Byla 2A-192/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Vladislavai Tumas, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Tadui Blažiui, atsakovo atstovui advokatui Dainiui Čičeliui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės transporto firmos „Transmitto“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimo ir 2010 m. gegužės 3 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2714-560/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės transporto firmos „Transmitto“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „SEB lizingas“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Rastakas“, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, nuostolių ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

5Ieškovas UAB transporto firma „Transmitto“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „SEB lizingas“, tretiesiems asmenims UAB „Rastakas“, AB „Lietuvos draudimas“, prašydamas priteisti iš atsakovo 154 001,71 Lt sumą, gautą dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovo sąskaita, 1 445 Lt nuostolių atlyginimo, 3 839,49 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 27 d. iki 2009 m. gegužės 27 d., 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tretysis asmuo UAB „Rastakas“ 2008 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į ieškovą dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio automobilio Iveco Stralis, valstybinis Nr. ( - ) , pagaminto 2008 m., kurio naudotoju pagal lizingo sutartį yra tretysis asmuo UAB „Rastakas“, remonto po eismo įvykio. Ieškovui buvo suteikta informacija, kad automobilis trečiojo asmens yra draustas kasko draudimu (draudikas – AB „Lietuvos draudimas“). Ieškovas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog eismo įvykis buvo pripažintas draudiminiu įvykiu, ko pasėkoje automobilio remonto išlaidas turėjo apmokėti draudikas, visos numatomų atlikti automobilio remonto darbų sąmatos buvo suderintos su draudiku. Ieškovas nurodė, kad atlikus darbus trečiajam asmeniui UAB „Rastakas“ 2008 m. lapkričio 18 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. IVV00030598 186 560,05 Lt sumai, tačiau draudikas 2008 m. lapkričio 26 d. 154 001,71 Lt dydžio draudimo išmoką išmokėjo tiesiogiai automobilio savininkui – atsakovui pagal pastarojo prašymą. Ieškovo teigimu, tretysis asmuo UAB „Rastakas“ iki šiol yra apmokėjęs ieškovui tik 10 000 Lt sumą už atliktus remonto darbus. Ieškovas nurodė, kad, jo žiniomis, atsakovas draudimo išmoką už ieškovo atliktus remonto darbus panaudojo trečiojo asmens įsipareigojimams pagal automobilio lizingo sutartį padengti. Ieškovas teigė, kad, vadovaujantis CK 6.237 straipsniu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsakovo veiksmai ieškovo atžvilgiu laikytini nepagrįstu praturtėjimu, nes yra visos šiam teisiniam santykiui atsirasti būtinos sąlygos, t.y. atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo įskaityti lizingo gavėjo įsipareigojimams pagal lizingo sutartį padengti iš draudiko gautą kompensaciją; ieškovo veiksmai yra teisėti, nes ieškovas turėjo teisinį pagrindą remontuoti trečiojo asmens pateiktą automobilį, nes jis yra automobilio naudotojas pagal su atsakovu sudarytą lizingo sutartį, ieškovas, negavęs avansinio apmokėjimo, automobilį ėmėsi remontuoti tik žinodamas, kad eismo įvykis, kurio metu automobilis apgadintas, yra pripažintas draudiminiu, ir tik suderinęs remonto sąmatas su draudiku, t.y. žinodamas, kad už atliktus remonto darbus sumokės draudimo įmonė; atsakovo gauto turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais, nes tretysis asmuo dėl sunkios finansinės būklės negali sumokėti ieškovui už atliktus remonto darbus; kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika, tai yra ieškovas nesiekė suremontuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančio automobilio savo lėšomis, jis veikė kaip komercinės veiklos dalyvis, siekęs gauti apmokėjimą už atliktus darbus. Ieškovo nuomone, atsakovas, gavęs iš draudiko 154 001,71 Lt sumą už automobilio remontą ir nusprendęs pasilikti šią sumą užskaitydamas lizingo gavėjo mokėjimams padengti, nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, nes atsakovas turi ieškovo lėšomis suremontuotą automobilį bei jam iš draudiko išmokėtos draudimo išmokomis yra padengti lizingo gavėjo atliekami lizingo mokėjimai. Ieškovas pažymėjo, kad dėl susiklosčiusios situacijos ieškovui teko samdyti advokatę, kurios paslaugos, bandant išspręsti ginčą nesikreipus į teismą, atsakovui kainavo 1 445 Lt, kuriuos jis vertina kaip patirtą turtinę žalą pagal deliktinės atsakomybės normas. Ieškovas nurodė, kad pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį nuo 2008 m. lapkričio 27 d. iki 2009 m. gegužės 27 d. atsakovas privalo ieškovui mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, t.y. 3 839,49 Lt.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 22 d. sprendimu nusprendė ieškovo UAB transporto firmos „Transmitto“ ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo UAB transporto firmos „Transmitto“ 43,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

8Teismas nepripažino pagrįstais ieškovo argumentų, kad atsakovas draudimo išmoką už ieškovo atliktus remonto darbus panaudojo trečiojo asmens UAB „Rastakas“ įsipareigojimams pagal automobilio lizingo sutartį padengti, o tokie atsakovo veiksmai ieškovo atžvilgiu, vadovaujantis CK 6.237 straipsnių ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, laikytini nepagrįstu praturtėjimu, kadangi atsakovas turi ieškovo lėšomis suremontuotą automobilį bei jam iš draudiko išmokėtos draudimo išmokomis yra padengti lizingo gavėjo atliekami lizingo mokėjimai. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, jog nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais; 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo teisės normos netaikomos. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „SEB lizingas“ turtą – draudimo išmoką – gavo draudimo sutarties pagrindu. Teismas pažymėjo, kad transporto priemonių draudimo taisyklių (AB „Lietuvos draudimas“ kasko EKO draudimo taisyklių Nr. 062 II dalies Draudimo sąlygos) 10.13 punkte yra nustatyta, jog draudimo išmoka mokama draudėjui ar asmeniui, sudariusiam draudimo sutartį, pervedant pinigus į šio nurodytą banko sąskaitą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju draudėjas buvo tretysis asmuo UAB „Rastakas“, kuris lizinguojamas transporto priemones draudė šių transporto priemonių savininko, t.y. atsakovo naudai. Teismo teigimu, trečiojo asmens UAB „Rastakas“ ir AB „Lietuvos draudimas“ sutarties Nr. 2 papildymas patvirtina, jog draudimo išmokos pagal draudimo sutartį yra mokamos atsakovui UAB „SEB lizingas“ arba, pastarajam sutikus, draudėjui. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nurodė, jog draudimo išmoka būtų pervesta į jo sąskaitą, ką ir padarė draudikas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad atsakovas turtą, t.y. draudimo išmoką, gavo pagal sutartį, todėl jo atžvilgiu nepagrįsto praturtėjimo normos negali būti taikomos.

9Teismas nurodė, kad užsakymas-sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo, kaip remonto darbus atliksiančio asmens, bei trečiojo asmens UAB „Rastakas“, kaip asmens, užsakiusio šiuos remonto darbus atlikti, todėl trečiajam asmeniui netinkamai įvykdžius savo prievolę apmokėti už atliktus darbus, ieškovas turi teisę reikšti reikalavimus dėl tinkamo prievolės įvykdymo būtent trečiajam asmeniui UAB „Rastakas“. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nereiškė ieškinio trečiajam asmeniui UAB „Rastakas“, kadangi šio trečiojo asmens finansinė padėtis, ieškovo žiniomis, yra prasta, tačiau, teismo nuomone, trečiojo asmens prasta finansinė padėtis negali būti pagrindas reikšti ieškinį tam asmeniui, kurio finansinė padėtis yra geresnė.

10Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, jog atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo įskaityti lizingo gavėjo įsipareigojimams pagal lizingo sutartį padengti iš draudiko gautą kompensaciją. Teismas šiuo atveju sutiko su atsakovo argumentais, jog atsakovas, kaip naudos gavėjas, pagal draudimo sutartį gavęs draudimo išmoką, galėjo su ja elgtis savo nuožiūra. Teismas nurodė, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas, gavęs draudimo išmoką, privalėjo šią išmoką pervesti ieškovui už jo atliktus remonto darbus. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

11Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 3 d. papildomu sprendimu nusprendė priteisti iš ieškovo UAB transporto firmos „Transmitto“ atsakovui UAB „SEB lizingas“ 3 228,09 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

12Teismas nurodė, kad priimdamas 2010 m. kovo 22 d. sprendimą ir ieškinį atmesdamas neišsprendė atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimo. Teismas nurodė, kad į bylą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai, todėl byloje priimtinas papildomas sprendimas ir atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 3 228,09 Lt advokato pagalbai apmokėti, kurių dydis atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14Apeliaciniu skundu ieškovas UAB transporto firma „Transmitto“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 3 d. papildomą sprendimą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Apeliaciniai skundai grindžiami tokiais argumentais:

151.

16Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas, gavęs draudimo išmoką, galėjo su ja elgtis savo nuožiūra. Atsakovas, gavęs draudimo išmoką, privalėjo atsiskaityti su ieškovu už atliktus automobilio remonto darbus, o ne dengti lizingo gavėjo privalomus atlikti mokėjimus pagal lizingo sutartį, įvertinant tai, jog remonto darbai buvo atlikti ieškovo būtent atsakovo, kaip automobilio savininko, naudai. Be to, teismas neįsigilino į turto draudimo sutarties esmę ir dėl šios priežasties padarė visiškai nepagrįstas išvadas. Teismas, nurodydamas, kad, įvykį pripažinus draudiminiu, apskaičiuota draudimo išmoka buvo išmokėta automobilio savininkui atsakovui UAB „SEB lizingas“, nesigilino į tai, kokiam tikslui išmokama draudimo išmoka, kieno ir koks interesas, įvykus draudžiamajam įvykiui, buvo pažeistas. Įvykus draudžiamajam įvykiui, nuostolį iš esmės patyrė atsakovas, kaip automobilio savininkas, todėl už patirtą nuostolį privalėtų būti atlyginama atsakovui, o atsakovas savo nuožiūra galėtų spręsti, ar remontuoti turimą automobilį, ar remonto darbų neatlikti ir gautus pinigus naudoti kitiems tikslams. Šiuo atveju, įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo apgadintas automobilis, bei pripažinus šį įvykį draudžiamuoju, atsakovui, kaip naudos gavėjui, pagal draudimo sutartį, buvo išmokėta draudimo išmoka. Ieškovas sutiko atlikti automobilio remonto darbus tik žinodamas, kad eismo įvykis, kurio metu automobilis apgadintas, yra pripažintas draudžiamuoju, ir tik suderinęs remonto sąmatas su draudiku, t.y. žinodamas, kad už atliktus remonto darbus sumokės draudimo įmonė. Atsakovas, kuris yra automobilio savininkas laiku ir tinkamai su ieškovu, kuris atliko automobilio remontą, neatsiskaitė. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovas nenurodė nei vieno argumento, jog jis automobilio būtų apskritai neremontavęs. Nors teismas atkreipė dėmesį į tai, jog rangos sutartis buvo pasirašyta su lizingo gavėju UAB „Rastakas“, tačiau apeliantas suremontavo (pagerino) būtent automobilio savininkui – atsakovui nuosavybės teise priklausantį automobilį.

172. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas turtą, t. y. draudimo išmoką gavo pagal sutartį, todėl jo atžvilgiu nepagrįsto praturtėjimo normos negali būti taikomos. Nagrinėjamu atveju apelianto ir atsakovo nesaisto nei sutartiniai, nei deliktiniai santykiai, be to, apeliantas neturi galimybės naudotis daiktinės teisės nustatytais gynybos būdais, todėl apeliantas savo reikalavimo teisę grindžia normomis, kurios įtvirtina nepagrįsto praturtėjimo institutą. Byloje priteisus pinigų sumą tiesiogiai iš atsakovo, remiantis nepagrįsto praturtėjimo institutu, būtų įgyvendintas ekonomiškumo principas, t.y. nepradedant naujų teisminių procesų, būtų sutaupytos ne tik byloje dalyvaujančių byloje asmenų lėšos, tačiau ir laiko sąnaudos.

183. Teismas nepagrįstai neįvertino argumentų, susijusių su ieškovo advokatei už teisines paslaugas sumokėtos 1 445 Lt sumos bei palūkanų priteisimu.

194. Kadangi nepagrįstas ir naikintinas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimas, todėl naikintinas ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 3 d. papildomas sprendimas.

20Tretysis asmuo UAB „Rastakas“ prisidėjo prie ieškovo UAB transporto firmos „Transmitto“ apeliacinio skundo.

21Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovas UAB „SEB lizingas“ prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovo UAB transporto firmos „Transmitto“ apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo teigimu, apeliantas nepagrįstai sieja savo sudarytą rangos sutartį bei draudimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo bei trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ bei nepagrįstai kvestionuoja draudimo sutarties vykdymo sąlygas, svarsto, kas patyrė nuostolį, kam ir kas turi būti kompensuojama. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentu, kad atsakovo elgesį laikant sąžiningu, nukentėtų ieškovo interesai ir tai neatitiktų teisingumo protingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovas pažymi, kad apeliantas nenurodė nei vieno argumento, kodėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 3 d. papildomas sprendimas turėtų būti panaikintas.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos byloje aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimas ir 2010 m. gegužės 3 d. papildomas sprendimas paliktini nepakeisti.

24Byloje nustatytos aplinkybės

25Tretysis asmuo UAB „Rastakas“ 2008 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į ieškovą UAB transporto firmą „Transmitto“ dėl atsakovui UAB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausančio automobilio Iveco Stralis, valstybinis Nr. ( - ) , modelis AS440S42T/P, pagaminimo metai - 2008 m., važiuoklės Nr. WJMM1VSH4O4347974, kurio naudotoju pagal lizingo sutartį yra tretysis asmuo UAB „Rastakas“, remonto po eismo įvykio. Ieškovui trečiojo asmens buvo suteikta informacija, kad automobilis trečiojo asmens yra draustas kasko draudimu, draudikas – AB „Lietuvos draudimas, nes to reikalavo ir lizingo sutarties tarp atsakovo ir trečiojo asmens sąlygos. Eismo įvykis, kurio metu automobilis buvo apgadintas, buvo pripažintas draudiminiu įvykiu, draudikas AB „Lietuvos draudimas“ sutiko išmokėti draudimo išmoką dėl draudiminio įvykio. Ieškovas visas numatomų atlikti automobilio remonto darbų sąmatas suderino su draudiko atstovu. Atlikus darbus, ieškovas trečiajam asmeniui UAB „Rastakas“ 2008 m. lapkričio 18 d. išrašė 186560,05 Lt PVM sąskaitą faktūrą Nr. IVV00030598 186560,05 Lt sumai už darbus. Po PVM sąskaitos faktūros pateikimo tretysis asmuo UAB „Rastakas“ informavo ieškovą, kad draudimo išmoką draudikas išmokėjo tiesiogiai automobilio savininkui atsakovui. Tretysis asmuo UAB „Rastakas“ už atliktus darbus dėl savo prastos finansinės padėties iki šiol yra apmokėjęs ieškovui tik 10000 Lt sumą. 2008 m. sausio 19 d. ieškovas pretenzija kreipėsi į atsakovą, prašydamas sumokėti už atliktus automobilio remonto darbus. Į šią pretenziją atsakovas atsakė 2009 m. sausio 27 d. raštu Nr. 02-388, kuriuo paaiškino, kad draudimo išmoką iš draudiko atsakovas yra gavęs, tačiau atsakovas neprivalo draudimo išmokoas sumos sumokėti ieškovui, už automobilio remonto darbus pagal sutartį turi mokėti tretysis asmuo UAB „Rastakas“. 2008 m. sausio 28 d. ieškovas iš draudiko AB „Lietuvos draudimas“ taip pat gavo informaciją, kad tretysis asmuo pateikė draudikui už automobilio remontą ieškovo išrašytą 2008 m. lapkričio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IVV00030598, tačiau draudikas 2008 m. lapkričio 26 d. atsakovo prašymu 154001,71 Lt draudimo išmokos sumą išmokėjo tiesiogiai automobilio savininkui atsakovui. Dėl tokios situacijos, siekiant gauti apmokėjimą už atliktus remonto darbus, ieškovas samdė advokatę, kuri susijusiems su ginču asmenims (atsakovui, trečiajam asmeniui, AB „Lietuvos draudimas“) rašė paklausimus bei pretenzijas, taip pat dalyvavo derybose dėl taikaus kilusio ginčo išsprendimo, advokatės paslaugoms apmokėti ieškovas turėjo 1445 Lt išlaidų.

26Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

27Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.

28CK 6.237 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje teigiama, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisinio akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau šis pagrindas išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2009, 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008, 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006).

30Byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, jog tretysis asmuo UAB „Rastakas“ pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-030413 naudojosi atsakovui UAB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Iveco Stralis, valstybinis Nr. ( - ) , pagamintu 2008 m., važiuoklės Nr. WJMM1VSH4O4347974. 2008 m. rugpjūčio 27 d. tretysis asmuo UAB „Rastakas“ po eismo įvykio kreipėsi į ieškovą dėl šio automobilio sąmatos sudarymo ir remonto. Ieškovas, apžiūrėjęs automobilį sudarė sąmatą, o atlikęs automobilio remonto darbus trečiajam asmeniui UAB „Rastakas“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą 186 560,05 Lt sumai. Atsakovo UAB „SEB lizingas“ ir trečiojo asmens UAB „Rastakas“ finansinio lizingo sutarties 14.1 punkte nurodyta, jog tretysis asmuo privalo automobilį savo sąskaita laiku ir tinkamai apdrausti atsakovo vardu arba atsakovo naudai sudarydamas su draudiku turto draudimo sutartį. Tokiu būdu šis automobilis buvo apdraustas kasko draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Įvykį pripažinus draudiminiu, apskaičiuota 154 001,71 Lt draudimo išmoka buvo išmokėta automobilio savininkui atsakovui UAB „SEB lizingas“.

31Ieškovas be jokio pagrindo sieja ieškovo sudarytą rangos sutartį bei draudimo sutartį, sudarytą tarp trečiojo asmens UAB „Rastakas“ bei trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp trečiojo asmens UAB „Rastakas“ ir trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudaryta draudimo sutartis Nr. TAI Nr. 98652981, kuria automobilis Iveco Stralis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas atsakovo naudai. Analizuojant šią sutartį sisteminiu požiūriu, konstatuotina, kad joje dalyvauja 3 juridiniai asmenys: UAB „Rastakas“ (draudėjas), AB „Lietuvos draudimas“ (draudikas) ir AB „SEB lizingas“ (naudos gavėjas). CK 6.987 straipsnis nurodo, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nurodytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar sutartyje nustatyta tvarka, jei įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Tokiu būdu draudimo sutartimi yra draudžiamas draudėjo turtinis interesas, o esant tam tikroms sąlygoms (nurodžius, kad naudos gavėjas yra tretysis asmuo) - trečiojo asmens (naudos gavėjo) turtinis interesas.

32Nei įstatyme, nei minėtoje draudimo sutartyje nėra nurodyta, jog bet kokie kiti draudimo sutartyje nedalyvaujantys tretieji asmenys, su kuriais draudėjas ar naudos gavėjas yra ar nėra susijęs sutartiniais santykiais, galėtų ar turėtų būti laikomi naudos gavėjais, tai yra asmenimis, kuriems galutiniame rezultate būtų mokama draudimo išmoka. Draudimo sutarties esmė yra saugoti draudėjo ar naudos gavėjo turtinus interesus, o ne šių asmenų kontrahentų interesą. Tuo atveju, jei pastarieji asmenys abejoja savo partnerių galimybėmis atsiskaityti pagal tarpusavio sutartis, tokią riziką taip pat galima apdrausti atitinkamos rūšies draudimu. Ieškovas to nedarė. Ieškovas visiškai nepagrįstai bando susieti draudimo sutartį bei 2008 m. rugpjūčio 27 d. rangos sutartį, teigdamas, kad būtent jam turi atitekti draudimo išmoka, kaip kompensacija už įvykdytą rangos sutartį. Draudimo sutartyje, kaip ir kiekvienoje dvišalėje sutartyje yra numatytos sutarties šalių teisės ir pareigos. Tam tikrais atvejais, sutartyje dalyvaujant ir naudos gavėjui, pastarajam tenka ir dalis draudėjo pareigų pagal draudimo sutartį. Tačiau draudimo sutartyje tokios pareigos, kaip pareiga pervesti draudimo išmoką tretiesiems asmenims, nėra nustatyta.

33Ieškovas visiškai nepagrįstai kvestionuoja draudimo sutarties vykdymo sąlygas, svarsto, kas patyrė nuostolį, kam ir kas turi būti kompensuojama. Ieškovas nebuvo nei sutartyje nurodytas naudos gavėjas, nei sutarties šalis (draudėjas), todėl jis apskritai neturi teisinio pagrindo kelti klausimo, ar draudimo sutartis buvo vykdoma, kaip tai buvo daroma ir ar buvo tinkamai padaryta. Draudimo teisinis santykis šiuo konkrečiu atveju baigėsi draudikui AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjus draudimo išmoką, o naudos gavėjui atsakovui ją gavus. Nei draudėjas, nei draudikas, nei naudos gavėjas nereiškė vienas kitam pretenzijų dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo jos vykdymo, tad laikytina, jog išmokėjus draudimo išmoką ir naudos gavėjui ją gavus, prievolė mokėti draudimo išmoką už konkretų įvykį, pasibaigė tinkamu jos įvykdymu. Ieškovas nepagrįstai siekia išplėsti draudimo teisinio santykio sferą, įtraukdamas į ją ir save, kaip asmenį, prisidėjusį prie sugadinto turto suremontavimo. Ieškovo teiginiai, jog teismas esą privalėjo modifikuoti draudimo teisinius santykius, išplėsti subjektų ratą, yra paremti tik paties ieškovo pageidavimais, o ne teisiniais argumentais, kodėl tas turėtų būti daroma.

34Ieškovas nurodo, kad atsakovo elgesį laikant sąžiningu, esą nukentėtų ieškovo interesai ir tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Su tokia ieškovo nuomone teisėjų kolegija nesutinka. Ieškovas, vykdydamas savo ūkinę veiklą, turi vertinti savo klientus, galimo neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas riziką, analizuoti turimas sutartis ir kitus dokumentus. To ieškovas nedarė, rizikavo, iš UAB „Rastakas“ neprašė nei avansinių mokėjimų, nei trečiųjų asmenų garantijų. Esant neatsiskaitymo faktui pagal rangos sutartį, ieškovas turi visas įstatymines teises bei galimybes pateikti atitinkamus reikalavimus tiesiogiai asmeniui, kuris jam neatsiskaitė už darbus pagal sutartį. Vietoj to 2009 m. sausio 19 d. ieškovas pateikė bendrą pretenziją UAB „Rastakas“ ir AB „SEB lizingas“ atžvilgiu dėl skolos pagal rangos sutartį apmokėjimo. Negavęs apmokėjimo iš asmens, su kuriuo sudarė sutartį ir kuris turėjo ir tebeturi prievolę atsiskaityti, ieškovas nutarė, jog jam labiau apsimoka ne reikšti reikalavimus tiesiogiai jam skolingam asmeniui, bet pasirinkti kitą, t.y. ekonomiškai stipresnį ūkio subjektą, savo pretenzijas nukreipti jam. Ieškovas, net nebandęs išieškoti įsiskolinimo iš UAB „Rastakas“, neišsiaiškinęs jo mokumo, galimybės atsiskaityti klausimų, pareiškė ieškinį atsakovui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 2 d. nutartyje Nr. 3K-3-90/2009 nurodė: „jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas“. Pažymėtina, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas ne bet kada, o tik tada, kai sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo. Taigi, sąlyga tokio instituto galima taikymui yra ne tai, kad asmuo realiai negavo savo turtinio reikalavimo patenkinimo iš savo skolininko, o tai, kad esama situacija yra tiek neaiški, kad jos neįmanoma teisiškai kvalifikuoti remiantis jau minėtomis sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normomis. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje situacija teisine prasme yra visiškai aiški: pagal rangos sutartį ieškovas atliko tam tikrus darbus trečiojo asmens UAB „Rastakas“ užsakymu, o pastarasis įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti. Tokiu būdu tarp ieškovo ir trečiojo asmens susiklostė klasikiniai rangos teisiniai santykiai.

35Remiantis rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.644-6.671 str.), užsakovui tenka pareiga sumokėti už rangovo atliktus darbus. Užsakovui nevykdant šios pareigos, rangovas (šiuo atveju ieškovas) įgyja teisę kreiptis į teismą su reikalavimu dėl skolos pagal rangos sutartį priteisimo. Pagal minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį ir teisės doktriną teisėje yra laikomasi non cumul (lot.) principo- asmuo neturi pasirinkimo teisės kokį ieškinį reikšti. Dėl šios priežasties, jei ieškovo reikalavimas yra kilęs iš rangos sutarties, tai ieškinį ieškovas turi teisę reikšti tik remiantis šia sutartimi ir tik tiems asmenims, kurie turi pagal tą sutartį atsakyti. Ieškovas negali rinktis, kam reikšti ieškinį, remdamasis vien tuo, kad kito asmens turtinė padėtis galbūt yra geresnė.

36Apeliaciniame skunde ieškovas nenurodė nė vieno teisiškai pagrįsto argumento, kodėl 2010 m. gegužės 3 d. papildomas sprendimas turėtų būti panaikintas. Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) neginčija papildomu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalia, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. Pirmosios instancijos teismas 2010 m. kovo 22 d. spendime to nepadarė, todėl atsakovas, remdamasis CPK 277 straipsnio nuostatomis, kreipėsi į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kad būtų išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėtomis CPK 277 straipsnio nuostatomis, tokį sprendimą priėmė 2010 m. gegužės 3 d. Pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas teisėtas, pagrįstas ir nėra jokio pagrindo jį naikinti.

37Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimas ir 2010 m. gegužės 3 d. papildomas sprendimas paliktini nepakeisti.

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo atsakovui 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo į valstybės biudžetą 1,35 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

41Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimą ir 2010 m. gegužės 3 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

42Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės transporto firmos „Transmitto“ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „SEB lizingas“ 2 000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

43Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės transporto firmos „Transmitto“ į valstybės biudžetą 1,35 (vieną litą trisdešimt penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. Ieškovas UAB transporto firma „Transmitto“ kreipėsi į teismą su... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 22 d. sprendimu nusprendė ieškovo UAB... 8. Teismas nepripažino pagrįstais ieškovo argumentų, kad atsakovas draudimo... 9. Teismas nurodė, kad užsakymas-sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo, kaip... 10. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, jog atsakovas... 11. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 3 d. papildomu sprendimu... 12. Teismas nurodė, kad priimdamas 2010 m. kovo 22 d. sprendimą ir ieškinį... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB transporto firma „Transmitto“ prašo... 15. 1.... 16. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas, gavęs draudimo išmoką,... 17. 2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas turtą, t. y. draudimo... 18. 3. Teismas nepagrįstai neįvertino argumentų, susijusių su ieškovo... 19. 4. Kadangi nepagrįstas ir naikintinas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo... 20. Tretysis asmuo UAB „Rastakas“ prisidėjo prie ieškovo UAB transporto... 21. Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovas UAB „SEB lizingas“ prašo... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos byloje aplinkybės, teisiniai... 23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus... 24. Byloje nustatytos aplinkybės... 25. Tretysis asmuo UAB „Rastakas“ 2008 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į... 26. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 27. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.... 28. CK 6.237 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje teigiama, kad... 30. Byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, jog tretysis asmuo UAB... 31. Ieškovas be jokio pagrindo sieja ieškovo sudarytą rangos sutartį bei... 32. Nei įstatyme, nei minėtoje draudimo sutartyje nėra nurodyta, jog bet kokie... 33. Ieškovas visiškai nepagrįstai kvestionuoja draudimo sutarties vykdymo... 34. Ieškovas nurodo, kad atsakovo elgesį laikant sąžiningu, esą nukentėtų... 35. Remiantis rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis... 36. Apeliaciniame skunde ieškovas nenurodė nė vieno teisiškai pagrįsto... 37. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, atsižvelgdama į... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais, sprendžia,... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 41. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimą ir 2010 m. gegužės 3... 42. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės transporto firmos... 43. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės transporto firmos...