Byla 2-110-922/2014
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant G. Š., dalyvaujant ieškovui I. D. ir jo atstovui advokatui R. L., atsakovui G. J. ir jo atstovui V. G.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo I. D. ieškinį atsakovui G. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

3ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 12000 Lt neturtinės žalos ir 729,33 Lt turtinės žalos atlyginimo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate 2013-08-18 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 51-1-00287-13, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., nes 2013-08-18 d. apie 2 val., ( - ), kelio viduryje, kilus konfliktui G. J. vieną kartą kumščiu smogė I. D. į veido kairę pusę, taip padarydamas ieškovui veido sumušimą, kairės pusės apatinio žandikaulio dvigubą lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes žandikaulio dvigubas lūžimas sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau nei 10 dienų. Akmenės rajono apylinkės teismas 2013-11-07 d. nutartimi patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2013-10-30 d. nutarimą, kuriuo G. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., pagal laidavimą, perduodant jį mamos D. J. atsakomybei be užstato vieneriems metams ir ikiteisminis tyrimas Nr. 51-1-00287-13 nutrauktas. Ieškovas nesutikdamas su Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-11-07 d. nutartimi, 2013-11-11 d. pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašė panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-11-07 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2013-10-30 d. nutarimo netvirtinti. Ieškovas savo skundą motyvavo tuo, kad ikiteisminiame tyrime galimai neteisingai buvo kvalifikuota atsakovo padaryta nusikalstama veika bei dėl to, kad atsakovas visiškai neatlygino nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Šiaulių apygardos teismas 2013-11-25 d. nutartimi atmetė ieškovo skundą. Kadangi ikiteisminis tyrimas yra baigtas, Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-11-07 d. nutartis atleisti atsakovą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą įsiteisėjo, o nukentėjusiajam padaryta nusikaltimu turtinė ir neturtinė žala neatlyginta, todėl ieškovas teismui teikia ieškinį dėl žalos atlyginimo. Ieškovui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir tai patvirtina specialisto išvada. Kuomet ieškovas gydėsi nuo nusikalstamų atsakovo veiksmų patirtus kūno sužalojimus, jis patyrė išlaidas, susijusias su transporto naudojimu, vaistais, papildomu maistu, iš viso 729,33 Lt. Atsakovo tyčiniais neteisėtais veiksmais ieškovui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. veido sumušimas, kairės pusės apatinio žandikaulio dvigubą lūžimas. Jam buvo atlikta operacija, jis vartojo vaistus, patyrė fizinį skausmą, šoką, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, buvo nedarbingas, o neigiamas pasekmes jaučia iki šiol. Liekamieji reiškiniai dėl sužalojimo išliks ilgą ir neapibrėžtą laikotarpį. Paminėtina, kad atlikus smurtinius ieškovo atžvilgiu veiksmus, šis iki pat šiol jaučia skausmą patiria vidinę baimę, sunkiai nakties metu gali užmigti, tamsiu paros metu bijo pasirodyti viešoje vietoje, manydamas, kad vėl jo atžvilgiu gali pasikartoti smurtas. Ikiteisminio tyrimo byloje yra duomenys, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, galintis dirbti ir taip gauti pajamų, byloje nėra duomenų apie kokias nors jo sveikatos problemas, todėl aplinkybė dėl atsakovo turtinės padėties negali būti pripažinta išskirtine (2-4 b. l.).

4Teismo posėdyje ieškovas palaikė savo ieškinio reikalavimus: prašė tenkinti ieškinį dėl 883,76 Lt turtinės žalos ir 12000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad teismui pateikti mokėjimo kvitai, kuriuose pirktos cigaretės, „Teleloto“ bilietas, kramtomoji guma bei žurnalai, todėl turtinės žalos atlygino dydis atitinkamai sumažinamas, o kiti ieškinio reikalavimai nekeičiami. Patvirtino, kad patyrus sužalojimus, draudimo kompanija jam išmokėjo apie 1100,00 Lt draudimo išmoką.

5Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Pažymima, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui ieškovas nepateikė civilinio ieškinio, nors ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai ne kartą priminė ieškovui šią teisę, todėl atsakovas ir neturėjo galimybės atlyginti ieškovui padarytą žalą ikiteisminio tyrimo metu. Nurodoma, kad atliekant ikiteisminį tyrimą atsakovas visiškai atlygino Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinė ieškinį. Be to, atsakovo mama D. J. taip pat buvo nuėjusi pas ieškovą, siūlė taikytis, tačiau jis kategoriškai atsisakė teigdamas, kad teisybė bus tik teisme. Todėl atsakovas mano, kad ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis. Atsakovas nesutinka atlyginti išlaidų, atsiradusių dėl 2013-08-19 d. pirktos kramtomosios gumos, loterijos bilieto, 2 cigarečių pakelių, nes šios išlaidos atsirado ne dėl atsakovo kaltės. Pastebėtina, kad ieškovas 2013-11-07 d. Kretingos mieste pirko benzino už 94,45 Lt, t. y. tą pačią dieną kai buvo priimta Akmenės rajono apylinkės teismo nutartis Nr. KV-75-922/2013, ieškovas ligoninėje nebegulėjo, todėl neaišku kokiu tikslu ieškovui reikėjo vykti į Kretingą. Be to, visi pateikti kuro kvitai rodo, kad pirktos dujos, išskyrus šį vienintelį kvitą iš Kretingos miesto. Jei Kretingos mieste kurą pylėsi ieškovo atstovas, tai turėtų būti priskiriama prie išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, o ne ieškovo turtinei žalai atlyginti, nes tai akivaizdžiai nebuvo būtinos išlaidos sveikatos grąžinimui. Tokios aplinkybės verčia suabejoti ir gausybe kitų prie bylos pridėtų kuro kvitų pagrįstumu, nenurodoma, kokiais tikslais buvo pilamas kuras. Vieno iš pateiktų kvitų (UAB „Saurida“) nesimato ir pirkimo data, todėl šia suma turėtų būti mažinamas žalos dydis, tokiu būdu ieškovui nesuteikiama galimybė pasipelnyti iš atsakovo dėl susidariusios situacijos. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, taip pat prašo priteisti 12000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, nors teismų praktikoje pripažįstama, jog teisės pažeidimas savaime nėra pagrindas pripažinti, kad yra padaryta neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294, 2007-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Šiuo atveju turtinė žala yra labai nedidelė, pagrindinę dalį įrodymų sudaro kuro kvitai. Įrodymai dėl dvasinio sukrėtimo ar emocinės depresijos nėra pateikti. Iš pateiktų dokumentų nematyti, kad ieškovas būtų lankęsis pas gydytojus dėl tokių sveikatos sutrikimų, būtų pirkęs raminamuosius vaistus ir pan. Šias aplinkybes turėjo įrodyti asmuo, kuris reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, šiuo atveju ieškovas I. D. Ieškovas tik formaliai atkartoja įstatymų nuostatas. Atkreipiamas dėmesys, kad ieškovui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pavojus gyvybei nebuvo kilęs, šiuo metu jis jau yra pagijęs, o sužalojimai nesukėlė sunkių pasekmių, kurios ateityje pakenktų I. D. sveikatai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra paminėjęs, kad svarbi aplinkybė kompensuojamos neturtinės žalos dydžiui mažinti yra ieškovo patirtų neigiamų psichinių ir dvasinių išgyvenimų laikinumas. Šiuo atveju ieškovo minėti išgyvenimai buvo laikini, pagijus neturtinės žalos padarinių nebeliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Neturtinė žala negali būti konstatuojama, kai pasireiškia kaip menkiausias asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinę žalą sukeliantys veiksniai turi būti pakankamai intensyvūs, sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ir emocijas. Kitas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus yra nukentėjusiojo asmens kaltė. Remiantis CK 6.253 str. 1 d., 6.282 str., baudžiamosios bylos medžiaga, I. D., G. M., D. N. ir G. J. parodymais, tarp ieškovo ir atsakovo buvo kilęs asmeninis konfliktas, kurį, būdamas išgėręs, išprovokavo pats ieškovas I. D., pradėdamas vartoti necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius atsakovo atžvilgiu. Tai patvirtina ir Šiaulių apygardos teismo 2013-11-25 d. nutartis Nr. 1S-1347-116/2013. Nukentėjusiojo, ieškovo I. D., įžeidžiantys veiksmai tiesiogiai turėjo įtakos dėl turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo ir tai turi būti kvalifikuojama kaip vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 str. 2 d.). Specifiniai kriterijai, nustatant neturtinės žalos dydį gali būti „pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl gyvenimo pokyčių įvairiose gyvenimo srityse, atsiradusių dėl sveikatos sužalojimo. Manau, kad dėl I. D. sužalojimo nesumažėjo jo gebėjimas mokytis, įgyti žinių, jas tobulinti, dirbti ir kt. Taip pat nėra nustatytas nedarbingumo laipsnis, ieškovas šiuo metu gyvena pilnavertį gyvenimą. Nepateikti jokie įrodymai, kad ateityje ieškovui gali kilti grėsmių profesinėje, darbinėje ar asmeninėje gyvenimo srityse. Tokia I. D. patirta neturtinė žala negali būti tapati neturtinei žalai, esant pastovaus pobūdžio liekamiesiems padariniams. Nustatant atlygintinos žalos dydį reikia atsižvelgti ir į atsakovo labai sunkią turtinę padėtį, dėl ko atsakovas negalėtų atlyginti reikalaujamos sumos. Nors atsakovas yra darbingo amžiaus, tačiau nuolatine studijų forma studijuoju ( - ) 1 kurse ( - ), todėl kasdien turi eiti į paskaitas, joms ruoštis ir pan. atsakovas gyvena bendrabutyje, už kurį moka po 160 Lt/mėn., už studijas kiekvieną semestrą turi mokėti po 5549,50 Lt. Jokių pajamų ar turto neturi, kiek gali man padeda mama D. J., kuri gauna nedidelį atlyginimą ir išlaiko dar vieną nepilnametį sūnų M. M. Be to, atsakovas turėjo problemų su koja – darė du kartus operaciją dėl kryžminių raiščių, šiuo metu yra reabilitacijos procesas. Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių išskirtinių aplinkybių ir labai sunkių padarinių, neturtinės žala neturėtų būti atlyginama arba gerokai mažinama (18-22 b.l.).

6Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka atlyginti ieškovui viso 3000,00 Lt išlaidų. Papildomai paaiškino, kad jis kartu su mama buvo nuėjęs pas ieškovą, kalbėjosi su juo ir jo tėvais. Ieškovas buvo neseniai grįžęs iš ligoninės, siūlė atlyginti žalą, tačiau ieškovas su tėvais atsisakė tartis, nurodė, kad tik teismas gali išspręsti šį klausimą. Prašo išdėstyti sprendimo vykdymą, kadangi atsakovas negali įvykdyti sprendimą iškart po jo įsiteisėjimo, nes studijuoja dieniame skyriuje, neturi galimybės dirbti, nekilnojamojo ar kito turto, iš kurio būtų galima atlyginti žalą, neturi.

7Teismo posėdyje liudytoja D. J. nurodė, kad yra atsakovo motina, ieškovą pažįsta iš matymo. Paaiškino, kad jai sūnus paaiškino, kad jis su draugu važiavo gatve, juos užkalbino ieškovas su draugais. Tarp jos sūnaus (atsakovo) ir ieškovo kilo konfliktas, atsakovas gindamasis trenkė ieškovui i veidą. Kitą dieną ji buvo namuose ir matė, kad pas juos buvo atėjęs ieškovas su draugais, jie išėjo į lauką pasikalbėti, ieškovo draugai grasino atsakovui. Ji buvo nuėjusi pas ieškovo tėvus, kalbėjosi apie įvykį, siūlė atlyginti žalą, tačiau ieškovo tėvai kategoriškai, nurodydami, kad teismas spręs žalos atlyginimo klausimą. Paaiškino, kad ji dirbanti, jos mėnesinės pajamos apie 800 Lt, ji materialiai išlaiko savo sūnų G. J., augina dar vieną vaiką, savo nekilnojamojo turto neturi, gyvena kartu su savo tėvais. Jos sūnus G. J. po mokyklos baigimo gydėsi, negalėjo dirbti, buvo registruotas darbo biržoje, šiemet mokosi, mokslai mokami.

8Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9Teisme nagrinėjamas ieškovo I. D. ieškinys atsakovui G. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl ieškovo sveikatos sutrikdymo.

10Atsižvelgiant į tai, kad šalių nesieja sutartiniai santykiai, todėl žalos atlyginimo klausimas spręstinas pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taisykles. Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.), žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas, nesant šių sąlygų negali būti taikoma civilinė atsakomybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2004; 2008-06-13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2008; 2012-07-03 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2012; 2012-05-09 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012 ir kt.). Kadangi civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, todėl civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas, tuo tarpu atsakovas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl žalos atsiradimo (CPK 12, 178 str.). Vienintelė civilinės atsakomybės sąlyga, nuo kurios įrodinėjimo ieškovas yra atleidžiamas, tai kaltė, kadangi pagal CK 6.248 str. kaltė preziumuojama.

11Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate 2013-08-18 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 51-1-00287-13 pagal BK 138 str. 1 d. dėl nesunkaus I. D. sveikatos sutrikdymo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad G. J. 2013-08-18 d. apie 2.00 val. ( - ), ties namu Nr. ( - ), kelio viduryje, kilus konfliktui, nukentėjusiajam I. D. vieną kartą kumščiu smogė į veido kairę pusę, taip padarydamas I. D. veido sumušimą, kairės pusės apatinio žandikaulio dvigubą lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes žandikaulio dvigubas lūžimas sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų. Įtarimai buvo pareikšti G. J., kuris savo kaltę pripažino visiškai (Baudžiamoji byla Nr. 51-1-00287-13; 68, 69-70 b.1.). Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. D. dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas, VšĮ Mažeikių ligoninę, o vėliau ir į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurioje ieškovui diagnozuotas kairės pusės apatinio žandikaulio dvigubas lūžimas, laikotarpiu nuo 2013-08-18 iki 2013-08-23 I. D. buvo hospitalizuotas, 2013-08-19 jam buvo atlikta operacija vietinėje nejautroje, atlikta andantinė osteochondozė, atstatytas sąkandis (Baudžiamoji byla Nr. 51-1-00287-13; 19, 20, 21, 24-36 b.l.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mažeikių poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 142/13(13) nurodyta, kad I. D. nustatytas veido sumušimas, kairės pusės apatinio žandikaulio dvigubas lūžimas. Sužalojimas padarytas vieno kontakto su kietu buku daiktu metu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku (t. y. 2013-08-18 d. apie 2 val.) žandikaulio dvigubas lūžimas sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų, sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (Baudžiamoji byla Nr. 51-1-00287-13; 39 b. 1.). Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiojo patirtas sužalojimas – kairės pusės apatinio žandikaulio dvigubas lūžimas – atsirado dėl G. J. suduoto smūgio. Akmenės rajono apylinkės teismas 2013-11-07 d. nutartimi pripažino, kad G. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 1 d., nes jis savo veiksmais sukėlė nesunkų I. D. sveikatos sutrikdymą bei patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Šiurnos 2013-10-30 d. nutarimą, kuriuo G. J. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., pagal laidavimą, G. J. perduodamas mamos D. J. atsakomybei pagal laidavimą be užstato vieneriems metams ir ikiteisminis tyrimas Nr. 51-1-00287-13 nutrauktas (5 b.l.; Baudžiamoji byla Nr. 51-1-00287-13; 92-93 b.1.). Šiaulių apygardos teismas 2013-11-25 d. nutartimi atmetė nukentėjusiojo I. D. skundą ir paliko galioti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-11-07 d. nutartį (6-8 b.l.). Taigi baudžiamoji byla Nr. 51-1-00287-13 baigta.

12Už I. D. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo sumokėta 1296,98 Lt (Baudžiamoji byla Nr. 51-1-00287-13; 42-43, 44 b.l.), šią žalą atsakovas G. J. atlygino (Baudžiamoji byla Nr. 51-1-00287-13; 48 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje nukentėjusysis I. D. nepareiškė civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo, nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam ne kartą buvo išaiškinta teisė pateikti baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį (Baudžiamoji byla Nr. 51-1-00287-13; 14 b.1.), taigi dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajam I. D. padarytos žalos atlyginimo klausimas baudžiamojoje byloje nebuvo išspręstas.

13Ištyrus byloje esančius duomenis, išklausius šalių paaiškinimus darytina išvada, kad dėl atsakovo G. J. neteisėtų veiksmų, t. y. fizinio smurto panaudojimo ieškovo atžvilgiu, ieškovui I. D. buvo padaryta žala – sutrikdyta sveikata. Baudžiamojoje byloje išlaidų, susijusių su sveikatos atstatymu, atlyginimo klausimas I. D. nebuvo išspręstas, baudžiamoji byla baigta, todėl ieškovas turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo.

14Dėl turtinės žalos.

15Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas dėl sveikatos sutrikdymo patyrė 883,76 Lt turtinės žalos. Teismo posėdyje ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, kurių bendra vertė 22,13 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sumažino ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina remiantis CPK 293 str. 4 p.

16Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, nukentėjusysis I. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2013-08-18 d. apie 2-3 val. su draugu G. M. būdami išgėrę ėjo gatve, pamatė pro juos dviračiais pravažiuojančius du vaikinus. Pažino, kad tai G. J. ir D. N. I. D. pasakė kažkokį keiksmažodį. Tuomet G. J. nulipo nuo dviračio ir smogė jam į veidą. Po to G. J. su savo draugu nuvažiavo. Dėl sužalojimo jam buvo atlikta žandikaulio operacija (Baudžiamoji byla Nr. 51-1-00287-13; 11-12 b.l.). Liudytojas D. N. parodė, kad jam su G. J. Akmenėje važiuojant ( - ) pro mokyklą, išgirdo šaukiant „stokit arba pagausim“. Sustoję jie pamatė du pažįstamus vaikinus – G. M. ir I. D. I. D. priėjęs prie G. J. pastarajam pasakė „ką tu kalbi, debile“ ar kažką panašaus, įžeidžiančio. Matėsi, kad G. M. ir I. D. buvo apsvaigę. I. D. be priežasties kibo prie G. J., siūlė eiti muštis. I. D. ir G. J. kibo vienas kitam į rūbus, stumdėsi. G. J. vieną kartą ranka sudavė I. D. į veido kairę pusę ir atsitraukė (Baudžiamoji byla Nr. 51-1-00287-13; 56-57 b.1.). G. J. parodė, kad 2013-08-18 d. apie 2 val. jis su draugu D. N. važiavo ( - ) link mokyklos. Juos pašaukė kažkokie vaikinai ir jie privažiavę pamatė, kad tai I. D. bei G. M. G. M. paprašius parūkyti, D. N. davė jam cigaretę. Matėsi, kad I. D. ir G. M. apsvaigę. I. D. pradėjo G. J. įžeidinėti, nors G. M. bandė nuraminti I. D., tačiau pastarasis prie vis tiek kibo, įžeidinėjo, grasino G. J. G. J. ir I. D. kibo vienas kitam už rūbų ir G. J. pirmas sudavė I. D. vieną smūgį kumščiu į kairę veido pusę (Baudžiamoji byla Nr. 51-1-00287-13; 69-70 b.l.). Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metus surinktus duomenis, Šiaulių apygardos teismas, konstatavo, kad tarp G. J. ir I. D. kilo asmeninio pobūdžio konfliktas, kurį pradėjo pats nukentėjusysis (6-8 b. l.). Be to, baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. J. po įvykio atsiprašė nukentėjusiojo, skatino jį kreiptis į medikus, siūlė nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą, tačiau ieškovas I. D. nesutiko žalos atlyginimo klausimo išspręsti neteismine tvarka, motyvuodamas tuo, kad jis nori teisybės ir, jo manymu, teisybė bus tik teisme (Baudžiamoji byla Nr. 51-1-00287-13; 69-70, 75 b.1.). Taigi atsakovas nagrinėjant civilinę bylą kaip ir baudžiamojoje byloje, sutinka ieškovui atlyginti išlaidas, susijusias su sveikatos atstatymu, tačiau tarp šalių kyla ginčas dėl atlygintinos žalos dydžio.

17Nurodė, kad turtinė žala atsirado dėl to, jog ieškovas pirko specialų maistą, privalėjo vykti pas medikus gydantis žandikaulio lūžį. Pažymėtina, kad teismui pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad ieškovas patyrė išlaidų: 570,41 Lt išlaidų kurui, 211,22 Lt perkant vaistus, 27,90 Lt burnos skalavimo skysčiai, maisto produktai (9-12 b.l.). Ieškovas nurodo, kad kuro išlaidos susidarė dėl to, kad vyko pas medikus gydytis. Iš medicininių dokumentų matyti, kad ieškovas I. D. dėl apatinio žandikaulio skausmų kreipėsi į VšĮ Mažeikių ligoninę, kurioje nustatyta, kad I. D. negali išsižioti ir jam reikalingas gydymas. Tolimesniam tyrimui ir gydymui išsiųstas į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, skubos tvarka I. D. 2013-08-18 d. 20.37 val. hospitalizuotas, laikotarpiu nuo 2013-08-18 d. iki 2013-08-23 d. gydėsi VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės stacionare, 2013-08-19 d. jam atlikta operacija, kurios metu atstatytas sąkandis, 2013-08-20 d. atlikta žandikaulio rentgenograma, nustatyta, kad žandikaulio padėtis po operacijos gera. Atsižvelgiant į tai, kad I. D. neskauda, imobilizacija stabili, tvarkinga, todėl 2013-08-23 d. I. D. išleistas gydytis ambulatoriškai, numatyta, kad po 1 mėn.

18Dėl neturtinės žalos.

