Byla e2-2315-1024/2016
Dėl be teisinio pagrindo gautų lėšų priteisimo

1Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Ieva Juodviršytė, sekretoriaujant Zinai Pranskietienei, dalyvaujant ieškovės Valstybės įmonės Rietavo miškų urėdijos atstovei advokato padėjėjai Laurai Stankevičiūtei, atsakovui A. S., jo atstovui advokatui Mariui Griciui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės įmonės Rietavo miškų urėdijos ieškinį atsakovui A. S. dėl be teisinio pagrindo gautų lėšų priteisimo,

Nustatė

3ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 827,11 Eur dydžio įsiskolinimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. birželio 30 d. ieškovas ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 1137, kurios pagrindu atsakovas ėjo traktorininko, o vėliau – miškakirtės operatoriaus pareigas. Remiantis 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu, atsakovas buvo atleistas iš VĮ „Rietavo miškų urėdija“, remiantis LR Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 ir 2 punktais, t.y. kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo funkcijas arba kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Atsakovas su atleidimu nesutiko, todėl kreipėsi į teismą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir susijusių išmokų priteisimo. Plungės rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsakovo ieškinį tenkino iš dalies, ir nustatė, jog A. S. iš darbo VĮ Rietavo miškų urėdijoje 2015-08-05 įsakymu Nr. P-25 buvo atleistas neteisėtai, A. S. darbo sutartis su VĮ Rietavo miškų urėdija buvo nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, bei priteisė A. S. iš VĮ Rietavo miškų urėdijos 1614,48 EUR išeitinę išmoką, 3991,56 EUR kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-08-06 iki 2016-02-08 bei po 37,20 EUR už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (sumos neatskaičius mokesčių), priteisė iš VĮ Rietavo miškų urėdijos 500 EUR bylinėjimosi išlaidų A. S. bei 209 Eur žyminio mokesčio valstybei, kitoje dalyje atsakovo ieškinį atmetė. Išnagrinėjus ieškovo apeliacinį skundą, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi Plungės rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-61-225/2016 buvo paliktas nepakeistas. Taigi įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu pasikeitus atsakovo atleidimo datai (iš 2015 m. rugpjūčio 5 d. į 2016 m. birželio 2 d.), ieškovas pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai patikslintus duomenis apie atsakovo atleidimo datą (draudiminius laikotarpius) ir išmokėtas sumas. Gavęs patikslintus duomenis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius išnagrinėjo atsakovo nedarbo draudimo išmokos bylos (Nr. 529506) dokumentus bei priėmė spendimus, kuriais nustatė atitinkamai 74,56 EUR ir 752,55 EUR, viso 827,11 EUR nedarbo socialinio draudimo išmokos permokas. Minėtų Sprendimų pasekoje SODRA pateikė pretenziją ieškovui. Ieškovas atsakovui Sodros permokėtą nedarbo išmokos sumą, o būtent 827,11 EUR, pervedė bankiniu pavedimu 2016 m. rugpjūčio 11 d. Iš aukščiau išdėstyto akivaizdu, jog atsakovas su darbo santykiais susijusias išmokas už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 6 d. iki 2016 m. birželio 2 d. (imtinai) gavo 2016 m. birželio 2 d. įsiteisėjusio Plungės rajono apylinkės teismo sprendimo pagrindu iš ieškovo. Už tą patį laikotarpį nedarbo išmokas, o būtent 827,11 EUR, Atsakovas buvo gavęs iš Sodros, tačiau teismui pripažinus atleidimą neteisėtu, minėtas nedarbo išmokas atsakovas gavo nepagrįstai, t.y. be jokio teisinio pagrindo, todėl privalo juos grąžinti ieškovui.

4Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka, kad 827,11 Eur nedarbo išmoką iš Sodros už nedarbo laikotarpį iki 2016 m. birželio 2 d. gavo nepagrįstai, nes teismo sprendimu buvo pripažinta, jog šiuo laikotarpiu atsakovą ir ieškovą siejo darbo teisiniai santykiai.

5Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius 2016-07-01 priėmė sprendimą Nr. NI_SP5-l 195, kuriame konstatuojama, kad Urėdija netinkamai pateikė duomenis apie atsakovo valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą, kas sukėlė pasekmes nedarbo socialinėms išmokoms sumokėti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius pateikdamas atsakovui sprendimą, lydraštyje nurodo, kad vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 60 punktu, neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka susidarė ne dėl atsakovo kaltės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius pateikė pretenziją dėl susidariusios permokos grąžinimo Valstybės įmonei Rietavo miškų urėdijai, o atsakovui 2016-07-04 pažymoje nurodė, kad ne dėl jo kaltės susidarė socialinio draudimo išmokos permoka. Taigi, Urėdija, nesutikdama su šiuo sprendimu, turėjo jį skųsti, nes Sodra aiškiai nukreipė pretenziją į ieškovą, o ne į jį, tačiau šia teise ieškovas nepasinaudojo, todėl reikalauti šios sumos iš jo nėra teisinio pagrindo.

6Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad ieškovas pilnai sutinka, kad Sodra pretenziją pateikė ieškovui, nes pagal įstatymą taip ir priklauso, todėl jie pretenzijoje nurodytą sumą ir sumokėjo. Tačiau nagrinėjamu atveju yra susidariusi tokia situacija, kai asmuo atleistas iš darbo kreipėsi į darbo biržą ir gavo nedarbo draudimo išmoką, o teismui pripažinus, kad atsakovo atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, jis gavo išmokas iš darbo teisinių santykių. Taigi negali būti tokia situacija, kad asmuo ir dirba, ir nedirba, ir dar gauna dvi išmokas. Šiuo atveju atsakovas neturėjo teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką. Gaudamas šias išmokas atsakovas nepagrįstai praturtėjo, t.y. be teisinio pagrindo įgijo tai ko jis negalėjo gauti, todėl privalo ieškovui grąžinti 827,11 Eur. Šiuo atveju teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas gavo nedarbo draudimo išmoką išnyko vėliau, t.y. teismui priėmus sprendimą, kad atsakovas yra atleistas neteisėtai ir dėl to ieškovas neturi patirti dvigubų sankcijų.

7Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir paaiškino, kad jeigu pretenziją Sodra būtų atsiuntusi jam, jis būtų sumokėjęs reikalaujamą sumą, tačiau Sodra rašte nurodė, kad ne dėl jo kaltės susidarė permoka, todėl ne jis tą sumą ir turi sumokėti.

8Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytas nesutikimo su ieškiniu aplinkybes, papildomai paaiškino, kad Sodra atsakovui atsiųstame rašte nurodė, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka susidarė ne dėl atsakovo kaltės ir pretenzija dėl šios permokos grąžinimo yra pateikta Valstybės įmonei Rietavo miškų urėdijai. Ieškovas, gavęs sprendimą, jį galėjo skųsti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė. Šiuo atveju ieškovui kyla pasekmės dar su priminiais ieškovo veiksmais kai jie neteisėtai atleido atsakovą. Atsakovas netekęs darbo turėjo teisę į bedarbio pašalpą, taip pat turėjo teisę įsidarbinti ir kitame darbe. Nagrinėjant ieškovo apeliacinį skundą dėl neteisėto atleidimo Klaipėdos apygardos teisme, byloje buvo pateikta pažyma iš darbo biržos ir teismas žinojo, kad atsakovas yra registruotas darbo biržoje, gauna bedarbio pašalpą ir priimdamas sprendimą teismas tas išmokas įvertino.

9Ieškinys atmestinas.

10Bylos medžiagos nustatyta, jog Valstybės įmonės Rietavo miškų urėdijos miškų urėdo 2015-08-05 įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo skyrimo miškakirtės operatoriui A. S.“ Nr. P-25, atsakovas A. S. nuo 2015-08-05 buvo atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 ir punkto pagrindais. Atsakovas A. S. kreipėsi į teismą, ginčydamas atleidimo iš darbo teisėtumą. Plungės rajono apylinkės teismas 2015-02-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-61-225/2016 atsakovo A. S. ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė, jog A. S. iš darbo Valstybės įmonėje Rietavo miškų urėdijoje 2015-08-05 įsakymu Nr. P-25 yra atleistas neteisėtai; nusprendė, jog A. S. darbo sutartis su Valstybės įmone Rietavo miškų urėdija yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisė A. S. iš Valstybės įmonės Rietavo miškų urėdijos 1614,48 Eur išeitinę išmoką, 3991,56 Eur už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-08-06 iki 2016-02-08, bei po 37,20 Eur už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (sumos neatskaičius mokesčių); priteisė iš VĮ Rietavo miškų urėdijos 500 Eur bylinėjimosi išlaidų A. S. bei 209 Eur žyminio mokesčio valstybei. Išnagrinėjus ieškovo apeliacinį skundą, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-815-524/2016 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-61-225/2016 buvo paliktas nepakeistas. Ieškovas, įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu pasikeitus atsakovo atleidimo datai (iš 2015 m. rugpjūčio 5 d. į 2016 m. birželio 2 d.), pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai patikslintus duomenis apie atsakovo atleidimo datą (draudiminius laikotarpius) ir išmokėtas sumas. 2016-07-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius priėmė spendimus Nr. NI_SP5-1194 ir Nr. NI_SP5-1195, kuriais nustatė atitinkamai 74,56 Eur ir 752,55 Eur, viso 827,11 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permokas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, vadovaujantis šiais sprendimais, pateikė pretenziją ieškovui 827,11 Eur sumai, kurią ieškovė pervedė bankiniu pavedimu 2016 m. rugpjūčio 11 d.

11Nedarbo išmokų mokėjimo klausimus reglamentuoja Nedarbo socialinio draudimo įstatymas, Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656. Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5, 6 straipsnius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-24 nutarimu Nr. 1656 patvirtintų Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 5, 6 punktus, teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti apdraustieji, kuriems teritorinė darbo birža nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš žemiau nurodytų sąlygų. Vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 2 straipsniu nedarbo išmokų paskirtis – kompensuoti dėl nedarbo negautas pajamas ar jų dalį. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnis ir Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 3 punktas nustato, kad nedarbo draudimo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai (toliau – Fondo valdybos teritoriniai skyriai) Nedarbo draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.

12Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas A. S. nuo 2015-08-10 buvo registruotas darbo biržoje, jam buvo mokama bedarbio pašalpa, tačiau teismui pripažinus atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu, susidarė situacija, kad A. S. yra laikomas atleistu nuo 2016-06-02 ir atsakovui A. S. už laikotarpį nuo 2015-11-10 iki 2016-04-30 (kuomet mokėta nedarbo išmoka) yra sumokėtas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką ir nedarbo išmoka. Šiuo atveju susidarė situacija, kad nuo 2014-07-01 iki 2016-06-02 A. S. laikomas dirbančiu ir gaunančiu darbinių pajamų, tačiau 2016 m. gegužės 20 d. A. S. buvo išmokėta nedarbo socialinio draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2016-04-30. Taigi, pasibaigus teisminiam procesui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, kuomet teismas atleidimą iš darbo pripažįsta neteisėtu, o asmens atleidimo data yra laikoma teismo sprendimo įsiteisėjimo data, bei iš darbdavio priteisiamas vidutinis darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, atsiranda situacija, kad asmuo nebėra laikomas nedirbančiu ir gauna darbinių pajamų.

13Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio, reguliuojančio atsakomybę už Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytą žalą, 1 dalis nustato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalis nurodo, kad neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo draudimo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose numatyta, kad neteisingai išmokėtos sumos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (60 punktas), o nustačius, kad nedarbo draudimo išmokos išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, išmokų permokos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus (61 punktas).

14Šiuo atveju ieškovė, gavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pretenziją dėl 827,11 Eur permokos (žalos) atlyginimo bei priimtus sprendimus, jų neginčijo, su pateiktu reikalavimu sutiko ir pervedė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai reikalaujamą sumą, t.y. 827,11 Eur.

15Ieškovas šią sumą prašo priteisti iš atsakovo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio norma, t.y. kaip be pagrindo įgytą turtą.

16CK 6.237 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013).

17Šiuo atveju ieškovas 2015-08-05 nutraukė darbo santykius su atsakovu A. S. ir apie valstybinio socialinio draudimo pabaigą pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Tokiu būdu atsakovas A. S. tapo bedarbis ir, atitikdamas Nedarbo socialinio draudimo įstatymo reikalavimus, teisėtai ir pagrįstai kreipėsi dėl nedarbo išmokos, kurios paskirtis yra teikti minimalią paramą asmenims, netekusiems pajamų, gavimo. Taigi atsakovui nedarbo draudimo išmoka buvo mokama Nedarbo socialinio draudimo įstatymo ir jį reglamentuojančiais poįstatyminiais teisės aktais, pagrindu. Plungės rajono apylinkės teismui 2016-02-08 sprendimu darbo sutarties su A. S. nutraukimą pripažinus neteisėtu ir priteisus vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, automatiškai nereiškia, kad teisinis pagrindas, kuriuo atsakovui buvo mokama nedarbo draudimo išmoka, išnyko. Kaip minėta aukščiau, jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima.

18Pagal DK 300 straipsnio, reglamentuojančio individualius darbo ginčus dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo ir atleidimo iš darbo, 4 dalies nuostatą, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje; šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. DK 140 straipsnyje nustatyta išeitinė išmoka – tai viena iš garantinių išmokų rūšių, kurios tikslas yra užtikrinti tam tikrą laiką minimalias gyvenimo lėšas darbuotojams, netekusiems darbo ne dėl nuo jų priklausančių priežasčių. DK 300 straipsnio 4 dalyje nustatytos normos paskirtis yra kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo negautas lėšas.

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 300 straipsnio 4 dalyje nustatytos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimą negrąžinant darbuotojo į darbą paskirtis yra, pirma, atlyginti darbuotojo prarastą darbo užmokestį ir, antra, nustatyti sankciją darbdaviui ir turėti prevencinę reikšmę įpareigojant darbdavį laikytis darbo teisėje nustatytų darbuotojo atleidimo iš darbo procedūrų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. UAB „Prisma LT“, bylos Nr. 3K-3-276/2011). Todėl sutiktina su atsakovo nurodytais argumentais, kad būtent ieškovo netinkami veiksmai sukėlė visas šias pasekmes – neteisėtą atleidimą, atsakovo laikiną nedarbingumą ir pasekmių rezultatas atitenka ieškovui. Pažymėtina ir tai, kad nedarbo draudimo išmoka su darbo teisiniais santykiais yra susijusi ta apimtimi, kad dirbantys asmenys, dalyvaujantys socialinio draudimo santykiuose ir mokėdami socialinio draudimo įmokas, savo darbu sukuria materialines prielaidas socialiniam draudimui ir atsiradus įstatyme nustatytoms sąlygoms įgyja teisę į socialinio draudimo išmokas, kurių dydis priklauso nuo mokėtų draudimo įmokų, apskaičiuojamų nuo darbo užmokesčio sumos ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškovui, atleidus atsakovą, jis teisėtai gavo nedarbo draudimo išmokas ir šis teisinis pagrindas nepranyko teismui priėmus sprendimą ir atsakovui išmokėjus vidutinį darbo užmokestį. Taigi teisinis pagrindas ginčo sumos įgijimui yra nustatytas. Taip pat, pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-02 nutartyje, kurioje paliktas nepakeistas Plungės rajono apylinkės teismo 2016-02-08 sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, kad A. S. iš darbo Valstybės įmonės Rietavo miškų urėdijoje yra atleistas neteisėtai, nurodyta, kad sprendimo dalies dėl priteistų išmokų ieškovui nėra pagrindo keisti, taip pat, iš šios nutarties matyti, kad teismui buvo žinoma, kad A. S. nuo 2015-08-10 yra registruotas darbo biržoje, todėl konstatuotina, kad atsakovui teismo sprendimu priteisiant išeitinę išmoką, į šią aplinkybę buvo atsižvelgta. Be to, negali būti išreikalaujama kaip be teisinio pagrindo įgytos sumos, išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi nei darbuotojo gauta nedarbo draudimo išmoka, nei vidutinis darbo užmokestis negali būti iš jo išreikalauta kaip be pagrindo įgyta, išskyrus atvejus, kai šis darbuotojas veikė nesąžiningai arba buvo padaryta sąskaitybos klaida. Nagrinėjamu atveju atsakovo nesąžiningumo nėra, be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius 2016-07-04 rašte Nr. (9.117) R3-28619 dėl A. S. nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos nustatymo sprendimo nurodė, kad vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 60 punktu, neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka susidarė ne dėl Jūsų kaltės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius pateikė pretenziją dėl susidariusios permokos grąžinimo Valstybės įmonei Rietavo miškų urėdijai. Taigi šiuo atveju jokių nesąžiningų ar kaltų atsakovo veiksmų nenustatyta.

20Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo padaryta žala, kurią sukėlė ieškovas savo neteisėtais veiksmais. Klaipėdos apygardos teismui 2016-06-02 nutartimi palikus nepakeistą Plungės rajono apylinkės teismo 2016-02-08 sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad A. S. iš darbo Valstybės įmonės Rietavo miškų urėdijoje yra atleistas neteisėtai ir išmokėjus išeitinę išmoką, neteisėtu nuo jo surašymo ir pateikimo automatiškai tapo ir ieškovės atliktas pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Taigi, neteisėti ieškovės veiksmai – neteisingas valstybinio socialinio draudimo duomenų įforminimas – yra nustatyti (Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 61 punktas) ir tokie ieškovės veiksmai lėmė žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai padarymą. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (18 straipsnio 1, 2 dalys, 36 straipsnio 6 dalis). Taigi, tam, kad nedarbo draudimo išmokos permoka galėtų būti išieškoma iš atsakovo A. S., turi būti nustatyta jo kaltė, o šio asmens kaltės (nesąžiningumo) dėl nedarbo draudimo išmokos gavimo šiuo atveju nėra, kadangi nedarbo draudimo išmoka šiam asmeniui skirta įstatymų nustatyta tvarka pagal ieškovės pateiktus duomenis (socialinio draudimo pabaigą). Taigi ieškovė, savo kaltais veiksmais padariusi žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, privalo ją atlyginti, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, tačiau šios žalos prisiteisti iš atsakovo, vadovaujantis CK 6.237 straipsniu, neturi teisinio pagrindo.

21Teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyręs byloje surinktus įrodymus – šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu ir vadovaudamasis įstatymais, daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

22Dėl bylinėjimosi išlaidų

23Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmestinas, ieškovei jos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o iš ieškovės atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

24Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 800 Eur už advokato teisinę pagalbą. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato (padėjėjo) darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, bylos sudėtingumą (byloje nebuvo kilusių sudėtingų teisės klausimų, ieškinio suma nedidelė), advokato darbo ir laiko sąnaudas (paruoštas vienas procesinis dokumentas, t.y. atsiliepimas į ieškinį), atstovavimą laiką teismo posėdžiuose (byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį) bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas šias išlaidas sumažinti priteisiant iš ieškovės atsakovui 600 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas,

Nutarė

26ieškinį atmesti.

27Priteisti iš ieškovės Valstybės įmonės Rietavo miškų urėdijos atsakovui A. S. 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

28Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Ieva Juodviršytė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 827,11 Eur dydžio... 4. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka, kad... 5. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius 2016-07-01... 6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį... 7. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir... 8. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog palaiko atsiliepime į... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Bylos medžiagos nustatyta, jog Valstybės įmonės Rietavo miškų urėdijos... 11. Nedarbo išmokų mokėjimo klausimus reglamentuoja Nedarbo socialinio draudimo... 12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas A. S. nuo 2015-08-10 buvo... 13. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio, reguliuojančio... 14. Šiuo atveju ieškovė, gavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 15. Ieškovas šią sumą prašo priteisti iš atsakovo vadovaudamasis Lietuvos... 16. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, kuris be teisinio... 17. Šiuo atveju ieškovas 2015-08-05 nutraukė darbo santykius su atsakovu A. S.... 18. Pagal DK 300 straipsnio, reglamentuojančio individualius darbo ginčus dėl... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 300 straipsnio... 20. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju Valstybinio socialinio... 21. Teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyręs byloje surinktus įrodymus –... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 24. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 800 Eur už advokato teisinę... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270... 26. ieškinį atmesti.... 27. Priteisti iš ieškovės Valstybės įmonės Rietavo miškų urėdijos... 28. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...