Byla 1A-269-209-2013
Dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. F

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio, teisėjų Pavelo Frolovo, Jurgitos Mačionytės, sekretoriaujant Ilonai Petrovskai, dalyvaujant prokurorui Gaudentui Balčiūnui, gynėjai advokatei Alfredai Pūkienei, nuteistajai A. F., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovui advokatui Gintarui Ruseckui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. F. gynėjos advokatės Alfredos Pūkienės ir nukentėjusiojo K. I. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. F.

3nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. bauda 20 MGL (2600 Lt));

4nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., bauda 100 MGL, (13 000 Lt);

5nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., bauda 70 MGL (9 100 Lt);

6Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4, 6 d. bausmės, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir 182 str. 2 d. numatytas veikas, subendrintos tarpusavyje iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bauda 140 MGL (18 200 Lt).

7Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., 6 d., šią bausmę apėmimo būdu subendrinus su bausme, skirta už Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatytą veiką, A. F. paskirta galutinė subendrinta bausmė - bauda 140 MGL (18 200 Lt).

8Iš A. F. priteista S. U. naudai 99 000 Lt, o K. I. naudai – 102 000 Lt turtinei žalai atlyginti, atmetant 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo reikalavimą.

9Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

10A. F. nuteista už tai, kad ji pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, o būtent: ji, UAB „A.“ (juridinių asmenų registre įregistruota 2008-04-10, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - )) 2008-01-23 steigimo sutarties pagrindu būdama UAB „A.“ 33 procentų paprastųjų vardinių akcijų savininke, nuo 2010-09-14 atleista iš UAB „A.“ direktorės pareigų, žinodama, kad likusių UAB „A.“ 67 procentų paprastųjų vardinių akcijų savininkais yra K. I. ir S. U., 2010 m. rugsėjo 15 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje savo parašu patvirtino į 2010-09-15 UAB „A.“ vienintelio akcininko sprendimą įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad ji, vienintelė, 100 proc. UAB „A.“ savininkė nusprendžia nuo 2010-09-15 iš UAB „A.“ direktorės pareigų atleisti S. U. ir į direktorės pareigas paskirti save, savo parašu patvirtino 2010-09-15 JAR-1 Prašymą registruoti juridinių asmenų registre pakeistus duomenis, į šio prašymo JAR-AF, JAR-VO-V blankus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad yra vienintelė bendrovės akcininkė, vienasmenis valdymo organas, t.y. pagamino netikrus dokumentus, po ko šiuos žinomai netikrus dokumentus - 2010-09-15 UAB „A.“ vienintelio akcininko sprendimą, 2010-09-15 JAR-1 Prašymą registruoti juridinių asmenų registre, šio prašymo JAR-AF, JAR-VO-V blankus, tariamai patvirtinančius apie UAB „A.“ direktoriaus ir akcininko pasikeitimą, tą pačią dieną (2010-09-15) pateikė VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialo Juridinių asmenų registravimo skyriui (paslaugų apskaitos sistemos 2010-09-15 prašymas Nr. ( - )), adresu Lvovo g. 25, Vilniuje, t.y. panaudojo netikrus dokumentus, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d..

11Be to A. F. nuteista už tai, kad ji apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę, o būtent: ji, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę valdyti UAB „A.“ (įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - )) priklausantį didelės vertės turtą, nuo 2010-09-14 būdama atleista iš UAB „A.“ direktorės pareigų, 2008-01-23 UAB „A.“ steigimo sutarties pagrindu būdama 33 procentų paprastųjų vardinių akcijų savininke, be šios bendrovės akcininkų K. I. ir S. U., valdančių likusius 67 procentus paprastųjų vardinių akcijų, žinios, pažeisdama šių akcininkų teises ir teisėtus interesus, 2010 m. rugsėjo 15 d. Juridinių asmenų registravimo skyriui, adresu Lvovo g. 25, Vilnius, pateikusi pačios pagamintus žinomai netikrus dokumentus - UAB „A.“ 2010-09-15 vienintelio akcininko sprendimą dėl jos tariamai 100 proc. UAB „A.“ akcijų savininkės paskyrimo bendrovės direktore, 2010-09-15 Prašymą registruoti juridinio asmens pakeistus duomenis, šio prašymo formas JAR – AF, JAR-VO-V, taip nuslėpdama duomenis apie kitų UAB „A.“ akcininkų egzistavimą bei tuo suklaidindama juridinių asmenų registro tvarkytoją, dėl ko apgaulės įtakoje A. F. nuo 2010-09-22 buvo įregistruota UAB „A.“ vadove ir vienintele akcininke. Tokiu būdu A. F. nuo 2010-09-22 iki 2010-10-25 apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę valdyti svetimą UAB „A.“ priklausantį didelės vertės – 421 592 Lt turtą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d..

12Be to, A. F. nuteista už tai, kad ji pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent: ji, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, O. A. melagingai prisistačiusi UAB „A.“ direktore ir vienintele akcininke, 2010 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus 8-osios advokatų kontoros patalpose, adresu ( - ), pasirašė UAB „A.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 01, kurioje įrašyti duomenys apie A. F. priklausančius 100 procentų UAB „A.“ akcijų neatitinka tikrovės, bei tokiu būdu suklaidindama O. A. šios sutarties pagrindu pardavė jam jai nepriklausančias 67 proc. paprastųjų vardinių UAB „A.“ akcijų už 201 000 Lt, tačiau šių pinigų negavo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, nes akcijos buvo areštuotos. Tokiu būdu pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą O. A. priklausantį turtą – 201 000 Lt, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.

13Apeliaciniu skundu nuteistosios A. F. gynėja advokatė Alfreda Pūkienė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir nurodo, kad yra pagrįsta abejonė ar nuteistosios veiksmai gali būti vertinami kaip nusikalstami baudžiamosios teisės prasme. Baudžiamoji atsakomybė suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2011-10-20 nutartyje byloje Nr. 2K-P-267/2011 pasisakyta, kad nepritartina praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys konfliktai ir ginčai dirbtinai kriminalizuojami <...>, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad nuteistosios elgesys sukėlė tokius padarinius, dėl kurių tokiu elgesiu pažeisti interesai negalėtų būti ginami civilinio proceso tvarka. Civilinėse bylose buvo vertinami tie patys A. F. veiksmai kaip ir šioje byloje, tik traktuoti kitaip. Šiuo atveju, nėra visų būtinų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Pažymima, kad paskui teises „seka" pats daiktas, todėl dokumentinio turtinių teisių įforminimo nepakanka, kad turtas būtų užvaldytas - reikalingas fizinis daikto užvaldymas. A. F. inkriminuojama, kad ji apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę valdyti svetimą UAB „A." priklausantį didelės vertės turtą nuo 2010-09-22 iki 2010-10-25. Tačiau A. F. įgijo teisę valdyti UAB „A." priklausantį turtą ne asmeninės nuosavybės teise, o kaip UAB „A." vadovė. Tuo tarpu baigto turtinio nusikaltimo pasekmė yra pasisavinimas, kai turtas tyčia įgyjamas sau, taip padidinant savo asmeninės nuosavybės aktyvą. A. F., veikdama įmonės vadovės įgalinimų ribose, sprendimus dėl UAB „A.“ veiklos nuo įmonės įsteigimo dienos priimdavo įstatymų leidėjo suteiktų įgalinimų ribose ir įmonės įstatų rėmuose. Tai patvirtina ir D. M. ir A. I. parodymai byloje. Ši jos veikla negali būti pripažįstama nusikalstama. Sukčiaujant turtas turi pereiti iš vieno asmens kito asmens nuosavybėn, šiuo atveju, taip nėra. Įmonė, kurios tariamą didelės vertės turtinę teisę ji pasisavino šioje byloje nėra pripažinta nukentėjusia ir jos teisėti atstovai ar buvę vadovai nėra kviečiami į teismą. Šiuo atveju, nukentėjusiaisiais negali būti ir akcininkai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998-12-22 nutarime Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274-275 straipsniai)“ yra pasisakęs, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. UAB „A." nuosprendžio priėmimo metu dar nėra bankrutavusi (2011-02-22 UAB „A.“ iškelta bankroto byla, bylos Nr. B2-1453-560/2012). Teismas nusprendė, kad A. F. panaudojusi netikrus dokumentus suklaidino juridinių asmenų registro tvarkytoją ir taip apgaule buvo įregistruota kaip vienintelė UAB akcininke ir direktorė, tačiau sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėčiai reikalingas apgaulės panaudojimas būtent įgyti svetimą turtą. Nusikalstamos veikos baigtinumo nustatymui reikšminga, koks turtas buvo pasisavintas: daiktas ar turtinė teisė. Šiuo atveju, teisės turėtojas nepasikeitė, turto savininkas išliko UAB „A.“, pasikeitė tik įmonės vadovas. Teismas neteisingai vertino, kad UAB „A." 2010-10-26 balansas patvirtina, kad tuo laikotarpiu minėtai bendrovei priklausė 421 592 Lt vertės turtas ir tai ženkliai viršijo 250 MGL sumą, nes 2010-09-22 UAB „A." turėjo ir įsipareigojimų už 603 895,00 litus, kas yra pažymėta tame pačiame 2010-10-26 įmonės balanse. Pažymima, kad įmonė, turinti mažiau turto negu skolų, negali būti laikoma didelės vertės turtu BK 182 str. prasme. Esant kvalifikuotai sudėčiai, turi būti suvokti ir kvalifikuojantys požymiai. A. F. buvo žinoma įmonės turtinė padėtis ir balansas, tai patvirtina ir D. M. ir A. I. parodymai byloje, todėl negalima tvirtinti, kad ji suvokė įmonės turtą esant didelės vertės. Tuo atveju, kai daiktas ar turtinė teisė neturi objektyvios piniginės vertės ir potencialios galimybės dalyvauti piniginėje prekinėje apyvartoje, laikoma, kad padaroma moralinė, o ne turtinė žala ir baudžiamoji atsakomybė neturėtų iškilti. A. F. inkriminuota tai, kad ji 2010-09-22 UAB „A.“ akcijų pirkimo- pardavimo sutarties Nr. 01 pagrindu pardavusi O. A. 100 proc. paprastųjų vardinių UAB „A.“ akcijų už 300 000 Lt ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą - O. A. priklausantį turtą, tačiau liudytojas O. A. nurodė, kad žala jam nėra padaryta. Jis teigė, kad sutartyje nurodytos sumos jis kaltinamajai nesumokėjo, tokių pinigų ir neturėjo, buvo sutarta, kad jis ieškos akcijų pirkėjo, kuris per metus sumokės A. F. minėtus pinigus arba sutartis bus anuliuota, o akcijos perrašytos A. F.. Ir A. F. nurodė, kad sutartyje minimi 300 000 Lt už akcijas jai nebuvo sumokėti, akcijos vėliau buvo areštuotos. Byloje esančia preliminaria akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp O. A. ir D. J., O. A. įsipareigojo parduoti D. J., o pastarasis nupirkti 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB „A." akcijų, akcijų kaina - 310 000 Lt. Teismas inkriminavo pasikėsinimą sukčiauti O. A. atžvilgiu, tačiau neatsižvelgė į tai, kad 2010-09-24 akcijos perėjo D. J. nuosavybėn pagal preliminarią akcijų pirkimo pardavimo sutartį. 2010-10-08 susitarimu dėl teisių ir pareigų perėjimo tarp D. J. O. A. ir A. F., O. A. perleido A. F. reikalavimo teisę į D. J. 150 000 skolos, kylančios iš 2010-09-24 sudarytos preliminarios akcijų pirkimo-pardavimo sutarties. A. F. patvirtino, kad po susitarimo pasirašymo ji nebeturi reikalavimo teisės ir jokių pretenzijų ateityje O. A. dėl 150 000 Lt skolos sumokėjimo pagal 2010-09-22 akcijų pirkimo pardavimo sutartį Nr 1.; D. J. patvirtino, kad po susitarimo pasirašymo visą skolą, kylančią iš 2010-09-24 sudarytos preliminarios akcijų pirkimo- pardavimo sutarties, jis privalo sumokėti A. F.. Tačiau 2010-10-25 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „A." akcijos buvo areštuotos. Šiuo atžvilgiu O. A. negali būti pripažįstamas nukentėjusiuoju, kadangi pagal 2010-09-22 akcijų pirkimo pardavimo sutartį A. F. jis nieko nesumokėjo ir pagal 2010-09-24 sudarytos preliminarią akcijų pirkimo- pardavimo sutartį A. F. reikalavimas sumokėti už akcijas buvo perleistas D. J.. Tuo būdu, O. A. nepatyrė 300 000 Lt žalos, nes perleido investicinius įsipareigojimus kitam asmeniui. O. A. dėl A. F. veiksmų šioje byloje nesikreipė su pareiškimu ir tokio reikalavimo nereiškė. Apklaustas liudytoju O. A. parodė, kad joks nusikaltimas jo atžvilgiu nėra padarytas ir jokia žala jam neatsirado. Teismas neapklausė ir nepripažino nukentėjusiuoju D. J.. Nesant nukentėjusiojo negali būti inkriminuojama nusikalstama veika jo atžvilgiu. Teismui pateiktas ieškovų K. I. ir S. U. Vilniaus apygardos teismo 2012-01-27 prašymas sustabdyti civilinę bylą Nr. 2-1324-232/2011 rodo, kad turtinių reikalavimų patenkinimas baudžiamojoje byloje yra susijęs su jų pareikštu civiliniu ieškiniu ir pažymi, kad dalykai sutampa. Šis pareiškimas yra svarbus baudžiamojoje byloje sprendžiant civilinio ieškinio klausimą. Civilinį ieškinį išsprendus Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą, jis nebegali būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje, nes ieškovų materialinės subjektinės teisės yra apgintos ir priimtas sprendimas atkuria taiką tarp ginčo šalių. BPK 112 str. 4 d. įtvirtinta, kad jei civilinis ieškinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka. Jei ieškinys atmetamas civilinio proceso tvarka, ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-3389-232/12 dėl priverstinio akcijų pardavimo Vilniaus apygardos teisme, kurio sprendimą teismui pateikė nukentėjusieji, remiantis pačių nukentėjusiųjų žodžiais, ginčas dėl akcijų buvo išspręstas ir tai rodo, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje negali būti tenkinamas, nes jau yra patenkintas civilinio proceso tvarka ir yra atstatyta taika tarp šalių. Akcijų pirkimo pardavimo sutarties, į kurią teismas atsižvelgia tenkindamas civilinį ieškinį, kaina neatitinka realios tuo metu buvusios akcijų kainos. Remiantis apskaitos ir kontrolės įmonės UAB „Au." 2012-02-21 specialisto išvada, įmonės balanse nurodyto nuosavo kapitalo nepakanka įsipareigojimams padengti, todėl akcijos vertė yra neigiama. Turto vertė turi būti nustatoma pagal faktinę turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas yra pabrėžęs, kad kaltininkui padarius materialinę žalą fiziniam asmeniui, įmonei, įstaigai ar organizacijai nusikalstamais veiksmais, pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini realiai nusikaltimu padarytos materialinės žalos dydžio. Remiantis minėtais kriterijais ir byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, kad nusikalstamos veikos padarymo metu akcijos buvo bevertės, todėl nepagrįstas reiškiamų reikalavimų dydžio patenkinimas, atsižvelgiant į akcijų pirkimo pardavimo sutarties kainą.

14Nukentėjusysis K. I. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-28 d. nuosprendį ir skirti A. F. bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, vadovaujantis Baudžiamojo Kodekso nuostatomis, jų sankcijose numatytas realaus laisvės atėmimo bausmes ir nurodo, kad teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, dėl ko netinkamai individualizavo bausmę, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šiais klausimais. Pirmosios instancijos teismas nenustatė kaltininkės A. F. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad dėl kaltininkės veikos atsirado sunkių padarinių (BK 60 str. 1 d. 11 p.). Byloje esantis UAB „A.“ 2010-10-26 d. balansas patvirtina, kad tuo laikotarpiu šiai bendrovei priklausė 421.592 Lt. vertės turtas, kas ženkliai viršija 250 MGL. Nepaisant to, dėl nusikalstamų veiksmų, tiek apeliacinio skundo pareiškėjui, tiek ir kitai akcininkei S. U., negalint dalyvauti bendrovės valdyme, A. F. UAB „A.“ privedė prie bankroto ir nuo 2011-09-28 d. ši įmonė yra bankrutavusi. Manoma, kad dėl A. F. nusikalstamos veikos atsirado sunkios pasekmės, t.y. padaryta ne tik turtinė žala, bet ir netekta galimybės plėsti ir vystyti įmonės veiklos Lietuvoje bei gauti pajamas. Prarastas partnerių ir klientų pasitikėjimas, todėl net ir dabar pareiškėjai nebegali užsiimti tokia pat veikla, dėl kurios buvo įsteigta UAB „A.“ Lietuvoje. Atvejai, kai, esant galimybei nustatyti atsakomybę lengvinančias (ar sunkinančias) aplinkybes, jos nenustatomos ir į jas neatsižvelgiama skiriant bausmę, laikytini nukrypstančiais nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr. 2K-174/2009). Teismas nepagrįstai vertino, kad A. F. veiksmai buvo sąlygoti tarp akcininkų kilusių nesutarimų dėl į bendrovės veiklą investuotų lėšų, dėl ko vertino jos asmenybę kaip mažiau pavojingą visuomenei, o nagrinėjamas veikas daugiau atsitiktinio pobūdžio, nepagrįstai šias aplinkybes vertino kaip išimtines ir taikė BK 54 str. 3 d. nuostatas, skirdamas švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmės rūšis, t.y. baudą. Skunde atkartojamos BK 41 str. nuostatos dėl bausmės paskirties, teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nėra vertintos BK 54 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, nenurodoma kaip jos lemia bausmės dydį. Nors teismas nuosprendyje ir konstatavo, kad A. F. veikoje lengvinančių aplinkybių nenustatyta, visas veikas ji padarė veikdama tiesiogine tyčia, savo kaltės nepripažino, padarė didelę žalą, kurios visai neatlygino, tačiau skyrė per švelnią bausmę, kuri neatitinka teisėtumo, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Manoma, kad jokio pagrindo taikyti BK 54 str. 3 d. nebuvo, todėl teismas šią normą taikė nepagrįstai. Teismas neteisingai vertino A. F. veikas kaip atsitiktinio pobūdžio. Atsitiktinumo faktorius baudžiamojoje teisėje suprantamas kaip pasekmės (rezultatas), atsirandančios nuo kaltininko nepriklausančių aplinkybių. Be to, Teismas nenustatė nei vienos kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o atsižvelgiant į nusikaltimų pavojingumą (BK 182 str. 2 d. numatyta atsakomybė - laisvės atėmimas iki 8 metų) ir pobūdį, nepagrįstai A. F. asmenybę vertino kaip mažiau pavojingą visuomenei, todėl nepagrįstai taikė BK 54 str. 3 d. nuostatas, parinkdamas švelnesnę bausmės rūšį. Be to, net ir nepagrįstai taikydamas švelnesnę bausmės rūšį - baudą, parinkdamas jos dydį, teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai nustatė mažesnį jos dydį nei numatytas vidurkis. Bauda neatitinka teisėto, pagrįsto ir teisingo kaltininko nubaudimo ir tokia bausme nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, kad tiek per griežtos, tiek ir per švelnios bausmės skyrimas neatitinka bausmės paskirties tikslų, todėl kiekvienu atveju bausmė turi būti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo reikalavimus.

15Nukentėjusysis K. I. „patikslintu apeliaciniu skundu“ prašo nuteistajai skirti realią penkerių metų laisvės atėmimo bausmę ir nurodo iš esmės analogiškas apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybes.

16Teismo posėdyje nukentėjusiojo K. I. atstovas prašo jo ir nukentėjusiojo skundus patenkinti, panaikinti BK 54 str. 3 d. taikymą, nuteistosios apeliacinį skundą atmesti. Nuteistoji A. F. ir jos gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistąją išteisinti, o nukentėjusiojo ir jo atstovo skundą atmesti. Prokuroras prašo nuteistosios gynėjos skundą atmesti, nukentėjusiojo atstovo skundą tenkinti.

17Nuteistosios A. F. gynėjos advokatės Alfredos Pūkienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiojo K. I. apeliacinis skundas atmestinas.

18Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

19Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 str., dalykas yra dokumentas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu. Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Dokumento pagrindinė funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-118/2007) yra visuomenei ar jos atskiriems nariams svarbių, teisinę reikšmę turinčių, aplinkybių ar faktų įvertinimas, įvairių teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo fiksavimas bei visų kitų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įtvirtinimas. Nustatant baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą yra apsaugomi ne tik konkrečių fizinių ar juridinių asmenų interesai, išreikšti dokumentine forma (sudarant sutartis ir pan.), bet ir visos visuomenės narių teisinio tikrumo ir patikimumo interesai, ir taip valstybė įgyvendina savo pareigą užtikrinti įvairaus lygmens visuomeninių santykių stabilumą.

20Šiuo atveju, 2010 m. rugsėjo 15 d. vienintelio akcininko sprendimas (t. 2, b. l. 65, 159) su įrašytais duomenis, kad A. F., vienintelė, 100 proc. UAB „A.“ savininkė nusprendžia atleisti S. U. iš direktorės pareigų nuo 2010-09-15 ir nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. UAB „A.“ direktore skirti A. F., pasirašytas kaip vienintelės UAB „A.“ akcijų savininkės A. F., A. F. parašu patvirtinti 2010-09-15 JAR-1 prašymas registruoti juridinių asmenų registre pakeistus duomenis (t. 2, b. l. 57), šio prašymo JAR-AF (kuriame nurodyta, kad jei visų akcijų savininkas yra vienas asmuo), JAR-VO-V blankai, kuriame ji įvardinta kaip vienasmenis valdymo organas, laikytini dokumentais, kadangi juose įtvirtinamos juridinę reikšmę turinčios aplinkybės, kurių turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys (apie tai, kad A. F. yra vienintelė UAB „A.“ akcininkė, vienasmenis valdymo organo narys) ir kurie yra būtini objektyvios tikrovės neatitinkančių duomenų registravimui juridinių asmenų registre.

21Šiuo atveju, kaip matyti iš 2008-01-23 UAB „A.“ steigimo sutarties (t.2, b.l. 134-136), V skyriaus, bendrovės steigėjas K. I. įsigijo 34 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas, A. F. ir S. U. – po 33 paprastąsias vardines akcijas, kaip matyti iš III skirsnio, bendrovės įstatinis kapitalas – 10 000 Lt. Kaip matyti iš 17 p., balsavimo teisę turi tik pilnai apmokėta akcija. Kaip matyti iš aplinkybės, kad bendrovė buvo įregistruota, o ir iš Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių 11 str. 2 d., kad bendrovė įregistruojama tik po to, kai yra įmokėti visi pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas, į tai, kad minėto įstatymo 8 str. 6 d. numatyta, kad įmokėtų pradinių įnašų suma turi būti ne mažesnė už šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatytą bendrovės minimalų įstatinį kapitalą, o pagal minėto straipsnio 4 d., uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10 tūkst. litų. Įvertinus išdėstytą, akivaizdu, kad akcijos buvo apmokėtos ir, šiuo atveju, akcijų apmokėjimo faktui nustatyti nėra svarbu ar jos buvo apmokėtos iš skolintų pinigų, ar ne ir iš kokių šaltinių buvo gauta paskola. Kad K. I. turėjo 34 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės UAB „A.“ akcijas, o A. F. ir S. U. – po 33 paprastąsias vardines akcijas, patvirtina ir 2010-09-14 akcininkų registracijos sąrašas, kuriame pasirašė ir A. F. (t.2, b.l. 163). Atsižvelgus į išdėstytą, akivaizdu, kad A. F. 2010 m. rugsėjo 15 d. vienintelio akcininko sprendime (t. 2, b. l. 65), 2010-09-15 JAR-1 prašyme registruoti juridinių asmenų registre pakeistus duomenis (t. 2, b. l. 57), šio prašymo JAR-AF, JAR-VO-V blankuose, nurodė objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, kad ji yra vienintelė UAB „A.“ akcininkė, vienasmenis valdymo organo narys (ką patvirtina ir 2010-09-14 protokolas (t.2, b.l. 160-162, 164-166), 2010-09-14 akcininkų registracijos sąrašas (t.2, b.l. 163)).

22Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad pagrįstai A. F. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

23Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatyta atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

24Teismų praktikoje konstatuota, kad turtinės teisės įgijimas yra tada, kai naudojant apgaulę teisiškai įtvirtinama kaltininko galimybė gauti svetimą turtą, juo naudotis ir disponuoti arba gauti kitokią turtinę naudą (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011). Turtinės teisės įgijimas – tai teisės valdyti ir (ar) naudotis, ir (ar) disponuoti svetimu turtu, taip pat prievolinės teisės ar teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (CK 1.112 straipsnis), įgijimas panaudojant apgaulę.

25Nors pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (Valstybės Žinios, 2000, Nr. 64-1914; Valstybės Žinios, 2000, Nr. 68; Valstybės Žinios, 2003, Nr. 123-5574) 16 str. 1 d. 3 p. teisė pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose yra priskiriama neturtinėms akcininkų teisėms, tačiau pagal A. F. veiksmų nuo 2010-09-22 iki 2010-10-25 atlikimo metu Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 p. buvo numatyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Šio Įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sandorius bendrovės vadovas gali sudaryti, kai yra bendrovės valdybos (jei bendrovėje valdyba sudaroma) sprendimas šiuos sandorius sudaryti. Jei bendrovėje valdyba nesudaroma, bendrovės vadovas priima sprendimus ir atlieka veiksmus, nustatytus šio Įstatymo 34 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9 ir 10 dalyse. Bendrovėje buvo numatytas vienasmenis valdymo organas (t.2, b.l. 15, 33, 137-140) ir nenumatytas kolegialus valdymo organas (valdyba), kas atitiko UAB “A.“ įstatus, (t.2, b.l. 27-36, 142-151) ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre nurodytus duomenis (t.2, b.l. 37-44), kuriuose buvo numatytas vienasmenis atstovavimas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos CK 2.83 str., nesant kiekybinio atstovavimo, sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai įrodoma, jog sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti. Atsižvelgus į išdėstytą, matyti, kad savo veiksmais, už kuriuos A. F. nuteista, A. F. įgijo teisę sudaryti sandorius UAB “A.“ vardu. Šiuo atveju, kolegija vertina A. F. įgytą faktinę teisę UAB “A.“ vardu vienasmeniškai sudaryti sandorius ir disponuoti įmonės turtu kaip jos įgytą svetimą turtinę teisę. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kad skoliniai įsipareigojimai būtų draudę ir nesudarę galimybių A. F. neteisėtai veikti bendrovės vardu, disponuoti ir naudotis UAB „A.“ priklausančiu didelės vertės – 421 592 Lt turtu didelės vertės turto apimtyje. Šiuo atveju buvo įgyta svetima turtinė teisė disponuoti ir naudoti svetimu UAB „A.“ priklausančiu didelės vertės turtu. A. F. nuo 2010-09-22 buvo įregistruota UAB „A.“ vadove ir vienintele akcininke, o faktinis UAB „A.“ turto naudojimas nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, kadangi sukčiavimas įgyjant turtinę teisę ar panaikinant turtinę prievolę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, suteikiantis kaltininkui turtinę teisę nepriklausomai nuo to, ar šis ją įgyvendino.

26Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą, šiuo atveju, rodo tai, jog nuteistoji panaudojo apgaulę pateikiant suklastotus dokumentus, sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusieji negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teisės arba tokį pažeistų teisių gynimo būdą pasunkino: kaip matyti iš buhalterės D. M. parodymų, kuriais teismas tiki, kadangi jais netikėti nėra pagrindo ir juos iš dalies patvirtina A. F. parodymai, 2010 m. rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje A. F. prašė visų dokumentų, sakė, kad laikinai, po ko jai antstolė perdavė patvarkymą pateikti UAB „A." dokumentus, o informavus direktorę A. F. su prašymu grąžinti dokumentus, kad galima būtų pateikti antstolei, dokumentų pastaroji taip ir negrąžino, dėl ko jie spalio 8 d. nutraukė buhalterinės apskaitos sutartį. Šios aplinkybės parodo A. F. padarytos veikos pavojingumą, jos padarytos nusikalstamos veikos tyčią.

27Kaip matyti iš K. I. parodymų (t.7, b.l. 124), jam yra žinoma, kad buhalterė D. M. perdavė visą UAB „A." buhalteriją A. F.. Liudytoja D. M. parodė, kad (t.7, b.l. 127) bendrovės UAB „A." buhalteriniai dokumentai buvo saugomi ( - ), UAB „K." patalpose. Jie visą laiką buvo ten, kol vienu metu atvažiavo direktorė A. F. ir paprašė paimti dokumentus. Tai buvo 2010 m. rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje, ji prašė visų dokumentų, sakė, kad laikinai. Buvo sudarytas perdavimo aktas, dokumentai buvo perduoti, F. pasirašė, kad juos gavo. Buvo išvardinta labai bendriniai, kokie dokumentai yra perduodami, nes buvo laikinas perdavimas. Buvo perduoti pirminiai dokumentai, visos sąskaitos, banko dokumentai, kasos, darbo užmokesčio, tos dvi paskolos sutartys taip pat buvo perduotos. Dokumentai nebuvo grąžinti, bet jai pasiskambino antstolė, po keleto dienų su savo padėjėja antstolė perdavė patvarkymą pateikti UAB „A." dokumentus. Kadangi ji dokumentų neturėjo, ji informavo direktorę A. F. su prašymu grąžinti dokumentus, kad galima būtų pateikti antstolei, bet dokumentų taip ir negavo atgal ir jie spalio 8 d. nutraukė buhalterinės apskaitos sutartį. A. F. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad (t.7, b.l. 149) Konstantinas ją pažinojo nuo 13 metų. Dalis UAB „A." buhalterinių dokumentų buvo pas buhalterę, dalis dokumentų buvo pas ją, o paskui dokumentai buvo perduoti O. A.. Ji paėmė tą dokumentų dalį, kurie buvo pas Dalią. Iš jų šitų dokumentų niekas nereikalavo, todėl 2010 m. spalio mėnesį pagal administratoriaus reikalavimą jie ir nebuvo pateikti.

28Iš 2010-09-22 m. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties (t.4, b.l. 7-8) matyti, kad joje nustatyta, kad A. F. parduoda 100 paprastųjų vardinių „A.“ akcijų, nuosavybės teisė į visas akcijas pirkėjui pereina nuo Sutarties pasirašymo momento, o kaina – 300 000 Lt sumokama pardavėjui ne vėliau kaip 2011-10-01. Iš išdėstyto darytina išvada, kad sutartyje yra nurodyta esminė apgaulė, kad A. F. parduoda 100 paprastųjų vardinių „A.“ akcijų. A. F. nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir 182 str. 2 d. kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, kadangi jai sutartyje nurodytas akcijų pirkėjas – O. A. už akcijas kainos nesumokėjo.

29Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad jei dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių, teismas tai pripažįsta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Sunkių padarinių sukėlimas teismo pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jeigu sunkūs padariniai nėra inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Tai seka iš BK 60 straipsnio 2 dalies, kur nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188/2009). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, todėl, atsižvelgus į išdėstytą ir kitas bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, kad UAB „A.“ 2010-10-26 d. balansas patvirtina, kad tuo laikotarpiu šiai bendrovei priklausė 421.592 Lt. vertės turtas, kolegija nepripažįsta A. F. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad dėl kaltininkės veikos atsirado sunkių padarinių (BK 60 str. 1 d. 11 p.). Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad dėl A. F. nusikalstamos veikos atsirado sunkios pasekmės, t.y. padaryta ne tik turtinė žala, bet ir netekta galimybės plėsti ir vystyti įmonės veiklos Lietuvoje bei gauti pajamas, prarastas partnerių ir klientų pasitikėjimas, todėl net ir dabar pareiškėjai nebegali užsiimti tokia pat veikla, dėl kurios buvo įsteigta UAB „A.“ Lietuvoje, tačiau neargumentuojama, kodėl netekta galimybės plėsti ir vystyti įmonės veiklos Lietuvoje, dėl kokių būtent nuteistosios veiksmų prarastas pasitikėjimas ir kaip jis atima galimybes nukentėjusiesiems užsiimti tokia pat veikla. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, šiuo atveju, taip pat nelaikytinos atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad dėl kaltininkės veikos atsirado sunkių padarinių (BK 60 str. 1 d. 11 p.).

30Nuteistosios A. F. gynėjos apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad, šiuo atveju, nėra visų būtinų nusikalstamos veikos sudėties požymių, kad paskui teises „seka“ pats daiktas, todėl dokumentinio turtinių teisių įforminimo nepakanka, kad turtas būtų užvaldytas - reikalingas fizinis daikto užvaldymas, kadangi, šiuo atveju, pažymėtina, kad A. F. buvo nuteista būtent už tai, kad ji apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę, o įgyti turtinei teisei nėra būtinas daikto užvaldymas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. F. įgijo teisę valdyti UAB „A." priklausantį turtą ne asmeninės nuosavybės teise, o kaip UAB „A." vadovė, tačiau, šiuo atveju, ji įgijo turtinę teisę valdyti minėtą turtą, kas yra BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad įmonė, kurios tariamą didelės vertės turtinę teisę nuteistoji pasisavino šioje byloje nėra pripažinta nukentėjusia, tačiau pažymėtina, kad atsakomybei pagal BK 182 str. 2 d. kilti nėra būtina nukentėjusiojo asmens valia. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, šiuo atveju, nukentėjusiaisiais negali būti ir akcininkai, tačiau pasikeitus akcijų vertei dėl nusikalstamų veiksmų akcininkai gali patirti žalą ir BPK 28 str. nuostatų pagrindu būti pripažinti nukentėjusiaisiais. Apeliaciniame skunde teigiama, kad sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėčiai reikalingas apgaulės panaudojimas būtent įgyti svetimą turtą, tačiau, šiuo atveju, apgaulė buvo panaudota įgyti svetimą turtinę teisę, ją įregistruojant. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai vertino, kad UAB „A." 2010-10-26 balansas patvirtina, kad tuo laikotarpiu minėtai bendrovei priklausė 421 592 Lt vertės turtas ir tai ženkliai viršijo 250 MGL sumą, nes 2010-09-22 UAB „A." turėjo ir įsipareigojimų už 603 895,00 litus, kas yra pažymėta tame pačiame 2010-10-26 įmonės balanse, kadangi byloje nėra duomenų ir jų nepateikiama apeliaciniame skunde, nepaneigia, kad įmonės vadovas negalėjo naudotis teise valdyti ir disponuoti 421 592 Lt vertės turtą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas O. A. nurodė, kad žala jam nėra padaryta, bet tai nepaneigia pasikėsinimo jo atžvilgiu padaryti nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde įvardinta aplinkybė, kad 2010-09-24 akcijos perėjo D. J. nuosavybėn, neturi reikšmės nusikalstamos veikos pagal BK 22 str. 1 d., BK 182 str. 2 d. kvalifikavimui. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-3389-232/12 dėl priverstinio akcijų pardavimo Vilniaus apygardos teisme, kurio sprendimą teismui pateikė nukentėjusieji, remiantis pačių nukentėjusiųjų žodžiais, ginčas dėl akcijų buvo išspręstas ir tai rodo, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje negali būti tenkinamas, tačiau pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje sprendžiamas būtent akcijų vertės sumažėjimo klausimas dėl nusikalstamų nuteistosios veiksmų. Teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad akcijų pirkimo pardavimo sutarties, į kurią teismas atsižvelgia tenkindamas civilinį ieškinį, kaina neatitinka realios tuo metu buvusios akcijų kainos.

31Dėl bausmės

32Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai A. F. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų iš esmės nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, A. F. asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

33Nuteistoji A. F. padarė vieną nesunkų (BK 300 str. 1 d., 11 str. 3 d.) ir vieną sunkų nusikaltimus (BK 182 str. 2 d., 11 str. 5 d.) ir pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą (BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 11 str. 5 d.). A. F. charakterizuoja teigiamai: ji anksčiau neteista (t.7, b.l. 107 (iš Latvijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos informacijos centro 2011-05-02 pažymos matyti, kad informacinėje sistemoje „Asmenys, padarę nusikalstamas veikas“, žinių nėra (t.6, b.l. 65-66))), nedirba, tačiau anksčiau dirbo UAB „A.“ direktore. Teismas vertina aplinkybes, kad A. F. iš tiesų priklausė dalis UAB „A.“ akcijų (ji buvo 33 procentų paprastųjų vardinių akcijų savininkė), anksčiau ji ilgą laiko tarpą buvo UAB „A.“ direktorė, kuria buvo paskirta akcininkų, kurie buvo UAB „A.“ akcininkais ir nusikalstamos veikos atlikimo metu, kas rodo, kad ji anksčiau turėjo minėtų asmenų pasitikėjimą, kaip rodančias mažesnį A. F. atliktų nusikalstamų veiksmu pavojingumą.

34Pagal Lietuvos Respublikos BK 55 str., asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. F. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. numatytą nusikaltimą nuteisė bauda, mažesne nei BK 47 str. 3 d. 2 p. numatytos baudos už nesunkų nusikaltimą vidurkis.

35Pagal Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šiuo atveju, įvertinus ir tai, kad A. F. iš tiesų priklausė dalis UAB „A.“ akcijų (33 procentai), anksčiau ji ilgą laiko tarpą buvo UAB „A.“ direktorė, A. F. asmenybę, kolegija daro išvadą, kad BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju bausmės paskirtis bus įgyvendinta A. F. už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmės rūšį, tai yra, baudą. Atsižvelgus į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. F. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą nuteisė bauda, artima baudos už sunkų nusikaltimą vidurkiui (BK 47 str. 3 d. 4 p. 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., numatytą nusikaltimą nuteisė bauda, mažesne, nei už sunkų nusikaltimą numatytos baudos vidurkis (BK 47 str. 3 d. 4 p. 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

36Bausmė teisingai subendrinta nepažeidžiant BK 63 str. reikalavimų.

37Pažymėtina, kad, priešingai, nei teigiama nukentėjusiojo K. I. apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje buvo vertintos BK 54 str. 2 d. nurodytos aplinkybės. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai vertino, kad A. F. veiksmai buvo sąlygoti tarp akcininkų kilusių nesutarimų dėl į bendrovės veiklą investuotų lėšų, dėl ko vertino jos asmenybę kaip mažiau pavojingą visuomenei, o nagrinėjamas veikas daugiau atsitiktinio pobūdžio, nepagrįstai šias aplinkybes vertino kaip išimtines, tačiau pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas vertino kiek kitas aplinkybes, kurios parodo mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumą, vertino A. F. asmenybę ir taikė BK 54 str. 3 d. nuostatas, skirdamas švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmės rūšis, t.y. baudą. Kolegija, atsižvelgiant į išdėstytą nutartyje, nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas skyrė per švelnią bausmę, kuri neatitinka teisėtumo, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nemotyvuotai ir nepagrįstai nustatė mažesnį jos dydį nei numatytas vidurkis. Tačiau skirtų baudų dydis atitinka už atitinkamus nusikaltimus numatytų baudų ribas, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį: pagal BK 182 str. 2 d. jis beveik lygus baudos vidurkiui, o pasikėsinimo atveju, paskirta bausmė taip pat nėra akivaizdžiai per švelni. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde teigiama, kad bauda neatitinka teisėto, pagrįsto ir teisingo kaltininko nubaudimo ir tokia bausme nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, kad tiek per griežtos, tiek ir per švelnios bausmės skyrimas neatitinka bausmės paskirties tikslų, todėl kiekvienu atveju bausmė turi būti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo reikalavimus, tačiau skunde neargumentuota kodėl manoma, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. ir kodėl manoma, kad jie nebus pasiekti ir kolegija nepritaria, kad bausmės tikslai pasiekti nebus.

38Dėl nusikalstama veika padarytos žalos

39Kaip matyti iš 2012-02-21 nukentėjusiųjų asmenų patikslinto civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-129-10, ieškovų K. I. ir S. U. atstovaujamų advokatės Ievos Kubilienės, jame žala įrodinėjama, kaip patirta UAB „A.“ akcijoms po jų praradimo praradus vertę, kuri buvo lygi jų rinkos kainai.

40Lietuvos Respublikos CK 249 str. 1 d. nustatyta, kad jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Ieškinyje, šiuo atveju, nėra pateikiama pakankamo objektyvaus akcijų vertės prieš jas prarandant vertinimo.

41Lietuvos Respublikos CK 6.281 str. nustatyta, kad priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Lietuvos Respublikos CK 6.147 str. nustatyta, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti, o kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę.

42Iš Apskaitos ir kontrolės UAB „Au.“ specialisto išvados (t.7, b.l. 193-195) matyti, kad UAB „A.“ 2010-10-26 balanse parodytas nuosavas kapitalas yra neigiamas. Turtas suformuotas iš skolintų lėšų. Balanse parodyto įmonės turto nepakanka įsipareigojimams padengti. Pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 1 d. 6 p. numatyta akcininko teisė gauti likviduojamos bendrovės turto dalį, todėl remiantis minėta išvada likviduojant bendrovę akcijos vertės neturėtų. Šią išvadą teismas vertina kritiškai, kadangi ji atlikta nesiremiant pirminiais apskaitos dokumentais.

43Pirmosios instancijos teismas vertino 2010-09-22 m. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (t.4, b.l. 7-8), tačiau iš šios sutarties matyti, kad nors joje nurodyta, kad sutarties pasirašymo momentu akcijų kaina – 300 000 Lt, tačiau joje nurodyta, kad kaina sumokama pardavėjui ne vėliau kaip 2011-10-01, o iš bylos medžiagos matyti, kad nurodyta kaina sumokėta nebuvo. Liudytojas O. A. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė (t.7, b.l. 132-136), kad prieš visus sandorius vykdant yra įmonės dokumentus vartęs, žiūrėjęs, balansai buvo, dar kažkas, tam, kad grynai įvertinti, kiek realiai to turto turi. Esmė tame, kad kadangi iš jo grynųjų pinigų nebuvo reikalaujama, tai jis ten audito, viso kito neužsakinėjo ir nedarė. Jeigu būtų buvusi kalba apie grynuosius pinigus, savaime suprantama, kad jis būtų smulkiau gilinęsis, būtų samdęs įmonę, kad nustatytų, kaip realiai įmonė veikia. Bet buvo susitarta taip, kad jam grynųjų pinigų šiai dienai nereikės mokėti, tai kaip ir nelabai jį įmonė smulkiau domino. A. F. pasakė, už kokią kainą norėtų tas akcijas parduoti. Jis sutiko. F. pažįstamas D. pasiūlė, kad jis nupirks iš jo tas akcijas, perpirks, jie sutarė su D., kad jis pirks už 310 000 litų, ta prasme 10 000 litų jam lieka, o visa kita jis jau sumoka. Jis pats neperėmė dokumentų iš A. F.. Kaip suprato, juos paskui perėmė D.. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi jis įsipareigojo arba rasti pirkėją, arba ta sutartis turėjo būti anuliuota. Metus laiko jam buvo duotas terminas surasti pirkėją, jei ne - tuomet sutartis turėjo būti tiesiog anuliuota. Galima įvardinti, kad jis buvo daugiau kaip tarpininkas, ne kaip pirkėjas. Jis nežiūrėjo UAB „A." turto, nevažinėjo per objektus. Kad minėtą sutartį O. A. vertino ne kaip pirkimo santykius, o kaip tarpininkavimo santykius, iš dalies patvirtina ir sutarties nuostata, kad sutartyje nurodyta kaina sumokama pardavėjui ne vėliau kaip 2011-10-01. Atsižvelgus į išdėstytą, teismas neturi pakankamo teisinio pagrindo vertinti iš esmės neįvykdytos sutarties kainą kaip tikrąją akcijų vertę. Tačiau kolegija, šiuo atveju, vertina sudarytą pardavimo pirkimo sutartį kaip įrodančią, kad akcijos tuo metu galėjo turėti realią rinkos vertę ir daro išvadą, kad protingumo ir teisingumo principą atitinka nominalios akcijų vertės atlyginimas nukentėjusiesiems (dėl akcijų vertės praradimo dėl nuteistosios nusikalstamų veiksmų), kadangi teismui nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kurie be abejonių leistų nustatyti akcijų vertę didesnę ar mažesnę nei nominali jų vertė, t.y. sumokėto 10 000 Lt įstatinio kapitalo (t.2, b.l. 134-136). Atsižvelgus į išdėstytą, iš A. F. priteista K. I. naudai 102 000 Lt suma mažintina iki 3400 Lt., o iš A. F. priteista S. U. naudai 99 000 Lt, suma mažintina iki 3300 Lt (atitinkamos jų įstatinio kapitalo dalys).

44Esant tokioms aplinkybėms, naikinti skundžiamą nuosprendį arba švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo, tačiau nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1, 3 p., 328 str. 4 p.,

Nutarė

46nukentėjusiojo K. I. apeliacinį skundą atmesti.

47Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendį pakeisti.

48Priteistą iš A. F. 102 000 Lt K. I. naudai turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 3400 (trijų tūkstančių keturių šimtų) Lt.

49Priteistą iš A. F. 99 000 Lt S. U. naudai turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 3300 (trijų tūkstančių trijų šimtų) Lt.

50Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. bauda 20... 4. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., taikant... 5. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str.... 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4, 6 d.... 7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., 6 d., šią bausmę... 8. Iš A. F. priteista S. U. naudai 99 000 Lt, o K. I. naudai – 102 000 Lt... 9. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 10. A. F. nuteista už tai, kad ji pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, o... 11. Be to A. F. nuteista už tai, kad ji apgaule savo naudai įgijo didelės... 12. Be to, A. F. nuteista už tai, kad ji pasikėsino apgaule savo naudai įgyti... 13. Apeliaciniu skundu nuteistosios A. F. gynėja advokatė Alfreda Pūkienė... 14. Nukentėjusysis K. I. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 2... 15. Nukentėjusysis K. I. „patikslintu apeliaciniu skundu“ prašo nuteistajai... 16. Teismo posėdyje nukentėjusiojo K. I. atstovas prašo jo ir nukentėjusiojo... 17. Nuteistosios A. F. gynėjos advokatės Alfredos Pūkienės apeliacinis skundas... 18. Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą... 19. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 str., dalykas yra dokumentas.... 20. Šiuo atveju, 2010 m. rugsėjo 15 d. vienintelio akcininko sprendimas (t. 2, b.... 21. Šiuo atveju, kaip matyti iš 2008-01-23 UAB „A.“ steigimo sutarties (t.2,... 22. Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad pagrįstai A. F. nuteista... 23. Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatyta atsakomybė tam, kas apgaule... 24. Teismų praktikoje konstatuota, kad turtinės teisės įgijimas yra tada, kai... 25. Nors pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (Valstybės... 26. Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą, šiuo atveju, rodo tai, jog... 27. Kaip matyti iš K. I. parodymų (t.7, b.l. 124), jam yra žinoma, kad... 28. Iš 2010-09-22 m. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties (t.4, b.l. 7-8) matyti,... 29. Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad jei... 30. Nuteistosios A. F. gynėjos apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad,... 31. Dėl bausmės... 32. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai A. F. bausmę, Lietuvos... 33. Nuteistoji A. F. padarė vieną nesunkų (BK 300 str. 1 d., 11 str. 3 d.) ir... 34. Pagal Lietuvos Respublikos BK 55 str., asmeniui, pirmą kartą teisiamam už... 35. Pagal Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., jeigu straipsnio sankcijoje... 36. Bausmė teisingai subendrinta nepažeidžiant BK 63 str. reikalavimų.... 37. Pažymėtina, kad, priešingai, nei teigiama nukentėjusiojo K. I.... 38. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos... 39. Kaip matyti iš 2012-02-21 nukentėjusiųjų asmenų patikslinto civilinio... 40. Lietuvos Respublikos CK 249 str. 1 d. nustatyta, kad jei šalis nuostolių... 41. Lietuvos Respublikos CK 6.281 str. nustatyta, kad priteisdamas žalos... 42. Iš Apskaitos ir kontrolės UAB „Au.“ specialisto išvados (t.7, b.l.... 43. Pirmosios instancijos teismas vertino 2010-09-22 m. akcijų pirkimo-pardavimo... 44. Esant tokioms aplinkybėms, naikinti skundžiamą nuosprendį arba švelninti... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1, 3... 46. nukentėjusiojo K. I. apeliacinį skundą atmesti.... 47. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendį... 48. Priteistą iš A. F. 102 000 Lt K. I. naudai turtinei žalai atlyginti... 49. Priteistą iš A. F. 99 000 Lt S. U. naudai turtinei žalai atlyginti... 50. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą...