Byla e2A-1827-431/2020
Dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo byloje – akcinė bendrovė „Swedbank“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Visvaldo Kazakiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo byloje – akcinė bendrovė „Swedbank“,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

41.

5Ieškovė prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nustatyti, kad ieškovė automobilį Audi A3 įgijo asmeninės nuosavybės teise, nustatyti, kad atsakovas automobilį Opel Vectra įgijo asmeninės nuosavybės teise, padalinti šalių santuokoje įgytą turtą ir prievoles: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį ( - ) (toliau – Butas), su 22/4019 žemės sklypo, esančio ( - ) (toliau – Žemės sklypas), dalimis, iš ieškovės atsakovui priteisti 5 010,29 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančia didesnę turto dalį, prievoles pagal 2007 m. gegužės 28 d. Kredito sutartį Nr. 07-052646-FA, sudarytą su kreditore AB „Swedbank“ (toliau – Kredito sutartis), pripažinti solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis, priteisti iš atsakovo ieškovei 500 Eur kompensacijos už ½ automobilio Opel Zafira dalį, įskaityti ieškovės ir atsakovo priešpriešinius piniginius reikalavimus, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti M. pavardę, atsakovui – M. pavardę.

62.

7Nurodė, jog ( - ) šalys sudarė santuoką. Santuokoje gimę šalių vaikai jau yra pilnamečiai. Atsakovas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, fiziškai ir psichologiškai smurtaudavo prieš ieškovę. Ieškovė dėl to niekur nesikreipė, nes tikėjosi, kad atsakovas pasikeis, ir norėjo, kad vaikai augtų šeimoje. Tačiau atsakovas nesikeitė, nuolat prieš ieškovę naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Todėl bendras gyvenimas kartu tapo neįmanomas. Ieškovė sužinojo, kad atsakovas yra jai neištikimas. Po šio įvykio šalių santuoka ir šeimyniniai santykiai galutinai ir negrįžtamai nutrūko, tačiau ieškovė yra priversta bendrauti su atsakovu, nes gyvena tame pačiame Bute. Ieškovė dėjo pastangas išsaugoti šeimą, užtikrinti materialinių poreikių patenkinimą. Atsakovo elgesys su ieškove santuokos metu (neištikimybė, smurtas, sutuoktinių pareigų nevykdymas) pažemino ieškovę, sukėlė jai emocinį skausmą, didelį nusivylimą, buvo pažeistas jos orumas. Dėl to suprastėjo ieškovės sveikata, miegas, emocinis stabilumas. Todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

83.

9Ieškovė 2017 m. balandžio 14 d. įsigijo automobilį Audi A3. Nors šis automobilis buvo įgytas santuokos metu, faktiškai tuo metu santuoka jau buvo nutrūkusi, šalys nebegyveno šeimyninio gyvenimo, nuo 2017 m. kovo 30 d. nebevedė bendro ūkio. Todėl pripažintina, kad turtas buvo įgytas iš asmeninių ieškovės lėšų ir yra jos asmenine nuosavybe. Atsakovas 2019 m. sausio 12 d. įsigijo automobilį Opel Vectra, kuris taip pat pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybė. Santuokos metu šalių įgytas Butas yra dviejų kambarių. Dėl konfliktiškų santykių su atsakovu ir jo nuolatinės agresijos bei smurto šalių gyvenimas kartu yra itin sudėtingas ir neįmanomas, nes kyla realus pavojus ieškovės sveikatai ir gyvybei. Todėl Butas negali būti padalytas natūra. Pagal Kredito sutartį yra grąžinta tik nedidelė paskolos dalis. Atsakovas ilgą laiką niekur nedirbo ir neprisidėjo prie kredito grąžinimo, ieškovė kredito įmokas mokėjo viena. Todėl Butas su Žemės sklypo dalimi turėtų būti priteistas ieškovei, atsakovui priteisiant 5 010,29 Eur kompensaciją, kurią sudaro pagal Kredito sutartį iki 2017 m. kovo 30 d. grąžintų įmokų suma. Šalys santuokoje buvo įgijusios automobilį Opel Zafira, kurį atsakovas tyčia sudegino. Todėl iš atsakovo priteistina 500 Eur dydžio kompensacija ieškovei.

104.

11Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog tarp šalių kildavo ir kyla konfliktai dėl ieškovės perdėto pavydo. Ieškovės nurodytas panaudotas smurtas prieš ją yra hiperbolizuotas, konfliktines situacijas ji sukelia pati dėl nepagrįstų įtarimų neištikimybe. Santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos. Atsakovas sutiko, jog automobilis Audi A3 būtų pripažintas asmenine ieškovės nuosavybe, o automobilis Opel Vectra – asmenine atsakovo nuosavybe. Butas turi būti padalintas natūra, kiekvienai šaliai priteisiant po ½ dalį Buto. Atsakovas taip pat mokėjo įmokas pagal Kredito sutartį, mokėjo komunalinius mokesčius, už kabelinę televiziją. Atsakovas sau ir vaikams maistui išleisdavo po 200 Eur. Ieškovė daugiau nei 8 metus gyvena ( - ). Todėl atsakovui teko rūpintis vaikais ir Buto išlaikymu.

125.

13Trečiasis asmuo, AB „Swedbank“, nurodė, kad su ieškove ir atsakovu 2007 m. gegužės 28 d. buvo sudaryta Kredito sutartis. Tinkamas įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymas yra užtikrintas Buto įkeitimu. Trečiasis asmuo neprieštaravo, kad įsipareigojimus pagal šią sutartį po santuokos nutraukimo vykdytų ieškovė ir atsakovas solidariai.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

156.

16Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, santuoką, įregistruotą ( - ), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – M., atsakovui – M. Priteisė ieškovei ½ dalį Buto su 22/4019 Žemės sklypo dalimi. Priteisė atsakovui ½ dalį Buto su 22/4019 Žemės sklypo dalimi. Nustatė, kad ieškovė ir atsakovas lieka solidariai skolingi kreditorei AB „Swedbank“ pagal 2007 m. gegužės 28 d. Kredito sutartį Nr. 07-052646-FA. Priteisė ieškovei automobilį Audi A3 asmeninės nuosavybės teise. Priteisė atsakovui automobilį Opel Vectra asmeninės nuosavybės teise. Priteisė ieškovei 500 Eur kompensaciją už automobilį Opel Zafira iš atsakovo. Priteisė ieškovei 720 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Priteisė iš ieškovės 279 Eur žyminį mokestį ir 6,17 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisė iš atsakovo 379 Eur žyminį mokestį ir 6,17 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Kitą ieškinio dalį atmetė.

177.

18Teismas nustatė, jog abi šalys bylos nagrinėjimo metu išreiškė aiškią ir tvirtą poziciją, jog nori santuoką nutraukti, taikytis ar kitaip spręsti santuokos klausimo nepageidauja. Teismas pripažino, kad yra pagrindas šalių santuoką nutraukti. Šalys sutiko, kad bendro ūkio neveda nuo 2017 m. kovo 30 d., ieškovė dirba ir gyvena ( - ), atsakovas gyvena Lietuvoje. Smurto panaudojimo prieš ieškovę faktai yra įrodyti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-55270-16 nutraukimo bei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl panaudoto smurto prieš ieškovę.

198.

20Teismas svarbia aplinkybe pripažino tai, jog faktiniai sutuoktinių santuokiniai ryšiai jau buvo nutrūkę nuo 2017 m. kovo 30 d., ieškovė daugiau nei prieš aštuonerius metus išvyko dirbti į ( - ), šalis toliau siejo tik faktiškai formalus bendro ūkio vedimas. Ieškovė paaiškino, jog neužilgo po santuokos sudarymo pajuto, jog „įsėdo ne į tas roges“. Atsakovas paaiškino, kad konfliktai ir nesutarimai šeimoje kildavo dėl ieškovės perdėto pavydo ir įtarinėjimų. Tiek ieškovė, tiek atsakovas provokuodavo vienas kitą. Tokią išvadą patvirtina atsakovo paaiškinimai, jog jis, sutuoktinės apkaltintas neištikimybe, parašė žinutę ir pakvietė į pasimatymą (išgerti kavos) kitą moterį. Ieškovei sužinojus šią aplinkybę kilo barnis šeimoje. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. baudžiamajame įsakyme buvo nustatyta, jog ieškovė, atėjusi į atsakovo draugo namus, pastūmusi pastarąjį, puolė prie atsakovo ir ėmė jį stumdyti.

219.

22Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas šalių sūnus R. M. parodė, kad konfliktai tarp tėvų būna kiekvieną dieną, tačiau nėra matęs, jog jų metu būtų naudojamas smurtas. Todėl teismas nusprendė, kad nustatytas smurto faktas nebuvo tiesiogine priežastimi, dėl kurios nutrūko šalių santuokiniai ryšiai. Bendro gyvenimo pagrindų, pagarbos vienas kito atžvilgiu ir tarpusavio supratimo jau nebebuvo iki tol. Vilniaus apygardos prokuratūros 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimas patvirtina, kad atsakovas naudojo smurtą prieš atsakovę, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šalims susitaikius. Teismas nepripažino šio atvejo pagrindu preziumuoti atsakovo kaltę. Ieškovės nurodytos aplinkybės (besaikis atsakovo potraukis alkoholiui, svetimoms moterims bei jos įžeidinėjimas ir žeminimas), nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad vien atsakovas kaltas dėl šalių santuokos iširimo.

2310.

24Neteisinga būtų teigti, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai (galimai dėl skirtingų charakterių, požiūrio į gyvenimą, pasikeitusių vertybių ir pan.) ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, tai yra vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas padarė išvadą, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui nutraukus šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra pagrindo priteisti ieškovei 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2511.

26Teismas nustatė, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 2007 m. lapkričio 12 d. nustatyta Buto vidutinė rinkos vertė – 30 410 Eur. Duomenų, kokia yra Buto vertė bylos nagrinėjimo metu nėra. Buto įsigijimui šalims kreditorė AB „Swedbank“ suteikė 64 218,02 Eur kreditą iki 2037 m. gegužės 28 d. Šalims esant solidariai atsakingoms kreditorei, modifikuoti šią prievolę galima tik susitarus su AB „Swedbank“. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl realios galimybės modifikuoti šią prievolę. Todėl teismas atmetė galimybę Butą padalinti ne natūra. Ieškovė nurodė, jog nuo 2017 m. kovo 30 d. prievolę vykdo viena. Atsakovas nurodė, jog jis moka komunalinius mokesčius, jo asmeninės banko sąskaitos išrašas patvirtina šią aplinkybę. Ieškovei išvykus dirbti į užsienį, atsakovas rūpinosi ir išlaikė tuo metu dar nepilnametį sūnų. Šią aplinkybę patvirtino Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

2712.

28Atsakovas neatsisako nuosavybės teisių į Buto dalį ir siekia, kad Buto dalis jam būtų priteista natūra. Taigi turi būti paisoma jo, kaip savininko, teisių. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių realios kompensacijos dydį už jai turinčio atitekti turto natūra. Nei viena iš šalių neįrodinėjo ginčo turto vertės dydžio. Ieškovė kompensacijos dydį skaičiavo ne nuo turto vertės, o nuo gauto kredito dydžio ir abiejų sumokėtų įmokų bankui. Teismas pripažino, jog Butas su Žemės sklypo dalimi padalintini abiem sutuoktiniams natūra po ½ dalį, nes ieškovės siūlomas padalijimo būdas, turtą paskiriant jai natūrą, o atsakovui išmokant kompensaciją, kurios dydis yra tik dalis sumokėtų įmokų bankui, pažeidžia sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, kaip turto savininko teises. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl automobilių Audi A3 ir Opel Vectra, todėl teismas automobilį Audi A3 priteisė asmeninės nuosavybės teise ieškovei, o automobilį Opel Vectra – asmeninės nuosavybės teise atsakovui.

2913.

30Ieškovės nurodytas aplinkybes, jog sutuoktiniams priklausantį automobilį Opel Zafira tyčia padegė atsakovas, patvirtina byloje esantys įrodymai ir paties atsakovo paaiškinimai. Pagal CK 3.98 straipsnio 3, 4 dalis kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu. Todėl teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 500 Eur dydžio kompensaciją už ½ dalį sunaikinto automobilio.

31III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3214.

33Ieškovė R. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria buvo padalintas santuokoje įgytas Butas su Žemės sklypu ir nustatyta, jog santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir pripažinti, jog santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, priteisti ieškovei iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos, priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise Butą ir Žemės sklypo dalį, atsakovui priteisiant 5 000 Eur kompensaciją, priimti naujus įrodymus, užklausti ( - ), ar atsakovas nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki šiol gydėsi šioje ligoninėje ir kokia jam buvo nustatyta diagnozė. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3414.1.

35Teismas nepagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nors tarp šalių praeityje buvo konfliktų ir nesutarimų, tačiau ieškovė, siekdama išsaugoti šeimą, kentė tokį atsakovo elgesį, tikėdamasi išsaugoti santuoką. Ieškovė 2005 m. spalio 10 d. kreipėsi į Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyrių, nes 2005 m. spalio 9 d. atsakovas kumščiu sumušė jai rankas, šonus, krūtinę, nugarą. Buvo nustatyta, jog ieškovei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Minėtos specialisto išvados ieškovė negalėjo pateikti pirmos instancijos teismui, nes atsakovas buvo šį dokumentą sunaikinęs, o naujas buvo išduotas tik 2020 m. rugpjūčio 19 d. Ieškovė taip pat pateikia savo sename telefone išsaugotas nuotraukas, patvirtinančias, jog atsakovas ją buvo sumušęs 2006 m. Taigi šalių santuokos pabaigos priežastis yra nuolatinis atsakovo fizinis ir psichologinis smurtavimas prieš ieškovę bei neištikimybė, todėl teismas privalėjo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.

3614.2.

37Atsakovas 2018 m. gruodžio 6 d. buvo pristatytas ir gydėsi ( - ). Kadangi gydymo įstaiga nesuteikė ieškovės atstovui informacijos, ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo užklausti ( - ), ar atsakovas nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki šios dienos gydėsi nurodytoje ligoninėje, kuriame skyriuje ir kokios nustatytos diagnozės. Po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo atsakovas toliau tęsia savo neteisėtus veiksmus prieš ieškovę. Ieškovė dėl jo elgesio 2020 m. rugpjūčio 18 d. turėjo kreiptis į policijos pareigūnus. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 19 d. toliau girtavo. Ieškovė namuose rado išlaužytus elektros šviestuvus, elektros lemputes, sulaužytus savo daiktus. Atsakovas grasino išmesti ieškovę per langą iš penkto aukšto. Konflikto metu nukentėjo šalių sūnus, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 24 d., būdamas neblaivus, vėl smurtavo prieš ieškovę, todėl buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas.

3814.3.

39Ieškovė prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas girtaudavo, ne kartą prieš ieškovę vartojo fizinį smurtą (žiauriai su ja elgėsi), tai yra ieškovė savo reikalavimą grindė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Teismas iš esmės nustatė, kad atsakovas vartojo smurtą prieš ieškovę. Todėl tokie atsakovo veiksmai vertintini, kaip žiaurus elgesys su ieškove. Net priėmus teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo, atsakovas toliau vartoja smurtą prieš buvusią sutuoktinę, kelia konfliktus, gadina turtą, todėl šios aplinkybės turėtų būti vertinamos, kaip papildomi įrodymai, patvirtinantys žiaurų atsakovo elgesį su ieškove.

4014.4.

41Atsakovo elgesys su ieškove santuokos metu (neištikimybė, smurtas, sutuoktinių pareigų nevykdymas) pažemino ieškovę, sukėlė jai emocinį skausmą, didelį nusivylimą, buvo pažeistas jos orumas, dėl to suprastėjo ieškovės sveikata, miegas, emocinis stabilumas. Todėl, atsižvelgiant į santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį, pripažinus atsakovą kaltu dėl santuokos nutraukimo, ieškovei turėjo būti priteista iš atsakovo 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

4214.5.

43Teismas nepagrįstai padalijo šalims santuokoje įgytą Butą natūra. Pagal teismų praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Nagrinėjamoje byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove, periodiškai smurtauja nuo 2005 metų. Šiuo metu ieškovė bijo grįžti į namus dėl galimos grėsmės savo gyvybei ir sveikatai. Taigi šalių santykiai yra itin konfliktiški ir įtempti. Turto padalijimas natūra gali sudaryti neišvengiamas sąlygas panašaus pobūdžio konfliktams, lydimiems atsakovo smurtinių veiksmų proveržio, kilti ir ateityje. Todėl egzistuoja priežastys netaikyti turto padalijimo natūra būdo.

4414.6.

45Buto ir dalies Žemės sklypo bendra vertė sudaro 30 627 Eur. Pagal Kredito sutartį negrąžinto kredito dalis sudaro apie 50 000,00 Eur, o jau grąžinta kredito dalis – 14 000 Eur. Atsakovas nemoka kreditorei įmokų, ieškovė šią pareigą vykdo viena. Butas yra dviejų kambarių, todėl negali būti padalintas šalims natūra po ½ dalį. Kartu Bute gyvena ir šalių vaikai. Todėl teismas turėjo priteisti Butą ieškovei, o atsakovui priteisti kompensaciją. Kompensacijos dydis turėtų būti lygus tik grąžintų kredito įstaigai lėšų daliai, kadangi tik šią sumą šalys įgijo santuokos metu. Jeigu iš ieškovės būtų priteista didesnė pinigų suma, būtų pažeistas teisingumo ir šalių pusiausvyros principas, kadangi ieškovė turėtų mokėti už tą patį nekilnojamąjį turtą tiek kreditorei, tiek buvusiam sutuoktiniui. Ieškovė, siekdama kad būtų išlaikyta pusiausvyra, sutinka sumokėti 5 000 Eur kompensaciją atsakovui.

4615.

47Atsakovas R. M. atsiliepimu į ieškovės R. M. apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4815.1.

49Ieškovė atsakovą, kaip vyrą, yra labai įskaudinusi, nuvylusi, būdama visus santuokos metus neištikima. Dėl ieškovės neištikimybės atsakovas vartodavo alkoholį, kuris privesdavo prie smurto panaudojimo. Atsakovas ieškovę tik pastumdavo, bet niekada nemušė. Atsakovas dėl tokių savo veiksmų labai gailisi, mano, jog šalims reikėjo anksčiau išsiskirti, o ne gyventi tokį beprasmį gyvenimą neištikimybėje, alkoholyje ir smurte. Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 2 000,00 Eur neturtinės žalos, nes atsakovui buvo padaryta daug didesnė neturtinė žala. Ieškovė sugriovė šalių santuoką, supykdė abu vaikus ir atsakovą su vyresniuoju sūnumi.

5015.2.

51Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti jai visą Butą, atsakovui priteisiant kompensaciją. Ieškovė aštuonerius metus dirbo ( - ), praleisdama ten po 3-4 mėnesius, ir per šį laikotarpį niekada neprisidėdama prie vaikų išlaikymo ir Buto remonto. Įgytas Butas buvo be jokios apdailos. Atsakovas, būdamas statybininku, per 12 metų iš savo asmeninių lėšų įrengė Butą. Visai tai kainavo apie 20 000 Eur. Kai kuriuos dokumentus atsakovas turi, tačiau dauguma yra dingę dėl ieškovės kaltės. Atsakovas yra sudaręs sutartis su AB „Lesto“, UAB „Cgates“, UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, kuriems visada mokėdavo už suteiktas paslaugas.

5215.3.

53Nepriklausomai nuo Buto padalinimo būdo šalys lieka skolininkėmis pagal Kredito sutartį AB „Swedbank“. Ieškovės nurodoma 5 000 Eur kompensacijos suma yra nepagrįstai maža, atsižvelgiant į atsakovo išleistus 20 000 Eur Buto pagerinimui. Butas buvo įgytas visai šeimai. Atsakovas dar turi užauginti jaunesnįjį sūnų, R. M., kurį ieškovė taip pat nori iškeldinti iš Buto. Atsakovas neturi pareigos mokėti ieškovei 500 Eur kompensacijos už pusę automobilio, kadangi 2019 m. kovo ir balandžio mėnesius už sudegusį automobilį ieškovei buvo pervesta 300 Eur. Šalys buvo susitarę, jog dalį lėšų atsakovas jai perves į sąskaitą, dalį grąžins grynais pinigais. Šį susitarimą atsakovas yra įvykdęs.

54IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

5516.

56Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria buvo nutraukta bylos šalių santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalintas santuokoje įgytas Butas su dalimi Žemės sklypo ir atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė. Dėl naujų įrodymų priėmimo ir išreikalavimo

5717.

58Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: atsakymą iš ( - ), Mykolo Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadą, mobiliu telefonu darytas nuotraukas, kuriose užfiksuotas ieškovės sužalojimas, sugadinti daiktai, išrašas apie sumokėtą paskutinę įmoką kredito įstaigai. Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

5918.

60Kasacinio teismo praktika, aiškinant šią proceso teisės normą, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014 ir joje nurodytą praktiką).

6119.

62Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovės pateiktos 2005 m. spalio 10 d. Specialisto išvados kopija yra patvirtinta 2020 m. rugpjūčio 19 d., tai yra jau po pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo, su kitais naujai pateiktais duomenimis atsakovas turėjo galimybę susipažinti, tačiau atsiliepime į apeliacinį skundą prieštaravimo dėl naujų įrodymų priėmimo nereiškė, priima ieškovės pateiktus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Ieškovė kartu prašė apeliacinės instancijos teismo išreikalauti iš ( - ) duomenis, ar atsakovas nuo 2018 m. gruodžio 1 d. gydėsi šioje ligoninėje ir kokie buvo jam nustatyti susirgimai. Pažymėtina, jog šį prašymą ieškovė turėjo galimybę pareikšti pirmos instancijos teismui, nes byloje buvo pateikta ( - ) 2018 m. gruodžio 17 d. Medicininė pažyma dėl atsakovo neatvykimo į teismą. Be to, ieškovė nenurodė, kokias aplinkybes ji įrodinėtų iš atsakovo gydymo įstaigos gautais duomenimis. Todėl apeliacinės instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo netenkina. Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo

6320.

64Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi ieškovė pateikė pakankamai duomenų, jog atsakovas nuolat prieš ieškovę naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, todėl teismas turėjo remtis CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais ieškovės argumentais.

6521.

66Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3-ioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

6722.

68Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui taip pat tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).

6923.

70Byloje ieškovė pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas žiauriai su ja elgėsi, naudojo fizinį smurtą. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. spalio 30 d. pateikta informacija patvirtina, jog 2016 m. gegužės 27 d. Elektrėnų policijos komisariate gautas ieškovės pranešimas, jog neblaivus atsakovas namuose konfliktuoja, triukšmauja, 2016 m. rugsėjo 9 d. taip pat buvo gautas ieškovės pranešimas, jog atsakovas ją išmetė iš buto ir neįleidžia. Atvykus policijos pareigūnams, konfliktai buvo išspręsti vietoje.

7124.

72Vilniaus apygardos prokuratūros 2016 m. gruodžio 14 d. nutarime buvo nurodyta, jog atsakovas buvo įtariamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, tai yra, jog 2016 m. lapkričio 25 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio matuokliu nustatyta 1,65 promilės alkoholio), sukėlė konfliktą, kurio metu ieškovei sudavė vieną kartą ranka per veidą, parvertęs ant lovos stipriai spaudė kaklą pledu, po to du kartus pastūmė į sieną, į kurią ieškovė atsitrenkė. Pats atsakovas pripažino šias aplinkybes, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šalims susitaikius. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pripažino atsakovą kaltu dėl 2018 m. lapkričio 2 d. prieš ieškovę panaudoto smurto.

7325.

74Kartu su apeliaciniu skundu pateiktoje Mykolo Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje, parengtoje 2005 m. spalio 10 d., nurodyta, jog ieškovė kreipėsi dėl to, kad 2005 m. spalio 9 d. atsakovas kumščiu sumušė ieškovei rankas, šonus, krūtinę ir nugarą. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog ieškovei padarytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, krūtinės ir nugaros kairėje, sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, vieną parą iki apžiūros, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šie duomenys leidžia, pripažinti, jog ieškovė įrodė, kad atsakovas ilgą laiką santuokos metu prieš ją naudojo fizinį smurtą.

7526.

76Pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė atsakovo nuolatinio piktnaudžiavimo alkoholiu. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos prokuratūros 2016 m. gruodžio 14 d. nutarime buvo konstatuota, jog atsakovas prieš ieškovę smurtavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio matuokliu nustatyta 1,65 promilės alkoholio). Šio tyrimo metu atsakovas taip pat pripažino, jog visi konfliktai prasideda nuo alkoholio. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. baudžiamajame įsakyme nurodyta, jog atsakovas pats pripažino, jog ginčo metu buvo išgėręs vieną bokalą alaus. Pagal CPK 182 straipsnio 5 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais. Pats atsakovas 2020 m. vasario 19 d. ir 2020 m. liepos 29 d. teismo posėdžių metu pripažino, jog turėjo bėdų dėl alkoholio, patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, jog būdamas neblaivus sudegino šeimai priklausantį automobilį. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė, jog vartodavo alkoholį, kuris privesdavo prie smurto naudojimo.

7727.

78Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nustatytas ir aptartas atsakovo elgesys yra nepriimtinas nei teisės, nei moralės požiūriu. Taigi ieškovė įrodė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytą prezumpciją pripažinimui, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Tuo tarpu atsakovas, nors ir teigė, kad ieškovė konfliktus išprovokuodavo pati dėl savo nepagrįsto pavydo, tačiau nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti šias aplinkybes. Priešingai, ieškovė pateikė SMS žinučių kopijas, kurios patvirtina, jog atsakovas jai siuntė įžeidžiančio turinio tekstus, kuriuose ieškovė buvo kaltinama neištikimybe. Atsakovas šio ieškovės pateikto įrodymo neginčijo, neneigė, jog šį tekstą būtų rašęs ne jis, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė šiuo įrodymu.

7928.

80Pirmos instancijos teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. baudžiamajame įsakyme užfiksuotais liudytojo T. Š. parodymais, kadangi jo nurodytas įvykis nebuvo susijęs su nagrinėjamuoju baudžiamojoje byloje, nurodytos aplinkybės vyko jau tuomet, kai šalių santuokinis gyvenimas buvo faktiškai nutrūkęs. Todėl pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas provokuodavo vienas kitą, o nustatytas smurto faktas nebuvo tiesiogine priežastimi, dėl kurios nutrūko šalių santuokiniai ryšiai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad ieškovė būtų pažeidusi savo, kaip sutuoktinės pareigas. Priešingai, ieškovė ilgą laiką atleisdavo atsakovui jo smurtinį elgesį, rūpinosi šeima ir dirbti į ( - ) išvyko, kad galėtų laiku grąžinti kredito įmokas. Tuo tarpu atsakovas ne tik smurtaudavo prieš ieškovę, bet ir gadindavo jos bei šeimos turtą, sudegino automobilį.

8129.

82Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, susijusius su sutuoktinių kalte, todėl netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo pagrindus, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog smurto faktas nebuvo tiesiogine priežastimi, dėl kurios nutrūko šalių santuokiniai ryšiai, ir nepagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog yra pagrindas pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą ir pripažinti, jog šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl neturtinės žalos priteisimo

8330.

84Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, yra spręstinas ieškovės reikalavimo dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinimo klausimas. Neturtinės žala yra apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

8531.

86Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šalys santuokoje išgyveno apie 23 metus, atsakovas byloje įrodytais duomenimis nuo 2005 m., tai yra jau 15 metų naudoja smurtą prieš ieškovę, taip pat piktnaudžiauja alkoholiu. Pripažintina, jog tokios šeimyninio gyvenimo aplinkybės turėjo sukelti ieškovei neigiamų emocijų ir dvasinių išgyvenimų, kuriuos dėl jų ilgalaikės trukmės kompensuoti gali ieškovės prašomi 2 000 Eur. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

8732.

88Pirmos instancijos teismas šalių santuokos metu įgytą Butą su dalimi Žemės sklypo padalino natūra, šalims priteisdamas po ½ dalį Buto ir dalies Žemės sklypo. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su tokiu nekilnojamojo turto padalijimu ir reikalauja jai priteisti visą Butą su dalimi Žemės sklypo, atsakovui priteisiant 5 000 Eur kompensaciją. Ieškovė šiuos reikalavimus grindžia konfliktiniais šalių santykiais ir atsakovo tęsiamais smurtiniais išpuoliais prieš ieškovę, todėl teigia, kad turtas negali būti padalinamas natūra. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.

8933.

90Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).

9134.

92Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).

9335.

94Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2004; 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

9536.

96Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog esminė nagrinėjamoje byloje aplinkybė yra tai, jog šalys 2007 m. gegužės 28 d. su AB „Swedbank“ yra sudariusios kredito sutartį, pagal kurią už suteiktą 64 218,02 Eur kreditą Buto įsigijimui įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui kreditorei yra įkeitę Butą su dalimi Žemės sklypo. Pagal šią sutartį ir teismo sprendimą šalių prievolė AB „Swedbank“ išlieka solidari. Ieškovė nurodo, jog dar likusi grąžintina suma yra apie 50 000 Eur, šalys turi grąžinti suteiktą kreditą su palūkanomis periodinėmis įmokomis iki 2037 m. gegužės 28 d. Net Butą su dalimi Žemės sklypo priteisus tik vienai iš šalių, abi jos vis tiek išliks solidariosiomis skolininkėmis pagal kredito sutartį. Be to, pablogėjus vienos ar abiejų šalių finansinėms galimybėms laiku mokėti įmokas, kreditorė gali nukreipti išieškojimą į įkeistą Butą.

9737.

98Pažymėtina, jog atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 35 punktas). CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).

9938.

100Nagrinėjamoje byloje nei viena iš šalių nepateikė jokių duomenų apie dabartinę Buto rinkos vertę. Byloje yra tik duomenys, jog 2007 m. lapkričio 12 d. buvo nustatyta 30 410 Eur vidutinė rinkos vertė. Taigi bylos nagrinėjimo metu ši vertė nebėra aktuali. Be to, ieškovės nurodoma atsakovui priteistina 5 000 Eur kompensacijos suma ir jos nustatymo būdas neatitinka šios nutarties 37 punkte aptartos kasacinio teismo praktikos. Ieškovė nepagrįstai Buto vertę tapatina su suteikto kredito suma ir jos grąžinta dalimi. Ieškovė nei su AB „Swedbank“ nesitarė, nei teismo prašė prievoles pagal Kredito sutartį pripažinti jos asmeninėmis prievolėmis, taip pat ji sutinkanti, jog toliau prievoles pagal šią sutartį šalys vykdytų solidariai. Todėl jau grąžinto 14 000 Eur kredito suma nėra tapati šalims tenkančio nekilnojamojo turto daliai. Taigi pripažintina, jog pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės siūlomas turto padalijimo būdas pažeidžia sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, kaip turto savininko teises.

10139.

102Nagrinėjamoje byloje vien tik konstatuota aplinkybė apie šalių konfliktinius santykius negali būti pakankamas pagrindas nepaisyti kitų įstatymų reikalavimų bei teismų praktikos suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių dėl teisingo turto padalijimo ir teisingos kompensacijos dalies kitam sutuoktiniui priteisimo. Pripažintina, jog pirmos instancijos teismas tinkamai išaiškino sprendime ieškovei, kad po santuokoje įgyto turto padalijimo šalys turi galimybę pagal CK 4.80 straipsnio 1-2 dalis atsidalinti turtą ir tinkamai išspręsti kompensacijos kitam sutuoktiniui dydžio nustatymo klausimą ar priimti sprendimą dėl turto pardavimo ir gautų lėšų pasidalijimo. Dėl bylinėjimosi išlaidų

10340.

104Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir priteisė ieškovei iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taigi ieškinį patenkino 70 proc. Už ieškinį turėjo būti sumokėtas 758 Eur žyminis mokestis. Ieškovė sumokėjo 100 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį. Todėl valstybei iš ieškovės priteistina 127 Eur žyminio mokesčio dalis. Iš atsakovo valstybei priteistinas 531 Eur žyminis mokestis.

10541.

106Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė šioje byloje taip pat turėjo 1 140 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį tenkinus iš dalies (70 proc.), bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 798 Eur bylinėjimosi išlaidos. Valstybei iš abiejų šalių priteisiamos 12,34 Eur procesinių dokumentų išlaidos, iš ieškovės 4 Eur, iš atsakovo – 9 Eur.

10742.

108Ieškovė už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 500 Eur advokatui. Kadangi jos apeliacinis skundas buvo iš dalies patenkintas, ieškovei iš atsakovo priteistina 70 proc. bylinėjimosi išlaidų, tai yra 350 Eur. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, o nuo 290 Eur žyminio mokesčio dalies Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi buvo atleista. Todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 273 Eur.

109Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

110Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria šalių santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

111Santuoką, įregistruotą ( - ), tarp R. M., asmens kodas ( - ) ir R. M. (mergautinė pavardė K.), asmens kodas ( - ) nutraukti dėl atsakovo R. M. kaltės.

112Priteisti ieškovei R. M. iš atsakovo R. M. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

113Priteisti ieškovei R. M. iš atsakovo R. M. 798 Eur bylinėjimosi išlaidų.

114Priteisti iš ieškovės R. M. 127 Eur žyminį mokestį ir 4 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

115Priteisti iš atsakovo R. M. 531 Eur žyminį mokestį ir 9 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

116Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

117Priteisti iš atsakovo R. M. ieškovei R. M. 350 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliaciniame procese.

118Priteisti iš atsakovo R. M. 273 Eur žyminio mokesčio apeliaciniame procese (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės,... 6. 2.... 7. Nurodė, jog ( - ) šalys sudarė santuoką. Santuokoje gimę šalių vaikai... 8. 3.... 9. Ieškovė 2017 m. balandžio 14 d. įsigijo automobilį Audi A3. Nors šis... 10. 4.... 11. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog tarp šalių kildavo ir... 12. 5.... 13. Trečiasis asmuo, AB „Swedbank“, nurodė, kad su ieškove ir atsakovu 2007... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 6.... 16. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį... 17. 7.... 18. Teismas nustatė, jog abi šalys bylos nagrinėjimo metu išreiškė aiškią... 19. 8.... 20. Teismas svarbia aplinkybe pripažino tai, jog faktiniai sutuoktinių... 21. 9.... 22. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas šalių sūnus R. M. parodė, kad... 23. 10.... 24. Neteisinga būtų teigti, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai... 25. 11.... 26. Teismas nustatė, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 2007 m.... 27. 12.... 28. Atsakovas neatsisako nuosavybės teisių į Buto dalį ir siekia, kad Buto... 29. 13.... 30. Ieškovės nurodytas aplinkybes, jog sutuoktiniams priklausantį automobilį... 31. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 32. 14.... 33. Ieškovė R. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės... 34. 14.1.... 35. Teismas nepagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.... 36. 14.2.... 37. Atsakovas 2018 m. gruodžio 6 d. buvo pristatytas ir gydėsi ( - ). Kadangi... 38. 14.3.... 39. Ieškovė prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo... 40. 14.4.... 41. Atsakovo elgesys su ieškove santuokos metu (neištikimybė, smurtas,... 42. 14.5.... 43. Teismas nepagrįstai padalijo šalims santuokoje įgytą Butą natūra. Pagal... 44. 14.6.... 45. Buto ir dalies Žemės sklypo bendra vertė sudaro 30 627 Eur. Pagal Kredito... 46. 15.... 47. Atsakovas R. M. atsiliepimu į ieškovės R. M. apeliacinį skundą nesutinka... 48. 15.1.... 49. Ieškovė atsakovą, kaip vyrą, yra labai įskaudinusi, nuvylusi, būdama... 50. 15.2.... 51. Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti jai visą Butą, atsakovui priteisiant... 52. 15.3.... 53. Nepriklausomai nuo Buto padalinimo būdo šalys lieka skolininkėmis pagal... 54. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 55. 16.... 56. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria buvo nutraukta bylos... 57. 17.... 58. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: atsakymą iš... 59. 18.... 60. Kasacinio teismo praktika, aiškinant šią proceso teisės normą, yra... 61. 19.... 62. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovės... 63. 20.... 64. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada,... 65. 21.... 66. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl... 67. 22.... 68. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos... 69. 23.... 70. Byloje ieškovė pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas... 71. 24.... 72. Vilniaus apygardos prokuratūros 2016 m. gruodžio 14 d. nutarime buvo... 73. 25.... 74. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktoje Mykolo Riomerio Universiteto Teismo... 75. 26.... 76. Pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė... 77. 27.... 78. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nustatytas ir aptartas... 79. 28.... 80. Pirmos instancijos teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi Vilniaus regiono... 81. 29.... 82. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas... 83. 30.... 84. Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš... 85. 31.... 86. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šalys santuokoje išgyveno apie 23 metus,... 87. 32.... 88. Pirmos instancijos teismas šalių santuokos metu įgytą Butą su dalimi... 89. 33.... 90. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į... 91. 34.... 92. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo... 93. 35.... 94. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų... 95. 36.... 96. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog esminė nagrinėjamoje byloje... 97. 37.... 98. Pažymėtina, jog atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra... 99. 38.... 100. Nagrinėjamoje byloje nei viena iš šalių nepateikė jokių duomenų apie... 101. 39.... 102. Nagrinėjamoje byloje vien tik konstatuota aplinkybė apie šalių... 103. 40.... 104. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas,... 105. 41.... 106. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 107. 42.... 108. Ieškovė už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 500 Eur advokatui.... 109. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija... 110. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria... 111. Santuoką, įregistruotą ( - ), tarp R. M., asmens kodas ( - ) ir R. M.... 112. Priteisti ieškovei R. M. iš atsakovo R. M. 2 000 Eur neturtinės žalos... 113. Priteisti ieškovei R. M. iš atsakovo R. M. 798 Eur bylinėjimosi išlaidų.... 114. Priteisti iš ieškovės R. M. 127 Eur žyminį mokestį ir 4 Eur išlaidas,... 115. Priteisti iš atsakovo R. M. 531 Eur žyminį mokestį ir 9 Eur išlaidas,... 116. Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimo dalį... 117. Priteisti iš atsakovo R. M. ieškovei R. M. 350 Eur bylinėjimosi išlaidų... 118. Priteisti iš atsakovo R. M. 273 Eur žyminio mokesčio apeliaciniame procese...