Byla eAS-567-556/2018
Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. birželio 13 d. kreipėsi į teismą prašydamas: panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2018 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. P-224 dėl pareiškėjo pažeminimo pareigose ir 2018 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. P-274 dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos (toliau – ir Įsakymai).

6Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamų Įsakymų galiojimą iki įsiteisės priimtas sprendimas nagrinėjamoje byloje. Prašyme nurodė, kad jo atleidimas reikštų tai, kad į jo pareigas bus skiriamas naujas vadovas. Pareiškėjui laimėjus bylą dėl atleidimo, kiltų didelė žala tiek atsakovui, tiek pačiam pareiškėjui, nes tektų atleisti naująjį vadovą. Sustabdžius skundžiamus Įsakymus bus išvengta didelių išlaidų. Pareiškėjas teigė, kad tarnybos santykių su juo tęsimas nepadarytų jokios žalos ar kitokių neigiamų pasekmių.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė ir netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

9Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas iš esmės atitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) keliamus reikalavimus, todėl jo skundą priėmė.

10Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę turinio matyti, kad pareiškėjas prašymą iš esmės grindė galimo jam palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybe, kas reikštų, kad, nesustabdžius skundžiamų Įsakymų, pareiškėjui kiltų finansinės ar kitokio pobūdžio neigiamos pasekmės, susijusios su jo tolesne tarnyba. Teismo vertinimu, tokios pareiškėjo nurodomos priežastys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę buvo tik manymas (subjektyvi nuomonė) dėl galimo palankaus teismo sprendimo pareiškėjo atžvilgiu priėmimo, todėl vien šiuo pagrindu nebuvo pagrindo tenkinti prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

11Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

12Teismas akcentavo, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Teismas susidariusią situaciją taip pat įvertino proporcingumo principo aspektu ir konstatavo, kad sustabdžius Įsakymus, būtų neproporcingai pažeisti atsakovo interesai, t. y. būtų sukeltos realios pasekmes institucijai.

13III.

14Pareiškėjas V. K. padavė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir jo prašymą tenkinti.

15Pareiškėjo įsitikinimu, pagal ABTĮ 70 straipsnį, pareiškėjui palankaus sprendimo galimybė yra būtina sąlyga apskritai svarstyti ir vėliau taikyti sprendimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nutartyje nenurodė, kad jo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir nepateikė argumentų šiuo klausimu.

16Pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu turi nedarbingumo pažymėjimą. Atsakovo priimtas įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš darbo nėra įvykdytas, t. y. jis nėra atleistas iš darbo, todėl itin svarbu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymų vykdymą. Jokios neigiamos pasekmės dar nėra kilusios ir sustabdžius skundžiamų Įsakymų vykdymą neigiamų pasekmių neatsiras. Pareiškėjui ir toliau vykdant savo pareigas, atsakovas dėl netinkamo pareigų vykdymo (jeigu pareiškėjas iš tikrųjų netinkamai vykdys savo pareigas) turės galimybę taikyti jam drausminę atsakomybę.

17Pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, kad jo nurodytos galimos pasekmės, kurios kiltų netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, nepadarytų neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos. Žala būtų padaryta pačiam Departamentui, kadangi Departamento Vilniaus skyrius (toliau – ir Vilniaus skyrius) atlieka beveik 25 proc. viso Departamento užduočių, nors jame dirba tik apie 10 proc. Departamento darbuotojų. Pareiškėjo nuomone, staigus vadovo išėjimas, nesant jokio pereinamojo laikotarpio vienareikšmiškai turės didelę neigiamą įtaką visam Vilniaus skyriui.

18Pareiškėjas pažymi, kad jo sveikata šiuo metu nėra labai gera, neseniai pareiškėjas patyrė sunkią operaciją. Atleidimas iš darbo be įspėjimo ir pajamų praradimas ypatingai didina stresą, kuris nebūtų toks didelis, jeigu pareiškėjas turėtų laiko pasiruošti kitam darbui. Be to, jeigu pareiškėjas bus priverstas palikti tarnybą, o vėliau vėl į ją grįžti, stresą patirs ne tik pareiškėjas, tačiau ir visi Vilniaus skyriaus darbuotojai.

19Pareiškėjas mano, kad jo nurodytos galimos pasekmės, kurios kiltų netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, būtų sunkiai pašalinamos. Sutrikus Vilniaus skyriaus darbui, net jį normalizavus, neigiami padariniai negalės būti pašalinti (pvz., praleisti terminai atlikti darbus, netinkami sprendimai ir pan.). Jeigu Departamentas turės atleisti naujai paskirtą Vilniaus skyriaus vadovą, jis bus priverstas mokėti išeitinę išmoką. Be to, iš biudžeto turės būti sumokėta ir pareiškėjui.

20Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakymas ar taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę priklauso nuo atsakymo į klausimą, kada bus padaryta didesnė žala – ar tuo atveju, jeigu bus priimtas pareiškėjui palankus sprendimas ir prieš tai nebus pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ar tuo atveju, jeigu bus priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas ir prieš tai bus pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė. Teismas turėtų palyginti šiuos du hipotetinius atvejus, įvertinti, kuriuo atveju žala būtų didesnė ir atitinkamai nuspręsti, ar yra pagrindas pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas nurodo, kad jeigu nebus sustabdytas Įsakymų galiojimas, o vėliau bus priimtas pareiškėjui palankus sprendimas, kils šios neigiamos pasekmės: 1) Lietuvos valstybė patirtų žalą sumokėdama išeitines išmokas naujai paskirtam vadovui; 2) ginčo laikotarpiu Vilniaus skyriaus darbas nevyktų sklandžiai; 3) pareiškėjui valstybė turėtų sumokėti kompensacijas už neteisėtą atleidimą iš darbo ir grąžinimą į jį; 4) nukentėtų pareiškėjo interesai, kadangi jis visą bylinėjimosi laikotarpį negautų jokių pajamų pragyvenimui.

21Nors teismas nurodo, kad sustabdžius Įsakymus būtų neproporcingai pažeisti atsakovo interesai, t. y., būtų sukeltos realios pasekmės institucijai, teismas nepagrindžia ir neįvardija, kokios konkrečios pasekmės atsirastų ir kodėl jos būtų neproporcingos. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas šių pasekmių neįvardino, kadangi jų negali būti. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimas yra adekvati ir proporcinga priemonė.

22Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašė ji atmesti kaip nepagrįstą.

23Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

24Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, o atskirąjį skundą grindžia tik prielaidomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-720/2011 pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai grindžiami prielaidomis, spėjimais ir nukreipti į ateitį ir negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Tokios pačios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-779-492/2016.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV.

27Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

28Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus bei ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, nurodytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte, netaikymo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

29Pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą yra tik tuo atveju, kai bylos medžiaga leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas. Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

30Nors pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde nurodo neigiamas pasekmes, kurios jam kils dėl skundžiamų aktų nesustabdymo, tačiau nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pastebi, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

31Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo dėl Įsakymų galiojimo patiriamas materialinius nuostolius galima būtų kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu Įsakymai būtų panaikinti. Tokios pozicijos dėl materialinių nuostolių atlyginimo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-563-525/2017; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

32Atsakydama į atskirojo skundo argumentus, susijusius su pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustatė, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, tačiau nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančioje ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi pagal nagrinėjamo ginčo metu galiojančią ABTĮ redakciją nereikalaujama sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėti aplinkybę, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

33Akcentuotina, kad skundo dalies priėmimo nagrinėti teisme faktas pats savaime nesudaro pagrindo teigti, kad skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, tai bus sprendžiama tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Nors pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja ne tik savo, tačiau ir kitų Vilniaus skyriaus darbuotojų teises ir teisėtus interesus bei visuomenės interesą, kad Vilniaus skyriaus veikla būtų tęsiama, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl savo pačio galbūt pažeistų teisių ir (ar) teisėtų interesų gynimo, pareiškėjui nėra suteikti įgaliojimai šioje byloje ginti kitų asmenų teises / teisėtus interesus ar viešąjį interesą. Taigi argumentai, susiję su Vilniaus skyriaus veiklos sutrikimu bei abstraktūs teiginiai apie naujai paskirto vadovo galimą atleidimą nepagrindžia pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo šioje byloje.

34Teisėjų kolegija konstatuoja, kad deklaratyvūs atskirojo skundo argumentai, jog jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonė nebus taikoma, bus padaryta žala Departamentui, pareiškėjo finansinei ar sveikatos būklei, nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių užtikrinti reikalavimus šioje byloje. Įvertinusi aptartas šios bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašytos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra tikslingas, proporcingas, atitinkantis proceso šalių interesų pusiausvyrą ir viešąjį interesą.

35Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas ABTĮ normas, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

37Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

38Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo V. K. prašymą pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.

39Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. birželio 13 d.... 6. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę –... 7. II.... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartimi... 9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas iš esmės... 10. Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pirmosios instancijos teismas... 11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių... 12. Teismas akcentavo, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų... 13. III.... 14. Pareiškėjas V. K. padavė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti... 15. Pareiškėjo įsitikinimu, pagal ABTĮ 70 straipsnį, pareiškėjui palankaus... 16. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu turi nedarbingumo pažymėjimą. Atsakovo... 17. Pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, kad jo nurodytos galimos pasekmės,... 18. Pareiškėjas pažymi, kad jo sveikata šiuo metu nėra labai gera, neseniai... 19. Pareiškėjas mano, kad jo nurodytos galimos pasekmės, kurios kiltų netaikius... 20. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakymas ar taikyti reikalavimo užtikrinimo... 21. Nors teismas nurodo, kad sustabdžius Įsakymus būtų neproporcingai pažeisti... 22. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos... 23. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prielaida, jog... 24. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad nepritaikius... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV.... 27. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos... 28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus bei... 29. Pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą yra tik tuo... 30. Nors pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde nurodo neigiamas pasekmes,... 31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo dėl Įsakymų... 32. Atsakydama į atskirojo skundo argumentus, susijusius su pareiškėjui... 33. Akcentuotina, kad skundo dalies priėmimo nagrinėti teisme faktas pats savaime... 34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad deklaratyvūs atskirojo skundo argumentai,... 35. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 37. Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.... 38. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties... 39. Nutartis neskundžiama....