Byla e2-44-641/2017
Dėl baudos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovės UAB „Alksnena“ patikslintą priešieškinį ieškovei UAB „Indema“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė, sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Indema“ atstovei advokatei Jolitai Urbienei, atsakovės UAB „Alksnena“ atstovams advokatui Vitalijui Metelicai, direktoriui V. M., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Indema“ ieškinį atsakovei UAB „Alksnena“ dėl baudos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovės UAB „Alksnena“ patikslintą priešieškinį ieškovei UAB „Indema“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Nustatė

2

  1. ieškovės UAB „Indema“ atstovė advokatė J. Urbienė prašo ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovės UAB „Alksnena“ 6548,48 Eur baudą (netesybas) dėl nesavalaikiai atliktų statybos darbų, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 147,00 Eur žyminį mokestį ir 1275,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, o atikslintą priešieškinį atmesti. Nurodė, kad, pagal 2015 m. rugpjūčio 25 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2015/08/19-01 (toliau – sutartis), ieškovė su atsakove UAB „Alksnena“ susitarė, jog atsakovė objekte, esančiame Medžiotojų g. 17, Joniškis, nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. atliks daugiabučio namo pamato, cokolio, fasado ir stogo konstrukcijų modernizavimo darbus (toliau – statybos darbai) ir 2015 m. lapkričio 15 d. perduos ieškovei. Ieškovė darbų frontą atsakovei perdavė 2015 m. rugpjūčio 25 d. Statybos darbų žurnalas (toliau – darbų žurnalas) rodo, jog atsakovė statybos darbus pradėjo laiku, tačiau laiku nebaigė. Statybos darbus atsakovė faktiškai baigė tik 2016 m. gegužės 9 d., kuomet pašalino visus ieškovės nurodytus darbų trūkumus. Kadangi atsakovė iki šiol nėra ieškovei perdavusi ir pasirašiusi galutinio darbų užbaigimo akto ir išdavusi garantinio rašto, ieškovė laiko, jog atsakovė darbų ir šiai dienai nėra tinkamai pridavusi. Tai, jog atsakovė neįvykdė sutartu laiku statybos darbų ir jie buvo su trūkumais, ieškovės nuomone, įrodo ir 2016 m. vasario 9 d. Statybos užbaigimo aktas, iš kurio matyti, jog statybos darbai komisijai priduoti tik 2016 m. vasario 9 d. ir fiksuota, jog jie turėjo neesminių nukrypimų nuo statinių bendrųjų rodiklių. Teigė, jog reikalavimą dėl baudos priteisimo reiškia remdamasi sutarties 10.1 punktu bei nurodė, jog baudos dydį sumažino net tris kartus nuo sutartimi numatyto leistino baudos dydžio, todėl prašoma iš atsakovės priteisti bauda atitinka protingumo ir teisingumo reikalavimus. Dėl priešieškiniu prašomos priteisti skolos už atliktus statybos darbus nurodė, jog, vadovaujantis sutarties 6.9 punktu, ieškovė turėjo teisę sulaikyti atsakovei mokėtiną sumą, atitinkančią garanto dydį, iki kol atsakovė tinkamai neįvykdys sutartinių įsipareigojimų ir ieškovei nepateiks garantijos, ir šia teise yra pasinaudojusi. Mano, jog neturi pareigos apmokėti atsakovei už atliktus darbus, kadangi atsakovė iki šiol nėra ieškovei išdavusi garantijos ir pasirašiusi galutinio darbų priėmimo – perdavimo akto, statybos darbus atliko su trūkumais ir nesavalaikiai, t. y. savo sutartines pareigas įvykdė netinkamai. Taip pat nurodė, jog pagal ieškovės turimas sąskaitas - faktūras likusi atsakovei neapmokėta statybos darbų kaina yra 4238,35 Eur, todėl iš atsakovės prašomos priteisti 4756,86 Eur skolos už atliktus darbus turėtų būti minusuojamos šios sumos: 113,10 Eur, 62,12 Eur, 160,67 Eur sumos už atsakovės neatliktus darbus, bei 161,98 Eur suma, kuri buvo aktuota du kartus.
  2. Atsakovės UAB „Alksnena“ atstovai advokatas V. Metelica ir direktorius V. M. palaikė patikslintą priešieškinį dėl 4756,86 Eur skolos, 1702,25 Eur delspinigių, 8.3 procentų palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašė jį tenkinti, o ieškinį atmesti. Nurodė, jog statybos darbai buvo pradėti atlikti 2015 m. rugpjūčio 25 d., o baigti 2015 m. gruodžio 21 d., ką patvirtina darbų žurnalo įrašai. Atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Darbų atlikimas užsitęsė ne dėl atsakovės, tačiau dėl ieškovės kaltės, kuri pasireiškė tuo, jog ieškovė atsakovei laiku nesumokėjo avanso, perdavė netinkamą projektą, o pataisytą projektą pateikė tik 2015 m. spalio 5 d., vengė priimti etapais atliktus darbus ir už juos savalaikiai apmokėti, atsisakė pasirašyti darbų perdavimo – priėmimo aktuose, savalaikiai nereagavo į atsakovės pranešimus dėl kliūčių įvykdyti statybos darbus. Be to, dalies darbų nebuvo galima atlikti dėl netinkamų oro sąlygų ir užtrunkančių džiuvimo procesų, todėl statybos darbai buvo pradėti ir baigti vėliau. Teigė, jog tiek darbų žurnalo įrašai, tiek 2016 m. vasario 9 d. Statybos užbaigimo aktas įrodo, jog statybos darbai buvo užbaigti ir ieškovei priduoti anksčiau nei ieškovės nurodoma 2016 m. gegužės 9 d., t. y. 2015 m. gruodžio 21 d., o vėliau buvo taisomi neesminiai statybos trūkumai, tačiau ieškovė atsisakė pasirašyti atsakovės siųstą 2015 m. gruodžio 28 d. darbų priėmimo – perdavimo aktą ir iki šiol vengia apmokėti atsakovei už atliktus ir jai priduotus statybos darbus. Kadangi ieškovė nepasirašo darbų perdavimo aktų ir neatsiskaito už atliktus darbus pagal išrašytas sąskaitas - faktūras, todėl atsakovė neduoda ieškovei garantinio rašto. Mano, jog ieškinys yra nepagrįstas.

3Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

4Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo santykio kvalifikavimo.

  1. Tarp šalių kilo ginčas dėl statybos rangos darbų pabaigos termino, baudos (netesybų) už nesavalaikiai atlikus statybos darbus priteisimo ir atsiskaitymo už atliktus statybos darbus. Ieškovė, remdamasi šalių sudarytos sutarties ir įstatymo nuostatomis, reikalauja atsakovę sumokėti baudą už nesavalaikiai atliktus statybos darbus, o atsakovė – visiškai atsiskaityti už atliktus statybos darbus bei sumokėti netesybas.
  2. Iš 2015 m. rugpjūčio 25 d. Statybos rangos sutarties Nr. 2015/08/19-01 nustatyta, jog ieškovė UAB „Indema“ (generalinis rangovas) ir atsakovė UAB „Alksnena“ (subrangovas) sudarė dvišalę, atlygintinę, konsensualinę sutartį. Šia sutartimi šalys iš esmės susitarė, jog: atsakovė savarankiškai, savo rizika, ieškovės medžiagomis, atsakovės kita įranga ir pastoliais laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki 2015 m. lapkričio 15 d. objekte, esančiame Medžiotojų g. 17, Joniškis, atliks daugiabučio namo pamato, cokolio, fasado ir stogo konstrukcijų modernizavimo darbus bei darbų rezultatą ataskaitinių laikotarpių atliktų darbų aktais su perduodamų darbų dalį atitinkančia išpildomosios dokumentacijos dalimi bei galutiniu darbų priėmimo – perdavimo aktu su visa statybos darbų atlikimo dokumentacija perduos ieškovei (sutarties specialiosios dalies 2, 3, 4, 5 punktai, bendrosios dalies – 2, 4.2, 5.1.5, 5.1.6, 8.10, 8.18 punktai); atsakovė sutartimi įsipareigojo statybos darbus pradėti 2015 m. rugpjūčio 25 d. (sutarties specialios dalies 5.1 punktas, bendrosios dalies – 4.1 punktas); per 5 dienas nuo darbų pradžios pateikti ieškovei su ieškovės atstovu suderintą kiekvieno objekto darbų vykdymo grafiką (sutarties specialios dalies 8.1 punktas); įspėti ieškovę dėl sutartyje numatytų aplinkybių, keliančių grėsmę atliekamų statybos darbų kokybei, tinkamumui, tvirtinimui ir darbų saugumui (sutarties bendrosios dalies 4.3, 8.1 punktai); savo jėgomis ir sąskaita ištaisyti visus statybos darbų trūkumus ir pašalinti nukrypimus nuo sutarties sąlygų, nepriklausomai nuo to, ar statybos darbai ieškovės buvo priimti, ar ne (sutarties bendrosios dalies 4.4, 5. 1.3, 8.17, 8.19, 9.2 punktai); statybos darbus ir/ar statybos darbų etapus pradėti, atlikti ir užbaigti kalendoriniame darbų grafike numatytais terminais ir galutinai užbaigti 2015 m. lapkričio 15 d. (sutarties specialios dalies 5.2 punktas, bendrosios dalies – 2.1, 8.4 punktai); pilnai ir tinkamai atliktus statybos darbus perdavusi galutiniu darbų perdavimo aktu ieškovei (sutarties bendrosios dalies 5.1.16 punktas) - ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po galutinio perdavimo akto pateikimo užsakovei dienos, pateikti 5 procentų dydžio nuo bendros sutarties sumos su PVM kredito įstaigos ar draudimo bendrovės neatšaukiamą banko garantiją arba draudimo bendrovės išduotą laidavimo raštą garantiniam laikotarpiui (sutarties specialios dalies 7.2 punktas, bendrosios dalies 8.12 punktas); mokėti ieškovei 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną bei atlyginti visus su tokiu užtęsimu susijusius ieškovės nuostolius, jeigu atsakovė vėluos pradėti ar baigti statybos darbus ir/ar statybos darbų etapą (sutarties bendrosios dalies 10.1 punktas). Ieškovė sutartimi įsipareigojo: per 10 dienų nuo statybos darbų pradžios sumokėti 2000,00 Eur avansą; pateikti atsakovei statybos darbų atlikimui reikalingą dokumentaciją tinkamai ir laiku, bet ne vėliau kaip iki statybos darbų termino pradžios (2015 m. rugpjūčio 25 d.), išskyrus, kai tokią dokumentaciją ieškovė gauna vėliau (sutarties bendrosios dalies 7.1 punktai); atsakovei pilnai ir tinkamai atlikus statybos darbus patikrinti jų kokybę, priimti tinkamai atliktus darbus ir už atliktus statybos darbus pagal PVM sąskaitą – faktūrą sumokėti atsakovei per 30 kalendorinių dienų, po PVM sąskaitos – faktūros pasirašymo dienos (sutarties specialios dalies 6.3.1, 6.3.2 punktai, bendrosios dalies – 2.1, 6.6, 7.7 punktai); sulaikyti bet kokias atsakovei mokėtinas sumas iki tol, kol atsakovė pradės tinkamai vykdyti sutartį, tuo atveju, jeigu atsakovė nevykdo ar netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį (sutarties bendrosios dalies 6.9 punktas); įskaityti į atsakovei mokėtinas sumas priešpriešinius atsakovės mokėjimus ieškovei (sutarties bendrosios dalies 6.10 punktas); ieškovei vėluojant atsiskaityti su atsakove sutartyje nustatyta tvarka ir terminais mokėti atsakovei 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną išskyrus atvejį, jeigu atsakovė nepateikė ieškovei raštiško pranešimo apie sutarties pažeidimą ir raštu neįspėjo apie sutartyje numatytų sankcijų taikymą (sutarties bendrosios dalies 10.2, 10.3 punktais). Sutarties bendrosios dalies 4.9 punktas numato, jog statybos darbų pabaigos terminas (data) gali būti nukeliamas tik dėl papildomų darbų atlikimo ir tik tuo atveju, kai tokių papildomų darbų apimtis sudaro daugiau kaip 10 procentų nuo sutarties specialiojoje dalyje nustatytos bendros sutarties objekto apimties.
  3. Iš sutarties specialiosios dalies 6.2 punkto ir byloje pateiktos lokalinės sąmatos Nr. S001 matyti, jog statybos darbų sutartinė kaina su PVM, į kurią įskaičiuotos darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudos ir sutarties vykdymui būtinos išlaidos, yra 53590,41 Eur (su PVM). Ginčo dėl darbų kainos tarp šalių nėra.
  4. Iš 2015 m. rugpjūčio 25 d. Darbų fronto perdavimo – priėmimo akto Nr. 01 matyti, jog ieškovė 2015 m. rugpjūčio 25 d. perdavė atsakovei darbų frontą ir objektą, esantį Medžiotojų g. 17, Joniškis, pastato pamato, cokolio, fasado ir stogo konstrukcijų modernizavimo darbų vykdymui, o atsakovė patvirtino, kad darbų frontas 2015 m. rugpjūčio 25 d. paruoštas tinkamai bei visą reikalingą darbams atlikti projektinę – techninę dokumentaciją yra gavusi, su ja susipažinusi ir pretenzijų ieškovei neturi. Aktas pasirašytas abiejų šalių.
  5. Iš kalendorinio darbų grafiko ir objektinio statybų darbų vykdymo grafiko matyti, jog atsakovė pateikė objekto darbų grafiką, šiuose dokumentuose fiksuoti atskirų darbų vertės bei atskirų darbų vykdymo laikotarpiai.
  6. Iš 2015 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. 5 matyti, jog atsakovė atsakingu žmogumi objekte, esančiame Medžiotojų g. 17, Joniškis, paskyrė vadybininką K. M. nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki objekto pridavimo.
  7. Iš 2015 m. rugsėjo 18 d. rašto dėl vėlavimo atlikti darbus objekte Medžiotojų g. 17, Joniškyje Nr. SIND-190 matyti, jog ieškovė informavo atsakovę apie tai, jog atsakovė atsilieka nuo statybos darbų vykdymo grafiko, darbus vykdo netinkamai ir pareikalavo pateikti raštišką paaiškinimą dėl vėlavimo atlikti darbus bei artimiausiu metu likviduoti atsilikimą nuo darbų vykdymo grafiko.
  8. Iš 2015 m. spalio 1 d. rašto Nr. 24 dėl avanso sumokėjimo pagal 2015 m. rugpjūčio 25 d. sutartį matyti, jog atsakovė informavo ieškovę apie avanso per 10 dienų nuo statybos darbų pradžios nesumokėjimą, apie skaičiuojamus delspinigius bei įspėjo, jog iki 2015 m. spalio 5 d. ieškovei nesumokėjus avanso nuo 2015 m. spalio 6 d. atsisakys vykdyti darbus ir reikalaus atlyginti nuostolius.
  9. Iš 2015 m. spalio 2 d. atsakymo į 2015 m. spalio 2 d. gautą raštą Nr. 24 dėl avanso sumokėjimo Nr. SIND-0211 matyti, jog ieškovė informuoja atsakovę, kad sutartyje numatyto 2000 Eur avanso nesumokėjo, nes atsakovė iki 2015 m. spalio 2 d. nepaskyrė už statybos darbus atsakingo žmogaus bei nepateikė objekto darbų vykdymo grafiko, atliko tik mažiau nei 15 proc. iš turimų atlikti daugiau kaip 60 procentų visų statybos darbų, ko pasekoje, mano, jog atsakovė laiku ir tinkamai neįvykdys sutartyje numatytų darbų. Išaiškino atsakovei sutarties netinkamo vykdymo pasekmes. Ieškovė avansą atsakovei įsipareigojo sumokėti iš karto po minėtų dokumentų pateikimo bei pareikalavo iš atsakovės imtis veiksmų darbų trūkumams pašalinti.
  10. Iš 2016 m. kovo 22 d. sąskaitos išrašo matyti, jog ieškovė atsakovei 2000 Eur avansą pervedė 2015 m. spalio 2 d.
  11. Iš 2015 m. spalio 6 d. rašto dėl projekto ir sąskaitų objekte Medžiotojų g. 17, Joniškyje Nr. 26 matyti, jog atsakovė informavo ieškovę, kad nuo statybos pražios neturi su užsakovu ir technine priežiūra suderinto projekto, ko pasekoje, negali savalaikiai vykdyti darbų bei tai, kad ieškovė vengia priimti darbus bei pasirašyti 2015 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitą – faktūrą.
  12. Iš 2015 m. lapkričio 4 d. Gamybinio pasitarimo protokolo matyti, jog: darbų atlikimas atsilieka nuo kalendorinio darbų grafiko. Subrangovas įsipareigoja užbaigti objektą laiku, dirbant išeiginėmis dienomis, padidinant darbininkų skaičių. Stogo darbai nevykdomi; nėra išspręstas įstiklintų balkonų šiltinimo klausimas (pagal gyventojų pageidavimą), dėl ko trukdosi tolimesnių fasado apšiltinimo darbų vykdymas. Sienoje A-A balkono šiltinimo klausimas turi būti išspręstas iki 2015 m. lapkričio 6 d., nes trukdys užbaigti namo apšiltinimą ir ardyti pastolius. Kitų balkonų šiltinimo klausimas šiuo metu darbams netrukdo; langų keitimas nevykdomas. Langai bus pakeisti iki 2015 m. lapkričio 10 d. pabaigos. Šie darbai netrukdo fasado šiltinimui; stogo darbai nevykdomi. Darbai bus atnaujinti nuo 2015 m. lapkričio 9 d. ir baigti iki 2015 m. lapkričio 15 d.; neapšiltintų sienų plotas apie 130 m2, neuždėtas dekoras apie 60 proc. fasado.
  13. Iš 2015 m. lapkričio 5 d. rašto dėl darbų fronto nebuvimo Nr. 29 matyti, jog atsakovė informuoja ieškovę, jog darbus vėluoja atlikti dėl to, jog ieškovė nepateikė atsakovei suderinto projekto, savalaikiai nesprendžia statybos metu iškylančių klausimų, nepagrįstai delsia sumokėti avansą, sutartyje numatytu terminu statybos darbų užbaigti neįmanoma, nes iki šiol nėra pakeisti langai, neišspręsta fasado apšiltinimo detalė dėl įstiklintų balkonų, ko pasekoje, negalima atlikti fasado atnaujinimo darbų. Nurodo atliktinų darbų preliminarius terminus ir prašo skubiai informuoti apie langų pakeitimo datą, išspręsti apšiltinimo klausimą.
  14. Iš 2015 m. lapkričio 10 d. rašto dėl sutarties terminų pratęsimo Nr. 30 matyti, jog atsakovė ieškovę informuoja, jog dėl ieškovės neišspręstų balkonų sienų apšiltinimo klausimų, darbo fronto nebuvimo negalėjo organizuoti didesnių darbo jėgos pajėgumų, tik 2015 m. lapkričio

    59 d. buvo pradėti keisti langai, tik 2015 m. lapkričio 6 d. pateikta įėjimo stogelio šiltinimo sujungimo su siena detalė. Nurodo, jog darbai vėluoja ne dėl atsakovės kaltės ir kadangi statybos darbus gali atlikti tik per 3 savaites, nurodo, jog sutartis negalės būti įvykdoma iki 2015 m. lapkričio 15 d. ne dėl atsakovės kaltės, todėl prašo ieškovės statybos darbų pabaigos terminą pratęsti iki 2015 m. gruodžio 10 d.

  15. Iš 2015 m. lapkričio 11 d. atsakymo į 2015 m. lapkričio 10 d. raštą Nr. 30 dėl darbų fronto nebuvimo Nr. SIND-0247 matyti, jog ieškovė nesutinka, su atsakovės 2015 m. lapkričio 10 d. rašte Nr. 30 nurodytais teiginiais ir sutarties įvykdymo termino nepratęs. Pažymi, kad apie darbų trukdžius atsakovė ieškovę turėjo informuoti anksčiau, o ne darbų pabaigoje, be to, atsakovė darbus vėlavo atlikti nuo pat darbų pradžios.
  16. Iš 2015 m. lapkričio 25 d. rašto dėl nebaigtų sutarties darbų atlikimo objekte Medžiotojų g. 17, Joniškyje Nr. SIND-0258 matyti, jog ieškovė informavo atsakovę, kad ji statybos darbų neužbaigė sutartyje nustatytą datą (2015 m. lapkričio 15 d.), statybos darbai yra nebaigti 2015 m. lapkričio 25 d., įvardino darbų trūkumus ir abejones dėl atsakovės gebėjimo atlikti likusius statybos darbus bei įpareigojo nedelsiant pateikti likusių statybos darbų atlikimo kalendorinį grafiką ir numatoma taikyti žiemos mėnesiais darbų atlikimo technologijų aprašymą, nurodyti numatomą darbininkų skaičių objekte ir iki 2015 m. lapkričio 25 d. pateikti atskaitinio laikotarpio darbų aktą su dokumentais.
  17. Iš 2015 m. gruodžio 10 d. rašto dėl delspinigių Nr. 35 matyti, jog atsakovė grąžino ieškovei 2015 m. gruodžio 4 d. atsiųstą PVM sąskaitą – faktūrą dėl 5100,00 Eur delspinigių pagal sutarties 10.1 punktą apmokėjimo, nurodydama, kad ne kartą ieškovei akcentavo, jog nebuvo darbų fronto, nepateiktas suderintas projektas, laiku neišspręsti fasado apšiltinimo klausimai dėl įstiklintų balkonų, nepakeiti langai, projekto pataisymai dėl įstiklintų balkonų šiltinimo sluoksnio sumažinimo buvo atsiųsti tik 2015 m. lapkričio 6 d. Taip pat nurodė, jog darbų negalėjo atlikti ne dėl savo kaltės, tačiau dėl prasidėjusio žiemos sezono, trumpesnio šviesios paros meto, nepalankių meteorologinių sąlygų.
  18. 2015 m. spalio 13 d. elektroninio laiško išraše fiksuoti duomenys, jog 2015 m. spalio 13 d.

    6S. P. persiuntė V. M. projektą – Medžiotojų-17-Byla-20150910.pdf.

  19. 2015 m. lapkričio 6 d. elektroninio laiško išraše fiksuoti duomenys, jog 2015 m. lapkričio 6 d. ieškovė atsakovei persiuntė objekto Medžiotojų g. 17, Joniškyje, projekto pataisymus dėl įstiklintų balkonų šiltinimo sluoksnio sumažinimo ir nurodė darbus vykdyti pagal patikslintus brėžinius bei tai, jog apie pakeitimus atsakovės atstovas K. M. buvo informuotas 2015 m. lapkričio 5 d.
  20. Iš 2015 m. gruodžio 14 d. rašto dėl darbų priėmimo Nr. 36 matyti, kad atsakovė informavo ieškovę, jog statybos darbus planuoja baigti 2015 m. gruodžio 18 d. ir pateikti juos ieškovei aktavimui.
  21. Iš 2015 m. gruodžio 23 d. Gamybinio pasitarimo protokolo matyti, jog apžiūrėti objekte atlikti darbai prieš objekto pridavimą ir pastebėti trūkumai: sutvarkyti lietlovių nuolydžius; sutvarkyti stogo dangos nuolydį (keturiose vietose stovi vanduo); sumontuoti naują stogo išlipimo liuko dangtį ir baigti šachtos bei laiptinės lubų ir sienų apdailą; apskardinti ventiliacijos šachtų galus; parapeto skarda ne visur pritvirtinta; palangių nuolydžiai kai kur per maži (turi būti 5 proc.); drėksta dekoras virš įėjimo stogelio; aplink nuogrindą sutvarkyti aplinką (kiek sugadinta vykdant darbus), užvežti juodžemį, jį išlyginti ir pavasarį pasėti žolę; cokolio dekoras su plėmais, suvienodinti spalvą; fasado spalvos defektai. Defektus atsakovė turi ištaisyti iki 2015 m. gruodžio 28 d.
  22. Iš 2015 m. gruodžio 28 d. Gamybinio pasitarimo protokolo matyti, jog dalis 2015 m. gruodžio 23 d. pastebėtų trūkumų sutvarkyti, liko nesutvarkyti defektai: lietvamzdžiai blogai sutvirtinti, juda, sutvarkyti iki 2015 m. gruodžio 30 d.; drėksta dekoras virš įėjimo stogelio; reikia įleisti skardą į lietlovį ir užarmuoti bei nudažyti šiltinimo sluoksnį virš stogelio iki 2015 m. gruodžio 30 d.; stogo išlipimo liuko dangtis pagamintas ne pagal projektą ir nebaigta šachtos bei laiptinės lubų ir sienos apdaila, sutvarkyti iki 2015 m. gruodžio 30 d.; sutvarkyti stogo dangos nuolydį (keturiose vietose stovi vanduo), tvarkyti pavasarį, atšilus orams, priduoti objektą su garantiniu įsipareigojimu; aplink nuogrindą sutvarkyti aplinką (kiek sugadinta vykdant darbus), juodžemio užvežta nepakankamai, nepasėta žolė, neatstatytos šaligatvio plytelių dangos, darbus baigti pavasarį, atšilus orams, priduoti objektą su garantiniu įsipareigojimu.
  23. Iš 2015 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų akto Nr. 3 skirtingų egzempliorių matyti, jog 2015 m. gruodžio 28 d. atsakovė perdavė ieškovei 2015 m. lapkričio – gruodžio mėn. statybos darbus, o ieškovė šiuos darbus priėmė 2016 m. sausio 26 d.
  24. Iš 2016 m. sausio 21 d. galutinio perdavimo akto matyti, jog 2016 m. sausio 21 d. ieškovė pasirašė galutinį statybos darbų priėmimo – perdavimo aktą, nurodydama darbų trūkumus ir įpareigodama atsakovę juos pašalinti iki 2016 m. birželio 1 d. Akte atsakovės parašo nėra.
  25. Iš 2016 m. sausio 26 d. rašto dėl darbų priėmimo Nr. SIND-0302 matyti, jog ieškovė atsakovei nurodė, kad netvirtins S. P. pateikto atliktų darbų akto dėl jame esančių klaidų, kurios didina aktuojamą sumą, aktuojamų nekokybiškai atliktų darbų ir neatliktų darbų, kurie nurodomi nedaromų darbų sąmatoje bei nurodė šiame akte rastas klaidas, neatliktus ir nekokybiškus darbus.
  26. Iš 2016 m. sausio 29 d. rašto dėl atliktų darbų akto Nr. SIND – 0308 matyti, jog ieškovė informavo atsakovę, kad priima atsakovės pakoreguotą atliktų darbų aktą Nr. 3 ir PVM sąskaitą – faktūrą Nr. MV Nr. 100, tačiau prašo pataisyti jų datas pagal faktą bei informuoja apie atsakovei priskaičiuotus delspinigius už 72 kalendorinių dienų netesybas.
  27. Iš 2016 m. vasario 3 d. rašto dėl defektų ištaisymo Nr. AL05 matyti, jog atsakovė informavo ieškovę, jog pataisė smulkius defektus, nurodytus 2016 m. vasario 2 d. Valstybinės komisijos akte statybos objekte, esančiame Medžiotojų g. 17, Joniškyje, elektros skydelio atitraukimą nuo sienos išbraukė iš atliktų darbų akto pagal ieškovės pateiktą raštą SIND-0302 bei prašo grąžinti pasirašytus aktus, nurodydama, jog atsakovė statybos darbus perdavė ieškovei, bet iki šiol nepriėmė atsakovės atliktų darbų už 2015 m. lapkričio – gruodžio mėn.
  28. Iš 2016 m. vasario 9 d. statybos užbaigimo akto Nr. SUA-60-160209-00022 matyti, jog statytojo UAB „Joniškio butų ūkis“ statyba, esanti Medžiotojų g. 17, Joniškis, t. y. daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimas (modernizavimas) (statinio paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai (namai), unikalus Nr. 4797-3004-6017, statinio kategorija – neypatingas statinys, statybos rūšis – atnaujinimas (modernizavimas)) 2016 m. vasario 9 d. pripažinta baigta, statinys atitinka statinio projekto sprendinius, komisijai buvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai ir jie atitinka nustatytus reikalavimus, statinių bendrieji rodikliai, nurodyti statinio projekte, statinių bendrųjų rodiklių nukrypimai nuo faktinių yra neesminiai.
  29. Iš 2016 m. vasario 11 d. rašto dėl darbų priėmimo Nr. AL06 matyti, jog atsakovė nurodė ieškovei 2015 m. lapkričio – gruodžio mėn. darbų atlikimo aktą siuntusi 2015 m. gruodžio 23 d., 2015 m. gruodžio 28 d., 2016 m. sausio 21 d., tačiau ieškovė vengia priimti darbus, nenurodydama priežasčių. Taip pat informavo, jog ieškovės reikalavimas iškelti virš tinko elektros spintą yra neįvykdomas ir apie tai darbų vadovas buvo informuotas dar 2015 m. spalio mėn. antroje pusėje bei, jog atsakovės direktorius V. M. visus dokumentus perdavė darbų vadovui S. P..
  30. Iš 2016 m. vasario 19 d. atsakymo į 2016 m. vasario 11 d. raštą Nr. AL06 Nr. SIND-0331 matyti, jog ieškovė informavo atsakovę nesutinkanti pasirašyti PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 103, kadangi atsakovė vengia pateikti garantinį raštą bei pasirašyti galutinį darbų perdavimo aktą, kuriame nurodyti darbų defektai, nurodo galutinį defektų ištaisymo terminą iki 2016 m. birželio 1 d., ir išaiškina ieškovės teisę sulaikyti mokėjimus atsakovei už atliktus darbus, kol atsakovė tinkamai įvykdys sutartį bei tai, jog geranoriškai sutiko sumažinti delspinigių sumą, kurios reikalauja iš atsakovės dėl vėlavimo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.
  31. Iš 2016 m. vasario 22 d. atsakymo į raštą SIND-0331 dėl Medžiotojų g. 17 modernizavimo darbų Nr. AL 07 matyti, jog atsakovė informuoja ieškovę atsisakanti pasirašyti ieškovės išsiųsta galutinį darbų aktą, nurodo ieškovei, kad visą dokumentaciją dar 2015 m. gruodžio 23 d. pateikusi ieškovės darbų vadovui S. P., kuris iki šiol negrąžino dokumentacijos perdavimo akto, nustačius defektus stogo dangoje – įsipareigoja juos pašalinti, atsisako atlikti juodžemio užvežimo ir žolės sėjimo darbus kaip nesutartinius, nurodo, jog dėl ieškovės neatliktų derinimo su AB LESTO darbų negali įvykdyti reikalavimo dėl elektros spintos iškėlimo bei darbų užtrukimo priežastis.
  32. Iš 2016 m. kovo 15 d. rašto dėl galutinio atliktų darbų akto Nr. SIND-0352 matyti, jog ieškovė informavo atsakovę apie pateikto darbų atlikimo akto Nr. 3 turinio trūkumus, pagal sutarties sąlygas sulaikytą sumą už draudimą, už sugadintą gerbūvį avanso įskaitymą ir nurodė pateikti pataisytą darbų atlikimo aktą Nr. 3.
  33. Iš 2016 m. balandžio 26 d. atsakymo į 2016 m. balandžio 21 d. raštą Nr. 10 dėl galutinio perdavimo akto objekte Medžiotojų g. 17, Joniškyje Nr. SIND-0386 matyti, jog ieškovė informavo atsakovę apie atsisakymą pasirašyti atsakovės pateiktą galutinį perdavimo aktą, nurodė likusius neištaisytus trūkumus ir pareikalavo iki 2016 m. gegužės 2 d. pateikti garantinį raštą dėl darbo trūkumų ištaisymo.
  34. Iš 2016 m. gegužės 9 d. rašto dėl galutinio atsiskaitymo Medžiotojo g. 17, Joniškyje Nr. AL12 matyti, jog atsakovė informuoja ieškovę pagal raštą Nr. SIND-0386 nurodytus trūkumus ištaisiusi ir prašo per 3 darbo dienas nuo laiško gavimo apmokėti likusias sulaikytas sumas, viso, atskaičius avanso likutį ir sąskaitas už objekto elektros energiją – 5742,75 Eur.
  35. Iš 2016 m. gegužės 9 d. galutinio atliktų darbų akto Nr. 4 matyti, jog 2016 m. gegužės 9 d. atsakovė pasirašė galutinį statybos darbų priėmimo – perdavimo aktą. Akte ieškovės parašo nėra.
  36. Iš 2016 m. gegužės 16 d. rašto dėl darbo trūkumų ištaisymo Nr. SIND-0410 matyti, jog ieškovė informavo atsakovę apie namo gyventojų susirinkimo metu išsakytas pretenzijas dėl vykdytų aplinkos tvarkymo darbų, kurie nebuvo suderinti su namo gyventojais, ieškove ir užsakovu, atvežto juodžemio kokybės, nepilnai atstatytų praėjimo takų, netvarkytos elektros spintos ir atsisakymo tvirtinti 2016 m. gegužės 9 d. Atliktų darbų aktą Nr. 4, nes jame nurodyti atlikti darbai faktiškai nebuvo atlikti, o dalis jų yra įtraukta į Nedaromų darbų sąmatą.
  37. Iš daugiabučio gyvenamojo namo Medžiotojo g. 17, Joniškyje, darbų žurnalo matyti, jog: daugiabučio gyvenamojo namo Medžiotojo g. 17, Joniškyje, statytojas (užsakovas) – UAB „Joniškio butų ūkis“, rangovas – UAB „Indema“, subrangovas – UAB „Alksnena“ pagal sutartį Nr. 2015/08/19-01; statybos darbų vadovas nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. – S. P., statybos techninės priežiūros vadovas nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. – J. Č., UAB „Alksnena“ atsakingas asmuo – V. M.; darbų pradžia – 2015 m. rugpjūčio 19 d., darbų pabaigos datos nėra; 2015 m. rugpjūčio 28 d. pakeistas fasadų brėžinys ir keletas detalių; statybos techninės priežiūros vadovo J. Č. pastabos, jog 2015 m. rugpjūčio 14 d. pateiktas projektas neatitinka realių sąlygų objekte, todėl būtina koreguoti keičiamus brėžinius ir specifikacijas, įforminti išleidžiant A laidą ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. ištaisytas projektas ir išleista A laida; fasadų sienų šiltinimo, klijuojant putų polistireno 170 mm plokštėmis, darbų pradžia – 2015 m. rugsėjo 30 d., pabaiga – 2015 m. lapkričio 17 d.; langų angokraščių šiltinimo 20 mm polistirenu darbų pradžia – 2015 m. spalio 19 d., pabaiga – 2015 m. lapkričio 19 d.; dviejų sluoksnių tinko, armuojant tinkleliu, pirmojo sluoksnio įrengimo darbų pradžia – 2015 m. spalio 12 d., pabaiga – 2015 m. lapkričio 20 d.; statybos darbų eiga fiksuota nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d., išskyrus 2015 m. rugsėjo 11, 21 d., lapkričio 25-26, 30 d. laikotarpius – dėl lietaus, ir 2015 m. gruodžio 2-4 d. laikotarpį - nedirbo; statybos techninės priežiūros vadovas J. Č. nėra priėmęs šių darbų – 2015 m. gruodžio 14 d. smulkūs nubėgimo pataisymai; 2015 m. gruodžio 21 d. aplinkos tvarkymas, smulkūs baigiamieji darbai, lietvamzdžių tvirtinimas.
  38. Iš 2016 m. birželio 13 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. 4797-3004-6017, adresu Medžiotojų g. 17, Joniškis, 2015 m. gruodžio 10 d. Statybos produkcijos sertifikavimo centro pranešimo Nr. KG-0036-00254/0 pagrindu, 2015 m. gruodžio 11 d. buvo įregistruotas faktas, jog išduotas pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikatas.
  39. Iš 2016 m. sausio 21 d. PVM sąskaitos – faktūros matyti, jog ieškovė išrašė atsakovei 6548,48 Eur delspinigių pagal sutarties Nr. 2015/08/19-01 10.1 punktą sąskaitą apmokėjimui. Sąskaita – faktūra atsakovės nepasirašyta.
  40. UAB „Indema“ 2016 m. balandžio 6 d. sąskaitos žiniaraščio skolų ataskaitoje laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. fiksuotas 6548,48 Eur prašomos iš atsakovės priteisti baudos paskaičiavimas.
  41. Iš 2016 m. vasario 11 d. PVM sąskaitos – faktūros MV Nr. 103 matyti, jog atsakovė už atliktus statybos objekte Medžiotojų g. 17, Joniškyje, išrašė 17751,84 Eur be PVM, 21479,73 Eur su PVM sąskaitą. Sąskaita – faktūra abiejų šalių pasirašyta.
  42. Iš 2016 m. gegužės 23 d. banko sąskaitos išrašo matyti, jog ieškovė 2016 m. gegužės 17 d. atsakovei pervedė 1000,00 Eur dalinį mokėjimą pagal PVM sąskaitą – faktūrą MV Nr. 103.
  43. Iš 2016 m. gegužės 23 d. banko sąskaitos išrašo matyti, jog ieškovė 2016 m. kovo 17 d. atsakovei pervedė 11513,49 Eur dalinį mokėjimą pagal PVM sąskaitą – faktūrą MV Nr. 103.
  44. Iš 2016 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitos – faktūros MV Nr. 105 matyti, jog atsakovė už atliktus statybos objekte Medžiotojų g. 17, Joniškyje, išrašė 511,70 Eur be PVM, 619,16 Eur su PVM sąskaitą. Sąskaita – faktūra ieškovės nepasirašyta.
  45. Iš 2016 m. balandžio 6 d. UAB „Indema“ sąskaitos žiniaraščio skolų ataskaitos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. matyti, jog ieškovė už statybos darbus atsakovei yra apmokėjusi pagal 2015 m. rugsėjo 25 d. sąskaitą – faktūrą Nr. MV-86 – 10587,65 Eur, pagal 2015 m. spalio 26 d. sąskaitą - faktūrą Nr. MV-91 -20757,03 Eur, pagal 2016 m. vasario 11 d. sąskaitą - faktūrą Nr. MV-103 – iš 21479,73 Eur sumos 17241,38 Eur dalį, įsiskolinimo atsakovei likutis – 4238,35 Eur.
  46. Iš UAB „Alksnena“ 2016 m. rugpjūčio 18 d. rašto apie vėlavusius UAB „Indema“ atsiskaitymus už atliktus statybos darbus Medžiotojų g. 17, Joniškyje Nr. 23 matyti, jog ieškovė atsakovei 2015 m. spalio 2 d. apmokėjo 2000,00 Eur avansą, 2015 m. spalio 29 d. – 8750,12 Eur (2015 m. spalio 29 d. sumokėti 7743,61 Eur, užskaityta 1006,51 Eur avanso) pagal sąskaitą – faktūrą MV Nr. 86, 2016 m. sausio 19 d. – 17154,57 Eur pagal sąskaitą – faktūrą MV Nr. 91, 2016 m. kovo 17 d./2016 m. gegužės 17 d. – 13506, 68 Eur dalinį mokėjimą (2016 m. kovo 17 d. sumokėta 11513,19 Eur, 2016 m. gegužės 17 d. – 1000 Eur, užskaitytas avanso likutis 993,49 Eur) pagal sąskaitą – faktūrą MV Nr. 103, neapmokėjo 2016 m. gegužės 9 d. sąskaitos – faktūros Nr. 105 ir neapmokėtas likutis, po 2016 m. gegužės 17 d. 1000,00 Eur mokėjimo, yra 4756,86 Eur.
  47. Iš 2016 m. rugpjūčio 18 d. Delspinigių skaičiavimo pažymos matyti, jog atsakovė ieškovei už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. paskaičiavo 1702,25 Eur delspinigius.
  48. Lokalinėje sąmatoje Nr. S006 fiksuoti atsakovės objekte Medžiotojų g. 17, Joniškyje, neatlikti statybos darbai, kurio bendra vertė su PVM 1577,14 Eur.
  49. Nedaromų darbų sąmatoje „Medžiotojų 17 nedaromi darbai“ fiksuoti atsakovės nedaromi darbai: sienų apšiltinimas 170 mm polistireno plokštėmis 63,12 Eur ( 217,95 Lt) sumai; fasadinio plokščių tvirtinimas apie įrengto karkaso 160,67 Eur (554,78 Lt) sumai; inventorinės byla 1 vnt. – 113,10 Eur + PVM (23,75 Eur), viso – 136,85 Eur sumai. Sąmata pasirašyta ieškovės ir atsakovės.
  50. Iš 2016 m. kovo 10 d. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog 2016 m. kovo 1 d. buvo gautas UAB „Alksnena“ direktoriaus V. M. pareiškimas dėl UAB „Indema“ galimo sukčiavimo vengiant priimti ir atsiskaityti už atliktus darbus daugiabučiame name, esančiame Medžiotojų g. 17, Joniškyje.
  51. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesinio įstatymo normose, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 185 straipsnis). Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas pagal CPK 185 straipsnyje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-03-26 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-569/2002; 2002-06-12 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-862/2002; 2003-02-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-113/2003; 2006-11-06 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-563/2006; 2008-08-25 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-401-2008).
  52. Teismas, pagal ieškininiame pareiškime nurodytas aplinkybes, savarankiškai atlieka faktų teisinį kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reguliuojantį įstatymą, teisiniais argumentais atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad ieškinio pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija. Teisinis ginčo santykio kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.
  53. Šioje byloje teismas, įvertinęs sutarties turinį, šalių paaiškinimus, jų ketinimus sudarant sutartį bei elgesį po sutarties sudarymo, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi būtinieji rangos sutarties požymiai: šalys sutartimi susitarė dėl statybos darbų atlikimo; statybos darbo rezultatą – daugiabučio namo pamato, cokolio, fasado ir stogo konstrukcijų modernizavimo darbus – ieškovė atliko jai dirbant savo rizika ir ieškovės medžiagomis; atsakovė statybos darbų rezultatą pasiekė savarankiškai. Atsižvelgdamas į atsakovės atliktų darbų pobūdį ir vertę, teismas daro išvadą, jog ginčo santykiai turi būti kvalifikuoti kaip statybos rangos teisiniai santykiai ir, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusių rangos teisinių santykių pobūdį - šalių teisiniams santykiams yra taikomos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681 – 6.699 straipsniai), bei bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644 – 671 straipsniai), tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosios ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).
  54. Teismas pažymi, jog sutarties tekste (atskiruose sutarties punktuose) yra daryti pataisymai ranka. Įvertinęs sutarties bendrosios dalies 13.1 punkte numatytas sutarties pakeitimų ir papildymų darymo tvarkos sąlygas, t. y. tai, jog šalys sutartimi susitarė, jog bet kokie sutarties pakeitimai ar papildymai galioja tik tuomet, kai jie sudaryti raštu, pasirašyti šalių įgaliotų atstovų bei patvirtinti šalių antspaudais, bei tai, kad prie sutartyje ranka atliktų pataisymų nėra nei vienos iš sutarties šalių įgaliotų atstovų parašų, šalių antspaudų bei tai, jog bylos nagrinėjimo teisme metu abi šalys patvirtino, jog minėti pataisymai nebuvo šalių suderinti, teismas remiasi spausdintiniu sutarties tekstu, neatsižvelgdamas į minėtus sutarties pataisymus.

7Dėl ieškinio reikalavimo priteisti baudą, praleidus sutartyje nustatytą statybos rangos darbų atlikimo terminą, procesinių palūkanų priteisimo.

  1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės baudą (netesybas) už nesavalaikiai atliktus statybos rangos darbus, teigdama, jog pagal sutartį darbai turėjo būti baigti iki 2015 m. lapkričio 15 d., tačiau faktiškai buvo baigti tik 2016 m. gegužės 9 d.
  2. Atsakovė nuo ieškinio ginasi teigdama, jog statybos rangos darbų atlikimo terminas prasitęsė dėl ieškovės kaltės - ieškovė atsakovei laiku nesumokėjo avanso, perdavė netinkamą projektą, o pataisytą projektą pateikė tik 2015 m. spalio 5 d., vengė priimti etapais atlikus darbus ir už juos savalaikiai apmokėti, atsisakė pasirašyti darbų perdavimo – priėmimo aktuose, savalaikiai nereagavo į atsakovės pranešimus dėl kliūčių įvykdyti statybos darbus - ir ji nepraleidusi sutartinio statybos rangos darbų pabaigimo termino 2015 m. gruodžio 21 d. užbaigė statybos rangos darbus. Teigė, jog tinkamai vykdė savo sutartines pareigas - apie užtrukusius statybos rangos darbus ir to priežastis informavo ieškovę pranešimais, prašydama pratęsti sutarties pabaigos terminą. Taip pat ieškinį ginčija ir tuo aspektu, jog ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų netesyboms pagrįsti.
  3. Iš sprendimo 4 punkte išanalizuotų sutarties sąlygų, kurių šalys neginčija, todėl jos teismo laikomos nustatytomis, konstatuotina, jog sutarties vykdymo pradžia – 2015 m. rugpjūčio 25 d., pabaiga – 2015 m. lapkričio 15 d. Minėta, atsakovė 2015 m. lapkričio 10 d. raštu dėl sutarties terminų pratęsimo Nr. 30 (sprendimo 16 punktas) kreipėsi į ieškovę rašytiniu prašymu pratęsti sutarties terminą iki 2015 m. gruodžio 10 d., tačiau, kaip matyti iš ieškovės rašytinio atsakymo į šį atsakovės prašymą, ieškovė atsisakė sutarties darbų pabaigos terminą pratęsti (sprendimo 17 punktas). Kitų rašytinių įrodymų, kurie leistų manyti šalys susitarė dėl kitokio sutartimi numatytų statybos darbų pabaigos termino, t. y. jį būtų pratęsusios, byloje nėra. Priešingai tarp šalių jau nuo statybos darbų pradžios momento vykęs susirašinėjimas rodo, jog ieškovė jau 2015 m. rugsėjo 18 d. pareiškė atsakovei pretenzijas dėl vėlavimo atlikti statybos darbus pagal grafiką bei darbų kokybės trūkumų (sprendimo 9 punktas), 2015 m. lapkričio 25 d. pareiškė rašytines pretenzijas dėl praleisto darbų atlikimo termino ir darbų trūkumų (sprendimo 18 punktas) ir šios savo pozicijos nuosekliai laikėsi visų sekančių susirašinėjimų su atsakove metu iki pat 2016 m. gegužės 9 d.
  4. Atsakovė nuo ieškinio gynėsi tuo argumentu, jog dėl ieškovės kaltės, t. y. laiku šiai nesumokėjus avanso, darbų pradžioje perdavus netinkamą projektą, o pataisytą projektą pateikus tik 2015 m. spalio 5 d., negalėjo savalaikiai pradėti statybos rangos darbų objekte, todėl darbai buvo pradėti vėliau, ko pasekoje, prasitęsė ir sutarties darbų pabaigos terminas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog kilus ginčui dėl sutarto termino praleidimo, šalis, teigianti, kad ji sutartyje nustatytą darbų perdavimo terminą pažeidė dėl kitos šalies kaltės, vadovaujantis rungimosi principu, privalo šią aplinkybę įrodyti. Sutartą terminą pažeidusiai šaliai kyla įstatyme ir sutartyje nustatyta atsakomybė už šį pažeidimą, t. y. pareiga atlyginti nuostolius ir sumokėti netesybas, jei jos sutartos sutartyje. Dėl to šalies, tinkamai vykdančios sutartį, interesas yra turėti patikimus įrodymus, patvirtinančius, kad kliūtys atlikti darbus laiku kilo ne dėl jos kaltės, taip pat kad ji, bendradarbiaudama su kita šalimi, ėmėsi reikiamų priemonių, siekdama šias kliūtis pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016). Minėtu teismas pažymi, jog nors atsakovė ginasi aplinkybe, jog statybos darbai objekte buvo faktiškai pradėti atlikti vėliau nei sutartyje numatyta darbų pradžios data (2015 m. rugpjūčio 25 d.), tačiau datos, kurią atsakovė laiko faktine statybos rangos darbų pradžios diena neįvardina ir neįrodinėja. 2015 m. rugpjūčio 25 d. Darbų fronto perdavimo – priėmimo aktas Nr. 01 (sprendimo 6 punktas) patvirtina aplinkybę, jog ieškovė 2015 m. rugpjūčio 25 d. perdavė atsakovei darbų frontą ir objektą, esantį Medžiotojų g. 17, Joniškis, pastato pamato, cokolio, fasado ir stogo konstrukcijų modernizavimo darbų vykdymui. Šiame akte atsakovė pasirašė patvirtinanti, kad darbų frontas 2015 m. rugpjūčio 25 d. paruoštas tinkamai bei visą reikalingą darbams atlikti projektinę – techninę dokumentaciją yra gavusi, su ja susipažinusi ir pretenzijų ieškovei neturi. Darbų žurnalo 1.3 poskyrio „Statinių vardinis sąrašas“ ir II skyriaus „Statybų darbų eiga“ įrašai rodo, jog statybos darbai objekte, esančiame Medžiotojų g. 17, Joniškis, atsakovės buvo pradėti atlikti jau 2015 m. rugpjūčio 19 d. Taip pat darbų žurnalo 1.6 poskyryje „projektinės dokumentacijos pakeitimų registravimas“ ir 7.1 poskyryje „bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo ir specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovų pastabos“ fiksuoti duomenys apie statybos techninės priežiūros vadovo

    8J. Č. 2015 m. rugpjūčio 14 d. pastabą dėl pateikto projekto neatitikimo realioms sąlygoms objekto ir būtino koregavimo, keičiant brėžinius ir specifikaciją bei, jog projekto neatitikimai buvo ištaisyti, pakeistas fasadų brėžinys ir keletas detalių 2015 m. rugpjūčio 28 d. Teisme liudytoju apklaustas J. Č. taip pat patvirtino, jog statybos pradžioje buvo taisomi brėžiniai ir jog jie buvo ištaisyti, tačiau tuo pačiu nurodė tai, jog projekto taisymo metu atsakovė dirbo kitus, su projekto taisymais, nesusijus statybos darbus, dėl projekto taisymo, balkonų apšiltinimo sprendinių pakeitimų ir langų įdėjimo atsakovės atliekamų statybos darbų eiga nesustojo, dėl vieno balkono apšiltinimo sprendinių pakeitimo statybos darbų apimtis netgi sumažėjo. Minėtu teismas atkreipia dėmesį ir į sutarties bendrosios dalies 7.1 punkte numatytą išlygą, užsakovui leidžiančią pateikti rangovui statybos darbų atlikimui reikalingą dokumentaciją vėliau nei statybos darbų termino pradžia (2015 m. rugpjūčio 25 d.), t. y. kai tokią dokumentaciją užsakovas gauna vėliau. Darbų žurnale fiksuota, jog projekto taisymai po darbų pradžios buvo atliekami ir buvo pataisyti 2015 m. rugpjūčio 28 d., todėl, remiantis sutarties 7.1 punktu, laikytina, jog ieškovė teisėtai pataisytą projektinę medžiagą atsakovei pateikė po statybos darbų pradžios termino. Tai, jog statybos darbai objekte buvo pradėti 2015 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje iš dalies bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir atsakovės direktorius V. M. nurodydamas, jog atsakovė statybos darbus pradėjo 2015 m. rugpjūčio pabaigoje ir atliko požeminius pamatų tvarkymo ir rūsio šiltinimo darbus, kurie, pagal darbų žurnalo įrašus, buvo atliekami nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d. Byloje nėra duomenų, jog statybų eiga būtų sustabdyta dėl avanso nesumokėjimo, projektinės dokumentacijos nepateikimo ar kitų svarbių priežasčių. Tokių įrodymų nepateikė ir atsakovė. Nustatyta leidžia daryti išvadą, jog avanso sumokėjimas 2015 m. spalio 2 d. (sprendimo 12 punktas), projektinės dokumentacijos taisymai neturėjo esminės įtakos atsakovės atliekamiems statybos darbams, jų nepertraukė, statybos darbai buvo atliekami nuosekliai jau nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d., todėl atsakovės argumentai, jog ji dėl anksčiau įvardintų priežasčių negalėjo savalaikiai pradėti statybos rangos darbų objekte atmetami, kaip nepagrįsti.

  5. Atsakovė taip pat tvirtino, jog statybos pabaigos terminas užsitęsė ir dėl šių ieškovės veiksmų - ieškovei iki 2015 m. lapkričio 6 d. neištaisius techninio projekto dėl įstiklintų balkonų šiltinimo sprendinių, savalaikiai nesudėjus langų, bei dėl blogų oro sąlygų užtrukusių džiuvimo procesų. Minėtu teismas pažymi, jog šie atsakovės argumentai paneigiami liudytojo J. Č. anksčiau įvardintais teisme duotais parodymais (sprendimo 60 punktas) bei darbų žurnale fiksuota darbų eiga, iš kurios matyti, jog statybos darbai buvo vykdomi nepertraukiamai (išskyrus pavienius epizodus dėl oro sąlygų), atsakovės nebuvo sustabdyti. Teismas pažymi, jog byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog jau 2015 m. rugsėjo 18 d. (sprendimo 9 punktas) ieškovė pareiškė atsakovei pretenzijas dėl atsilikimo nuo statybos darbų vykdymo grafiko bei netinkamo darbų vykdymo. 2015 m. lapkričio 4 d. Gamybinio pasitarimo protokole (sprendimo 14 punktas), taip pat fiksuoti atsilikimo nuo statybos darbų vykdymo grafiko, netinkamo darbų vykdymo faktai bei tai, jog balkonų šiltinimo ir langų keitimo ateityje klausimai fasado šiltinimo darbams netrukdo. Nustatyta rodo, jog atsakovė statybos darbus nuo pat statybos pradžios vykdė nesavalaikiai ir ne dėl projekto taisymo, balkono šiltinimo sprendinių pakeitimo ar langų įdėjimo terminų pasikeitimo. Teismas atsakovės argumentą dėl blogų oro sąlygų užtrukusių džiuvimo procesų, kaip neva sąlygojusių statybos darbų termino pratęsimą, atmeta kaip nepagrįstą, kadangi atsakovė, užsiimdama ūkine – komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises ir pareigas bei veikia savo rizika ir jau sutarties sudarymo etape, tardamasis dėl darbų atlikimo terminų, turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus faktorius (kaip antai – metų laiką ir su tuo susijusius statybos darbų proceso galimus ypatumus, sutarties terminų pratęsimo pasekmes, jeigu sutartis numato sutarties terminų pratęsimo galimybę, ir galimybes tokiu atveju įvykdyti sutartį), kad nesuklaidintų užsakovo. Be to, atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė, kokia apimtimi, jos teigimu, minėtos priežastys turėjo reikšmę statybos darbų terminų pažeidimui. Minėtu teismas taip pat pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė keitė savo atsikirtimų į ieškinį versijas, vienok, atsiliepime į ieškinį nurodydama, jog sutarties terminas buvo pratęstas iki 2015 m. gruodžio 10 d. ir šią dieną atsakovė statybos darbus užbaigė, kita vertus – bylos nagrinėjimo iš esmės teisme metu ir baigiamosiose kalbose savo argumentus pakeitė ir teigė, jog statybos užbaigimo terminas prasitęsė iki 2015 m. gruodžio 21 d., kas dar labiau verčia abejoti atsakovės paaiškinimų nuoseklumu ir teisingumu bei veda prie išvados, jog atsakovės argumentai dėl statybos darbų atlikimo, jų užbaigimo momento yra mažai tikėtini ir yra atsakovės pasirinkta gynybinė versija.
  6. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį vienas iš įstatyme įtvirtintų reikalavimų statybos rangovui yra jo pareiga sutartus statybos darbus atlikti per sutartą terminą. Laikytis sutartyje nustatytų terminų įpareigoja ir sutarties privalomumo principas (CK 6.189 straipsnis). Dėl to viena sutarties šalis, esant būtinybei pakeisti sutartyje nustatytą terminą, privalo spręsti šį klausimą kartu su kita šalimi. Nagrinėjamu atveju, byloje ištirtų įrodymų visetas rodo, jog, nors abi sutarties šalys aktyviai susirašinėjo viena su kita minėtu klausimu (vykdė bendradarbiavimo pareigą), tačiau bendro sutarimo nepasiekė, todėl, byloje nesant patikimų rašytinių įrodymų, jog toks susitarimas dėl sutarties termino pratęsimo abiejų šalių valia būtų sudarymas, nepasitvirtino ir kitos atsakovės nurodytos aplinkybės, kaip neva sąlygojusios sutarties darbų pradžios ir/ar pabaigos terminų nukėlimą, todėl teismas daro išvadą, jog sutarties specialiosios dalies 5.2 punkte numatytas darbų pabaigos terminas nebuvo pratęstas ir sutarties pabaigos termino praleidimo sąlygoją atsakovės veiksmai.
  7. Byloje ištirtų įrodymų visuma – pačios atsakovės paaiškinimai, jog ji statybos darbus laiko užbaigusi 2015 m. gruodžio 21 d., jų prieštaringumas, darbų žurnalo įrašai (nenurodyta darbų pabaigos data, paskutinis darbų eigos įrašas 2015 m. gruodžio 21 d., paslėptų darbų patikrinimo aktų Nr. 5, 12 darbų pabaigos data – 2015 m. lapkričio 17 d., 2015 m. lapkričio 19 d., 2015 m. lapkričio 20 d. (darbų žurnalo 14, 39, 111-112, 113-114, 127-128 l.)), liudytojo

    9J. Č. parodymai (sprendimo 60 punktas), tai, jog 2015 m. gruodžio 23 d. ir 2015 m. gruodžio 28 d. dar vyko gamybiniai pasitarimai (sprendimo 23, 24 punktai), o atsakovė 2015 m. gruodžio 28 d. pateikė ieškovei tvirtinti 2015 m. lapkričio – gruodžio mėnesių laikotarpių atliktų darbų etapo statybos darbus aktą Nr. 3 (sprendimo 25 punktas) bei statybos užbaigimo aktas valstybinės komisijos buvo surašytas 2016 m. vasario 9 d. (sprendimo 30 punktas)– akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų iki sutartyje numatyto darbų pabaigos termino (2015 m. lapkričio 15 d.) nepabaigė ir paneigia atsakovės atsikirtimus, todėl teismas konstatuoja, jog ieškovė, remdamasi sutarties 10.1 punktu bei CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 6.260 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6.649 straipsnio 2 dalimi, 6.652 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, turėjo teisę atsakovei skaičiuoti netesybas (baudą) nuo 2015 m. lapkričio

    1016 d.

  8. Baudos priteisimo iš terminą statybos darbams atlikti praleidusio rangovo tenkinimas yra galimas tik nustačius rangovo sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą bei sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas. Statybos rangos santykius reglamentuoja specialios CK XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos - tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms. Vadovaujantis CK 6.652 straipsnio nuostatomis, rangos sutartyje turi būti nustatoma darbų pradžia ir pabaiga ir, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako už darbų pradžios ar pabaigos termino pažeidimą. Vadovaujantis sutartinių prievolių vykdymo principais, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei įstatymo ar sutarties nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnis) - įmonės (verslininko) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (CK 6.695 straipsnio 1 dalis). Kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; kt.). Teismų formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog atsakovė (rangovė) netinkamai įvykdė savo sutartinį įsipareigojimą – pažeidė savo sutartinę prievolę statybos darbus pabaigti sutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2015 m. lapkričio 15 d., dėl kurio ieškovė ieškiniu prašo priteisti baudą, todėl atsakovės atsakomybė yra be kaltės.
  9. Iš ieškovės pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų (sprendimo 41, 42 punktai) ir ieškinio faktinio pagrindo matyti, jog ieškovė už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. sausio 21 d. paskaičiavo 6548,48 Eur su PVM baudą už nesavalaikiai atliktus darbus, pagal sutarties 10.1 punktą, skaičiuojant po 300,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė teigė, jog už minėtą laikotarpį ieškovė iš atsakovės turi teisę reikalauti 20100,00 Eur baudos, o ieškinio pareiškimo dienai – 42900,00 Eur baudos, tačiau būdama sąžininga šalimi, įvertinusi faktiškai atliktų darbų vertę, sutarties kainą, gera valia daugiau nei trigubai sumažino reikalaujamas netesybas iki 6548,48 Eur. Atsakovė baudos dydį ginčija kaip aiškiai per didelį, neadekvatų, kadangi jų dydis nėra tapatus užsakovo atsakomybei sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju (0,2 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną). Sutarties 10.1 punktu šalys susitarė, jog jeigu rangovas vėluoja pradėti ar baigti statybos darbus ir/arba statybos darbų etapą, jog įsipareigoja mokėti užsakovui 300,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną bei atlyginti visu su tokiu užtęsimu susijusius užsakovo nuostolius. Byloje nėra ginčo, jog atsakovė sutarties sudarymo momentu apie šias netesybas, jų dydį ir apskaičiavimo tvarką žinojo ir su tokia sutarties sąlyga sutiko, todėl, iš anksčiau nustatyto, konstatavus, jog atsakovė pažeidė savo sutartinę prievolę - vėluodama pabaigti statybos darbus – teismas daro išvadą, jog ieškovė teisėtai ir pagrįstai skaičiavo sutarties 10.1 punkte numatyto dydžio netesybas (baudą). Tiek iš ieškinio faktinio pagrindo, tiek ir atlikus ieškovės prašomos priteisti baudos už nurodytą laikotarpį (nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. sausio 21 d. (67 dienos)) paskaičiavimą matyti, jog ieškovė iš atsakovės prašo priteisti ženkliai mažesnę baudos sumą, nei leidžia sutarties 10.1 punktas - ieškovės prašoma priteisti baudos suma sudaro tik 32 procentus galimos priteisti baudos dydžio, t. y. tik trečdalį baudos sumos, ko pasekoje, teismas konstatuoja, jog ieškovės prašomas priteisti iš atsakovės baudos už nesavalaikiai atliktus statybos darbus dydis - 6548,48 Eur su PVM, įvertinus tai, jog šie darbai nebuvo įvykdyti dar ir ieškinio pateikimo teismui dieną (2016 m. balandžio 13 d.) bei tai, jog šiuo atveju ieškovė skaičiuodama netesybas pritaikė ženkliai mažesnį baudos, tenkančios vienai praleistai dienai, dydį – tik apie 97,74 Eur, kas rodo, jog ieškovės prašomos priteisti baudos suma nėra aiškiai per didelė ar neprotingai didelė bei atitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, todėl teismas ieškovės ieškinį tenkina visiškai ir priteisia iš atsakovės ieškovei 6548,48 Eur baudos.
  10. Sutartinės prievolės turi būti vykdomos sąžiningai ir tinkamai (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis). Prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, o kai abi šalys yra verslininkai – mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1, 2 dalis). Remiantis aukščiau išdėstytu, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už visą priteistą sumą (6548,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. gegužės 5 d. - iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

11Dėl patikslintu priešieškiniu prašomos priteisti skolos už atliktus statybos rangos darbus.

12

  1. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 4756,86 Eur skolą už atliktus darbus pagal PVM sąskaitas – faktūras (sprendimo 43, 46 punktai), nurodydama, jog ieškovė yra apmokėjusi tik dalį darbų atlikimo kainos. Teigė, jog savo sutartines prievoles įvykdė tinkamai, laiku ir kokybiškai užbaigė statybos darbus, ne kartą siuntė ieškovei darbų perdavimo aktus, pateikė PVM sąskaitas – faktūras ieškovei apmokėjimui, tačiau ieškovė darbų perdavimo aktus ir sąskaitas – faktūras dėl įvairių priežasčių atsisakinėjo priimti, pasirašyti ir už atlikus darbus apmokėti.
  2. Ieškovė pripažino dalinai neatsiskaičiusi su atsakove už atliktus statybos darbus 1597,13 Eur sumoje (2016 m. spalio 10 d. atsiliepimo į atsakovės priešieškinį 4 lapas), nuo dalies reikalavimo dėl skolos priteisimo gynėsi mokėjimų sulaikymo teise (sutarties bendrosios dalies 6.9 punktas), teise užskaityti priešpriešinį reikalavimą (sutarties bendrosios dalies 6.10 punktas) bei teigė, jog kreipimosi su ieškiniu į teismą dienai atsakovė dar nebuvo užbaigusi statybos rangos darbų, darbus atliko nesavalaikiai – tik 2016 m. gegužės 9 d., nekokybiškai ir net ir po galutinio darbų atlikimo akto 2016 m. gegužės 9 d. ieškovei pateikimo – yra nepateikusi garantinio rašto. Taip pat nurodė, jog atsakovė į darbų kainą įskaičiavo faktiškai jos nedarytų darbų vertes – 113,10 Eur, 63,12 Eur, 160,67 Eur, 161,98 Eur, todėl šios sumos turi būti minusuojamos iš skolos sumos.
  3. Šiuo atveju aktualūs ir nagrinėtini šie klausimai: darbų atlikimo savalaikiškumas, darbų perdavimo – priėmimo momentas, darbų kokybės trūkumai ir jų pašalinimas, prievolė pateikti garantinį raštą, skolos dydis, sulaikymo teisė.
  4. Kadangi šiuo sprendimu, nagrinėdamas ieškinio reikalavimą dėl netesybų, teismas iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos konstatavo, jog atsakovė pažeidė sutarties darbų pabaigos terminą (2015 m. lapkričio 15 d.), todėl teismas laiko šį atsakovės sutartinės prievolės pažeidimą įrodytu ir atskirai nebepasisako.
  5. Įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo - priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai - apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų, pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimo – priėmimo akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau jos nepaneigia esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Atliktų darbų priėmimo aktas, kaip dokumentas, nurodytą sandorį įforminantis raštiškai, fiksuoja tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Pagrindas rangovui reikalauti, kad užsakovą vykdytų jo priešpriešinę prievolę – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo prievolės įvykdymas – sutarto darbo tinkamas atlikimas, taip pat perdavimas užsakovui. Nesant šalių darbų perdavimo – priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio dokumento nepateikimas byloje nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už tinkamai atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; kt.). Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009). Žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, atskleidžia priežastis, dėl kurių aktas pasirašomas vienašališkai, tačiau tokios žymos nebuvimas nelemia akto negaliojimo. Esant vienašališkai pasirašytam aktui, užsakovui neginčijant atsisakymo jo pasirašyti, atsisakymo pasirašyti aktą faktas gali būti nustatytas ne aktu, o kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo darbai buvo atlikti ir perduoti, užsakovui pripažinus, kad rangovas jam pateikė darbų perdavimo aktus, tačiau užsakovas jų nepasirašė, žymos apie nepasirašymą nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokius aktus kvalifikuoti pasirašytais vienašališkai, sukeliančiais užsakovo pareigą įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011.). Tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama šalies valia pasinaudoti galimybe ginti savo teises vienašališkai pasirašytu darbų perdavimo – priėmimo aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-611/2016).
  6. Šalių į bylą yra pateikti 2 galutiniai darbų perdavimo aktai - ieškovės parengtas ir pasirašytas 2016 m. sausio 21 d. galutinis darbų perdavimo aktas su jame nurodytais darbų trūkumais, kuriame atsakovės parašo nėra (sprendimo 26 punktas) ir atsakovės parengtas ir pasirašytas 2016 m. gegužės 9 d. galutinis darbų perdavimo aktas, kuriame ieškovės parašo nėra (sprendimo 37 punktas). Nei viename iš šių aktų nėra atžymos apie priešingos šalies (nei aktą rengusi šalis) atsisakymą pasirašyti galutinį darbų perdavimo aktą ar atsisakymo pasirašyti priežastis. Atsakovė teigė darbus atlikusi ir galutiniu darbų perdavimo aktu perdavusi ieškovei 2015 m. gruodžio 21 d., tačiau vėliau atsakovės atstovai tvirtino, jog tik 2016 m. gegužės 9 d. išsiuntė ieškovei galutinį darbų perdavimo aktą bei, jog šią dieną galutinai pašalino visus darbų trūkumus. Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi pozicijos, jog atsakovė ieškovei statybos darbus galutiniu darbų perdavimo aktu pridavė tik 2016 m. gegužės 9 d. Teismas pažymi, jog atsakovės atstovų pozicijos nenuoseklumą patvirtina ir tai, jog atsakovės atstovai nepateikė pakankamai įrodymų, jog darbus užbaigė ir galutinį perdavimo aktą išsiuntė ieškovei 2015 m. gruodžio 21 d. Be to, byloje nėra 2015 m. gruodžio 21 d. ar ne vėliau kaip per 3 dienų (sutarties 5.1.1. punktas) po atsakovės nurodomos darbų pabaigos dienos parengto galutinio darbų perdavimo akto ar kito savo prasme šį dokumentą atitinkančio rašytinio dokumento. Priešingai – kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė 2015 m. gruodžio 28 d. parengė dar tik dalies atliktų darbų aktą Nr. 3. Po 2015 m. gruodžio 21 d. šalių vykęs susirašinėjimas raštu, ieškovės atsisakymai pasirašyti dalinį darbų perdavimo aktą Nr. 3 ir jo priėmimas tik 2016 m. sausio 26 d. (sprendimo 25, 28 punktai), darbų pabaigos datos darbų žurnale nenurodymas ir darbų eigoje statybos techninės priežiūros vadovo J. Č. parašo nebuvimas prie fiksuotų atsakovės atliktų 2015 m. gruodžio 21 d. darbų, įvertinus liudytojo J. Č. parodymus, jog šio įrašo jis nepasirašė, kadangi darbai buvo atlikti su trūkumais ir jis jų nepriėmė, leidžia daryti išvadą, jog statybos darbai 2015 m. gruodžio 21 d. nebuvo baigti. Minėtu teismas atkreipia dėmesį ir į jau anksčiau konstatuotą aplinkybę, jog atsakovė, parengiamuosiuose dokumentuose tvirtinusi, jog darbus užbaigė iki 2015 m. gruodžio 10 d., bylos nagrinėjimo iš esmės teisme metu savo argumentus pakeitė ir nurodė, jog juos baigė 2015 m. gruodžio 21 d., kas verčia atsakovės paaiškinimus vertinti kritiškai. Taip pat teismas pažymi, jog atsakovė, kaip rangovė, turėdama pirminę pareigą atlikusi sutartus darbus, pranešti ieškovei apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, t. y. parengti galutinį darbų perdavimo aktą, bei būdama įsitikusi, jog statybos darbus tinkamai atliko 2015 m. gruodžio 21 d., nepasinaudojo galimybe ginti savo teises, nevėliau kaip per 3 dienas (sutarties 5.1.1. punktas) nuo nurodomos darbų užbaigimo dienos parengdama galutinį darbų perdavimo aktą ir ieškovei atsisakius jį pasirašyti - šį galutinį darbų perdavimo – priėmimo aktą vienašališkai pasirašydama bei vėliau remdamasi vienašališkai pasirašyto darbų perdavimo – priėmimo akto juridine galia. Priešingai, galutinį darbų perdavimo aktą parengė ir perdavė pasirašyti ieškovei tik 2016 m. gegužės 9 d. 2015 m. gruodžio 23 d. ir 2015 m. gruodžio 28 d. vykę gamybiniai pasitarimai (sprendimo 23, 24 punktai), kuriuose fiksuoti netinkamai atlikti darbai ir jų taisymo terminai, taip pat tik paneigia atsakovė teiginius, jog 2015 m. gruodžio 21 d. statybos darbus ji atliko būtent šią dieną ir tinkamai. Nustačius, jog vienintelis atsakovės ieškovei pateiktas galutinis darbų perdavimo aktas buvo 2016 m. gegužės 9 d., atsakovei neįrodžius, jog darbus galutiniu darbų perdavimo aktu perdavė 2015 m. gruodžio 21 d. ir nepasinaudojus galimybe ginti savo teises vienašališkai pasirašyto darbų perdavimo – priėmimo akto pagrindu, įvertinus kitų ištirtų įrodymų visumą bei tai, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog 2016 m. gegužės 9 d. atsakovė atliko statybos darbus ir juos galutiniu darbų perdavimo aktu pridavė ieškovei bei 2016 m. gegužės 9 d. galutinio darbų perdavimo akto atveju nenustačius CK 6.652 straipsnio 4 dalyje, 6.694 straipsnio 5 dalyje ir 6 dalyje numatytų išimčių, dėl kurių ieškovė turėtų teisę atsisakyti priimti darbus, teismas laiko, jog atsakovė pilnai ir tinkamai atliktus statybos darbus galutiniu darbų perdavimo aktu perdavė ieškovei, o ši juos priėmė - 2016 m. gegužės 9 d. Ši diena laikytina galutinio darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo diena.
  7. Pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pasisakyta, jog rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį; vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus. Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką - tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis), iš statybos rangos kylantiems santykiams, kaip specialiosios, prioritetiškai taikomos CK 6.681 - 6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvieji statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus.
  8. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė atsakovei pretenzijas dėl statybos darbų kokybės reiškė jau nuo pats statybos pradžios (2015 m. rugsėjo 18 d. raštas – sprendimo 9 punktas). Darbų trūkumai fiksuoti 2015 m. gruodžio 23 d. ir 28 d. gamybinių pasitarimų protokoluose (sprendimo 23, 24 punktai) bei vėlesniuose šalių susirašinėjimuose. Taip pat teismas pažymi, jog, nors bylos nagrinėjimo pradinėje stadijoje atsakovė ginčijo statybos darbų kokybės trūkumus, tačiau vėliau, patvirtino faktinę aplinkybę, jog nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. atliko statybos darbų defektų šalinimo darbus, tokiu būdu iš dalies patvirtindama statybos darbų kokybės trūkumų faktą. Byloje pateiktas atsakovės parengtas 2016 m. gegužės 9 d. galutinis darbų perdavimo aktas, kuriame fiksuoti atlikti tam tikri fasado atnaujinimo ir kiti darbai (sprendimo 37 punktas), 2016 m. gegužės 9 d. atsakovės raštas ieškovei, kuriame ji nurodo pilnai ištaisiusi statybos darbų trūkumus (sprendimo 36 punktas) ir tai, jog atsakovė paskutinę PVM sąskaitą – faktūrą (sprendimo 46 punktas) dėl 511,70 be PVM sumos už atliktus darbus apmokėjimo išrašė tik 2016 m. gegužės 9 d., Valstybinės komisijos statybos užbaigimo akte fiksuoti neesminiai nukrypimai statinių bendrųjų rodiklių nuo faktinių (sprendimo 30 punktas), darbų žurnale (sprendimo 39 punktas) fiksuotos darbų eigos įrašuose nustatyti faktai, jog statybos darbų techninės priežiūros vadovas J. Č. ne visus atsakovės atliktus statybos darbus priėmė kaip tinkamus bei J. Č. parodymai, jog darbų žurnale prie įrašo nesant jo parašo, tai reiškia, jog darbai buvo atlikti netinkamai ir jis jų nepriėmė, leidžia teismui konstatuoti atsakovės atliktų statybos darbų kokybės trūkumus buvus bei daryti išvadą, jog šiuos statybos darbų kokybės trūkumus atsakovė pašalino tik 2016 m. gegužės 9 d.
  9. Sutarties specialiosios dalies 7.2 punktas, bendrosios dalies 8.12 punktas numato rangovo pareigą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po galutinio perdavimo akto pateikimo užsakovui dienos, pateikti užsakovui priimtinos formos ir sąlygų kredito įstaigos ar draudimo bendrovės neatšaukiamą banko 5 procentų dydžio nuo bendros sutarties sumos su PVM garantiją arba draudimo bendrovės išduotą laidavimo raštą vienerių metų garantiniam laikotarpiui. Abi šalys bylos nagrinėjimo metu sutiko, jog atsakovės garantinis raštas iki šiol ieškovei nėra pateiktas. Atsakovė teigė sutartinės prievolės pateikti garantiją nevykdanti, kadangi ieškovė nepasirašo darbų perdavimo aktų ir neapmoka už atliktus darbus. Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka ir ją atmeta kaip nepagrįstą, kadangi tokie atsakovės argumentai niekaip nesuderinami su sutartimi šalių priimta priešpriešinių pareigų vykdymo seka. Sutarties specialiosios dalies 7.2 punktas, bendrosios dalies 8.12 punktas numato pirminę rangovo pareigą tinkamai atliktus statybos darbus galutiniu darbų perdavimo aktu perduoti užsakovui ir pateikti PVM sąskaitą – faktūrą dėl apmokėjimo už atliktus darbus bei per 5 darbo dienas po galutinio perdavimo akto pateikimo dienos, pateikti užsakovui garantinį raštą. Tik po to, kai rangovas priduoda užsakovui atliktus statybos darbus ir pateikia PVM sąskaitą – faktūrą, o šis ją pasirašo, užsakovui kyla priešpriešinė pareiga sumokėti rangovui už atliktus darbus per 30 kalendorinių dienų laikotarpį (sutarties specialios dalies 6.3 punktas, bendrosios dalies 6.4, 6.6, 6.9, 7.7 punktas). Teismas pažymi, jog atsakovė tokią sutartinę prievolę privalėjo vykdyti. Atsakovės versija, jog garantinio rašto ji neduoda dėl to, jog ieškovė jai neapmoka už darbus, yra nepagrįsta, prieštaraujanti sutartiniams įsipareigojimams. Atsakovės atstovai teigė, jog ieškovė kaip darbų trūkumus įvardino žolės apsėjimo ir kitus aplinkos apie objektą tvarkymo darbus, kurie nenumatyti sutarties lokalinėje sąmatoje, todėl nėra sutarties dalykas ir negali būti laikomi sutartinių statybos darbų trūkumais. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, jog ieškovė tokius darbus įtraukė į atsakovės atliktų darbų trūkumų apimtį. Minėtu teismas pažymi, jog, nors, kaip teisingai nurodo atsakovės atstovai šie darbai nėra įvardinti sutarties lokalinėje sąmatoje (sutarties priedas Nr. 4), tačiau sutartimi atsakovė įsipareigojo iki galutinio darbų perdavimo akto pasirašymo ir ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po faktinio darbų užbaigimo dienos savo jėgomis ir savo sąskaita sutvarkyti savo darbų barą (visą statybų aikštelę), išvežti šiukšles, atlaisvinti ir išvalyti visas patalpas, pašalinti techniką bei įrenginius, kurie buvo reikalingi statyboms darbams atlikti (sutarties 5.1.8 punktas), bei šiuos darbus faktiškai atliko ir kaip atliktų sutartinių statybos darbų dalį 2016 m. gegužės 9 d. pridavė ieškovei, kas leidžia daryti išvadą, jog minėti darbai buvo tarp šalių pasirašytos sutarties dalykas, todėl šie atsakovės atstovų argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teismas konstatuoja, jog byloje nustačius, jog galutinio darbų perdavimo – priėmimo momentas yra 2016 m. gegužės 9 d. (sprendimo 72 punktas), atsakovė turėjo sutartinę pareigą per 5 darbo dienas po galutinio perdavimo akto pateikimo ieškovei (užsakovei) dienos, pateikti ieškovei priimtinos formos ir sąlygų kredito įstaigos ar draudimo bendrovės neatšaukiamą banko 5 procentų dydžio nuo bendros sutarties sumos su PVM garantiją arba draudimo bendrovės išduotą laidavimo raštą vienerių metų garantiniam laikotarpiui, tačiau šios sutartinės pareigos iki šiol neįvykdė.
  10. Ieškovė teigia, jog iš atsakovės patikslintu priešieškiniu reikalaujamos priteisti sumos turi būti minusuoti atsakovės faktiškai nedaryti darbai, t. y. 63,12 Eur, 160,67 Eur, 113,10 Eur sumomis ir 161,98 Eur suma, kuri aktuota du kartus (sprendimo 27, 51 punktai). Su faktine aplinkybe, jog į patikslintu priešieškiniu reikalaujamos priteisti skolos sumą buvo įskaičiuoti atsakovės faktiškai nedaryti darbai ir du kartus aktuotas darbas (113,10 Eur, 63,12 Eur, 160,67 Eur, 161,98 Eur sumos), bylos nagrinėjimo metu sutiko ir atsakovė, todėl teismas šį faktą laiko įrodytu ir konstatuoja, jog minėtomis sumomis patikslintu priešieškiniu prašoma priteisti 4756,86 Eur skolos turi būti mažinama, todėl šioje 498,87 Eur dalyje patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl 4756,86 Eur skolos priteisimo atmetamas.
  11. Iš atsakovės pateikto banko sąskaitos išrašo (sprendimo 45 punktas) dėl dalies darbų kainos pagal 2016 m. vasario 11 d. PVM sąskaitą – faktūrą MV Nr. 103, kuria atsakovė įrodinėjo patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl 4756,86 Eur skolos priteisimo, matyti, jog ieškovė šiuo mokėjimo pavedimu yra sumokėjusi ne 11 513,19 Eur darbų kainos dalį, kaip atsakovė deklaruoja jai ieškovės darytų faktinių atsiskaitymų lentelėje (sprendimo 48 punktas), tačiau 2016 m. kovo 17 d. sumokėjo 11513,49 Eur atliktų darbų kainos dalį pagal 2016 m. vasario 11 d. PVM sąskaitą – faktūrą MV Nr. 103. Nustatyto pasekoje, teismas konstatuoja, jog pagal atsakovės pateiktus patikslinto priešieškinio reikalavimus pagrindžiančius mokėjimus dokumentus ieškovės nesumokėto skola už atliktus darbus pagal 2016 m. vasario 11 d. PVM sąskaitą – faktūrą MV Nr. 103 bei 2016 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitą – faktūrą MV Nr. 105 sumoje sudaro 4756,56 Eur, o ne patikslintu priešieškiniu prašoma 4756,86 Eur skolos suma, todėl nustačius, jog patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo 0,30 Eur sumoje yra pareikštas nepagrįstai, patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl 4756,86 Eur skolos priteisimo taip pat atmetamas ir šioje 0,30 Eur skolos dalyje.
  12. Išminusavus sumas, kurios į patikslinto priešieškiniu prašomos priteisti skolos sumą buvo įskaičiuotos nepagrįstai, likusi iš ieškovės prašoma priteisti skolos suma sudaro 4257,69 Eur (4756,86 Eur – 498,87 Eur – 0,30 Eur = 4257,69 Eur).
  13. Minėta, ieškovė patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl skolos pripažino 1597,13 Eur sumoje (2016 m. spalio 10 d. atsiliepimo į atsakovės priešieškinį 4 lapas) bei 5 procentų dydžio nuo bendros sutarties sumos su PVM garantijos sumoje, kurią nurodo sutarties 6.9 punkto pagrindu turinti teisę sulaikyti iki tinkamo atsakovės sutartinių prievolių įvykdymo momento. 5 procentų nuo bendros sutarties sumos su PVM garantijos suma yra 2679,52 Eur (53590,41 Eur x 5 % = 2679,52 Eur), kas leidžia tvirtinti, jog ieškovė pripažįsta 2016 m. gegužės 9 d. su atsakove už atliktus darbus neatsiskaičiusi 4276,65 Eur sumoje (1597,13 Eur + 2679,52 Eur = 4276,65 Eur), t. y. visoje atsakovės patikslintu priešieškiniu reikalaujamoje priteisti sumoje. Tačiau tuo pačiu teismas pažymi, jog sutarties 6.9 punktas numato ieškovės teisę sulaikyti bet kokias atsakovei mokėtinas sumas iki tol, kol atsakovė pradės tinkamai vykdyti sutartį, tuo atveju, jeigu atsakovė nevykdo ar netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje išaiškino, kad šalių susitarimo dėl rangovui mokėtino atlyginimo „sulaikymo“ tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju. Toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). Teisės „sulaikymas“ užtikrina rangovo prievolių, galinčių atsirasti garantiniu laikotarpiu, vykdymą. Ištyrus byloje surinktus įrodymus nustatyta, jog atsakovė sutartį vykdė netinkamai: pažeidė sutarties darbų pabaigos terminą, darbus atliko nekokybiškai, 2016 m. gegužės 9 d. užbaigusi ir ieškovei pridavusi statybos darbus per 5 darbo dienas nepateikė ieškovei garantinio rašto vienerių metų garantiniam laikotarpiui po galutinio darbų perdavimo akto pasirašymo dienos. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog sutartinio įsipareigojimo dėl garantinio rašto pateikimo atsakovė neįvykdė iki šiol, nors statybos darbai galutinai užbaigti ir perduoti 2016 m. gegužės 9 d., t. y. šis sutartinės prievolės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl daro išvadą, jog ieškovė nuo 2016 m. gegužės 14 d. iki 2017 m. gegužės 14 d. turėjo ir turi teisę pasinaudoti sulaikymo teise pagal sutarties 6.9 punktą garantinio rašto sumoje, paskaičiuotoje pagal sutarties specialiosios dalies 7.2 punktą, t. y. 2679,52 Eur.
  14. Anksčiau nustatyto (sprendimo 67-79 punktai) pasekoje, teismas tenkina atsakovės patikslintą priešieškinį iš dalies ir priteisia iš ieškovės atsakovei 4257,69 Eur skolą už atlikus statybos darbus. Atsižvelgęs į ieškovės sulaikytą 2679,52 Eur garantijos (ar laidavimo rašto) sumą, kurios atsakovė iki šiol nepateikia ieškovei bei į garantinio rašto galiojimo laikotarpį iki 2017 m. gegužės 14 d. įskaitytinai bei siekdamas išvengti tarp šalių galimai kilsiančių ginčų ateityje, remdamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas nutaria teismo sprendimo dalies dėl garantijos sumai lygios skolos dalies – 2679,52 Eur – vykdymą atidėti iki 2017 m. gegužės 15 d. (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Likusioje skolos dalyje – 1578,17 Eur – teismo sprendimą vykdyti nuo jo įsiteisėjimo dienos.

13Dėl patikslintu priešieškiniu prašomų delspinigių.

  1. Atsakovė patikslintu priešieškiniu taip pat reiškia reikalavimą dėl 1702,25 Eur delspinigių priteisimo, remiantis sutarties 10.2 punktu.
  2. Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra dvejopa: tai yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.71, 6.258 straipsniai). Viena iš netesybų atliekamų funkcijų yra skatinamoji – skolininkas skatinamas tinkamai ir laiku įvykdyti prievolę ir taip išvengti neigiamų turtinių padarinių; skolininkui neįvykdžius prievolės, netesybos padeda kompensuoti kreditoriaus interesą ir jam nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, taigi, netesybos atlieka ir kompensuojamąją funkciją. Nuostoliai gali būti sutartiniai arba nustatomi įstatymo. Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra civilinės atsakomybės forma. Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl, kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir jis turi pakeisti netesybų dydį tais atvejais, kai nuostolių dydį reikia mažinti. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 2 dalis, 6.156 straipsnis). Sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73, 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, neįvykdytos prievolės terminą, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, tarpusavio santykius, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių, ir kitas aplinkybes kt.) ir nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija ne kartą pažymėjo, kad kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negali būti vertinama, kad suformuotoje praktikoje nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas.
  3. Minėta, jog šalys sutarties 6.2. punktu susitarė, jog užsakovas, vėluodamas atsiskaityti su rangovu sutarties specialiojoje dalyje nustatyta tvarka ir terminais, įsipareigoja mokėti rangovui 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė su šiuo patikslinto priešieškinio nesutinka, tačiau sutartyje nustatyto delspinigių procentinio dydžio ir jų paskaičiavimo neginčija, senaties šiam reikalavimui taikyti neprašo.
  4. Iš delspinigių paskaičiavimo lentelės (sprendimo 49 punktas) matyti, jog atsakovė 1702,25 Eur delspinigius paskaičiavo už 230 dienų. Šį atsakovės delspinigių paskaičiavimą teismas vertina kritiškai ir juo nesiremia, atsižvelgęs į tai, jog delspinigių paskaičiavimas yra nesuprantamas, neaišku, kada ir kokias sumas pagal tam tikras sąskaitas – faktūras ieškovė sumokėjo ir kiek dienų pavėluota apmokėti. Be to, netinkamai fiksuota dienų skaičiavimo pradžia, kadangi bylos duomenimis nustačius statybos darbų atlikimo ir perdavimo ieškovei momentą 2016 m. gegužės 9 d., ieškovei iki 2016 m. birželio 9 d. (sutarties specialios dalies 6.3.2. punktas) kilo priešpriešinė sutartinė pareiga apmokėti atsakovei už atlikus statytos darbus, išskyrus 2679,52 Eur sulaikytą sumą garantijai užtikrinti, kurią ieškovė turi teisę apmokėti po garantinio laikotarpio pabaigos, t. y. 1578,17 Eur skolą, todėl pirmoji diena delspinigiams pagal sutarties 10.2 punktą skaičiuoti yra 2016 m. birželio 10 d. Taigi delspinigių skaičiavimo laikotarpis yra nuo 2016 m. birželio 10 d. iki priešieškinio pareiškimo teismui dienos.
  5. Vertindamas atsakovės prašomų iš ieškovės priteisti delspinigių dydį ir atsižvelgęs į tarp šalių sutartimi susiklosčiusių sutartinių santykių pobūdį, į tai, jog sutartys buvo sudarytos tarp dviejų juridinių asmenų, į sprendimo 83 punkte nustatytas faktines aplinkybes ir teismo išvadas, į tai, jog ieškovė iki šiol šios skolos dalies nėra sumokėjusi, nors pripažįstą tiek statybos darbų perdavimo jai 2016 m. gegužės 9 d. faktą, tiek ir savo įsiskolinimą minėtoje sumoje (1597,13 Eur), į tai, kad šalių sutarto ir atsakovės prašomo priteisti delspinigių dydžio ieškovė neginčijo, teismas patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkintina iš dalies ir priteisia iš ieškovės atsakovei 0,2 procentų dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 10 d. iki priešieškinio pareiškimo teismui dienos (2016 m. rugpjūčio 23 d.), juos skaičiuojant nuo 1578,17 Eur skolos sumos, t. y. 236,73 Eur delspinigių ((1578,17 Eur x 0,2 %) x 75 d. = 236,73 Eur).

14Dėl patikslintu priešieškiniu prašomų komercinių palūkanų.

  1. Patikslintu priešieškiniu atsakovė prašo iš ieškovės priteisti 8.3 procento komercines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.261 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, o praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Šiuo konkrečiu atveju Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodoma, kad jis taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Pavėluotu mokėjimu yra laikomas mokėjimas praleidus įstatymuose ar komercinėje sutartyje nustatytą mokėjimo už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpį, kai kreditorius įvykdė įstatymuose ir (ar) komercinėje sutartyje jam nustatytas pareigas ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.
  3. Atsakovei pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Patikslintas priešieškinys teisme priimtas 2016 m. rugsėjo 16 d., todėl ieškovei pagal patikslinto priešieškinio reikalavimą pareiga mokėti komercines palūkanas atsiranda nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. Europos centrinio banko duomenimis, vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma (2016 m. liepos 1 d.) sudarė 0 procento (http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/top_history.en.html), todėl atsakovė šiuo atveju, reikšdama priešieškinį dėl komercinių palūkanų nuo bylos iškėlimo momento priteisimo galėjo prašyti tik 8 procentų komercinių palūkanų, remiantis Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, 3 straipsnio 2 dalyje reglamentuota tokių palūkanų apskaičiavimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės 8,3 procentų dydžio metines komercines palūkanas tenkinamas iš dalies – priteisiant iš ieškovės atsakovei 8 procentų dydžio metines komercines palūkanas nuo patikslinto priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  4. Be to, atsižvelgus į tai, jog teismo sprendimo dalies dėl garantijos sumai lygios skolos dalies – 2679,52 Eur – vykdymas yra atidedamas iki 2017 m. gegužės 15 d. (sprendimo 79, 80 punktai), t. y. šiai dienai yra galimas procesinių (komercinės) palūkanų išieškojimas tik nuo iš ieškovės atsakovei priteistos 1578,17 Eur skolos dalies ir 236,73 Eur delspinigių, o sulaikytos skolos dalies sumoje procesinės (komercinės) palūkanos gali būti pradėtos skaičiuoti ir priteistos tik nuo sulaikymo/garantijos pasibaigimo termino pabaigos – 2017 m. gegužės 15 d., kuomet ieškovei atsiranda prievolė mokėti tokias palūkanas, neįvykdžius savo 2679,52 Eur piniginės prievolės atsakovei, teismas nutaria priteisti iš ieškovės atsakovei - 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1814,90 Eur sumos (1578,17 Eur + 236,73 Eur = 1814,90 Eur) nuo patikslinto priešieškinio priėmimo teisme – 2016 m. rugsėjo 16 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš ieškovės atsakovei - 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2679,52 Eur sumos nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo.

  1. Ieškovė, atsakovės patikslinto priešieškinio tenkinimo ar dalininio tenkinimo atveju prašo taikyti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, priešieškiniu priteisiamas sumas įskaitant į baudos sumą. Atsakovė prieštaravimų dėl įskaitymo instituto taikymo nereiškė.
  2. Sutarties bendrosios dalies 6.10 punktas numato ieškovės sutartinę teisę įskaityti į atsakovei mokėtinas sumas priešpriešinius atsakovės mokėjimus ieškovei. CK 6.130 straipsnio 1 dalis numato, jog prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies prašymo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad Įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 str. 1 d.). Tačiau tuo pačiu Lietuvos Aukščiausias Teismas savo formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, jog šalių patenkintų reikalavimų įskaitymas teismo sprendimu nėra įskaitymas CK šeštosios knygos I dalies IX skyriaus antrojo skirsnio prasme. Įskaitymas teismo sprendimu reiškia sprendimo vykdymo aspektą, nes po to, kai teismo sprendimu yra konstatuojama kiekvienos šalies materialiųjų teisių apimtis ir pobūdis, tokiu įskaitymu iš esmės atitinkamu dydžiu yra modifikuojama vykdytino sprendimo apimtis. Taigi, užuot šalys visa teismo sprendimu tenkintų reikalavimų apimtimi vykdytų kiekviena savo prievolę kitai šaliai, vienarūšių reikalavimų vykdymas apėmimo būdu yra atitinkamai modifikuojamas – įskaitomas ir vykdyti lieka tik kitos šalies reikalavimu nepadengta reikalavimo dalis, kuri ir konstatuojama (nurodoma) teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.
  3. Esant ieškovės prašymui taikyti teismo sprendimu priteisiamų priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymą, atsižvelgus į tai, jog šalis sieja sutarties teisės ir pareigos dėl ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalykų, iš atsakovės ieškovei sprendimu priteisiamos 6548,48 Eur baudos bei priešpriešiniai - iš ieškovės atsakovei priteisiamos 1578,17 Eur skolos dalies bei 236,73 Eur delspinigių reikalavimai yra priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdomi ir apibrėžti, teismas, siekdamas greitesnio ir šalims patogesnio priešpriešinių tarpusavio atsiskaitymų dėl teismo sprendimu priteisiamų sumų sprendimo vykdymo etape, nutaria šių vienarūšių priešpriešinių šalių reikalavimų vykdymą apėmimo būdu atitinkamai modifikuoti – įskaityti - iš ieškovės atsakovei sprendimu priteisiamą 1578,17 Eur skolos dalį bei 236,73 Eur delspinigius įskaityti į iš atsakovės ieškovei sprendimu priteisiamos 6548,48 Eur baudos sumą, laikant, jog po atlikto priešpriešinių reikalavimų įskaitymo iš atsakovės ieškovei yra priteisiama 4733,58 Eur bauda (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
  4. Kadangi 2679,52 Eur ieškovės sulaikyta skolos suma garantijai užtikrinti, sprendimo vykdymas šioje dalyje teismo atidedamas iki 2017 m. gegužės 15 d., ko pasekoje, šiai dienai patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo 2679,52 Eur sumos ribose dar nėra galiojantis, negali būti vykdomas, t. y. neatitinka įskaitymo sąlygų, teismas priešpriešinio reikalavimo dėl 2679,52 Eur skolos įskaitymo klausimo nesprendžia. Išaiškina, jog šio priešpriešinio reikalavimo įskaitymo klausimas gali būti išspręstas sprendimo vykdymo proceso metu (CPK 687 straipsnis).

16Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

  1. Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 straipsnio 7 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
  2. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: ieškovė – už pareikštą ieškinį sumokėjo 147,00 Eur žyminį mokestį bei patyrė 1275,00 Eur išlaidas, advokato teisinei pagalbai apmokėti; atsakovė - už pareikštą patikslintą priešieškinį sumokėjo 145,00 Eur žyminį mokestį. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovė neapteikė įrodymų, jog byloje būtų patyrusi kitokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidas.
  3. Kadangi sprendimu ieškinys patenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos – 147,00 Eur žyminis mokestis bei 1275,00 Eur išlaidos, advokato teisinei pagalbai apmokėti, nustačius, jog atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
  4. Kadangi sprendimu patikslintas priešieškinys patenkintas iš dalies, iš ieškovės atsakovei patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai tenkintų patikslinto priešieškinio reikalavimų daliai. Atsakovė patikslintu priešieškiniu reiškė reikalavimus 6459,11 Eur sumoje. Teismo sprendimu patikslintas priešieškinys tenkintas 4494,42 Eur sumoje (70 procentų reikalavimų apimtyje), todėl iš ieškovės atsakovei proporcingai priteistina 70 procentų byloje už patikslintą priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio - 101,50 Eur žyminis mokestis (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).
  5. Įskaičius priešpriešines šalims priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas, ieškovei iš atsakovės priteistina 1320,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (1422,00 Eur – 101,50 Eur = 1320,50 Eur) (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
  6. Teismo patirtos 1,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

17Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 - 6.249 straipsniais, 6.652 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 6.662 straipsniu, 6.663 straipsniu, 6.681 – 6.699 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsnius, 263 – 270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

18ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės UAB „Alksnena“, juridinio asmens kodas 145657699, ieškovės UAB „Indema“, juridinio asmens kodas 302617512, naudai - 6548,48 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 48 euro centų) baudą už nesavalaikiai atlikus darbus bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6548,48 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. gegužės 5 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19Priešieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš ieškovės UAB „Indema“, juridinio asmens kodas 302617512, atsakovės UAB „Alksnena“, juridinio asmens kodas 145657699, naudai - 4257,99 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt septynių eurų 99 euro centų ) skolą bei 236,73 Eur (dviejų šimtų trisdešimt šešių eurų 73 euro centų) delspinigius.

20Teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl iš ieškovės UAB „Indema“, juridinio asmens kodas 302617512, atsakovės UAB „Alksnena“, juridinio asmens kodas 145657699, naudai priteistos 2679,52 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 52 euro centų) skolos sumos atidėti iki 2017 m. gegužės 15 d.

21Priteisti iš ieškovės UAB „Indema“, juridinio asmens kodas 302617512, atsakovės UAB „Alksnena“, juridinio asmens kodas 145657699, naudai - 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1814,90 Eur sumos nuo patikslinto priešieškinio priėmimo teisme dienos – 2016 m. rugsėjo 16 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22Priteisti iš ieškovės UAB „Indema“, juridinio asmens kodas 302617512, atsakovės UAB „Alksnena“, juridinio asmens kodas 145657699, naudai - 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2679,52 Eur sumos nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

23Kitoje dalyje patikslintą priešieškinį atmesti.

24Į iš atsakovės UAB „Alksnena“, juridinio asmens kodas 145657699, ieškovės UAB „Indema“, juridinio asmens kodas 302617512, naudai priteistą 6548,48 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 48 euro centų) baudą įskaityti iš ieškovės UAB „Indema“, juridinio asmens kodas 302617512, atsakovės UAB „Alksnena“, juridinio asmens kodas 145657699, naudai priteistą 1578,17 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 17 euro centų) skolos dalį bei 236,73 Eur (dviejų šimtų trisdešimt šešių eurų 73 euro centų) delspinigius ir priteisti iš atsakovės UAB „Alksnena“, juridinio asmens kodas 145657699, ieškovės UAB „Indema“, juridinio asmens kodas 302617512, naudai – 4733,58 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų trisdešimt trijų eurų 58 euro centų) baudą.

25Priteisti iš atsakovės UAB „Alksnena“, juridinio asmens kodas 145657699, ieškovės UAB „Indema“, juridinio asmens kodas 302617512, naudai - 147,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimt septynių eurų 00 euro centų) žyminį mokestį bei 1275,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų 00 euro centų) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

26Priteisti iš ieškovės UAB „Indema“, juridinio asmens kodas 302617512, atsakovės UAB „Alksnena“, juridinio asmens kodas 145657699, naudai - 101,50 Eur (vieno šimto vieno euro 50 euro centų) žyminį mokestį.

27Įskaityti atsakovės UAB „Alksnena“, juridinio asmens kodas 145657699, bei ieškovės UAB „Indema“, juridinio asmens kodas 302617512, priešpriešines bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš atsakovės UAB „Alksnena“, juridinio asmens kodas 145657699, ieškovės UAB „Indema“, juridinio asmens kodas 302617512, naudai - 1320,50 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimtis eurų 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

28Nepriteisti iš šalių teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

29Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė, sekretoriaujant Giedrei... 2.
  1. ieškovės UAB „Indema“ atstovė advokatė J. Urbienė... 3. Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys tenkintinas iš dalies.... 4. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo santykio... 5. 9 d. buvo pradėti keisti langai, tik 2015 m. lapkričio 6 d. pateikta įėjimo... 6. S. P. persiuntė V. M. projektą –... 7. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti baudą, praleidus sutartyje nustatytą... 8. J. Č. 2015 m. rugpjūčio 14 d. pastabą dėl pateikto projekto neatitikimo... 9. J. Č. parodymai (sprendimo 60 punktas), tai, jog 2015 m. gruodžio 23 d. ir... 10. 16 d.
  2. Baudos priteisimo iš terminą statybos darbams atlikti... 11. Dėl patikslintu priešieškiniu prašomos priteisti skolos už atliktus... 12.
    1. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė... 13. Dėl patikslintu priešieškiniu prašomų delspinigių.
        14. Dėl patikslintu priešieškiniu prašomų komercinių palūkanų. 15. Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo.
          16. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
            17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 - 6.249... 18. ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės UAB „Alksnena“,... 19. Priešieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš ieškovės UAB... 20. Teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl iš ieškovės UAB „Indema“,... 21. Priteisti iš ieškovės UAB „Indema“, juridinio asmens kodas 302617512,... 22. Priteisti iš ieškovės UAB „Indema“, juridinio asmens kodas 302617512,... 23. Kitoje dalyje patikslintą priešieškinį atmesti.... 24. Į iš atsakovės UAB „Alksnena“, juridinio asmens kodas 145657699,... 25. Priteisti iš atsakovės UAB „Alksnena“, juridinio asmens kodas 145657699,... 26. Priteisti iš ieškovės UAB „Indema“, juridinio asmens kodas 302617512,... 27. Įskaityti atsakovės UAB „Alksnena“, juridinio asmens kodas 145657699, bei... 28. Nepriteisti iš šalių teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo... 29. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui,...