Byla e3K-3-402-219/2017

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. (A. K.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovui A. K. dėl statinių nugriovimo, tretieji asmenys: Neringos miesto savivaldybė, Neringos savivaldybės administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojo iniciatyva ir tokio nutraukimo teisinius padarinius tuo atveju, kai paaiškėja, kad sutartyje nurodyta žemės sklypo naudojimo paskirtis prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovas prašė: 1) pripažinti 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0471 (su visais galiojančiais pakeitimais, papildymais, priedais ir susitarimais dėl jų) nutraukimą neteisėtu ir nepagrįstu; 2) pripažinti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbitini), išformavimą ir išregistravimą iš Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo turto registro neteisėtu ir nepagrįstu; 3) pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo momento: atsakovės 2015 m. liepos 30 d. raštą Nr. 1SS-2056-(7.5.); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. raštą Nr. 13SD-625(14.13.55.) „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - ) panaikinimo“, 2015 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. 13VĮ-304-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. rugpjūčio 25 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0471 nutraukimo“, 2015 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 13SK-185-(14.13.111.) „Dėl valstybinės žemės sklypų ( - ), išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“, 2015 m. liepos 29 d. prašymą Nr. 13SD-1140-(14.13.7.) „Dėl valstybinės žemės sklypų, esančių ( - ), išregistravimo“; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso pastatas – poilsio namelis, esantis valstybinės žemės sklype ( - ). Minėtas poilsio namelis yra baigtas statyti dar 1965 metais, jis teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiškas nekilnojamasis daiktas ir visą laiką buvo eksploatuojamas pagal savo tiesioginę – poilsio (rekreacinę) – paskirtį. 2004 m. rugsėjo 16 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N23/2004-0471 minėtam poilsio nameliui eksploatuoti buvo išnuomota atitinkama dalis žemės sklypo. 2012 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi poilsio namelį, taip pat ankstesnio savininko teises į žemės sklypą, kylančias iš nuomos sutarties, teisėtai įsigijo ieškovas.
  4. Ieškovas 2014–2015 m. atliko poilsio namelio kapitalinio remonto darbus. Atliekamų žemės sklypo ir poilsio namelio sutvarkymo ir (ar) remonto darbų teisėtumą patvirtino Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija 2015 m. balandžio 7 d. statybos patikrinimo nagrinėjant skundus aktu. Tačiau 2015 m. gegužės 11 d. ieškovas gavo atsakovės Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. raštą Nr. 13SD-625-(14.13.55.) „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - )“. Šiuo raštu jis buvo informuotas apie priimtą sprendimą po dviejų mėnesių nutraukti su juo sudarytą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu. Ieškovas, nesutikdamas su įspėjimu nutraukti nuomos sutartį, 2015 m. birželio 4 d. pateikė skundą atsakovei. Atsakovė skundo netenkino, nuomos sutartį nutraukė 2015 m. liepos 29 d. įsakymu. Ieškovas, nesutikdamas su nuomos sutarties nutraukimu, teigia, kad valstybinės žemės nuoma poilsio nameliams eksploatuoti neprieštarauja nei anksčiau galiojusiai Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, nei esamiems bendrojo plano sprendiniams.
  5. Atsakovė priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą poilsio namelį ir sutvarkyti teritoriją; jeigu šio įpareigojimo ieškovas per teismo nustatytą terminą neįvykdys, leisti atsakovei pačiai nugriauti neteisėtai ieškovo atstatytą statinį, išieškoti iš jo visų patirtų išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 31.4 punktu, išnuomotuose žemės sklypuose naujų pastatų, įrenginių arba kitų statinių statyba ir esamų rekonstrukcija galima tik tuo atveju, jeigu šių pastatų, įrenginių ir kitų statinių statyba ar rekonstrukcija numatyta nuomos sutartyje, arba gavus nuomotojo sutikimą, ir jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Nuomos sutartyje nenumatytus ar be nuomotojo sutikimo pastatytus pastatus, įrenginius arba kitus statinius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Su ieškovu sudarytoje nuomos sutartyje nenustatyta galimybė vykdyti statybos darbus, o specialusis teritorijų planavimo dokumentas apskritai draudžia vykdyti statybos darbus teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas, t. y. nurodo esamų objektų likvidavimą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino ir įpareigojo ieškovą savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. nugriauti pastatą – poilsio namelį, ( - ), ir sutvarkyti statybvietę; jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leido atsakovei nugriauti nurodytą objektą, visų patirtų išlaidų atlyginimą išieškoti iš ieškovo.
  2. Teismas nustatė, kad valstybinė žemė ( - ), buvo išnuomota ne aukciono būdu, nes joje stovėjo pastatas – poilsio namelis, kuris nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosavybės teise priklauso ieškovui. 2004 m. rugpjūčio 25 d. sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodyta pagrindinė tikslinė išnuomojamo žemės sklypo paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija, esamų pastatų eksploatacijai, t. y. tokia paskirtis, būdas ir pobūdis atitiko tuos, kurie buvo nustatyti nuomos sutarčių sudarymo metu galiojusio teritorijos detaliojo plano sprendiniais (Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ patvirtintame teritorijos detaliajame plane) ir patvirtinti, suformuojant žemės sklypą, bei užfiksuoti Nekilnojamojo turto registre. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu nustačius, kad planavimo užduotyje įtvirtinta galimybė žemės sklype rekonstruoti esamus statinius prieštaravo planavimo sąlygose nurodytiems Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) sprendiniams ir kitiems norminiams teisės aktams, buvo panaikintas Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ patvirtintas detalusis planas. Remiantis Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164 patvirtintais Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano sprendiniais, teritorija, kurioje yra ginčo žemės sklypas, yra miškų ūkio paskirties žemėje, kurios naudojimo būdas – ekosistemų apsaugos miškų sklypai. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu buvo panaikintas suformuotas žemės sklypas, o panaikinus teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas, išnyko ir teisėtas nuomos sutarties dalykas, todėl nuomos teisiniai santykiai minėtame žemės sklype negali būti tęsiami.
