Byla 1A-142-417/2015
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. išteisintas pagal baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 209 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta nuosprendžiui įsiteisėjus

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus, teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko,

2sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,

3dalyvaujant prokurorei Daliai Stonienei,

4išteisintajam A. P.,

5išteisintojo gynėjui advokatui M. U.,

6teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Dalios Stonienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. išteisintas pagal baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 209 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta nuosprendžiui įsiteisėjus.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8A. P. buvo kaltinamas tuo, kad sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. A. P., laikotarpiu nuo 2005-04-29 iki 2009-07-08 būdamas uždarosios akcinės bendrovės ( - ), registruotos ( - ), direktoriumi, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (nuo 2004 m. sausio 1 d. nauja 2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889 įstatymo redakcija) 37 str. 10 d. bei pagal ( - ) įstatų 9.7 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, žinodamas, kad bendrovė 2006-12-01 turėjo 2 133 881,85 Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, savo sprendimu, kuris bendrovei buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas, 2006-12-05 sudarė paskolos sutartį Nr. 06/12-05 su bendrovės akcininku R. G., kurios pagrindu suteikė R. G. 1 825 000 Lt paskolą iki 2008-10-25, sutartyje nenumatydamas jokio skolininko prievolių užtikrinimo bei nesudarydamas skolos grąžinimo grafiko. Kitą dieną, 2006-12-06, išmokėjo akcininkui R. G. iš viso 175 000 Lt, t. y. 125 000,00 Lt pagal 4 vekselius 2006-02-27, 2006-03-28, 2006-04-06, 2006-05-18, nors sumos pagal vekselius turėjo būti išmokėtos nuo 2007-02-27 iki 2007-05-18, bei 50 000,00 Lt paskolos grąžinimo, nors grąžinimo terminas buvo 2009-10-20, ir dėl to įmonė nebeturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

9Be to, A. P., žinodamas, kad įmonės ekonominė padėtis sunki, kad 2008-07-31 ( - ) turi tik 4 698,39 Lt piniginių lėšų, 1 902 932 Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, o R. G. nėra grąžinęs 1 825 000,00 Lt paskolos, savo sprendimu, kuris bendrovei buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas, 2008-08-05 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 32 išmokėjo R. G. 60 000 Lt pagal 2008-08-05 paprastąjį vekselį Nr. 1, nenurodydamas pinigų grąžinimo datos.

10Taip pat A. P., žinodamas, kad ( - ) 1 800 000 Lt kreditas turėjo būti grąžintas 2008-11-10, o ( - ) nuo 2008-03-31 iki 2008-11-10 grąžino tik 3 031,98 Lt paskolos, negrąžintas paskolos likutis buvo 1 789 968,02 Lt, 2008-10-20 pakeitė 2006-12-05 paskolos sutartį Nr. 06/12-05 dėl R. G. 1 825 000 Lt paskolos suteikimo, pratęsdamas paskolos grąžinimo terminą iki 2010-10-25.

11Be to, A. P. sąmoningai blogai valdydamas įmonę, 2006-12-05 vieninteliam akcininkui R. G. suteikęs 1 825 000 Lt paskolą, 2008-08-05 – 60 000,00 Lt paskolą, iš viso paskolinęs 1 885 000,00 Lt, kurių jis iki bankroto bylos iškėlimo dienos – 2011-03-08 negrąžino, atitraukė beveik visas bendrovės apyvartines lėšas, kurios galėjo būti panaudotos pajamoms uždirbti, ir apsunkino atsiskaitymą su kreditoriais, nes įmonė nebeturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais, ir tai padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui ir sutrukdė įmonei siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno siekimo. Tokiais veiksmais jis nulėmė ( - ) bankrotą ir padarė kreditoriams didelę 1 943 964,37 Lt turtinę žalą, iš jų – ( - ) – 29 389,43 Lt, ( - ) – 5 960,72 Lt ir ( - ) – 1 908 614,22 Lt.

12Apeliaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-22 nuosprendį, kuriuo A. P. išteisintas pagal BK 209 str., ir priimti naują nuosprendį – A. P. pripažinti kaltu pagal BK 209 str. ir skirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Prokurorė teigia, kad teismo išvada, kad A. P. nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 209 str., nes nenustatyta, kad jis veikė tyčia, ir kad byloje nepašalinti prieštaravimai (nepaneigti R. G. teiginiai), yra nepagrįsta ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

13Apeliantė nurodo, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, kad už ( - ) veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą buvo atsakingas A. P., kuris laikotarpiu nuo 2005-04-29 iki 2009-07-08 ėjo direktoriaus pareigas. A. P. atliktų veiksmų visuma bei jo priimti sprendimai lėmė ( - ) nemokumą ir įmonės bankrotą.

142006-12-05 direktoriaus pasirašyta paskolos sutartis Nr. 06/12-05 su bendrovės akcininku R. G., kurios pagrindu R. G. buvo suteikta 1 825 000 Lt paskola iki 2008-10-25; 2006-12-06 įmonė R. G. anksčiau laiko grąžino 175 000 Lt, nors 125 000 Lt pinigų suma pagal 4 vekselius turėjo būti išmokėta R. G. nuo 2007-02-27 iki 2007-05-18, o 50 000 Lt paskolos termino grąžinimas buvo 2009-10-20, visa tai, apeliantės nuomone, rodo, kad A. P. sąmoningai nesilaikė elementarių atsargumo priemonių.

15Be to, A. P., suteikęs didžiulę paskolą, nenumatė jokio skolininko prievolių užtikrinimo bei nesudarė skolos grąžinimo grafiko. A. P. suprato, kad R. G. negrąžinus paskolos, bendrovė neturės jokios galimybės grąžinti ( - ) 1 800 000 Lt paskolą, t. y. jis suprato, kad priima labai rizikingą sprendimą.

16Kiti A. P. veiksmai, rodantys jo blogą valdymą, yra sprendimai dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo iki 2010-10-25, nors jis žinojo, kad ( - ) 1 800 000 Lt kreditas turėjo būti grąžintas 2008-11-10, o ( - ) nuo 2008-03-31 iki 2008-11-10 grąžino tik 3 031,98 Lt paskolos, negrąžintas paskolos likutis sudarė 1 789 968,02 Lt.

17Kitas ( - ) vadovo A. P. veiksmas, turėjęs įtakos įmonės nemokumui, – 2008-08-05 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 32 60 000 Lt išmokėjimas R. G. pagal 2008-08-05 paprastąjį vekselį Nr. l, nenurodant pinigų grąžinimo datos, kai tuo metu įmonės ekonominė būklė jau buvo sunki.

18Pasak prokurorės, teismas nepagrįstai patikėjo R. G. parodymais, kad jam pagal 2008-08-05 kasos išlaidų orderį Nr. 32 nebuvo išmokėta 60 000 Lt suma. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2008-08-05 kasoje ( - ) buvo 60 000 Lt ir iš karto tik įnešus į kasą jie buvo išmokėti R. G., šį faktą patvirtino ir A. P..

19Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai nesirėmė FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto 2012-12-14 išvada Nr. 5-3/113 bei specialistės J. A. duotais paaiškinimais teisminio nagrinėjimo metu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. veikoje yra visi būtini nusikalstamo bankroto pagal BK 209 str. požymiai. A. P., būdamas ( - ) direktoriumi, turėdamas galių valdyti įmonę, veikė netiesiogine tyčia, priėmė akivaizdžiai nenaudingus ir įmonės tikslams prieštaraujančius sprendimus, suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė, kad tai gali privesti įmonę prie bankroto, kad tuo pagrindu gali atsirasti žala kreditoriams, ir nors, kaip nurodo, šių padarinių nenorėjo, tačiau nesiėmė jokių veiksmų ir sąmoningai leido jiems kilti. Šiais savo veiksmais jis padarė kreditoriams didelę turtinę žalą: ( - ) – 29 389,43 Lt, ( - ) – 5 960,72 Lt ir ( - ) – 1 908 614,22 Lt.

20Atsikirtimu į prokurorės apeliacinį skundą išteisintasis A. P. prašo prokurorės skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-22 išteisinamąjį nuosprendį palikti nepakeistą. Teigia, kad teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, teismas tinkamai vertino įrodymus. Prokurorės nurodytais faktais apeliaciniame skunde yra iškraipoma buvusi padėtis bei siekiama suklaidinti teismą. Išteisintasis tvirtina, jog būdamas ( - ) direktoriumi nesiekė išvengti įsipareigojimų bankui vykdymo bei nesiekė bendrovės bankroto, pats asmeniškai rūpinosi, kad bankui būtų laiku mokamos palūkanos. Nurodo, kad 2009-03-31 asmeniškai gautas 14 650 Lt vartojimo kredito lėšas panaudojo ( - ) suteiktos paskolos palūkanoms dengti. Išteisintasis mano, kad dėl jam inkriminuotos BK 209 str. numatytas nusikalstamos veikos yra suėjęs penkerių metų senaties terminas apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, todėl yra pagrindas nutraukti bylą pagal BPK 3 str. 1 d. 1 p.

21Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

22Išteisintasis, jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

23Apeliacinis skundas atmestinas.

24Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl A. P. išteisinimo yra neteisėtas, nepagrįstas, teismas netinkamai vertino įrodymus, teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

25Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, tinkamai motyvavo savo išvadas bei aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo nėra.

26Prokurorės nuomone, byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. atliktų veiksmų visuma bei jo priimti sprendimai lėmė ( - ) nemokumą ir įmonės bankrotą, todėl A. P. veikoje yra visi būtini nusikalstamo bankroto pagal BK 209 str. požymiai.

27Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. BK 209 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, kai dėl to padaryta didelės turtinės žalos kreditoriams. Ši nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl turi būti nustatyti nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai – nusikalstama veika – sąmoningas blogas įmonės valdymas, jos padariniai – bankrotas, didelė žala kreditoriams bei priežastinis ryšys. Taip pat subjektyviosios pusės požymiai, kad asmuo, turintis galių valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia).

28Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje surinkti duomenys nepatvirtina nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 str., sudėties požymių A. P. veiksmuose buvimo.

29Vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Pagal verslo sprendimų priėmimo taisyklę preziumuojamas įmonės vadovų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Tačiau dalyvavimas versle visuomet yra susijęs su rizika, o priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Vadovo veikla yra susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir tokios veiklos priežiūra. Pagrindinė įmonės vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Juridinio asmens dalyvis (akcininkas) yra įmonės kapitalo teikėjas ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo narys. Juridinio asmens dalyviai neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų, tačiau dalyvių susirinkimas sprendžia neišeidamas už jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus, todėl dalyvių veikla kasacinio teismo vadinama strateginiu bendrovės valdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis Nr. 3K-3-168/2009).

30Bylos duomenimis, ( - ) vieninteliu įmonės akcininku buvo R. G.. Laikotarpiu nuo 2005-04-29 iki 2009-07-08 už ( - ) veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą buvo atsakingas įmonės direktorius A. P.. A. P. nurodė, kad jis spręsdavo tik klausimus, susijusius su įmonės kasdienine veikla bei vykdomais darbais, o sprendimus dėl turto pirkimo, paskolų paėmimo, suteikimo priimdavo įmonės akcininkas R. G., nepasitaręs su juo. Tiek išteisintasis A. P., tiek liudytojas R. G. patvirtino, kad derybas su ( - ) dėl paskolos suteikimo, sąlygų pakeitimo, paskolos grąžinimo termino pratęsimo vedė R. G.. Išteistasis patvirtino, kad sprendimą dėl paskolos paėmimo iš banko priėmė vienvaldiškai įmonės akcininkas, o jis, kaip direktorius, tik pasirašė paskolos sutartį. Liudytojas R. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad būdamas vieninteliu įmonės akcininku vadovavo įmonei, sprendimus įmonėje priimdavo jis, o direktorius sprendė einamuosius finansinius klausimus. Bylos duomenys patvirtinta, kad sprendimas dėl paskolos iš banko paėmimo priimtas ( - ) vienintelio akcininko R. G.. 2008-10-21 vienintelio akcininko sprendimu buvo nuspręsta kreiptis į banką dėl paskolos termino pratęsimo (t. 6, b. l. 86), 2009-06-01, 2009-06-18 vienintelio akcininko R. G. sprendimais nuspręsta parduoti visą ( - ) ilgalaikį turtą.

31Iš VSDFV 2013-10-04 rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad ( - ) VSD įmokas, apskaičiuotas už 2005 m. lapkričio–2008 m. liepos mėn., 2008 m. rugsėjo–2008 m. gruodžio mėn. ir 2009 m. vasario mėn., sumokėjo teisės aktais nustatytais terminais, VSD įmokas, apskaičiuotas už 2008 m. rugpjūčio mėn., 2009 m. sausio mėn., 2009 m. kovo–2009 m. birželio mėn., sumokėjo pavėluotai (t. 3, b. l. 65). Iš VMI prie LR finansų ministerijos 2013-10-10 rašto dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad ( - ) nuo 2005-11-01 iki 2009-03-25 mokesčių nepriemokų neturėjo (t. 3, b. l. 63). Iš specialisto išvados matyti, kad ( - ) laikotarpiu nuo 2006-10-31 iki 2006-12-30 atsiskaitė su tiekėjais, VMI, VSDFV, sumokėjo atlyginimus darbuotojams (t. 5, b. l. 60). ( - ) laikotarpiu nuo 2005-11-01 iki 2009-07-01 vykdydama mokėjimus darbuotojams, atsiskaitymus su biudžetu ir kitais pinigų gavėjais iš dalies nesilaikė mokėjimų eilės tvarkos (t. 5, b. l. 67). ( - ) ūkinės finansinės veiklos tyrimo laikotarpiu nuo 2005-11-01 iki 2011-03-08, pagal finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus bei ikiteisminio tyrimo Nr. 30-9-00033-11 medžiagą, nenustatyta pažeidimų, dėl kurių nebūtų galima nustatyti ( - ) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (t. 5, b. l. 68). Aptartos aplinkybės patvirtina, kad įmonės vadovas A. P. tvarkingai organizavo įmonės apskaitą, mokėjo privalomus mokesčius valstybei, atsiskaitydavo su darbuotojais, tiekėjais.

32Atmestinas apeliantės argumentas, kad ( - ) direktoriaus A. P. 2006-12-05 pasirašyta paskolos sutartis Nr. 06/12-05 su bendrovės akcininku R. G., kurios pagrindu R. G. buvo suteikta 1 825 000 Lt paskola iki 2008-10-25, buvo nenaudinga įmonei.

33Bylos duomenys patvirtina, kad ( - ) ir ( - ) 2005-11-11 sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią įmonei buvo suteiktas 1 800 000 Lt kreditas, paskirtis – pastatų, esančių ( - ), įsigijimui. ( - )2005-12-13 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nupirko pastatus, esančius ( - ), už 2 200 000 Lt, o 2006-10-12 šiuos pastatus pardavė už 2 400 000 Lt ir 2006-11-07 iš šios sumos paskolino R. G. 2 000 000 Lt, kuriuos kartu su 9 133,15 Lt palūkanų R. G. 2006-12-05 grąžino ( - ). 2006-12-05 ( - ) paskolos sutarties pagrindu bendrovės akcininkui R. G. suteikė 1 825 000 Lt paskolą.

34Iš ( - ) finansinės apskaitos dokumentų (balansų, pelno (nuostolių) ataskaitų) nustatyta, kad 2005 m. įmonė turėjo turto už 2 641 834 Lt, 2006 m. – 2 252 576 Lt, 2007 m. – 2 258 821 Lt, 2008 m. – 2 346 738 Lt, 2009 m. – 2 292 895 Lt, 2010 m. – 2 273 918 Lt; per 2005 m. uždirbo 160 264 Lt grynojo pelno, per 2006 m. – 15 684 Lt, per 2007 m. – 93 432 Lt, per 2008 m. – 47 855 Lt (t. 2, b. l. 135–177, t. 3, b. l. 1–26). Iš specialisto išvados matyti, kad

352006-10-01 ( - ) turimu bendrovės turtu galėjo padengti trumpalaikius įsipareigojimus, specialistė J. A. taip pat patvirtino, kad įmonės finansinė padėtis 2006 metais buvo gera, ji turėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais, mokėjo palūkanas bankui, 2006-11-07 turėdama 2 115 494,64 Lt turėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais, 2006-12-05 pabaigoje bendrovė turėdama 2 064 945,51 Lt turėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais, 2006-12-06 pradžioje įmonė turėdama 2 064 945,51 Lt turėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais (t. 5, b. l. 66). Taigi ( - ) laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2008 m., t. y. 2006-12-05 paskolos sutarties sudarymo metu ir pagal ją suteiktos paskolos grąžinimo termino metu, veikla buvo pelninga.

36Akcentuotina tai, kad 2006-12-05 paskolos 1 825 000 Lt R. G. suteikimo metu 2005-11-11 paskolos grąžinimo terminas bankui nebuvo suėjęs, todėl įmonė pareigos grąžinti paskolą bankui tuo metu neturėjo. Liudytojas ( - ) akcininkas R. G., išteisintasis A. P. nurodė, kad apie nekilnojamojo turto, kuris buvo įgytas už skolintas iš banko lėšas, pardavimą bankas žinojo, tačiau nereikalavo anksčiau laiko grąžinti paskolos. Tai parodo, kad bankas nebuvo suinteresuotas anksčiau laiko atgauti paskolą, nes banko pagrindinis tikslas – kuo ilgesnį laikotarpį iš paskolos gavėjo gauti ekonominę naudą palūkanų forma. Be to, ir pačiai įmonei buvo nenaudinga anksčiau laiko grąžinti paskolą bankui, nes būtų reikėję sumokėti 0,2 proc. metinių palūkanų įsipareigojimo mokestį. A. P. nurodė, kad įmonė, pardavusi pastatus, sprendė, kur panaudoti gautus pinigus, kad įmonė gautų pelno, todėl 2006-11-07 buvo nuspręsta pinigus paskolinti R. G., pastarasis 2006-12-05 paskolą grąžino, taip pat sumokėjo 9 133,15 Lt palūkanų už naudojimąsi pinigais. Išteisintasis nurodė, kad sprendimas dėl 1 825 000 Lt paskolos suteikimo buvo priimtas vienintelio įmonės akcininko R. G. ir jis, kaip įmonės direktorius, negalėjo tam prieštarauti ir akcininko priimtą sprendimą įvykdė.

37Apeliantė tvirtina, kad A. P., 2006-12-05 suteikęs didžiulę paskolą, nenumatė jokio prievolių užtikrinimo bei nesudarė skolos grąžinimo grafiko, toks įmonės vadovo sprendimas buvo žalingas įmonei. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės argumentu. Iš 2006-12-05 šalių sudarytos sutarties matyti, kad šalys susitarė dėl palūkanų, kurios buvo didesnės negu nustatytos ( - ) ir ( - ) 2005-11-11 sudarytoje kreditavimo sutartyje. Iš ( - ) 2009-03-26 parengtos ataskaitos matyti, kad akcininkas R. G. už paskolintas lėšas įmonei sumokėjo per 2006 m. – 17 457 Lt, per 2007 m. – 131 619 Lt, per 2008 m. 9 mėn. – 117 81 Lt palūkanų (t. 8, b. l. 30–35). Taigi įmonė gavo pelno palūkanų forma, o rizika tuo metu buvo minimali, nes įmonės akcininko R. G. turtinė padėtis buvo gera. Tiek išteisintasis A. P., tiek liudytojas R. G. patvirtino, kad pinigai buvo paskolinti nekilnojamojo turto vystymui, kadangi R. G. turėjo daug projektų, tuo metu verslas sekėsi gerai ir jie tikėjosi labai greitai atgauti investicijas bei grąžinti paskolą bankui. Šių aplinkybių visuma paneigia prokurorės argumentus, kad 2006-12-05 paskolos sutartis bendrovei buvo nenaudinga ir įmonės vadovas tokiais veiksmais sąmoningai siekė pabloginti įmonės padėtį ir veikė rizikingai.

38Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad sudarant 2006-12-05 paskolos sutartį buvo siekiama išvengti įsipareigojimų bankui vykdymo. ( - ) iki

392006-12-30 grąžino bankui 2000 Lt paskolos, nuo 2007-01-02 iki 2007-12-31 grąžino 5000 Lt paskolos, nuo 2008-03-31 iki 2008-11-10 grąžino 3031,98 Lt paskolos, mokėjo bankui palūkanas. ( - ), kuri buvo pagrindinė įmonės kreditorė, buvo žinoma, kad bendrovė įmonės akcininkui paskolino 1 825 000 Lt. Svarbu ir tai, kad bendrovės gauto iš banko kredito grąžinimas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto – 28 žemės sklypų įkeitimu, kurių bendra vertė buvo didesnė nei banko suteiktas kreditas – 2 600 000 Lt.

40Teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2006-12-05 paskolos suteikimas vieninteliam įmonės akcininkui nesudaro pagrindo išvadai, jog įmonė buvo sąmoningai blogai valdoma, t. y. buvo sudarytas sandoris žinant, kad jis nebus vykdomas, ir tokiais įmonės vadovo veiksmais buvo tyčia siekiama privesti įmonę prie bankroto.

41Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad A. P. sąmoningai nesilaikė elementarių atsargumo priemonių, nes 2006-12-06 grąžino įmonės akcininkui R. G. suteiktas paskolas, t. y. 125 000 Lt ir 50 000 Lt, kurių grąžinimo terminai dar nebuvo suėję. Kaip jau byloje nustatyta, tuo laiku bendrovė veikė pelningai. Tai, kad bendrovė 2006-10-12 pardavusi nekilnojamąjį turtą už 2 400 000 Lt, neturėdama prievolės grąžinti bankui kredito, nes paskolos grąžinimo terminas dar nebuvo suėjęs, ir turėdama papildomų apyvartinių lėšų, anksčiau laiko įvykdė įsipareigojimus kreditoriui R. G. grąžindama pagal 4 vekselius 125 000 Lt ir 50 000 Lt paskolą, neįrodo įmonės vadovo blogo valdymo ar neteisėto veikimo, priešingai, įmonė turėdama apyvartinių lėšų įvykdė savo prisiimtus įsipareigojimus vienam iš įmonės kreditorių R. G., tokiu būdu sumažindama savo kreditinius įsipareigojimus. Tokie įmonės vadovo veiksmai savaime nėra draudžiami. Teisėjų kolegijos nuomone, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad taip veikdamas įmonės vadovas A. P. sąmoningai siekė pakenkti kitų kreditorių, tarp jų ir įmonės didžiausio kreditoriaus – banko, turtiniams interesams ir tokie sandoriai akivaizdžiai prieštaravimo ekonominei logikai.

42Prokurorė tvirtina, kad ( - ) vadovo A. P. veiksmas, turėjęs įtakos įmonės nemokumui, – 2008-08-05 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 32 R. G. išmokėta 60 000 Lt suma. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagal vienintelio akcininko R. G. 2008-08-05 išduotą vekselį ( - ) 2008-08-05 kasos išlaidų orderiu Nr. 32 R. G. buvo išmokėta 60 000 Lt. Tačiau pažymėtina, kad R. G., gavęs 60 000 Lt, 2008-08-05 išdavė ( - ) paprastąjį 60 000 Lt sumos vekselį, tokiu būdu patvirtindamas ir užtikrindamas tinkamą piniginės prievolės įvykdymą. Be to, akcentuotina ir tai, kad A. P., būdamas bendrovės vadovu, vykdė vienintelio įmonės akcininko sprendimus, o sprendimą suteikti 60 000 Lt paskolą priėmė įmonės akcininkas R. G.. Šį faktą patvirtina teisiamojo posėdžio metu R. G. parodymai, jog įmonės direktorius A. P. turėjo galimybę atsisakyti suteikti jam paskolą, tačiau jei A. P. būtų atsisakęs išduoti jam paskolą, jis įmonės direktoriumi nebūtų likęs.

43Nesutiktina su apeliante, kad A. P. veiksmai, rodantys jo blogą valdymą, yra sprendimai dėl paskolos R. G. grąžinimo termino pratęsimo iki 2010-10-25. Iš ( - ) 2008-10-30, 2008-12-10, 2009-03-26 ataskaitų sprendimui priimti, 2008-10-30, 2008-12-15, 2009-03-27 ( - ) paskolų komiteto posėdžių protokolų matyti, kad bankui buvo žinoma įmonės vykdoma pagrindinė ir papildoma veikla, bankas taip pat žinojo apie perskolintas lėšas akcininkui, apie tai, kad įmonės akcininkui suteiktos paskolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2010-10-25. Įmonė kredito grąžinimą bankui pagrindė, bendrovė planavo iš vykdomos veiklos uždirbti 667 217 Lt pajamų, taip pat gauti papildomų pajamų iš 2008-08-01 pradėtos vykdyti naujos veiklos keleivių pervežimo, o akcininkas R. G. planavo grąžinti įmonei lėšas pardavęs turtą arba iš vystomų projektų. Bankas, žinodamas, kad R. G. negali grąžinti įmonei paskolos, sutiko pratęsti kredito bankui grąžinimo terminą iki 2009-11-10, taigi taip pat prisiėmė galimą riziką. Be to, bankas, priimdamas sprendimą dėl kredito grąžinimo termino atidėjimo, taip pat įvertino R. G. mokumą, o kreditavimo sutarties įvykdymui užtikrinti papildomai pareikalavo įkeisti 0,1293 ha ploto žemės sklypą ir 121,11 kv. m ploto gyvenamąjį namą, esantį ( - ), taip pat R. G., kaip bendrovės vienintelis akcininkas, išdavė paprastąjį vardinį 1 789 968,02 Lt sumos vekselį. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad bankas, nuspręsdamas pratęsti paskolos grąžinimo terminą, įvertino įmonės finansinę bei turtinę padėtį, bankui įkeisto turto vertę ir nusprendė, kad jos pakanka paskolos grąžinimui užtikrinti. Taip pat svarbu pabrėžti, kad sprendimą kreiptis į banką dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo taip pat priėmė vienintelis įmonės akcininkas R. G..

44Iš banko pateiktų dokumentų, kai bankas svarstė klausimą atidėti paskolos grąžinimą, pratęsti kredito sutarties terminą, matyti, kad bankas išsamiai išanalizavo įmonės vykdomą veiklą, įvertino įmonės tikslus iš vykdomos veiklos gauti pajamas. Taigi įmonės vykdoma veikla buvo įmonei naudinga, atitiko įmonės interesus. Šių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įmonės vadovas sąmoningai blogai ūkininkavo, neplėtojo įmonės veiklos, išvaistė įmonės turtą, siekė išvengti įsipareigojimų bankui vykdymo.

45Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad A. P. įmonės valdymo laikotarpiu Lietuvoje prasidėjo ekonominė krizė, kuri turėjo įtakos verslo sektoriui. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad nuo 2008 m. pasaulio, kartu ir Lietuvos ekonomikoje įvyko drastiškų pokyčių, kurie turėjo didelę įtaką nekilnojamojo turto, darbo ir kitoms rinkoms, įmonių veiklai, vartojimui. Pažymėtina, kad buvus galimybei tokius pokyčius prognozuoti, nebūtų kilę tokio masto neigiamų padarinių visai šalies ekonomikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). ( - ) pagrindinė veikla buvo susijusi su nekilnojamojo turto priežiūra, turto administravimu, žemės darbų vykdymu, keleivių vežimu, todėl šalyje įvykusi ekonominė krizė turėjo nemažą įtaką įmonės verslui, taip pat ir paskolos grąžinimui. Be to, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad įmonė tuo metu susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau nepaisant to veiklos nenutraukė, toliau mokėjo privalomuosius mokėjimus valstybei, vykdė prisiimtus įsipareigojimus, mokėjo bankui palūkanas.

46Išteisintasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2009 m. pradžios įmonės padėtis ėmė blogėti, tačiau akcininkas neleido skelbti įmonės bankroto. Iš 2008-11-25 rašto Nr. 08/1125-1 „Dėl paskolintų lėšų” matyti, kad A. P. bendrovės direktoriaus vardu kreipėsi į ( - ) vienintelį akcininką R. G., paskolos gavėją, dėl jam paskolintų lėšų grąžinimo ir nesumokėtų palūkanų dengimo.

47Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta A. P. tyčinių veiksmų siekiant bloginti įmonės turtinę padėtį, įmonės vadovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, t. y. sąmoningai nesudarė jokių sąlygų išvengti paskolos grąžinimo bankui, nesudarė jokių nuostolingų įmonei sandorių, nevengė įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, o įmonė tapo nemoki ir nebegalėjo vykdyti įsipareigojimų ne dėl A. P. blogo įmonės valdymo, o dėl objektyvių nuo vadovo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. ekonominių veiksnių – šalyje įvykusios ekonominės krizės, pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje, kai nekilnojamojo turto vertė per labai trumpą laiką greitai nukrito, be to, dėl paties akcininko R. G. nepateisinamos rizikos jo vystomo verslo srityje bei jo nemokumo. Teismo nuomone, šių objektyvių aplinkybių įmonės vadovas negalėjo iš anksto numatyti, be to, ir nebuvo pagrindo, nes įmonė veikė pelningai, o įmonės akcininko ir kreditoriaus R. G. turtinė padėtis tuo metu buvo gera, bankui buvo įkeista pakankamai turto, siekiant užtikrinti paskolos grąžinimą. Pažymėtina ir tai, kad specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl vienintelio ( - ) akcininko R. G. įsipareigojimų ( - ) nevykdymo įmonė nebegalėjo vykdyti įsipareigojimų ( - ).

48Nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad dėl A. P. blogo valdymo įmonės kreditoriams buvo padaryta didelė turtinė žala. Iš bylos duomenų nustatyta, kad įmonės pagrindinis kreditorius – bankas, tačiau bankui padarytas tikslus žalos dydis nėra žinomas, nes išieškojimo procedūra iš bankui įkeisto turto ir pagal R. G. vekselį dar nėra baigta, o kitiems įmonės kreditoriams padaryta žala nelaikytina didele: ( - ) – 8 511,77 Eur (29 389,43 Lt) ir ( - ) – 1 726,34 Eur (5 960,72 Lt). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad pats bankas kelis kartus atsisakė perimti iš varžytynių parduodamą įkeistą turtą (t. 7, b. l. 41–43).

49Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl prokurorės argumento, kad teismas nepagrįstai nesirėmė FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada 2012-12-14 Nr.5-3/113 bei specialistės J. A. duotais paaiškinimais teisminio nagrinėjimo metu, pažymi, jog teismas tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą konstatuoja tik remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Specialistės išvada yra tik vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje ir ja negalima remtis besąlygiškai. Pirmosios instancijos teismas specialistės išvadą įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, visos bylos kontekste. Be to, svarbu pažymėti, kad specialistės pateikta išvada patvirtina tik tai, kokia ( - ) turtinė ir finansinė padėtis buvo tiriamuoju laikotarpiu, tačiau neįrodo įmonės vadovo tyčinio, sąmoningo blogo įmonės valdymo.

50Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. P. veikoje nėra visų būtinųjų BK 209 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą buvo pabrėžta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-36/2012, 2K-69/2014).

51Taigi remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. P. pagrįstai išteisintas dėl jam inkriminuotos BK 209 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Įmonės kreditorių teisėtų interesų gynimo klausimas turėtų būti sprendžiamas civilinių ir civilinio proceso įstatymų nustatytomis priemonėmis.

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

53Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Dalios Stonienės apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,... 3. dalyvaujant prokurorei Daliai Stonienei,... 4. išteisintajam A. P.,... 5. išteisintojo gynėjui advokatui M. U.,... 6. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. A. P. buvo kaltinamas tuo, kad sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė... 9. Be to, A. P., žinodamas, kad įmonės ekonominė padėtis sunki, kad... 10. Taip pat A. P., žinodamas, kad ( - ) 1 800 000 Lt kreditas turėjo būti... 11. Be to, A. P. sąmoningai blogai valdydamas įmonę, 2006-12-05 vieninteliam... 12. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 13. Apeliantė nurodo, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, kad už ( - ) veiklos... 14. 2006-12-05 direktoriaus pasirašyta paskolos sutartis Nr. 06/12-05 su... 15. Be to, A. P., suteikęs didžiulę paskolą, nenumatė jokio skolininko... 16. Kiti A. P. veiksmai, rodantys jo blogą valdymą, yra sprendimai dėl paskolos... 17. Kitas ( - ) vadovo A. P. veiksmas, turėjęs įtakos įmonės nemokumui, –... 18. Pasak prokurorės, teismas nepagrįstai patikėjo R. G. parodymais, kad jam... 19. Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai nesirėmė FNTT prie LR VRM... 20. Atsikirtimu į prokurorės apeliacinį skundą išteisintasis A. P. prašo... 21. Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti.... 22. Išteisintasis, jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą... 23. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 24. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo... 25. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismo... 26. Prokurorės nuomone, byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. atliktų... 27. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka... 28. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su... 29. Vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad... 30. Bylos duomenimis, ( - ) vieninteliu įmonės akcininku buvo R. G.. Laikotarpiu... 31. Iš VSDFV 2013-10-04 rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad ( - ) VSD... 32. Atmestinas apeliantės argumentas, kad ( - ) direktoriaus A. P. 2006-12-05... 33. Bylos duomenys patvirtina, kad ( - ) ir ( - ) 2005-11-11 sudarė kreditavimo... 34. Iš ( - ) finansinės apskaitos dokumentų (balansų, pelno (nuostolių)... 35. 2006-10-01 ( - ) turimu bendrovės turtu galėjo padengti trumpalaikius... 36. Akcentuotina tai, kad 2006-12-05 paskolos 1 825 000 Lt R. G. suteikimo metu... 37. Apeliantė tvirtina, kad A. P., 2006-12-05 suteikęs didžiulę paskolą,... 38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad sudarant... 39. 2006-12-30 grąžino bankui 2000 Lt paskolos, nuo 2007-01-02 iki 2007-12-31... 40. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2006-12-05 paskolos suteikimas... 41. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad A. P. sąmoningai... 42. Prokurorė tvirtina, kad ( - ) vadovo A. P. veiksmas, turėjęs įtakos... 43. Nesutiktina su apeliante, kad A. P. veiksmai, rodantys jo blogą valdymą, yra... 44. Iš banko pateiktų dokumentų, kai bankas svarstė klausimą atidėti paskolos... 45. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad A. P. įmonės valdymo... 46. Išteisintasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2009 m. pradžios... 47. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta A. P. tyčinių veiksmų... 48. Nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad dėl A. P. blogo valdymo įmonės... 49. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl prokurorės argumento, kad teismas... 50. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, sutiktina su pirmosios instancijos... 51. Taigi remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 53. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Dalios Stonienės apeliacinį...