19Ieškovas prašo atlyginti neturtinę žalą, nes dėl žandikaulio lūžio jam buvo atlikta operacija, jis vartojo vaistus, patyrė fizinį skausmą, šoką, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, buvo nedarbingas, o neigiamas pasekmes jaučia iki šiol. Liekamieji reiškiniai dėl sužalojimo išliks ilgą ir neapibrėžtą laikotarpį. Atlikus smurtinius ieškovo atžvilgiu veiksmus, šis iki pat šiol jaučia skausmą patiria vidinę baimę, sunkiai nakties metu gali užmigti, tamsiu paros metu bijo pasirodyti viešoje vietoje, manydamas, kad vėl jo atžvilgiu gali pasikartoti smurtas (2-4 b.l.). Ieškovas neturtinę žalą įvertino 12000,00 Lt atsižvelgdamas į teismų praktiką. Ieškinyje pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pavyzdžius, kuriose iš asmenų, nuteistų pagal BK 138 str. 1 d., nukentėjusiesiems priteista 9000,00 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200/2013), ir 10000,00 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253/2009, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2013), ir 12000,00 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252/2012), ir 20000,00 Lt (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-331/2012).

20Nepaisant to, kad ieškinyje nurodyti konkretūs teismų jurisprudencijos pavyzdžiai, tačiau aplinkybės nurodytose bylose nėra tapačios nagrinėjamam atvejui. Visų pirma, nurodytose bylose kaltininkas buvo teismo pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 1 d., tačiau šiuo atveju atsakovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ikiteisminio tyrimo metu, taigi teismas nepripažino atsakovo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatyta BK 138 str. 1 d. Antra, ne visose nurodytose bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-05 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013. Trečia, teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra labai nevienoda, už nesunkų kūno sužalojimą paprastai nustatomas neturtinės žalos dydis sudaro apie 1000,00 – 5000,00 Lt, tačiau teismų praktikoje kartais nustatomas ir didesnis neturtinės žalos dydis netgi iki 20000,00 Lt, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008; Nr. 2K-249/2009; Nr. 2K-15/2013; 2K-586/2013; 2K-102/2013; 2K-252/2013 ir kt.). Vien tai, kad ieškinyje pateikiami tik teismų praktikos pavyzdžiai, kai nekentėjusiajam priteista neturtinės žalos atlyginimo nuo 9000,00 Lt iki 20000,00 Lt, tai savaime nereiškia, kad teismas nagrinėjamoje byloje privalo priteisti analogiško dydžio neturtinę žalą, kadangi asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas. Paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį, todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytų duomenų visumą, neturtinės žalos atlyginimo dydį gali nustatyti ir mažesnį nei reikalauja nukentėjusysis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009 ir kt.).

21Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Priešingai nei turtinės žalos atlyginimo atveju, asmens patirtus dvasinius išgyvenimus sunku įvertinti pinigine išraiška, taigi visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-08 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007 ir kt.). Todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus dvasinius išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-08 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007 ir kt.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalą pinigais, privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius išgyvenimus, skausmą, prarastą gyvenimo kokybę ir pan. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; 2007-10-08 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007 ir kt.). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyvaus ir objektyvaus pobūdžio kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: pirma, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); antra, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; trečia, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Bet įstatymas nepateikia CK 6.250 str. 2 d. išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010-05-25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-06 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006 ir kt.), tačiau asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011 ir kt.). Vis dėlto, teismai, vertindami CK nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną. Pabrėžtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams.

23Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai kompensuotini didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti skirtina mažesnė suma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-07-30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010 ir kt.).

24Teismui nekyla abejonių, kad dėl atsakovo nusikalstamos veikos ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus (ieškovas 5 dienas buvo gydomas ligoninėje, jam buvo atlikta operacija, kurį laiką jam buvo sudėtinga kalbėti, valgyti ir pan.). Iš ieškovo nurodomų aplinkybių matyti, kad jis patyrė psichinių ir dvasinių išgyvenimų: psichologinis diskomfortas dėl papildomų lankymųsi pas gydytojus, dėl laisvalaikio ribojimų. Svarbi aplinkybė kompensuojamos neturtines žalos dydžiui mažinti yra asmens patirtų neigiamų psichinių ir dvasinių išgyvenimų laikinumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-07-30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, kad gydymas truko nedidelį laiko tarpą: ieškovas 5 dienas buvo gydomas stacionare, po to buvo išleistas gydytis ambulatoriškai, nes atlikus operaciją atstatytas sąkandis, imobilitacija stabili, tvarkinga, eigoje būklė gerėja, I. D. neskauda, po mėnesio jam nuimta imobilizacija. Taigi gydymas truko apie mėnesį, žandikaulio lūžis sugijo.

25Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, būtina įvertinti neteisėtų veiksmų bei dėl jų patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų įtaką: nukentėjusiojo profesinei ir darbinei veiklai; gebėjimui mokytis, įgyti, įsisavinti ir tobulinti žinias, visuomeninei ir su darbu nesusijusiai laisvalaikio veiklai; šeiminiam bei asmeniniam gyvenimui; santykiams su aplinkiniais, bendravimo įgūdžiams; nukentėjusiojo psichinei ir fizinei savijautai, asmenybės vidiniam pasauliui, vertybių sistemai, gyvenimo kokybei ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-07-30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovui buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas, kad nėra sunkių sveikatos sužalojimo pasekmių, nes byloje nėra duomenų, jog ieškovo patirto sužalojimo pasekmės yra negrąžinamos, kad nustatyta sveikatos sutrikdymo progresavimo tikimybė, ar kad sužalojimai trukdo jam gyventi visavertį gyvenimą (sumažėjo darbingumas, bendravimo galimybės). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų praradęs darbingumo, sumažėjęs jo gebėjimas mokytis, įgyti žinių, jas tobulinti. Taigi ieškovo profesinei ir darbinei veiklai analizuojamas pažeidimas įtakos neturėjo.

26Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra studentas, kuris už mokslą kiekvieną pusmetį moka 5549,50 Lt (27, 28 b.l.), kas mėnesį už bendrabutį moka 160,00 Lt (29, 30 b.l.), dėl to, kad mokosi dieniniame skyriuje, neturi galimybės įsidarbinti, gauna socialinę pašalpą (26 b.l.), nekilnojamojo turto neturi, jį išlaiko mama, kuri augina dar vieną nepilnametį sūnų (25, 32 b.l.), be to, atsakovas turi sveikatos problemų, neseniai jam buvo atliktos dvi kelio operacijos, jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas (31, 57, 58, 64, 65, 73, 74 b.l.). Atsakovą materialiai išlaiko mama, jos mėnesinės pajamos yra apie 800 Lt, ji išlaiko dar vieną mažametį vaiką.

27Teismų praktikoje nurodoma, kad teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti neturtinės žalos nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-07-30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kompensaciją didinantys kriterijai yra pažeistos vertybės pobūdis – sveikata ir atsakovo kaltė. Pagal bylos duomenis nustatyti tokie kompensaciją mažinantys kriterijai: pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas; neturtinės žalos padariniai, ieškovo provokuojantis elgesys, atsakovo elgesys po įvykio, atsakovo turtinė padėtis. Kaip minėta aukščiau, ieškovas pats iš provokavo atsakovą, įžeidinėjo jį, siūlė muštis, abu vaikinai buvo susigrūmę („kibo vienas kitam už rūbų“), tačiau atsakovas G. J. pirmasis trenkė I. D., po įvykio šalys ne kartą kalbėjosi (praėjus maždaug pusvalandžiui po įvykio, 2013-08-18 d. apie vidurdienį, ikiteisminio tyrimo metu dėl žalos atlyginimo atsakovas tarėsi ne tik su ieškovu, tačiau ir su jo tėvais), atsakovas G. J. sutiko atlyginti žalą, bet ieškovas I. D. nesutiko gera valia išspręsti šio klausimo, todėl kreipėsi į teismą. Taigi teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais bei kasacinio teismo suformuota praktika analogiškuose bylose, daro išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti 12000,00 Lt suma nagrinėjamu atveju yra neadekvati ir per didelė. Įvertinus faktines šios bylos aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydis, vadovaujantis įstatymu ir teismų praktika, nustatytinas 1500,00 Lt. Todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovui priteistina 1500,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

28Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

29Atsakovas G. J. prašo išdėstyti priimto sprendimo vykdymą dalimis. Teismo posėdyje ieškovas nepareiškė prieštaravimų dėl atsakovo prašymo.

30CPK 7 str. įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai, kartu su CPK 18 str. apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 str. 1 d., numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Šios normos taikymo išimtinumas, sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis.

31Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtinta, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki: nedirbantis, studijuoja dieniniame skyriuje, neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių jo vardu taip pat nėra registruota (25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 57, 58, 64, 65, 73, 74 b.l.), atsakovą materialiai išlaiko mama, kurios mėnesinės pajamos yra apie 800,00 Lt, be to šeimoje auga dar vienas mažametis vaikas (4 m. amžiaus). Todėl atsakovo prašymas tenkintinas ir sprendimo vykdymas išdėstytinas šešių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant priteistą sumą ieškovui mokėti ne mažiau kaip po 400,00 Lt kas mėnesį, o paskutiniąją įmoką atitinkamai mažinant apžvelgiant į bendrą priteistą sumą ir iki tol sumokėtą jos dalį.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų.

33Nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro: 387,00 Lt žyminio mokesčio, 54,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 b.l.), 1000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai pagal 2013-12-10 Sutartį dėl teisinės pagalbos (46, 47 b.l.) bei 782,38 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų už atsakovui G. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (71 b. l.).

34Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

35Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų atleistas CPK 83 str. 1 d. 3 p. pagrindu, o atsakovas G. J. Šiaulių valstybės garantuojamos teisins pagalbos tarnybos 2013-12-19 sprendimu Nr. SP-4120-(7.3722) atleistas 100 % nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (23-24 b.l.), todėl vadovaujantis CPK 96 str. 4 d. bylinėjimosi išlaidos- žyminis mokestis bei teismo patirtos pašto išlaidos, apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

36Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d., asmuo, atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nėra atleidžiamas nuo išlaidų advokato pagalbai apmokėjimo, todėl ieškinį patenkinus iš dalies ieškovui iš atsakovo priteistina 250,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t.y. proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

37Vadovaudamasis CPK 12 str., 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 83 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d., 99 str., 176-179 str., 259-260 str., 263-270 str., 293 str. 4 d. teismas

Nutarė

38ieškinį tenkinti iš dalies.

39Priteisti iš atsakovo ( - ) urtinės žalos atlyginimo, 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovo I. D. (asmens kodas ( - )) naudai.

40Nutraukti civilinę bylą dėl 22,13 Lt (dvidešimt dviejų litų 13 ct) turtinės žalos atlyginimo.

41Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

42Sprendimo vykdymą išdėstyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą G. J. kas mėnesį mokėti ne mažiau kaip po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) ieškovui I. D., kiekvieną įmoką sumokant iki einamojo mėnesio 30 d., pradedant mokėjimą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

43Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

1. Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal... 3. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 4. Teismo posėdyje ieškovas palaikė savo ieškinio reikalavimus: prašė... 5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Pažymima,... 6. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies,... 7. Teismo posėdyje liudytoja D. J. nurodė, kad yra atsakovo motina, ieškovą... 8. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 9. Teisme nagrinėjamas ieškovo I. D. ieškinys atsakovui G. J. dėl turtinės ir... 10. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nesieja sutartiniai santykiai, todėl žalos... 11. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Telšių apskrities vyriausiojo... 12. Už I. D. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos... 13. Ištyrus byloje esančius duomenis, išklausius šalių paaiškinimus darytina... 14. Dėl turtinės žalos.... 15. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas dėl sveikatos sutrikdymo patyrė 883,76 Lt... 16. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, nukentėjusysis I. D.... 17. Nurodė, kad turtinė žala atsirado dėl to, jog ieškovas pirko specialų... 18. Dėl neturtinės žalos.... 19. Ieškovas prašo atlyginti neturtinę žalą, nes dėl žandikaulio lūžio jam... 20. Nepaisant to, kad ieškinyje nurodyti konkretūs teismų jurisprudencijos... 21. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad įstatyme nustatytas... 23. Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės... 24. Teismui nekyla abejonių, kad dėl atsakovo nusikalstamos veikos ieškovas... 25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant klausimą dėl neturtinės... 26. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą... 27. Teismų praktikoje nurodoma, kad teisingam neturtinės žalos kompensacijos... 28. Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.... 29. Atsakovas G. J. prašo išdėstyti priimto sprendimo vykdymą dalimis. Teismo... 30. CPK 7 str. įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai, kartu su CPK... 31. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtinta, kad atsakovo turtinė... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 33. Nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro: 387,00 Lt žyminio... 34. Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi... 35. Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų... 36. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos... 37. Vadovaudamasis CPK 12 str., 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 83 str. 1 d. 3... 38. ieškinį tenkinti iš dalies.... 39. Priteisti iš atsakovo ( - ) urtinės žalos atlyginimo, 1500,00 Lt (vieną... 40. Nutraukti civilinę bylą dėl 22,13 Lt (dvidešimt dviejų litų 13 ct)... 41. Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.... 42. Sprendimo vykdymą išdėstyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui,... 43. Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos...