Byla 2A-112-241/2015
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Jurtinga“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių G. Ž. ir Z. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovėms G. Ž. ir Z. D. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Jurtinga“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių 4 666 185,96 JAV dolerių, 5 procentus dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad dalis jo finansinių reikalavimų buvo patenkinti trečiojo asmens bankroto byloje, reikalavimą dėl skolos priteisimo patikslino ir prašė priteisti 3 997 257,64 JAV dolerių skolą. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. liepos 28 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Jurtinga“ pasirašė kredito linijos sutartį Nr. 06-0055203-KL su visais pakeitimais ir papildymais, pagal kurią suteikė trečiajam asmeniui 14 000 000 JAV dolerių kredito liniją apyvartinėms lėšoms (naftos ir naftos produktų finansavimui). Pagal sutarties 8 dalį prievolių užtikrinimas numatytas visų bendrovei priklausančių prekių atsargų (įskaitant naftą ir naftos produktus, kurių įsigijimą finansuoja bankas), saugomų SIA „Ventspils nafta terminals“ terminale, esančiame Talsu 75, Ventspilyje, Latvijos Respublikoje, įkeitimu. Atsakovės su ieškovu 2007 m. rugpjūčio 6 d. pasirašė laidavimo sutartis Nr. 06-055203-KL-LA1 ir Nr. 06-055203-KL-LA2, kuriomis atsakovės įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu UAB „Jurtinga“ tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito linijos sutartį Nr. 06-0055203-KL. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartimi trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla ir joje 2010 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtinti ieškovo kreditoriniai reikalavimai. Trečiasis asmuo savo įsipareigojimų pagal kredito linijos sutartį bankui neįvykdė. Ieškovas reikalavimą pareiškė solidariosioms skolininkėms.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovių 3 997 257,64 JAV dolerių skolą, 5 procentus dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 16 969,50 Lt žyminio mokesčio. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad laidavimo sutarčių 3.1 punkte numatyta atsakovių solidarioji atsakomybė, pripažino nepagrįstu atsakovių argumentą, kad ieškovas pirmiausia turėtų nukreipti skolą į trečiąjį asmenį, o tik paskui į jas. Teismas pažymėjo, kad laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą; kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Teismas pabrėžė, kad tarp ieškovo ir atsakovių sudarytos laidavimo sutartys yra galiojančios, jų atsakovės įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijo; teismų sprendimais atsakovių ieškiniai dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmesti, todėl visos prievolės, susijusios su laidavimo sutartimis, yra galiojančios ir privalo būti vykdomos. Teismas pripažino nepagrįstu atsakovių argumentą, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog nėra iš atsakovių gavęs skolos, kurią prašo priteisti. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovo reikalavimas pagrįstas sutartimis, kurios buvo sudarytos tarp ieškovo ir trečiojo asmens bei atsakovių, kaip laiduotojų. Atsakovės, nesutikdamos su ieškovo reikalaujama suma, turi pateikti įrodymus, jog su ieškovu trečiasis asmuo arba jos yra atsiskaičiusios, tačiau tokių įrodymų atsakovės teismui nepateikė. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovių argumentus, kad trečiojo asmens turto turėjimas eliminuoja jų prievolę atsiskaityti su ieškovu. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog įmonė turi turto, nereiškia, jog jis yra arba bus realizuotas. Teismas nurodė, jog atsakovės nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo kaltę dėl trečiojo asmens privedimo prie bankroto. Teismo nuomone, posėdžio metu atsakovių atstovas rėmėsi prielaidomis, kurios negali būti įrodymais civilinėje byloje, o nesant įrodymų apie ieškovo prisidėjimą prie trečiojo asmens nemokumo būsenos, tokios aplinkybės teismas negalėjo pripažinti įrodyta. Teismas nesutiko su atsakovių pozicija, jog ieškovo nustatyti 0,08 procentų dydžio delspinigiai yra per dideli ir turėtų būti mažinami iki 0,02 procentų. Kasacinio teismo praktikoje nėra nustatytas konkretus dydis, kuris leistų teismui pripažinti, kad nustatytos netesybos yra per didelės. Teismas atkreipė dėmesį, kad netesybos galėtų būti pripažintos kaip neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, jeigu atsakovės būtų sudariusios vartojimo sutartį, ėmusios kreditą savo asmeninių poreikių tenkinimui. Nagrinėjamu atveju atsakovės laidavo už juridinį asmenį kaip verslo subjektą, jo sėkmės atveju būtų gavusios finansinės naudos, todėl nesėkmės atveju turi prisiimti riziką. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas turi teisę reikalauti priteisti skolą tiek iš pagrindinio skolininko ir laiduotojo bendrai, tiek iš bet kurių jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, teismas ieškovo ieškinį tenkino.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovės apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Aplinkybėms dėl ieškovo sąžiningumo, dėl ieškovo neišnaudotų galimybių patenkinti savo reikalavimą nustatyti bei visapusiškai įvertinti, ar ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo iš laiduotojų yra teisiškai pagrįstas, atsakovės prašo apeliacinės instancijos teismo išreikalauti iš trečiojo asmens bankroto administratoriaus šiuos įrodymus: BUAB „Jurtinga“ ieškovui adresuotus prašymus leisti parduoti UAB „Jurtinga“ prekes už visą sutarties laikotarpį; duomenis, kiek buvo sumokėta už prekių saugojimą nuo UAB „Jurtinga“ bankroto bylos iškėlimo iki prekių pardavimo; Rygos apygardos teismo sprendimą, kurio pagrindu ieškovui buvo išmokėta 500 000 Eur piniginė kompensacija. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

91. Teismo sprendimas priimtas vadovaujantis vien formaliais motyvais, nesprendžiant ieškovo nurodyto įsiskolinimo dydžio pagrįstumo, teisėtumo ir galimybės savo reikalavimą patenkinti kitu būdu, neišieškant skolos iš laiduotojų.

102. Ieškovas nepateikė, o teismas net esant atsakovių atstovo prašymui nepareikalavo ieškovo pateikti duomenis, kurių pagrindu bankas grindžia iš atsakovių reikalaujamą priteisti įsiskolinimą, kokių veiksmų bankas ėmėsi, siekdamas susigrąžinti pagal kredito linijos sutartį suteiktas ir įmonės negrąžintas pinigines lėšas ir kokios yra galimybės tai padaryti, kokie tarpusavio santykiai susiklostė tarp ieškovo ir UAB „Jurtinga“, kokia apimtimi bankas dalyvavo UAB „Jurtinga“ veikloje ir priiminėjo sprendimus dėl už ieškovo kredito linijos sutartimi suteiktas lėšas įsigyjamas prekes, kas nulėmė įsiskolinimo kreditoriui susidarymą, ar dėl skolos atsiradimo nėra kreditoriaus kaltės ir pan.

113. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovas su trečiojo asmens prekių saugotoju yra sudaręs taikos sutartį, pagal kurią buvo sumokėta 500 000 Eur, tačiau ieškovas atsisakė žymiai didesnės pinigų sumos, kurios išieškojimas ir sumokėjimas būtų sumažinęs arba net visiškai padengęs trečiojo asmens prievoles ieškovui bei tokiu atveju ieškovas nebūtų turėjęs reikalavimo atsakovėms. Teismas šio teismo sprendimo neišreikalavo, nors tik nustatęs ir visapusiškai įvertinęs šias aplinkybes galėjo daryti išvadą dėl nagrinėjamos bylos dalyko ir priimti teisiškai pagrįstą sprendimą.

124. Pagal CK 6.86 straipsnio nuostatas atsakovės privalėjo būti atleistos nuo atsakomybės, kadangi Rygos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. C04379210, kurio pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš BUAB „Jurtinga" bankroto administratorės ar ieškovo, buvo patvirtinta tarp ginčo šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią šalys atsisakė byloje pareikštų reikalavimų viena kitai bei susitarė, jog siekiant galutinai išspręsti ginčą dėl bendradarbiavimo sutarties Nr. 06-055203-KL/T2), RAB „Latvijas propane gaze“ įsipareigoja sumokėti AB „Swedbank“ 500 000 Eur kompensaciją. Ieškovas tokiu būdu atsisakė 5 999 316,40 Lt reikalavimo patenkinimo iš kitų užtikrinimo priemonių bei užkirto kelią laiduotojams ateityje pareikšti reikalavimą. Ieškovas taikos sutartimi atsisakęs reikalavimo prekių saugotojui, neturi teisės reikalauti atitinkamos sumos iš atsakovių.

135. Teismas vertino atsakovių atsakomybę pagal jų kartu su ieškovu sudarytas laidavimo sutartis neatsižvelgdamas į teisinius santykius, susiklosčiusius tarp ieškovo ir trečiojo asmens, tokiu būdu pažeisdamas teisės normas, reglamentuojančias laidavimą, ir nepaisydamas su tuo susijusios kasacinio teismo praktikos. Spręsdamas dėl laiduotojo atsakomybės teismas negali neatsižvelgti į pagrindinio skolininko prievolės kreditoriui apimtį – tik nustačius, kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp skolininko ir kreditoriaus, koks yra skolininko prievolės kreditoriui dydis, ar prievolė kreditoriui nėra įvykdyta dėl skolininko ar kreditoriaus kaltės ir kt., gali būti vertinamas laiduotojo atsakomybės klausimas, nes prievolė pagal laidavimo sutartį yra šalutinė ir priklausanti nuo pagrindinės prievolės.

146. Teismas turėjo pripažinti, kad trečiojo asmens įsiskolinimas ieškovui susidarė ir dėl paties ieškovo kaltės, šiam nepakankamai kontroliuojant savo pasirinkto prekių saugotojo veiksmus.

157. Bankroto procese buvo sudaromos trečiajam asmeniui priklausančio ir ieškovui įkeisto turto pirkimo-pardavimo sutartys ir buvo dengiamas ieškovo kreditorinis reikalavimas. Ieškovas turėjo pagrįsti, kokia apimtimi skola kreditoriui buvo padengta iš įkeisto turto pardavimo. Ieškovui tokių duomenų nepateikus ir teismui jų neišreikalavus, teismas priteisė ieškovui iš atsakovių didesnę įsiskolinimo sumą, nei ji yra likusi iš tikrųjų

168. Teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nenustatė bei visapusiškai ir objektyviai neįvertino esminę reikšmę turinčių bylos aplinkybių, susijusių su trečiojo asmens įsiskolinimo kreditoriui dydžiu, įsiskolinimo susidarymo aplinkybėmis, ieškovo sąžiningumu, ieškovo galimybėmis patenkinti savo reikalavimą ir susigrąžinti skolą, kas lemia laiduotojų atsakomybę pagal jų su ieškovu sudarytas laidavimo sutartis ir atitinkamai ieškovo pareikšto reikalavimo šioje byloje pagrįstumą.

179. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą – nors savo reikalavimo pagrįstumą byloje turėjo įrodyti ieškovas, teismas pripažino ieškovo argumentus dėl įsiskolinimo dydžio pagrįstais, nepaisant to, kad ieškovas nepateikė leistinų skolos dydį pagrindžiančių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad atsakovės, nesutikdamos su ieškovo reikalaujama priteisti suma, turi pateikti įrodymus, jog su ieškovu trečiasis asmuo arba jos yra atsiskaičiusios. Tokios galimybės bylos nagrinėjimo metu atsakovės neturėjo – ieškovas nepateikė, o teismas, nors to prašė atsakovės, neišreikalavo iš trečiojo asmens bankroto administratorės reikšmingų bylos nagrinėjimui dokumentų, parodančių, kokia apimtimi ieškovo kreditorinis reikalavimas buvo ar galėjo būti patenkintas bankroto procese.

1810. Teismas pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą. Teismo sprendimo motyvai, kuriais tenkinamas ieškovo reikalavimas, yra trumpi, neišsamūs, formalūs ir neatskleidžiantys nagrinėjamos bylos esmės.

19Ieškovas su atsakovių apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti, o prašymo dėl dokumentų išreikalavimo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

201. Nepagrįsti atsakovių argumentai, jog dėl papildomų įrodymų neišreikalavimo jų teisės buvo pažeistos. CPK 226 straipsnis nustato, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Iki paskutiniojo teismo posėdžio apeliantės nebuvo pateikusios prašymų dėl dokumentų išreikalavimo, taip pat nebuvo pateikusios įrodymų, kad dokumentų, kuriuos prašo išreikalauti negali gauti pačios. CPK 245 straipsnis nustato, kad nagrinėjant bylą teismo posėdyje teismas turi teisę atmesti dalyvaujančių byloje asmenų prašymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau, jeigu tokių prašymų tenkinimas užvilkins bylos nagrinėjimą, todėl teismas pagrįstai netenkino atsakovių prašymo dėl įrodymų išreikalavimo.

212. Apeliantės nepagrįstai nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių prašomą priteisti skolą. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. sausio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-747-265/2010, patvirtino ieškovo kreditorinius reikalavimus. Byloje yra surinkti duomenys apie tai, kokią pinigų sumą dengiant kreditorinius reikalavimus ieškovas yra gavęs BUAB „Jurtinga“ bankroto proceso metu.

223. Apeliantės nepagrįstai teigia, kad jos turi būti atleistos nuo atsakomybės pagal CK 6.86 straipsnį. Ieškovas neatsisakė pirmenybės patenkinti savo reikalavimą bei neatsisakė kito ieškovui nustatyto UAB „Jurtinga“ prievolės pagal kredito linijos sutartį įvykdymo užtikrinimo. Apeliančių nurodoma aplinkybė, susijusi su 500 000 Eur pagal taikos sutartį iš BUAB „Jurtinga“ prekių saugotojo gavimu, patvirtina priešingas aplinkybes – ieškovas siekė ir dėjo visas įmanomas pastangas gauti savo reikalavimo patenkinimą ir sumažinti nuostolius.

234. Apeliančių nurodomos aplinkybės, susijusios su CK 6.76 straipsnio aiškinimu, neturi reikšmės ginčo sprendimui, nes 2010 m. sausio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-747- 265/2010, buvo patvirtinti ieškovo kreditoriniai reikalavimai BUAB „Jurtinga“ bankroto byloje. Tvirtinant kreditorinius reikalavimus buvo nustatinėjamas skolos dydis ir kitos reikšmingos aplinkybės, todėl minėta nutartis turi prejudicinę reikšmę. Klaipėdos apygardos teismo nutarčiai, kuria buvo patvirtinti ieškovo kreditoriniai reikalavimai, įgijus res judicata galią iš naujo nagrinėti trečiojo asmens, o tuo pačiu ir apeliančių, skolos dydį nėra teisinio pagrindo.

245. Apeliantės nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir tuo pažeidė CPK 178 straipsnį. Atsakovės neteisios, teigdamos, kad teismas įrodinėjimo naštą dėl skolos dydžio nepagrįstai perkėlė apeliantėms. Ieškovas teikė įrodymus ir įrodinėjo sumažėjusios solidarios trečiojo asmens ir apeliančių skolos dydį, todėl apeliantės nepagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes sprendimą priėmė neįvertinęs aplinkybių, susijusių su trečiojo asmens skolos ieškovui dydžiu.

256. Atsakovės nepagrįstai teigia, kad sprendimas turi būti panaikintas dėl to, jog jo motyvai yra trumpi, neišsamūs, formalūs ir neva visiškai neatskleidžiantys bylos esmės ir tokiu būdu buvo pažeista atsakovių teisė į teisingą teismą. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

267. Atsakovės nepagrįstai prašo išreikalauti papildomus įrodymus. Apeliantės naujų įrodymų išreikalavimą nepagrįstai sieja su tuo, neva teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti. Apeliantės kartu su apeliaciniu skundu nepateikia naujų įrodymų, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir kuriuos buvo atsisakyta priimti, o tik prašo juos išreikalauti. Teismas, išnagrinėjęs ginčą ir tinkamai kvalifikavęs teisinius santykius, pagrįstai nusprendė, kad byloje surinkti įrodymai pilnai patvirtina ieškinio reikalavimus, todėl sprendimo priėmimo stadijoje pagrįstai neatnaujino bylos nagrinėjimo ir nepareikalavo papildomų įrodymų, kurie būtų reikšmingi sprendžiant šį ginčą.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

29Byloje nustatyta, kad 2006 m. liepos 28 d. ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB „Jurtinga“ pasirašė kredito linijos sutartį Nr. 06-0055203-KL su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, kuria suteikė trečiajam asmeniui 14 000 000 JAV dolerių kredito liniją apyvartinėms lėšoms (naftos ir naftos produktų finansavimui) (1 t., 29-33, 34, 35, 36, -37, 38, 39, 40, 41, 42-43, 44-45, 46-48, 49-50 b. l.). Pagal sutarties 8 dalį prievolių užtikrinimas numatytas visų bendrovei priklausančių prekių atsargų (įskaitant naftą ir naftos produktus, kurių įsigijimą finansuoja bankas), saugojamų SIA „Ventspils nafta terminals“ terminale, esančiame Talsu 75, Ventspilyje, Latvijos Respublikoje, įkeitimu. Atsakovės su ieškovu 2007 m. rugpjūčio 6 d. pasirašė laidavimo sutartis Nr. 06-055203-KL-LA1 ir Nr. 06-055203-KL-LA2, pagal kurias įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu trečiasis asmuo tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kreditavimo sutartį Nr. 06-0055203-KL (1 t., 51-52, 53, 54, 55, 56-57, 58, 59, 60 b. l.). Ieškovas 2009 m. liepos 9 d. pranešimais informavo atsakoves apie pagrindinio skolininko nevykdomus įsipareigojimus, susidariusį 5 054 115,80 JAV dolerių įsiskolinimą, ir nurodė, kad joms nevykdant savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis, ieškovas kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo ir bankroto bylos pagrindiniam skolininkui iškėlimo (1 t., 61, 62 b. l.). Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartimi trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla, 2010 m. sausio 20 d. nutartimi ir vėlesniais patikslinimais patvirtinti ieškovo kreditoriniai reikalavimai (1 t., 113 b. l.). Trečiasis asmuo savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį bankui neįvykdė. Ieškovas reikalavimą pareiškė solidariosioms skolininkėms. Atsakovės 2011 m. birželio 17 d. kreipėsi į teismą prašydamos minėtas laidavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis, kadangi jos sudarytos esant ekonominiam spaudimui. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1863-460/2011, jų ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 12 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-506/2013).

30Byloje kilo ginčas dėl atsakovių, kaip laiduotojų, pareigos atsakyti ieškovui už trečiojo asmens prievolių pagal kredito linijos sutartį neįvykdymą. Atsakovių nuomone, jos turėtų būti atleistos nuo tokios pareigos vykdymo CK 6.86 straipsnio pagrindu, taip pat turi būti konstatuota ieškovo kaltė dėl trečiojo asmens skolos susidarymo. Atsakovės nurodo, jog teismas neįvertino bylai svarbių atsakovių nurodytų aplinkybių, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo tarp šalių naštą, ją nepagrįstai perkeldamas atsakovėms, todėl priimtas sprendimas turi būti panaikintas. Teisėjų kolegija su šiais atsakovių argumentais nesutinka.

31Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies prievolės. CK 6.77 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu. Byloje nustatyta, kad atsakovės su ieškovu 2007 m. rugpjūčio 6 d. sudarė laidavimo sutartis, kuriomis atsakovės įsipareigojo už kredito gavėją – trečiąjį asmenį – atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito linijos sutartį Nr. 06-055203-KL. Pagrindiniam skolininkui nevykdant prievolės pagal nurodytą kredito linijos sutartį, ieškovas dėl šių įsipareigojimų vykdymo kreipėsi į laiduotojas, o joms šių įsipareigojimų neįvykdžius ieškovas kreipėsi į teismą. CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Ieškovas pareiškė atsakovėms reikalavimą, kylantį iš laidavimo teisinių santykių. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1863-460/2011) atmetė ieškovių G. Ž. ir Z. D. ieškinius atsakovui AB „Swedbank“ ir trečiajam asmeniui BUAB „Jurtinga“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 12 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-506/2013). Taigi atsakovių sudarytos laidavimo sutartys yra galiojančios, nenuginčytos, todėl ieškovas turi teisinį pagrindą kreiptis į atsakoves dėl trečiojo asmens prievolių pagal kredito linijos sutartį įvykdymo.

32Negalima sutikti su atsakovių argumentais, kad teismas nenustatė atsakovių skolos dydžio ir kad ieškovas nepateikė duomenų, kurių pagrindu grindžia iš atsakovių reikalaujamą priteisti įsiskolinimo sumą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Iš esmės ta pati šalių pareiga yra įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir jo faktinis pagrindas. Šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą laiduotojoms, kurios įsipareigojo atsakyti už trečiojo asmens prisiimtus įsipareigojimuos pagal kredito linijos sutartį. Taigi ieškovas privalėjo įrodyti savo reikalavimo teisinį pagrindą ir įrodyti atsakovių prievolės atsakyti už trečiojo asmens skolas dydį, o atsakovės privalėjo įrodyti, kad pareigos atsakyti neturi arba jos apimtis yra mažesnė. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovės, nesutikdamos su atsakovo reikalaujama suma, privalo pateikti įrodymus, jog su ieškovu trečiasis asmuo ar jos yra atsiskaičiusios. Atsakovių įsitikinimu, tokiu nurodymu teismas pažeidė įrodinėjimo tarp šalių paskirstymo pareigą, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti netinkamo įrodinėjimo naštos tarp šalių paskirstymo fakto.

33Trečiojo asmens sudaryta kredito sutartis, atsakovių sudarytos laidavimo sutartys ir skolos paskaičiavimo detalizacijos pagrindžia ieškovo reikalavimą. Atsakovės neginčija kredito suteikimo fakto ar jo dydžio, o kvestionuodamos skolos sumą, nepateikė įrodymų, kad susidariusio įsiskolinimo suma yra mažesnė, kad dalis jos yra sumokėta trečiojo asmens ar jų pačių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas nenustatė atsakovių skolos dydžio. Ieškovas nurodė susidariusios skolos pobūdį ir jos dydį, taip pat pateikė detalius skolos paskaičiavimus (1 t., 64, 65 b. l.), jos patikslinimus atsižvelgiant į sumažėjusį pagrindinio skolininko įsipareigojimą (2 t., 5, 6-12, 99 b. l.). Atsakovės savo teiginių, jog skundžiamu sprendimu teismas priteisė didesnę įsiskolinimo sumą nei ji yra iš tikrųjų, nepagrindžia jokiais įrodymais. Pagrindinio skolininko (trečiojo asmens) skolos faktas ir dydis konstatuotas jo bankroto byloje (Nr. B2-31-265/2015), nutartimi patvirtinus ieškovo finansinį reikalavimą – 2010 m. sausio 20 d. reikalavimas sudarė 14 198 957,58 Lt; 2011 m. balandžio 6 d. – 12 217 038,27 Lt, o 2015 m. sausio 28 d. – 10 251 610,06 Lt. Trečiojo asmens UAB „Jurtinga“ bankroto byloje ieškovas pareiškė finansinius reikalavimus pagal dvi kredito linijos sutartis. Atsakovės laidavo tik už vienos trečiojo asmens pasirašytos kredito linijos sutarties prievolių įvykdymą, todėl šioje byloje atsakovėms pareikštas reikalavimas tik dėl trečiojo asmens skolos pagal kredito linijos sutartį Nr. 06-055203-KL. CK 6.81 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Taigi laidavimo prievolės akcesoriškumas lemia tai, kad atsakovės pagal laidavimo sutartį atsako ta pačia apimtimi kaip pagrindinis skolininkas, todėl jų prievolės dydis negali būti didesnis už trečiojo asmens pagal kredito linijos sutartį Nr. 06-055203-KL. Be to, kasacinio teismo yra nurodyta, kad išieškojimo dydis, prievolę priverstinai vykdant iš kelių solidariųjų bendraskolių turto, kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2014).

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija išaiškino, kad laiduotojo prievolės solidarumas reiškia kreditoriaus pasirinkimo teisę – kam ir kaip pareikšti reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Taigi teismas neprivalėjo spręsti dėl ieškovo galimybės savo reikalavimą patenkinti kitu būdu, neišieškant skolos iš laiduotojų. Kita vertus, byloje nustatyta, kad trečiojo asmens bankroto byloje ieškovui įkeistas turtas buvo parduotas ir iš šio turto pardavimo gautomis lėšomis buvo mažinamas trečiojo asmens įsiskolinimas, tuo pačiu tikslinamas ir šioje byloje laiduotojoms pareikšto reikalavimo dydis (2 t., 2-4, 5, 6-12 b. l.).

35Atsakovės savo pareigos atsakyti už trečiojo asmens skolas nebuvimą įrodinėja CK 6.86 straipsniu, kuriame įtvirtina, kad kai kreditorius atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo, laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teisės atsisakymas kvalifikuotinas kaip juridinę reikšmę turintis veiksmas – asmens valios panaikinti savo civilinę teisę ir ją atitinkančią kito asmens pareigą, išraiška, t. y. vienašalis sandoris (CK 1.63 str. 1, 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2014). Ši įstatymo norma nagrinėjamam ginčui netaikytina. Ieškovas buvo trečiojo asmens įsigytų prekių įkaito turėtojas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų atsisakęs įkeitimo teisės. Byloje esanti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartis patvirtina, kad ieškovas į trečiojo asmens kreditorių sąrašą bankroto byloje buvo įtrauktas kaip įkaito turėtojas su 14 198 957,58 Lt finansiniu reikalavimu (1 t., 113 b. l.). Ši aplinkybė paneigia atsakovių argumentus dėl ieškovo prievolių įvykdymo užtikrinimo – įkeitimo teisės – atsisakymo. Ieškovas savo, kaip įkaito turėtojo, privilegijuotos padėties neatsisakė, jo reikalavimas buvo tenkinamas pirmiau už kitus kreditorius iš trečiajam asmeniui priklausančio ir ieškovui įkeisto turto. Kitų (be įkeitimo ir laidavimo) nustatytų trečiojo asmens prievolių pagal kredito linijos sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonių nebuvo. Aplinkybė, kad Latvijos teisme ieškovas ir trečiasis asmuo su trečiojo asmens prekių saugotoju RAB „Latvijas propane gaze“ sudarė taikos sutartį, negali būti vertinama kaip ieškovo pirmenybės teisės patenkinti savo reikalavimą atsisakymas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šį faktą vertinti kaip pažeidžiantį atsakovių interesus. Nėra duomenų, kad procesinis teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta taikos sutartis, panaikintas ar pripažintas prieštaraujančiu trečiojo asmens interesams. Taikos sutartimi šalys abipusių derybų ir kompromisų būdu išsprendžia tarp šalių kilusį ginčą. Teismui nėra pateikta duomenų apie kilusio ginčo pobūdį, nėra aiškus ir pareikšto reikalavimo nurodytoje byloje pagrįstumas ir realumas, todėl aplinkybė, kad buvo sudaryta taikos sutartis, kuria ieškovas gavo 500 000 Eur ir šia suma buvo sumažintas trečiojo asmens įsiskolinimas, nesudaro pagrindo taikyti CK 6.86 straipsnyje įtvirtintos galimybės atleisti atsakoves nuo laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės nepaneigė savo prievolės atsakyti už trečiojo asmens skolas egzistavimo.

36Atsakovės prašo išreikalauti duomenis apie tai, kiek buvo sumokėta už prekių saugojimą nuo trečiojo asmens bankroto bylos iškėlimo iki prekių pardavimo. Teisėjų kolegijos nuomone, šie duomenys nėra susiję su nagrinėjama byla, kadangi iš atsakovių neprašoma priteisti už prekių saugojimą sumokėto užmokesčio. Atsakovių prašomi išreikalauti viso kreditavimo sutarties galiojimo metu trečiojo asmens ieškovui adresuoti prašymai leisti parduoti prekes taip pat šioje byloje neturi lemiamos reikšmės. Atsakovės teigia, jog bankas, kaip trečiojo asmens už ieškovo suteiktą kreditą įsigytų prekių įkaito turėtojas, neleido trečiajam asmeniui parduoti turimų prekių, o vėliau jos buvo parduotos už žymiai mažesnę nei galėjo būti parduotos ankščiau kainą, ir tai nulėmė trečiojo asmens bankrotą. Atsakovių nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovės įrodinėja trečiojo asmens dėl ieškovo veiksmų patirtų nuostolių faktą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo veiksmų teisėtumas civilinės atsakomybės aspektu šioje byloje nėra nagrinėjamas. Atsakovės, manydamos, jog egzistuoja pagrindas ieškovo civilinei atsakomybei už dėl ieškovo veiksmų atsakovėms kilusią žalą, gali reikšti atitinkamą reikalavimą ieškovui dėl tokios žalos atlyginimo ir įrodinėti ieškovo civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų visumą (CK 6.246 str.-6.249 str.).

37Atsakovių nuomone, teismas vertino atsakovių atsakomybę pagal laidavimo sutartis, tačiau neatsižvelgė į ieškovo ir trečiojo asmens teisinius santykius, tokiu būdu pažeisdamas laidavimą reglamentuojančias teisės normas. Atsakovių cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodoma, kad laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės; kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolingas skolininkas, o jeigu laiduojama suma viršija skolą, ji turi būti sumažinta iki skolos dydžio, nepaneigia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nepatvirtina, jog teismas šia praktika nesivadovavo, nuo jos nukrypo, kad kitaip aiškino ir kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius ginčo teisinius santykius.

38Atsakovės nepateikė įrodymų, kad ieškovas neturi finansinių reikalavimų trečiojo asmens bankroto byloje, kad pagrindinis skolininkas yra atsiskaitęs, todėl ieškovo reikalavimas joms pareikštas nepagrįstai. Priešingai, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimu dėl trečiojo asmens pabaigos konstatuotas nepatenkintas ieškovo 10 251 610,06 Lt finansinis reikalavimas. Pažymėtina, kad ieškovas trečiojo asmens bankroto byloje buvo pareiškęs reikalavimus pagal dvi kredito sutartis. Minėtame teismo sprendime nėra atskirai išskirta pagal kokias sutartis yra susidaręs ieškovo kreditorinis reikalavimas, tačiau iš atsakovių ieškovui priteista skola neviršija ieškovo nepatenkinto kreditorinio reikalavimo. Atsakovių cituojamos laidavimo teisinius santykius reglamentuojančios normos užtikrina atsakovių teisių apsaugą ta apimtimi, kokia yra pagrindinio skolininko prievolė ieškovui pagal kredito linijos sutartį, už kurios įvykdymą laidavo atsakovės.

39Atsakovės teigia, jog teismas neįvertino ieškovo ir trečiojo asmens teisinių santykių: ieškovo dalyvavimo trečiojo asmens ūkinėje-komercinėje veikloje, skolos susidarymo aplinkybių bei jos dydžio. Nagrinėjamoje byloje nėra pareikšto reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, todėl teismas nenagrinėja banko veiksmų teisėtumo jam bendradarbiaujant su trečiuoju asmeniu. CK 6.64 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai atleisti jį nuo prievolės vykdymo. Pagal ieškovą ir trečiąjį asmens siejusius teisinius santykius, ieškovas pagal kreditavimo sutarties sąlygas turėjo pareigą perduoti trečiajam asmeniui tam tikros sumos kredito liniją, o trečiasis asmuo turėjo pareigą kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas. Atsakovės neįrodė, kad ieškovas pažeidė prievolę, susijusią su kredito linijos sutartyje nustatytų įsipareigojimų vykdymu, todėl neįrodė teisinio pagrindo atleisti jas nuo prievolės vykdymo egzistavimo.

40Negalima sutikti su atsakovių argumentais, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, nenustatė bei objektyviai neįvertino esminę reikšmę turinčių bylos aplinkybių, susijusių su trečiojo asmens įsiskolinimo susidarymo aplinkybėmis, ieškovo sąžiningumu. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismas padarė teisingą išvadą dėl atsakovių atsakomybės ieškovui pagal laidavimo sutartis; nesant byloje įrodymų, paneigiančių trečiojo asmens skolos faktą ir jos dydį, teismas pagrįstai skolos sumą priteisė iš atsakovių kaip solidariųjų skolininkių.

41Negalima sutikti su atsakovių argumentais, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir tokiu būdu pažeidžiamos jų teises į teisingą teismą. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios praktikos laikosi iš Lietuvos Aukščiausias Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008). Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai motyvavo priimtą sprendimą apeliančių nurodomu laidavimo prievolės klausimu.

42Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu sprendė dėl atsakovių prievolės atsakyti už trečiojo asmens skolas egzistavimo, teisingai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo pareigą, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

43Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi atsakovėms atidėtas 33 339 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo (3 t., 34-35 b. l.). Atsakovių apeliacinį skundą atmetus, valstybei iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinas 33 339 Lt (9 655,64 Eur) žyminis mokestis (CPK 84 str., 93 str.).

45Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

46Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

47Priteisti valstybei iš atsakovių G. Ž., a. k. ( - ) ir Z. D., a. k. ( - ) po 4 827,82 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt septynis eurus ir 82 centus) už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovės apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m.... 9. 1. Teismo sprendimas priimtas vadovaujantis vien formaliais motyvais,... 10. 2. Ieškovas nepateikė, o teismas net esant atsakovių atstovo prašymui... 11. 3. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovas su trečiojo asmens... 12. 4. Pagal CK 6.86 straipsnio nuostatas atsakovės privalėjo būti atleistos nuo... 13. 5. Teismas vertino atsakovių atsakomybę pagal jų kartu su ieškovu sudarytas... 14. 6. Teismas turėjo pripažinti, kad trečiojo asmens įsiskolinimas ieškovui... 15. 7. Bankroto procese buvo sudaromos trečiajam asmeniui priklausančio ir... 16. 8. Teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės... 17. 9. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą – nors savo... 18. 10. Teismas pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą. Teismo sprendimo motyvai,... 19. Ieškovas su atsakovių apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti, o... 20. 1. Nepagrįsti atsakovių argumentai, jog dėl papildomų įrodymų... 21. 2. Apeliantės nepagrįstai nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų,... 22. 3. Apeliantės nepagrįstai teigia, kad jos turi būti atleistos nuo... 23. 4. Apeliančių nurodomos aplinkybės, susijusios su CK 6.76 straipsnio... 24. 5. Apeliantės nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai paskirstė... 25. 6. Atsakovės nepagrįstai teigia, kad sprendimas turi būti panaikintas dėl... 26. 7. Atsakovės nepagrįstai prašo išreikalauti papildomus įrodymus.... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 29. Byloje nustatyta, kad 2006 m. liepos 28 d. ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB... 30. Byloje kilo ginčas dėl atsakovių, kaip laiduotojų, pareigos atsakyti... 31. Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK... 32. Negalima sutikti su atsakovių argumentais, kad teismas nenustatė atsakovių... 33. Trečiojo asmens sudaryta kredito sutartis, atsakovių sudarytos laidavimo... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija... 35. Atsakovės savo pareigos atsakyti už trečiojo asmens skolas nebuvimą... 36. Atsakovės prašo išreikalauti duomenis apie tai, kiek buvo sumokėta už... 37. Atsakovių nuomone, teismas vertino atsakovių atsakomybę pagal laidavimo... 38. Atsakovės nepateikė įrodymų, kad ieškovas neturi finansinių reikalavimų... 39. Atsakovės teigia, jog teismas neįvertino ieškovo ir trečiojo asmens... 40. Negalima sutikti su atsakovių argumentais, kad teismas pažeidė procesinės... 41. Negalima sutikti su atsakovių argumentais, kad teismo sprendimas yra... 42. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 44. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi atsakovėms... 45. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą palikti... 47. Priteisti valstybei iš atsakovių G. Ž., a. k. ( - ) ir Z. D., a. k. ( - ) po...