Byla 2K-118/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės, sekretoriaujant M. Čiučiulkai, dalyvaujant prokurorui D. Čaplikui, gynėjui advokatui E. Sergaičiui, nuteistajam T. G. B., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. B. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams; BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir nustatyta bausmė laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

2Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartis, kuria nuteistojo T. G. B. apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus, papildomą gynėjo paaiškinimą,

Nustatė

4Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį T. G. B. nuteistas už tai, kad 2003 m. rugsėjo 22 d., apie 12.00 val., Alytuje, ( - ), J. B. firmai „Š“ priklausančiose patalpose, neturėdamas įgaliojimo veikti UAB „R“ vardu, suklastojo tikrą dokumentą – 2003 m. rugsėjo 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį tarp J. B. firmos „Š“ (įmonės kodas ( - ), registruotos (duomenys neskelbtini) ir UAB „R“ (įmonės kodas ( - ), registruotos (duomenys neskelbtini) dėl dyzelinio kuro pirkimo kreditan visose J. B. firmai „Š“ priklausančiose degalinėse, pasirašydamas sutartį ir įrašydamas į ją kaip savus netikrus anketinius duomenis apie bendrovės įgaliotą atstovą – „R. B. komercijos direktorius“.

5Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį T. G. B. nuteistas už tai, kad 2003 m. rugsėjo 22 d., Alytuje, ( - ), J. B. firmai „Š“ priklausančiose patalpose apgaule, prisistatęs svetimu vardu ir pavarde bei suklastojęs dyzelinio kuro pirkimo–pardavimo sutartį tarp J. B. firmos „Š“ ir UAB „R“, įgijo turtinę teisę įsipilti degalų visose J. B. firmai „Š“ priklausančiose degalinėse pagal šios sutarties pagrindu išduotus talonus, kuriuos T. G. B. perdavė ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytiems asmenims, ir šie asmenys, panaudoję talonus atsiskaityti su UAB „A“, registruotos ( - ), už cisternos bei priekabų nuomą ir UAB „A“ vairuotojams A. Z. ir A. U. Prienų r., ( - ) J. B. firmai „Š“ priklausančioje degalinėje įsipylus dyzelino 2003 m. rugsėjo 24 d. – 830,67 l už 1619,80 Lt, 2003 m. rugsėjo 27 d. – 840,02 l už 1638,03 Lt, 2003 m. rugsėjo 30 d. – 905,70 l už 1766,11 Lt, 2003 m. spalio 1 d. – 500,03 l, 499,99 l ir 843,74 l už 3575,37 Lt, 2003 m. spalio 2 d. – 499,85 l už 964,73 Lt, 2003 m. spalio 1 d. V. A. – 53,75 l už 103,74 Lt, taip T. G. B. padarė J. B. firmai „Š“ 9667,76 Lt turtinę žalą.

6Kasaciniu skundu nuteistasis T. G. B. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 3 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti.

7Kasatorius nurodo, kad nuosprendis yra neteisingas, neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, iš esmės pažeidus baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, dėl to buvo suvaržytos jo procesinės teisės, o padaryti pažeidimai sukliudė teisme nešališkai ir išsamiai išnagrinėti bylą, priimti teisingą nuosprendį.

8Kasatorius teigia, kad teismas, įvardydamas 2003 m. rugsėjo 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį tarp J. B. firmos „Š“ ir UAB „R“ tikru dokumentu, netinkamai pritaikė materialinės teisės – CK 6.154 straipsnio 1 dalies, 6.159 straipsnio, 6.189 straipsnio 1 dalies ir BK 300 straipsnio normas. Nustatyta, kad J. B. iš anksto pasirašė tipiniame šios sutarties blanke ir tai patvirtino antspaudu, o kitos sutarties šalies UAB „R“ duomenis vėliau įrašė D. G. Toks rašytinis aktas, kasatoriaus nuomone, negali būti traktuojamas kaip sutartis, nes jį surašant nebuvo esminio elemento – šalių susitarimo. Jis taip pat ir negali būti laikomas tikru dokumentu BK 300 straipsnio prasme, todėl ir jį suklastojus, veikoje nėra BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties. Kasatoriaus teigimu, nėra suklastojimo požymio – apgaulės, nes pagal parodymus D. G. telefonu bendravo su UAB „R“ atstovu, vardu M., kuris prisistatė komercijos direktoriumi, ir būtent su juo sudarė 2003 m. rugsėjo 22 d. sutartį. Tuo paneigiama teismo išvada, kad tas UAB „R“ atstovas yra asmuo, prisistatęs R. B., ir dėl kurios tuo pagrindu kasatorius yra nuteistas. Nei J. B., nei D. G. šis asmuo neprisistatė kaip R. B., dokumentų nepateikė, taigi jų ir neapgavo tokiu būdu kaip nustatė teismas.

9Kasatoriaus nuomone, tiesioginiu dokumentų klastojimo objektu laikytina normali valstybės ar savivaldybės institucijų veikla (valdymo tvarka), taigi BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku gali būti tik tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys, reikšmingi būtent šių institucijų veiklai. Tuo tarpu 2003 m. rugsėjo 22 d. sutartis nėra toks dokumentas, ir todėl jo veikoje nėra BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties.

10Be to, kasatorius teigia, kad teismo išvada dėl jo dalyvavimo surašant šią sutartį, yra neteisinga, nes pagrįsta tokiais liudytojo V. G. parodymais, kurių jis teismo posėdyje atsisakė. Teismo nuosprendyje taip pat remtasi tokiais liudytojų E. K., V. Š., J. A. parodymais, kokių šie asmenys teisminio nagrinėjimo metu atsisakė, motyvuodami tuo, kad parodymai buvo išgauti smurtu arba iš viso tokie nebuvo duoti. Kodėl teismas rėmėsi vienais, o atmetė kitus liudytojų parodymus, nuosprendyje nepasisakyta.

11Kasatoriaus teigimu, ir liudytojo J. B. parodymai apie jo ir kasatoriaus bendravimo ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes neteisingai įvertinti kaip kaltės pripažinimas, nes šis liudytojas tokių parodymų nedavęs.

12Kasatorius taip pat teigia, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2005 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvada Nr. 11–1831 negali būti vertinama kaip išsami ir objektyvi, nes tyrėjos buvo pateiktas baigtinis asmenų, galėjusių pasirašyti tiriamoje sutartyje, sąrašas, taigi jis vertintinas kaip atsakymą menantis; be to, tiriama buvo tik šių asmenų rašysena, o specialisto padarytoje išvadoje teigiama tik apie jo ir tiriamų rašysenų panašumus, bet nepasisakoma apie rašysenų skirtumus, taigi išvada yra neobjektyvi. Rašysenos tyrimui pavyzdžiai buvo pateikti tendencingai, kai kurie įrašai (jo užrašų knygelės lapuose) galėjo būti padaryti kitų asmenų, bet į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgta.

13Kasatoriaus nuomone, nėra nustatytas ir būdingas BK 182 straipsnyje numatytas nusikaltimo sudėties požymis – apgaulė, nes iš anksto tuščiame blanke pasirašantis J. B. niekieno nebuvo apgautas ar suklaidintas. Taip pat nėra nustatyta, kad jis pats ar asmuo, prisistatęs UAB „R“ atstovu R. B., kaip fizinis asmuo, pasirašytos sutarties pagrindu būtų įgijęs svetimą turtą ar turtinę teisę, to nėra konstatuota teismo nuosprendyje. Be to, teismo nuosprendžiu pagal sutartį UAB „R“ įgijo turtinę teisę – teisę piltis kurą be išankstinio apmokėjimo, tačiau sutartimi nepanaikinta UAB „R“ pareiga atsiskaityti su firma „Š“, tik atsiskaitymo būdas numatytas kitoks. Tačiau teismas nenustatė tos turtinės teisės ekonominio turinio – jos vertės konkrečiai pinigine išraiška sutarties sudarymo dieną. Kadangi konkreti turtinė teisė nėra įvardyta, darytina išvada, kad jis nuteistas už tai, kad neatsiskaityta su J. B. firma, o tai neturi sukčiavimo nusikaltimo požymių.

14Kasatorius teigia, kad byloje esantys firmos „Š“ talonai kurui pilti be išankstinio apmokėjimo firmai priklausančiose degalinėse taip pat negali būti jo kaltės įrodymais dėl to, kad juose yra neaptarti taisymai, jie išduoti ne pagal 2003 m. rugsėjo 22 d. sutartį ir nėra griežtos atskaitomybės dokumentai – be reikiamų rekvizitų, todėl negali būti identifikuojami. Remdamasis tuo kasatorius teigia, kad ir UAB „Š“ degalinės, esančios Prienų r., ( - ), kasos aparato kontrolinėje juostoje esančių čekių kopijos negali būti laikomos įrodymais, patvirtinančiais talonuose nurodyto kiekio kuro pirkimų tomis pačiomis dienomis, nes minėtuose talonuose ištaisytas būtent piltų degalų kiekis.

15Kasatorius taip pat nurodo, kad bylos duomenys apie UAB „Š“ padarytos žalos dydį yra prieštaringi, teismas prašymo atlikti specialų tyrimą atmetė, tačiau nuosprendyje nurodyto žalos dydžio (9667,76 Lt) niekuo neargumentavo, be to, šis dydis aritmetiškai neatitinka duomenų pagal pateiktus kaltinimus (9650,88 Lt).

16Kasatoriaus nuomone, teismo šališkumą vertinant įrodymus rodo ir teismo išvados dėl fakto, kad liudytojas D. G. pagal pateiktas fotonuotraukas T. G. B. nuotraukoje neatpažino, argumentai, jog šį liudytoją galėjo suklaidinti akivaizdus realaus kaltinamojo ir jo atvaizdo nuotraukoje nepanašumas. Kasatorius teigia, kad jis buvęs sulaikytas ir laikomas areštinėje, todėl atpažinimas iš nuotraukų padarytas pažeidžiant BPK 192 straipsnio 5 dalies nuostatas. Be to, liudytojo D. G. po atpažinimo nurodyti asmens požymiai skyrėsi nuo visų nuotraukose atvaizduotų asmenų (taip pat ir kasatoriaus veido) požymių bei kitų kasatoriaus išvaizdą apibūdinančių požymių – ūgio, kūno sudėjimo, veido bruožų.

17Pradėjus bylą nagrinėti teisme, jo gynėjo pateikti prašymai nebuvo nagrinėjami, teisėjos įvertinti kaip „šiuo momentu ankstyvi“. Taip pažeisti BPK 238 straipsnio 1 dalies reikalavimai išnagrinėti prašymus tada, kai jie gaunami. Kasatorius teigia, kad teismo šališkumą rodo liudytojo J. A. parodymų vertinimas, atsisakymas paskirti netirto parašo ekspertizę, darbovietės administracijos charakteristikos neteisingas vertinimas. Kasatorius taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeisti BPK 188 straipsnio 1 dalies reikalavimai ir pažeistos jo teisės į tinkamą gynybą. 2004 m. spalio 22 d. jam buvo pateiktas įtarimas pagal BK 186 straipsnio 1 dalį ir jis dėl to apklaustas, 2005 m. lapkričio 18 d., pareiškus įtarimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, jis atsisakė duoti parodymus, norėdamas geriau pasiruošti apklausoms, tačiau po to iš viso dėl šio įtarimo iki tyrimo pabaigos (2005 m. gruodžio 16 d.) nebebuvo apklausiamas. Taigi imperatyvus įstatymo reikalavimas apklausti įtariamąjį iki kaltinamojo akto surašymo nebuvo įvykdytas. Taipogi 2005 m. gruodžio 16 d. paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, tą dieną atsisakė susipažinti su bylos medžiaga, nes neturėjo laiko, tačiau vėliau tam nebuvo duota laiko nei pateikti prašymus, nei susipažinti su bylos medžiaga, taip pažeidžiant BPK 218 straipsnio 2 dalies nuostatas.

18Kasatorius teigia, kad ir surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes nėra tiksliai nurodyta, kokią BK nuostatą jis pažeidė (turtinės žalos padarymas ar sukčiavimas), jame nepagrįstai teigiama, kad kaltė grindžiama akte nurodytais duomenimis ir kad jis iš viso atsisakęs duoti parodymus.

19Visais nurodytais pažeidimais, kasatoriaus teigimu, buvo suvaržytos jo kaip kaltinamojo teisės, numatytos BPK 22 straipsnio 3 dalyje. Kasatoriaus nuomone, teismo nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse suformuluotas kaltinimas neatitinka BK 182 straipsnio dispozicijos, pažeistos BPK 305 straipsnio 2 dalies nuostatos pasisakyti dėl visų įrodymų, remtasi spėlionėms ir prielaidomis, nepasisakyta dėl sutarties, kaip dokumento, BK 300 straipsnio prasme, šio dokumento apibūdinimas skirtingas, teismo išvada dėl civilinio ieškinio nepagrįsta, bausmė paskirta per griežta, nesilaikant BK 55 straipsnio nuostatų, nes jo teistumas išnykęs ir jis apibūdinamas teigiamai.

20Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė apeliacinio bylų nagrinėjimo nuostatas, nutartyje nėra motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo esminių argumentų, t. y. dėl liudytojo D. G. parodymų, BPK 192 straipsnio 5 dalies pažeidimų, liudytojų J. A. ir E. K. parodymų, taip pat dėl talonų neatitikimo apžiūros protokolo duomenims ir jų klastojimo (ištaisymo) fakto, argumento, kad terminas susipažinti su bylos medžiaga nebuvo nustatytas, dėl teismo šališkumo atmetant pareikštus prašymus, dėl to liko neištirtos svarbios aplinkybės ir kt. Reziumuodamas kasatorius teigia, kad jo apeliacinis skundas iš esmės neišnagrinėtas. Apeliacinio teismo teiginiai dėl skundo argumentų apie specialisto išvadą dėl rašysenos tyrimo patikimumo atmesti, nenurodant konkrečių duomenų, paneigiančių jo teiginį, kartu perkeliant jam pareigą įrodinėti savo nekaltumą, dėl žalos apskaičiavimo būdo (pagal čekius) – prieštarauja bylos medžiagai, dėl skundo teiginių apie teisme pareikštų prašymų nenagrinėjimą – neteisingi, nes posėdžio protokolo duomenys yra kitokie. Todėl, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas neištaisė teismo padarytų baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų.

21Nuteistojo T. G. B. kasacinis skundas atmestinas.

22Nuteistojo T. G. B. nusikalstamoms veikoms baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.

23Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies taikymo

24Kasatoriaus argumentai dėl, jo teigimu, netinkamo BK 300 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies taikymo atmestini, analogiški teiginiai buvo išdėstyti nuteistojo apeliaciniame skunde, dėl jų apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai pasisakyta. Kasatoriaus argumentai dėl teismo išvadų pagrįstumo (jo dalyvavimo rengiant 2003 m. rugsėjo 22 d. sutartį) apeliacinės instancijos teismo taip pat išanalizuoti ir atmesti, nurodant konkrečius motyvus.

25Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis); įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymas ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimas bylos aplinkybių nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kasacinės instancijos teismas šiuos kasatoriaus argumentus nagrinėja tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymu.

26BK 300 straipsnis, nustatantis atsakomybę už suklastoto dokumento panaudojimą arba realizavimą, yra įrašytas šio Kodekso XLIII skyriuje – nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu. 2000 m. BK nustato atsakomybę ne tik už oficialių valdymo institucijų sudarytų, bet ir privačių asmenų dokumentų suklastojimą, vadovaujantis samprata, kad dokumento pagrindinė funkcija yra visuomenei ar jos atskiriems nariams svarbių, teisinę reikšmę turinčių, aplinkybių ar faktų įvertinimas, įvairių teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo fiksavimas bei visų kitų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įtvirtinimas. Nustatant baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą yra apsaugomi ne tik konkrečių fizinių ar juridinių asmenų interesai, išreikšti dokumentine forma (sudarant sutartis ir pan.), bet ir visos visuomenės narių teisinio tikrumo ir patikimumo interesai, ir taip valstybė įgyvendina savo pareigą užtikrinti įvairaus lygmens visuomeninių santykių stabilumą.

272003 m. rugsėjo 22 d. pirkimo–pardavimo sutartis tarp UAB „R“ ir firmos „Š“ yra CK 6.154 straipsnyje išdėstytą sutarties sampratos apibrėžimą atitinkantis dokumentas, kuriame išreikšta teisiškai reikšminga šalių valia, jų teisės ir pareigos, ir yra teisinių santykių tarp šių juridinių asmenų atsiradimo pagrindas. Kasatoriaus teiginiai dėl neva firmos „Š“ atstovo J. B. valios sudaryti šį sandėrį nebuvimo sutarties sudarymo metu, nepagrįsti, nes tai paneigiama liudytojų J. B., V. G. ir D. G. parodymais, kad tokio pobūdžio sutartis buvo sudaryta J. B. valia ir jo nurodymu, žodžiu aptarus esmines sutarties sąlygas – dalyką (dyzelinį kurą) ir atsiskaitymo tvarką. Dėl to abiejų instancijų teismų išvados, kad 2003 m. rugsėjo 22 d. pirkimo–pardavimo sutartis laikytina teisiškai reikšmingu dokumentu, turinčiu visus būtinus įstatymo nustatytus šiam dokumentui rekvizitus ir pagal formą, ir pagal turinį, teisingos. Taigi šio dokumento suklastojimas pasireiškė T. G. B. veiksmais, kai jis, neturėdamas įgaliojimo veikti UAB „R“ vardu, įrašė netikrus anketinius duomenis apie UAB „R“ atstovaujantį asmenį bei patvirtino juos UAB „R“ antspaudu. Taip T. G. B., prisistatydamas UAB „R“ komercijos direktoriumi R. B., nors toks asmuo įmonėje apskritai nedirbo, panaudodamas šios įmonės dokumentus bei antspaudą, apgaule su firma „Š“, atstovaujama jos savininko J. B., sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl dyzelinio kuro įgijimo firmos „Š“ degalinėse kreditan (atsiskaitant kas penkiolika dienų bei taikant 11 proc. nuolaidą), pateikus talonus su abiejų įmonių antspaudais.

28Akivaizdu, kad šia sutartimi yra forminti turtiniai šalių santykiai, joje yra esminiai šios rūšies sutarties elementai – dalykas ir kainos sudarymo tvarka. Sutartis pagal turinį apibūdintina kaip konsensualinė, įsigaliojusi nuo jos sudarymo momento, yra tęstinio vykdymo, nukreipta į ateitį. Pagal sutarties sąlygą minimuose talonuose privalėjo būti tik abiejų firmų antspaudai ir šių rekvizitų pakako. T. G. B. sudarytos apgaule sutarties pagrindu įgyta turtinė teisė įgavo piniginę išraišką, kai panaudojus šiuos talonus įgyjant dyzelinį kurą firmos „Š“ degalinėse, juose buvo įrašomas įgyto dyzelinio kuro kiekis, asmens, pateikusio taloną bei transporto priemonės, į kurią buvo pilamas šis kuras, duomenys, o degalinės kasos pajamų čekiuose nurodoma atitinkama kuro kaina. Pagal byloje esančius įrodymus (talonus, kasos pajamų čekius) firmos „Š“ degalinėse sutartyje nustatytomis sąlygomis (kreditan ir taikant nuolaidą) parduota dyzelinio kuro už 9667,76 Lt ir sutartyje nustatytu terminu už šį kurą neatsiskaityta. Pagal CK 6.329 straipsnio 1 dalies nuostatas, jei sutartis pradėta vykdyti, laikoma, kad ji sudaryta dėl tokių daiktų kiekio, kiek jų pirkėjas faktiškai priėmė. Bylos duomenimis, tokio turinio sutartį dėl dyzelinio kuro įgijimo kreditan firma „Š“ sudarė pasiūlius UAB „R“ atstovui, t. y. T. G. B. iniciatyva, motyvuojant tuo, kad krovinių vežėjai atsiskaitymui už dyzelinį kurą neturi grynų pinigų. Tai rodo, kad T. G. B., sudarydamas sutartį, veikė turėdamas neapibrėžtą tyčią įgyjamo turto (dyzelinio kuro) kiekio ir vertės požiūriu. Jo baudžiamosios atsakomybės ribos nustatytos pagal turtinės teisės faktinio realizavimo apimtį. Aplinkybė, kad T. G. B. apgaule įgytą turtinę teisę pagal po sutarties sudarymo jam perduotus firmos „Š“ talonus realizavo kiti asmenys, gaudami iš to naudą, T. G. B. atsakomybei pagal BK 182 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės.

29Kasatoriaus argumentai, kad jis neturi atsakyti už tai, jog UAB „R“ nėra atsiskaičiusi pagal sutartį su UAB „Š“, abiejų instancijų teismų atmesti pagrįstai, nes žala firmai „Š“ atsirado kaip T. G. B. nusikalstamų veiksmų – dokumento suklastojimo ir turtinės teisės įgijimo apgaule – padarinys. Šiuo atveju T. G. B. apgaulę panaudojo jau pačiai turtinei teisei įgyti, ir tai yra esminė aplinkybė, pagal kurią BK 182 straipsnyje numatyta veika (sukčiavimas) atribojama nuo BK 186 straipsnyje numatyto nusikaltimo – turtinės žalos padarymo apgaule, kada apgaulė panaudojama išvengiant atsiskaitymo už veiksmus, atliktus pagal teisėtai ir sąžiningai sudarytą sandorį.

30Dėl BPK 20 straipsnio reikalavimų laikymosi

31Kasatoriaus argumentai dėl pirmosios instancijos teismo išvadų vertinant Lietuvos teismo ekspertizių centro 2005 m. rugsėjo 27 d. rašysenos specialisto išvadą, liudytojų J. B., D. G., E. K., J. A., V. G., V. Š. parodymus, parodymų atpažinti protokolų duomenis ir kitus įrodymus, kuriais remdamasis teismas sprendė dėl T. G. B. dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas, pakartoti iš jo apeliacinio skundo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, dėl šių argumentų išsamiai pasisakė, išdėstė jų atmetimo motyvus. Kasatoriaus argumentai, kad vertindami įrodymus teismai pažeidė draudimą suteikti vieniems įrodymams pranašumą prieš kitus ir kad nepakankamai įvertinti jį teisinantys įrodymai (neatpažinimo faktas), nepagrįsti. Visi bylos duomenys yra gauti teisėtais būdais, jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu. Apklaustas kaip liudytojas D. G. paaiškino, kad sutartį sudariusio asmens gerai neįsidėmėjo, nes su juo bendravo neilgai (apie pusę valandos), be to, firmos klientų yra daugiau kaip šimtas, jis pagal UAB „R“ atstovu prisistačiusio asmens balsą sprendė, kad tai tas pats asmuo, su kuriuo preliminariai kalbėjo telefonu, dėl to ir asmens dokumentų iš jo neprašė, ar kaltinamasis tai tas asmuo, negalėjo pasakyti, nes praėję daug laiko. Taigi jo parodymais nėra paneigti, T. G. B. dalyvavimą sudarant 2003 m. rugsėjo 22 d. sutartį patvirtinantys kiti bylos duomenys, tai – specialisto rašysenos tyrimo išvados bei liudytojo E. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, o liudytojų V. Š. ir J. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu apie UAB „R“ dokumentų ir antspaudo perdavimo T. G. B. aplinkybes bei paties T. G. B. pasisakymus jiems apie sutartis Alytuje.

32Kasatoriaus argumentai dėl dyzelinio kuro įpylimo talonų ir degalinės kasos pajamų čekių įrodymų leistinumo ir patikimumo prasme iš esmės klaidingi, nes talonuose yra nurodyti dyzelinį kurą pirkusių asmenų ir automobilių duomenys, o atitinkamuose kasos pajamų čekiuose – UAB „R“ pavadinimas ir kuro kaina su nuolaida kreditan. Taigi juose parodytos realizuojamos esminės 2003 m. rugsėjo 22 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos – dalykas, kaina su nuolaida ir atsiskaitymo būdas.

33Kasatoriaus teiginys, kad žalos dydis apskaičiuotas neteisingai, nepagrįstas, nes, remiantis kasos pajamų čekių kopijose nurodytomis sumomis, ji turėtų būti netgi didesnė negu nustatyta teismo nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas analogišką argumentą, pažymėjo, kad nesant atitinkamo skundo, negali ištaisyti šios teismo padarytos klaidos.

34Reziumuojant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino juos išsamiai ištyręs, patikrinęs įstatymo nustatyta tvarka, taigi nėra pažeidęs esminės BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytos vertinimo sąlygos.

35Kasatoriaus argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvusi suvaržyta teisė duoti parodymus pareiškus įtarimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, nes nebuvo suteikta tam laiko, apeliacinio teismo atmesti pagrįstai. Iš bylos duomenų matyti, kad pranešimas apie įtarimą T. G. B. 2005 m. lapkričio 18 d. ne tik paskelbtas, bet ir įteiktas raštu. Dalyvaujant gynėjui jis pareiškė, kad pranešimą apie įtarimo esmę jis suprato visiškai, dėl pareikšto įtarimo nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo visiškai neprisipažino, pasiūlius duoti parodymus, tą dieną pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus. T. G. B. nebuvo suimtas, turėjo savo pasirinktą gynėją, taigi iki ikiteisminio tyrimo pabaigos (2005 m. gruodžio 16 d.) turėjo pakankamai laiko pasinaudoti teise duoti parodymus. Tokio pageidavimo jis nepareiškė ir paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą 2005 m. gruodžio 16 d. dalyvaujant jo pasirinktam gynėjui. Paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, T. G. B. vėl pasinaudojo teise atsisakyti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir teise teikti prašymus, papildyti ikiteisminį tyrimą ir pageidavo, kad kaltinamasis aktas būtų įteiktas jo gynėjui. Šis jo pageidavimas įvykdytas 2005 m. gruodžio 21 d. įteikus kaltinamąjį aktą jo gynėjui.

36Pageidavimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga T. G. B. nepareiškė iki pat teisminio nagrinėjimo pradžios 2006 m. sausio 24 d., o jo 2006 m. sausio 10 d. prašymas pasidaryti pageidaujamų bylos dokumentų kopijas, patenkintas. Taigi įtariamasis T. G. B. savo procesines teises įgyvendino tokia apimtimi ir tokiu būdu, kaip jis pats pageidavo, jokių procesinės prievartos priemonių ar suvaržymų jam nebuvo daroma.

37Kasatoriaus argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, netenkinant jo gynėjo pareikštų prašymų, atmestini, nes pagal teismo posėdžio protokolą, pačioje posėdžio pradžioje pareikšti prašymai (perduoti bylą ikiteisminiam tyrimui, atlikti specialų tyrimą dėl UAB „R“ ir firmos „Š“ tarpusavio atsiskaitymų, išreikalauti rašysenos tyrimui medžiagą ir paskirti rašysenos ir parašo ekspertizę) teismo nebuvo atmesti, prašymas išreikalauti rašysenos tyrimo medžiagą patenkintas, o dėl kitų prašymų tenkinimo, išklausius proceso dalyvių nuomones, buvo nutarta spręsti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tokiam sprendimui nei gynėjas, nei kaltinamasis neprieštaravo.

38Teismo nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, teismo išvados jame pagrįstos visų įrodymais pripažintų duomenų analize ir nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamiesi teismai atmetė kitus įrodymus, taigi nuosprendžio turinys paneigia kasatoriaus argumentus dėl teismo šališkumo.

39Priešingai nei teigia kasatorius, bausmės skyrimo motyvuose teismas nurodė, kad T. G. B. teistumas dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos yra išnykęs, baustas administracine tvarka tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, padarė nesunkius nusikaltimus ir darbovietės apibūdinamas patenkinamai. Remdamasis tuo teismas atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu. Taigi realiai paskirta bausmė nėra vykdoma, o pagal BK 75 straipsnį gali būti atidėtas tik laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Paskyrus bet kurią kitą sankcijoje numatytos rūšies bausmę, ji turėtų būti vykdoma realiai, taip būtų pabloginta šiuo metu esanti nuteistojo padėtis. Šiuo aspektu kasatoriaus argumentas, kad teismo šališkumą rodanti ir paskirtoji bausmė, nėra teisingas.

40Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 320 straipsnio nuostatų, teismo posėdyje dalyvaujant nuteistajam T. G. B. ir jo gynėjui. Posėdžio protokolo duomenimis, nei pats apeliantas, nei jo gynėjas atlikti įrodymų tyrimo neprašė, taip pripažindami, kad aplinkybių tyrimas pakankamai išsamus.

41Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

43Nuteistojo T. G. B. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo ir jo... 4. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį T. G. B. nuteistas už tai, kad 2003 m.... 5. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį T. G. B. nuteistas už tai, kad 2003 m.... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis T. G. B. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo... 7. Kasatorius nurodo, kad nuosprendis yra neteisingas, neteisėtas ir... 8. Kasatorius teigia, kad teismas, įvardydamas 2003 m. rugsėjo 22 d.... 9. Kasatoriaus nuomone, tiesioginiu dokumentų klastojimo objektu laikytina... 10. Be to, kasatorius teigia, kad teismo išvada dėl jo dalyvavimo surašant šią... 11. Kasatoriaus teigimu, ir liudytojo J. B. parodymai apie jo ir kasatoriaus... 12. Kasatorius taip pat teigia, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2005 m.... 13. Kasatoriaus nuomone, nėra nustatytas ir būdingas BK 182 straipsnyje numatytas... 14. Kasatorius teigia, kad byloje esantys firmos „Š“ talonai kurui pilti be... 15. Kasatorius taip pat nurodo, kad bylos duomenys apie UAB „Š“ padarytos... 16. Kasatoriaus nuomone, teismo šališkumą vertinant įrodymus rodo ir teismo... 17. Pradėjus bylą nagrinėti teisme, jo gynėjo pateikti prašymai nebuvo... 18. Kasatorius teigia, kad ir surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219... 19. Visais nurodytais pažeidimais, kasatoriaus teigimu, buvo suvaržytos jo kaip... 20. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė apeliacinio... 21. Nuteistojo T. G. B. kasacinis skundas atmestinas.... 22. Nuteistojo T. G. B. nusikalstamoms veikoms baudžiamasis įstatymas pritaikytas... 23. Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies taikymo ... 24. Kasatoriaus argumentai dėl, jo teigimu, netinkamo BK 300 straipsnio 1 dalies... 25. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių... 26. BK 300 straipsnis, nustatantis atsakomybę už suklastoto dokumento... 27. 2003 m. rugsėjo 22 d. pirkimo–pardavimo sutartis tarp UAB „R“ ir firmos... 28. Akivaizdu, kad šia sutartimi yra forminti turtiniai šalių santykiai, joje... 29. Kasatoriaus argumentai, kad jis neturi atsakyti už tai, jog UAB „R“ nėra... 30. Dėl BPK 20 straipsnio reikalavimų laikymosi... 31. Kasatoriaus argumentai dėl pirmosios instancijos teismo išvadų vertinant... 32. Kasatoriaus argumentai dėl dyzelinio kuro įpylimo talonų ir degalinės kasos... 33. Kasatoriaus teiginys, kad žalos dydis apskaičiuotas neteisingai,... 34. Reziumuojant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus... 35. Kasatoriaus argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvusi suvaržyta... 36. Pageidavimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga T. G. B. nepareiškė... 37. Kasatoriaus argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo,... 38. Teismo nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2... 39. Priešingai nei teigia kasatorius, bausmės skyrimo motyvuose teismas nurodė,... 40. Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 320... 41. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų teismo nuosprendžio arba... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 43. Nuteistojo T. G. B. kasacinį skundą atmesti....