Byla 2A-831-440/2017
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. B. ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą bei Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareiškimus dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-464-1051/2017 pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas K. B. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK), 12986,65 Eur turtinės žalos atlyginimo, t. y. negauto vidutinio tarnybinio darbo užmokesčio už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. birželio 26 d. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje sumažino ieškinio reikalavimus iki 9893,55 Eur, atsižvelgdamas į tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki 2015 m. birželio mėnesio įsidarbinus ir dirbant Šiaulių sporto mokykloje „Klevas“ jam buvo išmokėtas 3093,10 Eur darbo užmokestis.
  2. Nurodė, kad policijos sistemoje pradėjo dirbti 1992 metais, iki 2015 m. birželio 26 d. dirbo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiųjų užduočių biuro viršininku. 2014 m. birželio 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. ( - ), jam įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - BK ) 300 straipsnio l dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. 2014 m. birželio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo nušalintas nuo pareigų iki 2014 m. rugsėjo 27 d. Nušalinimas nuo užimamų pareigų buvo tęsiamas nuo 2014 m. rugsėjo 27 d. iki 2014 m. gruodžio 27 d., nuo 2014 m. gruodžio 28 d. iki 2015 m. kovo 27 d., nuo 2015 m. kovo 28 d. iki 2015 m. birželio 27 d. imtinai. 2015 m. birželio 26 d. Šiaulių apygardos teismas panaikino nušalinimą nuo pareigų. 2015 m. birželio 18 d. ieškovas pateikė prašymą Šiaulių apskrities VPK dėl atleidimo iš vidaus tarnybos paties prašymu, dėl išėjimo į pensiją. Prašymo pagrindu 2015 m. birželio 23 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. 40-TE-709 „Dėl vyresniojo komisaro K. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ nuo 2015 m. birželio 26 d. buvo atleistas iš pareigų.
  3. Nurodė, kad 2014 m. birželio 26 d. Šiaulių apskrities VPK viršininko pavedimu ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris tos pačios dienos teikimu sustabdytas iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje. 2014 m. rugsėjo 22 d. buvo pradėtas dar vienas tarnybinis patikrinimas, kuris 2014 m. spalio 6 d. teikimu sujungtas į vieną su pirminiu tarnybiniu patikrinimu. Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdyta iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje. 2016 m. rugpjūčio 1 d. tarnybinio patikrinimo procedūra atnaujinta ir baigta Šiaulių apskrities VPK viršininko pavaduotojui, atliekančiam viršininko funkcijas, 2016 m. rugpjūčio 3 d. patvirtinus tos pačios datos tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuota, kad toje pačioje veikoje, dėl kurio vyko tyrimas ir baudžiamojo proceso tvarka ieškovas padarė veiksmus, kuriais pažemino pareigūno vardą. 2015 m. gruodžio 9 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. 2016 m. liepos 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi paliktas galioti Šiaulių apygardos teismo išteisinamasis nuosprendis. Lietuvos apeliacinis teismas bei Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad K. B. veiksmuose buvo tarnybinio nusižengimo, bet ne baudžiamojo nusižengimo požymių.
  4. Laikinas nušalinimas nuo pareigų skirtas teismo nutartimi, tačiau tai nedaro šios procesinės prievartos priemonės teisėtos, valstybės atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.272 straipsnį kyla tiek dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiek prokuroro, tiek teismo veiksmų. 2016 m. gruodžio 9 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendyje bei iš esmės tai patvirtinta 2016 m. liepos 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodoma, kad kaltinimai ieškovui buvo grįsti prielaidomis. Mano, kad prieš jį buvo vykdomi neteisėti veiksmai, t. y. susidorojimas, fabrikuojant ikiteisminį tyrimą, todėl dėl nepagrįsto laikino nušalinimo nuo pareigų jam padaryta turtinė žala, t. y. negautas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. birželio 26 d., kuri privalo būti atlyginta. Nušalintas nuo pareigų ir laiku negavęs darbo užmokesčio bei neturėdamas papildomo pajamų šaltinio, ieškovas patyrė buitinius bei finansinius sunkumus vykdant įsipareigojimus bankui, finansuojant studijas sūnui bei kitus.
  5. Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad teismo neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo specifika pasireiškia tuo, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog teisėjas (teismas) atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Ši civilinės atsakomybės rūšis ypatinga tuo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo kaltės įrodinėti nereikia, kadangi valstybei deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda nepaisant šių asmenų kaltės, jeigu nustatomos kitos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai, žala ir jos dydis, priežastinio ryšio buvimas tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Jeigu delikto sudėtyje nėra bent vienos iš šių sąlygų atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį negalima. Visų šių sąlygų buvimą privalo įrodyti ieškovas. Pažymėjo, kad šios kategorijos bylose turėtų būti vadovaujamasi nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai. Be to išteisinamasis teismo nuosprendis savaime nepreziumuoja viso baudžiamojo proceso neteisėtumo. Tuo metu ieškovas dirbo Šiaulių apskrities VPK Specialių užduočių biuro viršininku, atliekamas ikiteisminis tyrimas buvo susijęs su galimu ieškovo piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, atliekant tarnybines pareigas, todėl ieškovo nušalinimas nuo pareigų Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi buvo objektyviai pagrįstas ir teisėtas. Surinkti faktiniai ikiteisminio tyrimo metu duomenys leido teismui daryti išvadą, kad procesinės prievartos priemonės taikymas - laikinas nušalinimas nuo pareigų, yra būtinas, nes siekiama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau – BPK ) 119 straipsnyje nurodytų tikslų.
  6. Atsakovę atstovaujantis Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nusikaltimas, kuriuo buvo įtartas (kaltinamas) ieškovas (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi), tiesiogiai susijęs su jo tarnybos galimybių (įgaliojimų ir priemonių) panaudojimu. Ši procesinės prievartos priemonė laikytina pagrįsta, teisėta bei proporcinga siekiamiems proceso tikslams ir pernelyg nesuvaržančia ieškovo teisių, nes tam buvo objektyvus būtinumas, nes baudžiamasis persekiojimas K. B. atžvilgiu buvo paties ieškovo veiksmų rezultatas. Susipažinus su nuosprendžiu, kuriuo K. B. išteisintas, matyti, jog teismas pripažino, kad ieškovas, būdamas policijos pareigūnu, tenkindamas asmeninius poreikius, naudojo policijai priklausantį turtą ir pinigines lėšas, skirtus tarnybinių pareigų atlikimui, kai kurie ieškovo nustatyti veiksmai iš tikrųjų buvo neteisėti, tad negalima daryti išvados dėl procesinės prievartos priemonės taikymo K. B. nepagrįstumo. Be to ieškovas nuo pareigų nušalintas teismo nutartimi ir darbdavio, šiuo atveju Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kaltės dėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo K. B. nėra, todėl jis neturi ir jokių prievolių, sietinų su žalos išmokėjimu ieškovui.
  7. Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo išteisintas, tik deklaratyviai teigia, kad baudžiamojo proceso veiksmai buvo neteisėti. Nenustačius neteisėtų veiksmų, negalima kelti civilinės atsakomybės, numatytos CK 6.272 straipsnyje, klausimo ir reikalauti turtinės žalos atlyginimo. Ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas, remiantis Šiaulių apskrities VPK imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2014 m. birželio 25 d. tarnybinio pranešimo pagrindu, kuriame nurodyta, kad atliekant tyrimą, gauta duomenų apie Šiaulių apskrities VPK specialiųjų užduočių biuro viršininko K. B. galimą piktnaudžiavimą tarnyba, siekiant asmeninės naudos. Atliekant tyrimą K. B. pareikšti įtarimai buvo tiesiogiai susiję su ieškovo tuo metu atliekamomis darbinėmis funkcijomis. Priėmus nutartis jį nušalinti nuo pareigų, ir vėliau nušalinimo terminus pratęsus K. B. priimtų nutarčių neskundė, jos įsigaliojo, kas leidžia manyti, kad ieškovas su priimtais sprendimais jį nušalinti vieneriems metams sutiko ir jų nelaikė nei nepagrįstais, nei neteisėtais. Nenustačius visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, darytina išvada, kad valstybės civilinė atsakomybė CK 6.272 straipsnio pagrindu šiuo atveju nekilo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui K. B. iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 3700 Eur turtinės žalos atlygimą, 185 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
  1. Teismas nustatė, kad 2014 m. birželio 25 d. Šiaulių apskrities VPK Imuniteto skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje dėl pareigūno (ieškovo) K. B. piktnaudžiavimo tarnyba. Teismas nurodė, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėją ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovo atžvilgiu buvo taikytos baudžiamojo poveikio priemonės ir jis laikinai – 3 (tris) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. birželio 27 d., nušalintas nuo pareigų. Vėliau Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. ir 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimis ieškovui taikytų baudžiamojo poveikio priemonių – laikino nušalinimo nuo pareigų, terminas buvo pratęstas dar du kartus po tris mėnesius, t. y. iki 2015 m. kovo 27 d. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovui taikytų baudžiamojo poveikio priemonių – laikino nušalinimo nuo pareigų, terminas buvo pratęstas dar kartą trims mėnesiams, t. y. iki 2015 m. birželio 27 d., nutartyje papildomai nurodant, kad nuo 2015 m. kovo 10 d. ieškovas K. B. įtariamas dar ir tuo, kad, būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, dirbdamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos biuro viršininku, pasinaudodamas tarnyba priešingais tarnybai interesais, suklastodamas tikrą dokumentą ir juo disponuodamas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė ir Lietuvos policija, o būtent, kad 2010 m. rugpjūčio 23 d., nevykdydamas tarnybinės užduoties, vairuodamas asmeninį automobilį „Mercedes Benz E240“, valst. Nr. ( - ), ( - ), ties išvažiavimu iš miesto, 37 km per valandą viršijo leistiną greitį, dėl to jam buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. E971549, po to 2010 m. rugpjūčio 24 d. tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. rugpjūčio 24 d. tarnybinį pranešimą.
  2. Teismas atsižvelgė į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-300/2015 ieškovas K. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi) išteisintas, nes neįrodyta jo kaltė šių nusikaltimų padaryme. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarytos šios nusikalstamos veikos. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-324-449/2016 Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestas, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. išteisinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs. Teismas atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, kad dėl 2014 m. birželio 25 d. Šiaulių apskrities VPK Imuniteto skyriuje pradėto ikiteisminio tyrimo ieškovui buvo pareikšti kaltimai teisme, o įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis išteisintas ne tik teismui konstatavus, kad nepadarytos šios nusikalstamos veikos, taip pat padarius išvadą, kad ieškovas K. B. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tačiau dar teismui konstatavus, kad tokie veiksmai nelaikomi nusikalstamais, o motyvuojamojoje dalyje nurodžius, kad Šiaulių AVPK vadovai privalėjo vadovautis 2012 m. balandžio 20 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu „Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policijos įstaigų tarnybinio judriojo telefono ryšio ir judriojo plačiajuosčio ryšio, įskaitant prisijungimą prie interneto, paslaugų apmokėjimo limitų patvirtinimo“ ir nekriminalizuoti kaltinime nurodytų veikų, teismas sprendė, kad šioje dalyje yra pagrindas išvadai, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant nepakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą, t. y. civilinės teisės prasme pripažintina pareigūnų veiksmuose buvus neteisėtus veiksmus pradedant ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu (CPK 185 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
  3. Teismas nustatė, kad vien dėl 2014 m. birželio 25 d. Šiaulių apskrities VPK Imuniteto skyriuje pradėto ikiteisminio tyrimo, pareikšto įtarimo pasėkoje buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėją ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d., 2014 m. rugsėjo 24 d., 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimis ieškovo atžvilgiu buvo taikytos baudžiamojo poveikio priemonės ir jis laikinai, vadovaujantis šiomis nutartimis 9 (devyniems) mėnesiams buvo nušalintas nuo pareigų, ko pasėkoje už šį laikotarpį negavo darbo užmokesčio. Teismas padarė išvadą, kad tarp šiame sprendime konstatuotų neteisėtų pareigūnų veiksmų (pradėto ikiteisminio tyrimo), ko pasėkoje ieškovui buvo taikytos baudžiamojo poveikio priemonės ir dėl to jis negavo darbo užmokesčio, yra priežastinis ryšys, ir ieškovas turi teisę gauti žalos atlygimą, kurią privalo atlyginti valstybė.
  4. Teismas įvertino, kad ieškovui nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. kovo 27 d. būtų buvęs išmokėtas 9190,44 Eur darbo užmokestis. Ieškovas įsidarbino ir nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. kovo 27 d. jis gavo iš Šiaulių sporto mokyklos „Klevas“ 1368,25 Eur darbo užmokestį. Teismas sprendė, kad nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. kovo 27 d. ieškovui negauto darbo užmokesčio 9190,44 Eur suma kaip turtinės žalos atlyginimas mažintina jo gauto darbo užmokesčio Šiaulių sporto mokykloje „Klevas“ 1368,25 Eur suma.
  5. Teismo vertinimu sprendžiant dėl turtinės žalos dydžio atsižvelgtina į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio 2016 m. rugpjūčio 3 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiųjų užduočių biuro viršininko K. B. veiksmų“, kurioje pripažinta, kad K. B. pažemino pareigūno vardą. Teismas pažymėjo, kad dar iki išvados parengimo 2015 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 40-TE-709 K. B. buvo atleistas iš tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją. Bei tai, kad ieškovas teisme nurodė, jog neneigia, jog tiek minėtoje išvadoje, tiek ir nuosprendyje, dalyje dėl 2014 m. birželio 25 d. pradėto ikiteisminio tyrimo nurodytus veiksmus atliko, tai yra konstatuota ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendyje.
  6. Teismas įvertinęs bylos duomenis padarė išvadą, jog nepradėjus ikiteisminio tyrimo, tarnybinis patikrinimas būtų baigtas anksčiau, ko pasėkoje ieškovas iš darbo būtų buvęs atleistas ir už einamas pareigas Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate atlyginimo negautų, tačiau būtų turėjęs galimybę anksčiau, nei 2014 m. gruodžio 10 d., įsidarbinti kitoje darbovietėje ir gauti darbo užmokestį. Konkrečiu atveju ieškovas laikinai nušalintas nuo pareigų 2014 m. birželio 27 d., įsidarbino 2014 m. gruodžio 10 d., t. y negavo darbo užmokesčio beveik pusę metų. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes, į ieškovo vidaus tarnyboje gautą darbo užmokestį (1021,16 Eur), į šiuo metu gaunamą darbo užmokestį (550 Eur), spendė, kad ieškovas turi teisę į 3700 Eur turtinės žalos atlygimą.
  7. Teismas įvertinęs tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ redakcijos, galiojančios nuo 2016 m. liepos 1 d. 3.22. punktu, 3.22.2. punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atstovauja valstybę bylose dėl žalos atlyginimo, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymą žalą privalo atlyginti valstybė. Todėl ieškovui 3700 Eur turtinės žalos atlygimas priteistinas iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
  8. Teismas pažymėjo, kad dėl 2015 m. kovo 10 d. ikiteisminiame tyrime pareikštų įtarimų, ieškovui taip pat buvo pareikšti kaltinimai teisme. Teismo vertinimu nėra pagrindo išvadai, kad 2015 m. kovo 10 d. ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai, ar kad dėl nurodytų ieškovo veiksmų turėjo ir galėjo būti pradėtas tarnybinis patikrinimas. Todėl valstybės institucijos pareigūnų savavališkų veiksmų ar piktnaudžiavimo teise, pradedant ikiteisminį tyrimą nėra, nes tyrimas buvo pradėtas įstatymo nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui 2015 m. kovo 25 d. nutartimi tęsiant ieškovo nušalinimo nuo pareigų terminą, ieškovas jau buvo įsidarbinęs ir gavo darbo užmokestį. Todėl teismas sprendė, kad kitoje dalyje ieškovo ieškinys atmestinas.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo, dalį, kuria priteista iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškovui K. B. 3700 Eur turtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo, nesant pagrindo pripažino tam tikras aplinkybes nustatytomis, nepagrįstai padarė išvadą, kad 2014 m. birželio 25 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. ( - )yra neteisėtas, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas sutrukdė ieškovui greičiau įsidarbinti kitoje darbovietėje dėl ko buvo priteistas žalos atlyginimas.
    1. Teismas ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumą tiesiogiai siejo su išteisinamuoju nuosprendžiu ir nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Kad šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, o išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti tai, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.
    1. Teismas išvadą padarė remdamasis išimtinai tik vienu epizodu iš 2015 m. kovo 10 d. patikslinto įtarimo, t. y. dėl tarnybinio judriojo telefono panaudojimo savo asmeninėms reikmėms, neaptardamas kitų pradiniame 2014 m. birželio 26 d. įtarime pateiktų epizodų t. y. kriminalinei žvalgybai skirtų piniginių lėšų neteisėtą pasisavinimą, įslaptintų tarnybinių automobilių naudojimą savo reikmėms, neteisėtų nurodymų davimą įslaptintam darbuotojui, tokiais veiksmais sudarius galimybę kitiems asmenims sužinoti tarnybos ir valstybės paslaptį. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad įtarime inkriminuoti veiksmai buvo atlikti, jie buvo pagrindas ir ieškovo atleidimui iš tarnybos. 2016 m. birželio 3 d. Šiaulių apskrities VPK vidaus tyrimų poskyris baigė tarnybinį patikrinimą ir surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS~48-(4.2) dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialiųjų užduočių biuro viršininko K. B. veiksmų. Išvadoje konstatuota, kad pareigūno K. B. veiksmai akivaizdžiai pažemino įstaigos, kurioje jis dirba, autoritetą, savo veiksmais pareigūnas K. B. pažemino pareigūno vardą, todėl jis atleistinas iš vidaus tarnybos. Šis atliktas patikrinimas papildomai patvirtina, kad ieškovui pritaikyta procesinė priemonė buvo pagrįsta ir reikalinga, nes jo padaryti pažeidimai įvertinti pačia griežčiausia nuobauda, atleidimu iš tarnybos.
    1. Teismas sprendime nurodo, kad 2015 m. kovo 10 d. pradėtas toje pačioje byloje naujas ikiteisminis tyrimas K. B. atžvilgiu yra teisėtas. Tokia išvada iš esmės yra ginčytina ir neatitinka tikrovės, nes 2015 m. kovo 10 d. nebuvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, o tik pateiktas patikslintas įtarimas, detalizuojant K. B. nusikalstamų veiksmų aplinkybes, t. y. laiką, vietą detaliau nurodant veikimo mechanizmą ir papildomai pateikiant tai numatančius BK straipsnius. Tačiau visas įtarimas tiesiogiai susijęs su 2014 m. birželio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ir atliekamas dėl piktnaudžiavimo. Teismas netinkamai aiškindamas baudžiamojo proceso eigą ir esančius dokumentus padarė netinkamas išvadas ir pateikė nemotyvuotą bei prieštaringą išvadą. Atkreipia dėmesį, kad teismas spręsdamas jog 2014 m. birželio 25 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas yra neteisėtas rėmėsi pateiktu įtarimu dėl tarnybinio judriojo telefono panaudojimo savo asmeninėms reikmėms. Tačiau nei 2014 m. birželio 25 d. tarnybiniame pranešime, nei 2014 m. birželio 26 d. pirminiame įtarime apie tai nėra paminėta. Nurodyta aplinkybė yra paminėta 2015 m. kovo 10 d. patikslintame įtarime, tačiau teismas nuo šio laikotarpio ikiteisminį tyrimą laiko teisėtu, tokiu būdu teismas tą pačią aplinkybę laiko ir teisėta, ir neteisėta.
    1. Pranešimuose apie įtarimą išdėstytos faktinės aplinkybės apie ieškovo galimai atliktą nusikalstamą veiką ir baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindą suformuluoti įtarimus ir esamoje situacijoje įtarti ieškovą padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus bei pradėti baudžiamąjį persekiojimą ir imtis procesinių prievartos priemonių ieškovo atžvilgiu. Aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas, nebuvo nustatyta, todėl tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti faktus BPK nustatytomis priemonėmis.
    1. Teismas, vertindamas kompensacijos pagrįstumą ir dydį dėl neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo, kompensacijos pagrįstumą kildino išimtinai iš spėjimų ir nesilaikė numatyto reikalavimo, kad įrodymai turi būti ištirti visapusiškai ir objektyviai, nustatyta, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas įsidarbino vykstant ikiteisminiam tyrimui, nors tai kaip tik patvirtina aplinkybę, kad pats ikiteisminis tyrimas nebuvo kliūtis tai padaryti. Darbo paieškos sėkmė ir greitis yra susijusi su daugybe faktorių, t. y. išsilavinimas, darbo pasiūla, asmeniniai gebėjimai ir kitos aplinkybės, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir kaip vienintelę įsidarbino kliūtį įvardino spėjimą, kad galimai atliekant tarnybinį patikrinimą būtų pavykę įsidarbinti greičiau. Tačiau nenurodė jokių motyvų kodėl taip mano ir kokios objektyvios aplinkybės tai įtakoja.
    1. Bylos duomenys paneigia Šiaulių apylinkės teismo padarytą išvadą apie neturtinės žalos padarymo faktą. Neatsakingas ir lengvabūdiškai nerūpestingas ieškovo elgesys sąlygojo, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir vėliau taikytos baudžiamojo proceso numatytos procesinės prievartos priemonės. Paties ieškovo neteisėti veiksmai lėmė ikiteisminio tyrimo pradėjimą.
  1. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo, dalį, kuria priteista iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškovui K. B. 3700 Eur turtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo grindžiamas šiais argumentais:
    1. Palaiko atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo dėl netinkamai taikytų materialinės, procesinės teisės normų, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos todėl mano, kad sprendimas toje dalyje, kurioje buvo patenkintas reikalavimas turėtų būti panaikintas ir ieškinys atmestas.
  1. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos nurodė, kad prisideda prie atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros apeliacinio skundo, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo, dalį, kuria priteista iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškovui K. B. 3700 Eur turtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.
  1. Apeliaciniu skundu ieškovas K. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą ir patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas, nustatęs neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, bei neteisėtai pradėtą ikiteisminį tyrimą, neteisingai įvertino ieškovo patirtos žalos dydį, nušalinimo laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 2015 m. kovo 27 dienos. Teismas nepagrįstai įvertino 2015 m. kovo 10 d. pradėto ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu teisėtumą, bei nušalinimo nuo pareigų pratęsimą, bei nenustatė vienos iš vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą. Teismas nepagrįstai atskirai analizavo dviejų nušalinimo nuo pareigų laikotarpių, t.y. nuo 2014 m. rugsėjo 24 dienos iki 2015 m. kovo 27 dienos, bei nuo 2015 m. kovo 27 dienos iki 2015 m. birželio 25 dienos teisėtumą.
    1. Teismo argumentas, kad jei nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, o būtų vykdytas tarnybinis patikrinimas, ko pasėkoje ieškovas greičiausiai būtų atleistas iš pareigų kaip pažeminęs pareigūno vardą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Šiuo metu niekas negali objektyviai nustatyti, kas būtų, jei vietoje ikiteisminio tyrimo pradėjimo, būtų vykdomas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinis patikrinimas galėjo būti atliktas ir baigtas anksčiau nei įsiteisėjo Apeliacinės instancijos nutartis, K. B. galėjo būti atleistas iš pareigų kitais pagrindais, ne jo prašymu dėl išėjimo į pensiją. Be to, atliekant tarnybinį patikrinimą jis nebūtų buvęs nušalintas nuo pareigų ir būtų gavęs darbo užmokestį ir nepatyręs tokio dydžio turtinės žalos. Teismo sprendimas priteisti ieškovui 3700 Eur turtinės žalos atlyginimą yra visiškai nemotyvuotas bei neteisėtas.
    1. Su teismo vertinimu, kad nėra pagrindo išvadai, kad 2015 m. kovo 10 d. ikiteisminis tyrimas civiline tvarka pradėtas neteisėtai, nesutinka. Lietuvos Apeliacinis teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartyje iš esmės konstatavo, kad pagal 2015 m. kovo 10 pareikštus įtarimus, K. B. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties. Be to, 2015 m. kovo 25 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismas pratęsdamas K. B. laikinojo nušalinimo nuo pareigų terminą iki 2015 m. birželio 27 d., remiasi ne vien tik 2015 m. kovo 10 d. įtarimo apie tariamai įvykdytą nusikalstamą veiką pagrindais, tačiau nušalinimo nuo pareigų pagrindais lieka įtarimai pareikšti 2014 m. birželio 27 d. Kyla pagrįstos abejonės, ar teismas tęstų nušalinimo nuo pareigų terminus, jei ieškovui būtų inkriminuojama veika pagal 2015 m. kovo 10 d. įtarimus. Išdėstytos aplinkybės paneigia teismo išvadą, kad 2015 m. kovo 10 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas yra teisėtas ir tik patvirtina, kad valstybės institucijos pareigūnų aplaidus ir savavališki veiksmai yra vienas iš pagrindų kilti atsakovės civilinei atsakomybei. Dėl to mano, kad apeliantas įgijo teisę į visiškos materialinės žalos atlyginimą.
    1. Nustatydamas žalos dydį teismas, įvertino faktą, kad apeliantas, nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu, t.y. nuo 2014 m. gruodžio 10 d. įsidarbino Šiaulių sporto mokykloje „Klevas“. Laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. kovo 27 dienos Šiaulių sporto mokykloje „Klevas“ ieškovas gavo 1368,25 Eur darbo užmokestį, todėl šia dalimi teismas mažino žalos dydį nuo 9190,44 Eur iki 7822,19 Eur. Su nurodytu dydžiu sutinka, tačiau teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas turi teisę tik į 3700 Eur turtinės žalos atlyginimą. Teismas visiškai nepagrįstai nevertino ir nesivadovavo byloje ieškovo pateiktais įrodymais, t.y. 2016 m. spalio 13 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažyma apie K. B. darbo užmokestį, tačiau nustatant ieškovo patirtos turtinės žalos dydį rėmėsi šiuo metu Šiaulių sporto mokykloje „Klevas“ ieškovo gaunamu darbo užmokesčio vidurkiu.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas spręsdamas klausimą dėl priteistinos žalos dydžio nurodė, kad apeliantas 2014 m. birželio 27 d. laikinai nušalintas nuo pareigų, 2014 m. gruodžio 10 d. įsidarbino, t. y negavo darbo užmokesčio beveik pusę metų. Todėl teismas, atsižvelgdamas į apelianto vidaus tarnyboje gautą darbo užmokestį (1021,16 Eur), į šiuo metu gaunamą darbo užmokestį (550 Eur) bei į aplinkybes, kad jis būtų atleistas iš vidaus tarnybos, nusprendė, kad apeliantas turi teisę tik į 3700 Eur turtinės žalos atlygimą. Teismas atsižvelgė ne tik į apelianto negautą darbo užmokestį nušalinimo metu, tačiau ir į tai, kad įsiteisėjus apelianto atžvilgiu priimtam išteisinamajam nuosprendžiui, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio 2016 m. rugpjūčio 3 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiųjų užduočių biuro viršininko K. B. veiksmų“ nurodyta, kad K. B. pažemino pareigūno vardą. Be to, teismas nurodė, kad apelianto veiksmai akivaizdžiai pažemino įstaigos, kurioje jis dirba, autoritetą, savo veiksmais pareigūnas K. B. pažemino pareigūno vardą.
    1. Apeliantas nurodo, kad teismas padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, nes objektyviai nustatyti ar apeliantas būtų atleistas iš tarnybos negalima. Tačiau civilinėse bylose teismai vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Todėl apelianto argumentai atmestini.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

722.1. Papildomai pažymi, kad tiek apeliantas, tiek Šiaulių apylinkės teismas klaidingai tapatina ikiteisminio tyrimo pradžią su įtarimų pareiškimu. Tai galėjo įtakoti aplinkybė, jog teismas prie civilinės bylos neprijungė baudžiamosios bylos Nr. ( - ), neištyrė joje esančių dokumentų ir rėmėsi išimtinai tik teismo priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas Nr. ( - )buvo pradėtas 2014m. birželio 25 d. pagal Šiaulių apskrities VPK imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. G. tarnybinį pranešimą. O pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktiką tokį įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje).

822.2. Apeliantas viso proceso metu, bei apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Išteisinamasis nuosprendis, nėra pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus ir tokiu būdu yra nukrypstama nuo teismų formuojamos praktikos.

922.3. Nušalinimo terminas buvo tęsiamas iki 2015 m. birželio 26 d. kol Šiaulių apygardos teismas nutartimi atsisakė pratęsti terminą, nes ieškovas patvirtino, kad jis dirba jau kitoje darbovietėje, pagal policijoje ištarnautą laiką jau turi teisę į pensiją, jo nušalinimas nuo pareigų būtų tik formalumas, todėl teismo nuomone nušalinimas nuo pareigų tapo nereikalingas. K. B. priimtų nutarčių neskundė, jos įsigaliojo, kas leidžia manyti, kad ieškovas su priimtais sprendimais jį nušalinti vieneriems metams sutiko ir jų nelaikė nei nepagrįstais nei neteisėtais ir teismo sprendimais jokių neteisėtumo aplinkybių nebuvo nustatyta. 2016 m. birželio 3 d. Šiaulių apskrities VPK vidaus tyrimų poskyrio patikrinimo išvadoje Nr. 40-IS-48-(4.2) konstatuota, kad pareigūno K. B. veiksmai akivaizdžiai pažemino įstaigos, kurioje jis dirba, autoritetą, savo veiksmais pareigūnas pažemino pareigūno vardą. Atliktas patikrinimas papildomai patvirtina, kad ieškovui pritaikyta procesinė priemonė buvo pagrįsta ir reikalinga. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

11teisiniai argumentai ir išvados

12Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės tenkintinas.

  1. Nagrinėjamu atveju priėmus išteisinamąjį nuosprendį kilo ginčas dėl ieškovo reikalavimo priteisti turtinę žalą dėl pradėto ikiteisminio tyrimo bei ieškovui taikytos baudžiamojo poveikio priemonės laikino nušalinimo nuo pareigų.
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta ( CPK 329 straipsnis).
  1. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
  2. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-300/2015 K. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi) išteisintas, nes neįrodyta jo kaltė šių nusikaltimų padaryme. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarytos šios nusikalstamos veikos. Teismas priimdamas nuosprendį be kitų argumentų pažymėjo, kad K. B. veiksmų neteisėtumas, neapdairumas, kuris pasireiškė tuo, kad jis neatskyrė asmeninių pokalbių nuo tarnybinių ir už tai nesusimokėjo, nereiškia, jog jo veiksmai nusikalstami, nereiškia, kad jo veiksmuose yra tiesioginė tyčia siekiant apgauti Šiaulių AVPK viršininko pavaduotojus ir taip išvengti turtinės prievolės sumokėti už pokalbius. Be to iš byloje esančių specialistų išvadų matyti, jog siekiant atriboti telefoninius pokalbius bei jų įkainius, reikėjo išsamaus išklotinių tyrimo. Toks išklotinių ir informacijos surinkimas apie apmokestintas paslaugas mechanizmas tik patvirtina apie gana sudėtingą reikiamos informacijos gavimo galimybę. Teismas padarė išvadas, kad konkretūs veiksmai BK 300 straipsnio prasme nelaikomas dokumento klastojimu. Kad K. B. veiksmuose yra drausminio nusižengimo požymių, nes turtinės 208,86 Eur žalos padarymas, nenustačius tyčios, negali būti vertinamas kaip didelės neturtinės žalos padarymas. Nenustačius BK 228 straipsnio būtino požymio - didelės žalos valstybės interesams ir Lietuvos policijai padarymo, teisinės reikšmės neturi kaltinime nurodytas veikas kvalifikuojantis požymis – asmeninės naudos siekimas.
  1. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į 2012m. balandžio 20 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu: „Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policijos įstaigų tarnybinio judriojo telefono ryšio ir judriojo plačiajuosčio ryšio, įskaitant prisijungimą prie interneto, paslaugų apmokėjimo limitų patvirtinimo“ 3.4 punkto nuostatas, numatančias, kad kai nustatoma, kad tarnybinio judriojo telefono ryšio ir judriojo plačiajuosčio ryšio, įskaitant prisijungimą prie interneto, paslaugų naudojimas nenusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, atliekamas tarnybinis patikrinimas ir nustačius, kad įstaigai padaryta žala, išlaidų skirtumą (žalą) policijos įstaigų finansų padaliniai Lietuvos Respublikos darbo kodekso 224 straipsnyje nustatyta tvarka išskaičiuoja iš vartotojui apskaičiuojamo darbo užmokesčio“ privalėjo vadovautis Šiaulių AVPK vadovai, nekriminalizuojant kaltinime nurodytų veikų, nes iš įsakymo turinio akivaizdžiai matyti, kad prievolė nustatyti tarnybinio judriojo telefono ryšio paslaugų naudojimą nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, priklauso policijos departamentui, o nustačius tokius atvejus, turėjo būti atliekamas tarnybinis patikrinimas su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis - išskaičiuoti iš vartotojui apskaičiuojamo darbo užmokesčio ir t.t. Teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo. Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas, įvertinęs tarnybinių automobilių, sudarančių valstybės paslaptį, naudojimą tenkinant asmeninius poreikius, padarė išvadą, kad K. B. piknaudžiavo tarnybine padėtimi, tačiau tokie veiksmai nelaikomi nusikalstamais, nes jo veiksmuose nėra būtino šiai nusikalstamai veikai kvalifikuojančio požymio – didelės žalos padarymo valstybei ir Lietuvos policijai, jo veiksmuose yra drausminio nusižengimo požymiai. Dėl kaltinimo, kad neteisėtai panaudojo kriminalinei žvalgybai skirtas lėšas – 101,37 Eur (350,00 Lt), teismas rėmėsi kaltinamojo parodymais, kad jis tik laikinai pasinaudojo kriminalinei žvalgybai skirtais pinigais, nes šiam tikslui skirtų lėšų trūkumas nenustatytas, byloje nėra finansinės ataskaitos, kuri pagrįstų neteisėtą lėšų panaudojimą todėl nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis 2014m. gegužės 30 d. Šiaulių AVPK tarnybinėse patalpose piktnaudžiavo tarnybine padėtimi neteisėtai panaudodamas kriminalinei žvalgybai skirtas lėšas.
  1. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-324-449/2016 Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestas. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. išteisinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms. Pažymėjo, kad K. B. jam inkriminuojamus veiksmus atliko, būdamas policijos pareigūnu, dirbdamas Šiaulių AVPK Operatyvinės veiklos biuro viršininku. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog K. B. tarnybinius automobilius, sudarančius valstybinę paslaptį, naudodamas tenkinant asmeninius poreikius, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tačiau nenustatė būtino šiai nusikalstamai veikai kvalifikuojančio požymio – didelės žalos padarymo valstybei ir Lietuvos policijai, teismo nuomone, jo veiksmuose yra drausminio nusižengimo požymiai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti ir su šia teismo išvada. Taip pat teismas pažymėjo, kad nors pažeidimai nagrinėjamu atveju padaryti, tačiau ne kiekvienas pažeidimas turi būti kriminalizuojamas, juo labiau, kad šiuo atveju, už tokius pažeidimus (tarnybinio telefono naudojimas, nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu) numatyta atsakomybė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-04-20 įsakyme „Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policijos įstaigų tarnybinio judriojo telefono ryšio ir judriojo plačiajuosčio ryšio, įskaitant prisijungimą prie interneto, paslaugų apmokėjimo limitų patvirtinimo“. Teismas pažymėjo, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę, todėl kiekvieną kartą, kai reikia nuspręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis.
  1. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kai kurie K. B. nustatyti veiksmai iš tikrųjų buvo neteisėti, tik jų pavojingumas nebuvo toks, dėl kurio būtų pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei. Kolegija sutiko su teismo išvada, kad K. B. veiksmai galėtų užtraukti ne baudžiamąją, o tik drausminę atsakomybę. Konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio dalyje nurodęs, jog K. B. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ir dėl to jį išteisinęs, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija pasisakydama, kad nors dėl šios kaltinimų dalies skundžiamame nuosprendyje išteisinimo pagrindas irgi nurodytas nepakankamai aiškiai, vis dėlto šiuo atveju akivaizdu, kad K. B. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), K. B. išteisinimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.

13Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taikymo sąlygų

  1. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimą reglamentuoja ir specialus 2002 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo įstatymas. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad teisė į žalos atlyginimą asmeniui atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).
  1. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010, 2012 m. spalio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).
  1. Aplinkybė, kad buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, kuris, peržiūrėjus jį instancine tvarka, apeliacinės instancijos paliktas nepakeistas, visų pirma reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio. Toks požiūris į išteisinamojo nuosprendžio reikšmę sprendžiant šios rūšies civilinės atsakomybės klausimus yra suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).
  1. Pažymėtina, kad pavyzdžiui dėl suėmimo Kasacinis teismas vertindamas pagrįsto įtarimo kaip būtinosios sulaikymo ir suėmimo teisėtumo sąlygos buvimą, yra pasisakęs, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktiką įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014, EŽTT 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Talat Tepe prieš Turkiją, peticijos Nr. 31247/96, § 58–59; 2015 m. sausio 27 d. sprendimas byloje T. K. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 37124/10, § 75–80). Bei tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, įtarimu kuriuo buvo grindžiamas jo sulaikymas ar suėmimas, dėl kaltinančių įrodymų stokos, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Talat Tepe prieš Turkiją, § 61; T. K. prieš Bulgariją, § 79).( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).
  1. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad remiantis EŽTT praktika net asmens laisvės atėmimas pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalį (įskaitant a punktą, kuriame nurodytas laisvės atėmimo atvejis, kai asmuo teisėtai kalinamas pagal kompetentingo teismo nuosprendį) iš principo laikomas teisėtu, jeigu vykdomas pagal kompetentingo teismo sprendimą, o vėlesnė išvada, kad teismas padarė nacionalinės teisės klaidų priimdamas šį sprendimą, nebūtinai retrospektyviai turi neigiamos įtakos atitinkamo laisvės atėmimo laikotarpio teisėtumui. Dėl to Teismas nuosekliai atsisako tenkinti pareiškimus asmenų, kurie buvo nuteisti už nusikalstamas veikas ir skundžiasi dėl situacijos, kai apeliacinės instancijos teismas vėliau pripažino, kad sprendimas dėl jų nuteisimo ar bausmės buvo grindžiamas fakto ar teisės klaidomis (2002 m. gegužės 30 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99). Tačiau tuo atveju, jeigu sprendimo dėl laisvės atėmimo trūkumai yra šiurkštūs ir akivaizdūs, aiškiai neatitinka esminių pagal Konvenciją suteikiamų procesinių garantijų, toks sprendimas gali būti pripažįstamas neatitinkančiu bendrosios apsaugos nuo savivalės tikslo, įtvirtinto Konvencijos 5 straipsnyje, taigi šios nuostatos pažeidimas gali būti konstatuojamas (2013 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Yefimenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 152/04, § 101-111; 2002 m. kovo 21 d. sprendimas byloje Stašaitis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 47679/99).

14Dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo proceso pradėjimo

  1. Ieškovas apeliantas teigia, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas jo atžvilgiu nepagrįstai, kaltinimai ieškovui buvo grįsti prielaidomis, prieš jį buvo vykdomi neteisėti veiksmai, t. y. susidorojimas, fabrikuojant ikiteisminį tyrimą, jis nepagrįstai buvo nušalintas nuo pareigų.
  1. Byloje nustatyta, kad 2014 m. birželio 25 d. Šiaulių apskrities VPK Imuniteto skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje dėl pareigūno (ieškovo) K. B. piktnaudžiavimo tarnyba. Nurodant, kad laikotarpyje nuo 2013 m. lapkričio 18 d. iki 2014 m. birželio 25 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato valstybės tarnautojas galimai piktnaudžiavo tarnyba siekiant asmeninės naudos. Civilinės bylos bei Šiaulių apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-87-300/2015 duomenimis patikrinimas dėl Šiaulių AVPK Specialiųjų užduočių biuro viršininko K. B. veiksmų dėl galimo piktnaudžiavimo pradėtas 2013 m. lapkričio 18 d. 2014 m. birželio 25 pažymoje dėl gautos informacijos nurodoma, kad pradėjus gautos informacijos patikrinimą buvo gauti duomenys dėl 2011 m. liepos 14 d. paimto vartojimo kredito kartu su K. B. pavaldine, kuri galimai paskolos lėšų negavo ir nesinaudojo. Taip pat turima informacijos, kad K. B. galimai neteisėtai naudoja kriminalinei žvalgybai skirtas lėšas, pasisavindamas tam tikras lėšas kaip ketvirtines išlaidas, asmeniniais tikslais naudoja tarnybinį automobilį, kad vairuodamas tarnybinį automobilį padarė administracinį pažeidimą ir priimant nutarimą dėl administracinės nuobaudos galimai galėjo būti klastojami dokumentai. Kad pažadėjo asmeniui padėti dėl jo asmeninių interesų nustatyti asmens duomenis ir naudojamą telefoną pagal automobilio duomenis. Galimai už futbolo klubo stadione atliktus darbus išmokėjo atlyginimą iš žvalgybai skirtų lėšų. Atsižvelgiant į tyrimo metu surinktus duomenis apie K. B. galimai neteisėtą veiklą pasireiškiančią galimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, esant pagrindo vertinti, kad yra nusikalstamos veikos požymių numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje buvo nuspręsta, kad tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminis tyrimas 2014 m. birželio 25 d. pradėtas pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. G. tarnybinį pranešimą. 2014 m. birželio 27 d. K. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2015 m. sausio 14 d. baudžiamojoje byloje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai K. B. piktnaudžiavimo tarnyba dėl veiksmų nuo 2010 m. rugpjūčio 23 d., pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Pranešimas apie įtarimą K. B. įteiktas 2014 m. birželio 26 d., tą pačią dieną jis apklaustas įtariamuoju. 2015 m. kovo 10 d. K. B. pranešta apie įtarimus padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio l dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. Tą pačią dieną apklaustas įtariamuoju, dėl pareikštų įtarimų pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydamas nutraukti ikiteisminį tyrimą. 2015 m. balandžio 13 d. K. B. pranešta apie įtarimus padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio l dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. Tą pačią dieną apklaustas įtariamuoju, dėl pareikštų įtarimų nurodė, kad paaiškinimus jau yra pateikęs. 2015 m. balandžio 9 d. Šiaulių apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. ( - )atsisakyta tenkinti įtariamojo prašymą dėl ikiteisminio nutarimo nutraukimo. Byloje duomenų nėra, kad K. B. būtų nutarimą skundęs BPK 63,64 straipsniuose numatyta tvarka.
  2. Pirmosios instancijos teismas vertindamas ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumą (sprendimo 44 punktas) nurodo, kad dėl 2014 m. birželio 25 d. Šiaulių apskrities VPK Imuniteto skyriuje pradėto ikiteisminio tyrimo ieškovui buvo pareikšti kaltinimai teisme, o įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis išteisintas ne tik teismui konstatavus, kad nepadarytos šios nusikalstamos veikos, taip pat padarius išvadą, kad ieškovas K. B. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tačiau dar teismui ir konstatavus, kad tokie veiksmai nelaikomi nusikalstamais, o motyvuojamojoje dalyje nurodžius, kad Šiaulių AVPK vadovai privalėjo vadovautis 2012m. balandžio 20 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu „Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policijos įstaigų tarnybinio judriojo telefono ryšio ir judriojo plačiajuosčio ryšio, įskaitant prisijungimą prie interneto, paslaugų apmokėjimo limitų patvirtinimo“ ir nekriminalizuoti kaltinime nurodytų veikų (teismo sprendimo 40 - 42 punktai), teismas sprendžia, kad šioje dalyje yra pagrindas išvadai, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant nepakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą, t. y, civilinės teisės prasme pripažintina pareigūnų veiksmuose buvus neteisėtus veiksmus pradedant ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu.
  1. Pažymėtina, kad pagal BPK 166 straipsnio 1 d. ikiteisminis tyrimas pradedamas: gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Konkrečiu atveju ikiteisminis tyrimas Nr. ( - )buvo pradėtas 2014 m. birželio 25 d. pagal Šiaulių apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. G. tarnybinį pranešimą. Pranešime (šios nutarties 36 punktas) nurodyta, kad Šiaulių apskrities vyliausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriuje atliekamas tyrimas, atliekant tyrimą gauta duomenų apie galimą ŠAVPK Specialiųjų užduočių biuro viršininko K. B. galimą piktnaudžiavimą tarnyba siekiant asmeninės naudos. Nurodoma apie tikslingumą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje ir apie pradėtą tyrimą 2014 m. birželio 25 d. raštu pranešta Šiaulių apygardos prokuratūrai. 2014 m. birželio 26 d. ONKT skyriaus prokuroras surašė pavedimą atlikti ikiteisminį tyrimą.
  1. Kaip minėta Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad vien aplinkybė, kad buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas bei kiti su kaltinimais susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Apeliacinės instancijos teismui yra pagrindo spręsti, kad iš esmės pirmosios instancijos teismas ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumą tiesiogiai siejo su išteisinamuoju nuosprendžiu. Sutiktina su atsakovės apeliantės argumentais, kad teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Kad šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, o išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti tai, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.
  1. Konkrečiu atveju iš baudžiamojoje byloje bei civilinėje byloje esančių duomenų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš procesinių dokumentų turinio, kurie sudarė pagrindo spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pagrįstumo, byloje esančių dokumentų, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų, bei nustatytų aplinkybių apeliacinio teismo vertinimu nėra pagrindo spręsti bei sutikti su apelianto ieškovo išvadomis, kad prieš K. B. buvo vykdomi neteisėti veiksmai, kaip jis teigia, kad buvo siekiama su juo susidoroti, fabrikuojant ikiteisminį tyrimą ir kita. Konkrečiu atveju ikiteisminis tyrimas pagal byloje esančius duomenis pradėtas esant pagrindo įtarti, kad K. B. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje. Be to iš baudžiamosios bylos duomenų, raštu pateiktų paaiškinimų matyti, kad ieškovas iš dalies su jam pareikštais įtarimais sutiko, pripažindamas kai kurias nustatytas faktines aplinkybes, nors ir nurodydamas, kad savo veiksmais galėjo padaryti žalą bet vertindamas, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo požymių. Be to pažymėtina, kad jis naudodamasis savo procesinėmis teisėmis neskundė ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, priimtų procesinių sprendimų.
  2. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į BPK nuostatas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, įvertinęs byloje esančius duomenis neturi pagrindo spręsti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pažeidžiant BPK įstatymo reikalavimus. Pagal BPK 168 straipsnio 1 dalies nuostatą prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais - ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taigi baudžiamąjį procesą ir konkrečiai ikiteisminį tyrimą reglamentuojančios normos ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir/ar prokurorus įpareigoja pradėti ikiteisminį tyrimą, gavus duomenų apie galimai įvykdytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai šie duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba iš tų duomenų iš karto yra aišku, kad tokia veika neturi nusikalstamos veikos požymių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nėra teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant nepakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieškovas galimai padarė nusikaltimus. Nors ieškovo K. B. atžvilgiu ir priimtas išteisinamasis nuosprendis, tačiau apeliacinio teismo vertinimu nėra pagrindo išvadai, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas baudžiamosios bylos iškėlimas bei visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareigūnų veiksmai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo neteisėti, nepagrįsti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Konkrečiu atveju turint informaciją apie ieškovo galimai daromus nusikalstamus veiksmus, pareigūnai pagal pirminius duomenis ne tik teisėtai ir pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą, bet ir negalėjo elgtis kitaip, nes jų pareiga atlikti įstatyme numatytus procesinius veiksmus tam, kad būtų atskleisti galimai padaryti nusikaltimai.
  1. Kasacinis teismas pažymėjo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, jog jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą (2013 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Lavrechov prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 57404/08). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015)
  1. Konkrečiu atveju ieškovas nors ir nurodė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas nepagrįstai nes jo vertinimu atsižvelgiant į išteisinamojo nuosprendžio motyvus pagal turimus duomenis buvo galimybė įvertinti K. B. veiksmus dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, apeliacinio teismo vertinimu jo teiginiai niekuo nepagrįsti. Ieškovo argumentai abstraktūs, nors jis ir nurodė pareigūnų veiksmų neteisėtumą, tačiau kuo tai konkrečiai pasireiškė, kokie konkrečiai pareigūnų veiksmai buvo neteisėti neįrodinėjo ir kaip minėta iš esmės savo teiginius grindė pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos baudžiamojoje byloje priimtais sprendimais dėl ieškovo išteisinimo. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu niekuo nepagrįsti ieškovo argumentai, kad pareigūnai elgėsi neatidžiai, nerūpestingai ir matydami, kad K. B. veiksmuose yra tik drausminiai pažeidimai vis tiek formaliai inicijavo ikiteisminio tyrimo pradėjimą. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pažeidžiant BPK reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, veiksmų teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į tuo metu buvusius duomenis į tai, kad K. B. ėjo Šiaulių AVPK Specialiųjų užduočių biuro viršininko pareigas, dėl konkrečių nustatytų faktinių aplinkybių manant, kad jis padarė galimai neteisėtą veiką pasireiškiančią galimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, esant pagrindo vertinti, kad yra nusikalstamos veikos požymių numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, į reikalingumą atlikti išsamesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus ir kita. Konkrečiu atveju nėra pagrindo išvadai, kad iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų prieš pradedant ikiteisminį tyrimą buvo akivaizdu, kad nėra pagrindo įtarti K. B. padarius neteisėtą nusikalstamą veiką ir kad nėra jokio teisinio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, kad įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai. Be to nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės istancijos teismas baudžiamojoje byloje nekonstatavo jokių šiurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendžia, jog išteisinamasis nuosprendis nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti ikiteisminio tyrimo pradėjimo neteisėtu.

15Dėl nepagrįsto nušalinimo nuo pareigų

  1. Byloje nustačius, kad asmens baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką ir kad ikiteisminio tyrimo pradžios momentu nebuvo aplinkybių, nurodytų BPK 168 straipsnio 1 dalyje bei 3 straipsnio 1 dalyje, teismas turėtų aiškintis, ar teisėtai taikytos kardomosios priemonės ir kitos procesinės prievartos priemonės, ar jų skyrimas atitiko bendrąsias šių priemonių skyrimo nuostatas. Sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios ar kitokios procesinės prievartos priemonės teisėtumo, būtina, be kita ko, įvertinti jų skyrimo tikslą. Skiriant šias priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). Procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-102/2012).
  1. Pagal BPK 157 straipsnio nuostatas laikinas nušalinimas nuo pareigų taikomas tuo atveju, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir tikslingumas nulemti įtariamo, kaltinamo asmens einamų pareigų ir nusikaltimo, kuriuo jis įtariamas, kaltinamas, pobūdžio: jeigu galimai įvykdyta nusikalstama veika yra susijusiu su įtariamo, kaltinamo asmens tarnybos įgaliojimų panaudojimu, ši aplinkybė gali suponuoti nušalinimo nuo pareigų poreikį. Kartu pažymėtina, kad baudžiamojo persekiojimo faktas savaime nepateisina procesinių prievartos priemonių taikymo: BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas nustato teisėsaugos pareigūnų pareigą procesines prievartos priemones taikyti tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų, ir bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymą nedelsiant nutraukti, kai tai tampa nereikalinga (BPK 157 straipsnio 5 dalis).
  1. Byloje nustatyta, kad 2014 m. birželio 26 d. raštu Šiaulių AVPK Imuniteto skyrius kreipėsi į prokurorą dėl K. B. nušalinimo nuo pareigų motyvuodamas tuo, kad K. B. pranešimas dėl įtarimo padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje įteiktas 2014 m. birželio 26 d. Kadangi galimai padaryta veika susijusi su K. B. darbo pobūdžiu ir atliekamomis funkcijomis dėl ko jis gali daryti to paties pobūdžio nusikalstamas veikas ir kita. 2014 m. birželio 27 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras kreipėsi į teismą su prašymu nušalinti K. B. nuo Šiaulių AVPK Specialių užduočių biuro viršininko trijų mėnesių laikui motyvuodamas tuo, kad įtariamasis toliau eidamas savo pareigas, naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais ir ryšiais savo veikloje gali ir toliau jais piktnaudžiauti, siekdamas pakreipti procesą sau palankia linkme, mėginti pats ar per kitus asmenis paveikti baudžiamojoje byloje apklaustinus jam pavaldžius asmenis, galinčius pateikti ikiteisminiam tyrimui reikšmingą informaciją, bei tokiu būdu trukdyti ikiteisminiam tyrimui. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovo atžvilgiu taikė baudžiamojo poveikio priemonę iš esmės pritardamas prašymo argumentams - laikinai trims mėnesiams nuo 2014 m. birželio 27 d. nušalino įtariamąjį K. B. nuo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialių užduočių biuro viršininko pareigų. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. ir 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimis ieškovui taikytų baudžiamojo poveikio priemonių – laikino nušalinimo nuo pareigų, terminas buvo pratęstas dar du kartus po tris mėnesius, t. y. iki 2015 m. kovo 27 d. Teismo nutartyse nurodyta, kad pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindai nėra pasikeitę. Nusikalstama veika susijusi su jo tiesioginių pareigų vykdymu jo darbinės veiklos srityje, todėl įtariamojo užimamos pareigos, naudojimasis jam suteiktais įgaliojimais, kitomis teisėmis sudaro galimybę kliudyti bylos tyrimui. Jis gali mėginti pats ar per kitus byloje dar apklaustinus jam pavaldžius asmenis (dalis liudytojų yra policijos įstaigos darbuotojai) trukdyti greitai ir išsamiai ištirti nusikalstamas veikas bei jų padarymo aplinkybes. Taip pat ikiteisminio tyrimo teisėjas tęsdamas nušalinimo nuo pareigų terminus 2014 m. gruodžio 18 d. nurodė, kad K. B. būdamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialių užduočių biuro viršininkas įtariamas padaręs vieną sunkų nusikaltimą valstybės tarnybai. Kilus įtarimams, kad jis veikia priešingai tarnybos interesams dėl jo sąžiningumo, nesavanaudiškumo, teisėtumo atliekant darbines funkcijas, lojalumo policijos sistemai ir Lietuvos valstybei, tolesnis vadovavimas valstybės institucijai, kol jis tebeturi traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens statusą, nepaneigiant nekaltumo prezumpcijos, būtų nesuderinamas su pareigūnams keliamais itin aukštais nepriekaištingos reputacijos reikalavimais ir kita.
  2. 2015 m. kovo 23 d. Šiaulių apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras kreipėsi į teismą dėl nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo motyvuodamas iš esmės tais pačiais argumentais. Taip pat nurodoma, kad įtariamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai padarytos pastarajam einant valstybės tarnautojo (policijos pareigūno) pareigas, pasinaudojant jam suteiktais tarnybos įgaliojimais. Ikiteisminis tyrimas dar nėra baigiamas, kadangi 2015 m. kovo 10 d. K. B. paskelbus naują, patikslintą pranešimą apie įtarimą, kuriame inkriminuota daugiau nusikalstamų veikų dėl įtariamojo paaiškinimų reikalinga atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovui taikytų baudžiamojo poveikio priemonių – laikino nušalinimo nuo pareigų, terminas buvo pratęstas dar trims mėnesiams iki 2015 m. birželio 27 d. nutartyje papildomai nurodant, kad nuo 2015 m. kovo 10 d. ieškovas K. B. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 128 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Nutartyje iš esmės pritariama prokuroro pozicijai, nurodomi anksčiau minėti argumentai bei pripažįstama, kad nušalinimo pagrindai nėra išnykę. Pažymėtina, kad BPK 44 straipsnyje numatytos pagrindinės nuostatos dėl asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu. Teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam pratęsiant paskirtą poveikio priemonė buvo išaiškinta jo teisės į nuostolių atlyginimą esant tam pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo interesus atstovavo advokatas. Baudžiamosios bylos duomenimis paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą K. B. susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, papildymų, prašymų neteikė. Taigi ieškovas manydamas, kad jo atžvilgiu nepagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad jam nepagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, nepagrįstai tęsiama nesinaudojo jam suteiktomis teisėmis skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, reikšti nušalinimus, skųsti teismų priimtas nutartis.
  1. Kasacinis teismas yra nurodė, kad turi būti įvertinta ir tai, ar asmuo pasinaudojo galimybe baudžiamojo proceso tvarka skųsti procesinius dokumentus, kuriais skirtos kardomosios ar kitos procesinės prievartos priemonės, t. y. ar jis išnaudojo visas gynybos priemones. Tuo atveju, jei šių priemonių taikymo teisėtumas baudžiamojoje byloje buvo tikrinamas instancine tvarka, civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo padaryti dėl šios aplinkybės atitinkamas teisines išvadas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).
  1. Baudžiamoji byla Nr. 1-87-300/2015 (ikiteisminio tyrimo numeris ( - )), kurioje K. B. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje su kaltinamuoju aktu perduota teismui 2015 m. balandžio 29 d. Baudžiamąją bylą perdavus į teismą 2015 m. birželio 26 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-300/2015 teismas nepratęsė Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio teisėjo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi paskirto laikino K. B. nušalinimo nuo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiųjų užduočių biuro viršininko pareigų, motyvuodamas tuo, kad ši priemonė pasidarė nebereikalinga, jis jau dirba kitoje darbovietėje, jau turi teisę į pensiją ir kt., o nušalinimas nuo pareigų būtų tik formalus. Iš 2015 m. birželio 18 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad prokuroras prašė nušalinimo nuo pareigų terminą pratęsti trims mėnesiams. K. B. bei jį atstovaujantis advokatas prašė termino nebepratęsti, motyvuodami tuo, kad K. B. yra padavęs prašymą išleisti jį į pensiją. Be to jis negali toliau eiti savo pareigų nes nebėra jo pareigybės ir kita.
  1. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus byloje esančius duomenis, kad K. B. ėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialių užduočių biuro viršininko pareigas, į pagrindus, kurie nurodyti kreipiantis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl baudžiamosios prievartos priemonės paskyrimo, terminų pratęsimo (nurodyta šios nutarties 46, 47 punktuose), į tai, kad prašymai motyvuoti, taip pat ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys motyvuotos, jose išsamiai aprašytos nusikalstamų veikų padarymo vietos, laikas, būdas ir visos aplinkybės, susijusios su ieškovui inkriminuotais nusikaltimais, neturi pagrindo spręsti, kad sprendžiant ieškovo nušalinimo nuo pareigų, sprendžiant priemonės pratęsimo klausimus buvo pažeisti BPK reikalavimai. Teismo vertinimu ikiteisminio tyrimo teisėjui pateikta medžiaga sudarė pagrindo spręsti, kad nusikalstama veika, kuria įtariamas K. B. yra susijusi su jo tiesioginių pareigų vykdymu jo darbinės veiklos srityje, todėl įtariamojo užimamos pareigos, naudojimasis jam suteiktais įgaliojimais, kitomis teisėmis sudaro galimybę kliudyti bylos tyrimui. Teisėjas pagristai manė, kad įtariamasis gali mėginti pats ar per kitus byloje apklaustinus jam pavaldžius asmenis nes dalis liudytojų yra policijos įstaigos darbuotojai trukdyti greitai ir išsamiai ištirti nusikalstamas veikas bei jų padarymo aplinkybes. Be to kilus įtarimams, kad jis veikia priešingai tarnybos interesams jo tolesnis vadovavimas valstybės institucijai, kol jis tebeturi traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens statusą, būtų nesuderinamas su pareigūnams keliamais itin aukštais nepriekaištingos reputacijos reikalavimais.
  1. Pažymėtina, kad nenustatyta aplinkybių, kad terminas būtų pratęstas išnykus nušalinimo nuo pareigų pagrindams. Apeliacinio teismo vertinimu ikiteisminio tyrimo teisėjui sprendžiant dėl mintos priemonės dėl laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo ar šios procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo, visiškai pakako pagrįsto manymo, kad įtariamojo užimamos pareigos, atsižvelgiant į jam pareikštus įtarimus susijusius su tarnybinių pareigų vykdymu, inkriminuotų veikų pobūdis bei padarymo aplinkybės gali sudaryti sąlygas ir galimybę trukdyti procesui. Apeliacinio teismo vertinimu atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovui procesinės prievartos priemonės nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 2015 m. birželio 25 d. taikytos pagrįstai ir buvo proporcingos siekiamiems tikslams. Be to, kaip minėta šios nutarties 48 punkte paaiškėjus, kad minėta priemonė tapo nebereikalinga, teismas netenkino prokuroro prašymo dėl jos pratęsimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas byloje nepagrindė, kad taikant aptariamą procesinę prievartos priemonę buvo atlikti kokie tai konkretūs ikiteisminio tyrimo pareigūnų, ar ikiteisminio tyrimo teisėjo neteisėti veiksmai, grubiai pažeistos baudžiamojo proceso normos (CPK 12, 178 straipsniai). Tokiu atveju pats procesinės prievartos taikymas savaime nesuponuoja išvados, jog egzistuoja pagrindas taikyti valstybės civilinę atsakomybę, nes nenustatyta viena iš privalomųjų sąlygų – neteisėti veiksmai. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip minėta vertinant tam tikro procesinio veiksmo teisėtumą vertinama situacija, buvusi to veiksmo atlikimo metu, ir būtent tada nustatytos faktinės aplinkybės. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ieškovo argumentai, grindžiami faktu, kad jis buvo pripažintas nepadaręs jam ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotų nusikalstamų veikų nes jo atžvilgiu teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis, nepaneigia procesinių prievartos priemonių taikymo ir trukmės teisėtumo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visumą nustatytų aplinkybių dėl ieškovo nušalinimo nuo pareigų skyrimo, dėl šios procesinės prievartos priemonės pratęsimo, į taikymo trukmę, jo metu atliktus ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, sutinka iš esmės su apeliantės atsakovės argumentais dėl teisėto ir pagrįsto nušalinimo nuo pareigų bei atmeta ieškovo apelianto argumentus dėl nušalinimo pripažinimo nepagrįstu bei neteisėtu.
  1. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 45 punkte nurodė, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio. Byloje nustatyta, kad vien dėl 2014 m. birželio 25 d. Šiaulių apskrities VPK Imuniteto skyriuje pradėto ikiteisminio tyrimo, pareikšto įtarimo pasėkoje buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėją ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d., 2014 m. rugsėjo 24 d., 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimis ieškovo atžvilgiu buvo taikytos baudžiamojo poveikio priemonės ir jis laikinai – vadovaujantis šiomis nutartimis 9 (devyniems) mėnesiams buvo nušalintas nuo pareigų, ko pasėkoje už šį laikotarpį negavo darbo užmokesčio. Teismas sprendė, kad vien tik dėl 2014 m. birželio 25 d. Šiaulių apskrities VPK Imuniteto skyriuje pradėto ikiteisminio tyrimo ieškovas buvo nušalintas nuo pareigų 9 (devynis) mėnesius, t. y. nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. kovo 27 d. Teismas padarė išvadą, kad tarp šiame sprendime konstatuotų neteisėtų pareigūnų veiksmų (pradėto ikiteisminio tyrimo), ko pasėkoje ieškovui buvo taikytos baudžiamojo poveikio priemonės ir dėl to jis negavo darbo užmokesčio, yra priežastinis ryšys, ir ieškovas turi teisę gauti žalos atlygimą, kurią privalo atlyginti valstybė.
  1. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad priešingai nei dėl 2014 m. birželio 25 d. pradėto ikiteisminio tyrimo, nėra pagrindo daryti išvadai, kad 2015 m. kovo 10 d. ikiteisminis tyrimas civiline tvarka pradėtas neteisėtai, ar kad dėl nurodytų ieškovo veiksmų turėjo ir galėjo būti pradėtas tarnybinis patikrinimas. Todėl valstybės institucijos pareigūnų savavališkų veiksmų ar piktnaudžiavimo teise, pradedant ikiteisminį tyrimą nėra, nes tyrimas buvo pradėtas įstatymo nustatyta tvarka. Teismas taip pat nurodė, kad teismui dėl 2014 m. birželio 25 d. pradėto ikiteisminio tyrimo pasisakius anksčiau ir priteisus ieškovui turtinės žalos atlygimą iš valstybės, taip pat, konstatavus, kad 2015 m. kovo 10 d. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai, t. y. civiline tvarka nenustačius neteisėtų pareigūnų veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, sprendė, jog šioje dalyje ieškovas neturi teisės į turtinės žalos, t. y. negauto darbo užmokesčio atlyginimą, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas. Pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui 2015 m. kovo 25 d. nutartimi tęsiant ieškovo nušalinimo nuo pareigų terminą, ieškovas jau buvo įsidarbinęs ir gavo darbo užmokestį.
  2. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus iki 9893,55 Eur, atsižvelgdamas į tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. birželio mėn., jam įsidarbinus ir dirbant Šiaulių sporto mokykloje „Klevas“ jam buvo išmokėtas 3093,10 Eur darbo užmokestis, sprendė, jog nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. kovo 27 d. ieškovui negauto darbo užmokesčio 9190,44 Eur suma kaip turtinės žalos atlyginimas mažintina jo gauto darbo užmokesčio Šiaulių sporto mokykloje „Klevas“ 1368,25 Eur suma už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. kovo 27 d., t. y. iki 7822,19 Eur.
  3. Atsakovė-apeliantė atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendime nurodo, kad 2015 m. kovo 10 d. pradėtas toje pačioje byloje naujas ikiteisminis tyrimas K. B. atžvilgiu yra teisėtas. Teigia, kad tokia išvada iš esmės yra ginčytina ir neatitinka tikrovės, nes 2015 m. kovo 10 d. nebuvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, o tik pateiktas patikslintas įtarimas, detalizuojant K. B. nusikalstamų veiksmų aplinkybes, t. y. laiką, vietą detaliau nurodant veikimo mechanizmą ir papildomai pateikiant tai numatančius BK straipsnius. Tačiau visas įtarimas tiesiogiai susijęs su 2014 m. birželio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ir atliekamas dėl piktnaudžiavimo. Teismas netinkamai aiškindamas baudžiamojo proceso eigą ir esančius dokumentus padarė netinkamas, nemotyvuotas bei prieštaringas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad 2015 m. kovo 10 d. buvo pateiktas patikslintas įtarimas yra papildantis, patikslinantis anksčiau pareikštus įtarimus, t.y. pirminiai įtarimai išliko. Kaip jau buvo pažymėta baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo faktinį ir teisinį pagrindą suformuluoti įtarimus, įtarti ieškovą padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus bei pradėti baudžiamąjį persekiojimą, imtis procesinių prievartos priemonių ieškovo atžvilgiu, surinkus papildomai duomenų tikslinti įtarimus bei pareikšti įtariamajam patikslintus galutinius įtarimus, kas ir buvo padaryta. 2015 m. balandžio 13 d. K. B. pranešta apie įtarimus padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio l dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. (nutarties 36 punktas ). Kaip minėta aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas, nebuvo nustatyta, todėl tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti faktus BPK nustatytomis priemonėmis ir kaip minėta pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismas BPK pažeidimų nenustatė. Tai, kad galiausiai baudžiamajame procese ieškovas buvo išteisintas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015, 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015, 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015, 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-572-969/2015, 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-478/2013).
  1. Apeliantė atsakovė skunde nurodo, kad nors ir buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis teismas neįvertino aplinkybės, kad įtarime inkriminuoti veiksmai buvo atlikti, jie buvo pagrindas ir ieškovo atleidimui iš tarnybos. 2016 m. birželio 3 d. Šiaulių apskrities VPK vidaus tyrimų poskyris baigė tarnybinį patikrinimą ir surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS~48-(4.2) dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialiųjų užduočių biuro viršininko K. B. veiksmų. Priešingai apeliantas ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo argumentas, kad jei nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, o būtų vykdytas tarnybinis patikrinimas, ko pasėkoje ieškovas greičiausiai būtų atleistas iš pareigų kaip pažeminęs pareigūno vardą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apelianto vertinimu šiuo metu niekas negali objektyviai nustatyti, kas būtų, jei vietoje ikiteisminio tyrimo pradėjimo, būtų vykdomas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinis patikrinimas galėjo būti atliktas ir baigtas anksčiau nei įsiteisėjo Apeliacinės instancijos nutartis, K. B. galėjo būti atleistas iš pareigų kitais pagrindais, ne jo prašymu dėl išėjimo į pensiją. Be to, atliekant tarnybinį patikrinimą jis nebūtų buvęs nušalintas nuo pareigų ir būtų gavęs darbo užmokestį ir nepatyręs tokio dydžio turtinės žalos ir kita. Iš esmės apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į patikrinimo išvadą, ar nevertino nustatytų aplinkybių.
  1. Byloje nustatyta, kad 2015 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 40-TE-709 K. B. buvo atleistas iš tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktu, jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio 2016 m. rugpjūčio 3 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiųjų užduočių biuro viršininko K. B. veiksmų“ nurodyta, kad siūloma tarnybinį patikrinimą dėl K. B. veiksmų baigti; pripažinti, kad K. B. pažemino pareigūno vardą. Iš bylos duomenų matyti, kad K. B. atleistas iki išvados parengimo. Išvadoje nurodytos aplinkybės dėl pareikštų įtarimų, duomenys dėl išteisinimo. Taip pat akcentuota, kad Vidaus tarnybos Statuto (toliau – Statutas) 62 straipsnyje, kuriame numatyti atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai, 1 dalies 7 punktas numato atleidimą, kai pareigūnas savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Statute nurodytas tarp kitų atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindų kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas ir nėra laikomas tarnybine nuobauda. Nurodyta, kad Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardą pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kitos aplinkybės įtakos neturi. Esminis elementas suponuojantis nurodyto Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindo taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai paliečia vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu vidaus tarnybos sistema. Konstatuota, kad pareigūno K. B. veiksmai akivaizdžiai pažemino įstaigos, kurioje jis dirba, autoritetą, savo veiksmais pareigūnas K. B. pažemino pareigūno vardą, todėl jis atleistinas iš vidaus tarnybos. Taip pat pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, kad K. B. 2015 m. birželio 23 d. Įsakymu jo paties prašymu dėl įšėjimo į pensiją atleistas iš vidaus tarnybos, jam taikytas vienas iš Statuto 62 straipsnyje numatytų atleidimo pagrindų todėl taikyti dar vieną jų nebėra teisinio pagrindo ir galimybės. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad LITEKO duomenimis K. B. 2016 m. rugpjūčio 3 d. išvados Nr. 40-IS-48-(4.2) neskundė.
  1. Atsakovą atstovaujantis Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodė, kad ieškovas nuo pareigų nušalintas teismo nutartimi ir darbdavio, šiuo atveju Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kaltės dėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo K. B. nėra, todėl jis neturi ir jokių prievolių, sietinų su žalos išmokėjimu ieškovui. Pažymėtina, kad išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet, nors ir būdamas reikšminga aplinkybe, kaip minėta nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikti procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo priimtos nutartys dėl ieškovo laikino nušalinimo nuo pareigų buvo privalomos vykdyti atsakovei, atstovaujamai Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato. Ieškovo atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas pasibaigė fakto, kad jis pažemino pareigūno vardą, konstatavimu. Todėl, nors ir hipotetiškai, įvertinus ir tai, kad jis neskundė 2016 m. rugpjūčio 3 d. išvados Nr. 40-IS-48-(4.2) yra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas nebūtų grąžintas į pareigas. Nors iš dalies sutiktina ir su ieškovo apelianto vertinimu, kad šiuo metu niekas negali objektyviai nustatyti, kas būtų, jei vietoje ikiteisminio tyrimo pradėjimo, būtų buvęs vykdomas tarnybinis patikrinimas ir to pasėkoje būtų sprendžiama dėl ieškovo galimybės eiti pareigas. Tačiau konkrečiu atveju dar iki minėtos išvados priėmimo 2015 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 40-TE-709 K. B. buvo atleistas iš tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktu, jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją.

16Dėl žalos priteisimo

  1. Bylos duomenimis ieškovas pateikė pažymą apie 1286,65 Eur apskaičiuotą darbo užmokestį, už laikotarpį nuo 2014 m. birželio iki 2015 m. birželio mėnesio. Bylos duomenimis nuo 2014 m. gruodžio 10 d. ieškovas įsidarbino Šiaulių sporto mokykloje „Klevas“, ieškovui laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki 2015 m. birželio mėnesio buvo išmokėtas 3093,10 Eur darbo užmokestis.
  2. Apeliantas ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo žalos dydžio nustatymas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliantas nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. kovo 27 negavo darbo užmokesčio, t. y. 9190,44 Eur, kas sudaro jo realiai patirtą žalą. Sutinka su teismo vertinimu, kad įvertinus jo gautas pajamas Šiaulių sporto mokykloje „Klevas“, dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ieškovas realiai patyrė 7822,19 Eur. Tačiau teismas visiškai nepagrįstai nevertino ir nesivadovavo byloje ieškovo pateiktais įrodymais, t. y. 2016m. spalio 13 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažyma apie K. B. darbo užmokestį, tačiau nustatant ieškovo patirtos turtinės žalos dydį rėmėsi šiuo metu gaunamu Šiaulių sporto mokykloje „Klevas“ ieškovo gaunamu darbo užmokesčio vidurkiu. Be to mano, kad teismo išvados, kad 2015 m. kovo 10 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas yra teisėtas, nepagrįstos. Mano, kad jis įgijo teisę į visiškos materialinės žalos atlyginimą CK 6.272 straipsnio 1 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis sprendžia, kad ieškovo reikalavimas nepagrįstas.
  3. Apeliacinio teismo vertinimu ieškovas žalos atlyginimą iš esmės grindžia jo atžvilgiu priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu motyvuodamas, kad atsižvelgiant į teismo išteisinamajame nuosprendyje padarytas išvadas yra pagrindo spręsti, kad jis nepagrįstai laikinai buvo nušalintas nuo pareigų. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas) yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. Tuo tarpu iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7- 381/2003, 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-183/2006).
  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003, 2008 m. liepos 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008, 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009, 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).
  2. Įvertinus tai, kad baudžiamojoje byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei spręsta, kad tiek baudžiamojo prievartos priemonės taikymas bei pratęstas ieškovo laikino nušalinimo terminas pagrįstai, kad ši priemonė savo pobūdžiu bei trukme nepažeidė ir proporcingumo principo ir ji buvo būtina siekiant baudžiamojo proceso tikslų. Bei įvertinus tai, kad jokie neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjų veiksmai, taikant šią procesinę prievartos priemonę, nenustatyti ir pripažinus, kad ieškovas buvo nušalintas nuo pareigų pagrįstai, daroma išvada, kad ieškovo negautas darbo užmokestis iš valstybės negali būti priteistas CK 6.272 straipsnio pagrindu kaip turtinė žala. Ieškovo išteisinimo faktas bei byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, BPK 1, 2 straipsniai), turėjus esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, t. y. nepagrįstam baudžiamojo persekiojimo ieškovo atžvilgiu pradėjimui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustačius, kad baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas jo vertinimu dėl neteisėtai pradėto baudžiamojo persekiojimo neteisėtai nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. birželio 26 d. buvo nušalintas nuo pareigų. Ieškovo argumentai ir nurodytos aplinkybės dėl žalos atsiradimo remiantis jo atžvilgiu priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu savaime nesuponuoja valstybei žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovo apeliacinio skundo nėra teisinio pagrindo tenkinti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų nes iš esmės pritariant atsakovės apeliacinio skundo argumentams, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo apelianto argumentai dėl priteistinos turtinės žalos dydžio neturi teisinės reikšmės.

17Dėl bylos procesinės baigties.

  1. Įvertinęs aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taikymo sąlygų netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo, nepagrįstai padarė išvadą, kad 2014 m. birželio 25 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) yra neteisėtas, kad neteisėtai apeliantui buvo pritaikyta procesinė priemonė nušalinimas nuo pareigų, ko pasėkoje teismas nepagrįstai iš dalies tenkino ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui K. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos priteista 3700 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 185 Eur advokato teisinių pagalbos išlaidų naikintina ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo ir atstovavimo išlaidų priteisimo atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

  1. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovas byloje turėjo 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ieškinį tenkinęs iš dalies, ieškovui priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 185 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas dalyje dėl žalos atlyginimo naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinys atmestinas, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą neatlygintinos. Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas pirmosios instancijos teisme.

19Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. Kaip minėta šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliantas K. B. pareiškė prašymą priteisti iš atsakovės apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovo apeliacinį skundą, neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą apeliantas (atsakovas) turi teisę reikalauti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovei nepateikus apeliacinės instancijos teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, jos neatlygintinos.

20Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

21Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-464-1051/2017 dalį, kuria ieškovui K. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos priteista 3700 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 185 Eur advokato teisinių pagalbos išlaidų panaikinti ir ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti.

22Netenkinti apelianto K. B. prašymo dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo apeliacinės instancijos teisme.

23Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

24Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

25Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4.
  1. Ieškovas K. B. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
      6. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai 7. 22.1. Papildomai pažymi, kad tiek apeliantas, tiek Šiaulių apylinkės... 8. 22.2. Apeliantas viso proceso metu, bei apeliaciniame skunde tik deklaratyviai... 9. 22.3. Nušalinimo terminas buvo tęsiamas iki 2015 m. birželio 26 d. kol... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 11. teisiniai argumentai ir išvados... 12. Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės tenkintinas. 13. Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl... 14. Dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo proceso pradėjimo
        15. Dėl nepagrįsto nušalinimo nuo pareigų
        1. Byloje... 16. Dėl žalos priteisimo
          1. Bylos duomenimis... 17. Dėl bylos procesinės baigties.
            1. Įvertinęs... 18. Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų 19. Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų... 20. Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 21. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje... 22. Netenkinti apelianto K. B. prašymo dėl išlaidų už advokato pagalbą... 23. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 24. Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.... 25. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims....