Byla 2YT-513-1006/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. U. ir D. U., ir pagal suinteresuoto asmens D. U. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. U. ir V. U

1Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė, sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai, dalyvaujant pareiškėjai D. U., suinteresuotam asmeniui D. U., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. U. ir D. U., ir pagal suinteresuoto asmens D. U. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. U. ir V. U., ir

Nustatė

2Pareiškėja D. U. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. U., kuriuo prašo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. U. priėmė savo motinos P. U., mirusios 2013 m. lapkričio 2 d., palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

3Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi įtraukė į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu D. U..

4Suinteresuotas asmuo D. U. 2016 m. gegužės 16 d. pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė teismo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. U. priėmė savo motinos P. U., mirusios ( - ), palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

5Pareiškėja D. U. nurodė, kad pareiškėjos tėvai P. U. ir V. U. santuokoje susilaukė dviejų vaikų – G. U. ir pareiškėjos D. U.. ( - ) mirė pareiškėjos motina P. U., o ( - ) mirė pareiškėjos brolis G. U.. Pareiškėja po motinos mirties į notarus nesikreipė, nes nežinojo, kad yra nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Pareiškėjos motinos vardu yra registruotas 0,51 ha ploto miško žemės sklypas, esantis ( - ). Taip pat yra gyvenamojo namo, esančio ( - ) dalis, kuri registruota tėvo vardu, tačiau įgyta santuokoje, todėl mano, kad namas laikytinas bendrąja jungtine jų nuosavybe. Kita namo dalis yra registruota R. G. vardu. Taip pat po mamos mirties visas sodyboje buvęs turtas, t.y. baldai, buitinė technika ir kiti sodyboje buvę namų apyvokos daiktai liko pareiškėjai, jos broliui G. U. ir tėvui V. U.. Mirus pareiškėjos motinai, likusį tėvų turtą tvarkė pareiškėja, t.y. prižiūrėjo mišką, sodybą, joje pastoviai lankėsi, tvarkė aplinką, mokėjo mokesčius, nes tėvas yra silpnos sveikatos ir jam reikalinga pagalba. Kadangi po motinos mirties visas nekilnojamas ir kilnojamas turtas, asmeninai daiktai, baldai liko pareiškėjai, kuriuos ji prižiūrėjo, tvarkė, šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja priėmė savo mirusios motinos palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. Taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad su suinteresuoto asmens D. U. pareiškimu sutinka ir neprieštarauja jam. Patvirtino, kad po motinos mirties jos brolis, suinteresuoto asmens D. U. tėvas, G. U., rūpinosi likusiu tėvų turtu, jį tvarkė, prižiūrėjo, naudojosi juo.

6Suinteresuotas asmuo V. U. atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodo, kad su dukros D. U. pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti bei prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens V. U. prašymą bei į tai, jog jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla išnagrinėtajam nedalyvaujant.

7Suinteresuotas asmuo D. U. nurodė, kad ( - ). mirė jos tėvas, pareiškėjos brolis, G. U.. Po jo mirties ji laiku kreipėsi į notarų biurą ir priėmė palikimą. G. U. buvo taip pat ir P. U., mirusios ( - ) sūnus. Po P. U. mirties liko jos turtas, kuris yra nurodytas D. U. pareiškime. D. U. tėvas G. U. tiek iki P. U. mirties, tiek ir po, nuolatos padėdavo tėvams ūkyje, rūpinosi jais, naudojosi namų apyvokos daiktais, prižiūrėjo aplinką, tvarkė namus, mokėjo mokesčius. Taip pat pažymėjo, kad neprieštarauja pareiškėjos D. U. pareiškimui.

8Suinteresuotas asmuo V. U. atsiliepime į suinteresuoto asmens D. U. pareiškimą nurodė, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ) dalis, yra įregistruota jo vardu ir yra jo asmeninė nuosavybė, nes įgyta iki santuokos sudarymo, todėl pareiškimas yra nepagrįstas.

9Liudytoja J. U. parodė, jog yra pareiškėjos brolio buvusi žmona ir suinteresuoto asmens D. U. motina. Paaiškino, kad tiek pareiškėja, tiek jos buvęs sutuoktinis G. U., kuris yra pareiškėjos brolis, visuomet rūpinosi ir prižiūrėjo savo tėvus. Tiek ir esant motinai gyvai, tiek ir po jos mirties rūpinosi turtu, prižiūrėjo, tvarkė jį, naudojosi juo.

10Pareiškimai tenkintini

11Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

12Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

13Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Bylos medžiaga, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų, liudytojos, parodymais, nustatyta, jog pareiškėjos tėvai, suinteresuoto asmens D. U. seneliai, P. U. ir V. U. santuokoje susilaukė dviejų vaikų – G. U. ir D. U. (b.l. 7, 35). ( - ) mirė pareiškėjos motina P. U. (b.l. 8), o ( - ) mirė pareiškėjos brolis, suinteresuoto asmens D. U. tėvas G. U. (b.l. 18, 34, 36, 38). Pareiškėja po motinos mirties į notarus nesikreipė, nes nežinojo, kad yra nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti (b.l. 13). Suinteresuotas asmuo D. U. po tėvo, pareiškėjos brolio, G. U. mirties, laiku kreipėsi į notarų biurą ir priėmė palikimą (b.l. 37). Pareiškėjos motinos vardu yra registruotas 0,51 ha ploto miško žemės sklypas, esantis ( - ) (b.l. 11-12). Tiek pareiškėja, tiek pareiškėjos brolis G. U., mirus mamai, rūpinosi, prižiūrėjo sodybą, žemę, mokėjo mokesčius, tvarkė aplinką, atliko kitus aktyvius veiksmus ir tokiu būdu palikimą, atsiradusį po motinos mirties, priėmė, pradėdami jį faktiškai valdyti. Taigi, pareiškėja ir jos brolis, mirusiosios dukra ir sūnus, priėmė ir pradėjo valdyti P. U. priklausantį turtą, jų elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkų, nes jie, kaip įpėdiniai, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėję jį valdyti, prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

14Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjos, suinteresuoto asmens, liudytojos parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškimai laikytinas pagrįstais (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys).

15Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

16Teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 270 straipsniu,

Nutarė

17Pareiškėjos D. U. pareiškimą ir suinteresuoto asmens D. U. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais patenkinti.

18Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. U., a.k. ( - ) ir G. U., a.k. ( - ) po savo motinos P. U., a.k. ( - ) mirties ( - ), priėmė palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti.

19Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

20Priteisti valstybei iš D. U. Ir D. U. po 3,80 Eur (tris eurus ir 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660).

21Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė,... 2. Pareiškėja D. U. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę... 3. Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi... 4. Suinteresuotas asmuo D. U. 2016 m. gegužės 16 d. pateikė pareiškimą dėl... 5. Pareiškėja D. U. nurodė, kad pareiškėjos tėvai P. U. ir V. U. santuokoje... 6. Suinteresuotas asmuo V. U. atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodo,... 7. Suinteresuotas asmuo D. U. nurodė, kad ( - ). mirė jos tėvas, pareiškėjos... 8. Suinteresuotas asmuo V. U. atsiliepime į suinteresuoto asmens D. U.... 9. Liudytoja J. U. parodė, jog yra pareiškėjos brolio buvusi žmona ir... 10. Pareiškimai tenkintini... 11. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius... 12. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui... 13. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos... 14. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 15. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas,... 16. Teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, 259 straipsniu, 263-265... 17. Pareiškėjos D. U. pareiškimą ir suinteresuoto asmens D. U. pareiškimą su... 18. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. U., a.k. ( - ) ir G. U.,... 19. Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.... 20. Priteisti valstybei iš D. U. Ir D. U. po 3,80 Eur (tris eurus ir 80 ct)... 21. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...