  3. Dėl žemės sklypo išformavimo ir išregistravimo teismas nurodė, kad buvusios pionierių stovyklos Juodkrantės teritorijoje žemės sklypai, nustatant jų ribas, keičiant žemės naudojimo būdą iš miško parko su poilsio aikštelėmis į rekreacinę, tarp jų ir bylai aktualus sklypas Neringoje, Miško g. 10, buvo suformuoti minėtu Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 151 patvirtintu detaliuoju planu, šis panaikintas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu. Panaikinus minėtą detalųjį planą reikėjo atkurti padėtį, buvusią iki panaikinto sprendimo priėmimo, t. y. išformuoti rekreacinės paskirties sklypus ( - ), kurių iki panaikinto detaliojo plano patvirtinimo teritorijoje nebuvo, bei juos išregistruoti iš viešų registrų. Minėtų valstybinės žemės sklypų patikėtinė yra atsakovė. Remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 25, 26 punktais, teismas padarė išvadą, kad atsakovė, vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą, teisėtai ir pagrįstai ėmėsi veiksmų, siekdama išformuoti ir išregistruoti ginčo valstybinės žemės sklypą.
  4. Dėl ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovės 2015 m. gegužės 7 d. ir 2015 m. liepos 30 d. raštus teismas nurodė, kad ginčijami dokumentai yra informacinio pobūdžio pranešimai, kurie nesukėlė, nesukelia ir negali sukelti ieškovui jokių teisinių padarinių, nes jie nėra valinis viešojo administravimo subjekto patvarkymas ieškovui, kuris būtų teisinių santykių atsiradimo, pasibaigimo ar pasikeitimo pagrindas, todėl jie negali būti ginčo administraciniame teisme objektas.
  5. Teismas nustatė, kad 2014–2015 metais ieškovas ginčo žemės sklype vykdė poilsio namelio atstatymo darbus. Spręsdamas dėl statybos teisėtumo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo, teismas įvertino: 1) ar statyba iš esmės yra galima pagal galiojantį detalųjį planą (kai toks yra), bendruosius teritorijų planavimo dokumentus, specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (jei tokie yra būtini); 2) ar tai neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtintoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje (toliau – ir Schema) buvo nurodytas buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos renatūralizavimas ir pastatų iškėlimas: planavimo schemos tekstiniuose sprendiniuose nurodyta iškelti menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros, išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona ir atkurti prarastus želdinius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane buvo perkelti minėti sprendiniai dėl buvusios pionierių stovyklos renatūralizavimo, tvarkymo plano sutartiniuose ženkluose ginčo teritorija pažymėta sutartiniu ženklu „Likviduojami objektai“. Taigi teisinis reglamentavimas, teismo vertinimu, nuosekliai nuo 1994 metų nustatė, kad ginčo teritorijoje esantys nameliai yra skirti naudoti laikinai, jų negerinant, neremontuojant ir neatstatant. Be to, ginčo žemė priskirta ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonai. Pagal Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintą Miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamento (III skyrius) 14.1.9 punktą, šioje zonoje draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis. Įvertinęs bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad kai ieškovui 2012 m. sudarė namelio pirkimo–pardavimo sutartį, namelis buvo sunykęs, neatitiko statiniui įstatymo keliamų kriterijų, ir ieškovas negalėjo jo nei atstatyti, nei kapitališkai remontuoti, nes pagal teritorijos planavimo dokumentus tai buvo laikino naudojimo likviduojamas objektas. Tačiau ieškovas išskirtiniame žemės sklype, nekreipdamas dėmesio į imperatyviai įstatyme nustatytą pagrindinę tikslinę šio sklypo naudojimosi tvarką, apie kurią prieš įsigydamas namelį jis turėjo ir galėjo žinoti, vykdė nunykusio namelio statybos darbus. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad yra pagrindas įpareigoti ieškovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti namelį (CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, teismas leido atsakovei nugriauti nurodytą objektą, visų patirtų išlaidų atlyginimą išieškoti iš ieškovo (CK 4.103 straipsnio 5 dalis).
  6. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi paliko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimą nepakeistą.
  7. Kolegija, remdamasi CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 10, 14 dalimis, atsižvelgdama į tai, kad ginčo žemės sklypo paskirtis, nurodyta nuomos sutartyje – kitos paskirties žemės, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija, esamų pastatų eksploatacijai, buvo nustatyta tik įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu panaikintame Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. 151, taip pat į tai, kad aukštesnės galios teisės aktuose imperatyviai nurodytas ginčo žemės sklypo naudojimo būdas – miško parkas su poilsio aikštelėmis, padarė išvadą, jog ieškovas valstybinės žemės sklypą naudoja ne pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, kas atsakovei pagrįstai leido nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį. Kolegija pažymėjo, kad valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytai veiklai.
  8. Kolegija taip pat pažymėjo, kad saugomos teritorijos tvarkymo planai (planavimo schemos) priskirtini prie specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, kurie reglamentuoja veiklą saugomoje teritorijoje. Šie nustatymai yra programinio, nevienkartinio pobūdžio ir yra skirti individualiais požymiais neapibūdintų asmenų grupei. Minėti dokumentai yra administracinio pobūdžio, todėl ieškovas, nesutikdamas su valstybės institucijų išleistais administracinio pobūdžio aktais, turėtų juos skųsti administracinio proceso tvarka.
  9. Kolegija nurodė, kad panaikinus detalųjį planą, kuriuo buvo nustatyta rekreacinė žemės sklypo paskirtis, remiantis Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164 patvirtinto Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano sprendiniais, teritorija, kurioje yra ginčo žemės sklypas, yra miškų ūkio paskirties žemėje, kurios naudojimo būdas – ekosistemų apsaugos miškų sklypai. Atsižvelgdama į tai, kolegija padarė išvadą, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu buvo panaikintas suformuotas žemės sklypas, todėl panaikinus teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas, išnyko ir teisėtas nuomos sutarties dalykas, taigi nuomos teisiniai santykiai minėtame žemės sklype negali būti tęsiami.
  10. Kolegija nesutiko su ieškovo pozicija, kad žemės sklypų pavertimas miškų ūkio paskirties žeme, kol juose buvo ir yra su miškų veikla nesusiję teisėti statiniai (poilsio namelis), būtų ab initio (nuo pradžių) neteisėtas – pažeidžiantis imperatyviąsias teisės normas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Ieškovas ginčo statinį įsigijo 2012 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kai jau buvo priimtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimas dėl detaliojo plano panaikinimo, todėl ieškovas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo ir galėjo pasidomėti jau priimtu teismo sprendimu, kuriame buvo nurodyta, jog ginčo teritoriją reikia renatūralizuoti. Be to, ieškovui sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, poilsio namelis buvo sunykęs, neatitiko statiniui įstatymo keliamų kriterijų. Ieškovas namelio atstatymo darbus ėmė vykdyti 2014–2015 metais, kai atsakovės 2013 m. vasario 8 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad ginčo žemės sklype nėra nė vieno pastato. Taigi ieškovas, planuodamas atlikti kapitalinio remonto darbus, galėjo ir turėjo pasidomėti Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtintais Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendiniais, kuriuose aiškiai nurodytas esamų objektų likvidavimas ir ekosistemų apsaugos miškų veikla. Kolegijos vertinimu, ieškovas, įsigydamas statinį teritorijoje, kurioje nurodyta objektus likviduoti, veikė savo rizika ir pasirašydamas tokią sutartį kartu prisiėmė ir iš to galinčius kilti neigiamus padarinius.
  11. Įvertinusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir ja patvirtintą taikos sutartį, kolegija nesutiko su ieškovo argumentu, kad šalių ginčas ir ginčo valstybinės žemės sklypo nuomos galimumo klausimai yra išspręsti nurodyta taikos sutartimi. Kolegija nurodė, kad šia taikos sutartimi šalys susitarė, jog nuomos sutartis pakeičiama vietoj buvusio nuomininko V. D. įrašant ieškovą, nes, remiantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Nenaudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 45 punktu, perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sąlygos nekeičiamos. Kolegija pažymėjo, kad nors valstybinės žemės nuomos teisės ir buvo perkeltos ieškovui, tačiau valstybinė žemės nuomos sutartis nėra terminuota ir valstybė, kaip žemės nuomotoja, neįsipareigojo, pasikeitus esminėms sutarties sąlygoms, nekeisti nuomos sutarties ar jos nenutraukti. Taigi byloje nustačius, kad ieškovas, pradėjęs kapitalinius remonto darbus 2014 metais, pats žemės sklypo, kuriam nustatyta miško ūkio žemės paskirtis, nenaudoja pagal paskirtį, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pažeidė įsiteisėjusios taikos sutarties sąlygas.
  12. Atmetusi ieškovo apeliacinį skundą, kolegija nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas atsakovės priešieškinis.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismai, padarydami išvadą, kad atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą (CK 6.563 straipsnis, 6.564 straipsnio 1 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 14, 15 dalys).
    2. Teismai, padarydami išvadą, kad nuomos sutartis buvo nutraukta pagrįstai, t. y. kad ieškovas neturi teisės lengvatinėmis sąlygomis nuomoti valstybinę žemę, reikalingą nuosavybės teise priklausančiam poilsio nameliui eksploatuoti, taip pat kad ieškovas neturėjo teisės remontuoti poilsio namelį, įpareigodami ieškovą jį nugriauti, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės neliečiamumą ir jos paėmimą visuomenės poreikiams tik teisingai atlyginus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, CK 4.67, 4.102 straipsniai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis). Nuosavybės teisių neliečiamumą ir teisinę apsaugą užtikrina imperatyviosios tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės normos. Nuosavybės teisė gali būti ribojama tik įstatymų nustatytais pagrindais, tačiau byloje nėra nė vienos sąlygos ar prielaidos, leidžiančios apriboti minėtą ieškovo teisę. Teritorijų planavimo dokumentai (sprendiniai) turi tik įstatymo įgyvendinamojo akto ir perspektyvinę galią, todėl negali teisėtai pakeisti ar apriboti iki jų įsigaliojimo atsiradusių nuosavybės teisių turinio. Byloje nėra jokio objektyviai pagrįsto visuomeninio poreikio (viešojo intereso) likviduoti ginčo žemės sklype esančius statinius ir (ar) paversti šį sklypą miško (miško ūkio) paskirties žeme.
    3. Teismai, nuspręsdami, kad ginčo žemės sklypas yra (buvo paverstas) miško (miško ūkio) žemė, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias miškų (miškų ūkio) žemės sampratą ir pagrindinės tikslinės žemės paskirties nustatymo procedūras (Miškų įstatymo 2 straipsnis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad didesnioji ginčo teritorijos dalis jau kelis dešimtmečius iki teritorijų planavimo dokumentų sprendinių patvirtinimo yra teisėtai užstatyta poilsio statiniais ir naudojama būtent kitai (poilsio) paskirčiai, o ne miškų veiklai. Žemės sklypas, nuo 1965 m. užstatytas poilsio paskirties pastatais, negalėjo ir negali būti teisėtai pripažintas žeme, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų, tol, kol minėta teritorija yra užstatyta kitos paskirties statiniais. Tvarkymo plano sprendiniai negali būti teisėtas pagrindas pripažinti ginčo žemės sklypą miškų (miškų ūkio) žeme. Žemės sklypas buvo suformuotas ir jo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis (rekreacinės teritorijos) buvo nustatyta apskrities viršininko 20014 m. liepos 15 d. įsakymu, kuris nėra ir nebuvo ginčo dalykas nei šioje byloje, nei minėtoje administracinėje byloje dėl detaliojo plano teisėtumo, todėl šis įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Nepanaikinus žemės sklypo suformavimo teisinio pagrindo negalima išformuoti žemės sklypo ir išregistruoti jo iš Nekilnojamojo turto registro ir kadastro.
    4. Padarydami išvadą, kad ieškovas neturėjo teisės remontuoti jam nuosavybės teise priklausančio poilsio namelio, teismai pažeidė teisės normas, reglamentuojančias statybų teisėtumą ir atliktos statybos rūšį (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2, 4 dalys, 20 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3 dalis, CK 6.266 straipsnis).
    5. Teismai netinkamai taikė proceso teisės normas, įtvirtinančias teismo sprendimų privalomumą, res judicata (galutinis teismo sprendimas) ir oficialių rašytinių įrodymų galią (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18, 182 straipsniai, 197 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis). Ginčas dėl žemės sklypo pagrindinės tikslinės nuomos paskirties bei žemės sklypo nuomos galimumo jau yra išspręstas įsiteisėjusiu, galutiniu bei neskundžiamu teismo procesiniu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-509-162/2013, res judicata galią įgijusia taikos sutartimi. Šia taikos sutartimi atsakovė pripažino, kad net ir panaikinus Detalųjį planą bei patvirtinus Tvarkymo planą ginčo žemės sklypo dalies nuomos santykiai su ieškovu turi tęstis, ir įsipareigojo nuomoti ieškovui poilsio nameliui eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį tapačiomis sąlygomis, kokiomis ji buvo nuomojama ankstesniam poilsio namelio savininkui, t. y. kaip kitos (o ne miškų) paskirties rekreacinės teritorijos žemę.
    6. Skundžiami procesiniai sprendimai priimti nukrypstant nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2010; 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014; 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016.
  2. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovas ginčo statinį įsigijo 2012 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kai jau buvo priimtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimas dėl Detaliojo plano panaikinimo ir kai jau galiojo Tvarkymo planas, todėl ieškovas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo ir galėjo pasidomėti jau priimtu minėtu teismo sprendimu, kuriame buvo nurodyta, jog ginčo teritoriją reikia renatūralizuoti. Taip pat galėjo ir turėjo pasidomėti Tvarkymo plano sprendiniais, kuriuose aiškiai nurodytas esamų objektų likvidavimas ir ekosistemų apsaugos miškų veikla. Ieškovas, įsigydamas statinį teritorijoje, kurioje numatyta likviduoti objektus, veikė savo rizika ir pasirašydamas tokią sutartį kartu prisiėmė ir iš to galinčius kilti neigiamus padarinius.
    2. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad skundžiami procesiniai sprendimai pažeidžia jo, kaip savininko, nuosavybės teisę. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės teisės neliečiamumo principas, tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, padarytų teisei priešingų veikų, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai, neapribojus šios teisės, nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių ir būtų pakenkta viešajam interesui. Teisės aktams draudžiant vykdyti bet kokius statybos darbus, ieškovas, nors ir žinodamas apie panaikintą Detalųjį planą ir Tvarkymo plano sprendiniuose nurodytus likviduoti objektus, ėmėsi teisei priešingų veiksmų ir vykdė sunykusio statinio atstatymo darbus. Byloje pateikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos dokumentai nepatvirtina statybos teisėtumo fakto, nes statybos patikrinimo aktas yra tik tarpinis, procedūrinis dokumentas, nesukeliantis jokių teisinių padarinių.
    3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-687/2017, kurioje buvo sprendžiama analogiška nagrinėjamai situacija, konstatuota, kad statinio savininkas, žinodamas apie žemės sklypo nuomos termino pabaigą ir būsimą pareigą atlaisvinti nuomojamą žemės sklypą, tačiau vis vien nusprendęs remontuoti statinį, prisiima finansines statinio remonto išlaidas. Minėtoje byloje, kurioje valstybinės žemės nuomos sutarčių terminas baigėsi 2017 m. rugsėjo 16 d., teismas nurodė, kad viešasis interesas tinkamai naudoti ginčo žemę sulaukiant nuomos termino pabaigos ir nesukeliant grėsmės pažeisti nuomininkės interesus bus apgintas iš esmės tuo pačiu momentu kaip ir tuo atveju, jei išnagrinėjus šioje byloje kilusį ginčą nuomos santykiai būtų baigti nuomos sutarčių nutraukimu. Nagrinėjamu atveju ieškovas pradėjo vykdyti statinio statybos darbus dar 2013 m., nors su juo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties terminas yra iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. Taigi šiuo atveju nuomos sutartis su ieškovu turi būti laikoma pasibaigusi, nuomos sutarties terminas negali būti pratęstas, teritorijų planavimo dokumentai aiškiai įtvirtina objektų likvidavimą, todėl ieškovas privalo atlaisvinti ginčo žemės sklypą.
    4. Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė vietoj buvusio nuomininko įrašyti ieškovą, taip pat kad 2013 m. kovo 29 d. įsakymas, kuriuo buvo nutarta nutraukti nuomos sutartį, yra nenaikinamas. Dėl šios priežasties ieškovo argumentai, kad atsakovė, pasirašydama taikos sutartį, patvirtino nuomos teisinių santykių galimumą, yra nepagrįsti.
  3. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad teismai nepadarė kasaciniame skunde nurodomų materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų; nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos; pripažinus valstybinės žemės nuomos sutartį nutraukta, statinių nugriovimas, remiantis CK 4.104, 4.105 straipsniais, yra teisės naudotis žemės sklypu praradimo padarinys.
  4. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į ieškovo kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl ginčo žemės sklypo Kuršių nerijos nacionaliniame parke naudojimo reglamentavimo

  1. Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Pagal Konstitucijos 54 straipsnį, valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.
  2. Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta pajūrio juostai (įskaitant Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją), išskyrus žemės sklypus, įsigytus privačion nuosavybėn iki Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo įsigaliojimo.
  3. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nacionaliniai parkai yra saugomų teritorijų sistemos dalis. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 32 punktą, saugomoms teritorijoms teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka).
  4. Konstitucijoje žemė vertinama kaip visuotinė vertybė, kurios pagrindinė socialinė funkcija – tarnauti tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Todėl ypač svarbu, kad ši vertybė būtų racionaliai ir efektyviai naudojama. Tai pagrindžia objektyvią būtinybę ir kartu pareigą valstybei taip reglamentuoti žemės teisinius santykius, kad būtų suderinti jų visų subjektų interesai ir užtikrinta pagrindinė žemės funkcija (Konstitucinio Teismo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).
  5. Byloje nustatyta, kad ginčo valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta 2004 m. rugpjūčio 25 d. Šalys ją iš dalies pakeitė 2014 m. liepos 2 d. susitarimu. Nuomos sutartyje, įskaitant jos pakeitimą, yra šios nuostatos: iš viso ieškovui išnuomota 0,2419 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), dalis, sudaranti 0,0807 ha (sutarties 1 punktas); žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė; naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija esamiems pastatams eksploatuoti (3 punktas); įvardijant kitus žemės naudojimo apribojimus, be kita ko, nurodyta, kad sklypas yra pajūrio juostoje, ir įpareigojama vadovautis Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatais (8 punktas).
  6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 4 punkte nurodyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269. Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius ir detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja Schemos sprendiniams. Kiti objektai, esantys Nacionaliniame parke, tvarkomi pagal nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių, inžinerinių komunikacijų ir kitus specialiojo planavimo dokumentus arba saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus. Nuostatų 5 punkte įtvirtinta, kad nacionalinio parko žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė ir gali būti nuomojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
  7. Nuostatų V skyriuje „Fizinių ir juridinių asmenų teisės ir pareigos“ nurodyta, kad nacionaliniame parke fiziniai ir juridiniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia Nacionalinio parko steigimo tikslams (26 punktas). Nacionalinio parko steigimo tikslai išvardyti Nuostatų 6 punkte. Tarp jų nurodyti šie: atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus ir objektus; plėtoti pažintinį turizmą, reguliuoti ūkinę veiklą ir užstatymo plėtotę pagal Schemą, statinių formas ir tūrį riboti pagal gamtos ir kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose (6.6 punktas); iškelti iš Nacionalinio parko objektus, teršiančius aplinką ar nesusijusius su Nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, arba pakeisti jų veiklos pobūdį įstatymų nustatyta tvarka (6.7 punktas).
  8. Pagal Nuostatų 28 punktą Nacionalinio parko žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Nuostatų 3 punkte išvardytuose teisės aktuose: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme, kituose įstatymuose, tarptautiniuose teisės aktuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakyme Nr. 439 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“, šiuose Nuostatuose ir kituose teisės aktuose.
  9. Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistema, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat veiklą jose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nacionaliniai parkai yra saugomų teritorijų sistemos dalis, o pagal 2 straipsnio 32 punktą saugomoms teritorijoms teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). Toks režimas buvo nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema ir Nuostatais.
  10. Pagal Schemos nuostatas nagrinėjama teritorija priskirta VI zonai, kuri pažymėta kaip gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai. Schemos tekstiniuose sprendiniuose („Juodkrantės ir apylinkių principinis planas. Architektūrinė-planinė dalis“) VI numeriu paženklinta teritorija pažymėta kaip buvusi moksleivių stovyklos teritorija, kurią tvarkant numatyta iškelti visus menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros, išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona ir atkurti prarastus želdinius.
  11. Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatuota, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia (be kita ko), su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti Schemos sprendiniams. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides (sąžiningumo principas).
  12. Nagrinėjamu atveju 2004 m. rugpjūčio 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi ginčo valstybinės žemės sklypo dalis, esanti ( - ), buvo išnuomota ne aukciono būdu, nes joje buvo pastatas – poilsio namelis, šiuo metu nuosavybės teise priklausantis ieškovui. Nuomos sutartyje nurodyta pagrindinė tikslinė išnuomojamo žemės sklypo paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija, atitinka tą žemės sklypo paskirtį ir pobūdį, kurie buvo nustatyti nuomos sutarčių sudarymo metu galiojusio teritorijos detaliojo plano sprendiniais. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ buvo panaikintas kaip prieštaraujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, inter alia, jos nuostatoms, kad ginčo teritorija – gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai, o žemės naudojimo būdas – miško parkas su poilsio aikštelėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi sprendė, kad pirmiau nurodytas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimu panaikinus Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 151 patvirtintą ginčo teritorijos detalųjį planą, nustatytas prieš tai buvęs ginčo žemės sklypo naudojimo būdas – Miškų kadastro duomenų bazėje ginčo teritorija žymima kaip miškų ūkio žemė. Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164 patvirtintame Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane ginčo teritorija nurodyta kaip ekosistemų apsaugos miškų sklypai.
  13. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą pakeitusiame Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane buvo perkelti Schemoje paminėti sprendiniai dėl buvusios pionierių stovyklos renatūralizavimo, tvarkymo plano sutartiniuose ženkluose ginčo teritorija pažymėta sutartiniu ženklu „Likviduojami objektai“. Be to, ginčo žemė priskirta ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonai. Pagal Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintą Miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamento (III skyrius) 14.1.9 punktą, šioje zonoje draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis.
  14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartos nuomos sutartyje išvardytų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios šios teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, taip pat visuotinai žinomas faktas – ypatingas Kuršių nerijos nacionalinio parko statusas bei konkrečių parko teritorijų paskirtis – įpareigojo tiek valstybės institucijas, veikiančias valstybės vardu, tiek privačius asmenis, siekiančius naudotis šioje teritorijoje esančia žeme, susipažinti su nurodytomis teisės aktų nuostatomis ir jų laikytis tiek sudarant sutartis dėl šios teritorijos naudojimo, tiek jas vykdant.

13Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo

  1. Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį, valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. CK 6.549 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip devyniasdešimt devyneriems metams. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymai gali nustatyti ir trumpesnius maksimalius žemės nuomos sutarties terminus. Pagal CK 6.549 straipsnio 4 dalį, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypą numatyta naudoti visuomenės poreikiams, šis žemės sklypas išnuomojamas tik iki to laiko, kol jis bus paimtas naudoti pagal paskirtį. Jeigu sutartis sudaryta ilgesniam terminui, tai laikoma, kad ji sudaryta tik iki žemės sklypo paėmimo.
  2. CK 6.562 straipsnyje įtvirtinta, kad žemės nuomos sutartis baigiasi: 1) kai sueina nuomos terminas; 2) po žemės nuomininko mirties, jeigu įpėdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusių teisių ir pareigų arba įpėdinių nėra; 3) kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, likviduojamas; 4) kai nuomojama žemė parduodama, padovanojama ar kitaip perleidžiama nuomininkui; 5) kai žemės nuomos sutartis nutraukiama šio kodekso 6.563, 6.564 ir 6.565 straipsniuose numatytais pagrindais; 6) šalių susitarimu.
  3. CK 6.564 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
  4. Žemės įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai. Šio straipsnio 14 dalyje (2013 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XII-411, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.
  5. Nagrinėjamu atveju susiklostė faktinė situacija, kai valstybė, atstovaujama kompetentingų institucijų, galiojant neteisėtam 2002 m. detaliajam planui, sudarė su ieškovu valstybinės žemės nuomos sutartį, kurioje nurodyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – „kitos paskirties žemė“, žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – „rekreacinė teritorija, esamų pastatų eksploatacijai“. Teismams konstatavus, kad Neringos miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo minėtas detalusis planas patvirtintas, yra neteisėtas, ir jį panaikinus, faktiškai buvo panaikinta pagal detalųjį planą nustatyta ginčo žemės sklypų naudojimo paskirtis ir tapo vienareikšmiškai aišku, kad nuomojamos valstybinės žemės naudojimo paskirtis – nurodytoji bendrajame (generaliniame) plane (Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje). Tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties objektas, panaikinus detalųjį planą, neišnyko.
  6. Byloje nustatyta, kad ginčo žemė galėjo būti naudojama tik miško ūkiui, tačiau teismai nepasisakė, kaip, panaikinus 2002 m. patvirtintą detalųjį planą, turėjo keistis nuomos santykiai pagal ginčo nuomos sutartį, kurioje buvo nurodyta, jog nuomojamas žemės sklypas – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – rekreacinė teritorija esamiems pastatams eksploatuoti, kokių veiksmų turėjo imtis ginčo sutarties šalys.
  7. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo panaikintas 2002 m. detalusis planas, nė viena nuomos sutarties šalis neinicijavo jų sąlygų pakeitimo ar sutarties nutraukimo, bet toliau tęsė žemės nuomos santykius. Ieškovui 2012 m. vasario 2 d. įsigijus poilsio namelį iš ankstesnio jo savininko, kilo jo ir atsakovės teisminis ginčas dėl valstybinės žemės nuomos santykių tęsimo, tačiau šis ginčas baigėsi šalių taikos sutartimi, pagal kurią nuomos sutartis buvo šiek tiek pakeista 2014 m. liepos 2 d. susitarimu ir nuomos santykiai buvo tęsiami.
  8. Valstybė nuomojo ieškovui ginčo sklypus ir iki 2015 m. liepos 29 d. nuomos teisinių santykių nenutraukė (t. y. 5 metus nuo detaliojo plano panaikinimo), kol atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, atstovaudama valstybei sprendžiant ginčo santykius, priėmė ginčijamą įsakymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, kaip teisinį pagrindą nurodydama CK 6.546 ir 6.564 straipsnius, Žemės įstatymo 9 straipsnį, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ 2.12 punktą, taip pat pažymėjo, kad atsižvelgia į Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimą.
  9. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.546 straipsnis reglamentuoja žemės nuomos sutarties dalyką, o 6.564 straipsnis – žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu; Žemės įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja valstybinės žemės išnuomojimą, o Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ 2.12 punkte įtvirtinta valstybinės žemės nuomotojo teisė kontroliuoti, kaip nuomininkai vykdo sutarčių sąlygas, o nustačius pažeidimų – reikalauti juos pašalinti arba inicijuoti šių sutarčių nutraukimą. Taigi iš atsakovės ginčo įsakyme nurodytų teisės normų nėra aišku, koks buvo konkretus pagrindas nutraukti ginčo valstybinės žemės nuomos sutartį.
  10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimis išnagrinėjo civilines bylas Nr. e3K-3-147-915/2017 ir Nr. 3K-146-687/2017. Šiose bylose, kaip ir nagrinėjamojoje, buvo sprendžiama dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo nuomotojo iniciatyva ir tokio nutraukimo teisinių padarinių tuo atveju, kai paaiškėja, kad sutartyje nurodyta žemės sklypo naudojimo paskirtis prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Ginčai dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo buvo kilę tarp privačių asmenų – poilsio namelių, esančių Juodkrantėje, Neringos mieste, savininkų, ir valstybinės žemės nuomotojos – atsakovės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėtose bylose ir nagrinėjome byloje sprendžiamų valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygos iš esmės buvo vienodos: 1) žemės sklypai yra toje pačioje vietoje – ( - ), skiriasi tik žemės sklypų numeriai; 2) visiškai sutampa sutartyse nurodyta žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, rekreacinė teritorija, skirta esamiems pastatams eksploatuoti; sutartyse nurodyti žemės sklypo naudojimo apribojimai; 3) valstybinės žemės nuomos sutarčių atsakovės iniciatyva nutraukimas buvo motyvuojamas žemės paskirties pasikeitimu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu panaikinus Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 151.
  11. Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime (bylos Nr. 33/03) išaiškino, jog Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Bendrosios kompetencijos teismų susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) bei žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų susaistymas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimais (precedentais tų kategorijų bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnėse bylose, be kita ko, anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.
  12. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime (bylos Nr. 26/07) yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
  13. Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  14. Atsižvelgdama į tai, kad šios nutarties 45 punkte nurodytose bylose buvo sprendžiami analogiški nagrinėjamai bylai teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, susiję su valstybinės žemės sutarčių nutraukimu, taip pat į tai, kad visų trijų bylų faktinės aplinkybės sutampa – valstybinė žemė yra toje pačioje vietoje; žemė buvo išnuomota ne aukciono būdu statinių (poilsio namelių) savininkams; valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygos savo esme yra analogiškos; nuomos sutartys, panaikinus Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 151, pakeistos nebuvo; sutartys buvo nutrauktos atsakovės iniciatyva panašiu laikotarpiu; nuomos sutarčių nutraukimas atsakovės buvo motyvuojamas tuo pačiu argumentu – pasikeitus valstybinės žemės paskirčiai (žemė priskiriama miško žemei), statinių savininkai nuomojamą žemės sklypo dalį naudoja ne pagal jos pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju

    14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-147-915/2017 ir Nr. 3K-146-687/2017 turi precedento galią. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija vadovaujasi šiose nutartyse kasacinio teismo nurodytais išaiškinimais.

  15. Kasacinis teismas šiose precedento galią turinčiose nutartyse, spręsdamas dėl minėtų valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo, pasikeitus žemės sklypų pagrindinei tikslinei naudojimo paskirčiai, atsižvelgė į gero administravimo principą, minėtą teisinį žemės sklypų naudojimo ir žemės nuomos sutarčių nutraukimo teisinį reglamentavimą, į aplinkybes, reikšmingas nuomos santykių suformavimui, jų eigai, į nuomos sutartyse nurodytus žemės sklypų nuomos terminus (dvylika metų nuo sutarčių sudarymo dienos) ir į dėl to atsiradusius poilsio namelių savininkų teisėtus lūkesčius.
  16. Kasacinis teismas, remdamasis CK 6.157 straipsnio 1 dalimi, 6.549 straipsniu, 6.550 straipsnio 3 dalimi, 6.557 straipsniu,

    15Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 31.1, 31.4 punktais, įvertinęs tai, kad su statinių savininkais buvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, kurios buvo vykdomos bei galiojančios ir po detaliojo plano panaikinimo, kad valstybė toleravo tokią padėtį, t. y. laikėsi prisiimtų įsipareigojimų, nenutraukdama nuomos sutarčių, nors faktiškai buvo aišku, kad nuomojamos žemės paskirtis buvo kita nei ta, kuri buvo nurodyta nuomos sutartyse, sprendė, kad pastatų savininkai įgijo pagrindą tikėtis naudoti valstybinę žemę nuomos sutarčių pagrindu šiose sutartyse nustatytą terminą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad valstybė nagrinėjamais atvejais veikė pasyviai (iškart nenutraukė nuomos sutarčių, nesiėmė veiksmų duomenims viešame registre apie ginčo žemės naudojimo paskirtį ir būdą pakeisti), taip prisidėdama prie statinių savininkų lūkesčių suformavimo, o nuomos sutartis nutraukė prieš jų termino pabaigą. Tokį valstybės institucijų elgesį kasacinis teismas vertino kaip valstybės klaidą, kuri neturi neproporcingai riboti pastatų savininkų teisės naudoti ginčo žemės sklypą pagal nuomos sutartis.

  17. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad nurodytose bylose iš esmės ginamas viešasis interesas užtikrinti ypatingą vertę visuomenei turinčios teritorijos naudojimą pagal Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais nustatytą paskirtį. Ginamo viešojo intereso reikšmingas aspektas yra ir tai, kad šis interesas turi būti ginamas, nepažeidžiant ar kaip galima mažiau pažeidžiant pastatų savininkų įgytas teises, konkrečiai – jų ginamą teisę naudotis ginčo žemės sklypais nuomos sutartyse nustatytą terminą.
  18. Kasacinis teismas konstatavo, kad nuomos sutarčių nutraukimas besibaigiant jų galiojimo terminui būtų neproporcinga viešojo intereso gynimo priemonė, todėl paliko galioti valstybinės žemės nuomos sutartis iki jose nustatyto nuomos termino pabaigos, panaikindamas skundžiamus atsakovės įsakymus dėl sutarčių nutraukimo.
  19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šiais precedento galią turinčiais kasacinio teismo išaiškinimais, neturi teisinio pagrindo kitaip išspręsti nagrinėjamą ginčą. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo valstybinės žemės nuomos 2004 m. rugpjūčio 25 d. sutartis, sudaryta su ieškovu, taip pat negalėjo būti nutraukta ginčijamu atsakovės 2015 m. liepos 29 d. įsakymu, todėl šis pripažintinas neteisėtu ir naikintinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo nuomos sutartis galiojo iki joje nurodyto termino, t. y. iki 2016 m. rugpjūčio 28 d. (sutarties 2 punktas), todėl ieškovas iki nuomos sutarties termino pabaigos galėjo naudotis nuomojamu žemės sklypu, atsižvelgdamas į teisės aktais nustatytą žemės sklypo naudojimo ir apsaugos režimą.
  20. Konstatavus, kad ieškovo skundžiamas įsakymas yra neteisėtas, o ginčo nuomos sutartis galiojo iki joje nustatyto termino pabaigos, darytina išvada, kad 2015 m. liepos 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo sprendimo dalis dėl ginčo sklypo, esančio Neringoje, Juodkrantės gyvenvietėje, Miško g. 10, išformavimo ir išregistravimo taip pat turi būti panaikinta. Šis sprendimas yra negalimas kaip pažeidžiantis nuomininko teisę naudoti pagal nuomos sutartis jam perduotą žemės sklypą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis).

16Dėl teisinių padarinių, nustačius, kad valstybinės žemės nuomos sutartys nutrauktos neteisėtai

  1. Žemės įstatymo 45 straipsnio (2006 m. gruodžio 14 d. redakcija Nr. X-982, įsigaliojusi nuo 2006 m. gruodžio 19 d.) 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, reikalinga gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams.
  2. Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalį, jeigu išnuomota arba perduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė numatoma naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei sodinių vertė ir dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams patirti nuostoliai žemės nuomininkams ar kitiems naudotojams atlyginami pagal šį straipsnį. Valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis nutraukiama tik šio straipsnio nustatyta tvarka atsiskaičius su žemės nuomininku ar kitu naudotoju.
  3. Ieškovo teigimu, nutraukiant ginčo nuomos sutartį, poilsio namelis turėjo būti paimtas visuomenės poreikiams. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė, kad buvo pagrindas nuomos sutartį nutraukti pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalį, kompetentingoms valdžios institucijoms nusprendus įstatymo nustatyta tvarka naudoti ginčo žemės sklypus visuomenės poreikiams. Todėl Žemės įstatymo nuostatos, susijusios su valstybinės žemės naudojimu visuomenės poreikiams (tarp jų – teisės normos, reguliuojančios atlyginimą už statinius jų savininkams), šioje byloje netaikytinos.
  4. Kasacinis teismas šios nutarties 45 punkte nurodytose precedento galią nagrinėjamai bylai turinčiose nutartyse taip pat konstatavo, kad turėjo būti atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl namelio pašalinimo ir teritorijų sutvarkymo; klausimai, susiję su ginčo namelio pašalinimu, turi būti sprendžiami pagal ginčo nuomos sutarties sąlygas. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju poilsio namelio pašalinimo klausimai taip pat turi būti sprendžiami pagal ginčo nuomos sutarties sąlygas, tarp jų – 4 ir 13 punktus, kuriose nurodyta, kad pasibaigus žemės nuomos terminui pastatų naudojimo sąlygos nustatomos pagal CK 6.557 straipsnį, o žemė sutvarkoma nuomininko lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkamos naudoti būklės, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus.

17Dėl reikalavimų panaikinti atsakovės raštus

  1. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kad ieškovo ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. raštas Nr. 13SD-625-(14.13.55.) „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - )“, kuriuo ieškovas, vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 2 dalimi, informuotas, jog po dviejų mėnesių valstybinės žemės sklypo ( - ), 2004 m. rugpjūčio 25 d. nuomos sutartis bus nutraukta, 2015 m. liepos 30 d. raštas Nr. 1SS-2056-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo atsakovė atsisakė tenkinti ieškovo skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. rašto Nr. 13SD-625-(14.13.55.) „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - )“ panaikinimo, yra informacinio pobūdžio, juose pateikti išaiškinimai, vertinimai ieškovui teisinių padarinių nesukelia, todėl negali būti ginčo objektas teisme (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Dėl to šis ieškinio reikalavimas atmestas pagrįstai.
  2. Ieškovas taip pat prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 29 d. prašymą Nr. 13SD-1140-(14.13.7) „Dėl valstybinės žemės sklypų ( - ), išregistravimo“ ir 2015 m. liepos 29 d. prašymą Nr. 13SD-1141-(14.13.7) „Dėl valstybinės žemės sklypų ( - ), nuomos sutarčių išregistravimo“. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie atsakovės prašymai ieškovui savarankiškų teisinių padarinių nesukėlė. Tokius padarinius sukėlė Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. 13SK-185-(14.13.111.) „Dėl valstybinės žemės sklypų ( - ), išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“, kurį panaikinus bus panaikinti ir jo sukelti padariniai. Taigi nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą panaikinti pirmiau nurodytus atsakovės prašymus, nesukeliančius ieškovui teisinių padarinių ir dėl to negalinčius būti ginčo objektu teisme.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai; nurodytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
  2. Ieškovo kasacinio skundo pagrindu tenkinant esminius ieškinio reikalavimus dėl valstybinės žemės nuomos santykių nutraukimo neteisėtumo, jam iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: po 42,75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinio, apeliacinio ir kasacinio skundo padavimą, iš viso – 128,25 Eur.
  3. Kasaciniame teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

20Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį pakeisti – panaikinti šių teismų sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis:

21ieškovas A. K. įpareigotas savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti pastatą – poilsio namelį, ( - ), ir sutvarkyti statybvietę;

22iš ieškovo A. K. priteistas žyminis mokestis;

23atmesti ieškinio reikalavimai panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. 13VĮ-304-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. rugpjūčio 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0471 nutraukimo“ ir 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 13SK-185-(14.13.111.) „Dėl valstybinės žemės sklypų ( - ), išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“ dalį dėl žemės sklypo ( - ), išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro.

24Ieškinį tenkinti iš dalies:

25Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. 13VĮ-304-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. rugpjūčio 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0471 nutraukimo“.

26Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 13SK-185-(14.13.111.) „Dėl valstybinės žemės sklypų ( - ), išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“ dalį dėl žemės sklypo ( - ), išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro.

27Priešieškinį atmesti.

28Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

29Informuoti apie šios nutarties priėmimą VĮ Registrų centrą.

30Priteisti ieškovui A. K. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 128,25 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis Eur 25 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

31Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 7.
    1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m.... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9.
      1. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti... 10. Teisėjų kolegija... 11. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 12. Dėl ginčo žemės sklypo Kuršių nerijos nacionaliniame parke naudojimo... 13. Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo 14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartys civilinėse bylose... 15. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos... 16. Dėl teisinių padarinių, nustačius, kad valstybinės žemės nuomos sutartys... 17. Dėl reikalavimų panaikinti atsakovės raštus
          18. Dėl bylinėjimosi išlaidų
          1. Šaliai, kurios... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 20. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimą ir... 21. ieškovas A. K. įpareigotas savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo... 22. iš ieškovo A. K. priteistas žyminis mokestis;... 23. atmesti ieškinio reikalavimai panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie... 24. Ieškinį tenkinti iš dalies:... 25. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 26. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 27. Priešieškinį atmesti.... 28. Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimo ir... 29. Informuoti apie šios nutarties priėmimą VĮ Registrų centrą.... 30. Priteisti ieškovui A. K. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 31. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...