Byla 2A-354-567/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Andžej Maciejevski, sekretoriaujant Violetai Kamašinienei, dalyvaujant ieškovei M. G. ir ieškovės atstovui advokatui Stasiui Zabitai, atsakovo atstovui advokatui Arnui Paliukėnui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. G. ir atsakovo UAB „LCP“ apeliacinius skundus dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-466-297/2009 pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovui UAB „LCP“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovė M. G. 2009-03-18 pateikė ieškinį, prašydama priteisti 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už sveikatos sužalojimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-12-13 apie 19.40 val., ieškovei – operatorei dirbant su mašininiu įrankiu V55, įvyko nelaimingas atsitikimas, t. y. ieškovei buvo sužalotas (sulaužytas, sutraiškytas) kairės rankos III pirštas. 2008-05-30 buvo surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas N-1 Nr. 3, kuriame konstatuota, kad atsakovo darbo priemonės neatitiko saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, taip pat kad atsakovas neapmokė ieškovės dirbti, jos neinstruktavo. Teismo medicinos specialistas ieškovės patirtą sužalojimą kvalifikavo kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl sutraiškyto, sulaužyto piršto ieškovė jautė didelį fizinį skausmą, dėl to turėjo nuolat gerti vaistus, pablogėjo jos sveikata, atsirado nemiga, sutriko ieškovės emocinė ir dvasinė būsena. Dėl traumos išsivystė kairės rankos III piršto neuroma, t. y. dėl stipraus ir nuolatinio piršto skausmo ieškovė kaire ranka negali dirbti jokio fizinio darbo. Dėl patirto sužalojimo ieškovė negali įsidarbinti ir dirbti normalaus fizinio darbo, nerimas ir susirūpinimas dėl ateities, ar ji galės dirbti, kaip sužalojimas paveiks tolimesnę jos sveikatą, ieškovei kelia didelius dvasinius išgyvenimus, tuo būdu jai padaryta didelė neturtinė žala, kurią privalo atlyginti atsakovas, kaip darbdavys. Ieškovei padaryto sužalojimo pasekmės komplikuotos ir jai reikės daryti operaciją. Atsakovo kaltė pasireiškė dideliu neatsargumu, kadangi mašininis įrankis buvo be apsaugos, apsaugančios nuo sužalojimo, kad tarp judančių detalių nepakliūtų pirštas. Atsakovas skyrė dirbti ieškovę su mašininiu įrankiu jos neapmokinęs ir neinstruktavęs. Objektyviai tai ir buvo žalos atsiradimo priežastis ir lėmė tokias neigiamas pasekmes. Atsakovo turtinė padėtis yra gera, o ieškovė negali dirbti visapusiško fizinio darbo, todėl pagal sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus ieškovė jai padarytą neturtinę žalą vertina 40000 Lt (LR DK 245 str., 246 str., 248 str. 4 p., 250 str., CK 6.250 str. 2 d.).

4Atsakovas UAB „LCP“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės sveikata buvo sutrikdyta minimaliai. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 1130/08 (06) aiškiai nurodyta, kad ieškovės sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirto sužalojimo ieškovė visiškai neprarado darbingumo ir yra darbinga 100 % ir gali dirbti, kaip kiekvienas asmuo. Atsakovas ieškovei siūlė ir kitą darbą, kurį ji galėjo dirbti ir gauti tapatų darbo užmokestį, kaip dirbdama operatore. Pati ieškovė nesutiko dirbti ir pasiprašė atleidžiama iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. pagal darbuotojo pareiškimą. Ieškovei operacija reikalinga dėl įaugusio nago pašalinimo. Tai matyti iš pridėtų gydytojo išrašų, kuriuose taip pat nurodyta, kad ieškovė negali dirbti virtuvėje, indų plovėja, o ne apskritai jokio darbo kaire ranka. Skausmo buvimu skundžiasi pati ieškovė, o tai nėra galutinai ir neginčijamai patvirtinta. Nelaimingas atsitikimas darbe, dėl kurio ieškovei buvo sužalotas kairės rankos pirštas, įvyko dėl pačios ieškovės didelio neatsargumo, ką ji pati pripažino ir neginčijo savo 2008-02-20 paaiškinime, patvirtindama, kad žodžiu buvo instruktuota ir supažindinta su darbu automatu, kuris užlenkia juostelių galus. Dėl pačios ieškovės didelio nerūpestingumo ir neatidumo, bandant pastumti detalę giliau negu paprastai reikia, buvo sužeistas ieškovės pirštas. Ieškovės 2008-05-30 paaiškinime buvo nurodytos pakeistos aplinkybės ieškovei naudingesne linkme ir tai turėtų būti vertinama kritiškai, nes ieškovė paaiškinimą surašė jau žinodama, kad atliekamas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ir, žinodama, kad kreipsis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė buvo apdrausta nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, todėl ieškovei dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo buvo išmokėta 100 Lt dydžio draudimo išmoka. Ieškovė neįrodė jos reikalaujamos neturtinės žalos dydžio pagrįstumo (DK 127 str. 1 d., 250 str., CK 1.5 str., 6.250 str., 6.251 str. 2 d., 6.282 str.).

5Druskininkų miesto apylinkės teismas 2009-09-03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo: ieškovės naudai - 14000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, valstybės naudai - 420 Lt žyminį mokestį ir 24,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, o kitoje dalyje ieškinį atmesti. Teismas nustatė, jog 2007-10-19 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovė nuo 2007-10-22 buvo priimta dirbti siuvimo mašinų operatore, 2007-11-01 darbo sutartis pakeista, ieškovė perkelta į operatorės pareigas. 2007-12-13 apie 19 val. 40 min. ieškovė atsakovo gamybinėse patalpose, esančiose ( - ), Druskininkų sav., dirbdama su mašininiu įrankiu V55, patyrė kairės rankos III piršto traumą. Nelaimingo atsitikimo darbe faktas užfiksuotas Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus 2008-05-30 Nelaimingo atsitikimo darbe akte (forma N-1) Nr. 3. Teismas atkreipė dėmesį, jog minėto akto atsakovas neginčijo, nustatyta tvarka jo neapskundė. Teismas nustatė, jog ieškovė savo reikalavimus sieja su atsakovo, kaip darbdavio, atsakomybe už darbuotojo sveikatos sužalojimą, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe.

6Teismas konstatavo, jog yra visos sąlygos atsakovo, kaip darbdavio, deliktinei atsakomybei atsirasti. 2007-12-13 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu ieškovę ir atsakovą siejo darbo santykiai, ieškovė vykdė atsakovo jai pavestą darbą - dirbo su mašininiu įrankiu V55. Tuo metu buvo traumuotas ieškovės kairės rankos III pirštas ir padaryta žala ieškovės sveikatai - ieškovei nustatytas kairės plaštakos III piršto galinės falangos lūžimas, dėl traumos ieškovei išsivystė sužaloto piršto galinės falangos neuroma, sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, ieškovės sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Žala ieškovės sveikatai padaryta atsakovo neteisėtais veiksmais, kurie pasireiškė neatlikimu ir netinkamu savo darbo pareigų atlikimu, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų nesudarymu. 2008-05-30 Nelaimingo atsitikimo darbe aktu (forma N-1) Nr. 3 konstatuota, kad atsakovo gamybinėse patalpose esanti darbo priemonė neatitiko saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, nes nebuvo apsaugų, saugančių nuo sužalojimo, kad tarp judančių darbo įrenginio detalių nepakliūtų pirštas, tuo pažeidžiant „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“, patvirtintų LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 II dalies 2.8 p. reikalavimai. Šiame akte pažymėta, kad atsakovas skyrė dirbti nustatyta tvarka neapmokytą ir neinstruktuotą saugos ir sveikatos darbe klausimais ieškovę, tuo pažeidė DK 270 str. 1 d. reikalavimus. 2007-12-18, t. y. tuoj po nelaimingo atsitikimo, mašininiam įrankiui V55 buvo įrengta apsauga, apsauganti nuo sužalojimo. Teismas pažymėjo, kad minėtas nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys patvirtina, kad nelaimingą atsitikimą lėmė konstatuoti darbo saugos reikalavimų pažeidimai. Atsižvelgęs į tai, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra oficialus rašytinis įrodymas ir jis turi didesnę įrodomąją galią, teismas, spręsdamas apie neteisėtą atsakovo neveikimą, rėmėsi šiuo įrodymu ir atmetė atsakovo atstovo paaiškinimus ir liudytojo A. G. parodymus, kad ieškovė buvo tinkamai apmokyta ir instruktuota ir kad žala atsirado dėl jos pačios didelio neatsargumo.

7Teismas konstatavo, kad pirminiame 2008-02-20 paaiškinime ieškovė neminėjo, kad pamainos meistras A. G. supažindino ją su saugos darbe reikalavimais, įvardindama, kad meistras parodė, kaip atlikti operaciją ir po to leido jai vienai bandyti dirbti. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, jie nuoseklūs ir vienodi, detalėse sutampa su liudytojo A. G. parodymais. Teismas pažymėjo, kad jeigu ieškovė būtų darbdavio tinkamai apmokyta ir instruktuota, ji būtų žinojusi, kaip pedalo nuspaudimu išlaisvinti suspaustą pirštą, tuo tarpu ieškovė traukė pirštą iš po preso jėga, taip dar labiau sau pakenkdama. Teismas padarė išvadą, kad žala ieškovės sveikatai padaryta dėl atsakovo neteisėto neveikimo, kuris pasireiškė paminėtų darbo saugos reikalavimus reglamentuojančių teisės normų pažeidimu, ir tarp žalos atsiradimo ir atsakovo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys. Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, jog žala ieškovės sveikatai atsirado dėl jos pačios kaltės. Teismas, nustatęs visas atsakovo, kaip darbdavio, deliktinės atsakomybės sąlygas, pripažino, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovei padarytą neturtinę žalą.

8Teismas pažymėjo, kad ieškovės patirtas sužalojimas nelaimingo atsitikimo darbe metu kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes ieškovės sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Dėl sužalojimo ieškovė buvo priversta nuolat kęsti didelį fizinį skausmą, dėl to ji ne kartą kreipėsi pas gydytojus, jai buvo atlikta operacija. Tai neabejotinai susiję su skausmu, emociniais sukrėtimais ir nepatogumais. Dėl traumos ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, taip pat realus ir suprantamas ieškovės susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo, dėl to, kaip patirta trauma atsilieps jos sveikatai ir darbinei veiklai ateityje, ar ji galės dirbti fizinį darbą ir taip gauti lėšų pragyvenimui. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į ieškovės amžių, jos galimybes susirasti darbą pagal sveikatą ir profesinį išsilavinimą, į tai, kad atsakovo kaltė pasireiškė dideliu neatsargumu, nes mašininis įrankis buvo be apsaugos, saugančios nuo sužalojimo, atsakovas skyrė ieškovę dirbti su šiuo įrankiu jos tinkamai neapmokęs, neįsitikinęs, kad ieškovė turi tam įgūdžių. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovo veikoje nebuvo tyčios, o pati ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir atsargi, nes, neturėdama jokios patirties, rizikavo viena atlikti operaciją su įrankiu ir koja netyčia nuspaudė įrankio valdymo pedalą. Teismas taip pat įvertino neilgą ieškovės darbo pas atsakovą trukmę, tai, kad atsakovas gera valia atlygino ieškovei patirtą turtinę žalą 300 Lt, kuri nėra didelė. Teismas pažymėjo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji negalėjo dirbti ir šiuo metu nedirba dėl patirtos traumos. Priešingai, bylos medžiaga nustatyta, kad po nelaimingo atsitikimo pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, ieškovė įsidarbino O. R. įmonėje, o išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad po operacijos piršto skausmai išnyko. Teismas pažymėjo, jog pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad oficialiai nėra nustatyta, jog ji netekusi darbingumo, todėl ieškovė yra darbinga. Teismas, įvertinęs aptartų kriterijų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimai yra tenkintini iš dalies, nustatant priteistiną iš atsakovo neturtinės žalos dydį - 14000 Lt. Teismas pažymėjo, jog ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o įrodymų, patvirtinančių jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovė nepateikė (LR DK 245 str., 246 str., 248 str. 4 p., 250 str., 260 str., 270 str. 1 d., CK 6.248 str., 6.250 str. 2 d., CPK 83 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

9Ieškovė M. G. pateikė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009-09-03 sprendimą ir priteisti iš atsakovo UAB „LCP“ 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, sužalojus sveikatą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašomą priteisti sumą nuo 40000 Lt iki 14000 Lt. Apeliacinio skundo argumentai:

101) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir atsargi, nes neturėdama jokios patirties, rizikavo viena pati atlikti operaciją su įrankiu ir koja netyčia paspaudė įrankio valdymo pedalą. Tik dėl atsakovo kaltės, tinkamai neapmokius ir neinstruktavus ieškovės, ieškovė netyčia koja nuspaudė įrankio valdymo pedalą, dėl ko ir buvo sužalotas (sutraiškytas) ieškovės pirštas.

112) Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės įsidarbinimo O. R. įmonėje aplinkybes, nevertino ieškovės paaiškinimų. Minėtoje įmonėje ieškovė dirbo labai trumpą laiką ir buvo priversta palikti darbą dėl patirtos traumos padarinių. Ieškovė, dirbdama plovėjos darbą minėtoje įmonėje, jautė deginantį skausmą pažeistame piršte beveik nuolatos, o ypač kai pirštas sušlapdavo, kai reikėdavo išplautas lėkštes išnešioti, sudėti į tam skirtas vietas. Ieškovė, objektyviai įvertinusi situaciją, jog dėl patirtos piršto traumos negali susitvarkyti su tiesioginėmis pareigomis, indų plovėjos darbo buvo priversta atsisakyti.

123) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, jog po operacijos skausmai išnyko ir tai vertino kaip kriterijų, dėl kurio ieškovės prašomą priteisti sumą tikslinga sumažinti. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė nurodė, jog iš tikrųjų po operacijos, kuri buvo atlikta 2009-05-29, skausmai buvo pradingę. Praėjus mėnesiui, skausmai sužaloto piršto srityje vėl atsinaujino. Ieškovę po operacijos dėl piršto skausmų kamuoja nemiga, pablogėjo ieškovės bendra savijauta, pakilo kraujospūdis, kamuoja galvos skausmai. Nagrinėjant bylą iš esmės, ieškovė nurodė, jog dokumentų, patvirtinančių, jog skausmai atsinaujino, pateikti negali, nes ieškovę operavęs gydytojas T. N. atostogavo, o operacija buvo atlikta 2009-05-29. Ieškovė, siekdama patvirtinti faktą, jog skausmai atsinaujino, pateikė 2009-09-11 išrašą iš medicininių dokumentų ir receptus iš VšĮ Druskininkų sveikatos priežiūros centro dėl išrašytų vaistų dėl neuropatinio skausmo, kurį sukelia pažeisti nervai.

13Atsakovas UAB „LCP“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009-09-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti arba ženkliai sumažinti priteistą neturtinę žalą, nustatant minimalų jos dydi, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas netinkamai taikė CK nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos priteisimą, jos dydžio nustatymą, neatsižvelgė į svarbias bylos aplinkybes, dėl kurių yra pagrindas netaikyti arba visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės. Teismas priteisė neproporcingai didelį, neadekvatų neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgiant į atsakovo kaltę, pažeistą teisinį gėrį bei ieškovei buvusį sužalojimą, padarinius. Apeliacinio skundo argumentai:

141) Teismas, priteisdamas iš atsakovo 14000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai taikė CK 6.250 str., nukrypo nuo kasacinio teismo neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimu suformuotos teismų praktikos. Tai lėmė neproporcingai didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimą. Vien tas faktas, jog bendrovėje buvo įvykęs nelaimingas atsitikimas, automatiškai nereiškia neturtinės žalos padarymo. Kompensacija už neturtinę žalą turėtų būti priteisiama tik tuo atveju, kai yra nustatytas ir įrodytas tokios žalos padarymo faktas. Įrodinėjimo pareiga tenka reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo reiškiančiam asmeniui. Tuo tarpu ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos patirtą neturtinę žalą, prašomos priteisti kompensacijos dydį.

152) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik 2008-05-30 Nelaimingo atsitikimo darbe aktu (forma N-1) Nr. 3 ir nepagrįstai atmetė atsakovo pateiktus paaiškinimus ir tai patvirtinančius įrodymus, jog žala ieškovei atsirado dėl jos pačios didelio neatsargumo. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į visas svarbias aplinkybes dėl šio akto surašymo fakto, nepilnai įvertino ieškovės duotus prieštaringus, nenuoseklius paaiškinimus, kitus duomenis, kurie paneigė akte nurodytų aplinkybių teisingumą. 2008-05-30 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 3 buvo surašytas iš esmės pagal ieškovės pateiktus tikrovės neatitinkančius 2008-05-30 paaiškinimus. Priešingai, nei nurodyta skundžiamame sprendime, ieškovės paaiškinimai buvo nenuoseklūs, nevienodi. Ieškovė keisdavo duodamus paaiškinimus apie įvykusį nelaimingą atsitikimą. Pirminis ieškovės paaiškinimas iš esmės atitiko UAB „LCP“ pamainos meistro A. G. paaiškinimus, duotus tiek atliekant tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, tiek pirmosios instancijos teisme. Aplinkybės, nurodytos tiek ieškovės pirminiame paaiškinime, tiek liudytojo A. G. paaiškinimuose, rodo, kad ieškovė iš esmės buvo instruktuota dėl darbo su minėtu įrenginiu, jai buvo išaiškinta, kaip reikia teisingai elgtis su įrenginiu. Kaip nurodė ieškovė, meistras jai neliepė, dirbant su įrenginiu, ranka taisyti lenkiamos detalės. Tai ji darė savo iniciatyva, ir netyčia nuspaudė įrenginio pedalą, dėl ko buvo sužalotas jos pirštas. Vertinant ieškovės skirtingu metu nurodytas buvusio įvykio aplinkybes, matyti, kad ieškovės duoti paaiškinimai nenuoseklūs, nevienodi, detalėse prieštaringi. Tai rodo, kad ieškovė, pateikdama skirtingas įvykio aplinkybes, nuslėpė dalį tiesos, taip siekdama tik sau palankesnių sprendimų. Nurodytos aplinkybės įrodo, kad ieškovė buvo sužalota dėl jos pačios didelio neatsargumo, neatidumo ir tai pagal CK 6.253 str. nuostatas yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės ar asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės. Teismas, nepilnai įvertinęs minėtas aplinkybes, pateiktus paaiškinimus dėl ieškovės didelio neatsargumo, nepagrįstai atmetė atsakovo motyvuotus teiginius, paaiškinimus, kad įvykęs nelaimingas atsitikimas iš esmės kilo dėl to, kad ieškovė nesilaikė jai duotų nurodymų, susijusių su mechaniniu įrankiu. Nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodyta, kad ieškovė nežinojo, kaip pedalo paspaudimu išlaisvinti suspaustą pirštą. Ieškovei buvo išaiškinta, kaip reikia dirbti su įrankiu, parodyta, kaip įrankis veikia, todėl ji puikiai žinojo, kad antrą kartą paspaudus įrankio pedalą mechanizmo prispaudžiamoji dalis pakyla. Akivaizdu, kad ieškovė, elgdamasi ypatingai neatidžiai, neatsargiai, kišdama ranką po prietaiso prispaudžiamąja dalimi, prisiėmė riziką dėl kilusio įvykio, padarinių. Todėl teismas turėjo pakankamą, teisėtą pagrindą atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės ar prašomą priteisti neturtinės žalos dydį ženkliai sumažinti, nustatyti tik minimalią neturtinės žalos kompensaciją.

163) Teismas nepakankamai įvertino visas svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui, todėl priteisė nepagrįstą, neproporcingą, per didelę neturtinę žalą. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl atlygintino žalos dydžio, nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas, rizikos prisiėmimas yra reikšmingos aplinkybės. Nelaimingas atsitikimas iš esmės kilo dėl ieškovės didelio neatsargumo. Teismas kartu neįvertino tos aplinkybės, jog ieškovei yra 58 metai, ji turi pakankamai didelę gyvenimišką bei darbinę patirtį, todėl ji suvokė, kad savarankiškai, niekieno neprižiūrima, imdamasi darbo, eksploatuojant pneumatinį spaustuvą, neturėdama tam pakankamų įgūdžių, gali susižaloti, suvokė savo veiksmų galimas pasekmės ir dėl to visiškai prisiėmė galimą riziką.

174) Ieškovė tiek pateiktame ieškinyje, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje teigė, kad dėl sužalojimo ji jautė didelius skausmus, vartojo vaistus, negali dirbti, sumažėjo jos galimybės įsidarbinti, tačiau nepateikė tai patvirtinančių duomenų. Ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl patirtos neturtinės žalos, patirto skausmo, darbingumo praradimo yra paremtos išimtinai tik ieškovės subjektyviais paaiškinimais, parodymais, nusiskundimais. Įvykio metu nukentėjusiajai buvo traumuota kairės rankos III piršto galinė dalis. Trauma nebuvo sudėtinga. Ieškovei buvo suteikta būtiniausia medicininė pagalba iškarto po įvykio, o profesionali medicininė pagalba buvo suteikta, kai ieškovė kitą dieną po įvykio kreipėsi į medikus. Objektyvių duomenų, kad dėl patirto sužalojimo ji ilgai jautė didelius skausmus, išskyrus pačios ieškovės paaiškinimus gydymo įstaigos darbuotojams tęsiant nedarbingumo pažymėjimą, byloje nėra. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovė gydymo metu vartojo ir iki šiol dėl patirtos traumos vartoja skausmą malšinančius vaistus, nėra pateikta vaistų receptų, vaistų pirkimą patvirtinančių kvitų, susijusių su patirto sužalojimo gydymu. Visos aplinkybės rodo, jog ieškovė nepatyrė neatstatomos, nepataisomos žalos. Jai buvo padaryta nesunki, sudėtingo gydymo nereikalaujanti trauma. Po gydymo ji visiškai pasveiko, yra darbinga.

185) Teismas neatsižvelgė, neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovo veiksmų iki ir po nelaimingo atsitikimo darbe, jo bendradarbiavimo su ieškove. Atsakovas nuolatos rūpinosi ir rūpinasi darbuotojų saugumu ir darbine atmosfera, pastoviai, sistemingai bendrovėje gerino administracinę ir darbų saugos ir sveikatos sritis. Bendrovėje nuolatos vedami darbo saugos ir sveikatos apmokymai, atestavimai, sudaryta darbuotojų atestavimo komisija. Bendrovės darbuotojai yra apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų darbe papildomu draudimu. Po įvykusio įvykio darbo vietose buvo įrengti papildomi skydeliai, įspėjamieji ženklai apie grėsmę susižaloti, darbuotojai supažindinti su nelaimingu atsitikimu ir jo priežastimis, pakartotinai pravestas darbo saugos ir sveikatos instruktažas, atliktas profesinės rizikos vertinimas ir darbo atmosferos tyrimas. Šios aplinkybės rodo atsakovo siekį, norą bendrovėje sukurti, užtikrinti saugią darbo aplinką. Po nelaimingo atsitikimo darbe, atsakovas geranoriškai prisidėjo prie ieškovės patirtų išlaidų padengimo, išmokėjo didesnę pinigų sumą, nei numato draudimas tokios sužalojimo atveju – 300 Lt. Atsakovas pilnai atsiskaitė su ieškove. Pastarajai buvo visiškai atlygintos išlaidos, išmokėta nedarbingumo pašalpa. Tai rodo, kad ieškovė nepatyrė turtinės žalos.

196) Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo turtinės padėties, kuri pagal CK 6.250 str. 2 d. yra svarbus kriterijus, sprendžiant priteistinos neturtinės žalos kompensacijos dydžio klausimą. 2008 m. prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei, esant staigiam nuosmukiui rinkoje, kilusios pasekmės palietė ir atsakovo turtinę padėtį. Dėl sumažėjusių automobilių pramonės apimčių atsakovo turimos darbo apimtys, atliekami užsakymai sumažėjo daugiau nei 60 procentų. Ženkliai sumažėjo atsakovo gaunamos pajamos. Bendrovė susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu. Taip pat patyrė ir kitų su užsienio valiutos kursų nuosmukiu susijusių didelių nuostolių (pvz. dėl smukusio Švedijos kronos kurso įmonė patyrė virš 260 tūkstančių litų nuostolį). Per 2008 m. lapkričio-gruodžio mėn. iš darbo buvo atleisti 76 darbuotojai. Išmokėta išeitinių pašalpų 159689 Lt (kartu su Sodros mokesčiais 260030 Lt). 2009 m. sausio - balandžio mėn. buvo atleista 19 darbuotojų ir jiems išmokėta išeitinių pašalpų 48441 Lt (kartu su Sodros mokesčiais 63458 Lt). Dėl ekonominio sąstingio pasauliniu mastu bendrovė pradėjo dirbti nuostolingai, iškilo pavojus visiems darbuotojams likti be darbo. Šias aplinkybes patvirtina protokolai dėl darbuotojų atleidimo iš UAB „LCP“ pagal DK 125 str. dėl ekonominių priežasčių, 2009-10-01 bendrovės direktorės raštas Nr.79. Dėl esamų sudėtingų verslo sąlygų, siekiant tęsti verslą, išlaikyti turimus darbuotojus, atlikti vis dar gaunamus užsakymus, atsakovas priverstas visas gaunamas lėšas skirti bendrovės veiklai. Priteista 14000 Lt kompensacija iš atsakovo, kuris susiduria su apyvartinių lėšų trukumu, dirba nuostolingai, yra didelė, ženkli suma, kuri gali neigiamai paveikti atsakovo galimybes atsiskaityti su kitais kreditoriais, bendrovės darbuotojais.

207) Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos kompensacijos priteisimo, turėjo atsižvelgti į tai, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismai, kaip vieną iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, turi svarstyti ir analogiško pobūdžio bylose suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką. Pirmosios instancijos teismas neįgyvendino šių reikalavimų, neištyrė ir nepasisakė dėl analogiškose bylose, kur yra padarytas analogiškas, nesunkus sveikatos sutrikdymas, nustatyto ir priteisto neturtinės žalos dydžio. Nesivadovavo, nesirėmė jau susiformavusia teismų praktika, kai nelaimingo atsitikimo darbe metu yra nesunkiai sutrikdoma darbuotojo sveikata. Ieškovės patirta trauma nesukėlė neatstatomų pasekmių, ji neprarado darbingumo, yra 100 proc. darbinga. Ieškovės pirštas išgijo, nėra liekamųjų pasekmių. Todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo priteista 14000 Lt dydžio neturtinės žalos kompensacija yra per didelė, neatitinka protingumo, teisingumo kriterijų, prieštarauja formuojamai teismų praktikai. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareikštą civilinį ieškinį, nebuvo pakankamai aktyvus, nepareikalavo atsakovo ar jo atstovo pateikti CK 6.250 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir kriterijus patvirtinančių dokumentų, nors tokią galimybę jis turėjo. Apeliacinės instancijos teismui naujai pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas siekė (ir šiuo metu siekia) sukurti, užtikrinti saugią darbo aplinką, pašalinti bet kokią nelaimingų atsitikimų darbe grėsmę; bendradarbiavo su ieškove, visiškai atlygino jos turėtą turtinę žalą; dėl ištikusios ekonominės krizės atsakovas susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu, tapo nemokus, dėl ko buvo atleista didelė dalis darbuotojų.

21Ieškovė M. G. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

22Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir priteisti atsakovo naudai iš ieškovės atstovavimo išlaidas. Ieškovė turėjo pakankamai laiko gauti išrašus iš medicininių dokumentų ir juos pateikti pirmosios instancijos teismui. Receptai išrašyti paskutinę apeliacinio skundo pateikimo dieną ir nėra įrodymų, jog šie receptai susiję su ieškovės nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtos traumos gydymu.

23Apeliaciniai skundai atmestini. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas.

24Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliacinių skundų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį 14000 Lt sumai. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą didinti arba mažinti neturtinės žalos dydį. Šiuo atveju ieškovės patirti fizinis skausmas ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai sukūrė atsakovui prievolę atlyginti padarytą neturtinę žalą, kurios dydis pinigine išraiška 14000 Lt sumai atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.

25Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse civilinėse bylose: 2005-02-14 Nr. 3k-3-86/2005, 2005-04-18 Nr. 3K-7-255/2005, 2006-09-06 Nr. 3K-3-450/2006 ir 2008-10-20 Nr. 3K-3-529/2008 nurodytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl negali būti taikomi skirtingose situacijose priteisti neturtinės žalos dydžiai. Tai, kokia yra pasaulio rinkos ir šalies ūkio situacija, neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui, nes šie duomenys nesudaro teisinio pagrindo didinti ar mažinti neturtinės žalos dydį ieškovei.

26Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tai, kad atsakovo veikoje nebuvo tyčios, o pati ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir atsargi, nes, neturėdama jokios patirties, rizikavo viena atlikti operaciją su įrankiu ir koja netyčia nuspaudė įrankio valdymo pedalą. Šie ieškovės veiksmai vertintini kaip paprastas neatsargumas (neatidumas), todėl atsakovas, kaip darbdavys, turi atlyginti ieškovei padarytą neturtinę žalą pagal DK 250 str. ir CK 6.250 str. Aplinkybės, kad atsakovas, kaip darbdavys, tinkamai neapmokė ir neinstruktavo ieškovės, sukūrė teisines pasekmes ir pareigą atsakovui atlyginti ieškovei neturtinę žalą 14000 Lt dydžiui, kuris atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

27Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti ieškovės, kaip nukentėjusiojo asmens, didelį neatsargumą ir taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio mažinimo ar atsisakymo ją atlyginti kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingus faktus dėl ieškovės veiksmų ir pagrįstai netaikė CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyto kriterijaus (nukentėjusiojo didelio neatsargumo).

28Tai, kad, po nelaimingo atsitikimo pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, ieškovė įsidarbino O. R. įmonėje, parodo, kad ieškovė siekė realizuoti savo galimybę dirbti ir nepatvirtina, kad piršto skausmai išnyko. Teisėjų kolegija šalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus dėl to, kad ieškovei piršto skausmai išnyko, nes apeliacinės instancijos teisme pateikti duomenys (b.l. 166, 167) patvirtina, kad piršto skausmai neišnyko ir pakartotinė pirštų nervų revizija negarantuoja pilno pasveikimo. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 167, 168) nesudaro teisinio pagrindo didinti neturtinės žalos dydį, kuris yra proporcingas pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nes ieškovė neįrodė, kad yra netekusi darbingumo.

29Nagrinėjamoje byloje žala ieškovės sveikatai buvo padaryta jai vykdant darbines pareigas, nes darbdavys neįvykdė savo pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas, todėl neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi 2008-05-30 Nelaimingo atsitikimo darbe aktu (forma N-l) Nr. 3, kuris nėra panaikintas ar nuginčytas nustatyta tvarka, ir yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str.). Tai reiškia, kad nepareiškus įstatymų nustatyta tvarka savarankiško reikalavimo ginčijant 2008-05-30 Nelaimingo atsitikimo darbe aktą (forma N-l) Nr. 3, negalima šio oficialaus rašytinio įrodymo revizuoti šalių ir liudytojų parodymais, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimą.

30Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės paaiškinimai buvo nuoseklūs ir iš esmės atitiko UAB „LCP“ pamainos meistro A. G. paaiškinimus, duotus tiek atliekant tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, tiek pirmosios instancijos teisme. Atsakovas neįrodė, kad ieškovė buvo tinkamai instruktuota dėl mašininio įrankio V55 valdymo pedalo pagalba. Aplinkybės dėl ieškovės amžiaus (gim. 1951 m.), dėl jos gyvenimiškos bei darbinės patirties, neatleido atsakovo, kaip darbdavio, nuo pareigos instruktuoti ir apmokyti ieškovę dirbti su mašininiu įrankiu V55, nes atsakovas, būdamas darbdaviu, neįsitikino, kad ieškovė gali savarankiškai, niekieno neprižiūrima, eksploatuoti pneumatinį spaustuvą, neturėdama tam pakankamų įgūdžių, tuo prisiimdamas atsakomybę dėl kilusio nelaimingo atsitikimo darbe ir jo padarinių. Vienkartinio pobūdžio žodinis išaiškinimas, kaip reikia dirbti su įrankiu, parodymas, kaip įrankis veikia, savaime nesuformuoja darbuotojo darbinių įgūdžių, leidžiančių savarankiškai dirbti su pneumatiniu spaustuvu, atsižvelgiant į tai, kad tik antrą kartą paspaudus įrankio pedalą mechanizmo prispaudžiamoji dalis pakyla.

31Tai, kaip teismo proceso metu elgėsi šalys, yra jų asmeninės moralės ir etikos klausimai, kurie neturi teisinės reikšmės ieškiniu pareikštam neturtinės žalos dydžiui. Aplinkybės, kaip po atsitikusio nelaimingo atsitikimo atsakovas elgėsi su ieškove ir su kitais darbuotojais, kad geruoju atlygino ieškovei 300 Lt, kad ieškovei buvo išmokėta nedarbingumo pašalpa, nesudaro teisinio pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį. Tai, kad pas atsakovą yra įsteigta darbų saugos ir sveikatos tarnyba (b.l. 142, 143), kad ieškovė yra pasirašiusi dėl įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnale (b.l. 144-145) ir darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnale (b.l. 146-148), nesudaro teisinio pagrindo atleisti darbdavį nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą. Atsakovo ekonominė situacija (b.l. 149-153) ir atleidžiamų darbuotojų skaičius ir jiems išmokėtos piniginės sumos (b.l. 154) savaime neįrodo atsakovo sunkios turtinės padėties, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nėra sunki ir jis turi atlyginti pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį. Aplinkybės, kad ieškovei buvo siūlomas darbas atsakovo įmonėje (b.l. 216) ir ieškovė neatvyko dėl siūlomo darbo (b.l. 217), atsakovo įmonės darbuotojų amžius (b.l. 212-215) neturi teisinės reikšmės neturtinės žalos dydžiui.

32Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė neturtinės žalos dydžio 40000 Lt sumai, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą jį priteisti pagal ieškovės įvardintą dydį. Pats atsakovas, neįvertindamas kitos šalies pasiūlyto kompromiso ir siekdamas sumažinti neturtinės žalos dydį iki 2000 Lt, elgiasi neteisingai, tuo parodydamas formalų požiūrį į pareigą atlyginti neturtinę žalą, patirtą ieškovės.

33Akivaizdu, kad po nelaimingo atsitikimo darbe ieškovė patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir ieškovės patirti fizinis skausmas ir dvasiniai išgyvenimai sukūrė prievolę atsakovui atlyginti ieškovei padarytą neturtinę žalą. Toks neturtinės žalos dydis pinigine išraiška 14000 Lt sumai yra minimalus ir atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kurie yra bendro pobūdžio samprotavimai, neturintys teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui.

34Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, tinkamai paskirstant bylinėjimosi išlaidas.

35Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 6.245 str. – 6.250 str., 6.251 str. 2 d., CPK 5 str. - 8 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

36Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 155, 158, 159, 201, 202) apeliacinės instancijos teisme. Ieškovei nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nes jos apeliacinis skundas atmetamas ir nėra pateikti įrodymai, kad yra patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatuoja, kad bylą iš esmės laimėjus ieškovei, atsakovas turi atlyginti valstybei 8,50 Lt (b.l. 210) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 3 str. 1 d., 92 str., 96 str.).

38Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

39Palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimą nepakeistą.

40Priteisti iš atsakovo UAB „LCP“ 8,50 Lt (aštuonis litus 50 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovė M. G. 2009-03-18 pateikė ieškinį, prašydama priteisti 40000 Lt... 4. Atsakovas UAB „LCP“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė,... 5. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2009-09-03 sprendimu ieškinį tenkino... 6. Teismas konstatavo, jog yra visos sąlygos atsakovo, kaip darbdavio, deliktinei... 7. Teismas konstatavo, kad pirminiame 2008-02-20 paaiškinime ieškovė neminėjo,... 8. Teismas pažymėjo, kad ieškovės patirtas sužalojimas nelaimingo atsitikimo... 9. Ieškovė M. G. pateikė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti Druskininkų... 10. 1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nebuvo... 11. 2) Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės įsidarbinimo O. R.... 12. 3) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog išrašas iš medicininių... 13. Atsakovas UAB „LCP“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti... 14. 1) Teismas, priteisdamas iš atsakovo 14000 Lt neturtinės žalos atlyginimo,... 15. 2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik 2008-05-30... 16. 3) Teismas nepakankamai įvertino visas svarbias aplinkybes, turinčias... 17. 4) Ieškovė tiek pateiktame ieškinyje, tiek pirmosios instancijos teismo... 18. 5) Teismas neatsižvelgė, neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovo veiksmų... 19. 6) Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo turtinės padėties, kuri... 20. 7) Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos kompensacijos priteisimo,... 21. Ieškovė M. G. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė jį... 22. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir... 23. Apeliaciniai skundai atmestini. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla... 24. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliacinių skundų argumentus, kad... 25. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 26. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tai, kad atsakovo veikoje... 27. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti ieškovės,... 28. Tai, kad, po nelaimingo atsitikimo pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui,... 29. Nagrinėjamoje byloje žala ieškovės sveikatai buvo padaryta jai vykdant... 30. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 31. Tai, kaip teismo proceso metu elgėsi šalys, yra jų asmeninės moralės ir... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 33. Akivaizdu, kad po nelaimingo atsitikimo darbe ieškovė patyrė fizinį... 34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios... 35. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinių skundų... 36. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, teisėjų... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo... 38. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 39. Palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimą... 40. Priteisti iš atsakovo UAB „LCP“ 8,50 Lt (aštuonis litus 50 ct)...