Byla 2A-699-560/2018
Dėl statinio valdymo nuosavybės teise juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, VĮ Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba, išvadą teikianti institucija Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Statybinės ir apdailos prekės“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Statybinės ir apdailos prekės“ pareiškimą dėl statinio valdymo nuosavybės teise juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, VĮ Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba, išvadą teikianti institucija Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Pareiškėjas UAB „Statybinės ir apdailos prekės“ kreipėsi į teismą prašydamas, tam, jog įregistruoti nuosavybės teises, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas nuo 1994-01-26 nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – stoginę, pažymėtą 29I 1/g, unikalus Nr. 10985-0010-1291, 250 m2 ploto, 1 376 m3 tūrio (toliau – stoginė).
  2. Nurodė, jog jis buvo įsteigtas ir įregistruotas 1994-01-27 privatizavus valstybinę prekybos įmonę tuo pačiu pavadinimu. 1994-01-26 aktu pareiškėjui buvo perduotas buvęs valstybinis turtas ir nuosavybė. Pagal 1994-01-01 skiriamąjį balansą buvo sudarytas perduotų pagrindinių priemonių sąrašas. Tarp kitų daiktų buvo perduota ir ginčo stoginė, kuri tuometinėje inventorizacinėje byloje bei sąraše buvo pažymėta indeksu 10 I 1/g ir įvardinta kaip stelažai, nors tai buvo statinys. Nuo to laiko pareiškėjas stoginę valdo nuosavybės teise.
  3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog nėra aišku, ar pareiškėjo minimi 5 stelažai sudarė statinį indeksu 10 I 1/g, nėra įrodymų, jog statinys 10 I 1/g priklausė privatizuotai valstybinei įmonei „Statybinės ir apdailos prekės“ ir buvo privatizuoti pareiškėjo. Pareiškėjas neįrodė, jog įgijo nuosavybės teisę į stoginę įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu. Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, jog stoginė 10 I 1/g ir sandėlis 29 F 1/m nėra tas pats statinys, nes šiuo metu stoginė 10 I 1/g yra rekonstruota ir jos vietoje yra sandėlis 29 F 1/m, todėl nuosavybės teisės gali būti registruojamos tik pateikus statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktą.
  4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė nagrinėti bylą pagal atsiliepime pateiktą nuomonę. Nurodė, jog pareiškėjas gali įgyti nuosavybės teises į daiktą, kai yra visos įgyjamosios senaties sąlygos ir nėra įstatyme nustatytų išimčių.
  5. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, jog stoginės pirmieji kadastriniai matavimai buvo atlikti 1990-12-10 ir jos plotas buvo 750 kv. m. 1998-06-18 atliktų kadastrinių matavimų metu nustatyta, jog stoginės plotas 450 kv. m. Aplinkybę, jog plotas sumažėjo atlikus statybos darbus nustatė ir teismas įsiteisėjusiu sprendimu. Teismas nustatė, jog nėra statybos darbų teisėtumą patvirtinančių dokumentų. 2007-06-12 atlikus kadastrinius matavimus nustatyta, jog stoginė sumažėjo iki 250 kv. m. Statybą leidžiančių dokumentų pateikta nebuvo. Kadangi nėra statinio rekonstrukcijos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, todėl stoginė neturėtų būti pripažinta nuosavybės teisių objektu.
  6. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, jog stoginės statybai bei rekonstrukcijai buvo privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, o pabaigus statybos darbus turėjo būti surašytas statybos užbaigimo dokumentas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-22 sprendimu atmetė pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui 1994-01-26 aktu perduoto statinio pirminiu variantu nėra. Perduoto statinio vietoje yra kelis kartus perstatytas ir/ar rekonstruotas statinys. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog ginčo statinys būtų sukurtas įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog ginčo statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti įstatymų nustatyta tvarka. Pateikdamas šiuos dokumentus, pareiškėjas galėtų nuosavybės teises įforminti Nekilnojamojo turto registre. Tokiu atveju būtų suformuotas nekilnojamojo turto objektas ir nustatytos pareiškėjo nuosavybės teisės į turtą. Nesant tinkamai suformuoto nekilnojamojo turto objekto negali būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių į daiktą nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka. Taigi, pareiškėjas dėl ginčo statinio įteisinimo pirmiausia turi inicijuoti viešojo administravimo procedūras ir tokiu būdu ne teismo tvarka gali gauti dokumentus patvirtinančius jo nuosavybės teises į ginčo statinį. Teismas sprendė, jog pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8

  1. Pareiškėjas UAB „Statybinės ir apdailos prekės“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-22 sprendimą bei priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
  2. Nurodo, jog teismas klaidingai sprendė, jog 1994-01-26 aktu perduoto statinio pirminiu variantu nėra. Byloje nėra pateiktą įrodymų patvirtinančių, jog stoginė buvo nugriauta ar sunaikinta, taip pat – jog šį turtą valdo trečiasis asmuo. Tad logiška teigti, jog 1994 m. kartu su kitu privatizuojamos prekybos įmonės turtu perduodamas nekilnojamasis turtas negalėjo išnykti. Be to, teismas nurodė, jog šio turto ne apskritai nėra, o nėra neperstatytos stoginės.
  3. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog tai yra vienas ir tas pats nekilnojamojo turto objektas, įvardintas skirtingais indeksais bei dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių sumažėjusiu plotu. Stoginės konstruktyvas liko neperstatytas. Minėto turto dalį nugriovė UAB „Fegda“, todėl apeliantas neprivalėjo gauti leidimo rekonstrukcijai ar statinio nugriovimui. Teismas šių aplinkybių visiškai nevertino, dėl jų nepasisakė.
  4. 1994 m. priėmimo-perdavimo aktu perduoto ginčo nekilnojamojo turto indeksas iš 1011/g į 29Fl/m buvo pakeistas iki privatizavimo, tačiau šis faktas liko neįvertinas, dėl jo nepasisakyta.
  5. Kadangi stoginė nėra įregistruota kaip UAB „Statybinės ir apdailos prekės“ turtas, apeliantas negali statyti ir rekonstruoti statinį įstatymų nustatytą tvarka, t. y. viešojo administravimo būdu įteisinti nuosavybę į minėtą statinį.
  6. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo stoginė pastatyta iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo bei buvo įregistruota 1994 m., logiška, jog ji buvo pastatyta teisėtai. Dėl stoginės statybos teisėtumo ginčas nekilo, todėl sprendime nepagrįstai teigta, jog nepateikta įrodymų, jog statinys sukurtas teisėtai.
  7. Kadangi apeliantas neturi jo nuosavybės teises į stoginę pagrindžiančių dokumentų, jis negalėjo ir gauti leidimo rekonstruoti statinį. Atitinkamai, nuosavybę patvirtinančiam dokumentui esant neišlikus, apeliantas negalėjo jokia kita tvarka minėto dokumento gauti, todėl kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
  8. Apeliantas pateikė įrodymus, pagrindžiančius jo sąžiningą valdymą, siekdamas įregistruoti savo nuosavybės teises. Sąžiningo valdymo prezumpcija byloje nebuvo paneigta, byloje nėra jokių nesąžiningą valdymą pagrindžiančių duomenų bei duomenų patvirtinančių savavališką statybą ar stoginės rekonstrukciją, todėl teismas nepagrįstai atmetė pareiškimą.
  9. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus. Nurodo, jog teismas nuodugniai įvertinęs bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui, o pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką yra konstatuota, jog tam, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąją senatimi faktas būtų konstatuojamas, turi būti visų sąlygų visuma.
  10. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo spręsti dėl apeliacinio skundo teismo nuožiūra. Nurodo, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė visų privalomų pagrindų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Stoginė buvo rekonstruota, tad pareiškėjas privalėjo įrodyti, kad stoginė, kurios plotas yra 250 kv. m., buvo pastatyta/rekonstruota teisėtai.
  11. Pats apeliantas skunde pripažįsta, kad dalis stoginės buvo nugriauta. Tuo tarpu į bylą pateiktoje išvadoje konstatuota, kad stoginės statybai ir rekonstrukcijai privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, o pabaigus statybos darbus turėjo būti surašytas statybos užbaigimo dokumentas.
  12. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras, išvadą teikianti institucija Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas atmetamas.

  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1994-01-26 pareiškėjui buvo perduoti stelažai, kurie buvo pažymėti indeksu 10 I1/g. „VALDA“ nustatė, jog žemės sklype yra aštuoni pastatai, įskaitant ir pastatą 10 I1/g. Iš 1993-01-22 kadastrinių matavimų schemos matyti, kad anksčiau buvęs pastatas 10 I 1/g, kurio ilgis 50 m, plotis 15 m, plotas 750 kv. m, yra pastatu 29 F1/m, kurio ilgis 45,05 m, plotis 10,10 m, plotas 455 kv. m. 1997-03-06 inventorizacijos duomenimis stoginės 10 I1/g, kurios parametrai buvo 50 m ilgio, 15 m pločio, plotas 750 kv. m, nebėra, o yra objektas garažas 15 G1/m, kurio ilgis 45,05 m, plotis 10,10 m, plotas 455 kv. m. AB „VIRANGA“ prašė patikslinti pastato 10 I1/g plotą, nes nurodytas plotas 750 kv. m, o turi būti apie 450 kv. m. Iš 1998-06-25 nekilnojamojo turto registro tvarkytojo rašto matyti, jog buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, kad 1993-01-22 inventorizuota stoginė 10 I1/g, kurios užstatytas plotas 750 kv. m, ir jos vietoje esantis garažas, užstatytas plotas 455 kv. m., nėra tas pats statinys, todėl garažui suteiktas naujas indeksas 15 G1/m. Aplinkybę, jog sandėlis ir garažas yra toje pačioje vietoje stovintis statinys patvirtina pareiškėjo 1998-11-06 raštas, kuriame prašoma be pareiškėjo žinios suteiktą naują indeksą 15 G1/m atstatyti į buvusį 10 I1/g., šio pastato žymėjimas plane iš 15 G1/m buvo pakeistas į 29 F1/m. 1999-12-09 užfiksuota sandėlio 29 F1/m plotis 10,10 m, ilgis 45,05 m, plotas 455 kv. m.
  4. 2002-10-04 pareiškėjas pateikė prašymą nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dėl stoginės nuosavybės teisių registravimo. Registro tvarkytojas 2002-10-21 raštu prašymą atmetė. Šis sprendimas centrinio registratoriaus 2003-01-17 sprendimu buvo paliktas nepakeistas. Pareiškėjas 2003-04-01 pateikė pakartotinį prašymą įregistruoti statinį ir įregistruoti nuosavybės teises į ginčo statinį. Registro tvarkytojas 2005-05-02 sprendimu atsisakė įregistruoti nuosavybės teises, nes nėra valstybinės statybos priežiūros tarnybos sprendimo. Šis sprendimas buvo apskųstas Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2003-07-15 sprendimu paliko sprendimą nepakeistą nurodydama, kad rekonstrukcijai atlikti buvo reikalingas leidimas ir po rekonstrukcijos turėjo būti pateiktas tinkamumo naudoti aktas. Pastarasis sprendimas buvo skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2003-10-30 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I17-1628/03, nustatė, jog statinys buvo rekonstruotas, o tam reikėjo statybos leidimo, o rekonstruotam statiniui turėjo būti išduotas aktas, patvirtinantis rekonstruotos statinio tinkamumą naudotis. Vyriausiasis administracinis teismas 2004-02-05 nutartimi paliko galioti minėtą teismo sprendimą.
  5. 2005-03-18 pareiškėjas pateikė prašymą registruoti nuosavybės teises į stoginę, tačiau registro tvarkytojas jį atmetė. Pareiškėjas apskundė šį sprendimą centriniam registro tvarkytojui, bet skundas buvo atmestas. Pastarojo sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas 2006-02-03 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-476-10/05, dalį skundo paliko nenagrinėtu, dalį atmetė. Teismas nustatė, jog neatlikti patikslinti kadastriniai matavimai, kurie patvirtintų, jog ginčo statinys grąžintas į pradinę padėtį buvusią iki rekonstrukcijos. Taip pat nustatė, jog nepateikti nauji nuosavybės teises ar statinio suformavimo dokumentai nepateikti. Be to, objekto grąžinimą į pradinę padėtį teismas vertino, kaip pakartotinius rekonstravimo darbus, atliktus nesant statybą leidžiančių ir įteisinančių dokumentų.
  6. 2005-05-20 pareiškėjas pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių įregistravimo, tačiau registro tvarkytojas prašymą atmetė. Pareiškėjas apskundė šį sprendimą centriniam registro tvarkytojui, bet skundas buvo atmestas.
  7. 2006-09-11 buvo atlikti kadastriniai matavimai, kuriais nustatyta, jog statinio parametrai yra: ilgis 45,46 m, plotis 10,54 m, plotas 479 kv. m. Iš Vilniaus miesto savivaldybės protokolo matyti, kad pareiškėjas perduoda nuosavybės teises į neregistruoto pastato 29 F1/0 dalį, patenkančią į Vilniaus pietinio aplinkkelio sklypo ribas, šios dalies griovimo darbus atliks UAB „Fegda“. Iš 2007-06-26 atliktų kadastrinių matavimų bylos matyti, kad statinio 29 I1/g (ankstesnis žymėjimas 29 F1/m) plotis yra 10,54 m, ilgis 23,74 m, plotas 250 kv. m.

11Dėl apeliacinio skundo argumentų

  1. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino ir ištyrė į bylą pateiktus įrodymus tinkamai, visapusiškai ir išsamiai, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Bylos duomenų visuma patvirtina, kad stoginė buvo rekonstruota, t. y. tokia, kokia ji buvo perduota pareiškėjui, stoginė nėra išlikusi. Reikšmingai pakito stoginės plotas, oficialusis žymėjimas. Šios ir susijusios aplinkybės yra pagrindu konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad 1994-01-26 aktu perduoto statinio pirminiu variantu išlikusio nėra. Net jei būtų įrodyta, jog stoginės konstruktyvas liko neperstatytas, vien ši aplinkybė savaime neeliminuotų būtinybės įforminti stoginės rekonstrukciją įstatymų nustatyta tvarka.
  2. Kasacinis instancijos teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas, kad: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2013-12-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013). Juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi neegzistuoja ketvirtoji sąlyga, būtina jam nustatyti.
  3. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad ginčo stoginės rekonstrukcija ir/ar perstatymas, sąlygojęs atitinkamą jos ploto sumažėjimą, buvo įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjas siekia, kad būtų nustatyta, jog jis valdo stoginę nuosavybės teise, tad atitinkamai jo, kaip rūpestingo ir sąžiningo turto valdytojo ir savininko, atsakomybėje yra atlikti visas įstatymų nustatytas procedūras, būtinas stoginės sukūrimui ir įforminimui, nesvarbu stoginės rekonstrukciją ir/ar perstatymą vykdė pareiškėjas ar kitas asmuo. Aplinkybė, kad stoginės dalį nugriovė UAB „Fegda“, neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos įrodyti visas pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymui būtinąsias sąlygas ir, kaip minėta, ketvirtosios iš jų pareiškėjas neįrodė.
  4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog su teismo pareiga tinkamai atlikti įrodymų tyrimą ir vertinimą betarpiškai susijusi jo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą. Jos svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France, judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014, ir kt.). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai motyvavo ginčo procesinį sprendimą, aptarė esminius teisingam ginčo išsprendimui aspektus bei atsakė į pagrindinius pareiškėjo argumentus. Tad pareiškėjo argumentai, susiję su nepakankamu ir/ar netinkamu sprendimo motyvavimu, atmetami kaip nepagrįsti.
  5. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
  6. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

13Pareiškėjo UAB „Statybinės ir apdailos prekės“ apeliacinį skundą atmesti.

14Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai