Byla 2-583-823/2018
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Industrinė artelė“ 2017 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 6 – uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios kredito unijos ,,Baltija“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-468-372/2018, kuria teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Industrinė artelė“ 2017 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 6 – uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. BUAB „Industrinė artelė“ 2017 m. lapkričio 28 d. pakartotinis kreditorių susirinkimas 6 – uoju darbotvarkės klausimu nutarė pritarti bankroto administratorės siūlomai BUAB „Industrinė artelė“ turto pardavimo tvarkai ir kainoms: 1) Įkeistą KU „Baltija“ turtą (1 lentelė) pardavinėti dvejose varžytynėse, neįvykus pirmoms varžytynėms, antrose varžytynėse turto kainą mažinti 10 proc. nuo pirmo pardavimo kainos. Nepardavus turto antrose varžytynėse, turtą pardavinėti laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą. Turtui, įkeistam KU „Baltija“ pardavimo kainą nustatyti tokią, kokia buvo įkeista kredito unijai; 2) Likusio turto pardavimą vykdyti laisvu pardavimu, apie pardavimą skelbiant internete viešai prieinamuose skelbimų portaluose tokia tvarka ir kainomis: pardavinėti turtą etapais, kiekvieno etapo trukmė – 1 savaitė; pirmo pardavimo metu rinkti pasiūlymus 1 savaitę nuo paskelbimo ir pardavinėti turtą už ne mažesnes negu 2-3 lentelėse nurodytas kainas. Nepardavus turto, skelbti antrą pardavimo etapą; antro pardavimo etapo metu nustatyti 20 proc. sumažintą rinkos kainą, rinkti pasiūlymus 1 savaitę nuo paskelbimo dienos ir parduoti turtą už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę negu 20 proc. nuo pradinės rinkos kainos sumažintą kainą. Nepardavus turto antruoju pardavimo etapu, skelbti trečią pardavimo etapą; trečiojo etapo metu pradinę turto pardavimo kainą sumažinti 40 proc. nuo pradinės pardavimo kainos. Pasiūlymus rinkti 1 savaitę; nepardavus turto pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą.
  2. Pareiškėja BKU „Baltija“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti BUAB „Industrinė artelė“ 2017 m. lapkričio 28 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą 6 – uoju darbotvarkės klausimu ir šį klausimą perduoti svarstyti iš naujo kreditorių susirinkimui.
  3. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su patvirtinta turto pardavimo tvarka, o būtent tuo, kad varžytynėse neparduotas įkeistas turtas toliau būtų pardavinėjamas už didžiausią pasiūlytą kainą. Pareiškėjos nuomone, esant patvirtintai tokiai turto pardavimo tvarkai, bankroto administratorė iš esmės yra nevaržoma varžytynėse neparduotą turtą realizuoti už 1 Eur sumą. Patvirtinta tvarka yra visiškai nedetalizuota – nėra numatyta, kur bus skelbiama apie parduodamą turtą, kiek laiko bus renkami pasiūlymai, kaip kreditoriai bus informuoti apie gautus pasiūlymus, kaip bus užtikrintas pasiūlymų anonimiškumas ir t. t. Tokia pardavimo tvarka yra visiškai nepagrįsta ekonominiu aspektu ir pažeidžianti tiek įkaito turėtojos, tiek kitų kreditorių interesus ir teisėtą siekį, jog kreditorių finansiniai reikalavimai būtų kuo daugiau patenkinti. Pareiškėjos vertinimu, ginčijamas nutarimas pažeidžia visų kreditorių teisėtus lūkesčius, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl turi būti panaikintas, o klausimas perduotas iš naujo svartyti kreditorių susirinkimui.
  4. BUAB „Industrinė artelė“ bankroto administratorė UAB „Idėjų rinka“ su pareiškėjos BKU „Baltija“ skundu nesutiko. Nurodė, kad bendrovės turtas pardavinėjamas atskirais turtiniais vienetais, kurių nei vieno kaina neviršija Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos vertės. Įkeistas turtas parduodamas trejose varžytynėse atskirais turto vienetais, o ne bendra suma, kaip nurodyta skunde. Turto kaina buvo suderinta su BKU „Baltija“ atstovu, ji buvo nustatyta tokia, kokia buvo įkeista KU „Baltija“. Turtas yra sandėlyje, už kurio nuomą yra mokama 150 Eur/mėn. Suma, kuri bus sumokėta už nuomą užsitęsus turto pardavimui, galėtų būti nukreipta atsiskaitymui su kreditoriais.

3II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4

  1. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. sausio 10 d. nutartimi BKU „Baltija“ skundą atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad, pagal teismų formuojamą praktiką, kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokių nutarimų turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), bei kreditorių ar/ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-196/2012).
  3. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorius turi pareigą, kylančią iš bendrosios jo pareigos ginti visų kreditorių interesus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas), aktyviai dalyvauti realizuojant turtą, siekti jį varžytynėse parduoti kuo aukštesne kaina, o teisės aktai nedraudžia ir kitiems kreditoriams, bendradarbiaujant su bankroto administratoriumi, reklamuoti parduodamą turtą, informuoti potencialius pirkėjus apie jo patrauklumą. Skundžiamame kreditorių susirinkimo nutarime nustatyta, kad įkeistas turtas gali būti parduodamas skelbiant dvejas varžytynes. Bankroto administratorius parduodamo turto kainą nustatė derindamas ją su BKU „Baltija“. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą, atitinkantį pareiškėjos valią. Įkeisto turto pardavimo iš varžytynių procedūros bankroto administratorius įtakoti negali.
  4. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos BKU „Baltija“ teisė į jai priklausančio kreditorinio reikalavimo patenkinimą gali būti realizuota perimant varžytynėse neparduotą turtą. Tokiu būdu nebūtų vilkinama turto pardavimo procedūra, kuri paprastai užsitęsia pardavinėjant nepaklausų turtą. Teismas pažymėjo, kad iš skundo turinio galima daryti išvadą, jog pati pareiškėja abejoja arba įkeisto turto paklausumu, arba nustatytos turto kainos atitikimu rinkos kainoms.
  5. Teismas pripažino, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų ir neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), taip pat nesudaro prielaidų bankroto proceso vilkinimui, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teismui įsiterpti į kreditorių kompetencijai priskirto klausimo dėl turto pardavimo kainos bei tvarkos sprendimą.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskiruoju skundu pareiškėja BKU „Baltija“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2017 m. lapkričio 28 d. BUAB „Industrinė artelė“ pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtą nutarimą 6 – uoju darbotvarkės klausimu ir šį klausimą perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Įstatymas imperatyviai numato, kad, pirmą kartą realizuojant įkeistą turtą, privalomai turi būti organizuojamos varžytynės. Sutiktina su teismo išvada, kad bankroto administratorius neturi galimybės lemti šio proceso, tačiau tuo atveju, jeigu turtas nebus parduotas varžytynėse, tolimesnę jo pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas.
    2. Pareiškėja, kaip įkaito turėtoja, turi teisę, bet ne pareigą, perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą. Pareiškėja taip pat yra bankrutuojanti įmonė, todėl tikėtina, jog šia savo teise (perimti įkeistą turtą) pareiškėja nepasinaudos.
    3. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja skunde nekėlė klausimo nei dėl nustatytos turto pardavimo kainos tinkamumo, nei dėl įkeisto turto paklausumo rinkoje. Pareiškėja nesutinka tik su patvirtinta turto pardavimo tvarka. Patvirtinta įkeisto turto pardavimo tvarka yra visiškai nepagrįsta ekonominiu aspektu ir pažeidžianti tiek įkaito turėtojos, tiek kitų kreditorių interesus bei teisėtą siekį, kad jų finansiniai reikalavimai būtų kuo daugiau patenkinti.
  2. BUAB „Industrinė artelė“ bankroto administratorė UAB „Idėjų rinka“ atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nutarimas dėl turto pardavimo tvarkos priimtas BUAB „Industrinė artelė“ kreditorių susirinkime 61,1 proc. balsų dauguma. Pareiškėja BKU „Baltija“, turinti 10 proc. balsų, balsavo „prieš“ šio nutarimo priėmimą, nes siūlė tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą pardavinėti iš varžytynių, o nepardavus turto iš varžytynių šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės turto pardavimo tvarkos.
    2. Siekiant kuo brangiau parduoti turtą, jis numatomas parduoti atskirais turtiniais vienetais, o nustatyta turto pardavimo kaina ženkliai viršija turto likutinę vertę. BKU „Baltija“ neprieštaravo siūlomoms turto pardavimo kainoms. Kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į tą kainą, kuria turtas buvo įkeistas KU „Baltija“, t. y. ji buvo nustatyta beveik tris kartus didesnė, nei likutinė turto vertė.
    3. Skundžiamame kreditorių susirinkime yra numatyta, kur, keliais etapais, bus skelbiama apie turto pardavimą ir nurodyta etapų trukmė. Be to, 2017 m. lapkričio 24 d. susirinkimo metu 7 – uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas dėl informacijos apie bankroto procesą teikimo tvarkos nustatymo, kuriame yra numatyta, kad informaciją apie bankroto bylos eigą norintis gauti asmuo pateikia raštišką prašymą administratoriui elektroniniu paštu adresu – ideiu.rinka@gmail.com, arba paštu, tiksliai nurodydamas, kokią informaciją ir kokius dokumentus administratorius turėtų pateikti.
    4. Įkeistas turtas bus pardavinėjamas varžytynėse Vyriausybės nustatyta tvarka. Vien įkeisto turto pardavimui bus skelbiamos trys atskiros varžytynės, kadangi turto paskirtys yra skirtingos ir yra didesnė tikimybė, kad taip suskaidžius turtą bus galima greičiau ir brangiau jį parduoti. Bankroto procese netoleruotinas turto pardavimo proceso vilkinimas ir su tuo susijusių išlaidų didinimas. Vilkinant pardavimo procesą pažeidžiami kitų kreditorių interesai, nes mažesnę gautų pajamų dalį bus galima nukreipti kreditorinių reikalavimų tenkinimui. Išlaidos turto saugojimui (sandėlio nuomos kaina) nuo 2018 m. sausio 1 d. sudaro 160 Eur/mėn. Užsitęsus turto pardavimui, lėšos, gautos už parduotą turtą, kurios galėtų būti skirtos kreditorių kreditoriniams reikalavimams tenkinti, mažės dėl patirtų didesnių turto saugojimo išlaidų.
    5. Bankroto administratorė yra suinteresuota bankrutavusios bendrovės turtą parduoti kuo brangiau, kad būtų gauta kuo daugiau lėšų ne tik administravimo išlaidoms, bet ir kreditorių finansiniams reikalavimams padengti. Patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje bankroto administratorei yra numatyta priemoka už įplaukas (išieškotą, parduotą turtą ir gautas lėšas).
    6. Laisvu pardavimu turtą numatoma pardavinėti atskirais turtiniais vienetais, kurių nei vieno kaina neviršija ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos vertės, t. y. 250 bazinių socialinių išmokų dydžio, o ne bendra viso turto verte. Tik vieno turto vieneto vertė viršija numatytą vertę, nors jo likutinė vertė yra tik 6 439,28 Eur.
    7. Pardavinėjant neįkeistą turtą varžytynėse ženkliai padidėtų sąnaudos, kadangi šį turtą sudaro 11 pozicijų ilgalaikio turto, kurį reikėtų skaidyti pagal paskirtį į tris dalis ir skelbti dar 3 varžytynes, bei 69 pozicijos trumpalaikio turto, kurį reikėtų skaidyti dar į mažiausiai 5 turto paskirties pozicijas. Toks kiekis skelbiamų varžytynių labai padidintų pardavimo sąnaudas, prailgintų turto pardavimo laiką. Pardavinėjant neįkeistą turtą laisvu pardavimu galima parduoti kiekvieną turto vienetą atskirai, nepatiriant pardavimo išlaidų.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, nustačiusio bankrutuojančios bendrovės turto pardavimo kainas ir tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų. Pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
  2. Šioje byloje ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nuspręsta dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos, t. y. ginčijamas nutarimas priimtas ekonominio pobūdžio klausimu. Teismų praktikoje akcentuojamas teisminės kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriais sprendžiami ekonominio pobūdžio klausimai, kontrolės išimtinumas ir ribotumas. Kaip pagrįstai ginčijamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos, tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).
  3. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja neįrodinėjo, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas būtų priimtas pažeidus jo priėmimo procesinę tvarką, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, nors teismui pateiktu skundu pareiškėja prašė teismo panaikinti visą BUAB „Industrinė artelė“ 2017 m. lapkričio 28 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą 6 – uoju darbotvarkės klausimu, tiek iš pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, tiek iš atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėja nesutinka tik su ta ginčijamo nutarimo dalimi, kuria nutarta antrosiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą pardavinėti laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas neanalizuos BUAB „Industrinė artelė“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, susijusių su tomis nutarimo dalimis, kurios pareiškėjos skundu nėra ginčijamos (neįkeisto turto pardavimo tvarka).
  4. Kasacinio teismo praktikoje pažymimas ekonominio naudingumo aspektas bankroto procese, t. y. kad bankrutuojanti įmonė ir jos kreditoriai gautų didesnę ekonominę naudą ir didesne apimtimi tenkintų kreditorių reikalavimus, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą. Visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiems tikslams pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti. Bankroto administratorius turi pareigą, kylančią iš bendrosios jo pareigos ginti visų kreditorių interesus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas), aktyviai dalyvauti realizuojant turtą, siekti jį tiek varžytynėse, tiek kitais nustatytais būdais, parduoti kuo aukštesne kaina, o teisės aktai nedraudžia ir kitiems kreditoriams, tarp jų ir apeliantei, bendradarbiaujant su bankroto administratoriumi, reklamuoti parduodamą turtą, informuoti potencialius pirkėjus apie jo patrauklumą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1357-330/2017).
  5. Apeliantė atskirajame skunde akcentuoja, kad ginčijamu nutarimu patvirtintos pradinės turto pardavimo kainos ji neginčija, apeliantė taip pat neginčija paties ginčijamu nutarimu patvirtinto varžytynėse neparduoto įkeisto turto pardavimo būdo (laisvas pardavimas). Savo nesutikimą su ginčijama nutarimo dalimi apeliantė iš esmės grindžia varžytynėse neparduoto įkeisto turto pardavimo tvarkos nepakankamu detalumu, dėl kurio, apeliantės vertinimu, išlieka galimybė varžytynėse neparduotą įkeistą turtą parduoti ir už 1 Eur sumą.
  6. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad ginčijamu nutarimu patvirtinta varžytynėse neparduoto įkeisto turto pardavimo tvarka nėra detalizuota, kreditoriams nusprendus tik tai, kad turtas bus pardavinėjamas laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą ir neaptarus turto laisvo pardavimo detalių (informacijos apie parduodamą turtą viešinimo būdų, mažiausios kainos, už kurią gali būti siūloma šį turtą įsigyti, kt.), tačiau pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad toks ginčijamos nutarimo dalies abstraktumas nėra pakankamas pagrindas teismui šį nutarimą panaikinti.
  7. Pirma, apeliantės nurodomas varžytynėse neparduoto įkeisto turto pardavimo tvarkos nedetalizavimas ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nepaneigia šios nutarties 15 punkte įtvirtintos bankroto administratorės pareigos siekti bankrutuojančios įmonės turtą parduoti kuo aukštesne kaina. Pažymėtina, kad bankroto administratorės veiklą kontroliuoja kreditorių susirinkimas, kuriam kreditoriai gali paduoti skundus dėl bankroto administratoriaus veiksmų (ĮBĮ 23 straipsnio 3 punktas), taip pat, kaip jau minėta, kreditoriai gali prisidėti prie bankroto administratorės pareigos turtą realizuoti kuo didesne kaina įgyvendinimo, šį turtą reklamuodami ir informuodami apie jį potencialius pirkėjus. Apeliantės prielaidą, kad nepakankamai detali varžytynėse neparduoto turto pardavimo tvarka galėtų lemti turto pardavimą nepagrįstai maža kaina, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paneigia ir tai, jog 2017 m. lapkričio 28 d. BUAB „Industrinė artelė“ kreditorių susirinkimas 3 – uoju darbotvarkės klausimu patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, kurioje nustatyta taip pat ir priemoka bankroto administratorei už įplaukas (išieškotą, parduotą turtą ir gautas lėšas), todėl akivaizdu, kad bankroto administratorė yra materialiai suinteresuota bendrovės turtą parduoti kuo aukštesne kaina.
  8. Antra, įstatymas nedraudžia kreditoriams, nepavykus įkeisto turto realizuoti varžytynėse ir apeliantei, kaip įkaito turėtojai, neišreiškus pageidavimo šį turtą perimti, vėlesniu nutarimu detalizuoti turto pardavimo laisvu pardavimu procedūrą, atsižvelgiant į, be kita ko, potencialių pirkėjų susidomėjimą parduodamo turto objektais ir turto paklausumą rinkoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė, kurios patvirtintas kreditorinis reikalavimas sudaro 10 proc. balsų, pagal ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalį turi teisę reikalauti kreditorių susirinkimo sušaukimo.
  9. Atsižvelgiant į šios nutarties 18-19 punktuose išdėstytus argumentus darytina išvada, kad apeliantė neįrodė, jog ginčijamu BUAB „Industrinė artelė“ kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta varžytynėse neparduoto įkeisto bendrovės turto pardavimo tvarka užkerta kelią parduoti turtą už realią kainą bei operatyviai užbaigti įmonės likvidavimo procedūras. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, ginčydama kreditorių susitrinkimo nustatytą tvarką apeliantė net nenurodo, kokia konkrečiai turto pardavimo tvarka, jos vertinimu, šiuo atveju atitiktų jos bei kitų bendrovės kreditorių interesus, užtikrintų turto pardavimą didžiausia kaina.
  10. Atskiruoju skundu nepaneigus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai