Byla 2A-815-524/2016
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016-02-08 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Albinos Pupeikienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo A. S. ieškinį VĮ Rietavo miškų urėdijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016-02-08 sprendimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas pripažinti, kad iš darbo VĮ Rietavo miškų urėdijoje miškakirtės operatoriaus pareigų yra atleistas neteisėtai, ir grąžinti jį į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo 2015 m. rugpjūčio 6 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nuo 2014-06-30 buvo priimtas į darbą VĮ Rietavo miškų urėdijoje traktorininku, 2014-10-15 perkeltas dirbti miškakirtės operatoriumi. 2015-08-05 įsakymu iš šių pareigų buvo atleistas pagal DK 136 str. 3 d.1 p. ir 2 p. Įsakyme nurodyta, jog jis pažeidė Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu patvirtintų Miško darbų taisyklėse nustatytą pareigą tikrinti bei stebėti techninę įrangos būklę pradedant darbą bei darbo metu, nes jam priskirtoje medžių kirtimo mašinos hidraulinėje sistemoje buvo nustatytas 40 litrų hidraulinių tepalų trūkumas, padarytas 22,26 Eur nuostolis. Taip pat įsakyme nurodyta, jog 2014-12-11 jam buvo paskirta nuobauda – pastaba už nustatytos kuro naudojimo tvarkos pažeidimus. Mano, jog jo atleidimas iš darbo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymėjo, kad 2014 m. lapkričio mėnesį pastebėjo, jog miškakirtė sunaudoja daugiau kuro, nei paskirta, apie tai informavo padalinio vadovą, mechaniką bei inžinierių, nurodė, jog miškakirtės kompiuterio skaitiklio ir faktinio kuro sunaudojimo duomenys nesutampa ir būtina imtis priemonių, tačiau į perspėjimus niekas nereagavo. Vėliau ieškovui dėl minėtos aplinkybės buvo paskirtos drausminės nuobaudos – pastaba (kurios ieškovas neginčijo, bet su ja nesutiko), praėjus kuriam laikui – atleidimas iš darbo. Neteisėtu atleidimu jis buvo pažemintas, patyrė dvasinius išgyvenimus, prarado gerą vardą tarp draugų, artimųjų.

3Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad pirmoji nuobauda ieškovui buvo paskirta dėl to, kad ieškovas iššvaistė 121 litrą hidraulinių tepalų, antroji – dėl 40 litrų tepalų trūkumo. Teigė, kad ieškovas nevykdė pareigos patikrinti kuro ir tepalų kiekius, dėl to padarė darbo drausmės pažeidimus. Pažymėjo, kad atleidimas iš darbo kaip nuobauda paskirtas pagrįstai, laikantis darbo įstatymų reikalavimų.

4Plungės rajono apylinkės teismas 2016-02-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė, jog A. S. iš darbo VĮ Rietavo miškų urėdijoje 2015-08-05 įsakymu Nr. P-25 yra atleistas neteisėtai. Nustatė, jog A. S. darbo sutartis su VĮ Rietavo miškų urėdija yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Priteisė A. S. iš VĮ Rietavo miškų urėdijos 1 614,48 Eur išeitinę išmoką, 3 991,56 Eur už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-08-06 iki 2016-02-08 bei po 37,20 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė iš VĮ Rietavo miškų urėdijos 500 Eur bylinėjimosi išlaidų A. S. bei 209 Eur žyminio mokesčio valstybei. Teismas konstatavo, kad nors ieškovas ieškinio reikalavimo dėl 2014-12-11 paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos panaikinimo nepareiškė ir jos nustatyta tvarka neginčijo, ši drausminė nuobauda yra vienas iš darbo sutarties nutraukimo, dėl kurio teisėtumo kilo ginčas, pagrindo sudėties elementas, todėl sprendė, kad būtina pasisakyti dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo. Padarė išvadą, jog urėdijos administracijos darbuotojai, gavę iš ieškovo informaciją apie galimus miškakirtės sunaudojamo kuro apskaitos netikslumus, nesiėmė jokių priemonių šiems klausimams aiškintis, todėl sprendė, kad drausminė nuobauda (pastaba) ieškovui buvo paskirta esant vien formaliam fakto apie leistinos degalų paklaidos viršijimą konstatavimui, nenustačius priežasčių, todėl negalėjo būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Pasisakydamas dėl ieškovo ginčijamos drausminės nuobaudos, teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė ir byloje nesurinkta tokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog ieškovas tyčia iššvaistė hidraulinį tepalą, taigi, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas atliko veiksmus, kurie gali būti pripažįstami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, numatytas DK 235 str. 2 d. 7 p. Tuo pagrindu sprendė, kad yra pagrindas atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir, ieškovui atsisakius reikalavimo dėl grąžinimo į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki sprendimo paskelbimo. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta ieškovo reputacijos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo, galimybių įsidarbinti sumažėjimo, sveikatos pablogėjimo ar kitų patirtos neturtinės žalos reikšmingumą patvirtinančių aplinkybių.

5Atsakovė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-61-225/2016 ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. S. ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, prieštaraujantis tiek Lietuvos Respublikos darbo kodekse įtvirtintoms normoms, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijai. Teigia, kad ieškovas nesikreipė į atsakovę (jos darbuotojus) su pranešimu dėl miškakirtės nepagrįstai didelio kuro sunaudojimo, minėtą aplinkybę paneigė liudytojų parodymai. Pažymi, kad po paskirtos pirmos drausminės nuobaudos paskyrimo kuro pereikvojimo daugiau nepastebėta, kas akivaizdžiai patvirtina ieškovo kaltę dėl kuro išvaistymo. Nurodo, kad antroji nuobauda paskirta dėl hidraulinio tepalo dingimo ir tai sudarė pagrindą skirti ieškovui griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo. Teigia, kad aplinkybė, jog ieškovas darbo dienos pabaigoje informavo kitoje pamainoje dirbantį kolegą apie tepalų trūkumą, neeliminavo ieškovo pareigos nedelsiant užtikrinti, kad darbas būtų atliekamas su tvarkinga transporto priemone ir nebūtų didinami nuostoliai. Mano, kad jeigu ieškovas būtų rūpestingas ir atidus, būtų stabdęs darbus ir informavęs apie tai, kad būtina papildyti tepalus ir pašalinti jų pratekėjimo priežastis, – tepalų būtų reikėję įpilti mažiau, nei jų reikėjo pilti po visos darbo dienos darbo. Taigi, nebūtų iššvaistytas atsakovei priklausantis turtas. Teigia, kad ieškovo veiksmuose buvo tyčios, po pirmos paskirtos jam drausminės nuobaudos jo elgesys nepasikeitė, kas sąlygojo antros nuobaudos paskyrimą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo priteista 3 991,56 Eur kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką yra neproporcinga ir neteisinga šio ginčo atveju, pažeidžianti atsakovės interesus ir nepagrįstai viršijanti ieškovo praradimus dėl aplaidaus darbo funkcijų vykdymo ir neatsakingo požiūrio į darbą, dėl ko jis neteko darbo vietos.

6Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Patvirtina ir palaiko savo aplinkybes, išdėstytas ieškinyje, sutinka su teismo motyvais.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

9CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir bylos įrodymus.

11 Dėl pirmojo drausmės pažeidimo – 2014-12-11 įsakymu paskirtos pastabos (b. l. 8)

12Šios drausminės nuobaudos skyrimo pagrindas – atsakovės įsakyme nurodyti ieškovo veiksmai, t. y. tai, kad ieškovas įpylė į miškakirtės kuro baką kuro 49 ir 52 litrais daugiau, nei telpa. 2014-11-20 ieškovas nurodė, kad sunaudojo 23 litrus kuro, likutis bake buvo 132 l, tačiau ieškovas įpylė dar 160 l, o likutis dienos pabaigoje buvo 269 l (byloje nustatyta, kad kuro bako talpa yra 220 l). 2014-11-28 ieškovas nurodo, jog sunaudojo 69 l, likutis bake buvo 151 l, įpylė 190 l, todėl likutis dienos pabaigoje turėjo būti 272 Lt. Akivaizdu, jog atsakovės nurodomi skaičiavimai yra neįmanomi, nes kuro bako talpa yra 220 Lt.

13Ieškovas ir pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2014 m. lapkričio mėnesį ieškovas pastebėjo, jog miškakirtė sunaudoja daugiau kuro, nei paskirta, apie tai informavo padalinio vadovą, mechaniką bei inžinierių, nurodė, jog miškakirtės kompiuterio skaitiklio ir faktinio kuro sunaudojimo duomenys nesutampa ir būtina imtis priemonių, tačiau į perspėjimus niekas nereagavo. Teismas rėmėsi ieškovo 2014-12-09 paaiškinimu (b. l. 26), kurį vertino kaip pranešimą apie miškakirtės gedimą, t. y. kuro nutekėjimą. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo šį paaiškinimą vertinti kitaip, nes liudytojai A. B. ir T. B. nepatvirtino aplinkybės, jog ieškovas būtų kreipęsis į juos dėl miškakirtės gedimo. Tačiau liudytojų E. S. ir T. B. parodymai neleidžia padaryti neginčijamos išvados, jog paminėtas pažeidimas neginčijamai buvo susijęs priežastiniu ryšiu su ieškovo veiksmais. Visų pirma, iš liudytojo E. S. parodymų nustatyta, jog jis veždavo ieškovą, norint vogti reiktų pasiruošti tarą ir ją parsivežti, jis nematė, kad ieškovas būtų vežęsis tarą su kuru. Be to, šis liudytojas parodė, jog jam buvo žinoma, kad kuro įpilimo aparatūroje buvo vieni rodmenys, o miškakirtės bake – kiti. Liudytojas T. B. patvirtino, kad kurą nupilti įmanoma tik iš miškakirtės bako, todėl E. S. parodymais įrodyta, jog jis parveždavo ieškovą ir nematė, kad ieškovas vežtų tarą su nupiltu kuru. Ši aplinkybė taip pat neužfiksuota kitais atsakovės įrodymais. Liudytojas T. B. parodė, kad jis kuro likutį matydavo tik kompiuterinėje sistemoje ir negaudavo duomenų apie faktinį kuro likutį miškakirtės bake, todėl nustatydavo tik aritmetinį vidurkį. Dėl paminėtų įrodymų pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 2014-12-11 ieškovui paskirta drausminė nuobauda neįrodžius priežastinio ryšio tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir pasekmių atsakovei – miškakirtės kuro bako talpos viršijimo. Aiškinant DK 236–240 straipsnius darytina išvada, kad drausminė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra drausmės pažeidimas. Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 45 22 punktas (Teismų praktika Nr. 21, p. 168) nustato, kad jeigu ankstesnė drausminė nuobauda yra vienas iš darbo sutarties nutraukimo, dėl kurio teisėtumo kilęs ginčas, pagrindo sudėties elementų, o darbuotojas nėra ieškinio forma pareiškęs dėl jos atskiro reikalavimo, tai pareikštas reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu apima ir reikalavimą dėl ankstesnės drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo. Todėl ši drausminė nuobauda analizuojama pagal drausminės atsakomybės pagrindą ir turi būti nustatoma, ar tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Šioje byloje neįrodyta, kad ieškovas lapkričio mėnesį per dvi darbo dienas pažeidė savo darbo pareigas ir įpylė 101 l kuro daugiau, nei telpa į miškakirtės kuro baką. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos įrodymų visumą, išanalizavus liudytojų parodymus negalima padaryti išvados, jog tik išimtinai ieškovas kaltas dėl paminėtų aplinkybių. Iš apeliaciniame skunde nurodomo ieškovo paaiškinimo matyti, kad jo paaiškinimo teisme nepaneigta faktinė aplinkybė, jog ieškovas informavo darbdavį dėl neaiškumų dėl kuro. Liudytojų parodymai leidžia padaryti išvadą, jog faktinis kuro likutis miškakirtės bake nebuvo tikrinamas, ieškovui perdavus kitam darbuotojui miškakirtę taip pat nebuvo tikrinamas faktinis kuro likutis. Byloje nesant konkrečių įrodymų dėl ieškovo darbo masto 2014 lapkričio mėnesį, duomenų apie kuro faktinį likutį miškakirtės bake po ieškovo darbo, įrodymų dėl galimo ieškovo kuro pasisavinimo, negalima šioje byloje remtis vien atsakovės nurodomu aritmetiniu kuro trūkumo, užfiksuoto tik atsakovo kompiuterinėje sistemoje, skaičiavimu ir konstatuoti išimtinai ieškovo darbo pareigų pažeidimą.

14Dėl 2015-07-31 darbo drausmės pažeidimo

152015-08-05 įsakyme (b. l. 9) nurodyta, kad ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. ir 2 p. Byloje konstatavus, jog pirmoji drausminė nuobauda ieškovui paskirta nepagrįstai, atsakovės nurodomas 2015-07-31 darbo drausmės pažeidimas analizuotinas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas (DK 136 str. 3 d. 2 p.). Atsakovė paminėtame įsakyme nurodė, kad 2015-07-31 medžių kirtimo mašinoje, su kuria dirbo ieškovas, hidraulinėje sistemoje buvo nustatytas 40 litrų hidraulinių tepalų trūkumas ir tai atsakovė laikė šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Taip pat įsakyme buvo nurodyta, jog dėl to atsakovė patyrė 22,26 Eur nuostolį. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, jog ieškovas apie tepalo trūkumą informavo tik kitoje pamainoje dirbsiantį A. J., tačiau neinformavo už techniką atsakingo darbuotojo A. B. ir paliko netvarkingą transporto priemonę į kitą pamainą atvyksiančiam darbuotojui.

16Darbuotojo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2007). Pasitikėjimo darbuotoju praradimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra kriterijus, teismui vertinant, ar toks pažeidimas pripažintinas šiurkščiu, dėl kurio darbdavys turėjo teisę skirti griežčiausią drausminę nuobaudą – darbo sutarties nutraukimą.

17Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teisėtumą teismas turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2007; 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015).

18Teisėjų kolegija pritaria pirmosios teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir įrodymų vertinimui, kad ieškovas nepadarė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, dėl kurio jam skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo; pažymi, kad tokiais atvejais, kai darbuotojas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir byloje nustatomi konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, teismas juos vertina, kvalifikuoja ir sprendžia, ar jie atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoką ir ar sudaro pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Teismas patikrina, ar darbdavys pagrįstai kvalifikavo veiksmus kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama teismo prerogatyva kvalifikuoti ir spręsti, ar darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nepaisant to, kaip jį kvalifikavo darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2013; 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625-687/2015).

19DK 235 str. pateikiama šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sąvoka, o jo 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Šioje byloje nustatyta ir įrodyta, jog 40 litrų hidraulinių tepalų trūkumas atsirado dėl miškakirtės techninio gedimo, atsilaisvinus tepalų tiekimo žarnai, o ne dėl DK 235 str. 2 d. 7 p. nurodytų veikų. Iš ieškovo paaiškinimo, atsiliepimo į apeliacinį skundą nustatyta, jog 2015-07-31 buvo jo pirma darbo diena po atostogų, todėl darytina išvada, jog tokios būklės miškakirtė jam buvo perduota po kito darbuotojo darbo ar ji sugedo tą pačią dieną. Byloje A. J. parodymais įrodyta, jog ieškovas jį įspėjo dėl paminėto gedimo, įspėjo, kad tepalas prateka. Dėl to, kad ieškovas neinformavo už techniką atsakingo darbuotojo A. B., paminėta teisės norma neleidžia traktuoti darbo drausmės pažeidimo kaip šiurkštaus, nes byloje nepaneigtas ieškovo paaiškinimas, jog jis pats šalino gedimą ir dirbo esant minimaliam tepalo kiekiui. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovui buvo parinkta per griežta drausminė nuobauda – atleidimas.

20Dėl parinktos drausminės nuobaudos

21DK 238 straipsnyje, reglamentuojančiame drausminės nuobaudos parinkimą, nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši teisės norma turi būti taikoma parenkant drausminę nuobaudą tiek už nešiurkštų, tiek ir už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (šiurkštų darbo pareigų nevykdymą). Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl, nagrinėdamas darbuotojo (ieškovo) reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas, be kitų aplinkybių, patikrina ir DK 238 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kuriuos darbdavys privalo vykdyti, skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą, laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2005). Parinkdamas drausminę nuobaudą, darbdavys gali atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, reikšmingas jos parinkimui, taip pat vadovautis DK 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

22Byloje nustatyta, jog ieškovas dirbo su specialia miško kirtimo technika, todėl nepaneigti bylos įrodymai (ieškovo paaiškinimas, liudytojų parodymai), jog ieškovui inkriminuojami drausmės pažeidimai įvyko dėl šios technikos gedimų, kuro apskaitos tvarkos, nustatytos atsakovės. Visos abejonės darbo ginčo bylose vertintinos darbuotojo naudai, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

23Dėl priteistų išmokų ieškovui

24Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo, jog nėra aplinkybių, dėl kurių ieškovas negalėtų grįžti į darbą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovas negali būti grąžintas į darbą, todėl privalėjo priteisti išmokas, kurios priklauso ieškovui pagal DK normas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo ieškovui, sumažino išmoką už priverstinės pravaikštos laiką. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas dirba, iš jo atsiliepimo į apeliacinį skundą ir pažymos iš darbo biržos (b. l. 155) yra nustatyta, jog jis nuo 2015-08-10 yra registruotas darbo biržoje, todėl keisti šios sprendimo dalies apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

25Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Ieškovas pateikė 200 Eur kvitą, įrodantį, jog šią sumą išleido advokato pagalbai apmokėti ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Iš atsakovės ieškovui priteistina 100 Eur išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir į tai, kad teismas šios kategorijos bylose yra aktyvus (CPK 98 str.).

26Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

Nutarė

27Plungės rajono apylinkės teismo 2016-02-08 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

28Priteisti A. S. iš VĮ Rietavo miškų urėdijos 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas pripažinti, kad iš... 3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad... 4. Plungės rajono apylinkės teismas 2016-02-08 sprendimu ieškinį tenkino iš... 5. Atsakovė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Plungės... 6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo su skundu... 7. Apeliacinis skundas atmestinas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 9. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio... 10. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas... 11. Dėl pirmojo drausmės pažeidimo – 2014-12-11 įsakymu paskirtos pastabos... 12. Šios drausminės nuobaudos skyrimo pagrindas – atsakovės įsakyme nurodyti... 13. Ieškovas ir pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2014 m. lapkričio... 14. Dėl 2015-07-31 darbo drausmės pažeidimo... 15. 2015-08-05 įsakyme (b. l. 9) nurodyta, kad ieškovas atleistas iš darbo pagal... 16. Darbuotojo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl... 17. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad kai už šiurkštų... 18. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios teismų nustatytoms faktinėms... 19. DK 235 str. pateikiama šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sąvoka, o jo 2... 20. Dėl parinktos drausminės nuobaudos ... 21. DK 238 straipsnyje, reglamentuojančiame drausminės nuobaudos parinkimą,... 22. Byloje nustatyta, jog ieškovas dirbo su specialia miško kirtimo technika,... 23. Dėl priteistų išmokų ieškovui... 24. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo, jog nėra aplinkybių, dėl kurių... 25. Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas... 26. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,... 27. Plungės rajono apylinkės teismo 2016-02-08 sprendimą palikti nepakeistą, o... 28. Priteisti A. S. iš VĮ Rietavo miškų urėdijos 100 Eur išlaidų advokato...