Byla I-4729-815/2016
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėjas T. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).

52. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais.

62.1. Pasak pareiškėjo, jis nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. gydytas LAVL kamerų tipo palatoje Nr. 12. Ši kamerų tipo palata Nr. 12 yra dvivietė, jos plotas – apie 7 m2, joje pareiškėjas gydytas su dar vienu asmeniu. Nurodytoje kamerų tipo palatoje buvo šalta, drėgna, spintelės avarinės būklės, jų sutaisyti neįmanoma, nėra stalo, tad nebuvo kur valgyti ir rašyti, nebuvo karšto vandens, o čiužiniai nebuvo dezinfekuoti, be to, nebuvo kur išsiskalbti drabužių. Pasak pareiškėjo, jo gydymo LAVL metu įstaigos darbuotojai nusižengdavo teisės aktų reikalavimams ir piktybiškai rūkė, taip erzino besigydančius asmenis ir vertė juos kvėpuoti cigarečių dūmais.

72.2. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į LAVL administraciją, kuri ignoravo jo skundą, taip pat skundą pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, kuris pateikė atsakymą, neatitinkantį tikrovės.

82.3. Pasak pareiškėjo, gydymas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje prilygo kankinimui, taigi, buvo pažeistos pareiškėjo teisės, dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą: dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, emocinę depresiją, dėl to turėjo gerti vaistus nuo depresijos.

92.4. Pareiškėjas remiasi, be kita ko, Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, jo 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.271 straipsniais, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu.

10II

11Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 13–16).

121. Pareiškėjas LAVL gydytas nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 12 (plotas – 7,19 m2, 2 lovos).

132. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / ar suimtųjų, LAVL nefiksuojama, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja; taigi, duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti nėra galimybės.

143. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nebuvo nustatytos. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės) 111 ir 111.4 punktus iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL patalpose negali būti mažesnis kaip 5,1 m2.

154. LAVL apgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – ir Įstatymas), PĮ taisyklės, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK), taip pat Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas bei kiti sveikatos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai. LAVL teikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, jų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamą nepertraukiamą gydymą. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, kuriems šios paslaugos reikalingos. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti pažeistos (atsižvelgiant į atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų asmenų skaičių). Be to, LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, nustatytus BVK ir Įstatyme, be to, privalo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.

165. LAVL vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir PĮ eksploatavimo taisyklės), kuriose nenustatyta, kokie baldai turi būti įrengti pataisos įstaigos gyvenamojoje patalpoje. LAVL palatos minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir / arba keičiamas.

17Remiantis HN 76:2010 21 punktu, pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, jame turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą., tačiau pagal HN 76:2010 2 punktą veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

18LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, pagal poreikj, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimo. Visi atsiradę pažeidimai ir / ar neatitikimai higienos normai ar normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant LAVL turtą, šalinami per trumpiausius terminus, kiekvienais metais visos šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) LAVL panaudojamos ir gydomųjų skyrių patalpos nuolatos remontuojamos.

196. Pagal PĮ taisyklių 258 punktą ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybe gauti išskalbtą patalynę. Pagal HN 76:2010 67 punktą lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami, atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. LAVL dėl skalbinių skalbimo yra sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone. Pagal HN 76:2010 66 punktą lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba is audinių, tinkamų skalbti ir / arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, dezinfekavimo kameroje. LAVL esantis minkštasis inventorius dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje, visi dezinfekcijos darbai registruojami žurnale.

20Karštas vanduo nuolatos tiekiamas į dušines.

217. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir TKĮ) 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pagal HN 76:2010 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, pagal 14 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tokio pobūdžio informacija iškabinta visose LAVL palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose), taip pat iškabinti ir įspėjamieji užrašai ir (arba) ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti.

22Vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, tokio draudimo įgyvendinimu turi pasirūpinti LAVL (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinę bylą Nr. A756-1160/2012). Įvertinant aplinkybę, kad visuotinai žinomas TKĮ draudimas rūkyti sveikatos priežiūros įstaigoje / įstaigose, taip pat tai, kad informacija apie draudimą rūkyti iškabinta LAVL, LAVL administracija tinkamai pasirūpino šio draudimo įgyvendinimu. Administracinių teismų praktika rodo, kad LAVL pakankamais būdais ir (arba) priemonėmis užtikrina TKĮ įgyvendinimą (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. I-2020-189/2013, Nr. I-2503-189/2013, Nr. I-3903-281/2012).

23Bausmių vykdymo sistemą reglamentuojantys teisės aktai leidžia prekiauti ir (arba) vartoti tabako gaminius pataisos įstaigose. Atsižvelgiant į LAVL tikslinę paskirtį, t. y. asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, LAVL privalo vykdyti TKĮ. TKĮ nenustatyta galimybė skirstyti į rūkančiųjų ir (arba) nerūkančiųjų kameras, taip pat nenustato ir specialių rūkymo vietų, kadangi TKĮ draudimas galioja LAVL teritorijoje ir jos patalpose. LAVL vadovaujasi BVK 110 straipsnio 2 dalies 9 punktu (redakcija nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.), kuriame nurodyta, kad nuteistiesiems draudžiama turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose. LAVL imperatyviai laikosi visų minėtų nuostatų.

248. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LAVL veiklai vykdyti.

259. Dėl valstybės civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo

269.1. Remiantis LVAT praktika, valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį kyla, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos (šiuo atveju – LAVL) veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LAVL darbuotojai, deliktine atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina ir nustatyti, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos kilimą. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai kilusių pasekmių, kurių pagrindu pareiškėjas grindžia neturtinės žalo kilimą. Taip pat niekuo nepagrįsta prašoma priteisti neturtinės žalos suma.

279.2. Pareiškėjas neturtinę žala (jo manymu, kuri turi būti įvertinta pinigais) bei orumo pažeidimą kildina iš Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.

28Remiantis EŽTT praktika, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra gana reliatyvus, kuris priklauso nuo aplinkybių visumos, pavyzdžiui, nuo tokio elgesio trukmės, fizinio ir psichinio poveikio, sveikatos būklės ar net amžiaus. EŽTT, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, atsižvelgia į tai, ar tokio elgesio tikslas yra pažeminti asmenį, ar tai neigiamai paveiks asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu. Remiantis teismui pateikiamais pareiškėjo medicininiais dokumentais, LAVL darbuotojai pareiškėjui suteikė medicininę pagalbą, išrašant jo savijauta pagerėjo, palyginus su savijauta, tik atvykus į LAVL. Pareiškėjo argumentai, kad jis buvo kankinimas ar žeminamas jo orumas visiškai neturi pagrindo.

29Pažymėtina, kad pagal BVK 7 straipsnio 1 dalį, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

309.3. Pareiškėjas, apibūdindamas tariamai patirtą žalą, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą, taip pat niekuo nepagrįsta ir prašoma priteisti 7 000,00 Eur neturtinės žalos suma.

31Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

32I

33Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

341. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninei išdavė įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. 3360 verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012 m. gegužės 28 d. (b. l. 37).

352. Vilniaus VSC 2013 m. liepos 29 d. išdavė LAVL leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690 ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklai, nurodytai šiame leidime-higienos pase (b. l. 61).

363. Remiantis gydymo stacionare istorija, pareiškėjas LAVL gydytas nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 12 dėl infiltracinės plaučių tuberkuliozės (pagrindinė liga), lydinčioji liga – priklausomybės sindromas, vartojant alkoholį, psichikos ir elgesio sutrikimas (b. l. 17).

374. Remiantis 2013 m. balandžio mėn. darbų priėmimo aktu Nr. BD-346 ir 2014 m. birželio mėn. darbų priėmimo aktu Nr. BD-983, kamerų tipo palatoje Nr. 12 vykdyti remonto darbai (be kita ko, sienų, lubų, grindų, langų, lovų, radiatorių, sanitarinio mazgo, spintelių) (b. l. 33, 34–35).

385. Remiantis 2015m. liepos 17 d. pažyma Nr. BD-983, kamerų tipo palatoje Nr. 12 (plotas – 7,91 m2) buvo 2 vieno aukšto lovos, 2 spintelės, 1 pakaba, taip pat šioje patalpoje atskirtas sanitarinis mazgas (b. l. 18).

396. LAVL (užsakovė) 2014 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią ši įmonė įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nurodytų LAVL patalpų priežiūrą, išaiškinant kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą, atliekant kenkėjų naikinimą (1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo keliu, ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir užsakovės nurodytose patalpose stebėti užkrėstumą kenkėjais, užtikrinti kenkėjų naikinimą (4.1.2 punktas); užsakovei pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo paslaugas per ilgiau kaip per 3 darbo dienas (4.1.5 punktas) (b. l. 19–21).

407. Remiantis kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalo kopija, UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2014 m. sausio mėn.–2015 m. spalio mėn. Reguliariai vykdė LAVL patalpų priežiūrą dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) nenustatyta (b. l. 38–60).

418. Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Vilniaus VSC), atsakydamas į pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 17 d. Skundą dėl netinkamų higienos sąlygų LAVL, 2015 m. spalio 15 d. rašte Nr. 13-15(2.1.)-2-18730 „Dėl Jūsų skundo“, be kita ko, nurodė (b. l. 4–5):

428.1. Vilniaus VSC 2015 m. rugsėjo 25 d. atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę LAVL, kurios metu buvo vertintos higienos sąlygų LAVL kameroje-palatoje Nr. 12 atitiktis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 47:2011) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakyme Nr. V-946, patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 ,,Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir HN 47-1:2012) reikalavimams.

438.2. Vilniaus VSC patikrinimo metu nustatyta: LAVL kameroje-palatoje Nr. 12 sienų paviršiai buvo švarūs, pritaikyti lengvam valymui ir dezinfekcijai, tai atitiko HN 47-1:2012 1.14 punkto reikalavimus; minėtos kamerų tipo palatos sanitariniai techniniai įrenginiai (praustuvė, unitazas) buvo susidėvėję, tačiau vizualiai švarūs, techniškai tvarkingi ir atitiko HN 47:2011 38 punkto reikalavimus; kameroje-palatoje Nr. 12 buvo tinkamos naudoti nesulūžusios spintelės pasidėti asmeniniams daiktams; minėtoje kamerų tipo palatoje buvo nesuplyšusi, tinkama naudoti patalynė; patikrinimo metu rūkymo faktų LAVL patalpose bei teritorijoje nenustatyta.

448.3. HN 47:2011 18 punkte nurodyta, kad daugiavietėse sveikatos priežiūros įstaigų palatose turi būti ne daugiau kaip 4 lovos, minimalus plotas 1 lovai palatoje – 7 m2, tačiau pagal HN 47:2011 4 punktą HN 47:2011 l8 punkto reikalavimai taikomi tik naujai statomoms ir (ar) rekonstruojamoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, todėl HN 47:2011 reikalavimai dėl minimalaus ploto vienai lovai LAVL palatose užtikrinimo veikiančiam LAVL pastatui Vilniaus VSC negali taikyti.

458.4. Pagal pareiškėjo skunde nurodytą informaciją HN 47-1:2012 bei HN 47:2011 reikalavimų pažeidimų nenustatyta.

468.5. Pareiškėjo skundo dalis dėl galimai netinkamo LAVL darbuotojų elgesio perduota nagrinėti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pagal kompetenciją.

479. LAVL, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 17d. skundą, kuriame pareiškėjas tvirtino, jog LAVL buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, jog nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas bei Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimai (netinkamos laikymo sąlygos), 2015 m. lapkričio 3 d. rašte Nr. 7-651„Dėl skundo nagrinėjimo“, be kita ko, nurodė (b. l. 6–8):

489.1. Pareiškėjas LAVL gydytas nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 12 (plotas – 7,19 m2, 2 lovos). Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / ar suimtųjų, LAVL nefiksuojama, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja; taigi, duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti nėra galimybės.

499.2. HN 76:2010 ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos. Pagal PĮ taisyklių 111 ir 111.4 punktus iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL patalpose negali būti mažesnis kaip 5,1 m2.

509.3. LAVL apgyvendinimo tvarką reglamentuoja Įstatymas, PĮ taisyklės, BVK, taip pat Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas bei kiti sveikatos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai. LAVL teikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, jų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamą nepertraukiamą gydymą. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, kuriems šios paslaugos reikalingos. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti pažeistos (atsižvelgiant į atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų asmenų skaičių). Be to, LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, nustatytus BVK ir Įstatyme, be to, privalo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.

519.4. LAVL vadovaujasi PĮ eksploatavimo taisyklėmis, kuriose nenustatyta, kokie baldai turi būti įrengti pataisos įstaigos gyvenamojoje patalpoje. LAVL palatos minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir / arba keičiamas.

52Pagal PĮ eksploatavimo taisyklių 16.5 punktą, rengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, joje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nurodytoje nuostatoje taip pat nenustatyta, kad unitazas ar klozetas būtų uždengiamas. Unitazo uždengimas nenustatytas ir HN 76:2010.

539.5. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimo. Visi atsiradę pažeidimai ir / ar neatitikimai higienos normai ar normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant LAVL turtą, šalinami per trumpiausius terminus, kiekvienais metais visos šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) LAVL panaudojamos ir gydomųjų skyrių patalpos nuolatos remontuojamos.

549.6. HN 76:2010 ir HN 47-1:2010 nereglamentuoja čiužinių ir kito minkštojo inventoriaus susidėvėjimo lygio. Čiužiniai, patalynė, pižamos ir kt. atnaujinami ir / ar pakeičiami pagal susidėvėjimo lygį, atsižvelgiant į LAVL finansines galimybes.

559.7. Pagal PĮ taisyklių 258 punktą ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybe gauti išskalbtą patalynę. Pagal HN 76:2010 67 punktą lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami, atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. LAVL dėl skalbinių skalbimo yra sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone. Pagal HN 76:2010 66 punktą lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir / arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, dezinfekavimo kameroje. LAVL esantis minkštasis inventorius dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje, visi dezinfekcijos darbai registruojami žurnale.

569.8. TKĮ 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pagal HN 76:2010 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, pagal 14 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tokio pobūdžio informacija iškabinta visose LAVL palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose), taip pat iškabinti ir įspėjamieji užrašai ir (arba) ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti.

57Vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, tokio draudimo įgyvendinimu turi pasirūpinti LAVL (žr. LVAT administracinę bylą Nr. A756-1160/2012). Įvertinant aplinkybę, kad visuotinai žinomas TKĮ draudimas rūkyti sveikatos priežiūros įstaigoje / įstaigose, taip pat tai, kad informacija apie draudimą rūkyti iškabinta LAVL, LAVL administracija tinkamai pasirūpino šio draudimo įgyvendinimu. Administracinių teismų praktika rodo, kad LAVL pakankamais būdais ir (arba) priemonėmis užtikrina TKĮ įgyvendinimą (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. I-2020-189/2013, Nr. I-2503-189/2013, Nr. I-3903-281/2012).

58Bausmių vykdymo sistemą reglamentuojantys teisės aktai leidžia prekiauti ir (arba) vartoti tabako gaminius pataisos įstaigose. Atsižvelgiant į LAVL tikslinę paskirtį, t. y. asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, LAVL privalo vykdyti TKĮ. TKĮ nenustatyta galimybė skirstyti į rūkančiųjų ir (arba) nerūkančiųjų kameras, taip pat nenustato ir specialių rūkymo vietų, kadangi TKĮ draudimas galioja LAVL teritorijoje ir jos patalpose. LAVL vadovaujasi BVK 110 straipsnio 2 dalies 9 punktu (redakcija nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.), kuriame nurodyta, kad nuteistiesiems draudžiama turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose.

599.9. LAVL taip pat turi Vilniaus VSV0 2013 m. liepos 29 d. išduotą leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LAVL veiklai vykdyti.

6010. Remiantis LAVL Pravieniškių Sveikatos priežiūros tarnybos 2015 m. spalio 13 d. medicininiu pažymėjimu Nr. MP-PR-201, pareiškėjui nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (kodas F10.2) (dabar nevartoja), skirtas gydymas vaistu „mirtazapini“ (b. l. 3).

61II

621. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. J. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti neturtinės žalos 7 000 eurų atlyginimą pareiškėjui už jo, esą, netinkamas laikymo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas T. J. LAVL buvo laikomas tinkamomis sąlygomis.

632. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punktą (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes T. J. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 8 d.

643. Minėta, kad pareiškėjas T. J. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinę žalą 7 000 eurų.

653.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

66Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

67„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

68Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

69Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

703.2. Pabrėžtina, kad T. J. LAVL nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. gydytas Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 12 dėl infiltracinės plaučių tuberkuliozės (pagrindinė liga), lydinčioji liga – priklausomybės sindromas, vartojant alkoholį, psichikos ir elgesio sutrikimas (b. l. 17). Apibendrinus pateiktus duomenis, pareiškėjas LAVL buvo iš viso 11 parų. Kadangi pareiga pateikti įrodymus, kiek žmonių tuo metu buvo minėtose palatose, šio tipo bylose tenka LAVL administracijai, tai, jai šios pareigos neįvykdžius, konstatuotina, kad šioje įstaigoje buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkto (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) reikalavimai. Pabrėžtina, kad LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-190-442/2015), o jos motyvai, kad ji nėra kalta dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

713.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo LAVL palatose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas. Įrodymai, kad dėl LAVL kalinimo sąlygų, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, tame tarpe – ir psichinė, nepateikti. Ypač pabrėžtina, jog remiantis LAVL Pravieniškių Sveikatos priežiūros tarnybos 2015 m. spalio 13 d. medicininiu pažymėjimu Nr. MP-PR-201, pareiškėjui nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (kodas F10.2) (dabar nevartoja), skirtas gydymas vaistu „mirtazapini“ (b. l. 3).

723.4. Pareiškėjas, be kita ko, pateikė argumentus dėl higienos LAVL, ypač dėl kamerose esančių baldų netinkamos būklės, rūkymo.

73Teismas atkreipia dėmesį, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninei išdavė įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. 3360 verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012 m. gegužės 28 d. (b. l. 37), o Vilniaus VSC 2013 m. liepos 29 d. išdavė LAVL leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690 ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklai, nurodytai šiame leidime-higienos pase (b. l. 61). Teismas įvertina ir pateiktas fotonuotraukas, kuriose, be kita ko, užfiksuota ir baldų būklė (b. l. 24, 26, 27).

74Be to, LAVL siekiama palaikyti švarą. Antai, LAVL (užsakovė) 2014 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią ši įmonė įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nurodytų LAVL patalpų priežiūrą, išaiškinant kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą, atliekant kenkėjų naikinimą (1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo keliu, ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir užsakovės nurodytose patalpose stebėti užkrėstumą kenkėjais, užtikrinti kenkėjų naikinimą (4.1.2 punktas); užsakovei pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo paslaugas per ilgiau kaip per 3 darbo dienas (4.1.5 punktas) (b. l. 19–21). Remiantis kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalo kopija, UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2014 m. sausio mėn.–2015 m. spalio mėn. Reguliariai vykdė LAVL patalpų priežiūrą dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) nenustatyta (b. l. 38–60).

75Teismas taip pat įvertina ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 15 d. raštą Nr. 13-15(2.1.)-2-18730 „Dėl Jūsų skundo“ (b. l. 4–5), kuriame higienos normų pažeidimų, be kita ko, ir dėl rūkymo, nenustatyta.

763.5. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

77Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

78Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, tačiau, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (pareiškėjas T. J. LAVL 11 parų buvo laikomas netinkamai), nesant objektyvių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą dėl atsakovės veiksmų, apie tai, kad dvasiniai išgyvenimai būtų trukę itin ilgai, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ((minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“)), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), nuo 2015 m. liepos 1 d. – 325 eurai (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, į atsakovės pastangas užtikrinti pareiškėjui tinkamas kalinimo sąlygas, taip pat įvertinęs kompleksiškai visus pažeidimus (be kita ko, kamerų būklę), pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis LAVL įvertinamas 120 eurų, kuris priteistinas iš atsakovės, atstovaujamos LAVL. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 120 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

79Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

80Pareiškėjo T. J. skundą tenkinti iš dalies.

81Priteisti pareiškėjui T. J., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. (netinkamai laikytas 11 parų).

82Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

83Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėjas T. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su... 5. 2. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais.... 6. 2.1. Pasak pareiškėjo, jis nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 18... 7. 2.2. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į LAVL administraciją, kuri ignoravo... 8. 2.3. Pasak pareiškėjo, gydymas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje prilygo... 9. 2.4. Pareiškėjas remiasi, be kita ko, Europos žmogaus teisių ir laisvių... 10. II... 11. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės,... 12. 1. Pareiškėjas LAVL gydytas nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 18... 13. 2. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma... 14. 3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme... 15. 4. LAVL apgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo... 16. 5. LAVL vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos... 17. Remiantis HN 76:2010 21 punktu, pataisos namų kamerų tipo, karantino... 18. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, pagal poreikj, nepažeidžiant HN... 19. 6. Pagal PĮ taisyklių 258 punktą ne rečiau kaip kartą per savaitę... 20. Karštas vanduo nuolatos tiekiamas į dušines.... 21. 7. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir TKĮ) 19... 22. Vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, tokio draudimo įgyvendinimu... 23. Bausmių vykdymo sistemą reglamentuojantys teisės aktai leidžia prekiauti ir... 24. 8. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d.... 25. 9. Dėl valstybės civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo... 26. 9.1. Remiantis LVAT praktika, valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271... 27. 9.2. Pareiškėjas neturtinę žala (jo manymu, kuri turi būti įvertinta... 28. Remiantis EŽTT praktika, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3... 29. Pažymėtina, kad pagal BVK 7 straipsnio 1 dalį, vykdant bausmę, nesiekiama... 30. 9.3. Pareiškėjas, apibūdindamas tariamai patirtą žalą, apsiribojo bendro... 31. Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius... 32. I... 33. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:... 34. 1. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie... 35. 2. Vilniaus VSC 2013 m. liepos 29 d. išdavė LAVL leidimą-higienos pasą Nr.... 36. 3. Remiantis gydymo stacionare istorija, pareiškėjas LAVL gydytas nuo 2015 m.... 37. 4. Remiantis 2013 m. balandžio mėn. darbų priėmimo aktu Nr. BD-346 ir 2014... 38. 5. Remiantis 2015m. liepos 17 d. pažyma Nr. BD-983, kamerų tipo palatoje Nr.... 39. 6. LAVL (užsakovė) 2014 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr.... 40. 7. Remiantis kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalo kopija, UAB „Kenkėjų... 41. 8. Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Vilniaus VSC),... 42. 8.1. Vilniaus VSC 2015 m. rugsėjo 25 d. atliko operatyviąją visuomenės... 43. 8.2. Vilniaus VSC patikrinimo metu nustatyta: LAVL kameroje-palatoje Nr. 12... 44. 8.3. HN 47:2011 18 punkte nurodyta, kad daugiavietėse sveikatos priežiūros... 45. 8.4. Pagal pareiškėjo skunde nurodytą informaciją HN 47-1:2012 bei HN... 46. 8.5. Pareiškėjo skundo dalis dėl galimai netinkamo LAVL darbuotojų elgesio... 47. 9. LAVL, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 17d. skundą, kuriame... 48. 9.1. Pareiškėjas LAVL gydytas nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo... 49. 9.2. HN 76:2010 ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose,... 50. 9.3. LAVL apgyvendinimo tvarką reglamentuoja Įstatymas, PĮ taisyklės, BVK,... 51. 9.4. LAVL vadovaujasi PĮ eksploatavimo taisyklėmis, kuriose nenustatyta,... 52. Pagal PĮ eksploatavimo taisyklių 16.5 punktą, rengiant naujas arba... 53. 9.5. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, pagal poreikį, nepažeidžiant... 54. 9.6. HN 76:2010 ir HN 47-1:2010 nereglamentuoja čiužinių ir kito minkštojo... 55. 9.7. Pagal PĮ taisyklių 258 punktą ne rečiau kaip kartą per savaitę... 56. 9.8. TKĮ 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti... 57. Vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, tokio draudimo įgyvendinimu... 58. Bausmių vykdymo sistemą reglamentuojantys teisės aktai leidžia prekiauti ir... 59. 9.9. LAVL taip pat turi Vilniaus VSV0 2013 m. liepos 29 d. išduotą... 60. 10. Remiantis LAVL Pravieniškių Sveikatos priežiūros tarnybos 2015 m.... 61. II... 62. 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. J. skundą... 63. 2. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu... 64. 3. Minėta, kad pareiškėjas T. J. prašo teismą priteisti iš Lietuvos... 65. 3.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo... 66. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime... 67. „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė... 68. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo... 69. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos,... 70. 3.2. Pabrėžtina, kad T. J. LAVL nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m.... 71. 3.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas... 72. 3.4. Pareiškėjas, be kita ko, pateikė argumentus dėl higienos LAVL, ypač... 73. Teismas atkreipia dėmesį, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros... 74. Be to, LAVL siekiama palaikyti švarą. Antai, LAVL (užsakovė) 2014 m. sausio... 75. Teismas taip pat įvertina ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m.... 76. 3.5. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas,... 77. Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 78. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 79. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 80. Pareiškėjo T. J. skundą tenkinti iš dalies.... 81. Priteisti pareiškėjui T. J., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės,... 82. Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 83. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...