Byla 3K-3-341/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Prano Žeimio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Hidroenergija“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Hidroenergija“ ieškinį atsakovui R. K. dėl nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo nugriauti pylimą; tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, M. K., Jurbarko rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiamas ginčas dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo, kai dėl savavališkos statybos kilo neigiamų padarinių (turtinės žalos).

6Ieškovas UAB „Hidroenergija“ prašė: 1) įpareigoti atsakovą R. K. nugriauti savavališkai pastatytą pylimą Mituvos upėje ties ( - ), per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) priteisti jam iš atsakovo 39 837,56 Lt nuostolių, 2370 Lt išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų, 126,87 Lt nuostoliams atlyginti per dieną nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

7Ieškovas nurodė, kad nuomos pagrindu valdo hidroelektrinę, esančią ( - ). Elektros energijos gamybai hidroelektrinė naudoja Mituvos upės vandenį. Atsakovas savavališkai, žemiau hidroelektrinės, šioje upėje supylė pylimą. 2008 m. balandžio 21 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-1/08. Dėl pylimo pasikeitė upės vaga, nes vanduo teka per Smukučių užtvankos liekanas. Ieškovas teigia, kad dėl atsakovo neteisėtos statybos pakilo Mituvos upės vandens lygis tarp Smukučių užtvankos ir hidroelektrinės. Hidroelektrinė negali pagaminti tiek elektros energijos, kiek gamino iki pylimo pastatymo, nes, sumažėjus vandens lygių skirtumui iki hidroelektrinės ir už jos, pratekantis vanduo neteko kinetinės energijos. Dėl sumažėjusio pagaminamos elektros energijos kiekio ieškovas nuo 2007 m. birželio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos negavo 39 837,56 Lt pajamų.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

9Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas, nustatęs, kad atsakovas pylimą statė neturėdamas atitinkamų atestatų užsiimti tokia veikla, teisės aktų nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto projekto bei statybos leidimo, konstatavo, jog atsakovas pylimą pastatė neteisėtai. Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė ieškovo teises, nes dėl savavališkai supilto pylimo (gruntinių medžiagų užtvankos) pakilo Mituvos upės vandens lygis, tarp Smukučių užtvankos ir hidroelektrinės – vandens lygis. Dėl to hidroelektrinėje į turbinas krentantis vanduo neteko kinetinės energijos ir atitinkamai sumažėjo ieškovo eksploatuojamos hidroelektrinės pagaminamos elektros kiekis. Ieškovo patirtus nuostolius teismas apskaičiavo vadovaudamasis 2007 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos žemės ūkio universiteto Hidrotechnikos katedros vedėjo dr. doc. A. R. atlikto tyrimo duomenimis.

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. sausio 23 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė.

11Teisėjų kolegija nustatė, kad apie 1914 m. Mituvos upėje buvo pastatyta Smukučių užtvanka, skirta malūno veiklai. Ieškovo valdoma hidroelektrinė yra 1,85 km aukščiau šios užtvankos. Iš liudytojų parodymų ir „Gegužės pirmosios“ kolūkiui skirto užtvankos remonto darbų projekto matyti, kad apie 1976–1977 m. užtvanka buvo suremontuota, darbų tikslas – atkurti buvusį vandens lygį tvenkinyje, – iš akmenų supylimo schemos, aprašyto darbų kiekio ir brėžinio – kad vanduo pratekėdavo užtvankoje suformuotais latakais, abi užtvankos pusės rėmėsi į betonu ir akmenimis sutvirtintus krantus.

122007 m. pavasarį hidroelektrinės darbuotojai pastebėjo, kad žemiau hidroelektrinės smarkiai pakilo vanduo. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2007 m. birželio 5 d. patikrinimo akte nustatyta, kad atsakovas, neturėdamas leidimo, 2007 m. gegužės 29 d. vykdė potvynio praardytos užtvankos pylimo dešiniajame upės krante tvirtinimo darbus, tačiau upės vaga nepakeista, betonavimo darbai nebuvo vykdomi. Tauragės apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 28 d. nutarime konstatuota, kad atsakovas vykdė užtvankos krantų tvirtinimo darbus, neturėdamas statybos dokumentų, užtvankos krantai buvo tvirtinami smėlio maišais ir gruntu. 2008 m. balandžio 21 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas.

13Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovo veiksmai – gruntinio pylimo supylimas ant praardytos Smukučių užtvankos dalies – yra neteisėti, tačiau sprendė, jog iš byloje esančių įrodymų negalima daryti išvados apie atsakovo kaltę dėl ieškovui padarytos žalos – žalos faktas bei priežastinis ryšys tarp šio fakto ir neteisėtų atsakovo veiksmų neįrodyti. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2007 m. birželio 5 d. patikrinimo aktas, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. vasario 10 d. raštas, Jurbarko rajono savivaldybės 2011 m. spalio 6 d. raštas, Tauragės apskrities viršininko administracijos 2008 m. spalio 10 d. raštas ir fotonuotraukos įrodo, kad pylimo supylimas nepakeitė Mituvos upės vagos. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovo supiltas gruntinis pylimas dešiniajame Mituvos krante ties Smukučių užtvanka nėra kliūtis vandeniui tekėti, o vandens lygio pakilimas dėl neteisėto atsakovo veiksmo neįrodytas.

14Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas priežastinį ryšį su hidroelektrinei padaryta žala grindžia tuo, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pakilo Jurbarkų tvenkinio žemutinio bjefo vandens lygis. Teisėjų kolegija sprendė, kad ši aplinkybė nepakankama priežastiniam ryšiui tarp pylimo supylimo ir ieškovui padarytos žalos konstatuoti. Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal Jurbarkų tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau – Taisyklės) 11.7.2 punktą tvenkinio žemutiniame bjefe nurodytas leistinas vandens lygis – 15,35 m. Ieškovas teigia, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų vandens lygio skirtumas sumažėjo 1,66 m, tačiau byloje nėra įrodymų, koks vandens lygis buvo prieš pradedant eksploatuoti hidroelektrinę ir koks jo lygis buvo iki 2007 m. gegužės 29 d. Taisyklių pastaboje pažymėta, kad 11.7 punkte nurodyti vandens lygiai apskaičiuoti pagal teorines formules; natūraliomis sąlygomis, priklausomai nuo upės vagos būklės (užaugimo, paplovimo, sąnašų ir pan.), vandens lygiai, tekant tam pačiam vandens debitui, gali skirtis nuo nurodytų šiame punkte 10,10A bei 11 šių Taisyklių prieduose. Ieškinio padavimo metu ieškovas nežinojo apie žemiau Jurbarkų tvenkinio bjefo esančią Smukučių užtvanką, ji neminima ir Taisyklėse (nurodant leistiną vandens lygį žemutiniame tvenkinio bjefe, šis nekonkretizuotas). Ieškovo nurodyti vandens lygiai prieš užtvankos slenkstį po pylimo supylimo (15,21 m; 16,00 m) nuo nurodyto Taisyklėse (15,35 m) skiriasi nedaug. Jurbarkų tvenkinio hidroelektrinės statybos detalusis planas patvirtintas 2000 m. liepos 20 d. Ieškovas nepateikė įrodymų apie elektrinės veiklos projektinius sprendimus, pagaminamos elektros energijos kiekį siejant su vandens lygiais užtvankos atžvilgiu, o jo sudarytose lentelėse įmonės išdirbis, įvertinant Smukučių slenksčio įtaką, yra teorinis. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad Taisyklėse konstatuoti Jurbarkų tvenkinio žemutiniame bjefe leistini vandens lygiai nepatvirtina, jog tokie vandens lygiai egzistavo nuo hidroelektrinės veiklos pradžios 2005 m. iki pylimo įrengimo 2007 m. gegužės mėnesį.

15Teisėjų kolegija nurodė, kad aplinkybę, jog ieškovo nurodomos žalos (gaunamų pajamų sumažėjimo) negalima sieti su pylimo supylimu, įrodo ir byloje pateiktos pagamintos elektros energijos kiekio pažymos. Teisėjų kolegijos vertinimu, palyginus ginčo laikotarpiu (nuo 2007 m. birželio mėnesio iki 2008 m. balandžio mėnesio) pagamintos elektros energijos kiekį su elektros energijos kiekių, pagamintu atitinkamais 2006 m. mėnesiais ir 2008 m. sausio–balandžio mėnesiais, ieškovas žalos nepatyrė; pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos, nepagrįstai vadovavosi 2007 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos žemės ūkio universiteto hidrotechnikos katedros vedėjo teoriniais apskaičiavimais, nes toks nuostolių apskaičiavimas yra iš esmės klaidingas: jie apskaičiuoti esant ieškovo pradiniame ieškinyje nurodytai sąlygai apie tai, kad atsakovas atkūrė užtvanką; tačiau ieškovas, patikslindamas ieškinį, pripažino esminę aplinkybę, kad Smukučių užtvanka ant Mituvos upės kranto buvo ir iki gruntinio pylimo supylimo.

16Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje neįrodytas žalos faktas ir priežastinis ryšis tarp ieškovo nurodomos žalos ir atsakovo neteisėto veiksmo. Byloje nesant įrodymų ir ieškovui nenuginčijus aplinkybės, kad užtvanką aukščiau 13,25 m altitudės išbetonavo atsakovas, nėra pagrindo įpareigoti jį griauti konstrukciją, jo nepadarytą ir nesusijusią su gruntinio pylimo supylimu.

17III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

191. Dėl kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.248 straipsnis). Kaltė preziumuojama, kai konstatuoti atsakingo asmens neteisėti veiksmai (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, atlikęs neteisėtus veiksmus, yra kaltas, jam neįrodžius ir byloje nenustačius jo kaltę paneigiančių faktų. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Teismas turėjo įvertinti, ar apdairus ir rūpestingas žmogus būtų atlikęs neteisėtą pylimo statybą ir ar jis turėjo ir galėjo numatyti, kad pylimo statyba lems žalą. Kiekvienas apdairus ir rūpestingas žmogus gali ir turi numatyti, kad pylimo statyba vandens pralaidos vietoje lems upės patvenkimą ir sukels žalingų padarinių tretiesiems asmenims. Tai yra pakankamos ir teisiškai reikšmingos išvados atsakovo kaltei nustatyti. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs atsakovo neteisėtus veiksmus (pylimo supylimą, neturint statybos dokumentų), nepagrįstai nekonstatavo jo kaltės.

202. Dėl priežastinio ryšio nustatymo (CK 6.247 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atsakovo kaltės nebuvimą siejo su tuo, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp žalos ir jo neteisėtų veiksmų. Kasatoriaus nuomone, teismas iš esmės apsiribojo tik faktinio priežastinio ryšio klausimais ir nepagrįstai nesivadovavo netiesioginio priežastinio ryšio taisyklėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priežastinio ryšio nustatymo procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus: 1) pirmame etape, taikant conditio sine ąua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo; 2) antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, Nr. 3K-3-389/2011). Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis priežastinį ryšį galima pavaizduoti taip: nelegalių konstrukcijų statymas vandens pralaidos vietoje (atsakovo neteisėti veiksmai) — vandens lygio pakėlimas upėje — dėl vandens lygio pokyčio sumažėjusi turbinai sukti skirto vandens kinetinė energija — sumažėjęs turbinos galingumas ir pagamintos elektros energijos kiekis (kasatoriaus patirta žala). Kiekvienas apdairus ir rūpestingas asmuo turi ir gali suvokti, kad, statydamas pylimą vandens pralaidos vietoje, jis nukreips vandenį per artimiausią kliūtį (Smukučių užtvankos betonines liekanas), taip pakeldamas upės vandens lygį iki kliūties. Iki atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimo kasatoriui žala nebuvo atsiradusi, todėl atsakovo neteisėti veiksmai statant pylimą upės vagoje buvo pirminė ir pakankama priežastis neigiamiems padariniams atsirasti: jeigu atsakovas nebūtų statęs nelegalių konstrukcijų, tai vandens lygis upėje nebūtų pakitęs, nebūtų sumažėjęs hidroelektrinės turbinos galingumas, o kasatorius nebūtų patyręs žalos.

213. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas vertino tik kai kuriuos įrodymus dėl vandens lygio Mituvos upėje po atsakovo neteisėtų veiksmų, o išvadą dėl priežastinio ryšio nebuvimo grindė negaliojančia Jurbarkų tvenkinio naudojimo taisyklių redakcija. Teismas neįvertino žemiau nurodytų bylai teisingai išnagrinėti svarbių įrodymų. Iš kadastro žemėlapio ištraukos, padarytos 2008 m. po pylimo statybos, matyti, kad pastačius pylimą Mituvos upė teka per Smukučių užtvankos betonines liekanas. Aplinkybę, kad iki pylimo pastatymo upė tekėjo aplenkdama užtvankos betonines liekanas, patvirtina 1999 m. birželio 30 d. Bešeimininkių hidrotechnikos statinių Tauragės apskrityje Jurbarko rajone sąrašo 18 punktas. Aplinkybę, kad iki atsakovo neteisėtų statybų Mituvos upė ties Smukučiais nebuvo patvenkta, įrodo 2005 m. Jurbarkų tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių 13.11 punktas, kuriame nurodyta, kad žemiau Jurbarkų tvenkinio ant Mituvos upės tvenkinių nėra. Pagal šių Taisyklių dabar galiojantį 11.7.2 punktą vandens lygis žemutiniame hidroelektrinės bjefe esant gamtosauginiam debitui yra 13,92 m. Tai nustatyta UAB „Hidroprojektas“ 2008 m. birželio 16 d. raštu Nr. 13-836 ir Aplinkos apsaugos agentūros 2008 m. birželio 26 d. raštu Nr. (9)-A4-l 137). Teismas paneigė kasatoriui padarytos žalos faktą, tiesiog palyginęs pagamintos elektros energijos kiekį skirtingais kalendorinių metų laikotarpiais. Kasatoriaus nuomone, vien šių duomenų nepakanka klausimui dėl žalos fakto tinkamai išspręsti. Elektros energijos gamyba hidroelektrinėje nulemta tiek gamtinių reiškinių (vandeningumo atitinkamais metų laikotarpiais, vandens lygio skirtumo viršutiniame ir žemutiniame hidroelektrinės bjefe ir kt.), tiek techninių konkrečios elektrą gaminančios turbinos ypatumų. Tam, kad visų nurodytų veiksnių įtaka pagaminamam elektros energijos kiekiui būtų teisingai įvertinta, reikia turėti specialių žinių. Kasatorius, įrodinėdamas patirtą žalą, pateikė Lietuvos žemės ūkio universiteto Hidrotechnikos katedros vedėjo dr. doc. A. R. išvadą, UAB „Hidroprojektas“ projekto vadovo L. J. raštą, elektrinės turbinos gamintojo raštą. Atsakovas nepaneigė šių įrodymų ir neprašė skirti byloje ekspertizės.

224. Dėl CK 4.103 straipsnio netinkamo taikymo. Kasatoriaus reikalavimą įpareigoti atsakovą nugriauti savavališką pylimą apeliacinės instancijos teismas atmetė tuo pagrindu, kad byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos. Kasatoriaus nuomone, tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai dėl CK 4.103 straipsnio aiškinimo ir taikymo, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas, remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, tačiau nereikia įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) sukelia tokios statybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

23V. O. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-230/2010). Kasatoriaus reikalavimas pašalinti atsakovo neteisėtos statybos padarinius buvo grindžiamas CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, teismai konstatavo savavališkos statybos faktą, todėl atsirado teisinis pagrindas taikyti CK 4.103 straipsnį ir įpareigoti atsakovą pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Kartu tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo įrodinėjimo dalyką ir kasatoriaus įrodinėjimo pareigą sieti su priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kasatoriui padarytos žalos nustatymu.

24Atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikta.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas dėl atsakovo R. K. atliktų upės pakrantės darbų – ieškovo teigimu, hidroelektrinė negali pagaminti tiek elektros energijos, kiek jos pagamindavo iki šių darbų atlikimo.

28Dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

29Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, vadovavosi tuo, kad atsakovui deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma, nes nėra visų nurodytų sąlygų. Kasaciniame skunde iš esmės remiamasi tuo, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė, nes neteisingai įvertino bylos aplinkybes.

30Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. Z. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-462/2004; 2008 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. G. Č., bylos Nr. 3K-3-331/2008; 2012 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. ir kt. v. M. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-214/2012).

31Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų

32Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

33Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo veiksmai statybos teisėtumą reglamentuojančių aktų laikymosi aspektu, Mituvos upės vagoje supylus gruntinį pylimą ant praardytos užtvankos dalies, yra neteisėti. Nesant atsakovo kasacinio skundo, kasacinis teismas plačiau dėl šios apeliacinio teismo instancijos išvados nepasisako ir laiko, kad konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, supilant gruntinį pylimą ant praardytos užtvankos dalies, yra neteisėti (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Sutikus su šia išvada, kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog neįrodyta atsakovo kaltė, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėto atsakovo veiksmų.

34Dėl atsakovo kaltės

35Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

36Taigi civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda tik nustačius atsakovų kaltę, išskyrus įstatymų arba sutartyje numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Atsakovo veiksmai statybos teisėtumą reglamentuojančių aktų laikymosi aspektu, Mituvos upės vagoje supylus gruntinį pylimą ant praardytos užtvankos dalies, yra neteisėti. Taigi atsakovo kaltę būtų galima konstatuoti tuo atveju, jeigu jo veiksmai būtų žalos atsiradimo priežastis.

37Dėl žalos ir priežastinio ryšio

38Priežastinis ryšys iš dalies yra fakto klausimas, todėl kasacinis teismas gali pasisakyti tik dėl teisės normų, reglamentuojančių priežastinį ryšį, aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. ir kt. v. VšĮ Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; kt.).

39CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Taigi netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kt. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-764/2003; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-476/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-53/2010; kt.).

40Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 39837,56 Lt nuostolių atlyginimą. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal šią įstatymo normą tarp skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys, t. y. atlyginama ne bet kokia žala, bet žala, kuri atsirado kaip skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) padarinys.

41Negalima konstatuoti priežastinio ryšio, jeigu nenustatyta žalos. Jos neįrodžius, civilinės atsakomybės santykių neatsiranda, nes nėra delikto. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo faktu, kad, atsakovui savavališkai atlikus upės pakrantės pylimo darbus, pakilo upės vandens lygis. Dėl to, sumažėjus iš užtvankos krentančio vandens kinetinei energijai, ieškovui išnuomota hidroelektrinė nebegali pagaminti tiek elektros energijos, kiek ji gamino iki pylimo pastatymo. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis Lietuvos žemės ūkio universiteto Hidrotechnikos katedros vedėjo dr. doc. A. R. atliktu tyrimu. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovui nepadaryta žalos.

42CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Taigi šioje įstatymo normoje nustatyta, kad apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ar teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali padaryti kitokias išvadas dėl vienų ar kitų faktų nei pirmosios instancijos teismas. Aiškinant šią įstatymo normą, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, taikydamas teisę, gali skirtingais motyvais padaryti tokias pačias arba skirtingas galutines išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Kartu tai reiškia, kad šios instancijos teismas turi teisę priimti kitokį sprendimą negu pirmosios instancijos teismo priimtas. Apeliacinės instancijos teismo teisė priimti kitokį sprendimą įtvirtinta ir CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą.

43Apeliacinės instancijos teismas rinko papildomus įrodymus. Įvertinęs byloje esančius įrodymus šis teismas padarė išvadą, kad atsakovo supiltas gruntinis pylimas dešiniajame Mituvos krante ties Smukučių užtvanka nėra kliūtis vandeniui tekėti, o vandens lygio pakilimas dėl neteisėto atsakovo veiksmo nėra įrodytas; kad ieškovo nurodyti vandens lygiai prieš Smukučių užtvankos slenkstį po pylimo pastatymo (15,21 m; 16,00 m) nuo pažymėto tvenkinio Taisyklėse (15,35 m) skiriasi nedaug. Šie teismo motyvai kasaciniame skunde nepaneigti.

44Apeliacinės instancijos teismas atliko ginčo laikotarpiu (2007 m. birželio 1 d. – 2008 m. balandžio 10 d.) pagamintos elektros energijos kiekių apskaičiavimą ir jį palygino su pagamintos elektros energijos kiekiu iki atsakovo atliktų upės vagos kranto atstatymo darbų. Šis teismo atliktas apskaičiavimas ir jo duomenų palyginimas yra matematiniai veiksmai, kuriems atlikti nereikia specialių žinių. Remdamasis atliktu apskaičiavimu ir jo duomenų palyginimu, teismas padarė išvadą, kad laikotarpiu po atsakovo atliktų darbų ieškovas žalos nepatyrė. Taigi apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą nesivadovauti 2007 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos žemės ūkio universiteto Hidrotechnikos katedros vedėjo dr. doc. A. R. atliktais apskaičiavimais (T. 1, b. l. 18). Tai nėra ekspertizė, nes ji nebuvo teismo paskirta (CPK 160 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 177 straipsnio 2 dalis, 212 straipsnis). Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Taigi, remiantis įstatyme nustatytu reglamentavimu, teismui nėra ir negali būti privalomas kasatoriaus iniciatyva atliktas atitinkamas tyrimas ir apskaičiavimas.

45Dėl teismo precedento

46Kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartimi, priimtoje civilinėje V. O. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-7-230/2010. Šioje nutartyje konstatuota, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas, remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu.

47Nagrinėjamoje byloje šis išaiškinimas negali būti taikomas, nes nurodytoje byloje buvo nagrinėjamas tik statybos, kai ji buvo vykdoma kaimyniniame žemės sklype, teisėtumas. Nagrinėjamoje byloje yra skirtinga šalių padėtis – jie nėra kaimyninių žemės sklypų savininkai. Ieškovo reikalavimas siejamas su jam padaryta žala. Neįrodžius žalos padarymo, esant pareikštam ieškiniui dėl jos atlyginimo, reikalavimą pašalinti atsakovo veiksmų padarinius gali pareikšti viešąjį interesą ginantis subjektas. Ieškovas toks nėra. Taigi kasatoriaus nurodyta nutartis šioje byloje negali būti taikoma kaip precedentas.

48Kasacinio skundo argumentai nepaneigia teismų padaryto įrodymų įvertinimo teisingumo. Remdamasis išdėstytais motyvais kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas materialiosios teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes jas taikė tinkamai, todėl paliktinas galioti šios instancijos teismo sprendimas.

49Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme

50Kasaciniame teisme patirta 59,38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. liepos 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

52Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

53Priteisti iš ieškovo UAB „Hidroenergija“ (kodas ( - )) 59,38 (penkiasdešimt devynis litus 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

54Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiamas ginčas dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo,... 6. Ieškovas UAB „Hidroenergija“ prašė: 1) įpareigoti atsakovą R. K.... 7. Ieškovas nurodė, kad nuomos pagrindu valdo hidroelektrinę, esančią ( - ).... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 9. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį... 10. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 11. Teisėjų kolegija nustatė, kad apie 1914 m. Mituvos upėje buvo pastatyta... 12. 2007 m. pavasarį hidroelektrinės darbuotojai pastebėjo, kad žemiau... 13. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovo veiksmai – gruntinio pylimo... 14. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas priežastinį ryšį su... 15. Teisėjų kolegija nurodė, kad aplinkybę, jog ieškovo nurodomos žalos... 16. Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje neįrodytas žalos faktas ir... 17. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 19. 1. Dėl kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.248 straipsnis).... 20. 2. Dėl priežastinio ryšio nustatymo (CK 6.247 straipsnis). Apeliacinės... 21. 3. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Kasatoriaus... 22. 4. Dėl CK 4.103 straipsnio netinkamo taikymo. Kasatoriaus reikalavimą... 23. V. O. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-230/2010). Kasatoriaus... 24. Atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikta.... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės... 28. Dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų ... 29. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, vadovavosi tuo, kad... 30. Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai... 31. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų... 32. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius... 33. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo... 34. Dėl atsakovo kaltės... 35. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda... 36. Taigi civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda tik nustačius atsakovų... 37. Dėl žalos ir priežastinio ryšio... 38. Priežastinis ryšys iš dalies yra fakto klausimas, todėl kasacinis teismas... 39. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 40. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 39837,56 Lt nuostolių atlyginimą. CK... 41. Negalima konstatuoti priežastinio ryšio, jeigu nenustatyta žalos. Jos... 42. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 43. Apeliacinės instancijos teismas rinko papildomus įrodymus. Įvertinęs byloje... 44. Apeliacinės instancijos teismas atliko ginčo laikotarpiu (2007 m. birželio 1... 45. Dėl teismo precedento... 46. Kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų... 47. Nagrinėjamoje byloje šis išaiškinimas negali būti taikomas, nes nurodytoje... 48. Kasacinio skundo argumentai nepaneigia teismų padaryto įrodymų įvertinimo... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme ... 50. Kasaciniame teisme patirta 59,38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 53. Priteisti iš ieškovo UAB „Hidroenergija“ (kodas ( - )) 59,38... 54. Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos....