Byla 2A-12-275/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,

3kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Petro Jaržemskio,

4sekretoriaujant S.Rimavičiūtei,

5dalyvaujant ieškovei I. M., jos atstovui adv. A.Bandžiui, atsakovo atstovui adv. A.Pranckevičiui,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui UAB „Makveža“ dėl neturtinės žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu nelaimingo atsitikimo darbe atveju, atlyginimo priteisimo.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

8I.Ginčo esmė

9Ieškovė I. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Makveža“ 40 000 Lt sumą neturtinės žalos atlyginimui, mokėtiną vienkartine išmoka, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas ieškinio sumos ribose nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovė nurodė, kad 2007-02-01 darbo sutarties pagrindu dirbo pardavėja-konsultante atsakovo prekybos centre „Moki veži“ Ateities g. 15, Vilniuje. 2008-05-05 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo sunkiai sužalota, nelaimingas atsitikimas įvyko, kai lipdama kopėčiomis nusprūdo nuo penkto kopėčių laiptelio, kurio aukštis 1,16 m, ir nukrito ant keramikinėmis plytelėmis padengtų grindų. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės 2008-05-08 pažymoje traumą priskyrė prie sunkių, nes buvo nustatytas galvos smegenų sutrenkimas, muštinė žaizda antakio srityje, kairiojo klubo sąnario panyrimas. 2008-05-13 buvo nustatyta, jog ieškovė patyrė ne kairiojo klubo sąnario panyrimą, o įskilimą ties kairės pusės gūžduobe. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius 2008-05-22 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 08-01 nustatė, kad nelaimingą atsitikimą darbe sąlygojo atsakovo padaryti norminių saugos darbe teisės aktų pažeidimai. Egzistuoja atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Darbdavio neteisėta veika pasireiškė saugos darbe norminių aktų pažeidimu, jie buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su neigiamomis pasekmėmis, žala yra akivaizdi. Darbdavio kaltė preziumuojama. Todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovės patirtą žalą. DK 250 str. numato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai neturtinę žalą. Ieškovė sužalojimų pasekoje patyrė didelę neturtinę žalą, nes turėjo iškęsti fizinį ir dvasinį skausmą, vidinę depresiją, nepasitikėjimą savo jėgomis, aukščio baimę, gyvenimo kokybės ir pragyvenimo šaltinio praradimą. Atsakovas – pelno siekianti, stabilios turtinės padėties įmonė, ieškovė drausminių nuobaudų neturėjo. Siekiant protingos nukentėjusiosios ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, teisinga ieškovei priteisti 40 000 Lt. Ieškovė rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (civilinėmis bylomis Nr. 3K-3-371/2003; 3K-3-450/2006; 3K-3-540/2006; 3K-3-157/2007; 3K-3-529/2008; 3K-3-556/2008), Lietuvos Apeliacinio teismo praktika (civiline byla 2A-204/2010).

10II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

11Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-04-14 sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei I. M. iš atsakovo UAB „Makveža“ 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-09-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Likusios ieškinio dalies netenkino. Teismas konstatavo, kad atsakovas padarytų darbo saugos teisės norminių aktų pažeidimų iš esmės neginčijo, todėl padarė išvadą, kad atsakovo neteisėti veiksmai kaip viena iš darbdavio materialinės atsakomybės sąlygų (DK 245, 246 str., CK 6.246 str.) įrodyti. Teismas konstatavo, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovė patyrė neturtinę žalą. Ieškovė krito iš nemažo aukščio ant kietos dangos, trenkėsi į žemę galva, jai buvo padarytas galvos smegenų sutrenkimas, muštinė žaizda kairio antakio srityje, kairio klubo sąnario panyrimas. VšĮ VGPUL 2008-05-08 pažymoje apie traumos sunkumą, vadovaujantis Sunkių traumų klasifikaciniais požymiais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 2001-07-18 įsakymu Nr. 397, trauma priskirta prie sunkių. 2008-05-13 buvo nustatyta, jog ieškovė patyrė kairės pusės gūžduobės lūžimą. Akivaizdu, kad dėl traumos pobūdžio ieškovė patyrė fizinį skausmą. Gydymo ligoninėje dokumentuose užfiksuoti ieškovės nusiskundimai galvos skausmu, pykinimu, kairio klubo sąnario srities skausmu, vėmimas, galvos svaigimas. Ambulatorinio gydymo dokumentuose, kurie yra VšĮ Centro poliklinikos ligos istorijoje, taip pat užfiksuoti nuolatiniai, iki pat nedarbingumo laikotarpio pabaigos 2008-07-31, nusiskundimai galvos skausmu, svaigimu, klubo sąnario skausmai. Dėl traumos ieškovė patyrė ir dvasinį sukrėtimą, dvasinių išgyvenimų. Ieškovė buvo praradusi sąmonę, gydymo stacionare ligos istorijoje užfiksuotas ieškovės nerimas, nesaugumas. Ieškovė patyrė nepatogumus: buvo gydoma VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universtitetinėje ligoninėje nuo 2008-05-05 iki 2008-05-13, gulimu režimu, jai buvo siuvama žaizda, vėliau išimami siūlai, ji buvo nedarbinga beveik tris mėnesius. Gydymo poliklinikoje ligos istorijoje užfiksuotais duomenimis, ieškovei buvo sunku vaikščioti dėl klubo skausmo, galvos svaigimo, ji turėjo vaikščioti su ramentais, skundėsi, kad negali ilgai stovėti, vaikščioti. Akivaizdu, kad ieškovei gulint ligoninėje, negalint dirbti beveik tris mėnesius, sunkiai vaikščiojant sumažėjo bendravimo galimybių, ji negalėjo pilnai rūpintis šeima, bendrauti darbe, jos gyvenimas buvo nepilnavertis. Teismas sprendė, kad byloje įrodytas ieškovei padarytos neturtinės žalos faktas. Teismas motyvavo, kad vienas iš svarbiausių neturtinės žalos dydžiui nustatyti kriterijų yra sužalojimo įtaka nukentėjusiojo tolesniam gyvenimui. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė buvo laikinai nedarbinga beveik tris mėnesius, tačiau jos darbingumas atsistatė, ji dirbo pas atsakovą iki 2009-02-13, darbo sutartį nutraukė savo noru. Nuo 2008-10-26 nustatytas darbingumo lygis 40 proc. (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2008-11-28 Darbingumo lygio pažyma). Nuo 2006-10-25 iki 2008-10-25 nustatytas ieškovės darbingumo lygis buvo toks pats 40 proc. Taigi trauma sukėlė tik laikiną nedarbingumą, tačiau jis atsistatė, todėl teismas padarė išvadą, kad trauma ieškovės darbingumo nesumažino. Vis dėlto pagal traumos pobūdį (sutrenkti galvos smegenys, kairio klubo sąnario panyrimas, gūžduobės lūžimas) tikėtini ieškovės paaiškinimai, kad dėl traumos ji kartais jaučia klubo maudimą, dažnai skauda galvą. Atsakovas darbuotojų sveikatos ir saugos norminius teisės aktus pažeidė dėl neatsargumo, padarytų pažeidimų neginčijo, padėjo juos išsiaiškinti, pateikė vaizdo įrašą, ieškovei operatyviai suteikė pirmąją pagalbą, nustatytus trūkumus ištaisė. Nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų patyrusi didelę turtinę žalą. Be to, pati ieškovė, lipdama kopėčiomis, galėjo būti atsargesnė. Dėl šių aplinkybių ieškovės prašomą priteisti neturtinės žalos sumą teismas vertino kaip neatitinkančią teisingumo kriterijaus ir formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Teismas nurodė, kad LAT 2006-10-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006 ieškovui priteista 50 000 Lt, ieškovas neteko 100 proc. darbingumo. LAT 2007-06-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007 priteista 40 000 Lt netekus 50 proc. darbingumo. LAT 2008-10-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008 jauno amžiaus ieškovui priteista 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovas neteko 50 proc. darbingumo, jam buvo amputuota plaštaka. LAT 2006-09-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006 jauno amžiaus darbuotojui, nukritusiam iš didesnio nei nagrinėjamu atveju, aukščio, kai jam buvo nustatytas smegenų pakenkimas, kaukolės lūžis, pažeistos smegenys priteista 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, įvertinęs CK 6.250 str. 2 d. numatytų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į tai, kad pakenkta vienai svarbiausių vertybių – sveikatai, kad patirta trauma pavojinga, priskirta prie sunkių, kad ieškovei buvo sutrenkti galvos smegenys, lūžo kaulas, kad ieškovė ilgą laiką buvo nedarbinga, kentėjo galvos skausmą, svaigimą, kojos skausmą, buvo apsunkintos judėjimo, bendravimo galimybės, kad dėl traumos ieškovė patyrė ne tik fizinių, bet ir dvasinių išgyvenimų, kad ieškovė traumos padarinius jaučia iki šiol, kad tokios traumos visada turi įtakos žmogaus sveikatai, kartu atsižvelgdamas į aplinkybes, kad dėl traumos darbingumas ženkliai nesumažėjo, kad trauma itin rimtų ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukėlė, kad žala kilo dėl atsakovo neatsargumo, tačiau ir pati ieškovė nevisiškai atidžiai lipo kopėčiomis, kad ieškovė didelės turtinės žalos nepatyrė, imdamas domėn, kad ieškovės šeimos gaunamos pajamos nėra didelės, ieškovė bedarbė, augina sūnų moksleivį, o atsakovas yra stabili prekybos įmonė, turinti nemažą apyvartą, padarė išvadą, kad teisingas neturtinės žalos atlyginimas, leisiantis pasiekti piniginės kompensacijos už neturtinę žalą tikslus ir nepažeisiantis nei vienos iš ginčo šalių interesų, yra 12 000 Lt. Tokia suma, teismo vertinimu, atitinka ir naujausią teismų formuojamą praktiką panašiose bylose. Pvz., Vilniaus apygardos teismas 2010-01-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-354-567/2010 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo ieškovei iš darbdavio priteista 14 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo traumuotas ieškovės rankos pirštas, buvo nustatytas paprastas ieškovės neatsargumas ir nebuvo nustatyta, kad ieškovė prarado darbingumą, tačiau buvo nustatyta, kad ieškovei neišnyko skausmai. Nagrinėjama byla iš esmės panaši, tik skiriasi aplinkybės, kad civilinėje byloje Nr. 2A-354-567/2010 nagrinėtoje situacijoje ieškovė kentė stiprius skausmus ir jai prireikė operacijos, o šioje byloje ieškovei chirurginės operacijos neprireikė. Todėl šiuo atveju šiek tiek mažesnio dydžio žalos priteisimas, teismo vertinimu, pateisinamas.

12III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

13Ieškovė I. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-04-14 sprendimą, kuriuo ieškovei I. M. priteista 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma, pakeisti ir priteisti ieškovės I. M. naudai 40 000 Lt sumą neturtinės žalos atlyginimui. Taip pat nuo priteistos sumos priteisti iš atsakovo UAB „Makveža“ 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad nors priimtame teismo sprendime ir teisingai nustatytos visos bylai svarbios faktinės aplinkybės, tačiau apeliantė mano, jog teismas netinkamai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydžio sumą, todėl nagrinėjant bylą apeliacine tvarka priteistos neturtinės žalos dydis keistinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (LAT 2006-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006). Po 2008-05-05 įvykusio nelaimingo atsitikimo nukentėjusiosios I. M. patirtą traumą medikai įvertino kaip sunkų kūno sužalojimą, kadangi buvo nustatytas galvos smegenų sutrenkimas, muštinė žaizda kairio antakio srityje, kairio klubo sąnario panyrimas. 2008-05-13 pakartotinai patikrinus nukentėjusiosios sužalojimus buvo nustatyta, jog ieškovė patyrė kairės pusės gūžduobės lūžimą. Ieškovė buvo gydoma VšĮ VGPUL stacionare, buvo nedarbinga iki 2008-07-31, jai buvo sunku vaikščioti dėl klubo skausmo, galvos svaigimo, ji turėjo vaikščioti su ramentais, negalėjo ilgai stovėti ar vaikščioti. Ieškovė dėl sveikatos sužalojimo jaučia klubo maudimą, jai dažnai skauda galvą. Ieškovei teko ir šiuo metu tenka iškęsti fizinį ir dvasinį skausmą, nepatogumus, ir nepasitikėjimą savo jėgomis, lipimo baimę ir kt. Nelaimingo atsitikimo metu įvyko viena iš skaudžiausių nelaimių - sunkus sveikatos sutrikdymas. Atsakovas yra stabili prekybos įmonė, turinti nemažą apyvartą. Tai reikšmingos aplinkybės sprendžiant dėl kiek įmanoma teisingesnio neturtinės žalos dydžio ieškovei nustatymo. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog kopėčios, nuo kurių nusprūdo ir susižalojo ieškovė buvo nesertifikuotos, nes nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagoje pateiktas sertifikatas buvo kopėčioms, kurios turėjo turėti atitinkamus ypatumus: su ratukais (41103-41114), aptraukti laiptukai (42103-42114), gumuotas pakopų kraštas (43103-43114). Nė vieno iš nurodytų ypatumų kopėčios neturėjo, o ir paties sertifikato galiojimas buvo pasibaigęs 2008-03-10, t.y. prieš nelaimingą atsitikimą darbe. Pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą ir priėmęs ginčijamą sprendimą nukrypo nuo teisės taikymo praktikos šios kategorijos bylose ir netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį. Bylose dėl neturtinės žalos, padarytos sveikatos sužalojimo darbe, atlyginimo kasacinis teismas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 25 000 - 50 000 Lt. Tai suponuoja, kad esminiai nukrypimai nuo nurodytų neturtinės žalos dydžių vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Kasacine tvarka išnagrinėtos bylos, kuriose buvo sprendžiami reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, kildinami iš sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga: LAT 2006-09-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006, kuri nukentėjusiojo sužalojimais analogiška nagrinėtai bylai, paliktas galioti teismo sprendimas, kuriuo ieškovui dėl sveikatos sužalojimo priteista 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; LAT 2006-11-07 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006, paliktas nepakeistas teismo sprendimas, kuriuo ieškovui dėl sveikatos sužalojimo priteista 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; LAT 2007-06-26 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007, palikta nepakeista apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria ieškovui dėl sveikatos sužalojimo priteista 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; LAT 2008-10-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008, ieškovui dėl sveikatos sužalojimo priteista 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinus aukščiau nurodytus teisminius precedentus, taip pat byloje nustatytas faktines aplinkybes, turinčias reikšmingą įtaką nustatant neturtinės žalos dydį, šiuo atveju ieškovei iš atsakovo priteistinas 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, įvertinus ieškovės patirtą traumą, dėl kurios ieškovė ilgą laiką buvo nedarbinga, kentėjo galvos skausmą, svaigimą, kojos skausmą, buvo apsunkintos judėjimo, bendravimo galimybės, dėl traumos ieškovė patyrė ne tik fizinių, bet ir dvasinių išgyvenimų, ieškovė traumos padarinius jaučia iki šiol, iš esmės atitinka teismų praktikoje panašiais atvejais priteisiamas sumas ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus.

14Atsakovas UAB „Makveža“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo 2010-04-14 sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodyti aukštesnės instancijos teismų sprendimai neatitinka Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos dėl precedento taikymui nustatytų reikalavimų, nes jų faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios į apeliantės bylą, nors ir nukreipia į teismų sprendimus bylose dėl neturtinės žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu nelaimingo atsitikimo darbe metu, atlyginimo. Apeliantės nurodyti aukštesnės instancijos teismų sprendimai nėra tapatus ar labai panašūs į faktines ieškovės byloje nustatytas aplinkybes dėl tokių priežasčių: visų pirmą, ieškovė neprarado darbingumo, t.y. jis nesumažėjo, o liko toks pat, kaip ir iki nelaimingo atsitikimo darbe; antra, apeliantės neįgalumas nepasikeitė, t.y. dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir patirtos traumos nepasikeitė apeliantės asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdieninėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas; trečia, ieškovės amžius, fizinės galimybės, būsimo darbingo gyvenimo trukmė nėra analogiška nurodytose bylose įvardintiems nukentėjusiesiems, kurie yra jaunesnio amžiaus; ketvirta, patirti sužalojimai nesukėlė jokių apeliantės išvaizdos (estetinių) pasikeitimų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantės darbingumas atsistatė, po patirto sužalojimo ji buvo sugrįžusi dirbti į atsakovo bendrovę ir darbo sutartį nutraukė savo iniciatyva. CK 6.250 str. 2 d. nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tokiu būdu įstatymo leidėjas, nenustatęs baigtinio neturtinės žalos dydžio nustatymui svarbių kriterijų sąrašo, suteikė teismui diskreciją savo nuožiūra įvertinti kitas neturtinės žalos dydžio nustatymui svarbias aplinkybes, kuriomis teismas vadovaujasi atsižvelgdamas į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose. Atsakovo UAB „Makveža“ nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių teisės normų, nenukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų sprendimų ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17Skundas dalinai tenkintinas.

18Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydžio sumą, pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Konstitucinis teismas, aiškindamas LR CPK 4 straipsnio nuostatų neprieštaravimą LR Konstitucijai, 2007 m. spalio mėn. 24 d. nutarime suformulavo nuostatą, jog, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų - sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų - precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama), šioje byloje turi būti padaryta išvada, ar teismas, padaręs išvadą, kad ieškovei turi būti atlyginta 12000 Lt žala, nenukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos. Minėtame Konstitucinio teismo nutarime nurodyta, kad esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Nurodyta, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Taigi, ieškovei pareiškime teismui nurodžius, kad 40000 Lt neturtinė žala iš atsakovo jai turėtų būti priteista atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, suformuotą sprendžiant konkrečias bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo ( b.l.5 ), pirmosios instancijos teismas turėjo nurodyti argumentus, kuriais remiantis atmetė ieškovės prašymą pripažinti jos bylą analogiška su anksčiau išnagrinėta byla ir joje nustatytu neturtinės žalos dydžiu.

19Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, lipdama kopėčiomis, galėjo atidžiau ant laiptelio statyti koją, ją padėti tik visiškai įsitikinusi kopėčių stabilumu, tai buvo įvertinta kaip paprastas ieškovės neapdairumas, į kurį atsižvelgta, nustatant 12000 Lt priteistinos žalos dydį. Šios teismo išvados nėra pagrįstos įrodymais, todėl pripažintina, kad teismas neturėjo pagrindo sumažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį dėl ieškovės neapdairumo, lipant kopėčiomis. Tai, kad nelaimingo atsitikimo darbe akte (b.l.10-11) nurodyti net 4 skirtingi darbdavio padaryti pažeidimai, kurie buvo nelaimingo atsitikimo priežastimis, leidžia daryti išvadą, kad, ir esant darbuotojui pakankamai atidžiam, toks atsitikimas galėjo įvykti. Tai, kad ieškovė naudojo pasilipimui nestabilias, nepasaugotas nuo judėjimo, nepritvirtintas, pastatytas ant keramikinių grindų plytelių ir neapsaugotas nuo paslydimo kopėčias, o darbdavio pareiga buvo parinkti kopėčias, kuriomis naudojantis jos stovėtų stabiliai, leidžia daryti išvadą, kad darbuotojas galėjo nukristi ir pakankamai atidžiai ir apdairiai lipdamas tokiomis kopėčiomis. Padarius išvadą, kad ieškovės jokios kaltės dėl nelaimingo atsitikimo nebuvo, priteista neturtinės žalos suma didintina iki 15000 Lt.

20Apeliacinio skundo argumentas, jog bylose dėl neturtinės žalos, padarytos sveikatos sužalojimu darbe, atlyginimo kasacinis teismas sąžiningu, teisingu ir protingu laiko 25000 Lt – 50000 Lt sumas, yra nekonkretus. Tai, kad ieškovės atstovo nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo teismo bylose ( Nr. 3K-3-450/2006, 3K-3-575/2006,3K-3-262/2007, 3K-3-529) buvo priteista nuo 25000 iki 50000 Lt neturtinė žala dėl sužalojimo darbe, reiškia, kad žala priteisiama yra diferencijuojama ir turi būti nustatyta, kuri iš nurodytų bylų gali būti pripažinta kaip analogiška nagrinėjamai bylai. Skunde nurodyta, kad nukentėjusiojo sužalojimais analogiška iš išvardintų kasacinės instancijos bylų yra civilinė byla Nr. 3K-3-450/2006, kurioje ieškovui priteista 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovei negali būti priteistas tokio paties dydžio - 25000 Lt žalos atlyginimas, kaip ieškovui kitoje, jau išnagrinėtoje kasacinės instancijos teismo byloje. Remiantis Liteko sistemos duomenimis matyti, jog civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje, priimtoje 2006 m. rugsėjo mėn. 6 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006 , konstatuota, jos darbuotojui buvo padarytas pavojingas gyvybei sunkus kūno sužalojimas, nes nustatytas gavos smegenų pakenkimas ir kaukolės pamato lūžis. Ieškovei I. M. padarytas kūno sužalojimas nėra priskiriamas prie pavojingų gyvybei, kairio klubo sąnario panyrimas ir gūžduobės lūžimas vertintinas kaip žymiai lengvesnis sužalojimas nei kaukolės pamato lūžis, todėl priteistinas žalos atlyginimo dydis negali būti tapatus šiose bylose.

21Pakeitus teismo sprendimą LR CPK 329 str. 1 d. pagrindu dėl netinkamo įrodymų vertinimo ( LR CPK 185 str. 1 d. ) , atitinkamai keistina ir teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovės priteistos atstovavimo išlaidos atsakovui, t.y. 910 Lt suma mažintina iki 812,50 Lt. Tai, kad tenkinama didesne suma ieškinys, turi būti padidintos išlaidos, priteistos iš atsakovo valstybei padidinant žyminio mokesčio sumą nuo 360 Lt iki 540 Lt.

22Pripažinus, kad ieškovės reikalavimai iš esmės buvo patenkinti, t.y. priteista tam tikra suma iš jos reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo, procesinių dokumentų įteikimo išlaidas pirmojoje instancijoje turi atlyginti atsakovas, nedalijant šių išlaidų proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui, nes jos yra nežymios, šiuo atveju visos išlaidos sudaro 27 Lt, todėl jos turėjo būti priteistos iš atsakovo, bendra iš atsakovo prietsita valstybei suma todėl turi būti padidinta iki 567 Lt.

23Bylinėjimosi išlaidas - procesinių dokumentų siuntimo apeliacinėje instancijoje išlaidas turi atlyginti atsakovas, nes iš esmės (dėl sprendimo pakeitimo) apeliacinis skundas buvo patenkintas.

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

Nutarė

25Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimą pakeisti.

26Padidinti priteistą ieškovei I. M. iš atsakovo UAB „Makveža“ sumą iki 15000 Lt, priteistą iš ieškovės I. M. atsakovui UAB „Makveža“ bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 812,50 Lt.

27Priteistą valstybei iš atsakovo UAB „ Makveža“ sumą padidinti iki 567 Lt.

28Teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės valstybei priteista 19 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir iš atsakovo priteisti 8 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, panaikinti.

29Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

30Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo UAB „Makveža“ 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,... 3. kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Petro Jaržemskio,... 4. sekretoriaujant S.Rimavičiūtei,... 5. dalyvaujant ieškovei I. M., jos atstovui adv. A.Bandžiui, atsakovo atstovui... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės I. M.... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 8. I.Ginčo esmė... 9. Ieškovė I. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš... 10. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 11. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-04-14 sprendimu ieškovės... 12. III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai... 13. Ieškovė I. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės... 14. Atsakovas UAB „Makveža“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti... 15. Teisėjų kolegija... 17. Skundas dalinai tenkintinas.... 18. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai nustatė priteistinos... 19. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, lipdama kopėčiomis, galėjo... 20. Apeliacinio skundo argumentas, jog bylose dėl neturtinės žalos, padarytos... 21. Pakeitus teismo sprendimą LR CPK 329 str. 1 d. pagrindu dėl netinkamo... 22. Pripažinus, kad ieškovės reikalavimai iš esmės buvo patenkinti, t.y.... 23. Bylinėjimosi išlaidas - procesinių dokumentų siuntimo apeliacinėje... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3... 25. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimą... 26. Padidinti priteistą ieškovei I. M. iš atsakovo UAB „Makveža“ sumą iki... 27. Priteistą valstybei iš atsakovo UAB „ Makveža“ sumą padidinti iki 567... 28. Teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės valstybei priteista 19 Lt... 29. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 30. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija...