Byla 3K-3-183-248/2015
Dėl konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras; trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Eurovia Lietuva“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Leonhard Weiss RTE AS“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Leonhard Weiss RTE AS“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras; trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Eurovia Lietuva“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami materialiosios teisės normų, nustatančių reikalavimus viešojo pirkimo sąlygoms, apibrėžiančioms pirkimo objektą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovas „Leonhard Weiss RTE AS“ (toliau – ieškovas, kasatorius) kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiomis atviro konkurso „Projekto „Antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Žeimiai–Lukšiai“ rangos darbų pirkimas“ (toliau – Konkursas) sąlygas, kuriomis numatoma įsigyti darbus, susijusius su Signalizacijos ir eismo valdymo (ir kontrolės) sistemomis (toliau – EVKS), kuriems taikomas Konkurso sąlygų 9 priedo „Projekto „Antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Žeimiai–Lukšiai“ rangos darbų pirkimas“ rangos darbų techninės specifikacijos“ (toliau – Techninė specifikacija) A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 5.1 punkto reikalavimas, sąlygas, nustatančias reikalavimus EVKS darbams, tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus ir reikalavimus pasiūlymui, susijusius su nurodytais darbais, įskaitant: Konkurso sąlygų 9 priedo „Projekto „Antrojo kelio statyba ruože Žeimiai–Lukšiai“ rangos darbų techninės specifikacijos“ A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 5.1 punktą, visus B dalies „Eismo valdymo (signalizacijos) sistemų reikalavimai“, taip pat dalių „Signalizacijos funkciniai / loginiai principai“ ir „Centralizacijos (interlokingo) simbolių katalogas ir komandų sąrašas“ punktus, taip pat kitas Konkurso sąlygas, susijusias su EVKS darbais; įpareigoti atsakovę AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) nutraukti Konkurso procedūras.

7Byloje nustatyta, kad atsakovė 2014 m. balandžio 14 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis paskelbė apie Konkursą (pasiūlymų pateikimo terminas – 2014 m. gegužės 27 d. 9.00 val.). Ieškinyje nurodoma, kad ieškovo specializacija – geležinkelių infrastruktūros projektavimo ir statybos darbai, todėl jis, neturėdamas Konkurso sąlygose reikalaujamų sutarčių su EVKS gamintojais ir tiekėjais, 2014 m. gegužės 11 d. pateikė prašymus nustatytus reikalavimus atitinkančioms bendrovėms – UAB „Fima“, „Bombardier Transportation Sweden AB“ ir UAB „Telekonta“ – pateikti komercinius pasiūlymus dėl darbų atlikimo. Kompanijos „Bombardier Transportation Sweden AB“ atstovas 2014 m. gegužės 20 d. nurodė, kad susitarė su UAB „Fima“, kuri turi išimtinę teisę teikti pasiūlymą Konkurse dalyvausiančioms statybos bendrovėms; UAB „Telekonta“ 2014 m. birželio 5 d. atsakyme nurodoma, kad ji negali pateikti komercinio pasiūlymo, nes įrangą geležinkelio ruožuose, kuriuose turės būti atliekami perkami darbai, diegė UAB „Fima“ ir gamintojas „Bombardier Transportation Sweden AB“, todėl sistemines garantijas ir reikalaujamą saugumo lygį gali išlaikyti tik šios bendrovės arba jų įgalioti asmenys. Ieškovas, gavęs UAB „Telekonta“ atsakymą ir negavęs pasiūlymo ar atsakymo iš UAB „Fima“, 2014 m. birželio 9 d. pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai dėl Konkurso sąlygų neteisėtumo. Perkančioji organizacija 2014 m. birželio 10 d. pateikė atsakymą į pretenziją, kuriuo atsisakė ją nagrinėti dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino.

8Ieškinyje nurodoma, kad Techninės specifikacijos A dalies 5.1 punkte nustatytas reikalavimas, jog rangovas, kai jis nėra esamų, pritaikomų ir (ar) išplečiamų EVKS gamintojas (tiekėjas), privalo dalyvaudamas Konkurse savo pasiūlyme pateikti atitinkamus dokumentus (tiekėjo ir esamų sistemų gamintojų (tiekėjų) bendradarbiavimo sutarties, protokolo, įgaliojimų patvirtinimo ar kitų dokumentų skaitmenines kopijas), įrodančius, kad tiekėjas turi teisę ir galimybę tinkamai įvykdyti Techninių specifikacijų techninius reikalavimus, t. y. perkonfigūruoti / išplėsti esamas sistemas (įskaitant visas susijusias technologijas / protokolus / sąsajas / modulius), išlaikydamas suteiktą saugumo vientisumo SIL-4 lygį pagal CENELEC standartą ir neprarasdamas tiekėjo (gamintojo) įrenginių, aparatūros, programinės įrangos, sistemų ir visos susijusios įrangos, įskaitant ir inžinerinius tinklus, funkcionalumo bei suteiktos garantijos. Ieškovo vertinimu, toks reikalavimas apriboja tiekėjų galimybes dalyvauti Konkurse neturint susitarimo su vienu konkrečiu ūkio subjektu. Užtikrinti reikalaujamą sistemų saugumo lygį galima tik dviem atvejais – būnant (esant) EVKS gamintoju (tiekėju) arba sudarius sutartį su sistemų gamintoju (tiekėju), kuria jis suteiktų teisę atlikti Konkurse nurodytus darbus, susijusius su jo įdiegta sistema. „Bombardier Transportation Sweden AB“ ir UAB „Telekonta“ atsakymai į ieškovo paklausimus patvirtina, kad vienintelis subjektas, galintis įgyvendinti reikalavimus, susijusius su sistemų saugumo lygio SIL-4 išsaugojimu, yra UAB „Fima“. Ieškovo teigimu, perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti skaidrumo principą, neturėjo teisės sujungti kelių pirkimo objektų į vieną, taip suteikdama nepagrįstą pranašumą UAB „Fima“ pasirinktiems ūkio subjektams. Ieškovas nurodo, kad rangos darbai, susiję su EVKS, kuriuos atlikti gali tik UAB „Fima“, sudaro apie 20 proc. visų perkamų darbų, todėl mažą dalį darbų galintis atlikti subjektas turi išimtinę teisę nulemti viso Konkurso laimėtoją, o kiti tiekėjai praranda teisę dalyvauti Konkurse. Atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną neatitinka lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, jeigu dėl to ribojama konkurencija tarp tiekėjų, tam tikri tiekėjai yra diskriminuojami ir tai daroma tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais. EVKS reikalavimai patys savaime yra pagrįsti, tačiau perkančiajai organizacijai sujungus atskirus pirkimo objektus diskriminuoja ir varžo tiekėjų konkurenciją. Darbus, susijusius su EVKS, gali atlikti tik UAB „Fima“, todėl, ieškovo vertinimu, perkančioji organizacija privalo atlikti atskirą šių darbų viešąjį pirkimą, jo sąlygose nurodyti, kad laimėtojas darbus turės atlikti ir derinti su kitos darbų dalies viešojo pirkimo laimėtoju. Tokiu būdu būtų užtikrinta sąžininga konkurencija ir pašalinta išimtinė UAB „Fima“ teisė spręsti dėl to, kurie tiekėjai gali dalyvauti Konkurse, o kurie ne. Ieškovo įsitikinimu, aplinkybė, kad UAB „Fima“ nepateikė jam komercinio pasiūlymo, patvirtina faktą, jog Konkurso sąlygos neteisėtos. Ieškovas nurodo, kad perkančioji organizacija nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo pretenziją, motyvuodama tuo, jog ji pateikta nesilaikant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 94 straipsnyje nustatytų terminų, nes ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2014 m. birželio 5 d., gavęs UAB „Telekonta“ atsakymą, o pretenziją perkančiajai organizacijai pateikė po 3 dienų, t. y. 2014 m. birželio 9 d.

9II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas, įvertinęs ieškovo atsakovei pateiktos pretenzijos turinį, konstatavo, kad bylos nagrinėjimo dalyką sudaro patikrinimas, ar atsakovė privalo skaidyti pirkimo objektą į dalis, ar jis privalo atskirai įsigyti darbus, susijusius su EVKS, ar pagal Konkurso sąlygas neatskyrus ieškovo nurodytų darbų juos galės atlikti tik vienas konkretus ūkio subjektas. Teismas pažymėjo, kad geležinkelio ruože, kuriame siekiama praplėsti pastatytus antrus naujus kelius, jau yra įdiegta ir veikianti traukinių EVKS, kurią pagal gamintojo garantinius ir licencinius įsipareigojimus prižiūri atvirą konkursą laimėjusi ir signalizacijos sistemą įdiegusi „Bombardier Transportation Sweden AB“. Remdamasis tuo, teismas padarė išvadą, kad į Konkurso sąlygas pagrįstai įtrauktas reikalavimas, jog tiekėjui nesant pritaikomų (išplečiamų) EVKS gamintoju (tiekėju), jis, dalyvaudamas Konkurse, privalėjo pateikti atitinkamus dokumentus, patvirtinančius, kad atliekami sistemų darbai bus suderinti su jau eksploatuojamomis sistemomis. Aplinkybė, kad perkančioji organizacija eksploatavo tam tikro gamintojo sistemas, teismo vertinimu, nereiškė, jog kiti viešajame pirkime pageidaujantys dalyvauti tiekėjai neturi techninių galimybių atlikti turimų sistemų pakeitimus, užtikrinančius veikiančios sistemos funkcionalumą. Teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė, siekdama užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą, išskirtines teises suteikė UAB „Fima“ ir dėl to neturėjo teisės sujungti pirkimo objekto, o privalėjo išskirti jį į dalis. Tai, kad perkančioji organizacija, norėdama atlikti tam tikrus pakeitimus jau įrengtoje sistemoje, nustato funkcionalumo ir garantijų reikalavimus, pateisinama perkamo objekto svarba, specifine paskirtimi. Dėl to, teismo nuomone, atsakovės parengtos Konkurso sąlygos nepažeidė VPĮ nuostatų.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą nepakeistą.

13Kolegija, spręsdama dėl atsakovės teisės sujungti ar išskaidyti pirkimo objektus, nurodė, kad ji, atlikdama geležinkelių infrastruktūros modernizavimą, kuris yra būtinas projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimui, paskelbė penkis viešuosius rangos ir EVKS darbų pirkimus atskiruose objektuose. Nurodytų viešųjų pirkimų objekto (rangos ir EVKS darbų) sujungimo teisėtumas vertintas penkiose (įskaitant ir šią) civilinėse bylose. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų kolegija nustatė, kad įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, jog geležinkelio kelio statybos rangos darbų pirkimo objektas (įskaitant į jį EVKS darbus) turi būti vienas ir negali būti skaidomas ne tik dėl pačios EVKS atitikties saugumo reikalavimams, bet ir dėl grėsmės eismo saugumui, kuri gali kilti, jei kelio darbai būtų atlikti anksčiau, nei pritaikyta signalizacijos sistema, nes sudaromos nepalankios sąlygos užtikrinti saugumą ir teoriškai galima žmogiškojo faktoriaus įtaka. Kolegija pažymėjo, kad nors pirkimo objektų sujungimas ir lėmė mažesnį dalyvių skaičių, tačiau Konkurso sąlygų nepripažino neteisėtai ribojančiomis konkurenciją (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis), pažeidžiančiomis VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus, nes toks sujungimas pagrįstas svarbiomis priežastimis ir būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pagal ieškovo reikalavimus Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamos kelios civilinės bylos (bylos Nr. 2A-1605/2014; Nr. 2A-1705/2014; Nr. 2A-1681/2014), kuriose pareikšti reikalavimai yra tapatūs, sprendė, jog nurodytose bylose priimtuose teismo procesiniuose sprendimuose pateikti atsakovės veiksmų sujungiant pirkimo objektus į vieną teisėtumo vertinimai yra teisiškai saistantys, todėl jų pakartotinai neanalizavo ir sutiko su pirmosios instancijos teismo glaustai išdėstytais motyvais. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pirkimo objektų sujungimą į vieną formaliai pateisino perkamo objekto svarba ir specifine paskirtimi, tačiau išsamiau šių kategorijų neaptarė, pažymėdama, jog nustatytas sprendimo motyvavimo lakoniškumas neteikia pagrindo jį panaikinti, nes motyvų spragas užpildo kitose pagal ieškovo reikalavimus užvestose civilinėse bylose teismų suformuluoti išaiškinimai ir pateikti analogiškų aplinkybių teisiniai vertinimai.

14Kolegija, vertindama, ar nebuvo pažeisti tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai, nurodė, kad ieškovas jų pažeidimą grindė tuo, jog atsakovė sukūrė išimtines teises UAB „Fima“ nuspręsti, kas dalyvaus Konkurse, pažeidimą įrodinėdamas išimtinai tiekėjų tarpusavio komerciniais santykiais. Atsižvelgusi į tai ir į aplinkybę, kad sprendimas sujungti pirkimo objektus pripažintas pagrįstu, kolegija padarė išvadą, jog jeigu ieškovas būtų susitaręs dėl bendradarbiavimo su UAB „Fima“ ar kitu asmeniu, galinčiu perkonfigūruoti ir išplėsti ginčo ruože įdiegtas sistemas, ši byla nebūtų buvusi iškelta. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas suprato Konkurso sąlygų turinį, tačiau konkrečius Techninės specifikacijos reikalavimus pradėjo ginčyti tik po to, kai nepavyko susitarti dėl dalyvavimo Konkurse su EVKS darbus galinčia atlikti įmone. Atsakovė, įgyvendindama jai įstatymu suteiktą diskrecijos teisę, nutarė bendrai pirkti tiek rangos, tiek EVKS darbus ir jos veiksmuose negalima nustatyti skaidrumo principo pažeidimo, nes jie nėra savavališki ar pagrįsti subjektyviu ketinimu proteguoti konkrečius asmenis, pagal Konkurso sąlygas galinčius būti subtiekėjais. Nustatytos Konkurso sąlygos visiems potencialiems tiekėjams suteikė lygias galimybes sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jiems keliami reikalavimai pagrįsti objektyviu perkančiosios organizacijos poreikiu gauti jai reikalingas prekes ir paslaugas konkrečiomis nurodytomis sąlygomis. Kadangi tiekėjams buvo užtikrintos vienodos galimybės varžytis ir ta pati dalyvavimo teisių apimtis, tai ieškovo abejones dėl Konkurso sąlygų teisėtumo kolegija vertino tik kaip prielaidas.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasatorius nurodo, kad teismai neįvertino ir nepasisakė, kodėl atmeta jo pateiktus rašytinius įrodymus, reikšmingus bylos išnagrinėjimui (atsakovės 2014 m. gegužės 8 d. rašto UAB „Fima“, kuriuo prašoma patvirtinti, kad ji nesinaudos dominuojančia padėtimi ir visiems atsakovės skelbiamų konkursų dalyviams vienodomis sąlygomis ir konkurencinga kaina teiks paslaugas, įrangą ir visą reikalingą informaciją, susijusią su įdiegtų sistemų išplėtimu, atnaujinimu ar suderinimu; atsakovės 2014 m. birželio 9 d. rašto, kuriame, atsižvelgiant į tai, kad nuo UAB „Fima“ veiksmų priklausys atsakovės sprendimai dėl vykdomų pirkimų eigos, prašoma informuoti, ar visiems potencialiems rangos darbų pirkimų dalyviams pateikti komerciniai pasiūlymai, UAB „Fima“ 2014 m. gegužės 15 d., 2014 m. birželio 9 d. raštų, atsakovės 2010 m. birželio 16 d. rašto Viešųjų pirkimų tarnybai (toliau – VPT, Tarnyba), kuriame nurodoma, kad EVKS praplėtimą iš jas įdiegusių gamintojų tikslinga pirkti neskelbiamų derybų būdu, atskirai nuo infrastruktūros darbų; VPT 2010 m. birželio 28 d. rašto, kuriuo Tarnyba nepritarė EVKS darbų įsigijimui neskelbiamų derybų būdu; UAB „Eurovia“ 2014 m. spalio 7 d. paaiškinimų dėl bylos esmės; „Bombardier Transportation Sweden AB“ 2014 m. gegužės 14 d. rašto), taip pažeisdami teisę į teisingą teismo procesą, CPK 176, 177, 183, 185 straipsnius, 263 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnį, 331 straipsnio 4 dalies 1–3 punktus. Kasatoriaus vertinimu, teismų sprendimuose pateikti deklaratyvūs, jokiais įrodymais neparemti teiginiai; nėra argumentų, kodėl kasatoriaus pozicija pripažinta nepagrįsta ir nevertinti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovės veiksmų neteisėtumą. Skunde nurodoma, kad kolegija, spręsdama, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvavimo spragas užpildo kitose tapačiose bylose pateiktas aplinkybių vertinimas, pažeidė CPK 14 straipsnį, nes tiesiogiai neištyrė byloje esančių įrodymų, iškreipė teismo precedento sampratą, pagal kurią teismas privalo nustatyti nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir pagal tai nuspręsti, ar yra pagrindas taikyti kitoje byloje sukurtus precedentus (teisės normos aiškinimo ir taikymo taisykles). Kolegija neatsižvelgė į tai, kad visose skundžiamoje nutartyje nurodomose civilinėse bylose teismai nevertino ir nepasisakė dėl kasatoriaus nurodomų dokumentų, jose nebuvo pateikta dalis šioje byloje esančių įrodymų.
  2. Dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis. Kasatoriaus teigimu, kasacinio teismo praktikoje pateisinamas tik toks pirkimo objektų sujungimas, jei jis ne tik pagrįstas svarbiomis priežastimis, bet ir yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų išskaidymu, šio tikslo nebūtų galima pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010). Pasak kasatoriaus, nagrinėjamoje byloje teismai netyrė, ar perkančiosios organizacijos deklaratyviai nurodytus tikslus (užtikrinti viešąjį interesą, sklandų projekto įgyvendinimą, racionalaus lėšų panaudojimo principą) įmanoma pasiekti kitomis priemonėmis, nei pirkimo objektų sujungimas, nevertino tai patvirtinančių argumentų. Teismai neįvertino byloje pateikto atsakovės 2010 m. birželio 16 d. rašto VPT, kuriame nurodoma, kad EVKS praplėtimą tikslinga pirkti iš jas įdiegusių gamintojų neskelbiamų derybų būdu, atskirai nuo geležinkelių infrastruktūros darbų, ir Tarnybos 2010 m. birželio 28 d. atsakymo, patvirtinančių, kad nėra objektyvios būtinybės sujungti pirkimo objektus; perkančioji organizacija pati juos ketino įsigyti atskirai ir byloje nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų pasikeitusias aplinkybes. Kasatoriaus manymu, Konkurso sąlygose reikalaudama EVKS darbus pirkti iš šios sistemos gamintojo (tiekėjo), perkančioji organizacija faktiškai atliko tai, ką VPT jai draudė savo atsisakyme leisti vykdyti neskelbiamas derybas – darbus pirkti iš vieno tiekėjo „Bombardier Transportation Sweden AB“ (jo įgaliotos UAB „Fima“). Anot kasatoriaus, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių būtinumą sujungti pirkimo objektus (priešingai, pateikti tai paneigiantys įrodymai), teismai atleido atsakovę nuo pareigos įrodyti pirkimo objektų sujungimo pagrįstumą, taip pažeisdami CPK 2, 6, 12, 14, 17, 21, 178 straipsnius, 179 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnį, 186 straipsnio 4 dalį, 4238 straipsnio 1 dalį.
  3. Dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, neatsiejama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo dalis turėtų būti pripažįstamas perkančiosios organizacijos nepriklausomumas nuo potencialių tiekėjų ir jos savarankiškumas priimant su viešaisiais pirkimais susijusius sprendimus, jis gali būti ribojamas tik viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis. Atsakovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad Konkursas ir jo eiga priklausė ne nuo perkančiosios organizacijos ir objektyvių veiksnių, tačiau nuo konkretaus ūkio subjekto sprendimų ir jo subjektyvių vertinimų – atsakovė savo 2014 m. birželio 9 d. rašte UAB „Fima“ nurodė, kad nuo šios (kuri yra potenciali Konkurso dalyvė) veiksmų (aplinkybės, ar ji pateiks komercinius pasiūlymus potencialiems dalyviams) priklausys atsakovės sprendimai dėl vykdomo pirkimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dalį Konkursu perkamų darbų (susijusių su EVKS) gali atlikti tik UAB „Fima“, be kurios pasiūlymo joks kitas asmuo negalės dalyvauti Konkurse, nepriklausomai nuo jo kompetencijos atlikti su EVKS nesusijusius darbus, taigi Konkurso dalyvių skaičius priklauso išimtinai nuo UAB „Fima“, o ne nuo Konkurse norinčių dalyvauti tiekėjų; perkančioji organizacija renkasi ne iš visų darbus galinčių atlikti tiekėjų, o tik iš tų, kuriems UAB „Fima“ sudarė galimybę dalyvauti Konkurse. Kasatorius padarė išvadą, kad ginčijamomis Konkurso sąlygomis atsakovė sukūrė išimtines teises UAB „Fima“ nuspręsti, kas dalyvaus Konkurse, taip apribodama savo nepriklausomumą ir savarankiškumą bei pažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Nors apeliacinės instancijos teismas vertino, ar perkančioji organizacija nepažeidė skaidrumo principo, tačiau liko neįvertinti įrodymai, pagrindę šio principo pažeidimą, t. y. kolegija neįvertino, kad atsakovės siekti tikslai būtų įgyvendinti tiek pirkimo objektus sujungus, tiek juos išskaidžius; EVKS darbus įsigyjant atskirai, nuo UAB „Fima“ priklausytų tik EVKS darbų viešojo pirkimo dalyviai, o geležinkelių infrastruktūros darbų pirkimas vyktų konkurencijos sąlygomis. Kasatoriaus įsitikinimu, teismai neįvertino bylos dokumentų, kurie patvirtina, kad perkančioji organizacija pažeidė nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus. UAB „Fima“ 2014 m. birželio 9 d. rašte nurodė, kad yra pateikusi pasiūlymus ir pasirašiusi sutartis su visais tiekėjais, kurie kreipėsi ir derėjosi, išskyrus vieną, kuris kreipėsi vėliausiai. Tai sužinojusi perkančioji organizacija nenukėlė pasiūlymų pateikimo termino, o priėmė sprendimą tęsti procedūras, iš anksto žinodama, kas dalyvaus Konkurse. Tokiais veiksmais perkančioji organizacija neužtikrino, kad Konkurse galėtų dalyvauti visi potencialūs tiekėjai; suteikė prioritetą tiekėjams, kuriuos savo rašte nurodė UAB „Fima“, diskriminavo tiekėjus, kuriems UAB „Fima“ nepateikė pasiūlymų; žinodama apie juos nusprendė, kad rinksis iš UAB „Fima“ atrinktų tiekėjų, nelaukdama, kol kiti baigs derybas; nustatydama pareigą tiekėjams sudaryti susitarimus su UAB „Fima“, pažeidė tiekėjų teisę pasirinkti savo subrangovus ir jungtinės veiklos partnerius; Konkurso sąlygomis neįpareigojo UAB „Fima“ sudaryti susitarimus su tiekėjais ir tai padaryti vienodomis sąlygomis. Atsakovė, suteikdama konkurencinį pranašumą UAB „Fima“ ir jai priimtiniems tiekėjams, pažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, o sujungdama pirkimo objektus – VPĮ 25 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį. Kasatorius nesutinka su teisėjų kolegijos išvada, kad, sudaręs susitarimą su UAB „Fima“, jis neginčytų Konkursų sąlygų, pažymėdamas, jog viešųjų pirkimų principai buvo pažeisti ne todėl, kad kasatorius nesudarė susitarimo, bet dėl to, kad perkančioji organizacija įpareigojo susitarimus sudaryti su UAB „Fima“, taip pažeisdama VPĮ 24 straipsnio 5 dalyje ir 32 straipsnio 3 dalyje nustatytą tiekėjo teisę pasirinkti subrangovus ar jungtinės veiklos partnerius. Pirkimo objektų sujungimas taip pat pažeidžia ir proporcingumo principą, nes mažą dalį Konkursu siekiamų įsigyti darbų (iki 20 proc.) galintis atlikti vienintelis subjektas (UAB „Fima“) lemia Konkurso dalyvius ir tik nuo jo priklauso, iš ko perkančioji organizacija galės įsigyti darbus, kurių šis subjektas atlikti negali (80 proc. pirkimo objekto).
  4. Dėl VPĮ 25 straipsnio pažeidimo. Anot kasatoriaus, atsakovės 2014 m. gegužės 8 d. raštas UAB „Fima“ patvirtina, kad ji aiškiai suvokė, jog UAB „Fima“ užima dominuojančią padėtį Konkursu siekiamų įsigyti darbų, susijusių su jos įdiegtų EVKS modernizavimu, rinkoje ir tik ji gali atlikti šiuos darbus. Perkančioji organizacija, suprasdama, kad Konkurso sąlygomis nustatyti reikalavimai riboja konkurenciją, ribojimo nepašalino. Teismai neįvertino šių aplinkybių ir dėl jų nepasisakė, nors bylos duomenys patvirtina, kad tik UAB „Fima“ galės atlikti dalį perkamų darbų, todėl aplinkybė, kokie tiekėjai dalyvaus Konkurse, priklauso ne nuo jų konkurencinio pranašumo (siūlomos kainos, kompetencijos), bet nuo to, ar UAB „Fima“ sutiks sudaryti sandorį dėl EVKS darbų atlikimo.

17Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Atsakovė nurodo, kad teisėjų kolegija tinkamai ir visapusiškai ištyrė byloje šalių pateiktus įrodymus, įvertino jų visetą ir jo pagrindu priėmė pagrįstą procesinį sprendimą; proceso teisės normos nenustato pareigos teismui atkartoti šalių argumentacijos, išvardyti jų nurodytas aplinkybes, pateiktus duomenis ir atskirai dėl kiekvieno iš jų pasisakyti. Atsakovės manymu, skunde pateikiami subjektyvūs ir deklaratyvūs teiginiai dėl proceso teisės normų pažeidimo neparemti išsamiais argumentais, bylos duomenys nepatvirtina konkurencijos ribojimo fakto. Kasatorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad kreipėsi į perkamų sistemų išplėtimą / pritaikymą / perkonfigūravimą galinčius atlikti jų gamintojus (tiekėjus), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jiems tariamai buvo suteikta teisė nuspręsti, kas galės dalyvauti Konkurse. Nesutikdama su kasatoriumi dėl netinkamo teismo precedento taikymo, atsakovė pažymi, kad kolegija pagrįstai rėmėsi kitose analogiškose civilinėse bylose suformuluotomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, tai atitinka Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose suformuluotą doktriną. Be to, kolegija pasisakė dėl tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų pažeidimo.
  2. Dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis. Atsakovės teigimu, kasatorius netinkamai nurodo bylos aplinkybes, kad pirkimo objektas buvo sujungtas į vieną, nes pagal anksčiau parengtą projektą buvo perkami kompleksiniai darbai, geležinkelių signalizacijos įrenginiai yra neatsiejama geležinkelio infrastruktūros dalis, neįmanoma išskirti dalies techninio projekto sprendinių, pagal projektą numatyti darbai turi būti derinami tarpusavyje ir griežtai kontroliuojami, atliekami nesustabdant geležinkelio eismo keliu, šalia kurio bus įrengiamas antrasis kelias. Anot atsakovės, savo procesiniuose dokumentuose ji pagrindė poreikį (būtinumą) visus darbus pirkti vienu pirkimu, jų neskaidant, o kasatorius, teigdamas, kad sujungiant pirkimo objektą ribojama konkurencija, nepateikia tokį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Be to, atsakovė nurodo, kad yra vežėja, o ne profesionali projektuotoja ar statytoja, ji neturi žmogiškųjų išteklių, kurie galėtų derinti skirtingų rangovų veiksmus, turėtų atitinkamų sričių specialistams privalomus atestatus, kurie būtini koordinuojant darbus, jeigu šie būtų perkami iš skirtingų tiekėjų.
  3. Dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Atsakovė įsitikinusi, kad Konkurso sąlygos buvo aiškios ir suprantamos statybos srityje veikiantiems ūkio subjektams, Techninėje specifikacijoje pateiktos būtinos projekto sprendinių įgyvendinimo sąlygos, nurodyti sistemų pavadinimai, todėl teigia, jog nėra pagrindo spręsti dėl piktnaudžiavimo teise nustatant pirkimo sąlygas ir viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Atsakovė nesutinka, kad jos raštai, siųsti perkamų EVKS gamintojams (tiekėjams), patvirtina konkurencijos ribojimą, aplinkybę, jog Konkurso procedūros priklausė ne nuo objektyvių aplinkybių, pažymėdama, kad tokiu būdu ji stengėsi užtikrinti, jog bet koks suinteresuotas tiekėjas turėtų galimybes susitarti su esamų EVKS gamintojais (tiekėjais), Konkursas vyktų skaidriai ir laiku; atsižvelgdama į kasatoriaus pretenziją, kreipėsi į UAB „Fima“, siekdama išsiaiškinti pretenzijoje nurodytas aplinkybes. Atsakovės vertinimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių sistemų gamintojų piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, konkurencijos ribojimą. Atsakovė nurodo, kad kasatorius nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis vykdė derybas su UAB „Fima“ dėl dalyvavimo Konkurse, kad ji atsisakė duoti sutikimą; byloje yra tik bendro pobūdžio paklausimai potencialiems sistemų gamintojams (tiekėjams), patvirtinantys, jog kasatorius suprato Konkurso sąlygų reikalavimus ir juos vykdė; pagrindu kreiptis į teismą ginčijant Konkurso sąlygas buvo nepasiektas susitarimas su UAB „Fima“. Kasatorius neįrodė, kad dėjo maksimalias pastangas rasti kitą rinkos dalyvį (ne UAB „Fima“), kuris galėtų atlikti dalį perkamų darbų, todėl atsakovė mano, kad jo teiginys, jog dalį darbų gali atlikti tik UAB „Fima“ (kuri yra sistemų tiekėja, o ne gamintoja), pagrįstas prielaidomis, padarytas neįvertinus, kad vykdomas tarptautinės vertės pirkimas, dalyvavimas jame neapribotas tik Lietuvos tiekėjams. Konkurencijos taryba kitoje civilinėje byloje, kurioje kasatorius pareiškė panašų ieškinį, pateiktoje išvadoje nenustatė, kad buvo pažeista konkurencija.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Šioje byloje kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo aspektais pagal byloje nustatytus duomenis sprendžia dėl: i) analogiškose ar iš esmės panašiose bylose suformuluoto teismo precedento taikymo; ii) perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūros ir teismo veiksmų procese; iii) perkančiųjų organizacijų teisės sujungti kelis objektus į vieną ir atsakovės veiksmų teisėtumo; iv) perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių.

21Dėl precedento taikymo

22Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Taigi teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais, atsižvelgti į kasacinio teismo nuolat plėtojamą teismų praktiką (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Eurovia Lietuva“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją).

23Kita vertus, tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr. pirmiau nurodytus nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Baltijos žuvys“, bylos Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą, bylos Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.). Precedentų konkurencijos atveju turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius: teismo sprendimo argumentacijos įtikinamumą; ar sprendimas priimtas trijų, septynių teisėjų kolegijos, ar plenarinės sesijos (jei tai kasacinio teismo sprendimas); ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; ar dėl teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus tam tikrą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyrius v. V. B., bylos Nr. 3K-3-571/2007; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, bylos Nr. 3K-3-580/2014). Taigi teismai, spręsdami dėl precedento taikymo konkrečioje byloje galimybės, visų pirma turi nustatyti, ar sutampa bylų faktinis pagrindas, ar nėra pasikeitęs teisinis reguliavimas, o esant precedentų konkurencijai – remdamiesi prieš tai nurodytais kriterijais, parinkti taikytiną precedentą.

24Šiuo atveju teismuose tarp tų pačių šalių buvo nagrinėjamos penkios bylos, kuriose ginčijamos viešųjų pirkimų, vykdytų siekiant pirkti atskirų geležinkelio ruožų rekonstrukcijos darbus, sąlygos. Šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad visų vykdytų pirkimų sąlygos iš esmės vienodos, bylose nustatytos faktinės aplinkybės analogiškos, jose ginčijamos tokios pačios skelbtų konkursų sąlygos, pateikiami vienodi argumentai. Kitos keturios bylos (bylų, nagrinėtų kasacinės instancijos teisme, numeriai Nr. 3K-3-84-248/2015, Nr. 3K-3-161-415/2015, Nr. 3K-3-162-469/2015 ir Nr. 3K-3-163-415/2015) apeliacine tvarka buvo jau išnagrinėtos, jose priimti iš esmės vienodi procesiniai sprendimai, ginčijamos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu kasacine tvarka nė viena byla peržiūrėta nebuvo. Dėl to bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismų sprendimai anksčiau išnagrinėtose bylose laikytini precedentiniais šioje byloje. Nors kasatorius nurodo, kad teismas prie išvados dėl precedento taikymo priėjo neištyręs ir neįvertinęs byloje esančių įrodymų, tačiau neatskleidžia faktinių aplinkybių šioje ir kitose bylose skirtumų, dėl ko precedento taikymas buvo negalimas. Priešingai, iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius pripažįsta, jog šios ir kitų bylų faktinės aplinkybės iš esmės yra tapačios. Iš jo teikiamų argumentų matyti, kad kasatorius nesutinka su išvadomis, teismų padarytomis prieš tai nagrinėtose bylose. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi (kasatoriaus pozicija dėl apeliacinės instancijos teismo suformuoto precedento teisingumo bus įvertinta, nutartyje pasisakant dėl bylos esmės), kad horizontalusis precedento taikymas šiuo atveju buvo privalomas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams. Šiuo metu apeliacinės instancijos teismo sprendimai, kuriais kaip precedentais teismas rėmėsi šioje byloje, yra peržiūrėti kasacine tvarka, panaikinti ir bylose priimti nauji sprendimai (kai kurios bylos perduotos nagrinėti iš naujo), taigi kasacinės instancijos teismas sukūrė naują precedentą šioms ir kitoms tokio pobūdžio byloms. Nagrinėdama šią bylą teisėjų kolegija yra saistoma kasacinio teismo anksčiau išnagrinėtose analogiškose bylose suformuotų precedentų, t. y. privalo jas spręsti taip pat.

25Dėl perkančiosios organizacijos atsisakymo nagrinėti tiekėjo pretenziją ir teismo veiksmų procese

26CPK 4232 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; pagal CPK 4232 straipsnio 3 dalį, kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi; teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės.

27Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nurodytų nuostatų, yra išaiškinęs, kad jose įtvirtinta tiek ieškovo procesinė pareiga teismui pateikti argumentus dėl nesutikimo su atsakovo sprendimu nenagrinėti jo pretenzijos, tiek bylą nagrinėjančio teismo pareiga patikrinti, ar perkančioji organizacija tiekėjo pretenziją atsisakė nagrinėti pagrįstai ir jis pripažintinas nesilaikiusiu privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos – tokiu atveju teismas turėtų civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar kitų šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pontem“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-544/2014; 2015 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „Leonhard Weiss RTE AS“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84-248/2015; 2015 m. kovo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „Leonhard Weiss RTE AS“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-162-469/2015; kt.).

28Kai tiekėjo pretenziją perkančioji organizacija atsisako nagrinėti tuo pagrindu, kad praleistas jos pateikimo terminas, teismas, vertindamas atsisakymo pagrįstumą, turi patikrinti, ar terminas tikrai praleistas, inter alia, ar tinkamai nustatytas jo pradžios momentas, taip pat – ar pagal faktines bylos aplinkybes termino pretenzijai pareikšti taikymas nepažeidžia teisminės gynybos veiksmingumo principo (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).

29Kasatorius, pateikdamas ieškinį pirmosios instancijos teismui, ginčijo perkančiosios organizacijos sprendimą dėl atsisakymo nagrinėti jo pretenziją, įrodinėdamas, kad apie tai, jog ginčo Konkurso sąlygos pažeidžia jo teises, sužinojo tik gavęs UAB ,,Telekonta“ atsakymą, patvirtinantį, jog vienintelis ūkio subjektas, galintis atlikti Konkurse perkamus EVKS darbus, yra UAB ,,Fima“. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad perkančioji organizacija priėmė sprendimą pretenziją palikti nenagrinėtą, atsakyme į ją pateikdama nesutikimo motyvus, ir padarė išvadą, jog kasatorius pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Teismas nevertino, ar terminas pretenzijai pateikti buvo praleistas ir perkančioji organizacija teisėtai ją paliko nenagrinėtą, netaikė CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų procesinių padarinių, o išnagrinėjo ginčą iš esmės ir ieškinį atmetė. Teismui, nors to tinkamai nemotyvuojant, pripažinus kasatoriaus teisę į teisminę gynybą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės, kasatorius neginčijo (neturėdamas tam procesinės gynybos poreikio) perkančiosios organizacijos atsisakymo nagrinėti pretenziją apeliacine tvarka (apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šiuo aspektu nepasisakė), o kasaciniame skunde kelia tik perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo bei jo vertinimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose klausimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia bylą nagrinėjusių teismų pozicija proceso teisės požiūriu yra ydinga – teismai nagrinėjo šalių ginčą iš esmės, nors nenustatė taip veikti įstatyme įtvirtinto būtinojo pagrindo (CPK 4232 straipsnio 3 dalis) ar nekonstatavo savo teisės ex officio dėl to pasisakyti, – be kita ko, klaidinanti tiekėjus dėl jų gynybos pozicijos teismo procese (dėl šio aspekto žr. plačiau pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).

30Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog kasatorius praleido pretenzijos pateikimo terminą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, kad kasatorius sužinojo ar turėjo sužinoti, jog ginčo Konkurso sąlygos pažeidžia jo teises anksčiau, negu nurodo, o informacijos, kuri svarbi tiekėjui dalyvavimo pirkime ir pasiūlymo pateikimo aspektais, nepateikimas – prielaida teismui savo iniciatyva ar ieškovo reikalavimu spręsti, kad pretenzijos, kuria kvestionuojamas pirkimo sąlygų teisėtumas, terminai nebuvo praleisti, nes jie, inter alia, siejami su tiekėjo sužinojimo momentu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-158/2011, ir joje nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją).

31Dėl pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimo (perkančiųjų organizacijų teisės sujungti kelis pirkimo objektus į vieną)

32Byloje ginčas kilo dėl Techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 5.1 punkto reikalavimo ir kitų Konkurso sąlygų, iš esmės susijusių su Techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 5.1 punkto reikalavimais. Kasaciniame skunde teikiami argumentai dėl pirkimo objektų (EVKS išplėtimo darbai bei antrojo geležinkelio kelio statybos darbai) sujungimo į vieną teisėtumo ir aplinkybės, kad atlikti EVKS išplėtimo ir pritaikymo darbus turi teisę tik vienas ūkio subjektas – UAB „Fima“, todėl galimybė dalyvauti Konkurse priklauso nuo susitarimo su šia įmone dėl bendradarbiavimo (ar bendro pasiūlymo pateikimo, ar sandorio dėl subrangos arba kitų susitarimų) atlikti EVKS rangos darbus, kurių vertė siekia apie 20 proc. viso (jungtinio) pirkimo objekto vertės. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl analogiškų atsakovės nustatytų pirkimo sąlygų, šio tiekėjo ginčytų tais pačiais pagrindais, kasacinio teismo jau spręsta pirmiau nurodytoje 2015 m. vasario 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartyse, priimtose civilinėse bylose „Leonhard Weiss RTE AS“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylų Nr. 3K-3-161-415/2015; Nr. 3K-3-162-469/2015. Dėl faktinių aplinkybių ir teisinės problematikos panašumo nurodytos bylos yra precedentinės nagrinėjamos bylos atžvilgiu, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus išaiškinimus dėl teismo precedento taikymo, laikosi jose suformuluotų įstatymo aiškinimo ir taikymo taisyklių.

33Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įstatyme nenustatyta perkančiosios organizacijos pareiga išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą; geležinkelio ruože, kuriame bus atliekami perkami darbai, jau yra įdiegta ir veikianti traukinių EVKS, todėl į Konkurso sąlygas pagrįstai įtrauktas reikalavimas pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad atliekami sistemų darbai bus suderinti su jau eksploatuojamomis sistemomis; tai, kad perkančioji organizacija eksploatavo tam tikro gamintojo sistemas, nereiškė, jog kiti Konkurse pageidaujantys dalyvauti tiekėjai neturi techninių galimybių atlikti turimų sistemų pakeitimus, užtikrinančius veikiančios sistemos funkcionalumą, todėl sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė išskirtines teises suteikė UAB „Fima“ ir dėl to neturėjo teisės sujungti, o privalėjo išskirti pirkimo objektą į dalis; reikalavimai dėl funkcionalumo ir garantijų pateisinami perkamo objekto svarba, specifine paskirtimi. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, papildomai pažymėjo, kad kitose tarp tų pačių šalių išnagrinėtose civilinėse bylose, kurios yra precedentai nagrinėjamai bylai, nuspręsta, jog geležinkelio kelio statybos rangos ir EVKS darbų pirkimo objektas negali būti skaidomas ne tik dėl pačios EVKS atitikties saugumo reikalavimams, bet ir dėl grėsmės eismo saugumui, sujungimas pagrįstas svarbiomis priežastimis ir būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti; kasatorius viešųjų pirkimų principų pažeidimą įrodinėjo remdamasis išimtinai tiekėjų tarpusavio komerciniais santykiais, jeigu kasatorius būtų susitaręs dėl bendradarbiavimo su UAB „Fima“ ar kitu asmeniu, byla nebūtų buvusi iškelta. Teismas nenustatė viešųjų pirkimų principų pažeidimo atsakovės veiksmuose, nes jie nėra pagrįsti subjektyviu ketinimu proteguoti konkrečius asmenis.

34Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai priėjo prie pirmiau nurodytų išvadų, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

35Kasacinio teismo išaiškinta, kad tiekėjų konkurencijos laisvė – iš VPĮ tikslų išplaukiantis reikalavimas, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti laisvą ir sąžiningą konkurenciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Specialus autotransportas“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-249/2011; pirmiau nurodytas nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 3K-3-84-248/2015; Nr. 3K-3-161-415/2015; Nr. 3K-3-162-469/2015). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose iš esmės sprendė dėl galimybės sujungti į vieną pirkimo objektus ir dėl tokį sprendimą pagrindžiančių priežasčių, tačiau plačiau nepasisakė bei nevertino ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su išimtinėmis UAB „Fima“ teisėmis atlikti EVKS išplėtimo ir pritaikymo darbus, bei šios teisės naudojimosi Konkurse.

36Byloje nustatyta, kad atsakovė pati kreipėsi į gamintoją „Bombardier Transportation Sweden AB“ ir UAB „Fima“, pastarosios prašydama patvirtinti, jog ši prieš tiekėjus nesinaudos dominuojančia padėtimi (apie tai atsakovė nurodė atsakyme į pretenziją ir tik vėliau procese (triplike) įrodinėjo, kad gamintojas kitose valstybėse galėjo įgalioti kitus tiekėjus, į kuriuos ieškovas turėjo teisę kreiptis, bet to nedarė). Taigi tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl to, kad galinčių atlikti EVKS darbus tiekėjų ratas bent jau yra itin siauras, o iš bylos medžiagos galima būtų daryti išvadą, kad ginčo Konkurse apribotas tik vienu tiekėju. Perkančiosios organizacijos kreipimasis į pirmiau nurodytus ūkio subjektus per se nepateisina jos veiksmų dėl ginčo Konkurso sąlygų, nes konkurencija tarp ūkio subjektų dėl šių nuostatų nebuvo užtikrinta. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apeliacinės instancijos teismo argumentą, kad kasatorius viešųjų pirkimų principų pažeidimą įrodinėjo remdamasis išimtinai tiekėjų tarpusavio komerciniais santykiais, o jeigu kasatorius būtų susitaręs dėl bendradarbiavimo su UAB „Fima“ ar kitu asmeniu, byla nebūtų buvusi iškelta. Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija expressis verbis prieštarauja ankstesnei jo praktikai, kurioje (be kita ko, atsižvelgiant į kur kas didesnį potencialių dalyvių kiekį) konstatuota, kad situacija, kai pirkime gali dalyvauti keli (du) kompetentingi tiekėjai – gamintojai ar jų įgalioti ūkio subjektai, apribotų galimybę dalyvauti pirkime kitiems tiekėjams bei pažeistų viešojo pirkimo lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus (žr. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Raso“ v. AB „Lietuvos paštas“, bylos Nr. 2A-793/2014). Kasacinio teismo jau pažymėta, kad konkurso sąlygų kaip teisėtų ar ne kvalifikavimui savaime nedaro įtakos potencialių konkurso dalyvių ir EVKS gamintojo ir (ar) jo įgalioto ūkio subjektų bendradarbiavimas ikisutartiniuose santykiuose (pvz., jiems pavyko ar ne pasiekti susitarimą) (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015). Tokiu atveju vertinama pirkimo sąlygų reikalavimų įtaka konkurencijos varžymui, o vykstant viešajam pirkimui nustatyti suvaržytos konkurencijos atvejai gali būti vertinami tik kaip įrodantys pirkimo sąlygų neteisėtumo faktą; ir priešingai, konkretaus susitarimo sudarymas ar jo nepasiekimas nelemia pirkimo sąlygos kvalifikavimo kaip teisėtos, jei remiantis pirkimo dokumentų visuma ar kitais byloje esančiais įrodymais galima konstatuoti, kad ja buvo suvaržyta (ar tam sudarytos prielaidos) kitų (potencialių) tiekėjų konkurencija.

37Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Konkurse dalyvavusio tiekėjo trečiojo asmens AB „Eurovia Lietuva“ byloje pateiktus paaiškinimus ir prie jų pridėtus dokumentus (susirašinėjimus su UAB „Fima“, pretenzijas atsakovei dėl Konkurso sąlygų neteisėtumo ir sprendimo atmesti trečiojo asmens pasiūlymą bei atsakovės atsakymus į jas), kurie patvirtina, kad trečiasis asmuo kreipėsi į UAB „Fima“ dėl pasiūlymo Konkurse pateikimo, tačiau šiems ūkio subjektams nepavykus pasiekti abipusio susitarimo, kartu su pasiūlymu pateikė su kitu EVKS gamintoju – „Indra Sistemas S. A.“ – dėl dalies sistemų darbų pasirašytą ketinimų protokolą. Perkančioji organizacija atmetė trečiojo asmens kartu su jungtinės veiklos partneriu pateiktą pasiūlymą, kaip neatitinkantį Techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 5.1 punkto reikalavimo, nurodydama, kad šis tiekėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog pasitelktas subtiekėjas „Indra Sistemas S. A.“ turi teisę ir galimybę atlikti esamų EVKS išplėtimo / pritaikymo darbus, trečiojo asmens argumentą, jog „Bombardier Transportation Sweden AB“ 2012 m. kovo 19 d. rašte nurodė suteiksianti paslaugas ir įrangą visiems atsakovės paskelbtų konkursų dalyviams vienodomis sąlygomis, atmesdama kaip nepakankamą atitikčiai nustatytiems reikalavimams pagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Konkursu perkamų objektų (EVKS išplėtimo darbų ir antrojo geležinkelio kelio statybos darbų) sujungimas, a fortiori dėl UAB „Fima“ turimų išimtinių teisių atlikti EVKS išplėtimo / pritaikymo darbus, pasunkino tiekėjų galimybes dalyvauti Konkurse ir taip suvaržė tiekėjų konkurenciją.

38Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo jau konstatuota, jog galimų tiekėjų skaičius konkurse (ar tai būtų vienas, ar keliolika) neturi lemiamos reikšmės nustatant neteisėtą konkurencijos iškraipymą, nes atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną per se tiekėjų varžymąsi riboja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010). Vis dėlto tai nereiškia, kad dėl tokios aplinkybės teismai neturėtų apskritai spręsti, nes tai – vienas iš pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimo pagrindų (nors ir ne lemiamų).

39Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant ginčus dėl pirkimo objektų sujungimo į vieną, išsamiai ir nuosekliai pasisakoma, kad nors nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose perkančiosioms organizacijoms nenustatyta pareigos išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad jos šioje srityje turi visišką diskreciją; atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais; atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius (žr. pirmiau nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 3K-3-126/2010,Nr. 3K-3-84-248/2015, Nr. 3K-3-161-415/2015, Nr. 3K-3-162-469/2015).

40Taigi kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, ar norimo rezultato negalima pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas). Kolegijos vertinimu, teismų nustatytos aplinkybės (perkamo objekto svarba, specifinė paskirtis, galima grėsmė eismo saugumui, poreikis užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą) nagrinėjamu atveju nelaikytinos svarbiomis ir proporcingomis, dėl kurių galėtų būti suvaržytas Konkurse galinčių dalyvauti tiekėjų skaičius.

41Kasacinis teismas analogiškose civilinėse bylose tarp tų pačių šalių, kuriose suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės yra precedentas narinėjamoje byloje (žr. pirmiau nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 3K-3-84-248/2015, Nr. 3K-3-161-415/2015, Nr. 3K-3-162-469/2015), nurodė, kad viešojo intereso apsauga – ne besąlygiškai, o viena iš galimų perkančiosios organizacijos teisėtus veiksmus pagrindžiančių aplinkybių, vertintina pagal visus byloje surinktus duomenis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės nurodytos priežastys ir bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose pateiktas jų vertinimas tiekėjų konkurencijos varžymo nepagrindžia. Šios priežastys, a fortiori sklandus projekto įgyvendinimas, atsakomybės paskirstymo tarp skirtingų rangovų problematiškumas, pirmiausia susijusios su organizacinėmis aplinkybėmis, kurios nėra nei išimtinės, nei savaime pateisinančios savo pobūdžiu skirtingų objektų sujungimą didelės vertės pirkime, be to, nepaneigtos teisinės ir administracinės galimybės organizuoti dviejų (pagal atskirus pirkimus ar jų dalis) skirtingų rangovų – konkursų laimėtojų – bendrą darbą (žr. pagal analogiją VPĮ 5 straipsnio 2 dalį).

42Šiame kontekste pažymėtina, kad pati perkančioji organizacija prieš ginčo Konkursą kreipdamasi į VPT dėl EVKS darbų pirkimo neskelbiamų derybų būdu pripažino pirkimo objektų atskyrimo galimybę ir tikslingumą (T. 2, b. l. 131–133). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, priešingai nei šiame procese įrodinėja perkančioji organizacija, iš VPT siųsto dokumento turinio galima daryti išvadą, kad pati atsakovė vertino, jog ginčo darbai savo pobūdžiu atskiri, gali būti įsigyjami ne vienu metu, skirtingomis viešųjų pirkimų procedūromis (pirkimo būdais), EVKS gali būti įrengiama jau pastatytame kelio ruože, dėl to neturi kilti darbų koordinavimo sunkumų. Tokia atsakovės pozicija paneigia ginčą nagrinėjant teisme jos nurodytas aplinkybes, kad sujungtiems į vieną ginčo darbams buvo parengtas vienas techninis projektas, o ginčo Konkurso sąlygos parengtos pagal FIDIC sąlygas.

43Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu atsakovės atsiliepime į kasacinį skundą nurodomą argumentą, kad ji yra vežėja, o ne profesionali projektuotoja ar statytoja, todėl negali prižiūrėti atskirų rangovų darbų. Kaip pažymėta pirmiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-162-469/2015, viešai deklaruojamoje atsakovės informacijoje nurodoma, kad šios bendrovės veiklos objektas, inter alia, yra Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų atlikimas (http://www.litrail.lt/veiklos-objektas). Jei atsakovė negali (de jure ar de facto) pati užtikrinti tam tikrų funkcijų įgyvendinimo, inter alia, geležinkelio infrastruktūros darbų koordinavimo, įstatymų nustatytomis priemonėmis šiuos poreikius tenkina trečiųjų asmenų, ūkio subjektų, pajėgumu (žr. taip pat mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Daikaras“ v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-656/2013). Iš CVP IS duomenų matyti, kad atsakovė dėl analogiško pirkimo, kurio konkurso sąlygos kvestionuotos kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015, paskelbė ir įsigijo rangos darbų techninės priežiūros paslaugas, kurios, inter alia, apima ir rangovo darbo eigos bei spartos priežiūrą. Dėl šioje byloje ginčytų darbų kelio ruože Žeimiai–Lukšiai techninės priežiūros paslaugų pirkimas taip pat buvo paskelbtas.

44Dėl žmogiškojo faktoriaus aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad procese atsakovės aiškiai ir įtikinamai nepaaiškinta, kaip, inter alia, atsižvelgiant į galiojantį traukinių eismo ir jo saugumo teisinį reguliavimą, skirtingų pirkimo objektų rangovų veikla didina žmogaus klaidos atsiradimo tikimybę. Kita vertus, tokia įvykių seka, t. y. kai kelio ruožo statyba ir stoties pastato rekonstrukcija įvykdoma anksčiau už EVKS darbus, iš principo galima ir bendrus darbus vykdant vienam tiekėjui (ar kartu su subrangovais arba partneriais). Kaip nurodyta pirmiau, galimybė išvengti tokios rizikos užtikrinama organizacinėmis priemonėmis.

45Dėl procesinės bylos baigties

46Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva ar šalies reikalavimu pirkimo sąlygas pripažįsta neteisėtomis VPĮ ar kitų teisės aktų pagrindu, perkančiajai organizacijai dėl tame pačiame pirkime neatkurtino ūkio subjektų sąžiningo (laisvo) varžymosi tenka griežčiausi neteisėtų veiksmų padariniai – procedūrų nutraukimas (žr. plačiau pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).

47Dėl šioje nutartyje nurodytų kasacinio teismo argumentų ir vertinimų konstatuotina, kad atsakovės sprendimas nustatyti ginčo Konkurso sąlygas buvo neteisėtas, prieštaravo laisvam tiekėjų varžymuisi, o ieškovo ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas – Konkurso sąlygos, kuriomis pirkimo objektai sujungti į vieną, pripažintinos neteisėtomis, o Konkurso procedūros nutrauktinos.

48Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai spręsti ginčą teisiškai nereikšmingi, todėl nenagrinėtini.

49Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

50Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys); kasacinis teismas, pakeitęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ar priėmęs naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

51Ieškovas pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose turėjo 3000 Lt (868,86 Eur) išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti, jų atlyginimas, patenkinus kasacinį skundą, priteistinas iš atsakovės.

52Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 1815 Lt (525,66 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovo prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.10 punkte nurodyto dydžio, todėl išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės.

53Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

54Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

55Ieškovo „Leonhard Weiss RTE AS“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ patenkinti.

56Pripažinti neteisėtomis atviro konkurso „Projekto „Antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Žeimiai–Lukšiai“ rangos darbų pirkimas“ sąlygas dėl pirkimo objektų – signalizacijos ir eismo valdymo (ir kontrolės) sistemų išplėtimo darbai bei antrojo geležinkelio kelio statyba ir geležinkelio stočių rekonstrukcija – sujungimo į vieną.

57Nutraukti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešojo pirkimo „Projekto „Antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Žeimiai–Lukšiai“ rangos darbų pirkimas“, vykdyto atviro konkurso būdu (pagal akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo geležinkelių infrastruktūros direktoriaus 2014 m. balandžio 9 d. patvirtintas konkurso sąlygas), procedūras.

58Priteisti ieškovui „Leonhard Weiss RTE AS“ (j. a. k. 10133328) iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ (j. a. k. 110053842) 868,86 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis Eur, 86 ct) žyminio mokesčio ir 525,66 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis Eur, 66 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, iš viso – 1394,52 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt keturis Eur, 52 ct).

59Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami materialiosios teisės normų, nustatančių reikalavimus... 6. Ieškovas „Leonhard Weiss RTE AS“ (toliau – ieškovas, kasatorius)... 7. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2014 m. balandžio 14 d. Centrinės viešųjų... 8. Ieškinyje nurodoma, kad Techninės specifikacijos A dalies 5.1 punkte... 9. II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 11. Teismas, įvertinęs ieškovo atsakovei pateiktos pretenzijos turinį,... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. Kolegija, spręsdama dėl atsakovės teisės sujungti ar išskaidyti pirkimo... 14. Kolegija, vertindama, ar nebuvo pažeisti tiekėjų lygiateisiškumo,... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Šioje byloje kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo aspektais pagal... 21. Dėl precedento taikymo... 22. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus... 23. Kita vertus, tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr. pirmiau... 24. Šiuo atveju teismuose tarp tų pačių šalių buvo nagrinėjamos penkios... 25. Dėl perkančiosios organizacijos atsisakymo nagrinėti tiekėjo pretenziją ir... 26. CPK 4232 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, prieš kreipdamasis į... 27. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nurodytų nuostatų, yra išaiškinęs,... 28. Kai tiekėjo pretenziją perkančioji organizacija atsisako nagrinėti tuo... 29. Kasatorius, pateikdamas ieškinį pirmosios instancijos teismui, ginčijo... 30. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys nesuteikia pagrindo daryti... 31. Dėl pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimo (perkančiųjų organizacijų... 32. Byloje ginčas kilo dėl Techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji... 33. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įstatyme... 34. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais, kad pirmosios ir... 35. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tiekėjų konkurencijos laisvė – iš VPĮ... 36. Byloje nustatyta, kad atsakovė pati kreipėsi į gamintoją „Bombardier... 37. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Konkurse dalyvavusio... 38. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo jau... 39. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant ginčus dėl pirkimo objektų... 40. Taigi kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas... 41. Kasacinis teismas analogiškose civilinėse bylose tarp tų pačių šalių,... 42. Šiame kontekste pažymėtina, kad pati perkančioji organizacija prieš ginčo... 43. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu atsakovės atsiliepime į kasacinį... 44. Dėl žmogiškojo faktoriaus aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 45. Dėl procesinės bylos baigties... 46. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo... 47. Dėl šioje nutartyje nurodytų kasacinio teismo argumentų ir vertinimų... 48. Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai spręsti ginčą... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 51. Ieškovas pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose turėjo... 52. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovas apeliacinės... 53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 54. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą ir Lietuvos... 55. Ieškovo „Leonhard Weiss RTE AS“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei... 56. Pripažinti neteisėtomis atviro konkurso „Projekto „Antrojo geležinkelio... 57. Nutraukti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešojo pirkimo... 58. Priteisti ieškovui „Leonhard Weiss RTE AS“ (j. a. k. 10133328) iš... 59. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...