interesų. Taigi paminėtas Valdres apylinkės teismo sprendimas šioje byloje yra svarbus įrodymas ir jame konstatuotos aplinkybės turi reikšmės šioje byloje sprendžiant dėl apelianto civilinės atsakomybės sąlygų. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas nebuvo rūpestingas ir atidus vadovas. UAB „Balainis“ ir paminėtos įmonės, nors ir buvo atskiri ūkiniai vienetai, tačiau turėjo bendrą vadovavimą ir buvo susijusios. Todėl akivaizdu, kad netinkamai vadovaujant vienai įmonei, nukenčia ir kitos įmonės interesai. Tai, kad apelianto vadovavimas vienai įmonei buvo pripažintas netinkamu ir net taikytos sankcijos laikinai uždraudžiant steigti akcines bendroves ar jų filialus/padalinius bei būti valdybos nariu, pavaduotoju ar generaliniu direktoriumi (t. 2, b. l. 140), įrodo, jog apeliantas netinkamai vadovavo ir ieškovo įmonei, nes įmonių finansinį sąsajumą pripažino ir pats apeliantas.

25Įsteigęs keletą įmonių ir, kaip įmonės vadovas, disponuodamas dideliais pinigais, apeliantas turėjo būti itin atidus. Sutiktina, kad dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Tačiau įmonės vadovas verslo sprendimus turi priimti vadovaudamasis įmonės interesais, būti gerai susipažinęs su visa reikiama informacija. Taigi, įmonės vadovas turi prisiimti protingą ir pamatuotą ūkinę-komercinę riziką. Jei vadovas įmonės veikloje veikė ne įmonės, bet savo ar trečiųjų asmenų naudai, laikytina, kad jis tyčia pažeidė įmonės interesus ir elgėsi nelojaliai, išskyrus atvejus, kai laikomasi CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų taisyklių.

26Apeliacinio skundo argumentas, kad bankas laikė UAB „Balainis“ patikima įmone, kadangi kitaip nebūtų suteikęs banko garantijos, nesudaro pagrindo vertinti šios aplinkybės kaip paneigiančios apelianto nerūpestingumą ir neatsakingumą pervedant dideles pinigų sumas savo dukterinei įmonei, kuri taip pat buvo neatsakingai valdoma. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantis AB DnB banko raštas patvirtina, kad bankas, suteikdamas UAB „Balainis“ paskolą, nedavė sutikimo šiai įmonei investuoti ir skolinti lėšas kitam juridiniam asmeniui; suteiktos lėšos turėjo būti naudojamos apyvartinių lėšų papildymui (t. 3, b. l. 10). Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas pasielgė nesąžiningai ir panaudojo banko suteiktą paskolą ne pagal paskirtį.

27Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad apeliantas viršijo protingos ūkinės-komercinės rizikos ribas, buvo nelojalus ar veikė aiškiai aplaidžiai. Skolinant pinigus, nebuvo laikytasi visų reikiamų priemonių, siekiant nepakenkti savo vadovaujamai įmonei UAB „Balainis“. Nors apeliantas teigė, kad ketino vystyti stambų investicinį projektą, tačiau kartu turėjo realiai pasverti galimybes šį projektą įvykdyti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog jis netinkamai vadovavo likviduotai įmonei Proff Hus Gruppen Norge AS ir ši veikla nesiskyrė nuo kitose susijusiose įmonėse vykdytos veiklos, darytina išvada, kad ūkinė-komercinė rizika buvo didesnė nei įprastai. Investicijos į tam tikrus projektus, kai įmonės yra tvarkomos aplaidžiai, negali turėti teigiamų rezultatų.

28Kadangi, kaip nustatyta, Proff Hus Gruppen Norge AS įmonei apeliantas vadovavo aplaidžiai ir ši informacija jam buvo žinoma, todėl jis galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl finansinės operacijos pervedant dideles pinigų sumas kitai įmonei UAB „Balainis“ patirs nuostolių. Todėl pinigų skolinimas minėtai įmonei vertintinas kaip pažeidžiantis pateisinamos ūkinės rizikos ribas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas įrodė buvusio įmonės vadovo fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės-komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad buvo nustatyti apelianto neteisėti veiksmai.

29Dėl patirtos žalos

30Civiliniame kodekse yra įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia, jog turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2012). Taigi sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio nustatymo svarbu yra tai, jog turi būti atlyginta reali žala. Realūs nuostoliai deliktinėse prievolėse yra ne tik atsakomybės sąlyga, bet ir jos dydžio matas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. ir E. K. v. AB ,,Lietuvos energija” filialas, bylos 3K-3-157/2001).

31Šioje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad iš UAB „Balainis“ įmonei Proff Hus Gruppen Norge AS buvo pervesta viso 2 159 410 Lt (t. 1, b. l. 50-51). Pažymėtina, kad byloje apeliantas ir neginčijo šio fakto. Kadangi nurodyti pinigai įmonei buvo pervesti pažeidžiant protingos rizikos ribas, todėl visa ši suma laikytina UAB „Balainis“ padaryta žala. Konstatuotina, kad tarp atsiradusios žalos ir apelianto neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltės prezumpcijos apeliantas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė. Dėl to nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

32Dėl įrodymų vertinimo

33Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. , aiškindamas įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ne kartą yra pasisakęs, kad įrodinėjimo procese teismas gali pripažinti faktą įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, t. y. įvertinus ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, susiformuoja jo įsitikinimas to fakto buvimu; įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą; išvadas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo teismas daro remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011).

34Teisėjo kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir pateiktus įrodymus ir vadovavosi pateiktų įrodymų visuma. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Todėl vien ta aplinkybė, kad konkrečiai nebuvo pasisakyta dėl kai kurių apelianto pateiktų įrodymų, neleidžia teigti, kad jie teismo nebuvo įvertinti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apelianto skundą taip pat neturi pagrindo daryti išvadą, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantui, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės. Dėl to teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, susijusius su netinkamu įrodinėjimu ir įrodymų vertinimu pirmosios instancijos teisme (CPK 185 str.).

35Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei tinkamai, pagal CPK taisykles įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2 159 410 Lt žalos atlyginimui ir 5... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013... 9. 1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas, pervesdamas pinigus iš... 10. 2. Teismas pažeidė procesines teisės normas, nes neatsižvelgė į apelianto... 11. 3. Atsakovas nesikreipė, kad UAB „Balainis“būtų įtraukta į Proff Hus... 12. 4. Teismas neturėjo pagrindo šioje byloje remtis Norvegijos teismų... 13. Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių... 16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas buvusio įmonės vadovo civilinės... 17. Nustatyta, kad S. S.-J. nuo 2000 m. rugpjūčio 11 d. iki 2010 m. rugpjūčio 3... 18. Ieškovo teigimu, atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip įmonės vadovo... 19. Dėl įmonės vadovo atsakomybės sąlygų. ... 20. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu įmonės... 21. Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės... 22. Apeliantas teigia, kad pervesdamas 1 000 000 Lt Norvegijos kronų Proff Hus... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos... 24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasirėmė Norvegijos karalystės... 25. Įsteigęs keletą įmonių ir, kaip įmonės vadovas, disponuodamas dideliais... 26. Apeliacinio skundo argumentas, kad bankas laikė UAB „Balainis“ patikima... 27. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo... 28. Kadangi, kaip nustatyta, Proff Hus Gruppen Norge AS įmonei apeliantas vadovavo... 29. Dėl patirtos žalos... 30. Civiliniame kodekse yra įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas... 31. Šioje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad iš UAB „Balainis“ įmonei... 32. Dėl įrodymų vertinimo... 33. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad... 34. Teisėjo kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertino... 35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas,... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 37. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti...