Byla 2A-4-603/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Bujokaitės, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vytauto Zeliankos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) R. P. ir apelianto (atsakovo) V. P. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui V. P. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys P. P., A. K., K. R., I. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė 1.

4Ieškovė prašė nutraukti šalių santuoką dėl sutuoktinio kaltės; nepilnamečių vaikų – K. P. ir M. P. gyvenamąją vietą nustatyti su motina; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą: K. – 509 Eur, o Milanai 443 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams 5328 Eur išlaikymo įsiskolinimą; bendrą 48 367 Eur turtą padalinti nukrypstant nuo lygių dalių principo: ieškovei priteisti ¾ dalis bendro turto, atsakovui – ¼ dalį; natūra ieškovei priteisti ūkinį pastatą, esantį ( - ), 52 132 Eur vertės, ir automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. ( - ) 900 Eur vertės; natūra atsakovui priteisti UAB „Intertyres“ 100 vnt. paprastųjų akcijų 2 896 Eur vertės; priteisti iš atsakovo 7 265 Eur kompensaciją už sumažintą bendrą turtą; 31 858 Eur skolą K. R. pagal 2011-10-04 vekselį, 1178 Eur skolą A. K. pagal 2011-10-19 paskolos sutartį, 24 136,70 Eur skolą I. K. pagal 2014-10-03 ir 2015-01-28 skolos raštelius pripažinti bendromis šalių prievolėmis; nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2013-02-17, šalims pradėjus gyventi skyrium; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – P., o V. P. – P..

52.

6Nurodė, jog 2003-07-12 Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. 1515) sudarė santuoką su atsakovu, santuokoje 2006-03-02 gimė K. P., 2011-08-23 gimė M. P..

73.

8Šalys kurį laiką santuokoje gyveno įprastą, niekuo neišsiskiriantį gyvenimą, tačiau vėliau išryškėjo atsakovo charakterio ir asmeninių savybių ydingumas – jis ieškovę pradėjo kaltinti nebūtais dalykais, keldavo pavydo scenas, barnius, todėl šeimoje buvo psichologinė įtampa. Atsakovas nesiekė tarpusavio supratimo ir demonstravo nepagarbą savo sutuoktinei - 2010 metų vasarą žygio baidarėmis metu atsakovas, būdamas neblaivus, panaudojo fizinį smurtą – trenkė jai kumščiu į veidą. Ieškovė, siekdama išsaugoti šeimą, dėl šio įvykio niekur nesikreipė. 2013-02-10 švenčiant pas draugus Užgavėnes ieškovė sužinojo, kad sutuoktinis jai neištikimas su jų bendra pažįstama N. M.. Ieškovei bandant išsiaiškinti neištikimybės faktą su atsakovu, kilo konfliktas, kurio metu atsakovas nepilnamečių vaikų akivaizdoje trenkė kumščiu ieškovei į veidą ir prakirto lūpą. Dėl šio įvykio ji kreipėsi į policiją, tačiau atsakovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Atsakovas pasikvietė bendradarbius, taip pat ir savo meilužę į namus, ieškovė matė, kaip atsakovas atsisveikindamas su šia moterimi bučiavo ją į lūpas. Tarp ieškovės ir atsakovo kilo barnis, atsakovas jai sudavė. Ieškovė su vaikais pabėgo iš namų ir slėpėsi krūmuose. Atvykęs atsakovo brolis, liepė jai važiuoti iš namų, nes atsakovas buvo labai agresyvus, ieškovė nuvažiavo pas tėvus. Ieškovė ne kartą patyrė atsakovo smurtą, yra patyrusi sužalojimų.

94.

10Dėl tokio atsakovo elgesio, šalys nuo 2013-02-17 pradėjo gyventi atskirai. Šalims pradėjus gyventi atskirai, atsakovas mažino šalių turto vertę – fiktyviai pardavė automobilį Ford Galaxy, v/n ( - ), vogė iš namų daiktus, išnešė vaikų dviratį, pradėjo slėpti savo pajamas. Atsakovas neprisideda prie vaikų auklėjimo, vaikais rūpinasi viena ieškovė. Atsakovas siekė, kad ieškovė prarastų darbą, taptų nuo jo priklausoma. Ieškovė dirba Vilniuje iki 17 val., todėl nespėja paimti vaikų iš darželio, tačiau atsakovas vaikus iš darželio yra paėmęs tik du kartus, teigia, kad vaikai yra jos rūpestis. Nesulaukdama paramos iš sutuoktinio ji patiria didžiulę įtampą, ieškovei buvo diagnozuotas išsekimas, tačiau susirgus vaikui, ieškovė buvo priversta gydymą nutraukti tam, kad galėtų rūpintis vaiku. Atsakovo kaltinimai ieškovei yra nepagrįsti, nes ji, nežiūrint atsakovo jai demonstruojamos nepagarbos, girtavimo ir smurtavimo, buvo jam lojali, rūpinosi šeima, namais ir šeimos gerove, namo statybomis, sudarė sąlygas atsakovui dirbti. Atsakovas ne tik nesiekė tarpusavio supratimo, buvo netolerantiškas, bet ir smurtavo prieš ieškovę, buvo jai neištikimas, todėl konstatuotina, kad atsakovas pažeidė sutuoktinių pareigas gerbti, mylėti vienas kitą, būti lojaliu sutuoktinei, taigi, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

115.

12Nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, yra pagrindas išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 000 Eur neturtinės žalos.

136.

14Paaiškino, jog vaikai gyvena su ieškove, kuri jais nuolat rūpinasi, be to, vaikai nori gyventi su ieškove. Vaikai nori bendrauti su tėvu, tačiau jis dažnai pažada bendrauti su vaikais, tačiau jų nepasiima arba išreiškia norą bendrauti, kai vaikai yra užimti. Atsakovas su vaikais bendrauja mažai, visiškai jais nesirūpina, nesidomi vaikais, tik teikia teismo nustatyto dydžio laikinąjį išlaikymą. Pažymėjo, jog neprieštarauja vaikų bendravimui su tėvu, skatina jų bendravimą, tačiau vaikai turi turėti rėžimą ir žinoti kada yra bendravimo su tėvu laikas, taip pat turi būti užtikrinti vaikų ir motinos interesai. Sutiko, kad turi būti nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, tačiau nesutiko su atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka, nes ji yra nekonkreti ir neapibrėžta, todėl pasiūlė nustatyti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką.

157.

16Pažymėjo, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera, atsakovas dirba priešgaisrinėje apsaugos tarnyboje, taip pat perpardavinėja automobilių priekabas. Ieškovės pajamas sudaro 1 113 Eur darbo užmokestis atskaičius mokesčius. Nurodė, jog K. išlaikymui per mėnesį reikia 1 017 Eur, o M. – 887 Eur. Be išlaidų būtiniesiems vaikų poreikiams tenkinti, reikalingos ir papildomos lėšos, nes vaikai turi specialių poreikių – lanko įvairius užsiėmimus (plaukimą, muzikos mokyklą, meninę gimnastiką, karate, anglų kalbos); važiuoja į vasaros stovyklas; turi odontologinių problemų, o K. lankosi pas psichologą dėl tėvų skyrybų procese patirtų didžiulių išgyvenimų. Šalys prie vaikų išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, atsakovo turtinė padėtis jam leidžia teikti tokio dydžio išlaikymą, t. y. tenkinimą – K. 509 Eur, o M. – 443 Eur kas mėnesį. Aplinkybę, kad atsakovas gauna pajamas iš prekybos automobiliais, patvirtina UAB „Plius“ raštai.

178.

18Atsakovas nuo 2013-02-17, t. y. šalims pradėjus gyventi skyrium, vaikams neteikė išlaikymo, todėl susidarė 5 328 Eur įsiskolinimas, kurį ieškovė skaičiuoja po 333 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį per 8 mėnesių laikotarpį.

199.

20Paaiškino, jog šalys santuokoje bendro nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovė dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą su statiniais, esančius ( - ) Šalys bendromis lėšomis ir darbu iš esmės pagerino vieną iš ieškovei asmeninė nuosavybės teise priklausančių statinių – ūkinį pastatą, perstatydami jį į gyvenamąjį namą. Šiame pastate šalių šeima gyveno iki 2013-02-17, o ieškovė su vaikais gyvena iki šiol, todėl sutiko, kad pastatas būtų pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Rekonstruoto ūkinio pastato vertė yra 52 131 Eur, tačiau dovanojimo metu šio pastato vertė buvo 8 978,22 Eur, jo rekonstrukcijai panaudota 8 398 Eur motinos dovanotų ieškovės asmeninių lėšų, dalintino turto vertė turi būti mažinama ieškovės asmeninio turto dalimi -17 376,22 Eur, taigi, turi būti dalinamas 34 755 Eur vertės nekilnojamasis turtas. Santuokoje šalys įgijo automobilį VW Golf, v/n ( - ) 1 738 Eur vertės, bei UAB „Intertyres“ 100 vnt. paprastųjų akcijų, 30 Eur vertės. Atsakovė nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu automobilis nuvertėjo ir šiuo metu jo vertė yra 900 Eur. Ieškovė, dalijant santuokoje įgytą turtą prašė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir jai priteisti ¾ dalis bendro turto, o atsakovui – ¼ dalį, nes su ja lieka nepilnamečiai vaikai. Ieškovė prašė natūra jai priteisti ūkinį pastatą ir automobilį VW Golf, v/n ( - ) atsakovui priteisti kompensaciją. Ūkinis pastatas yra nedidelis, jame keturi kambariai, jis nepritaikytas gyventi dviems šeimoms, todėl gyvenimas viename name su atsakovu būtų neįmanomas ir sąlygotų naujus konfliktus. Automobiliu faktiškai naudojasi ieškovė, todėl jis turėtų priklausyti jai. Santuokoje šalys įgijo automobilį Ford Galaxy, v/n ( - ), kurį atsakovas 2013 m. pardavė už 600 Lt, nors automobilis buvo vertas 8 000 Lt. Jis parduotas be ieškovės žinios ir sutikimo, todėl laikytina, kad atsakovas nepateisinamai sumažino bendrą turtą ir privalo kompensuoti jo vertę ir ieškovei išmokėti 1 158 Eur kompensaciją. Be to, atsakovas, išsikraustydamas iš namų, paėmė 46 600 Lt grynaisiais pinigais, todėl privalo ieškovei kompensuoti pusę šios sumos.

2110.

22Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė šalių santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės; ieškovei palikti santuokinę pavardę; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina; priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams K. P., gim. 2006-03-02, ir M. P., gim. 2011-08-23, išlaikymą po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, o jų lėšų valdytoja uzufrukto teisėmis paskirti R. P.; nustatyti bendravimo su vaikais tvarką: 1) iš anksto suderinęs su R. P. per protingą laiką telefonu, savo pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku, o R. P. nesudarant kliūčių bendrauti su vaikais, išskyrus atvejus, kuomet bendravimas negali vykti dėl objektyvių priežasčių (vaiko liga, stovyklos, ar pan.), 2) gruodžio 24 ir sausio 1 d. poriniais metais bei gruodžio 25 d. ir gruodžio 31 d. neporiniais metais vaikai praleidžia su tėvu; nekilnojamus daiktus, esančius ( - ): rekonstruotą pastatą (gyvenamąjį namą), rekonstruotą gyvenamąjį namą, žemės sklypą, 0,53 ha ploto, su tvora, šuns voljeru ir malkine pripažinti bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe; bendrą turtą padalinti lygiomis dalimis ir atsakovui natūra priteisti: ½ dalį 8 109,36 Eur vertės rekonstruoto ūkinio pastato unikalus numeris ( - ); ½ dalį 6 513 Eur vertės gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ); ½ dalį 33 596 Eur vertės žemės sklypo, 0,53 ha ploto, unikalus numeris ( - ), su tvora, šuns voljeru ir malkine, esančių ( - ); automobilį FORD GALAXY, v/n ( - ),174 Eur vertės; UAB „Intertyres“ 100 vnt. akcijų, 30 Eur vertės; ieškovei natūra priteisti ½ dalį 8 109,36 Eur vertės rekonstruoto ūkinio pastato, unikalus numeris ( - ), ½ dalį 6 513 Eur vertės gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ); ½ dalį 33 596 Eur vertės žemės sklypo, 0,53 ha. ploto, unikalus numeris ( - ) su tvora, šuns voljeru ir malkine, esančių ( - ) automobilį VW Golf, v/n ( - ) 1 739 Eur vertės, televizorių UE55ES7000SXXH ir 3D akinius 1 672,64 Eur vertės; židinį T. U. Round 1 342 Eur vertės; šaldytuvą RL55VQBS1/XEO, 811,59 Eur vertės; iš ieškovės atsakovui priteisti 3 034,49 Eur kompensaciją už natūra negautą bendro turto dalį; priteisti iš ieškovės 5% dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 3 034,49 Eur kompensaciją nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovo naudai; kreditorinius įsipareigojimus P. P. pagal 2014 m. gegužės 28 d. Skolų suderinimo sutartį (aktas) Nr. 2014/05/28, po santuokos nutraukimo pripažinti bendra šalių prievole; kreditorinius įsipareigojimus K. R. pagal 2011 m. spalio 4 d. vekselį po santuokos nutraukimo nemodifikuoti ir palikti asmenine ieškovės prievole.

2311.

24Nurodė, kad sutuoktinei buvo lojalus, ją rėmė moraliai, rūpinosi vaikais ir visada veikė atsižvelgdamas į šeimos interesus. Dėjo dideles pastangas, jog šeima gyventų gerai, atliko namo statybą. Nors nekilnojamasis turtas buvo įgytas šeimos pinigais ir jo darbu, ieškovė delsė turtą įregistruoti kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, todėl šeimoje kildavo konfliktai, atsakovas šeimos interesais susitaikydavo su ieškove ir statybas užbaigė. Šeimai apsigyvenus naujame name, ieškovė nepagrįstai jį apkaltino neištikimybe, be priežasčių į namus kvietė policiją, todėl atsakovas buvo priverstas išsikelti iš šeimos namų, kurie kaip paaiškėjo, buvo statomi be statybos leidimo ir nebuvo įforminti kaip bendroji nuosavybė. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog ieškovė apgaudinėjo atsakovą, sudarydama paskolų pagal vekselius sandorius. Žinodama, kad santuokoje įgytas turtas yra įgytas iš jo tėvo skolintų lėšų, elgėsi nesąžiningai ieškinyje net neužsimindama, kad dalintinu turtu turi būti visi nekilnojami daiktai, ne tik ūkinis pastas. Ieškovės sukelta įtampa šeimoje iki faktinio šeimos iširimo, jos netinkamas elgesys tarpusavio santykių pablogėjimo metu atsakovo ir vaikų atžvilgiu, fiktyvių paskolos sandorių sudarymas, teismo proceso vilkinimas ir noras nuslėpti santuokoje įgytą turtą bei sumažinti jo vertę, parodo jog ieškovė nesilaikė lojalumo, savitarpio pagarbos ir pagalbos, moralinės paramos, kito sutuoktinio nuomonės paisymo pareigos, todėl jų santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.

2512.

26Sutiko, jog vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, nes atsakovas neturi nuosavo būsto, ieškovė turi tinkamą gyvenamąją vietą, vaikai ten turi draugų, lanko mokyklą bei darželį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė vengė grąžinti UAB „Intertyres“ turtą, laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu atsakovui draudžiama lankytis šeimos namuose, taigi, atsakovas negalėjo vystyti veiklos, neteko pajamų bei buvo priverstas sustabdyti įmonės veiklą. Atsakovas dirba Šalčininkų r. savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje vairuotoju ugniagesiu, jam nustatytas minimalus atlyginimas, kurio gauna apie 300 Eur. Santaupas ir jo tėvo paskolintas bei padovanotas lėšas išleido namo statybai ir įrengimui. Paaiškino, jog gyvena pas tėvus, laisvu nuo darbo metu padeda jiems ūkyje. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra ženkliai didesnis, kitų pajamų atsakovas negauna.

2713.

28Pažymėjo, jog vaikus auklėja ir jais rūpinasi kartu su ieškove. Vaikų poreikiams moka priteistą laikiną išlaikymą, nutraukus santuoką ir toliau jį teiks, todėl išlaikymo įsiskolinimo nėra. Ieškovė nepagrįstai padidino vaikų poreikius ir nepagrįstai nurodė, jog papildomas išlaidas vaikui sumoka tik ji viena, nes didžiąją dalį stovyklos išlaidų apmokėjo atsakovo broliai ir tėvai, vaikams būnant pas atsakovą, jis juos pilnai išlaiko. Vaikai neturi specialių poreikių ir ypatingų išlaidų jų išlaikymui skirti nėra būtinumo, todėl vaikų išlaikymui priteistina po 145 Eur. Patvirtinus atsakovo siūlomą bendravimo tvarką, vaikams bus užtikrintos galimybes augti tinkamoje aplinkoje, bei bendrauti su abiem tėvais, giminėmis, keliauti, mokytis, gauti naujų žinių ir potyrių.

2914.

30Nurodė, jog asmeninės nuosavybės teise atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto nėra, ieškovės vardu registruotas turtas, adresu ( - ) Nekilnojamas turtas, esantis adresu ( - ) rekonstruotas pastatas, unikalus Nr. ( - ), rekonstruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypas, 0,53 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), - pripažintini bendrąja jungtine nuosavybe, kadangi santuokos metu pastatai buvo iš esmės pagerinti ir rekonstruoti, rekonstruojant pastatus buvo sutvarkytas žemės sklypas, apie 0,40 ha aptverta nauja tvora su pamatais, įrengti vartai, malkinė ir didelis šuns voljeras. Atsakovas nurodė, jog žemės sklypo sutvarkymui išleista apie 4000 Eur, gyvenamojo namo pagerinimui apie 2000 Eur, iš ūkinio pastato pastatyto gyvenamojo namo pagerinimui apie 64 000 Eur; tvoros su šuns voljeru, kurie neregistruoti nekilnojamojo turto registre statybai išleista apie 6 000 Eur, ir malkinės, neregistruotos nekilnojamojo turto registre, statybai išleista apie 1 000 Eur. Į nurodytas sumas įskaičiuotos faktiškai patirtos išlaidos perkant statybines, santechnikos, šildymo ir elektros instaliacijos medžiagas, įmontuotus baldus ir buitinę techniką, mediena nėra įskaičiuota, nes buvo naudojamas tėvo miškas. Statybinių įrankių, kuro transporto priemonėms, ūkio technikos naudojimo ir savo paties bei jo šeimos narių darbo atsakovas taip pat neskaičiuoja. Paaiškino, jog 2006-02-08 įsigijo dviejų kambarių butą ( - ) už 19 200,00 Lt, iš kurių sumokėjo 1 440 Lt, o likusią sumą (17 760,00 Lt) padovanodamas atsakovui, sumokėjo jo tėvas. 2007-04-13 šis butas parduotas už 19 000 Lt, kurie buvo išleisti turto ( - ) pagerinimui, todėl yra pagrindas pripažinti, kad nekilnojami daiktai pagerinti atsakovo asmeninėmis lėšomis 5 148,00 Eur sumai. 2008 - 2010 metais atsakovas gavo 12 1147,70 Lt (35 115,28 Eur) darbo užmokesčio, sutuoktinė taip pat gaudavo pajamų, visos sutuoktinių bendros lėšos buvo investuojamos į turto pagerinimą, taigi, į turto pagerinimą buvo investuota apie 55 000 Eur bendrų sutuoktinių lėšų, tačiau atsakovas gali pagrįsti tik 46 107,97 Lt sumą.

3115.

32Nurodė, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso automobilis Volkswagen Golf, v/n ( - ) 1 739,00 Eur vertės, automobilis FORD GALAXY, v/n ( - ), 174,00 Eur vertės; televizorius UE55ES7000SXXH ir 3D akiniai, 1 672,46 Eur vertės; židinys T. U. Round, 1 342,00 Eur vertės; šaldytuvas RL55VQBS1/XEO, 811,59 Eur vertės; UAB „Intertyres“ 100 vnt. akcijų, kurių bendra vertė 30 Eur.

3316.

34Paaiškino, jog UAB „Intertyres“ įsteigta 2010 m., veikla buvo vykdoma adresu ( - ) r. P. P. įmonės veiklos vystymui paskolino 20 000 Lt, tačiau 2013-12-05 nutartimi atsakovas buvo įpareigotas gyventi skyriumi nuo ieškovės, ir jam uždrausta lankytis šeimos namuose, todėl atsakovas neteko galimybės vystyti verslą, pasiimti įmonei priklausančius daiktus dėl ko įmonė patyrė 34 269 Lt nuostolius. Kadangi įmonės nuostoliai viršija įstatinio kapitalo dydį, akcijų vertė yra 0,30 Eur. Įmonės akcijos priteistinos atsakovui, nes jis ilgą laiką vadovavo įmonei ir faktiškai vykdė veiklą. Televizorius UE55ES7000SXXH su 3D akiniais, židinys T. U. Round ir šaldytuvas RL55VQBS1/XEO yra ( - ) ir jais naudojasi ieškovė su vaikais, todėl šie daiktai natūra priteistini ieškovei, atsakovui iš ieškovės priteistina kompensacija. Atsakovui priteistinas automobilis FORD GALAXY, v/n ( - ), kuris 2013-05-21 buvo parduotas už 600,00 Lt, o ieškovei automobilis VW Golf, v/n ( - ) Pažymėjo, jog apie 46 600 Lt laikytus namuose grynais pinigus nieko nežino, be to, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal ieškovės pranešimą, buvo nutrauktas. Nesutiko kad šalys yra skolingos A. K., jos išrašyti dokumentai yra fiktyvūs ir realiai tokio sandorio nebuvo, pinigai skolinti nebuvo, A. K. dirba valytoja ir gauna labai mažą darbo užmokestį. Taip pat nesutiko dėl 110 000 Lt skolos K. R., pažymėjo, jog 2011-10-04 buvo išrašytas paprastasis vekselis, kuriuo ieškovė įsipareigojo iki 2013-10-04 sumokėti grynaisiais 110 000Lt, o jis pasirašė kaip laiduotojas. Vekselį pasirašyti reikalavo ieškovė, kuri paaiškino, jog pinigus panaudos rekonstruoto namo gerinimui. Kadangi atsakovas dar turėjo nuosavų lėšų ir pinigų paskolintų iš jo tėvo, o esminiai pagerinimo darbai jau buvo atlikti, nesant būtinumui skolintis, jis sutiko pasirašyti vekselį tik kaip laiduotojas, o ne kaip solidarus skolininkas, tačiau pinigų nematė. Jokie pagerinimai ar remontai atlikti nebuvo, kreditorė ir ieškovė gerai sutaria, tarpusavyje susitarė dėl fiktyvaus sandorio, jokie turtiniai reikalavimai nebuvo pareikšti, kreditorė nesikreipė nei į ieškovę, nei į atsakovą dėl skolos grąžinimo. Pažymėjo, jog apie skolą I. K. sužinojo tik teisme. Šie ieškovės įsipareigojimai yra asmeniniai, pripažinti juos bendrais nėra pagrindo. Atsakovo tėvas 2007 - 2011 metais paskolino 65 000 Lt (18 841 Eur), šios lėšos panaudotos šalių namų ūkiui išlaikyti, stogui sutvarkyti ir įrengti, namo apdailai, žemės sklypui sutvarkyti. Skolos grąžinimo P. P. terminas nėra suėjęs, todėl abi šalys yra solidariai atsakingos šiam kreditoriui.

3517.

36Trečiasis asmuo P. P. su ieškiniu nesutiko, priešieškinį palaikė. Nurodė, kad jis atsakovui davė apie 17 000 Lt butui įsigyti, vėliau butą šalys pardavė, kad galėtų rekonstruoti gyvenamąjį namą. Rekonstruojant ūkinį pastatą, statybose dirbo ir jis su sūnumis, naudojo savo techniką, iš jo miško buvo gaminama mediena statyboms. Taip pat iš asmeninių lėšų pirko įvairias statybines medžiagas, duodavo sūnui grynųjų pinigų statybai reikalingiems daiktams įsigyti. Padėjo šalims kaip tėvas, neketindamas reikalauti grąžinti pinigus, tačiau ieškovei apkaltinus sūnų nebūtais dalykais ir iškėlus bylą teisme, jis nusprendė susigrąžinti statyboms išleistus pinigus. Su sūnumi sudarė susitarimą dėl skolos grąžinimo, į kurį įtraukė tik tas sumas, kurios buvo paimtos iš jo sąskaitos. Į skolos sumą neįtraukė darbo sąnaudų, technikos naudojimo išlaidų ir kitų išlaidų, kurioms pagrįsti neturi dokumentų. Iš viso susidarė 18 841 Eur skola, kurią jam turėtų grąžinti abi šalys.

3718.

38Trečiasis asmuo I. K. su ieškove susipažino darbe 2012 metais. Ieškovės prašymu 2014-10-03 jai paskolino grynais pinigais 35 000 Lt, o 2015-01-28 papildomai 14 000 Eur, viso 24 136,70 Eur. Atsakovo nematė ir nepažįsta, ieškovė paaiškino, jog pinigai reikalingi bendroms skoloms grąžinti, turto registracijai.

3919.

40Trečiasis asmuo K. R. su ieškiniu sutiko ir pažymėjo, jog šalims paskolino 110 000 Lt. Ieškovę pažįsta nuo 2004 metų, jos yra draugės. Pinigus grynais perdavė ieškovei, pasirašė vekselį, liko nesumokėta 8 899,60 Eur, šią sumą turėtų sumokėti abi šalys, nes pinigai buvo skolinti bendrų namų statyboms.

4120.

42Trečiasis asmuo A. K., ieškovės mama, 2011-10-19 šalims paskolino 1 178 Eur, jų šeimos poreikiams tenkinti, t. y. automobiliams Vokietijoje įsigyti, todėl davė 1 178 Eur, kuriuos turėjo namuose grynais. Skolą šalys turėjo grąžinti pardavusios automobilius, tačiau iki šiol pinigų negrąžino, todėl prašo pripažinti skolą bendra sutuoktinių skola.

43II.

44Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4521.

46Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 2003 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1515) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę P.; nustatė nepilnamečių vaikų K. P., gim. 2006-03-02, ir M. P., gim. 2011-08-23, gyvenamąją vietą su motina R. P.; nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: 1) poriniais metais gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. vaikai leidžia laiką su tėvu, sausio 1 d. parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą, o neporiniais metais vaikai būna su motina; 2) V. P. kas antra mėnesio savaitgalį (1 - 3 arba 2 - 4) bendrauja su vaikais – vaikus paimdamas penktadieniais laikotarpiu nuo 17 val. iki 18 val., ir atveža namo sekmadienį nuo 18 -19 val.; tuo laikotarpiu tėvas užtikrina, kad vaikai atliktų užduotus namų darbus, jeigu reikia nuveža vaikus į būrelius, kitas ugdymo įstaigas, o vaikų ligos ar objektyvaus užimtumo atveju (renginiai, pasirodymai) savaitgalis perkeliamas į sekantį savaitgalį ir savaitgalių seka skaičiuojama toliau; 3) V. P. kiekvienais metais po 2 savaites birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais tėvas bendrauja su vaikais, konkretų laiką prieš 1 mėnesį suderinęs raštu su motina; 4) V. P. vaikų rudens ir žiemos atostogų metu bendrauja su vaikais po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai, o pavasario atostogų metu po 4 kalendorines dienas nepertraukiamai, buvimo su vaikais laiką ne vėliau kaip prieš 14 dienų suderinęs raštu su motina; 5) visais atvejais tėvas būdamas su vaikais, privalo juos nuvežti į būrelius ar kitas užklasines veikas pagal grafiką, o kilusius klausimus dėl bendravimo tvarkos raštu derinti su motina; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms K. P., gim. 2006-03-02, ir M. P., gim. 2011-08-23, po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-11-29 iki vaikų pilnametystės, įskaitant laikino išlaikymo sumas, sumokėtas pagal 2013-02-05 teismo nutartį ir priteistas išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo nepilnametėms dukroms 4 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą; pavedė ieškovei vaikams skirtą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise; ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ) pripažino ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; santuokoje įgytą turtą padalino lygiomis dalimis – ieškovei ir atsakovui priteisė po 4 819,68 Eur vertės turtą; ieškovei natūra priteisė: ½ dalį 4 054,68 vertės ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), automobilį VW Golf, v/n ( - ) 900 Eur vertės; televizorių UE55ES7000SXXH ir 3D akinius, 450 Eur vertės; šaldytuvą RL55VQBS1/XEO, 150 Eur vertės; atsakovui natūra priteisė: ½ dalį 4 054,68 Eur vertės ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), UAB „Intertyres“ 100 vnt. akcijų, 30 Eur vertės; iš ieškovės atsakovui priteisė 760 Eur piniginę kompensaciją už natūra negauto turto dalį, prievoles A. K. pagal 2011-10-19 paskolos sutartį ir I. K. pagal 2014-10-03 ir 2015-01-28 skolos raštelius pripažino asmeninėmis ieškovės prievolėmis; prievolę K. R. pagal 2011-10-04 neprotestuotiną vekselį pripažino bendra ieškovės ir atsakovo prievole; prievolę P. P. pagal 2014-08-28 skolų suderinimo sutartį pripažino asmenine atsakovo prievole; kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmetė; iš ieškovės atsakovui priteisė 1 070,23 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės priteisė 431,33 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš atsakovo priteisė 288,81 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

4722.

48Teismas nustatė, kad šalių santuoka sudaryta 2003-07-12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 1515. Šalys turi du nepilnamečius vaikus - K. P., gim. 2006-03-02, ir M. P., gim. 2011-08-23. Pažymėjo, jog nors ieškovė kaltino atsakovą santuokine neištikimybe, byloje ištirti įrodymai šių jos teiginių nepatvirtino, byloje apklaustų liudytojų parodymai nėra pakankamas pagrindas santuokinei neištikimybei patvirtinti, nes jie paremti gandais, pačios ieškovės teiginiais, o vieno iš ieškovės nurodytų atvejų dalyviai N. M. ir jos sutuoktinis neigia tokių kaltinimų pagrįstumą, neištikimybės faktą neigia ir pats atsakovas. Ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtino ir jos teiginių dėl atsakovo sistemingo smurtavimo, tačiau įrodymais patvirtintas ieškovės lūpos sumušimas konflikto metu yra nepateisinamas ir netoleruotinas, visų įrodymų kontekste gali būti vertinamas kaip žiaurus elgesys su sutuoktine. Teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, sprendė, kad šalys keldamos vaidus šeimoje, o atsakovui ginčų metu nevengiant ir naudoti fizinį smurtą prieš sutuoktinę, ieškovei viešai užsipuolant atsakovą dėl neištikimybės, neįsitikinus tokių kaltinimų nepagrįstumu, abu sutuoktiniai nesiekė tarpusavio supratimo, demonstravo nepagarbą vienas kitam. Teismas sprendė, kad abu sutuoktinai iš esmės pažeidė sutuoktinių pareigas, todėl santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalių santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimus dėl 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo ir nustatymo, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukelia nuo 2013-02-17, teismas atmetė.

4923.

50Kadangi ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad ieškovė yra sudariusi vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis, tinkamai jais rūpinasi, todėl teismas, įvertinęs šias aplinkybes, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su motina.

5124.

52Teismas pažymėjo, jog atsakovo siūlomas priteisti 145 Eur išlaikymo dydis kiekvienam vaikui yra per mažas, neatitinka teismų praktikoje nustatyto orientacinio vienos mėnesinės minimalios algos kriterijaus, be to, vaikams teikiamas išlaikymas negali būti orientuojamas į minimalių poreikių tenkinimo lygį. Vertindamas ieškovės nurodytus vaikų poreikius, teismas nustatė, kad nurodytas vaikams reikalingas išlaikymas viršija abiejų tėvų pajamas, todėl sprendė, kad realiai tokie vaikų poreikiai nėra tenkinami arba tėvai neatskleidžia teismui savo realios turtinės padėties ir gaunamų pajamų. Ieškovės teismui pateikti įrodymai, nepatvirtina, kad atsakovas gauna pajamas iš prekybos automobiliais, galimai gaunamų pajamų dydžio. Atsakovas paaiškino, kad neturėdamas galimybės lankytis šeimos namuose, neteko galimybės vystyti verslo, byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Intertyres“ paskyra www.auto.plius naudojasi M. L.. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas, spręsdamas dėl išlaikymo vaikams priteisimo, vadovavosi šalių nurodytomis sumomis. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos vaikų poreikiams tenkinti yra akivaizdžiai per didelės. Aplinkybė, kad vaikai lanko daug būrelių, rodo tėvų rūpestį bendruoju vaikų lavinimu, tačiau ypatingus, objektyviai nustatytus, vaikų gebėjimus, kurių vystymui ir puoselėjimui būtų reikalingos papildomos lėšos. Abi šalių dukros lankėsi pas odontologą, tačiau vaikų dantų gydymas reikalauja epizodinių, o ne nuolatinių išlaidų, todėl nelaikytinas specialiu poreikiu. D. K. nustatyta netaisyklinga laikysena, tačiau jos korekcijai rekomenduota speciali mankšta, nereikalaujanti papildomų išlaidų, K. psichikos sutrikimai, sąlygoti tėvų skyrybų, yra laikini, todėl nelaikytini specialiaisiais vaiko poreikiais. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad vienos dukros poreikiai yra didesni nėra pagrindo. Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad šalių vaikų poreikiams tenkinti reikalinga 600 Eur suma. Kadangi ieškovė teigė, kad ji teikia vaikams nurodytą išlaikymą, o atsakovas teigė, kad teikia laikinąjį išlaikymą, kuris sudaro visą atsakovo nurodytą darbo užmokestį, t. y. vaikams teikiamas didesnis išlaikymas negu abiejų tėvų darbo užmokestis, teismo vertinimu abi šalys turi nenurodytų pajamų ir yra pajėgūs teikti teismo nustatytą išlaikymą lygiomis dalimis, todėl iš atsakovo abiem šalių vaikams priteisė po 300 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Teismas pažymėjo, jog atsakovas neįrodė, kad nuolat teikė vaikams išlaikymą, todėl tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė išlaikymo įsiskolinimą už ieškovės nurodytus 8 mėnesius skaičiuojant po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, viso 4 800 Eur.

5325.

54Šalims sutarus dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, kuri vertintina kaip atitinkanti vaikų ir tėvų interesus, teismas nustatė abiejų šalių suderintą bendravimo su vaikais tvarką.

5526.

56Teismas nustatė, kad ieškovė iš A. K. 2008-04-04 dovanojimo sutarties pagrindu įgijo 0,53 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), kiemo rūsį, unikalus Nr. ( - ), ir kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), šis turtas po jo įgijimo tapo ieškovės asmenine nuosavybe. Kadangi atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti ūkinį pastatą, gyvenamąjį namą, žemės sklypą, tvorą, šuns voljerą ir malkinę bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes šis turtas buvo pagerintas bendromis šalių lėšomis ir darbu, ieškovė pripažino, kad ūkinis pastatas buvo rekonstruotas į gyvenamąjį namą abiejų sutuoktinių ir jų artimųjų lėšomis ir darbu, sutiko, kad šis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl priešieškinio reikalavimą šioje dalyje teismas tenkino.

5727.

58Teismas pažymėjo, jog atsakovas neįrodė, kokią įtaką sklypo vertei turėjo krūmų iškirtimas, žemės sklypo išlyginimas, todėl atsakovo 4 000 Eur nurodytas išlaidas laikyti žemės sklypo esminio pagerinimo įrodymu nėra pagrindo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad bendromis lėšomis ir darbu buvo rekonstruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ). Be to, į bylą pateikti įrodymai patvirtina ieškovės teiginius, kad gyvenamasis namas buvo apardytas, plutos panaudotos ūkinio pastato rekonstrukcijai, todėl atsakovo reikalavimus dėl žemės sklypo su priklausiniais ir gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe teismas atmetė. Teismas pripažino, kad šalys patyrė išlaidas vykdant statybas adresu ( - ) tačiau šalys šioje byloje nekelia išlaidų atlyginimo klausimo, todėl šalių argumentų dėl atliktų darbų masto, patirtų išlaidų ir šių išlaidų šaltinių teismas nevertino kaip teisiškai nereikšmingų. Teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), vertės, vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir 2014-12-09 atliktos ekspertizės aktu, nustatė, kad statinio vertė yra 8 109,36 Eur.

5928.

60Spręsdamas dėl nekilnojamojo turto įtraukimo į dalintino turto balansą, teismas pažymėjo, jog židinys yra nekilnojamojo turto dalis ir negali būti dalijamas atskirai kaip kilnojamasis turtas. Televizorius ir šaldytuvas nėra skirti išimtinai vaikų interesams tenkinti, todėl negali būti traktuojami kaip daiktai, skirti vaikų poreikiams tenkinti ir neįtraukiami į dalintino turto balansą, be to, šie daiktai nėra nauji, jų vertė negali būti nustatoma pagal įsigijimo kainą, todėl nustatydamas jų kainą, teismas vadovavosi ieškovės nurodytomis vertėmis. Dėl automobilio VW Golf ir UAB „Intertyres“ akcijų priskyrimo natūra, ginčo nėra, todėl jų vertės nustatomos tos šalies, kuriai daiktas priskiriamas natūra, nurodyta verte. Teismas pažymėjo, jog nutraukiant santuoką, dalijamas tik santuokos pabaigoje realiai egzistuojantis turtas. Automobilis FORD GALAXY yra parduotas už 600 Lt, todėl įtraukti šį automobilį į sutuoktinių bendro turto balansą nėra pagrindo. Be to, teigti, kad pardavęs automobilį atsakovas neteisėtai sumažino bendrą sutuoktinių turtą, nėra pagrindo, todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl 2 317 Eur kompensacijos priteisimo atmetė.

6129.

62Teismas nustatė, kad dalintiną turtą sudaro ūkinis pastatas, unikalus Nr. 4400-0931-6370, 8 109,36 Eur vertės, UAB „Intertyres“ 100 vnt. akcijų, 30 Eur vertės, automobilis VW Golf, v/n ( - ) 900 Eur vertės, televizorius UE55ES7000SXXH ir 3D akiniai 450 Eur vertės, šaldytuvas RL55VQBS1/XEO, 150 Eur vertės, viso dalintino turto vertė 9 639,36 Eur.

6330.

64Teismas sprendė, jog pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nėra pagrindo, bendras turtas dalijamas šalims lygiomis dalimis, kiekvienam priteisiant po 4 819,68 Eur vertės turto.

6531.

66Spręsdamas dėl turto padalinimo natūra, teismas pažymėjo, jog ieškovė, būdama vienintele ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), savininke, po to, kai buvo legalizuota savavališka statyba, piktnaudžiavo teise, vengdama įregistruoti statinį, ar objektyviai nustatytą jo baigtumo dalį, taip atimdama galimybę nustatyti tikrąją pastato vertę bei atsakovui gauti kompensaciją už realią jam priklausančio turto dalies vertę, jei būtų tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti ūkinį pastatą natūra jai. Nors abi šalys pripažįsta, kad gyvenimas viename name yra negalimas ir rekonstruoto pastato priteisimas natūra ieškovei, geriausiai atitiktų šalių ir jų vaikų interesus, pagal byloje esančią situaciją, nėra galimybės spręsti apie pagerinimais sąlygotą turto vertę, atsakovas negautų kompensacijos už įdėtas lėšas ir darbą, tai prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams, iš esmės pažeistų atsakovo interesus, todėl teismas ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), padalijo šalims natūra lygiomis dalimis. Šalims sutarus dėl kilnojamojo turto padalinimo natūra, teismas atsakovui priteisė UAB „Intertyres“ akcijas, 30 Eur vertės, o kitus daiktus, bendros 1 500 Eur vertės – ieškovei. Atsakovui iš ieškovės priteista 760 Eur kompensacija už natūra negautą bendro turto dalį.

6732.

68Ieškovė pateikė į bylą 2011-10-04 neprotestuotiną vekselį, išduotą K. R. 110 000 Lt (31 858 Eur) sumai, 2011-10-19 paskolos sutartį sudarytą su A. K. dėl 1 178 Eur paskolos ir du skolos raštelius sudarytu su I. K. 2014-10-03 - dėl 35 000 Lt , 2015-01-28 – dėl 14 000 Eur paskolos. Teismas nustatė, kad vekselį, išduotą K. R., pasirašė abi šalys: ieškovė, kaip skolininkė, o atsakovas kaip laiduotojas. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo ir patvirtino, kad pritrūkus pinigų statyboms abu kreipėsi į K. R., kuri sutiko paskolinti 100 000 Lt su 10 000 Lt palūkanomis, todėl nenuginčijus prievolės, ją laikyti asmenine ieškovės prievole, nepriklausomai nuo to, kur buvo panaudoti paskolinti pinigai, nėra pagrindo. Teismas, įvertinęs, kad A. K. paskolos sutartį sudarė ne su atsakovu, kurio verslui trečiojo asmens teigimu reikėjo pinigų, o su ieškove, nesant byloje duomenų apie šių pinigų panaudojimą, nėra pagrindo teigti, kad prievolė pagal šią sutartį yra bendra sutuoktinių prievolė, todėl teismas sprendė, jog ši prievolė yra asmeninė ieškovės prievolė. Atsakovo tėvas P. P. nurodė, kad duodamas pinigų šalims namo statybai, nesitarė dėl jo suteiktų pinigų grąžinimo, o pareikalauti sumokėtų pinigų nutarė tada, kai ieškovė iškėlė bylą dėl santuokos nutraukimo, todėl teismas sprendė, kad trečiojo asmens sumokėtas lėšas laikyti šalių skola nėra pagrindo. Net ir tuo atveju, jei 2014-08-28 skolų suderinimo sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti savo tėvui į bendrą šalių namą investuotas lėšas, laikytina, kad pareiga grąžinti skolą P. P. atsirado susitarimo sudarymo metu ir ši skola laikytina asmenine atsakovo prievole, nes byla dėl santuokos nutraukimo iškelta 2013-11-29. Asmeninėmis ieškovės skolomis teismas pripažino ir jos gautas paskolas iš I. K. pagal 2014-10-03 ir 2015-01-28 paskolos raštelius.

6933.

70Teismas kaip nepagrįstą įrodymais atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo pusę jo pasisavintų bendrų pinigų iš namuose grynais buvusios 46 600 Lt sumos.

7134.

72Įstatymo nustatytos prievoliniuose santykiuose taikomos palūkanos netaikytinos šeimos teisiniams santykiams, todėl teismas atmetė atsakovo reikalavimą priteisti procesines palūkanas už priteistą kompensaciją.

7335.

74Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio valstybei už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, 216 Eur žyminį mokestį teismas priteisė iš atsakovo. Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei patenkinus po vieną neturtinį reikalavimą, šalių sumokėtas žyminio mokesčio sumas po 41 Eur teismas įskaitė ir šalims nepriteisė. Ieškovės turtiniai reikalavimai patenkinti 11,07 proc., todėl teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 65,50 Eur žyminio mokesčio ir 167,93 Eur atstovavimo išlaidų. Kadangi ieškovei 488,52 Eur žyminio mokesčio sumos mokėjimas buvo atidėtas, iš atsakovo priteistiną ieškovei žyminio mokesčio sumą teismas priteisė valstybei, o iš ieškovės valstybei priteisė likusią 423,02 Eur nesumokėtą žyminio mokesčio dalį. Atsakovo turtinius reikalavimus patenkinus 17,75 proc., iš ieškovės atsakovui teismas priteisė 99,31 Eur žyminio mokesčio bei 335,49 Eur atstovavimo išlaidų. Teismas, įvertinęs tai, kad nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė buvo skirta siekiant įvertinti ūkinį pastatą, kurį ieškovė statė savavališkai, o įteisinus savavališką statybą, vengė rekonstruotą statinį registruoti ir ekspertizės aktas tapo vieninteliu objektyviu įrodymu ginčo statinio vertei nustatyti, atsakovo turėtas ekspertizės išlaidas (868,86 Eur) priteisė iš ieškovės (CPK 93 str. 4 d.). Atlikęs bylinėjimosi išlaidų užskaitymą, teismas iš ieškovės atsakovui priteisė 1070,23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, teismas priteisė iš šalių lygiomis dalimis po 7,31 Eur.

75III.

76Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos esmė

7736.

78Ieškovė (apeliantė) R. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą iš dalies ir nustatyti, kad: 1) ieškovės ir atsakovo santuoka, sudaryta 2003-07-12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1515, nutraukiama dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti ieškovei 5 000 Eur neturinės žalos atlyginimą; 3) santuokoje įgytą turtą padalinti taip: 1. ieškovei priteisti natūra ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ) automobilį VW Golf, šaldytuvą RL55VQBS1/XEO, televizorių UES55ES7000SXXH ir SD akinius; 2. atsakovui priteisti 100 vnt. UAB „Intertyres“ akcijų ir automobilį Ford Galaxy, v/n ( - ) 3. priteisti ieškovei iš atsakovo 17 033,20 Eur piniginę kompensaciją; 4) prievolę A. K. pagal 2011-10-19 paskolos sutartį, sudarytą su ieškove, pripažinti bendra ieškovės ir atsakovo prievole; 5) prievolę pagal negrąžintą 110 000 Lt vekselio dalį K. R. – 8 899,60 Eur pripažinti bendra ieškovės ir atsakovo prievole; 6) panaikinti sprendimo dalį dėl 760 Eur kompensacijos priteisimo atsakovui iš ieškovės; 7) panaikinti sprendimo dalį dėl 1 070,23 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui iš ieškovės; 8) pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ieškovei; 9) priteisti iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme; 10) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 11) prijungti ir įvertinti ieškovės pateiktus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7936.1.

80nutraukdamas santuoką, teismas nepilnai ir neobjektyviai vertino įrodymus bei padarė neteisingą išvadą dėl santuokos nutraukimo priežasčių. Į bylą pateikti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo pagrindžiantys faktai, taip pat neabejotinai nustatyta ir atsakovas tai pripažino, kad 2013-02-17 vykusio konflikto metu sudavė kumščiu į veidą ieškovei, praskėlė lūpą, dėl atsakovo smurto buvo iškviesta policija. Po šio konflikto atsakovas išsikėlė iš šeimos namų ir pradėjo gyventi atskirai. Šis įvykis buvo priežastis sutuoktinių santykiams nutrūkti. Teismas šį įvykį pripažino žiauriu elgesiu su sutuoktine, tačiau nepagrįstai pripažino, kad santuokos iširimą lėmė abiejų sutuoktinių nesupratimas, įtarumas, nepagarba vienas kitam, nenoras ar nesubėgėjimas ieškoti kompromisų, sąlygojo konfliktus šeimoje, lėmusius šeimos iširimą. Be to, ieškovė turėjo pagrindo abejoti atsakovo santuokine ištikimybe, tai patvirtino ieškovės prašymu byloje apklausti liudytojai. Pažymėjo, jog atsakovas paliko šeimą, nesirūpino vaikų išlaikymu, jį teikti pradėjo tik teismui 2013-12-05 priėmus nutartį. Atsakovas teismo posėdyje nesugebėjo paaiškinti kuo pasireiškė ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo. Teismas nepagrįstai pripažino santuoką nutrūkus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodyta, kuo pasireiškė ieškovės kaltė. Teiginiai, jog ieškovė viešai kaltino atsakovą neištikimybe, neįsitikinusi tokių kaltinimų pagrįstumu, paremti tik atsakovo ir jo pakviestų liudytojų parodymais, kurie nėra objektyvūs ir teisingi. Byloje nustatyti visi pagrindai pripažinti santuoką nutrūkus dėl atsakovo kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovei priteistinas 5 000 Eur žalos atlyginimas;

8136.2.

82teismas pažeidė bendro turto dalijimo principus ir padalijo santuokoje įgytą turtą neteisingai nustatydamas turto balansą. Nustatydamas televizoriaus UES55ES7000SXXH ir SD akinių vertę, teismas neatsižvelgė į tai, kad didžioji dalis, t. y. 86,66 proc., šio turto pirkimo kainos buvo apmokėta A. K. dovanotais nepilnamečiams vaikams pinigais. Tai įrodo A. K. avansinio mokėjimo pavedimas 2 000 Lt sumai, 3 000 Lt buvo jos perduoti grynais, ieškovė ir atsakovas sumokėjo tik 769,99 Lt arba 13,34 proc. televizoriaus kainos, todėl dalintinu turtu galėtų būti pripažinta dalis televizoriaus vertės – 60,03 Eur. Be to, televizorius buvo dovana vaikams, skirtas jų poreikiams tenkinti ir pagal 3.120 str., šis turtas kaip dovana vaikams į dalintiną turtą negali būti įtrauktas. Toks turtas perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi vaikai. Pažymėjo, jog teismas be pagrindo atsisakė į dalintino turto balansą įtraukti automobilį Ford Galaxy, v/n ( - ), 46 600 Lt (13 496,29 Eur) grynųjų pinigų, kurie buvo laikomi namuose ir kuriuos atsakovas pasiėmė 2013-02-17 išeidamas iš namų. Atsakovas priešieškiniu prašė padalinti automobilį Ford Galaxy, v/n ( - ), todėl teismas be pagrindo atsisakė šį automobilį įtraukti į sutuoktinių bendro turto balansą, motyvuodamas tuo, kad automobilio pardavimo sutarties ieškovė neginčijo. Šios teismo išvados nepagrįstos, nes šį automobilį atsakovas pasiėmė sau ir tuo turėjo turtinę naudą iš santuokoje įgyto turto. Taigi, šio automobilio vertė turėjo būti įtraukta į dalintino turto balansą. Automobilio pardavimo vertė neatitiko pardavimo sutartyje nurodytos kainos. Automobilio tikroji kaina sutartyje nenurodyta, todėl jo kaina nustatoma pagal tuo metu buvusias rinkos kainas. Dėl grynųjų pinigų 46 600 Lt ieškovė pateikė paaiškinimus teismo posėdyje, kurie taip pat laikytini įrodymais, tačiau teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ši pinigų suma buvo namuose. Pažymėjo, jog ieškovė pateikė teismui įrodymus apie grynųjų pinigų paėmimą iš banko sąskaitos, atsakovas taip pat pripažino, jog namuose buvo laikomos grynųjų pinigų sumos;

8336.3.

84teismas be pagrindo nepripažino bendra šalių skola A. K. suteiktos 1 178 Eur paskolos ir nepagrįstai šią paskolą pripažino ieškovės asmenine prievole. Teismas pagrįstai pripažino, jog 31 858,20 Eur (110 000 Lt) prievolė K. R. pagal 2011-10-04 neprotestuotiną vekselį yra bendra šalių prievolė, tačiau visa šios prievolės suma turėjo būti įtraukta į turto balansą, numatant jos apmokėjimą iš santuokoje įgyto turto. Be to, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad didžiąją dalį šios prievolės – 22 958,60 Eur ieškovė atlygino šalims gyvenant skyrium asmeninėmis bei pasiskolintomis iš I. K. lėšomis. Negrąžinta prievolės dalis sudaro

858 899,60 Eur, tą pripažino ir pati R. R.;

8636.4.

87teismas nesudarė dalintino turto balanso taip, kaip numatyta įstatyme, tai užkirto kelią šią bylą objektyviai ir pilnai išnagrinėti bei priimti teisingą sprendimą. Teismas neįvertino, kad rekonstruotas ūkinis pastatas buvo pertvarkytas iš ieškovei dovanoto ūkinio pastato. Ieškovė sutiko, kad šis pastatas būtų pripažintas bendra jungtine nuosavybe, tačiau ieškinyje prašė šį pastatą padalinti nukrypstant nuo lygių dalių principo, nes su ieškove lieka gyventi šalių nepilnamečiai vaikai, pastatas buvo jos asmeninė nuosavybė, pastato renovavimui šalys iš K. R. pasiskolino 110 000 Lt, 22 958,60 Eur ieškovė grąžino viena bylos nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas pažeidė protingumo ir teisingumo principus, nes pripažino, jog tikslingiausia būtų rekonstruotą pastatą priteisti ieškovei, tačiau padalino jį natūra abiems šalims lygiomis dalimis. Akivaizdu, kad ieškovės ir atsakovo gyvenimas viename name nėra įmanomas, pastato atidalinti į du atskirus turtinius vienetus taip pat nėra įmanoma. Teismas šių aplinkybių nevertino ir tokiu pastato padalijimu neužkirto kelio galimiems šalių konfliktams. Esant tokiai situacijai, pastatas turėjo būti natūra paskirtas ieškovei. Teismo argumentai, jog natūra priteisus pastatą ieškovei, atsakovas negautų kompensacijos, nepagrįsti, nes teismui nėra užkirstas kelias, esant pagrindui, spręsti kompensacijos klausimą. Jei teismas manė, jog reikalinga nustatyti realią turto vertę, jis tai galėjo padaryti skirdamas byloje ekspertizę. Teismas pripažino, kad ekspertizės aktas buvo vieninteliu objektyviu įrodymu ginčo statinio vertei nustatyti, kuria ir vadovavosi, taigi, teismas turėjo galimybę ir pagrindą pastato vertei nustatyti. Pažymėjo, jog po teismo sprendimo ieškovė įregistravo ginčo pastatą, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-09-26 išraše šio pastato vidutinė rinkos vertė nurodoma 7 810 Eur, ši suma artima ekspertizės akte nustatytai. Įvertinus aplinkybes, jog dalintinas turtas nėra naujas pastatas, o yra rekonstruota ieškovės asmeninė nuosavybė, rekonstruotame pastate yra dalis ieškovės asmeninės nuosavybės, didžiąją pastato rekonstrukcijai pasiskolintų lėšų dalį grąžino viena ieškovė, todėl atsakovui kompensacija negali būti priteisiama;

8836.5.

89teismo sprendime nurodyta ieškovės mokėtina kompensacijos suma atsakovui už natūra negautą turto dalį nėra teisingai apskaičiuota, nes ieškovei paskirtas turtas, kurio vertė paskaičiuota 1500 Eur, atsakovui turtas, kurio vertė 30 Eur, bendra dalintino turto vertė – 1530 Eur, todėl šalims priklausytų po 765 Eur, atsakovui skirta turto uz 30 Eur, tad likutis – 735 eur, tuo tarpu teismas priteisė 760 Eur kompensaciją;

9036.6.

91teismas, dalindamas nekilnojamąjį turtą natūra, neatsižvelgė į tai, kad ir po atsakovo išsikėlimo iš šalių bendrų namų, pastarajam į juos atvykus tarp šalių kyla konfliktai. Be to 2013-12-05 nutartimi teismas atsakovą įpareigojo gyventi skyrium, uždraudė jam lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje.

9236.7.

93šalys santuokoje įgijo rekonstruotą ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ) kurio vertė 7 810 Eur, automobilį VW Golf, v/n ( - ) kurio vertė 900 Eur, šaldytuvą RL55VQBS1/XEO, vertė 150 Eur, 100 vnt. UAB „Intertyres“ akcijų, kurių vertė 30 Eur, automobilį Ford Galaxy, v/n ( - ) kurio vertė 1331 Eur, grynųjų pinigų 13 496,29 Eur sumą. Pagal ieškovės sudarytą balansą, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise santuokoje įgijo turto, kurio vertė yra 23 717,29 Eur, ieškovė K. R. grąžino 22 958,60 Eur, negrąžinta paskolos dalis K. R. – 8 899,60 Eur, bendra skola A. K. – 1 178 Eur. Tad dalijant santuokoje įgytą turtą, kurio vertė 10 221 Eur, pagal ieškovės reikalavimus, ieškovei atitektų ¾ dalys, atsakovui – ¼ dalis, taigi, ieškovei tektų turto, kurio vertė 7 665,75 Eur, atsakovui turto, kurio vertė 2 555,25 Eur. Kadangi ieškovė prašo skirti pastatą jai natūra bei sutinka gauti kito turto natūra, tad jai atitektų turto natūra, kurio vertė 8 860 Eur. Atsakovui atitektų turto natūra už 30 Eur bei automobilio Ford Galaxy, kurį jis pardavė, vertė – 1 331 Eur, taigi, iš viso turto už 1 361 Eur, tokiu atveju ieškovė turėtų atsakovui kompensuoti 1 194,25 Eur už jai tenkančią didesnę turto dalį. Ieškovė ieškinyje prašė padalinti lygiomis dalimis grynųjų pinigų sumą – 13 496,29 Eur, kuriuos pasiėmė išeidamas iš namų atsakovas, todėl ieškovei turėtų tekti 6 748,15 Eur šios sumos. Ieškovė grąžino K. R. bendros skolos – 22 958,60 Eur, todėl atsakovas turi kompensuoti ieškovei ½ dalį grąžintos skolos, t. y. 11 479,30 Eur. Likusi negrąžinta skolos dalis – 8 899,60 Eur turėtų būti pripažinta bendra ieškovės ir atsakovo prievole;

9436.8.

95teismas turėtų ieškovei natūra priteisti ūkinį pastatą, unikalus Nr., ( - ), automobilį VW Golf, šaldytuvą RL55VQBS1/XEO, o atsakovui priteisti 100 vienetų UAB „Intertyres“ akcijų, automobilio Ford Galaxy vertę. Sudarius dalintino turto balansą pagal ieškovės reikalavimus, atsakovas turėtų kompensuoti ieškovei 17 033,20 Eur;

9636.9.

97teismas nepagrįstai ir neteisėtai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą. Neaišku ir nesuprantama, kaip ir kodėl nustatyta, kad ieškovės turtiniai reikalavimai tenkinti 11,07 proc., o atsakovo 17,75 proc., todėl toks bylinėjimosi išlaidų padalijimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Teismų praktikoje pažymėta, kad teismų išvados dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies turit būti motyvuotos. Taigi, nepagrįstai ir neteisingai nustatytos ieškovei priteistinų iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų suma bei iš atsakovo ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma. Teismas be pagrindo priteisė iš ieškovės atsakovui jo patirtas išlaidas ekspertizei, nors pats atsakovas priešieškinyje prašė priteisti tik ½ šių išlaidų.

9837.

99A. V. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą dalyje: 1) priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukrų M. P. ir K. P. išlaikymui periodinėmis išmokomis kiekvienai po 145 Eur kiekvieną mėnesį iki dukrų pilnametystės, indeksuojant šią sumą įstatymų nustatyta tvarka, išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis valdyti paskirti ieškovę; 2) panaikinti sprendimą priteisti iš atsakovo nepilnametėms dukroms 4 800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 3) nekilnojamus daiktus ( - ): 1. rekonstruotą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ); 2. žemės sklypą, 0,53 ha. ploto, unikalus numeris ( - ), su tvora, šuns voljerų ir malkine, pripažinti bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe; 4) po santuokos nutraukimo atsakovui nuosavybės teise priteistini nekilnojami daiktai ( - ) 1. ½ rekonstruoto gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ); 2. ½ žemės sklypo, 0,53 ha. ploto, unikalus numeris ( - ), su tvora, šuns voljerų ir malkine; 5) po santuokos nutraukimo ieškovei nuosavybės teise priteistini nekilnojami daiktai ( - ) 1. ½ rekonstruoto gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ); 2. ½ žemės sklypo, 0,53 ha. ploto, unikalus numeris ( - ), su tvora, šuns voljerų ir malkine; 6) kilnojamus daiktus: televizorių UE55ES7000SXXH ir 3D akinius įvertinti 1 672,64 Eur, o šaldytuvą RL55VQBS1/XEO, įvertinti 811,59 Eur ir atitinkamai ieškovės atsakovui priteisti 1 242,12 Eur kompensaciją už jai tenkantį didesnės vertės turtą; 7) priteisti iš ieškovės 5 % dydžio metines procesines palūkanas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovo naudai; 8) kreditorinius įsipareigojimus P. P. pagal 2014-05-28 Skolų suderinimo sutartį (aktą) Nr. 2014/05/28 po santuokos nutraukimo palikti bendra ieškovės ir atsakovo prievole; 9) kreditorinius įsipareigojimus K. R., pagal 2011-10-04 dokumentą, įvardijamu paprastuoju vekseliu, po santuokos nutraukimo nemodifikuoti ir palikti asmenine ieškovės prievole; 10) atidėti likusio žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo; 11) priteisti atsakovui iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10037.1.

101abiems šalių vaikams priteistas po 300 Eur išlaikymas kas mėnesį periodinėmis išmokomis yra nepagrįstas, toks išlaikymo priteisimas prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms ir kasacinio teismo praktikai, nes teismas nemotyvuotai iš atsakovo priteisė išlaikymą, viršijantį vidutinę Lietuvos atlyginimo dalį. Nustatant išlaikymą būtina atsižvelgti į aplinkybę, jog ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra ženkliai didesnis nei atsakovo, ieškovė gyvena atsakovo pastatytame name, į kurio statybą buvo investuotos visos atsakovo santaupos ir darbas. Vaikai neturi specialiųjų poreikių, ypatingų išlaidų jų išlaikymui skirti nėra būtina, todėl yra pagrindas vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nustatyti vaikui išlaikymui vienos minimalios mėnesinės algos vertinimo kriterijų. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, iš atsakovo kiekvienai dukrai priteistina po 145 Eur išlaikymas;

10237.2.

103ieškovė tik deklaratyviai nurodė, jog atsakovas neteikė išlaikymo vaikams, bet šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, tuo tarpu atsakovas pateikė teismui įrodymus apie teiktą išlaikymą, tačiau teismas buvo šališkas ir vertino, kad atsakovas neįrodė išlaikymo teikimo aplinkybių. Teismo sprendimas šioje dalyje ir ieškovės reikalavimų tenkinimas yra nepagrįstas, o sprendimas priimtas neįvertinus pateiktų įrodymų ir neatsižvelgus į nustatytą teisinį reglamentavimą. Byloje nėra įrodyta, kad iki bylos iškėlimo atsakovas neteikė vaikams išlaikymo. Ieškovės gaunamas atlyginimas yra bendroji šalių nuosavybė, sutuoktinių turto dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, atsakovas iš ieškovės neprašė priteisti pusės jos gaunamo darbo užmokesčio, nes vertino, jog šią sumą ieškovė skiria vaikų išlaikymui;

10437.3.

105kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo sprendimu nustatytina tik skyrium gyvenančio tėvo (motinos), o ne tėvo (motinos), su kuriuo teismo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, bendravimo su vaiku tvarka, todėl sprendimo nuostatos ta apimtimi, kuria patvirtinta ir ieškovės bendravimo su vaikais tvarka švenčių dienomis, yra perteklinės;

10637.4.

107teismas paviršutiniškai ištyrė šalių įrodymus dėl turto pagerinimo, nes privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kiek į turto pagerinimą investuota pinigų ir atitinkamai darbo, nes teisme nustatyta, kad visi pagerinimai atlikti atsakovo ir jo artimųjų darbu. Ieškovė ir atsakovas santuokos metu iš darbinių santykių 2008-2012 m. gavo 56 651,51 Eur, atsakovas pardavė parduotą butą ( - ) už 17 760,00 Lt. Taigi, į bendrą turtą buvo investuota 55 000 Eur ieškovės ir atsakovo bendrų lėšų. Tą pripažįsta ir ieškovė, ieškinyje nurodydama, kad rekonstruoto pastato vertė 180 000 Lt;

10837.5.

109šalys bendromis lėšomis ir darbu iš esmės pagerino ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), namo rekonstrukcijai statybos leidimas nebūtinas, jis rekonstruotas nepažeidžiant nustatyto teisinio reglamentavimo, nes namas priskiriamas nesudėtingų, iki 80 kv. m, pastatų kategorijai. Šis namas atsakovo darbu ir pinigais buvo išardytas, pašalintos senos supuvusios medinės konstrukcijos, jos pakeistos nauja mediena, padaryta nauja perdanga, stogas ir iš statybose buvusių plytų sumūrytos naujos sienos. Šiai rekonstrukcijai atsakovas papildomai pirko cementą, vinių, varžtų ir kitų būtinų detalių, išardymui ir statybos medžiagų vežimui naudota atsakovo tėvo technika. Statinių rekonstrukcijos ir žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), tvarkymo metu panaikintas kiemo rūsys, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypas aptvertas nauja tvora su šuns voljeru ir pamatais. Taigi, liko tokie nekilnojamo turto vienetai: žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), du rekonstruoti pastatai (gyvenamas namas, unikalus Nr. ( - ), ir iš ūkinio pastato pastatytas gyvenamas namas, unikalus Nr. ( - )), nenaudojamas šulinys bei tvora su šuns voljeru ir už tvoros esanti malkinė, kurie kaip statiniai neregistruoti. Būtent šis turtas ir privalo būti vertinamas kompleksiškai, sprendžiamas klausimą dėl jo pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Atlikęs turto pagerinimo preliminarius skaičiavimus, atsakovas nustatė, kad viso išleista apie 77 000 Eur. Į šią sumą atsakovas įtraukė faktiškai patirtas išlaidas perkant statybines, santechnikos, šildymo ir elektros instaliacijos medžiagas, įmontuotus baldus ir buitinę techniką. Mediena neįskaičiuota, nes paimta iš tėvo turto, statybinių įrankių, kuro, ūkio technikos naudojimas ir atsakovo bei šeimos narių darbas taip pat neįskaičiuotas, nes turtas buvo pagerintas ūkio būdu, dėl to statybos tapo daug pigesnės, nei samdant rangovą. Teismas nepagrįstai sprendė, jog išlaidų faktas savaime nereiškia turto pagerinimo, ir ne kiekvienas pagerinimas didina turto vertę, nes visi statiniai ant žemės sklypo, yra to sklypo priklausiniai (tiek įregistruoti, tiek ir neįregistruoti), statinių buvimas ant žemės sklypo daro įtaką to sklypo teisiniam statusui, atitinkamai keičiasi sklypo vertė ir pagerintas sklypas gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sutvarkant žemės sklypą ir rekonstruojant pastatus atsakovui padėjo jo giminės, ieškovė ir jos šeimos nariai prie statybų neprisidėjo. Visi atlikti pastatų rekonstrukcijos darbai buvo esminiai, žemės sklypas pertvarkytas iš pagrindų, išvalytas, išlygintas, jame panaikinti nereikalingi medžiai, krūmai, statiniai (rūsys), išvežtos šiukšlės bei šio sklypo apie 0,40 ha. aptverta aukšta tvora su pamatais, įrengti vartai, malkinė ir didelis šuns voljeras, rekonstruoti likę pastatai, todėl kadangi sklypas iš esmės pertvarkytas ir sukurta jo nauja, geresnė kokybė. Taigi, teismas privalėjo visą turtą ( - )., pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti natūra lygiomis dalimis. Jeigu teismas vis dėlto spręstų, kad žemės sklypas nėra pagerintas iš esmės, tai teismui neužkerta kelio tvorą, šuns voljerą ir malkinę pripažinti bendrąja jungtinę šalių nuosavybe, ir atitinkamai ½ dalį priteisti atsakovui. Leidimas malkinei bei šuns voljerui statyti neprivalomas, todėl teismas turėjo pagrindą šiuos statinius pripažinti bendrąja jungtinę šalių nuosavybe, ir atitinkamai ½ dalį priteisti atsakovui;

11037.6.

111tiek ginčo televizorius, tiek ir šaldytuvas, bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, t. y. bylos iškėlimo metu 2013-11-29, dar nebuvo nuvertėję, jie buvo nauji, galiojo įstatymo suteikta garantija, todėl nėra pagrindo spręsti, kad turtas būtų tiek nuvertėjęs. Taigi, teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į CK 3.119 str. normą ir nesivadovavo kasacinio teismo praktika dėl dalintino kilnojamojo turto vertės nustatymo. Teismas netinkamai įvertino televizorių ir šaldytuvą, klaidingai sudarė dalintino turto balansą, taigi, priėmė nepagrįstą sprendimą. Televizorius UE55ES7000SXXH vertintinas 1 672,64 Eur, o šaldytuvas RL55VQBS1/XEO, 811,59 Eur;

11237.7.

113byloje nenustatyta, kad galimai pasiskolinti iš K. R. pinigai buvo panaudoti ieškovės ir atsakovo turto pagerinimui, nors ieškovė privalėjo įrodyti, kad šis sandoris sudarytas šeimos interesais, bet tokių įrodymų teismui nepateikė. Teismas iš esmės be motyvų, netirinat atsakovo pateiktų teisinių ir faktinių argumentų, nusprendė prievolę K. R. pagal 2011-10-04 neprotestuotiną vekselį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, t. y. teismas iš esmės modifikavo pagal vekselį nurodytus teisinius santykius, kadangi vekselį atsakovas pasirašė kaip laiduotojas, o ne kaip bendraskolis. Teismas nevertino, kad atsakovas nurodytų pinigų negavo, o ar juos gavo ir kiek jų gavo, kur panaudojo ieškovė, atsakovas nežino. Įstatymas numato, kad jeigu paskola viršija 3 000 Eur ir vykdoma grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos, todėl 2015-01-28 ieškovės ir I. K. pasirašytas paskolos raštelis dėl 14 000 Eur paskolos, nesilaikant įstatymo nustatytos formos reikalavimų suteikia pagrindą abejonėms dėl tokio sandorio realumo. Ieškovė šios bylos nagrinėjimo metu duodama paaiškinimus nurodė, kad buvo sudariusi apsimestinius sandorius. Taigi, teismas nepagrįstai pripažino, kad vekselis K. R. yra realus, kad pinigai buvo perduoti bei panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Pažymėjo, jog turto pagerinimų, išskyrus tuos, kuriuos atliko atsakovas, daugiau nebuvo, nors jei K. R. suteikė ieškovei 100 000 Lt paskolą, tai turėjo atsispindėti tiek turte, tiek dokumentuose. Be to, turtas jau iš esmės buvo pagerintas, visi darbai beveik baigti, todėl skolintis tokią pinigų sumą nebuvo pagrindo. Vekselio gavėja K. R. teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė į ieškovę dėl paskolos grąžinimo, nepateikė atsakovui, kaip laiduotojui, reikalavimo įvykdyti prievolę, pagal šį vekselį nėra gautas vykdomasis įrašas. Atsakovo, kaip laiduotojo prievolė pagal minėtą vekselį pasibaigė 2014-01-04, nes kreditorė per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškė atsakovui reikalavimų. Laidavimas pagal šį vekselį pripažintinas pasibaigusiu. Dėl nurodytų aplinkybių prievolė pagal šį vekselį negali būti pripažinta solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, ji pripažintina asmenine ieškovės prievole;

11437.8.

115kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog faktas, kad paskolos raštelis surašytas vėliau, nei perduoti pinigai, savaime nepatvirtina, kad paskolos sandoris nebuvo sudarytas ar kad, kaip jis yra tariamas, t. y. sudarytas tik dėl akių (nesiekiant sukurti teisinių pasekmių). Sprendžiant dėl P. P. suteiktos paskolos, svarbu, kad ji buvo ir dėl jos grąžinimo susitarta po to kai pinigai buvo perduoti. Įstatymas ir teismų praktika nenustato terminų, kada tokia sutartis gali būti sudaryta, todėl pirmos instancijos teismo argumentai dėl skolos P. P. yra teisiškai klaidingi ir neatitinka paskolos sutarties fakto. 2014-08-28 skolų suderinimo sutartimi tik patvirtintas ankstesnių paskolų, suteiktų smulkiomis sumomis, paskolos faktas ir nustatyta kada paskola bus grąžinta. Atsakovas, skirtingai nei ieškovė, neketino slėpti paskolos faktų ir apie tai tinkamai pranešė VMI, o trečiasis asmuo P. P. paskolos suteikimo galimybę teisme pagrindė rašytiniais įrodymais. Byloje nustatyta, kad ginčo turto pagerinimas nėra užbaigtas, o paskolos buvo teikiamos būtent šioms statyboms ir dėl grąžinimo termino susitarta nebuvo, t. y. paskola buvo pagal pareikalavimą. Jeigu statybos vyktų ir toliau - tai P. P. dar paskolintų pinigų, tačiau paaiškėjus, jog tarp šalių taikos nebus ir statybos nebebus vykdomos, atsirado pagrindas grąžinti paskolas, todėl P. P. sumokėtos lėšos laikytinos skola;

11637.9.

117teismas nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo iš ieškovės, nes įstatyme nėra normos, kuri nustatytų, kad palūkanų išieškojimas šeimos teisėje nėra numatytas - jeigu tokia norma CK būtų numatyta, tai teismas privalėjo ją taikyti ir nurodyti teismo sprendime. Tiek pagal nustatyta teisinį reglamentavimą, tiek ir pagal aktualią teismų praktiką įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl kompensacijos priteisimo dalijant santuokinį turtą ir (ar) prievoles bylos šalims sukuria prievolinius teisinius santykius: šiuo atveju ieškovė įgyja piniginę prievolę išmokėti teismo nustatyto dydžio sumą atsakovui sprendimui įsiteisėjus. Teismo sprendimui įsiteisėjus ieškovė turės įvykdyti prievolę atsakovui, todėl procesinės palūkanos numatytos už prievolių nevykdymą ir skirtos atsakovo galimų turtinių praradimų kompensavimui bei skatins ieškovę greičiau įvykdyti prievolę.

11838.

119A. V. P. atsiliepimu prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12038.1.

121teismas pagrįstai šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas iš esmės nepažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigų, buvo lojalus ieškovei, rėmė ją moraliai, rūpinosi vaikais, veikė atsižvelgdamas į šeimos interesus. Atsakovas pats atliko namo statybos darbus, tačiau ieškovė vis delsė šį turtą įregistruoti kaip šalių bendrą turtą, dėl to tarp šalių kildavo konfliktai. Ieškovė klaidino teismą nurodydama, kad dalintinas tik ūkinis pastatas, o ne iš jo rekonstruotas namas ir visi kiti nekilnojamieji daiktai, kurio vertė neatitinka realios tokio daikto vertės. Baigus statybos darbus bei pradėjus gyventi naujame name, atsakovas buvo nepagrįstai ieškovės apkaltintas neištikimybe, nuolat be priežasčių sukeldavo konfliktus, kvietė į namus policiją bei nepagrįstai kaltino atsakovą vagystėmis. Dėl tokio ieškovės elgesio atsakovas buvo priverstas išsikraustyti iš šeimos namų. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovė apgaudinėjo atsakovą, sudarydama neaiškius paskolų sandorius. Ieškovei yra žinoma, kad santuokoje įgytas dalintinas turtas yra įgytas atsakovo tėvo skolintomis lėšomis. Sutuoktinės sukelta įtampa šeimos santykiuose iki faktinio santuokos iširimo, jos netinkamas elgesys tarpusavio santykių pablogėjimo metu, elgesys atsakovo ir vaikų atžvilgiu, fiktyvių paskolos sandorių sudarymas, teismo proceso vilkinimas ir noras sumažinti bei nuslėpti santuokoje įgyto turto padalinimą patvirtina, jog ieškovė nesilaikė lojalumo, savitarpio pagarbos ir pagalbos, moralinės paramos, kito sutuoktinio nuomonės paisymo pareigų, todėl visiškai pagrįsta teismo išvada, kad santuoka negali būti pripažinta iširusia tik dėl atsakovo kaltės;

12238.2.

123teismas paviršutiniškai ištyrė šalių įrodymus dėl turto pagerinimo, privalėjo atkreipti dėmesį kiek į turto pagerinimą investuota pinigų ir darbo, nes teisme nustatyta, jog visi pagerinimai atlikti atsakovo ir jo artimųjų giminaičių darbu. Į bylą pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad 2008-2012 metais šalys iš darbinių santykių buvo gavę 56 651,51 Eur, atsakovas pardavė butą, adresu ( - ) už 17 760 Lt. Atsakovo vertinimu, turto pagerinimui buvo investuota 55 000 Eur sutuoktinių bendrų lėšų, netiesiogiai šias aplinkybes pripažino ir ieškovė, ieškinyje nurodydama, kad rekonstruoto pastato vertė yra 180 000 Lt;

12438.3.

125ieškovė ginčo pastatą įregistravo tik 2016-09-13, t. y. po teismo sprendimo priėmimo. Šio pastato turto vertinimas rinkos kainomis atliktas nebuvo, turto vertė nurodyta vadovaujantis masiniu vertinimu ir atsižvelgus į ankstesnę šio nekilnojamojo daikto vertę, neatsižvelgus į esamus pagerinimus. Nagrinėjant bylą, šalys sutarė, kad ginčo pastatas buvo pagerintas bendromis lėšomis ir atsakovo darbu, ieškovė pati nurodė, kad ginčo pastato vertė yra 180 000 Lt, siekia prisiteisti 110 000 Lt skolą pagal vekselį, nurodydama, kad šie pinigai buvo panaudoti pastatui rekonstruoti. Įvertinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad šiuo metu pastato vertė yra ženkliai didesnė nei šiuo metu nurodo ieškovė, todėl nėra pagrindo vadovautis registro išraše nurodyta verte. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo keisti pirmos instancijos teismo sprendimą ir tenkinti ieškovės prašymą dėl daikto vertės nustatymo ir jai didesnės vertės turto bei kompensacijos priteisimo;

12638.4.

127byla pirmos instancijos teisme buvo nagrinėjama 3 metus, ieškovė galėjo pasinaudoti teise pateikti įrodymus dėl automobilio Ford Galaxy vertės, todėl ieškovės pateiktus įrodymus dėl šio automobilio vertės teismas privalo atsisakyti priimti. Minėtas automobilis buvo parduotas už 600 Lt, jo pirkimo-pardavimo sutartis nenuginčyta, todėl teismas, apskaičiuodamas kompensaciją pagrįstai vadovavosi paskutinio sandorio metu nurodyta verte;

12838.5.

129televizorius bei šaldytuvas, kuriuos prašė padalinti atsakovas, bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje 2013-11-29, t. y. bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dieną, nebuvo nuvertėję, jie buvo nauji, jiems galiojo įstatymo suteikta garantija, todėl turtas negalėjo nuvertėti tiek, kiek nurodo ieškovė. Apeliaciniu skundu ieškovė kelia naujus reikalavimus – dalį turto, t. y. televizorių su akiniais, pripažinti vaikų nuosavybe, nurodydama, kad turtą neva padovanojo jos mama. Įstatymas numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl šis ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas. Šiais daiktais naudojasi ieškovė, jie buvo pirkti už sutuoktinių bendras lėšas;

13038.6.

131atsakovas apie 46 000 Lt sumos grynais pinigais buvimą namuose nežinojo ir jų neėmė, ikiteisminis tyrimas pagal ieškovės pareiškimą buvo nutrauktas. Ieškovė išgrynindavo pinigus iš sąskaitos, tačiau jie buvo naudojami statyboms, šeimos poreikiams tenkinti;

13238.7.

133atsakovas nieko nežinojo apie A. K. paskolą ieškovei, įrodymų, kad ši paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, ieškovė nepateikė. Atsakovas pateikė į bylą duomenis, jog ieškovė finansiškai rėmė savo motiną, todėl abejotina, kad ieškovės nurodoma 1178 Eur paskola buvo jai suteikta. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šios paskolos pripažinti bendra sutuoktinių prievole, nėra teisinio pagrindo;

13438.8.

135atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad nėra pagrindo laikyti K. R. suteiktą paskolą ieškovės asmenine prievole. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir neatsižvelgė į suformuotą teismo praktiką. Byloje nenustatyta, kad galimai iš K. R. pasiskolinti pinigai buvo panaudoti turto pagerinimui, nors ieškovė privalėjo įrodyti, jog šis sandoris buvo sudarytas šeimos interesais. Teismas iš esmės be motyvų, netirdamas atsakovo pateiktų argumentų, prievolę K. R. modifikavo, nes vekselį atsakovas pasirašė kaip laiduotojas, o ne kaip bendraskolininkas. Teismas nevertino, jog vekselyje nurodytų pinigų atsakovas negavo, nežino kiek ir ar iš viso jų gavo ieškovė, kur ir kokiam tikslui jie buvo panaudoti. Įstatymas numato, kad jeigu paskola viršija 3000 Eur ir vykdoma grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos, todėl 2015-01-28 ieškovės ir I. K. pasirašytas paskolos raštelis dėl 14 000 Eur paskolos, nesilaikant įstatymo nustatytos formos reikalavimų suteikia pagrindą abejonėms dėl tokio sandorio realumo. Ieškovė šios bylos nagrinėjimo metu duodama paaiškinimus nurodė, kad buvo sudariusi apsimestinius sandorius. Taigi, teismas nepagrįstai pripažino, kad vekselis K. R. yra realus, kad pinigai buvo perduoti bei panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Pažymėjo, jog turto pagerinimų, išskyrus tuos, kuriuos atliko atsakovas, daugiau nebuvo, nors jei K. R. suteikė ieškovei 100 000 Lt paskolą, tai turėjo atsispindėti tiek turte, tiek dokumentuose. Be to, turtas jau iš esmės buvo pagerintas, visi darbai beveik baigti, todėl skolintis tokią pinigų sumą nebuvo pagrindo. Vekselio gavėja K. R. teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė į ieškovę dėl paskolos grąžinimo, nepateikė atsakovu, kaip laiduotojui, reikalavimo įvykdyti prievolę, pagal šį vekselį nėra gautas vykdomasis įrašas. Atsakovo, kaip laiduotojo prievolė pagal minėtą vekselį pasibaigė 2014-01-04, nes kreditorė per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškė atsakovui reikalavimų. Laidavimas pagal šį vekselį pripažintinas pasibaigusiu. Dėl nurodytų aplinkybių prievolė pagal šį vekselį negali būti pripažinta solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, ji pripažintina asmenine ieškovės prievole;

13639.

137I. R. P. pateiktu atsiliepimu prašė atsakovo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti pateiktus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13839.1.

139teismas išlaikymą iš atsakovo priteisė atsižvelgdamas ir įvertindamas visas bylos aplinkybes, priteisė nors ir per mažą, tačiau reikalingą vaikams išlaikymą. Vaikų poreikių tenkinimą patvirtina ieškovės pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad dukros K. išlaikymui reikalinga 1 017 Eur suma, o dukros M. išlaikymui reikalinga 887 Eur suma. Vaikams, atsižvelgiant į jų gebėjimus ir norus turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti papildomuose užsiėmimuose, renginiuose. Visapusiškam vaikų lavinimui būtina, kad dukros lankytų įvairius būrelius. Dukroms taip pat reikalingos odontologo paslaugos, be to, kuo didesnis asmenų skaičius gyvena ir naudojasi būstu, tuo didesnės ir būsto išlaikymo išlaidos. Ši teismo sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisinga. Apelianto teiginiai, kad vaikai neturi specialių poreikių, nepaneigia patiriamų ir būtinų išlaidų vaikų išlaikymui dydžio. D. K. nustatyta plokščiapadystė, jai reikalinga speciali avalynė, jos stuburas iškrypęs, todėl būtini specialūs pratimai, kurie atliekami lankant užsiėmimus. Apelianto prašoma nustatyti išlaikymo suma yra akivaizdžiai per maža. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų vaikų išlaikymo išlaidų, taigi, pripažino jų realumą ir būtinumą. Atsakovas turi pakankamai pajamų priteistoms išlaikymo išlaidoms mokėti. Atsakovas dirba tokį darbą, kuriame yra užimtas tik kas ketvirtą parą, tad likęs laikas gali būti skiriamas didesnėms pajamoms gauti. Taip pat nepaneigta galimybė, kad atsakovas gauna pajamas iš kilnojamojo turto – automobilių, priekabų ir kt. pardavimo. Įstatymas numato, jog abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai;

14039.2.

141atsakovas nepateikė įrodymų apie lėšų vaikų išlaikymui skyrimą iki ieškinio teismui pateikimo, nors pripažįsta tą faktą, kad nuo 2013-02-17 gyvena atskirai nuo vaikų. Gyvendamas atskirai atsakovas neteikė vaikams išlaikymo. Tik teismui nustačius pareigą mokėti išlaikymą, atsakovas pradėjo jį teikti dukroms. Nepagrįsti nei neturintys įtakos išlaikymo skolos dydžiui yra skundo teiginiai, jog vaikai per atostogas gyveno su atsakovu;

14239.3.

143gyvenamasis namas ir žemės sklypas yra ieškovės asmenine nuosavybė įgyta dovanojimo sutarties pagrindu, todėl atsakovas neturi teisės pretenduoti į ieškovės asmeninį turtą, jei neįrodo, kad šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad žemės sklypas ar gyvenamasis buvo iš esmės pagerintas jo darbu santuokos metu. Teismas pagrįstai šioje dalyje konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog bendromis lėšomis ar darbu buvo rekonstruotas gyvenamasis namas. Ieškovė niekada nepripažino, jog šis namas yra pagerintas, atsakovo išdėstyti paaiškinimai šių aplinkybių taip pat nepatvirtina. Atsakovo teiginiai, jog šis namas buvo rekonstruotas yra nepagrįsti, priešingai, šis namas apardytas ir apgriuvęs. Tą patvirtina atsakovo pateiktos nuotraukos bei ekspertizės aktas. Be to, paties atsakovo pozicija dėl šio gyvenamojo namo taip pat yra prieštaringa, nes dalyje procesinių dokumentų atsakovas nurodo, jog tvarkė tik ūkinį pastatą. Tvora, malkinė, šuns voljeras yra daiktai, kurie neturi jokios įtakos žemės sklypo vertei, be jų žemės sklypas gali būti naudojamas pagal paskirtį ir nebus pripažintas nevisaverčiu. Žemės sklypas nebuvo pertvarkytas iš pagrindų, o kelių nereikalingų medžių ir krūmų iškirtimas esminės įtakos jo pagerinimui neturėjo. Atsakovas neįrodė jokių esminių žemės sklypo pagerinimų, kurie iš esmės pakeistų šio žemės sklypo vertę, atsakovas nenurodo kaip pasikeitė sklypo vertė po tariamai atliktų tvarkymo darbų. Byloje nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti žemės sklypą pagerintu iš esmės. Atsakovo prašoma pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe malkinė iš tikrųjų tėra laikinai įrengta stoginė, ji sukalta iš įvairių medienos atliekų, šuns voljeras taip pat yra laikinas. Tvora, malkinė, šuns voljeras yra antraeiliai daiktai, nes juos sieja funkcinis ryšys su pagrindiniu daiktu, jie yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. 7998-5014-2004, priklausiniai, juos ištinka pagrindinio daikto likimas. Tiek žemės sklypas, tiek gyvenamasis namas yra ieškovės asmeninė nuosavybė, todėl visi antraeiliai daiktai privalo priklausyti ieškovei;

14439.4.

145dalintini kilnojamieji daiktai įsigyti 2011 - 2012 metais, todėl akivaizdu, jog šie daiktai nėra nauji ir jų vertė negali būti kaip naujų daiktų. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog šie daiktai nėra nauji ir negali būti vertinami jų įsigijimo kainomis. Kitokio jų kainos pagrindimo atsakovas nepateikė, todėl teismo nustatytos vertės yra teisingos, atsakovo reikalaujama kompensacija negali būti nustatoma. Be to, ieškovė nurodė, kad televizorius buvo dovana vaikams, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą dėl šių kilnojamųjų daiktų įvertinimo ir kompensacijos priteisimo;

14639.5.

147atsakovas procesiniuose dokumentuose, pasisakydamas dėl kreditorinių įsipareigojimų P. P., pateikia prieštaringus paaiškinimus. Atsakovo teismui pateikta 2014-05-28 skolų suderinimo sutartis negali būti pripažįstama paskolos sutartimi, nes ji sudaryta po 7 metų nuo tariamo paskolos sumų davimo. Ieškovei nebuvo žinoma, kad P. P. skolina jų šeimai kokias nors pinigų sumas. Sutartyje numatyta, kad pirmos pinigų sumos atsakovui buvo duotos 2007-02-21 ir buvo skirtos namo sutvarkymui, nors ieškovei žemės sklypas su statiniais padovanotas tik 2008-04-04, ūkinio pastato stogo tvarkymo darbai buvo atliekami 2009 m. rudenį, žemės sklypo tvarkymo darbai – 2012 m. gegužę. Tai patvirtina, kad pinigai skolinami nebuvo, o skolų suderinimo sutartis surašyta fiktyviai. Be to, nėra jokių įrodymų, kad šie pinigai panaudoti turto pagerinimui. Pats P. P. paaiškino, kad duotas pinigų sumas nuspręsta laikyti skola po skyrybų bylos pradžios. Negali būti pripažinta paskola tai, kas pinigų davimo metu nebuvo laikoma paskola. Nagrinėjamu atveju buvo ne paskola, o dovanojimas, nes pinigų davimo momentu nebuvo pinigų gavėjo įsipareigojimo juos grąžinti;

14839.6.

149atsakovo pozicija dėl kreditorinių įsipareigojimų K. R. yra nenuosekli, paaiškinimai nelogiški ir neteisingi. Nepagrįstas apelianto teiginys, jog iki paskolos iš K. R. gavimo, esminiai turto pagerinimo darbai buvo atlikti, nes nebuvo baigta ūkinio pastato išorės bei vidaus apdaila, vidaus įrengimas. Užrašuose prie atsakovo pateiktų nuotraukų nurodyta, kad ūkinio pastato išorės apdaila vykdoma 2011-10-25, teritorijos tvarkymas 2012-05-25 ir kt., t. y. kaip tik tuo metu, kai buvo gauta ginčo paskola. Visa prievolės K. R. suma turėjo būti įtraukta į turto balansą, numatant jos apmokėjimą iš santuokoje įgyto turto, todėl teismas pagrįstai pripažino prievolę bendra šalių prievole;

15039.7.

151teismo sprendime, pasisakant dėl palūkanų priteisimo, aiškiai ir teisingai nurodoma, kad nėra jokio teisinio pagrindo priteisti tokias palūkanas nuo kompensacijos sumos. Kita vertus, ieškovė mano, kad jokia kompensacija atsakovui neturi būti priteista, todėl ir šis atsakovo reikalavimas yra nepagrįstas.

15240.

153Trečiasis asmuo P. P. atsiliepimu į V. P. apeliacinį skundą prašo V. P. apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15440.1.

155teismas pagrįstai sprendė nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė nebuvo sąžininga nei savo, nei trečiojo asmens šeimos atžvilgiu. Ieškovė yra impulsyvaus charakterio ir dažnai be rimto pagrindo tiek trečiojo asmens, tiek nepilnamečių vaikų ir kitų asmenų akivaizdoje pradėdavo nereikalingus barnius su atsakovu, todėl pagrįstas atsakovo argumentas, kad būtent ieškovės šeimoje sukelta įtampa, sutuoktinės netinkamas elgesys tarpusavio santykių pablogėjimo metu, elgesys sutuoktinio ir vaikų atžvilgiu, fiktyvių paskolos sandorių sudarymas, teismo proceso vilkinimas ir noras sumažinti ir nuslėpti santuokoje įgyto turto padidinimą, atspindi, kad ieškovė nesilaikė lojalumo, savitarpio pagarbos ir pagalbos, moralinės paramos, kito sutuoktinio nuomonės paisymo pareigų;

15640.2.

157teismo argumentai dėl trečiojo asmens P. P. skolos yra teisiškai klaidingi ir neatitinka paskolos sutarties fakto, nes faktas, kad paskolos raštelis surašytas vėliau, nei perduoti pinigai, savaime nepatvirtina, kad paskolos sandoris nebuvo sudarytas ar kad jis yra tariamas. Nagrinėjamu atveju svarbu, kad paskola buvo suteikta ir dėl jos grąžinimo susitarta po to kai pinigai buvo perduoti. Be to, 2014-08-28 skolų suderinimo sutartimi tik patvirtintas ankstesnių paskolų, suteiktų smulkiomis sumomis, paskolos faktas ir nustatyta, kada paskola turi būti grąžinta. Apie minėtas paskolas trečiasis asmuo pranešė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Byloje esantys duomenys bei liudytojų parodymai patvirtina, kad P. P. prisidėjo prie ginčo namo statybų. Jei statybos vyktų ir toliau, trečiasis asmuo ir toliau teiktų paskolas šalims, tačiau paaiškėjus, kad tarp šalių taikos nebus, atsirado pagrindas grąžinti suteiktas paskolas;

15840.3.

159teismas netinkamai taikė CK 3.90 straipsnio normas, nevertino Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, statybos techninių reglamentų nuostatų, nesivadovavo kasacinio teismo praktika ir paviršutiniškai įvertino pateiktus įrodymus. Visi nekilnojamieji daiktai, esantys adresu ( - ), privalėjo būti pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes nekilnojamieji daiktai santuokos metu buvo pagerinti atsakovo ir jo šeimos narių darbu, trečiojo asmens pinigais, įrankiais ir technika. Dėl atliktų esminių turto pagerinimų žymiai išaugo nekilnojamųjų daiktų kokybė ir vertė. Buvo rekonstruotas gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, žemės sklypas pertvarkytas iš pagrindų, jis aptvertas tvora su pamatais, įrengti vartai, malkinė ir didelis šuns voljeras, rekonstruoti likę pastatai, t. y. sklypo sutvarkymo ypatumai nulėmė tiek sklypo, tiek ant jo esančių kitų nekilnojamųjų daiktų vertės pokytį. Atsižvelgdamas į ieškovės netinkamą elgesį proceso metu, teismas, matydamas esminius turto pagerinimus, privalėjo visus nekilnojamuosius daiktus, esančius ( - ), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei turtą priteisti natūra, nes pati ieškovė dėjo visas pastangas, kad nekilnojamieji daiktai nebūtų įregistruoti viešajame registre ir tinkamai įvertinti. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybes teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita.

16041.

161Trečiasis asmuo K. R. pateiktu atsiliepimu su atsakovo V. P. apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovei ir atsakovui paskolino 110 000 Lt, todėl skola yra abiejų, t. y. tiek ieškovės, tiek atsakovo, atsakomybė. Pinigai buvo skolinami pastato remontui, gavusios pinigus, šalys padėjo vidaus darbus.

162IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

16342.

164Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas.

16543.

166Remiantis CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio „Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės“ normomis, santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo ieškovė grindė fizinio smurto jos atžvilgiu naudojimu, taip pat atsakovo neištikimybe, gi, atsakovas priešieškinyje teigė, kad ieškovė jį nepagrįstai apkaltino neištikimybe, nuolat ir be priežasčių į namus kvietė policiją, dėl ko buvo priverstas išsikelti iš šeimos namų.

16744.

168Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirūpina (Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalis). Taigi, ieškovė santuokos iširimą sieja su įstatyminėmis prezumpcijomis. Įrodžius šioje teisės normoje nurodytų faktinių aplinkybių egzistavimą, gali būti preziumuojamas santuokos iširimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Pagal įstatymą preziumuojamų aplinkybių įrodinėti nereikia (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tai reiškia, kad nustačius bent vienos iš Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalies numatytų aplinkybių egzistavimo faktą, nereikia įrodinėti, kad tai buvo santuokos iširimo priežastimi; įstatyminės prezumpcijos gali būti paneigtos, o tai reiškia, kad kita šalis, atsikertanti į tokio pobūdžio prezumpciją, turi įrodyti ne tik tai, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė tam tikras savo pareigas, bet ir tai, jog dėl tokio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu, t. y. kad santuokos iširimo priežastis buvusi visiškai kita. Žiauraus elgesio su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais faktas, kuriuo buvo grindžiamas ieškinio reikalavimas, priskiriamas prie sutuoktinių kaltės prezumpcijų, todėl pakanka įrodyti tokių aplinkybių egzistavimą ir tai gali būti pagrindas konstatuoti vienos iš šalių kaltę dėl santuokos iširimo. Taigi, vertinant teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą santuokos iširimo priežasčių aspektu, aktualus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių ieškovės nurodomas aplinkybes patikimumas bei jų pakankamumas.

16945.

170Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje esanti medžiaga nepatvirtina aiškios vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Ieškovė paaiškino, jog su atsakovu negalėjo daugiau gyventi dėl psichologinės įtampos, įžeidinėjimų, nepagarbaus elgesio, taip pat nurodė, jog atsakovas buvo neištikimas bei naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, ir, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, konfliktų su fizinės jėgos panaudojimu neneigė ir atsakovas, tačiau būtent jis teigė, jog buvo ieškovės išprovokuotas. Be to, ieškovės teigimu, dėl netinkamo atsakovo elgesio šeimoje ne kartą buvo kviečiama policija, o atsakovo teigimu, ieškovė policiją kviesdavo nepagrįstai siekdama jį apkaltinti, ir šiems teiginiams pagrįsti, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė pateikė tik 2013-03-05 Trakų rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 10-87-AT1-111 nutraukti administracinio pažeidimo bylos teiseną, kuriame nurodyta, jog 2013-02-17 policijai nuvykus pagal iškvietimą dėl šeimyninio konflikto R. P. paaiškino, jog ji ruošiasi skirtis su vyru ir dėl to nuolat kyla barniai. Taip pat nurodyta, kad V. P. fizinio smurto nenaudojo, o policija buvo iškviesta dėl neveikiančio interneto, R. P. kaltinant sutuoktinį atjungus internetą, kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai gali būti vertinami tik kaip įrodymai apie besitęsiančią šalių konfliktinę situaciją, tačiau ne kaip įrodymas, jog egzistuoja aplinkybės, priskiriamos prie įstatyminių prezumpcijų, pripažįstamų santuokos iširimo priežastimis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog įrodymais patvirtintas ieškovės lūpos sumušimas konflikto metu yra nepateisinamas ir netoleruotinas, bei visų įrodymų kontekste gali būti vertinamas kaip žiaurus elgesys su sutuoktine, tačiau teismui įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, padaryta pagrįsta išvada, jog šalys keldamos konfliktus šeimoje, o atsakovui ginčų metu nevengiant ir fizinio smurto panaudojimo prieš sutuoktinę, bei ieškovei viešai draugų akivaizdoje užsipuolant atsakovą su kaltinimais neištikimybe neįsitikinus tokių kaltinimų nepagrįstumu, abu sutuoktiniai nesiekė tarpusavio supratimo, demonstravo nepagarbą vienas kitam. Vadinasi, kylantys konfliktai, jų aiškinimasis, tarpusavio pretenzijos ir kaltinimai neturėtų būti vertinami kaip smurtas, o greičiau kaip sutuoktinių tarpusavio pagarbos, lojalumo pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas, kurdami šeimą žinojo ar turėjo žinoti, jog gyvenant šeimoje gali kilti tam tikrų nesutarimų, nesusipratimų ir neaiškumų, todėl šeimose ypač svarbūs tolerancija pagrįstas gebėjimas kylančius nesutarimus išsiaiškinti, įvertinant abiejų sutuoktinių požiūrį į tam tikrą problemą, o ne siekiant vienam ar kitam primesti savo subjektyvų požiūrį.

17146.

172Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Civilinio kodekso normose, reglamentuojančiose sutuoktinių tarpusavio pareigas bei jų, kaip tėvų, pareigas vaikams, nėra numatytas pareigų šeimoje paskirstymas, todėl situacija, faktiškai susiklosčiusi šeimoje, kai vienas iš sutuoktinių daugiau dėmesio skiria vienų, o kitas- kitų pareigų vykdymui, negali būti vertinama kaip aplinkybė, jog sutuoktiniai (vienas ar abu) pažeidė savo pareigas. Pripažinus, jog nei vienas iš sutuoktinių neįrodė, kad egzistavo faktai, sudarantys prielaidas taikyti įstatyminę santuokos iširimo priežasčių prezumpciją, pripažįstama, jog konfliktai, kylantys tarpusavio nesupratimo pagrindu vertintini kaip abiejų sutuoktinių kaltė, iškilusius nesutarimus šalims nesiekiant spręsti geruoju, susitardami, derindami pozicijas, o kiekvienas siekdamas primesti kitam savo supratimą apie šeimos vertybes, elgesį šeimoje ir pan. Sprendžiant kaltės klausimą, esminė aplinkybė nėra tai, kas dažniau tuos konfliktus išprovokuodavo; svarbiausia tai, kaip šalys elgėsi konflikto metu. Nagrinėjamu atveju matyti, jog iškilus aštriam konfliktui, sutuoktiniai nesugebėjo rasti sąlyčio taškų šeimai išsaugoti ir tokioje situacijoje negali būti pripažįstama vieno ar kito sutuoktinio kaltė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas konstatuoti abipusę kaltę dėl santuokos iširimo (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis) ir dalyje dėl santuokos iširimo priežasčių palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punkto).

17347.

174Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo neatsižvelgė į šalių turtinę padėtį, kas yra reikšminga nustatant kiekvieno iš tėvų pareigos dydį vaiko išlaikyme konkrečia pinigų suma.

17548.

176Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametės dukros K. P., gimusi 2006-03-02, ir M. P., gim. 2011-08-23, gyvena su ieškove. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio dukroms priteisimo, nurodydama, kad tik ji iš esmės rūpinasi vaikais, jai reikia užtikrinti dukrų augimui, vystymuisi, mokymuisi ir gyvenimui reikalingas pilnavertes sąlygas, atsakovas yra darbingas, dirba ir gauna pajamas, todėl, kaip nurodė apeliantė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, teismas priteisė nors ir per mažą, tačiau reikalingą vaikams išlaikymą. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu detalizavo nepilnamečių vaikų poreikius ir nurodė, kad dukrų poreikiai su amžiumi vis didėja. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis sutinka kiekvienai dukrai mokėti po 145 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį ir nurodo, jog dukros neturi specialiųjų poreikių, ypatingų išlaidų nereikia skirti. Taip pat apelianto teigimu, ieškovės darbo užmokestis yra didesnis, ji gyvena atsakovo pastatytame name, į kurio statybą buvo investuotos visos atsakovo santaupos ir darbas.

17749.

178Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvienai dukrai po 300 Eur kas mėnesį, ir, kolegijos vertinimu, tinkamai įvertinęs nepilnamečių vaikų poreikius bei jų tėvų (šalių) turtinę padėtį.

17950.

180CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiui vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3. 192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis.

18151.

182Pirmosios instancijos teismas nustatė, kokia nepilnamečiams šalių vaikams išlaikyti per mėnesį yra reikalinga piniginė suma – 600 Eur, ir atsakovo nuomone, vaiko poreikių patenkinimo dydis nesiekia nurodytos sumos, tačiau būtent apeliantas iš esmės nepateikia jokių duomenų, paneigiančių nustatytų nepilnamečiams vaikams poreikių buvimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad dukros yra mokyklinio amžiaus, ir akivaizdu, jog su amžiumi jų poreikiai vis didėja, dėl kasdienės sveikatos būklės reikalingi vaistai, maisto papildai, dantų taisymas, korekcija bei kt. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegijos vertinimu, nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimas sudaro pirmosios instancijos teismo nustatytą piniginę sumą, todėl priteisinat išlaikymo dydį privalo orientuotis į nustatytų nepilnamečių vaikų poreikiams reikalingas išlaidas.

18352.

184Kaip jau buvo minėta, abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Geresnės turtinės padėties tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė užtikrina, jog būtų iš esmės patenkinti nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas intensyviai bendrauja su dukromis, jomis rūpinasi, užtikrina ugdymo įstaigos lankymą dukras nuvežant ir parvežant iš jos, ar kartu atostogauja ir pan. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Kolegija atsižvelgia į pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekia apie 500 Eur (atskaičius mokesčius), o ieškovės apie 1000 Eur, taip pat į tai, jog ieškovės teigimu, ji teikia vaikams nurodytą išlaikymą, ir atsakovo teigimu, kad jis taip pat teikia laikinai priteistą išlaikymą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalių teikiamas išlaikymas yra didesnis negu abiejų tėvų darbo užmokestis, ir padarė pagrįstą išvadą, kad šalys turi pajamų ir yra pajėgūs teikti teismo nustatytą išlaikymą lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas turi mokėti po 300 Eur kiekvienam nepilnamečiui vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad esant esminiams nepilnamečio vaiko poreikių ir / ar vaiko tėvų turtinės padėties pasikeitimams, išlaikymo dydis gali būti peržiūrimas iš naujo. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio teismui pateikimo datos – 2013-11-28 (CK 3.200 straipsnis).

18553.

186Nors atsakovas ir apeliaciniame skunde nurodė nesutikimo argumentus dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, patvirtinančių apie ginčo laikotarpiu jo teiktą išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CPK 178 straipsnis). Todėl ir šioje dalyje nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo.

187Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimo

18854.

189CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Spręsdamas dėl konkretaus sutuoktinių turto padalijimo būdo (turto padalijimo natūra ar viso turto priteisimo vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais), teismas kiekvienu atveju privalo išsiaiškinti sutuoktinių pageidavimus – t. y. nustatyti, ar dėl turto padalijimo būdo tarp šalių yra ginčas. Nustatęs, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo skiriasi, teismas, parinkdamas taikytiną būdą, be kita ko, turi įvertinti: 1. ar yra aplinkybių, dėl kurių turto padalijimas natūra būtų negalimas. Šios aplinkybės gali būti: a) objektyvaus pobūdžio (turto nedalumas); b) subjektyvaus pobūdžio (sutuoktinių konfliktiški santykiai, dėl kurių neįmanoma toliau bendrai naudotis turtu, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesai); 2. ar turtą priteisus vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, vienam iš sutuoktinių netektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta. Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).

19055.

191Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ); ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ir 0,53 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), su tvora, šuns voljeru bei malkine padalijimo.

19256.

193Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012, 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).

19457.

195Byloje nustatyta, kad A. K. (ieškovės motina) pagal 2008-04-04 dovanojimo sutartį Nr. JK-1965 padovanojo ieškovei 0,53 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), kiemo rūsį, unikalus Nr. ( - ), ir kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) ir šis turtas po jo įgijimo tapo ieškovės asmenine nuosavybe. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė pripažino, kad ūkinis pastatas buvo rekonstruotas į gyvenamąjį namą abiejų sutuoktinių ir jų artimųjų lėšomis bei darbu, ir sutiko, kad minėtas turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl minėto turto pripažinimo bendra jungtine nuosavybe. Taip pat pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl turto padalinimo natūra nustatė, kad ieškovė, būdama vienintele ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), savininke, po to, kai buvo legalizuota savavališka statyba, piktnaudžiavo teise, būtent vengdama įregistruoti statinį, ar objektyviai nustatytą jo baigtumo dalį, taip atimdama galimybę nustatyti tikrąją pastato vertę bei atsakovui gauti kompensaciją už realią jam priklausančio turto dalies vertę, jei būtų tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti ūkinį pastatą natūra jai. Skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėta, jog šalims pripažįstant iš esmės negalimą gyvenimą viename name, būtų pagrindas spręsti klausimą dėl rekonstruoto pastato priteisimo natūra ieškovei ir atitinkamos kompensacijos išmokėjimą atsakovui, ir tai geriausiai atitiktų šalių ir jų vaikų interesus. Teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), vertės, vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir 2014-12-09 atliktos ekspertizės aktu, bei nustatė, kad statinio vertė yra 8 109,36 Eur. Tokiu būdu teismas nustatė, kad pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės spręsti apie pagerinimais sąlygotą turto vertę ir atsakovas negautų kompensacijos už įdėtas lėšas ir darbą, ir tai prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams, iš esmės pažeistų atsakovo interesus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), padalijo šalims natūra lygiomis dalimis.

19658.

197Tačiau, kaip matyti iš apeliantės apeliacinio skundo ir pateiktų viešo registro duomenų – 2016-09-26 išrašo, ginčo pastatas, kurio unikalus Nr. ( - ), buvo įregistruotas kaip pagalbinio ūkio pastatas su gyvenamosiomis patalpomis, ir būtent ieškovei atlikus šio ginčo turto registracijos viešajame registre pakeitimus, Vilniaus apygardos teismo 2017-10-25 nutartimi buvo paskirta tiek minėto pastato, tiek ir kito nekilnojamojo turto, esančio adresu ( - ) (žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), tvoros, voljero bei malkinės) vertinimo ekspertizė (Vilniaus apygardos teismo 2018-04-19 nutartimi patikslinti ekspertui užduotini klausimai).

19859.

199Kaip minėta, tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl aplinkybės, susijusios su pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), priklausymo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovo teigimu, ir nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), bei gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), taip pat šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovas nurodo, kad viso ginčo turto pagerinimui buvo išleista apie 77 000 Eur lėšų, ir ši piniginė suma buvo panaudota perkant statybines, santechnikos, šildymo ir elektros instaliacijos medžiagas, turto pagerinimai buvo atlikti atsakovo ir jo artimų asmenų darbu. Tačiau kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir atsakovo apeliaciniam skunde nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovas neįrodė, kokią įtaką sklypo vertei turėjo krūmų iškirtimas, žemės sklypo išlyginimas, todėl atsakovo 4 000 Eur nurodytas išlaidas laikyti žemės sklypo esminio pagerinimo įrodymu nėra pagrindo, be to, ir apeliaciniame skunde apeliantas iš esmės nenurodo jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti klausimą apie šio turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Nors apeliaciniame skunde ir nurodyti duomenys apie šalių pajamas, tačiau apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog bendromis lėšomis ir darbu buvo rekonstruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), kas taip pat sudarytų pagrindą spręsti klausimą apie šio turto pripažinimo bendra jungtine nuosavybe. Be to, kaip matyti ir iš Nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizės akto Nr. DGE180718 (2018-07-18) išvados, atsakant į klausimus (3 ir 4), kokia yra vertinamo turto – gyvenamojo namo (be žemės sklypo), unikalus Nr. ( - ), šiai dienai faktiškai naudojamo kaip pagalbinio ūkio pastatas, nurodyta rinkos vertė - 4300 Eur, ir šio pastato iki rekonstrukcijos, 2007-03-22 dienai nustatyta išlaidų (kaštų) metodu rinkos vertė - 11 000 Eur. Dėl šių priežasčių atmestini apelianto apeliacinio skundo reikalavimai dėl minėto nekilnojamojo turto pripažinimo bendra jungtine nuosavybe bei jo padalijimo.

20060.

201Nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizės akto Nr. DGE180718 (2018-07-18) išvadoje, atsakant į klausimą (1), kokia yra pagalbinio ūkinio pastato su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. ( - ), rinkos vertės šiai dienai, nurodyta, kad šio pastato, kuris dalinai yra naudojamas kaip gyvenamasis namas (be žemės sklypo), 250,66 kv. m bendro ploto, baigtumas 95 proc., rinkos vertė 2018 m. vasario 1 d. ir liepos 18 d. nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, yra 63 100 Eur, ir atsakant į klausimą (2), kokia buvo minėto pagalbinio ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė iki rekonstrukcijos, yra nurodyta, kad šio pastato (be žemės sklypo), 153 kv. m. užstatyto ploto, baigtumas 44 proc., rinkos vertė iki rekonstrukcijos 2007-03-22 dienai nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, yra 9 100 Eur.

20261.

203Apelianto teigimu, ginčo pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) iš esmės nėra pagalbinio ūkio pastatas su gyvenamosiomis patalpomis, nes iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos 2017-08-01 patikrinimo išvados bei 2018-07-18 ekspertizės akto Nr. DGE180718 patalpų aprašymo bei fotonuotraukų matyti, jog pagrindinė dalis pastato yra gyvenamasis namas. Pastate esantis garažas, t. y. pagalbinė patalpa, sudaro tik 53,58 kv. m. iš bendro 250,66 kv. m. ploto, ir visos kitos patalpos - pirmas aukštas (išskyrus 53,58 kv. m. garažą) yra gyvenamosios paskirties (101,41 kv. m.) bei antras aukštas, kuriame įrengti keturi kambariai bei vonios kambarys (95,67 kv. m.), taip pat yra gyvenamosios patalpos. Taip pat, apelianto teigimu, 2018-07-18 ekspertizės aktas Nr. DGE180718 neatspindi tikros ūkinio pastato su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. ( - ), rinkos vertės, nes turto vertinimo ekspertizės akte nustatyta, kad pagal R. P. VĮ Registrų centras pateiktus duomenis gyvenamosios patalpos užima tik 40 procentų bendrame pastato plote (101,41 / 250,66 lygu 0,4045), o negyvenamosios patalpos užima 60 procentų bendrame pastato plote (149,25 / 250,66 lygu 0,5954, t. y. 53,58 kv. m. garažas ir likęs antrojo aukšto gyvenamas plotas. Apelianto manymu, tikslinga nustatyti nekilnojamojo turto vertę, jeigu nekilnojamojo daikto savininkė VĮ Registrų centras būtų pateikusi objektyvią informaciją apie naudojamų patalpų paskirtį ir būtų teisingai įregistruota pagalbinio ūkinio pastato su gyvenamosiomis patalpomis naudojamų patalpų paskirtis, nurodant, kad pagalbinė patalpa yra 53,58 kv. m. ir gyvenamosios patalpos 197,08 kv. m. (pirmojo aukšto - 101,41 kv. m. ir antrojo aukšto – 95,67 kv. m.).

20462.

205Kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl turto vertinimo po ieškovės atliktų viešo registrų duomenų pakeitimo, apeliantas 2018-03-07 pateikė teismui prašymą dėl ekspertui užduotinų klausimų patikslinimo ir, kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2018-04-19 nutartimi patikslino ekspertui užduotinus klausimus dėl ginčo turto rinkos vertės, tačiau apeliantas neprašė teismo spręsti klausimo dėl ginčo pastato, unikalus Nr. ( - ), kadastrinių duomenų nustatymo, tikslinimo ar pan.

20663.

207Pažymėtina, kad CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą ir kitus klausimus reglamentuojančio Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad viešo registro duomenys, kiek jie susiję su pirmiau nurodyto ginčo statinio plotu, būtų nuginčyti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra teisinis pagrindas vadovautis oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu.

20864.

209Atsakovo teigimu, dalintinus ginčo nekilnojamuosius daiktus būtina vertinti kompleksiškai kaip vieną turtinį vienetą, o ne kiekvieną atskirai, be to, atsakovo teigimu, ekspertas atsakant į pirmus keturis klausimus rinkos vertei nustatyti naudojo tik išlaidų (kaštų) metodą, pritaikydamas vietos pataisos koeficientą, žemės sklypo vertei nustatyti naudojo lyginamąjį metodą, kitiems užduotiems klausimams dėl panaudotų medžiagų vertės buvo naudojamas statybų skaičiuojamųjų kainų rekomendacijos. Dėl šių nurodytų aplinkybių mano, kad atliktas vertinimas neatspindi realios dalintinų nekilnojamųjų daiktų vertės. Tačiau kolegija pažymi, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas tik dėl ūkinio pastato su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. ( - ), kuris yra pripažintas šalių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo, ir tokiu būdu visų nekilnojamųjų daiktų vertinimas kaip vieno turtinio vieneto nagrinėjamoje byloje nėra aktualus. Galiausiai Nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizės akto Nr. DGE180718 (2018-07-18) išvadoje yra nurodyta, kad vertinamas turtas yra su gyvenamosiomis patalpomis, kurio tikslinė paskirtis yra pagalbinio ūkio, tačiau vertinamas turtas yra pritaikytas bei naudojamas gyvenamajai paskirčiai (pagalbinio ūkinio pastato bendras plotas 250,66 kv. m. ir pagrindinis plotas – 104,17 kv. m., 95 proc. baigtumas). Taip pat konstatuota, kad vertinamo turto esama pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, ir galimas geriausias vertinamo turto panaudojimas atsižvelgiant į byloje esančius dokumentus – ne esamai paskirčiai, o gyvenamajai paskirčiai, kuriai šiuo metu ir yra naudojamas. Ekspertas pažymėjo, kad ištyrus turimus rinkos duomenis apie panašaus į vertinamą turtą pardavimus padaryta išvada, jog rinkoje įvykę sandoriai yra labai skirtingi įvertinant esamus skirtumus: statybos metai, turto ploto, žemės, priklausančios objektui paskirties ir jos ploto, statybos baigtumo ir sienų medžiagos, dėl kurių turėtų būti taikoma pakankamai nemažai pataisų. Kuo vertinimo metu taikoma daugiau pataisų, dėl objektų skirtumų, tuo didesnė tikimybė padaryti klaidų ar netinkamai pritaikyti pataisas iškreipiant rinkos vertę. Ekspertas atkreipė dėmesį, kad atsakant į pirmus keturis teismo pateiktus klausimus reikėjo įvertinti pagalbinio ūkio pastatą su gyvenamosiomis patalpomis ir gyvenamąjį namą be žemės sklypo (kaip atskirus statinius), todėl ekspertas pagalbinio ūkio pastato su gyvenamosiomis patalpomis ir gyvenamojo namo vertei nustatyti naudojo išlaidų (kaštų) metodą, pritaikydamas vietos pataisos koeficientą, o žemės sklypo vertei nustatyti lyginamąjį metodą, kitiems užduotiems klausimams dėl panaudotų medžiagų vertės buvo naudojamos statybų skaičiuojamųjų kainų rekomendacijos, turimi faktiniai duomenys ir turimi dokumentai. Skaičiavimai atlikti remiantis UAB ,,Sistela“ kainynu NTK 2007, 2018 m. (LR Aplinkos ministerijos atestuota įmonė (atestato Nr. 4506, Nr. 5639)).

21065.

211Ieškovė apeliaciniame skunde prašo teismo priteisti jai natūra ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ir nurodo, kad dalinant šį bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, nes su ieškove lieka nepilnamečiai vaikai, pastatas buvo jos asmenine nuosavybe, šio pastato renovacijai pasiskolino iš kreditorės 110 000 Lt ir 22 958,60 Eur dydžio skolą ieškovė grąžino bylos nagrinėjimo metu. Be to, ieškovės teigimu, įregistravus ginčo pastatą viešame registre, jo vertė nurodyta yra 7810 Eur, ir ši suma artima ekspertizės akte nustatytai kainai, ir kadangi buvo rekonstruotas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis statinys, didžiąją dalį pasiskolintų lėšų grąžino viena ieškovė, todėl atsakovui kompensacija negali būti priteisiama. Tačiau kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

21266.

213CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. J. v. S. J., bylos Nr. 3K-3-291/2011, 2013 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V.. v. V. V., Nr. 3K-3-7/2013).

21467.

215Remdamasi CK 3.117 straipsnio 1 ir 2 dalių, 3.123 straipsnio nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2006 m. balandžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006, 2009 m. lapkričio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009, kolegija sprendžia, kad vien tik faktas, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su vienu iš sutuoktinių, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Be to, kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kurias ji mano esant pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo, pirmosios instancijos teismo jau įvertintos ir pripažintos nepakankamomis tam, kad būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir pažymi, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nenustatytos įstatyme, taip pat nepakankamos pagal teismų praktiką. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog apeliantės nurodyta aplinkybė apie skolos dalies grąžinimą kreditoriui turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio ir apimties nustatymo kreditoriui bei kompensacijos priteisimo esant skolai grąžintai iš sutuoktinio asmeninių lėšų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje teismo pagrįstai konstatuota, jog neegzistuoja (byloje ieškovės įrodinėtų) pagrįstų ir tam tikrų teisinių gėrių gynybai svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų pateisinamas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

21668.

217Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apie šalių konfliktiškumą bei iš esmės negalimą gyvenimą viename name, ir esant nustatytai dalijamo turto rinkos vertei - 63 100 Eur (Nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizės akto Nr. DGE180718 atsakymas į pirmą klausimą), yra pagrindas spręsti klausimą dėl rekonstruoto pastato priteisimo natūra ieškovei ir atitinkamos kompensacijos išmokėjimą atsakovui, kas kolegijos vertinimu, geriausiai atitiktų šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesus. Taigi esant nustatytai pastato rinkos vertei – 63 100 Eur ir šio pastato rinkos vertei iki rekonstrukcijos (2007-03-22) – 9100 Eur (Nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizės akto Nr. DGE180718 atsakymas į antrą klausimą), yra pagrindas priteisti atsakovui iš ieškovės 27 000 Eur kompensaciją už jai natūra atitenkančią pastato dalį.

21869.

219Bylos medžiaga patvirtina, jog kiti ginčo objektai – tvora, voljeras bei malkinė oficialiai nėra įteisinti. Teismų praktikoje nustatyta, kas pastatas, kuris neįteisintas sutuoktinių vardu, negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu, tačiau medžiagos, panaudotos nurodytam objektui statyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir yra spręstinas klausimas dėl šio turto – statybinių medžiagų padalijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011). Kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog minėti statiniai yra pastatyti santuokos metu ir buvo skirti šeimos poreikiams tenkinti, iš esmės šalys bylos nagrinėjimo metu šių aplinkybių nepaneigė. Nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizės akto Nr. DGE180718 (2018-07-18) išvadoje nurodyta, kad tvorai panaudotų statybinių medžiagų vidutinė rinkos vertė 2017-06-27 yra 5400 Eur, voljerui – 600 Eur ir stoginei – 400 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas statybines medžiagas, panaudotas tvorai, voljerui ir stoginei statyti pripažinti bendrąją jungtine nuosavybe. Todėl atsakovo šioje dalyje apeliacinis skundas tenkintinas ir atsakovui iš ieškovės yra priteisiama kompensacija (3200 Eur), padalijus turtą - tvorai, voljerui ir stoginei panaudotas medžiagas, ir jas priteisiant ieškovei.

22070.

221Ieškovė apeliaciniu skundu prašo teismo priteisti jai natūra automobilį VW Golf, šaldytuvą RL55VQBS1/XEO, televizorių UES55ES7000SXXH ir SD akinius, atsakovui prašo priteisti 100 vnt. UAB ,,Intertyres“ akcijų ir automobilį FORD Galaxy, v/n ( - ). Nurodo, kad teismas, nustatydamas televizoriaus ir akinių vertę, neatsižvelgė į tai, jog 86,66 proc. pirkimo kainos buvo apmokėta iš A. K. avansinio mokėjimo pavedimu – 2000 Lt, 3000 Lt A. K. davė grynais, o šalys sumokėjo tik 769,99 Lt (13,34 proc. televizoriaus kainos). Teigia, kad televizorius buvo dovana vaikams, todėl pagal CK 3.120 straipsnio nuostatas šis turtas negali būti įtrauktas į dalintino turto sąrašą. Taip pat apeliantė nurodo, kad automobilio FORD Galaxy, v/n ( - ) vertė neatitiko pardavimo sutartyje nurodytos kainos. Mano, kad ji įrodė dėl 46 600 Lt piniginės sumos buvimo namuose, ir šių pinigų pasisavinimo faktą.

22271.

223Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog televizorius ir šaldytuvas nėra skirti išimtinai vaikų interesams tenkinti, todėl negali būti traktuojami kaip daiktai, kurie skirti vaikų poreikiams tenkinti ir tokiu būdu jie neįtraukiami į dalintino turto balansą. Esant ne naujiems dalintiniems daiktams, teismas pagrįstai sprendė, kad jų vertė negali būti nustatoma pagal įsigijimo kainą, todėl buvo pagrindas vadovautis ieškovės nurodytomis vertėmis. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, jog nutraukiant santuoką, dalijamas tik santuokos pabaigoje realiai egzistuojantis turtas, todėl automobilį FORD Galaxy, kuris parduotas, įtraukti į sutuoktinių bendro turto balansą nėra pagrindo, ir sutiktina su teismo išvada, jog šiuo atveju nebuvo pagrindo konstatuoti sutuoktinių bendro turto sumažėjimą. Teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo pusę jo pasisavintų bendrų pinigų iš namuose grynais buvusios 46 600 Lt sumos, kadangi tiek pačios ieškovės paaiškinimai, tiek ir liudytojos E. L. parodymai apie tai nėra pakankami spręsti, jog atsakovas 2013-02-13 iš namų išnešė minėtą piniginę sumą grynųjų pinigų.

22472.

225Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dalintiną kilnojamąjį turtą sudaro UAB „Intertyres“ 100 vnt. akcijų, 30 Eur vertės, automobilis VW Golf, v/n ( - ) 900 Eur vertės, televizorius UE55ES7000SXXH ir 3D akiniai, 450 Eur vertės, šaldytuvas RL55VQBS1/XEO, 150 Eur vertės, viso šio dalintino turto vertė 1530 Eur. Ieškovei priteisus natūra automobilį VW Golf, v/n ( - ) televizorių UE55ES7000SXXH ir 3D akinius, šaldytuvą RL55VQBS1/XEO, o atsakovui UAB ,,Intertyres“ 100 vnt. akcijų, iš ieškovės atsakovui priteistina kompensacija už jai atitenkančią dalintino turto didesnę dalį.

226Dėl prievolių kreditoriams

22773.

228Byloje pateikti rašytiniai įrodymai - 2011-10-04 neprotestuotinas vekselis, kuris yra išduotas ieškovės K. R. 110 000 Lt (31 858 Eur) sumai, 2011-10-19 paskolos sutartis, sudaryta ieškovės su A. K. dėl 1 178 Eur paskolos ir du skolos rašteliai, sudaryti ieškovės su I. K. (2014-10-03) dėl 35 000 Lt ir (2015-01-28) dėl 14 000 Eur paskolos; taip pat į bylą pateiktas atsakovo ir trečiojo asmens P. P. 2014-08-28 skolų suderinimo sutartis, kurioje yra nurodytas grynųjų pinigų išėmimo operacijų iš P. P. sąskaitos išrašas nuo 2007-02-21 iki 2011-10-30, ir šios sumos yra nurodytos kaip paskola V. P. gyvenamojo namo statybai.

22974.

230Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nustačius, kad vekselį pasirašė abi šalys, būtent ieškovė, kaip skolininkė, o atsakovas kaip laiduotojas, ir esant nenuginčytai šiai prievolei, ją laikyti asmenine ieškovės prievole, nepriklausomai nuo to, kur buvo panaudoti paskolinti pinigai, nėra pagrindo. Pagal pateiktus byloje duomenis, ieškovė kreditorei K. R. grąžino 22 958 Eur piniginę sumą, ir šiuo metu likęs yra 8 899,60 Eur dydžio įsiskolinimas, ir kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, K. R. nepareiškus savarankiško reikalavimo dėl skolos grąžinimo, nėra pagrindo nustatyti šios skolos dydžio šalių santuokos pabaigai.

23175.

232Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nėra pagrindo teigti, kad prievolė pagal ieškovės ir I. K. sudarytą paskolos sutartį yra bendra sutuoktinių prievolė, nes sutartis sudaryta ne su atsakovu, kurio verslui, trečiojo asmens teigimu, reikėjo piniginių lėšų, o būtent su ieškove. Todėl ši prievolė yra laikytina asmenine ieškovės prievole.

23376.

234Pagal CK 3.67 straipsnio nuostatas, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukelia nuo bylos iškėlimo, todėl ir turtinės teisės bei prievolės, kurias įgijo sutuoktiniai po bylos iškėlimo yra pripažįstamos kiekvieno asmeninėmis prievolėmis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad net ir tuo atveju, jei 2014-08-28 atsakovo ir trečiojo asmens skolų suderinimo sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti savo tėvui į bendrą šalių namą investuotas lėšas, laikytina, kad pareiga grąžinti skolą atsirado susitarimo sudarymo metu ir ši skola laikytina asmenine atsakovo prievole, nes byla dėl santuokos nutraukimo buvo iškelta 2013-11-29. Taip pat atsižvelgiant į minėto CK 3.67 straipsnio nuostatas, laikytinos asmeninėmis ieškovės gautos paskolos iš I. K. pagal 2014-10-03 ir 2015-01-28 paskolos raštelius.

23577.

236CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą suma nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir kaip matyti iš šios normos nuostatų, yra reglamentuojami prievoliniai santykiai. Teismas pagrįstai sprendė, kad sutuoktinio pareiga mokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją už natūra negaunamą bendro turto dalį, kyla ne iš prievolinių, o iš šeimos teisinių santykių. Todėl atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra netenkinamas.

23778.

238Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2018-11-13 prašymą prijungti prie nagrinėjamos bylos papildomą įrodymą – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR finansų ministerija 2018-12-12 raštą Nr. (1.15)D2-3276 ,,Dėl prašymo“ ir prašė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Tačiau, kolegijos vertinimu, naujų įrodymų prijungimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, Vilniaus apygardos teismo 2018-11-12 nutartimi atidėtas teismo sprendimo (nutarties) paskelbimas, todėl atsisakytina prijungti naują rašytinį įrodymą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

239Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

24079.

241Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio valstybei už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, todėl žyminis mokestis 216 Eur valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str.). Santuoką nutraukus esant abiejų sutuoktinių kaltei bei patenkinus po vieną neturtinį reikalavimą ieškovės dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, o atsakovo dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, pagrįstai šalių sumokėtos žyminio mokesčio sumos po 41 Eur už kiekvieną reikalavimą, padarius mokėtinų sumų užskaitą, šalims nepriteista.

24280.

243Trakų rajono apylinkės teismo 2013-11-29 nutartyje nustatyta, kad ieškiniu reiškiamas 68 19 718,5 Eur dydžio turtinis reikalavimas, ir ieškovė sumokėjo 144,81 žyminį mokestį, taip pat šia nutartimi buvo atidėtas R. P. kitos žyminio mokesčio dalies 488,5 Eur sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad iš esmės ieškovės pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai buvo patenkinti 80 procentų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina atitinkamai jos patirtų išlaidų žyminiam mokesčiui - 103,81 Eur už turtinius reikalavimus sumokėti suma ir 1510 Eur išlaidų, susijusių su atstovavimu pirmosios instancijos teisme. Kadangi ieškovei kita žyminio mokesčio dalis - 488,52 Eur buvo atidėta iki sprendimo priėmimo, ir, kaip minėta patenkinus jos iš esmės 80 procentų turtinio pobūdžio reikalavimus, iš atsakovo priteistina valstybei 370 Eur dydžio žyminis mokestis, ir taip pat iš ieškovės valstybės naudai priteistina likusi nesumokėto žyminio mokesčio dalis – 118 Eur.

24481.

245Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės atsakovo pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai buvo patenkinti 70 procentų, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina atitinkamai jo patirtų išlaidų žyminiam mokesčiui – 420 Eur ir 1320,82 Eur išlaidų, susijusių su atstovavimu pirmosios instancijos teisme. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog įvertinus tai, kad nekilnojamąjį turto vertinimo ekspertizė buvo skirta siekiant įvertinti ūkinį pastatą, kurį ieškovė statė savavališkai, o įteisinus šią statybą, vengė registruoti nekilnojamojo turto registre, ir kaip nustatė teismas, ekspertizės aktas tapo vieninteliu objektyviu įrodymu ginčo statinio vertei nustatyti, kuria ir vadovavosi teismas, atsakovo turėtos išlaidos ekspertizei apmokėti 868,86 Eur yra priteistinos iš ieškovės atsakovo naudai.

24682.

247Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 3146 Eur išlaidų, susijusių su atstovo pagalba, parengiant apeliacinį skundą ir atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip pat sumokėjo 289 Eur žyminį mokestį pateikiant apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad ieškovė tik su apeliaciniu skundu pateikė duomenis, susijusius su ginčo turto registracijos pakeitimais viešame registre, ko pasekoje galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl šio turto rinkos vertės nustatymo ir padalijimo, ir pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog ieškovė, būdama vienintele ūkinio pastato savininke, piktnaudžiavo teise, vengdama įregistruoti statinį, ar objektyviai nustatytą jo baigtumo dalį Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, jog bylai aktualūs įrodymai apie minėto ginčo turto registracijos pakeitimus buvo pateikti tik su apeliaciniu skundu ir dėl to buvo reiškiami atitinkami reikalavimai, kas būtent galėjo būti atlikta ir pirmosios instancijos teisme, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš atsakovo nėra priteistinos.

24883.

249Kadangi atsakovo apeliacinio skundo turtinio pobūdžio reikalavimai yra patenkinti 12 procentų, iš atsakovo ieškovės naudai yra priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atstovo pagalba, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą – 900 Eur. Taip pat iš ieškovės atsakovo naudai yra priteistina 50 Eur žyminio mokesčio bei valstybės naudai – 46 Eur žyminio mokesčio. Kadangi atsakovui kitos žyminio mokesčio dalies sumokėjimas teismo nutartimi buvo atidėtas, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 522 Eur žyminio mokesčio.

25084.

251Nagrinėjamoje byloje išvadą duodanti institucija - Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tačiau nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kurio pagrindu savivaldybėms deleguota valstybinė vaiko teisių apsaugos funkcija perduota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taigi minėto įstatymo pagrindu visas teises ir pareigas, vykdant vaiko teisių apsaugą savivaldybių teritorijose, civiliniame, administraciniame ir baudžiamajame procese iš savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrių perėmė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, esant pagrindui, teismas rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas (CPK 48 straipsnis). Nenustačius aplinkybių, dėl kurių materialinių subjektinių teisių perėmimas būtų negalimas, įsigaliojus Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos perėmus savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrių procesines teises ir pareigas, atsiradusias vykdant valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją, išvadą duodanti institucija Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pakeistinas jo teisių perėmėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (CPK 48 straipsnis).

252Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,

Nutarė

253Pakeisti išvadą duodančią instituciją Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių jo teisių perėmėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

254A. V. P. 2018-11-13 prašymo netenkinti: atsisakyti prijungti pateiktus naujus rašytinius įrodymus ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

255Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą pakeisti dalyje:

2561)

257dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo ir šioje dalyje sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

258,,Pastatą – pagalbinį ūkio pastatą su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. ( - ) pripažinti R. P. ir V. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

259Medžiagas, panaudotas tvorai, voljerui ir stoginei, esantiems ( - ), statyti, pripažinti R. P. ir V. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

260Santuokoje įgytą turtą R. P. ir V. P. padalinti lygiomis dalimis.

261R. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti: pastatą – pagalbinį ūkio pastatą su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); medžiagas, panaudotas tvorai, voljerui ir stoginei, esantiems ( - ), statyti; automobilį VOLKSWAGEN GOLF, valstybinis numeris ( - ) televizorių UE55ES7000SXXH ir 3D akinius; šaldytuvą RL55VQBS1/XEO. V. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti: UAB „Intertyres“ 100 vnt. akcijų.

262Priteisti iš R. P. V. P. 30 935 Eur piniginę kompensaciją už natūra negauto turto dalį.“;

2632)

264dėl bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

265,,Priteisti iš atsakovo V. P. valstybės naudai 586 Eur bylinėjimosi išlaidų.

266Priteisti iš atsakovo V. P. ieškovės R. P. naudai 1613,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.

267Priteisti iš ieškovės R. P. valstybės naudai 118 Eur bylinėjimosi išlaidų.

268Priteisti iš ieškovės R. P. atsakovo V. P. naudai 2609,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.“

269Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

270Priteisti iš atsakovo V. P. ieškovės R. P. naudai 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

271Priteisti iš atsakovo V. P. valstybės naudai 522 Eur bylinėjimosi išlaidų.

272Priteisti iš ieškovės R. P. atsakovui V. P. 50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybės naudai 46 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.... 3. Ginčo esmė 1.... 4. Ieškovė prašė nutraukti šalių santuoką dėl sutuoktinio kaltės;... 5. 2.... 6. Nurodė, jog 2003-07-12 Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. 1515) sudarė... 7. 3.... 8. Šalys kurį laiką santuokoje gyveno įprastą, niekuo neišsiskiriantį... 9. 4.... 10. Dėl tokio atsakovo elgesio, šalys nuo 2013-02-17 pradėjo gyventi atskirai.... 11. 5.... 12. Nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, yra pagrindas išeiti už ieškinio... 13. 6.... 14. Paaiškino, jog vaikai gyvena su ieškove, kuri jais nuolat rūpinasi, be to,... 15. 7.... 16. Pažymėjo, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera, atsakovas dirba... 17. 8.... 18. Atsakovas nuo 2013-02-17, t. y. šalims pradėjus gyventi skyrium, vaikams... 19. 9.... 20. Paaiškino, jog šalys santuokoje bendro nekilnojamojo turto neįgijo.... 21. 10.... 22. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė... 23. 11.... 24. Nurodė, kad sutuoktinei buvo lojalus, ją rėmė moraliai, rūpinosi vaikais... 25. 12.... 26. Sutiko, jog vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, nes... 27. 13.... 28. Pažymėjo, jog vaikus auklėja ir jais rūpinasi kartu su ieškove. Vaikų... 29. 14.... 30. Nurodė, jog asmeninės nuosavybės teise atsakovui priklausančio... 31. 15.... 32. Nurodė, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso... 33. 16.... 34. Paaiškino, jog UAB „Intertyres“ įsteigta 2010 m., veikla buvo vykdoma... 35. 17.... 36. Trečiasis asmuo P. P. su ieškiniu nesutiko, priešieškinį palaikė.... 37. 18.... 38. Trečiasis asmuo I. K. su ieškove susipažino darbe 2012 metais. Ieškovės... 39. 19.... 40. Trečiasis asmuo K. R. su ieškiniu sutiko ir pažymėjo, jog šalims paskolino... 41. 20.... 42. Trečiasis asmuo A. K., ieškovės mama, 2011-10-19 šalims paskolino 1 178... 43. II.... 44. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 45. 21.... 46. Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį... 47. 22.... 48. Teismas nustatė, kad šalių santuoka sudaryta 2003-07-12 Vilniaus miesto... 49. 23.... 50. Kadangi ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, Vaiko... 51. 24.... 52. Teismas pažymėjo, jog atsakovo siūlomas priteisti 145 Eur išlaikymo dydis... 53. 25.... 54. Šalims sutarus dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, kuri vertintina kaip... 55. 26.... 56. Teismas nustatė, kad ieškovė iš A. K. 2008-04-04 dovanojimo sutarties... 57. 27.... 58. Teismas pažymėjo, jog atsakovas neįrodė, kokią įtaką sklypo vertei... 59. 28.... 60. Spręsdamas dėl nekilnojamojo turto įtraukimo į dalintino turto balansą,... 61. 29.... 62. Teismas nustatė, kad dalintiną turtą sudaro ūkinis pastatas, unikalus Nr.... 63. 30.... 64. Teismas sprendė, jog pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių... 65. 31.... 66. Spręsdamas dėl turto padalinimo natūra, teismas pažymėjo, jog ieškovė,... 67. 32.... 68. Ieškovė pateikė į bylą 2011-10-04 neprotestuotiną vekselį, išduotą K.... 69. 33.... 70. Teismas kaip nepagrįstą įrodymais atmetė ieškovės reikalavimą priteisti... 71. 34.... 72. Įstatymo nustatytos prievoliniuose santykiuose taikomos palūkanos... 73. 35.... 74. Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio valstybei už reikalavimą... 75. III.... 76. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos esmė... 77. 36.... 78. Ieškovė (apeliantė) R. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Trakų rajono... 79. 36.1.... 80. nutraukdamas santuoką, teismas nepilnai ir neobjektyviai vertino įrodymus bei... 81. 36.2.... 82. teismas pažeidė bendro turto dalijimo principus ir padalijo santuokoje... 83. 36.3.... 84. teismas be pagrindo nepripažino bendra šalių skola A. K. suteiktos 1 178 Eur... 85. 8 899,60 Eur, tą pripažino ir pati R. R.;... 86. 36.4.... 87. teismas nesudarė dalintino turto balanso taip, kaip numatyta įstatyme, tai... 88. 36.5.... 89. teismo sprendime nurodyta ieškovės mokėtina kompensacijos suma atsakovui už... 90. 36.6.... 91. teismas, dalindamas nekilnojamąjį turtą natūra, neatsižvelgė į tai, kad... 92. 36.7.... 93. šalys santuokoje įgijo rekonstruotą ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - )... 94. 36.8.... 95. teismas turėtų ieškovei natūra priteisti ūkinį pastatą, unikalus Nr., (... 96. 36.9.... 97. teismas nepagrįstai ir neteisėtai išsprendė bylinėjimosi išlaidų... 98. 37.... 99. A. V. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo... 100. 37.1.... 101. abiems šalių vaikams priteistas po 300 Eur išlaikymas kas mėnesį... 102. 37.2.... 103. ieškovė tik deklaratyviai nurodė, jog atsakovas neteikė išlaikymo vaikams,... 104. 37.3.... 105. kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo sprendimu nustatytina tik... 106. 37.4.... 107. teismas paviršutiniškai ištyrė šalių įrodymus dėl turto pagerinimo, nes... 108. 37.5.... 109. šalys bendromis lėšomis ir darbu iš esmės pagerino ir gyvenamąjį namą,... 110. 37.6.... 111. tiek ginčo televizorius, tiek ir šaldytuvas, bendrosios jungtinės... 112. 37.7.... 113. byloje nenustatyta, kad galimai pasiskolinti iš K. R. pinigai buvo panaudoti... 114. 37.8.... 115. kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog faktas, kad paskolos raštelis... 116. 37.9.... 117. teismas nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo... 118. 38.... 119. A. V. P. atsiliepimu prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti... 120. 38.1.... 121. teismas pagrįstai šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių... 122. 38.2.... 123. teismas paviršutiniškai ištyrė šalių įrodymus dėl turto pagerinimo,... 124. 38.3.... 125. ieškovė ginčo pastatą įregistravo tik 2016-09-13, t. y. po teismo... 126. 38.4.... 127. byla pirmos instancijos teisme buvo nagrinėjama 3 metus, ieškovė galėjo... 128. 38.5.... 129. televizorius bei šaldytuvas, kuriuos prašė padalinti atsakovas, bendrosios... 130. 38.6.... 131. atsakovas apie 46 000 Lt sumos grynais pinigais buvimą namuose nežinojo ir... 132. 38.7.... 133. atsakovas nieko nežinojo apie A. K. paskolą ieškovei, įrodymų, kad ši... 134. 38.8.... 135. atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad nėra pagrindo laikyti K. R.... 136. 39.... 137. I. R. P. pateiktu atsiliepimu prašė atsakovo apeliacinio skundo netenkinti,... 138. 39.1.... 139. teismas išlaikymą iš atsakovo priteisė atsižvelgdamas ir įvertindamas... 140. 39.2.... 141. atsakovas nepateikė įrodymų apie lėšų vaikų išlaikymui skyrimą iki... 142. 39.3.... 143. gyvenamasis namas ir žemės sklypas yra ieškovės asmenine nuosavybė įgyta... 144. 39.4.... 145. dalintini kilnojamieji daiktai įsigyti 2011 - 2012 metais, todėl akivaizdu,... 146. 39.5.... 147. atsakovas procesiniuose dokumentuose, pasisakydamas dėl kreditorinių... 148. 39.6.... 149. atsakovo pozicija dėl kreditorinių įsipareigojimų K. R. yra nenuosekli,... 150. 39.7.... 151. teismo sprendime, pasisakant dėl palūkanų priteisimo, aiškiai ir teisingai... 152. 40.... 153. Trečiasis asmuo P. P. atsiliepimu į V. P. apeliacinį skundą prašo V. P.... 154. 40.1.... 155. teismas pagrįstai sprendė nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl... 156. 40.2.... 157. teismo argumentai dėl trečiojo asmens P. P. skolos yra teisiškai klaidingi... 158. 40.3.... 159. teismas netinkamai taikė CK 3.90 straipsnio normas, nevertino Lietuvos... 160. 41.... 161. Trečiasis asmuo K. R. pateiktu atsiliepimu su atsakovo V. P. apeliaciniu... 162. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 163. 42.... 164. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis... 165. 43.... 166. Remiantis CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio „Santuokos... 167. 44.... 168. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, jeigu... 169. 45.... 170. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje esanti medžiaga... 171. 46.... 172. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl... 173. 47.... 174. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl... 175. 48.... 176. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametės dukros K. P., gimusi 2006-03-02, ir... 177. 49.... 178. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą... 179. 50.... 180. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai... 181. 51.... 182. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kokia nepilnamečiams šalių vaikams... 183. 52.... 184. Kaip jau buvo minėta, abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti... 185. 53.... 186. Nors atsakovas ir apeliaciniame skunde nurodė nesutikimo argumentus dėl... 187. Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimo... 188. 54.... 189. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra,... 190. 55.... 191. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto -... 192. 56.... 193. Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė... 194. 57.... 195. Byloje nustatyta, kad A. K. (ieškovės motina) pagal 2008-04-04 dovanojimo... 196. 58.... 197. Tačiau, kaip matyti iš apeliantės apeliacinio skundo ir pateiktų viešo... 198. 59.... 199. Kaip minėta, tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl aplinkybės,... 200. 60.... 201. Nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizės akto Nr. DGE180718... 202. 61.... 203. Apelianto teigimu, ginčo pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) iš... 204. 62.... 205. Kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl turto vertinimo po... 206. 63.... 207. Pažymėtina, kad CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog dokumentai,... 208. 64.... 209. Atsakovo teigimu, dalintinus ginčo nekilnojamuosius daiktus būtina vertinti... 210. 65.... 211. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo teismo priteisti jai natūra ūkinį... 212. 66.... 213. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių... 214. 67.... 215. Remdamasi CK 3.117 straipsnio 1 ir 2 dalių, 3.123 straipsnio nuostatomis,... 216. 68.... 217. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apie šalių... 218. 69.... 219. Bylos medžiaga patvirtina, jog kiti ginčo objektai – tvora, voljeras bei... 220. 70.... 221. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo teismo priteisti jai natūra automobilį VW... 222. 71.... 223. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog televizorius... 224. 72.... 225. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad pirmosios instancijos... 226. Dėl prievolių kreditoriams... 227. 73.... 228. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai - 2011-10-04 neprotestuotinas vekselis,... 229. 74.... 230. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nustačius,... 231. 75.... 232. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nėra pagrindo... 233. 76.... 234. Pagal CK 3.67 straipsnio nuostatas, santuokos nutraukimas sutuoktinių... 235. 77.... 236. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymu... 237. 78.... 238. Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas atsisako... 239. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 240. 79.... 241. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė yra atleista... 242. 80.... 243. Trakų rajono apylinkės teismo 2013-11-29 nutartyje nustatyta, kad ieškiniu... 244. 81.... 245. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės atsakovo pareikšti turtinio pobūdžio... 246. 82.... 247. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 3146 Eur išlaidų,... 248. 83.... 249. Kadangi atsakovo apeliacinio skundo turtinio pobūdžio reikalavimai yra... 250. 84.... 251. Nagrinėjamoje byloje išvadą duodanti institucija - Trakų rajono... 252. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 253. Pakeisti išvadą duodančią instituciją Trakų rajono savivaldybės... 254. A. V. P. 2018-11-13 prašymo netenkinti: atsisakyti prijungti pateiktus naujus... 255. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą pakeisti... 256. 1)... 257. dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo... 258. ,,Pastatą – pagalbinį ūkio pastatą su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus... 259. Medžiagas, panaudotas tvorai, voljerui ir stoginei, esantiems ( - ), statyti,... 260. Santuokoje įgytą turtą R. P. ir V. P. padalinti lygiomis dalimis.... 261. R. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti: pastatą – pagalbinį ūkio... 262. Priteisti iš R. P. V. P. 30 935 Eur piniginę kompensaciją už natūra... 263. 2)... 264. dėl bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje sprendimo rezoliucinę dalį... 265. ,,Priteisti iš atsakovo V. P. valstybės naudai 586 Eur bylinėjimosi... 266. Priteisti iš atsakovo V. P. ieškovės R. P. naudai 1613,81 Eur bylinėjimosi... 267. Priteisti iš ieškovės R. P. valstybės naudai 118 Eur bylinėjimosi... 268. Priteisti iš ieškovės R. P. atsakovo V. P. naudai 2609,68 Eur bylinėjimosi... 269. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.... 270. Priteisti iš atsakovo V. P. ieškovės R. P. naudai 900 Eur bylinėjimosi... 271. Priteisti iš atsakovo V. P. valstybės naudai 522 Eur bylinėjimosi išlaidų.... 272. Priteisti iš ieškovės R. P. atsakovui V. P. 50 Eur bylinėjimosi išlaidų...