Byla e2-754-759/2019
Dėl sutarties nutraukimo/pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – G. J., atsakovės pusėje – notarė V. M

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Gritienei, dalyvaujant ieškovei R. Č., ieškovės R. Č. atstovui advokatui D. A., atsakovei Z. T., atsakovės Z. T. atstovei advokato padėjėjai S. M. V., trečiajam asmeniui G. J.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Č. ieškinį atsakovei Z. T. dėl sutarties nutraukimo/pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – G. J., atsakovės pusėje – notarė V. M.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė R. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama ( - ) sudarytą Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį nutraukti arba pripažinti negaliojančia, taikyti restituciją ir grąžinti A. P. nekilnojamąjį turtą su priklausiniais, esančiais ( - ), bei priteisti iš atsakovės Z. T. ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė R. Č. ieškinyje nurodė, jog jos močiutė A. P. ( - ) Ukmergės rajono 3-iame notaro biure sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su atsakove Z. T., pagal kurią visą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. ( - ), pastatą – tvartą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. ( - ), A. P. perleido atsakovei Z. T. už jos išlaikymą iki gyvos galvos. Pasak ieškovės, atsakovė Z. T. pagal Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, sudarytos sutarties nuostatų nesilaikė ir A. P. neišlaikė. Savo ieškinį grindžia tuo, jog atsakovė Z. T. buvo įsipareigojusi materialiai aprūpinti rentos gavėją ir iš savo asmeninių lėšų pirkti visus reikalingus daiktus - prekes, maistą, vaistus, higienos reikmenis, drabužius. A. P. visą laiką gyveno savarankiškai ir visomis prekėmis apsirūpindavo pati iš gaunamos senatvės ir našlių pensijos bei priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos. Bendros jos pajamos sudarė 300 Eur, o nuo 2013 m. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo momento bendrai gauta pajamų suma sudarė 10285,53 Eur. Perleidus nekilnojamąjį turtą atsakovei Z. T., A. P. turėjo pragyventi iš atsakovės lėšų, t.y. jos sukaupta pensija turėjo likti jai pačiai, kaip turtas, kurį turėtų teisę paveldėti jos įpėdiniai. Tačiau po A. P. mirties buvo nustatyta, kad jokio turto minėtas asmuo neturi. Jos banko sąskaita tuščia, grynųjų pinigų po jos mirties taip pat neliko. Pasak ieškovės, A. P. nuolat pirko maistą, vaistus iš savo pensijos, savo vardu įsivedė vandenį, įstatė naujas gyvenamojo namo duris, mokėjo už gyvenamojo namo, kiemo priežiūrą. Nematerialinės pagalbos atsakovė taip pat neteikė. A. P. buvo sveika, stipri, savarankiška. Ji pati gaminosi valgyti, nueidavo į parduotuvę. Sunkesnius ūkio darbus (šienauti žolę, skaldyti malkas) ji prašydavo atlikti kaimyno E. V., pati su juo asmeniškai susitardama dėl atlygio. Atsakovė Z. T., ieškovės teigimu, neteikė A. P. jokio išlaikymo savo lėšomis, o jei ir teikė, tai darė iš pačios A. P. asmeninių pajamų. Pasinaudodama tuo, kad A. P. buvo senyvo amžiaus, pasitikėjo atsakove ir nesuprato sudarytos sutarties sąlygų, visą savo pensiją leido pragyvenimui, todėl, ieškovės R. Č. teigimu, sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos močiutė sudarė iš esmės suklysdama dėl atsakovės Z. T. ketinimų ir sutarties esmės. A. P., pasak ieškovės, ketino savo turtą atgauti ir palikti anūkei, tačiau nespėjo to padaryti, nes ( - ) mirė. Ieškovė R. Č. nurodė, jog mirus A. P., atsakovė Z. T. nepasirūpino jos laidotuvėmis, tą padarė ieškovė ir jos teta R. V.. Kadangi A. P. nespėjo pareikšti reikalavimo dėl turto grąžinimo, ieškovės įsitikinimu, tai nepašalino jos, kaip mirusiosios teisių ir turtinių pareigų perėmėjos, teisės pareikšti ieškinį. Sutartis dėl išlaikymo iki gyvos galvos nebuvo vykdoma tinkamai, todėl turi būti pripažinta nutrūkusia, o atsakovė Z. T. įpareigota grąžinti A. P. priklausiusį turtą.

5Ieškovė R. Č. teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, jog A. P. sakydavo, kad po jos mirties su likusiu namu anūkė gali daryti ką nori, tačiau tikslaus laikotarpio, kada A. P. tai sakė ieškovė negalėjo nurodyti. Ieškovė pripažino, jog apie namo palikimą galėjo būti kalbama ir iki 2013 metų, t.y. iki Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo tarp A. P. ir atsakovės Z. T.. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog apie Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį sužinojo tik po močiutės A. P. mirties. Močiutės ieškovė nelankydavo labai dažnai, maždaug 1 kartą per savaitę. Paskutinį kartą A. P. matė tris savaitės prieš jos mirtį. Lankydama A. P., ieškovė iš asmeninių lėšų jai pirkdavo prekių, kurių paprašydavo parnešti iš parduotuvės, eidavo kartu į kiemą pasivaikščioti. Močiutė buvo užsispyrusi, sąmoninga, sudrausmindavo ar pagirdavo už ką nors, judviejų bendravimas buvo adekvatus, duodavo proanūkiams po 10-20 eurų švenčių proga. A. P. vaikščiojo ir savarankiškai nuvykdavo į bažnyčią, virė uogienes. Tik prieš mirtį ji negalėjo pasigaminti maisto, tačiau visada sakydavo, kad yra pavalgiusi. Pasak ieškovės, A. P. jai pasakodavo, kas jai padeda ir kiek už tai sumoka. Atitinkamai nurodė, jog vieną kartą močiutė yra sakiusi, kad pirko malkų, mokėjo už jų sunešimą vaikams, dujų baliono atnešimą kaimynui. Ieškovė teismo posėdyje patikslino, jog vandentiekio įvedimas, laidojimo išlaidos buvo sumokėtos taip pat iš asmeninių A. P. lėšų. Ieškovės teigimu, ji žinojo, kad atsakovė Z. T. padeda A. P. buityje, lydi ją pas gydytojus, atneša maisto, skalbė drabužius, vesdavo į pirtį, kūreno krosnį, kviesdavo medikus, o malkas ar vandens atnešdavo kaimynas, jo vaikai arba atsakovės vaikai. Vis tik buvo įsitikinusi, kad už pagalbą atsakovei buvo atsilyginama iš A. P. gaunamos pensijos. Ieškovė R. Č. pakartotinai teismo prašė nutraukti Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį tuo pagrindu, kad atsakovė Z. T. neišlaikė A. P. iš asmeninių lėšų. Ieškovės nuomone, močiutė buvo apgauta, galbūt jai buvo daromas psichologinis spaudimas. Apie sudarytą Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, ieškovės nuomone, A. P. nesakė, matyt todėl, kad minėta sutartis buvo konfidenciali.

6Atsakovė Z. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės R. Č. ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat paskirti ieškovei R. Č. baudą už piktnaudžiavimą procesu, dalį baudos skiriant atsakovei. Savo prašymą atsakovė motyvuoja tuo, jog šioje byloje sutartis ginčijama ar norima ją nutraukti jau po sutarties šalies mirties, kai ji nebuvo išreiškusi valios sutartį nutraukti (nuginčyti). CK 6.464 str. įtvirtinti du skirtingi išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pabaigos pagrindai. Pirmame aptariamo straipsnio punkte nurodyta, jog sutartis baigiasi rentos gavėjo mirtimi, t.y. įvykdymu. Būtent šioje situacijoje taip ir yra, ginčijama sutartis yra pasibaigusi dėl rentos gavėjos mirties, todėl nebegali būti kvestionuojama. Tuo tarpu CK 6.464 str. 2 d. numatytas atvejis, kuomet sutartis gali baigtis rentos gavėjo reikalavimu, kai rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Atsakovė pažymėjo, jog A. P. visą laikotarpį nuo ginčo sutarties sudarymo buvo patenkinta jos vykdymu, niekam nereiškė jokių pretenzijų, velionę lankę asmenys jos nepriežiūros nefiksavo. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi rentos mokėtojas įsipareigoja tenkinti konkretaus rentos gavėjo individualius, sutartyje su juo aptartus poreikius, taigi šie įsipareigojimai gali būti vykdomi tik konkrečiam sutartyje nurodytam asmeniui. LAT yra aiškiai pažymėjęs, jog teisė į tokio pobūdžio išlaikymą priskirtina asmeninėms turtinėms ir neturtinėms teisėms, kurios yra nepaveldimos, t. y. įpėdinis negali paveldėti teisės į išlaikymą iki gyvos galvos pagal palikėjo sudarytą sutartį su trečiuoju asmeniu (CK 5.1 str. 3 d.). Pažymėtina, kad CK 6.464 str. 1 d. įtvirtinta imperatyvioji nuostata, jog prievolė išlaikyti asmenį iki gyvos galvos baigiasi po rentos gavėjo mirties (LAT nutartis civ. b. Nr. 3K-3-511/2013 ir kt.). Pasak atsakovės, ieškovė R. Č. negali paveldėti to, ko nebuvo jos močiutės mirties dieną. Teisė reikšti reikalavimą dėl rentos sutarties nutraukimo ar jos netinkamo vykdymo yra išimtinai asmeninė rentos gavėjo teisė, kuri pasibaigia jo mirtimi. Ieškovė apskritai neturi teisės reikšti reikalavimo nuginčyti Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį CK 1.90 str. ar 1.91 str. pagrindu ir negali ginčyti už mirusiąją A. P. jos valios, kurią ji išreiškė būdama gyva. Teisė ginčyti Išlaikymo iki gyvos galvos sandorį CK 1.90 str. 1 d. ar CK 1.91 str. pagrindu negali būti paveldima, o CK 1.78 str. 4 d. nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškinį gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. Atsiliepime į ieškinį atsakovė taip pat nurodė, jog ji ir A. P. yra pažįstamos nuo 1984 m., buvo kaimynės ir kartu ūkininkavo viename tvarte. Velionė atsakovei buvo tarsi mama, jos žinojo viena kitos paslaptis, kartu švęsdavo šventes. Atsakovė Z. T. visada nunešdavo A. P. skanesnio maisto, padėdavo jai, turėdama laisvesnio laiko su senole pasikalbėdavo ir taip visą laiką draugiškai sugyveno. A. P. asmeniškai prašant ir atsakovei įvertinus faktą, kad ji ir taip vienintelė rūpinasi senole, ( - ) buvo sudaryta Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis Nr. ( - ), kurią patvirtino Ukmergės rajono 3-ojo notaro biuro notarė V. M.. Pagal ginčijamą sandorį atsakovės nuosavybėn perėjo ½ žemės sklypo, ½ gyvenamojo namo, ½ ūkio pastato, taip pat tvartas bei kitas ūkio pastatas, esantys adresu: ( - ). Savo ruožtu atsakovė įsipareigojo senolę išlaikyti iki gyvos galvos, materialiai ją aprūpinti, leisti naudotis gyvenamąja patalpa, teikti nematerialaus pobūdžio pagalbą, apmokėti laidojimo išlaidas. Po sutarties pasirašymo A. P. ir toliau liko gyventi toje pačioje namo dalyje, be jokių apribojimų naudojosi gyvenamąja patalpa, žemės sklypu, ūkiniais pastatais. Atsakovė Z. T. gamindavo A. P. maistą, iš asmeninių lėšų nupirkdavo maisto produktų, atnešdavo naminės mėsos. Taip pat padėdavo buityje, atnešdavo vandens, plaudavo grindis, kūrendavo krosnį, prižiūrėjo daržus, savo namuose skalbdavo patalynę, drabužius, esant poreikiui pirkdavo naujus drabužius, patalus, malkas, rūpindavosi senoles asmenine higiena. Atsakovė pažymėjo, jog nuolat prižiūrėdavo, jog A. P. vartotų paskirtus vaistus, juos pirkdavo, samdydavo žmogų, kad jas nuvežtų pas medikus, vesdavo į bažnyčią ir padėdavo prieiti išpažinties. Pasak atsakovės, A. P. laisvai disponavo savo pajamomis, kai kurias prekes pirkdavo iš asmeninių lėšų, nes to kategoriškai norėjo. Palaidota buvo iš sutaupytų 3000,00 Eur, rastų mėlynoje dėžutėje po A. P. mirties. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo sutartis sudaryta 2013 metais. A. P. visą laiką apie ją žinojo ir nei sykio neprašė jos nutraukti ar nuginčyti, asmeniškai nei karto nebuvo išreiškusi valios ir tiesioginių pretenzijų atsakovei dėl galimai netinkamai vykdomos sutarties. Be to nėra jokių aplinkybių (objektyvių duomenų), kurios leistų suabejoti, jog senolės valia, išreikšta sutartyje, neatitiko jos tikrosios valios.

7Atsakovė Z. T. teismo posėdyje nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, jog A. P. prašė ją prižiūrėti, kadangi pasitikėjo atsakove, jos buvo artimos, nuolat bendravo. Atsakovė A. P. prižiūrėjo kaip savo mamą tiek iki sutarties sudarymo, tiek ir po jos. Z. T. A. P. buvo pasiūliusi keltis į senelių namus, tačiau pastaroji nesutiko. Pasak atsakovės, anūkės senolės nelankė, nebendravo, vienintelė atsakovė ją prižiūrėjo. A. P. ir Z. T. nuvykus pas notarę, atsakovės teigimu, A. P. prašė notarės, kad ji padarytų taip, jog iš atsakovės niekas negalėtų atimti perduoto turto. Kaip nurodė atsakovė Z. T., notarė V. M. A. P. davė pasirinkti, kokių būdu palikti turtą. Atsakovė teismo posėdyje patikslino, jog A. P. prašė apie sudarytą sutartį niekam nesakyti, nes ji neturės ramybės. Teismo posėdžio metu Z. T. papasakojo, jog su A. P. gyveno bendrai, valgė tą patį maistą, laikydavo mėsines vištas. Atsakovė 2014, 2017 metais iš asmeninių lėšų pirko malkas, taip pat nuolat pirkdavo vaistus, higienos priemones. Už vandentiekio įvedimą virš 600 Eur sumokėjo pati A. P., nes to kategoriškai reikalavo. Per šventes senolę lankydavo socialinė darbuotoja, kuri ne tik atnešdavo dovanų, bet ir stebėjo, kaip A. P. gyvena. Pusantrų metų iki mirties A. P. buvo sunku, ji mažai judėjo, buvo apakusi, tačiau išliko protinga. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog žinojo, kad A. P. gauna pensiją, ją atnešdavo namo pašto darbuotoja. Kadangi A. P. pensiją paimdavo asmeniškai, atsakovė nežinojo kiek ir kur gautus pinigus senolė dėdavo. A. P. vykdavo į ekskursijas, aukodavo Marijos radijui, kunigui. Taip pat dovanodavo pinigų ir atsakovei. Gautus iš A. P. pinigus, atsakovė laikė senolės namuose, mėlynoje dėžutėje. Iš šių pinigų ir buvo palaidota A. P.. Atsakovė Z. T. nurodė, jog ir toliau kiekvieną mėnesį užperka už A. P. mišias, kurios kainuoja po 20 eurų.

8Trečiasis asmuo G. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog sutinka su R. Č. pateiktu ieškiniu atsakovei Z. T. dėl sutarties nutraukimo/pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir prašo pareikštą ieškinį tenkinti. Atsiliepime trečiasis asmuo nurodė, jog jokio paveldėjimo nėra priėmusi, apie Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, sudarytą tarp A. P. ir Z. T., sužinojo tik po velionės mirties. G. J. patikslino, jog A. P. esant gyvai, ji aplankydavo močiutę, padarydavo ko paprašyta, su vyrų yra ravėjusi jos bulves, rūpinosi maisto produktais ir patalpų kūrenimu šarvojimo metu, taip pat pasirūpino leidimu A. P. laidoti bendrame šeimos kape. Atitinkamai trečiasis asmuo patikslino, jog močiutė jai yra rodžiusi, kur padėti jos pinigai, tačiau po jos mirties negalėjo patekti į namą, neturėjo galimybės pasiimti jos asmeninių daiktų.

9Trečiasis asmuo G. J. teismo posėdžio metu palaikė ieškovės R. Č. ieškinį. G. J. nuomone, Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis nėra įvykdyta iki galo. Z. T. neišlaikė A. P. materialiai, palaidojo ją ne iš savo, o iš močiutės pinigų. Pasak trečiojo asmens, atsakovė Z. T. turėjo informuoti ją ir ieškovę R. Č. apie sudarytą Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kad jos nesirūpintų dėl A. P. laidotuvių. G. J. teismo posėdyje paaiškino, jog jeigu būtų žinojusi, kad sutartis sudaryta, būtų nesikreipusi dėl leidimo laidoti išdavimo. Išreikšdama savo nuomonę, G. J. nurodė, jog vandentiekį už savo asmenines lėšas turėjo įvesti atsakovė. Taip pat turėjo pirkti maisto produktus, vaistus, higienos priemones, drabužius, tačiau tai buvo daroma iš mirusios lėšų. Su teiginiu, kad Z. T. prižiūrėjo A. P. sutinka. Remiantis trečiojo asmens pasisakymais, ji A. P. aplankydavo, atnešdavo saldainių, tačiau materialinės pagalbos neteikė, stengėsi nesikišti. Ji pati nėra mačiusi, kad močiutė atsakovės būtų vežama į bažnyčią, kapus ar pas gimines.

10Trečiasis asmuo Ukmergės rajono 3-ojo notaro biuro notarė V. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės R. Č. ieškinį atmesti. Atsiliepime notarė nurodė, jog ( - ) Ukmergės r. sav. 3-iame notaro biure buvo pasirašyta ir patvirtinta Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, reg. Nr. ( - ), tarp A. P. (rentos gavėja) ir Z. T. (rentos mokėtoja). Iki sutarties patvirtinimo sutarties šalys buvo atvykusios į notaro biurą pasiteirauti dėl galimybės ir būdų perleisti turtą. Notarė V. M. paaiškino, jog su A. P. asmeniškai bendravo, klausinėjo ir aiškino galimų sudaryti sandorių pasekmes bei jų skirtumus (testamentas, dovanojimas, išlaikymas iki gyvos galvos). Išsiaiškinus esamas aplinkybes ir šalių lūkesčius, notarė pasiūlė pasirašyti Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuri labiausiai atitiko šalių, o ypač garbaus amžiaus A. P. valią ir interesus. Pokalbio metu jokių A. P. veiksnumo ar valios trūkumų nepastebėta. Pastaroji bendravo labai gyvai, protingai, argumentavo savo pageidavimą, rentos mokėtoją (atsakovę) nurodė kaip vienintelį artimą žmogų, kuris jai padeda ir kuriuo ji pasitiki, kalboje nebuvo jokių prieštaravimų ar netikslumų, galinčių kelti įtarimų dėl valios ydingumo (pvz., suklydimo, apgaulės ir pan.). Pasak notarės, paklausta apie giminaičius ir artimuosius senolė nurodė, kad jie ja nesirūpina ir nelanko, jokio bendravimo tarp jų nėra. Po kurio laiko šalys atvyko į notaro biurą pasirašyti minėtąją sutartį. Prieš pasirašymą su A. P. dar kartą buvo išsamiai bendraujama, norint įsitikinti, ar ji tvirtai apsisprendusi, viskas nuosekliai ir paprastai bei suprantamai paaiškinta, akcentuojant, kad nuo sutarties pasirašymo momento ji netenka nuosavybės ir nebebus turto savininkė, tačiau iki mirties galės tuo turtu naudotis ir jame gyventi bei reikalauti materialinės bei nematerialinės pagalbos iš rentos mokėtojos. Notarė nurodė, jog iki pat mirties A. P. nė karto nesikreipė į Ukmergės r. sav. 3-iąjį notaro biurą dėl galimo sutarties nutraukimo ar netinkamo vykdymo. Vadovaujantis CK 6.464 str. bei suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, išlaikymo iki gyvos galvos sutartis baigėsi įvykdymu, todėl, notarės nuomone, ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimo dėl sutarties nutraukimo po rentos gavėjo mirties. Kadangi išlaikymo prievolė yra asmeninio pobūdžio, tai ir jos vykdymo tinkamumo įvertinimas yra subjektyvus, t.y. tik pats rentos gavėjas gali spręsti, ar jam teikiamas išlaikymas, priežiūra, pagalba yra tinkama ir pakankama vykdant sutartį. Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį teikiamos priežiūros ir išlaikymo mastas ir intensyvumas priklauso nuo konkrečios situacijos ir rentos gavėjo poreikių tam tikru metu, kurie priklausomai nuo sveikatos būklės, ekonominės situacijos ar kitų faktorių gali kisti sutarties vykdymo metu. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis visada turi tam tikrą rizikos faktorių abiem šalims, nes faktinės aplinkybės, esančios sutarties sudarymo momentu, gali labai greitai pasikeisti iš esmės. Tai, kad rentos gavėja A. P. iki pat mirties buvo stipri ir galinti savimi pasirūpinti, kaip teigia pati ieškovė, ir jai nereikėjo ypatingos, intensyvios priežiūros, notarės nuomone, neturėtų būti vertinama kaip rentos mokėtojo sutarties pažeidimas. Byloje nėra duomenų, kad A. P. kam nors skundėsi rentos mokėtojos teikiama priežiūra ar teikiamu išlaikymu bei pagalba, taip pat nėra duomenų, kad senolė ketino kreiptis dėl sutarties nutraukimo. Notarė V. M. pabrėžė, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis neatima iš rentos gavėjo veiksnumo, jo teisės ir galimybės rūpintis savimi, būti savarankišku, gyventi oriai, sudaryti sandorius ar priimti sprendimus dėl savo turimų pajamų panaudojimo.

11Trečiasis asmuo notarė V. M. teismo posėdyje nurodė, jog bendraujant su A. P. ji jai pasirodė užsispyrusi, kategoriška ir žinanti ko nori. Pokalbių metu buvo išsiaiškinta, jog A. P. reikalinga priežiūra bei pagalba buityje, kadangi su artimais giminaičiais nebendrauja. Notarė V. M. teismo posėdyje paaiškino, jog A. P. siūlė sudaryti testamentą, dovanojimo sutartį, tačiau minėtas asmuo pasirinko kitą, jos tikrąją valią atitinkančią sutartį. Pasisakydama dėl konfidencialumo sutarties sąlygos, notarė nurodė, jog minėta sąlyga buvo įtraukta kaip bendra sutarties sąlyga, A. P. ir Z. T. specialiai aptarta nebuvo. Remdamasi procesiniais dokumentais, trečiasis asmuo neįžvelgia, jog būtų esminių Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimų. Jos nuomone, šioje byloje ieškovė nėra tinkamas subjektas, ji negali paveldėti asmeninės teisės nutraukti ar ginčyti Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir neturi teisės kreiptis į teismą. Vis tik notarė nori likti nešališka ir prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.

12Ieškinys atmestinas.

13Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovės močiutė A. P. ir atsakovė Z. T. ( - ) sudarė Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuri patvirtinta Ukmergės rajono 3-ojo notaro biuro notarės V. M., notarinio registro Nr. ( - ). Minėtos sutarties pagrindu A. P. perleido atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. ( - ), pastatą – tvartą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. ( - ), o atsakovė įsipareigojo išlaikyti A. P. iki gyvos galvos. Išlaikymo iki gyvos galvos pareigos vykdymas buvo apibrėžtas sutarties VI skyriuje. Šiame skyriuje nurodyta, jog atsakovė, įgyvendindama savo pareigą išlaikyti rentos gavėją A. P. iki gyvos galvos, įsipareigoja užtikrinti visokeriopą būtiniausių jos poreikių įgyvendinimą, priežiūrą ir pagalbą buityje, taip pat materialiai aprūpinti rentos gavėją: iš asmeninių lėšų pirkti maistą, vaistus, higienos reikmenis, drabužius, esant reikalui, garantuoti medicininę priežiūrą ir slaugą, leisti neatlygintinai iki gyvos galvos gyventi perleistoje namo dalyje. Atitinkamai teikti A. P. nematerialinę pagalbą, gaminant maistą, atliekant namų ruošos darbus, nuvežant į bažnyčią, kapus, pas gimines, gydytoją, keičiant patalynę. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi atsakovė įsipareigojo apmokėti A. P. laidojimo išlaidas. Pagal Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, nekilnojamasis turtas, t.y. ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ½ dalis ūkio pastato, unikalus Nr. ( - ), pastatas – tvartas, unikalus Nr. ( - ), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantys adresu: ( - ), nuo ( - ) yra registruotas kaip atsakovės Z. T. asmeninė nuosavybė. Kaip įregistravimo pagrindas nurodytas ( - ) sudaryta Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis Nr. ( - ). Taigi, konstatuota, kad A. P. realiai perdavė atsakovei jai nuosavybės teise priklausiusį turtą – žemės sklypą ir statinius, sutartis ir atsakovės nuosavybės teisė į minėtą turtą buvo įregistruotos nuo sutarties sudarymo momento.

14Remiantis Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro ( - ) išduotu Medicininiu mirties liudijimu Nr. ( - ), A. P. mirė ( - ). Po A. P. mirties jos palikimą priėmė ieškovė R. Č.. Tai patvirtina Ukmergės rajono 3-ojo notaro biuro notarės V. M. išduotas Liudijimas, notarinio registro Nr. ( - ). R. Č., vadovaujantis Gyventojų registro ( - ) Pažymomis apie asmens duomenis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), yra A. P. anūkė.

15Dėl ieškovės teisės reikšti reikalavimą dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo

16Ieškovė teigia, kad po močiutės A. P. mirties ji, kaip jos teisių ir turtinių pareigų perėmėja, paveldėjo jos neturtinę teisę reikšti reikalavimą dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, netinkamo jos vykdymo ir turto grąžinimo. Su tokiais ieškovės argumentais teismas nesutinka.

17Pagal įstatyme įtvirtintą sąvokos apibrėžtį išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi kvalifikuojama tokia sutartis, pagal kurią rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porūšis, kuriam būdingi bendrieji rentos sutarties požymiai ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai, lemiantys šių teisinių santykių reglamentavimo specifiką, yra: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – asmens išlaikymas, t.y. rentos gavėjo (jo nurodyto asmens) asmeninių poreikių tenkinimas natūra: aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra (CK 6.461 straipsnio 1 dalis).

18CK 6.464 straipsnyje įtvirtinti du skirtingi išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pabaigos pagrindai: 1 dalyje nustatytu atveju sutartis baigiasi dėl rentos gavėjo mirties pasibaigus išlaikymo prievolei, t.y. įvykdymu; 2 dalyje nustatytu atveju sutartis baigiasi rentos gavėjo reikalavimu, kai rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia prievolę teikti išlaikymą. CK 1.114 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmeninės neturtinės teisės gali būti parduodamos ar paveldimos tik įstatymų numatytais atvejais arba jei tai neprieštarauja šių vertybių prigimčiai bei geros moralės principams ar nėra apribota įstatymų. CK 5.1 straipsnio 3 dalis nustato, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013 išaiškino, kad atsižvelgiant į išlaikymo iki gyvos galvos instituto specifiką, pagal CK 6.461 straipsnio 1 dalį rentos mokėtojas įsipareigoja tenkinti konkretaus rentos gavėjo individualius, sutartyje su juo aptartus poreikius, taigi šie įsipareigojimai gali būti vykdomi tik konkrečiam sutartyje nurodytam asmeniui. Teisė į tokio pobūdžio išlaikymą priskirtina asmeninėms turtinėms ir neturtinėms teisėms, kurios yra nepaveldimos, t.y. įpėdinis negali paveldėti teisės į išlaikymą iki gyvos galvos pagal palikėjo sudarytą sutartį su trečiuoju asmeniu (CK 5.1 straipsnio 3 dalis). Taip pat kasacinis teismas pastarojoje nutartyje pažymėjo, kad CK 6.464 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvioji nuostata, jog prievolė išlaikyti asmenį iki gyvos galvos baigiasi po rentos gavėjo mirties.

20Ieškovė nurodydama, jog turi teisė reikšti ieškinį dėl sutarties nutraukimo, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose Nr. 3K-3-21/2005, Nr. 3K-3-207/2006. Nagrinėjamai bylai neturi precedentinės reikšmės ieškovės ieškinyje nurodyti išaiškinimai, išdėstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. I. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-21/2005; 2006 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. I. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-207/2006, nes nagrinėjamos bylos ir nurodytųjų bylų faktinės aplinkybės bei teisinė problematika yra skirtingos. Pirmiau nurodytose civilinėse bylose savo valią nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir susigrąžinti perduotą turtą buvo išreiškę patys rentos gavėjai, iškeldami civilines bylas dėl sutarties nutraukimo. Jiems mirus, buvo sprendžiamas procesinių teisių perėmimo klausimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė priėmė palikimą po močiutės A. P. mirties ir yra jos teisių perėmėja. Reikalavimas nutraukti atsakovės Z. T. ir A. P. ( - ) sudarytą Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį byloje pareikštas ieškovės po močiutės mirties, nepaisant to, kad pati rentos gavėja A. P. iki mirties reikalavimo nutraukti sutartį nebuvo pareiškusi.

21Ieškovės advokatas mano, kad reiktų keisti teismų praktiką, teikė teismui įvairius pavydžius apie tai, kad yra neteisinga, nelogiška, neprotinga, kad tik šalis, t.y. Rentos gavėjas gali reikšti byloje ieškinį, nes jei būtų toks atvejis, kai Rentos gavėjas būtų pats nepajėgus, gulėtų lovoje, niekas negalėtų apginti jo teisių dėl Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nevykdymo, tačiau nagrinėjamu atveju yra visiškai kita situacija. Anot ieškovės, atsakovės, liudytojų, Rentos gavėja A. P. buvo pakankamai protinga, guvi, aktyvi, užsispyrusi, jos nuomonę buvo sunku pakeisti, be to, A. P. lankydavo anūkės, kaimynas E. V., giminaitė R. V., kiti byloje apklausti liudytojai, kurioms A. P. galėjo pasisakyti, pasiskųsti, kad atsakovė netinkamai vykdo Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Pažymėtina ir tai, Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis galiojo 5 metus, A. P. sutartį galėjo ginčyti, bet to nedarė.

22Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog teisė reikšti reikalavimą dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ar jos netinkamo vykdymo yra išimtinai asmeninė rentos gavėjos – A. P. teisė, kuri pasibaigė jai mirus. Todėl reikalavimą dėl rentos sutarties nutraukimo galėjo pareikšti tik A. P.. Nei ieškovė, nei kitas subjektas tokio reikalavimo pareikšti negali. Atitinkamai laikytini nepagrįstais ieškovės argumentai, kad po A. P. mirties ieškovei perėjo A. P. neturtinė teisė reikšti reikalavimą dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ar netinkamo jos vykdymo.

23Dėl suklydimo sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia

24Ieškovė, kaip mirusiosios A. P. įpėdinė, prašo ( - ) sudarytą Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį pripažinti negaliojančia pagal CK 1.90 straipsnį, nurodė, kad A. P. minėtą sutartį sudarė iš esmės suklysdama dėl atsakovės Z. T. ketinimų vykdyti sutartį. Sudarytoji sutartis neatitiko A. P. interesų, kadangi jai tokio išlaikymo nereikėjo, ji puikiai vertėsi pati, turėjo dideles, pakankamas pragyvenimui ir savęs išlaikymui pajamas. Ieškovės nuomone, atsakovė sudarė sutartį naudodamasi ieškovės močiutės A. P. pasitikėjimu, senyvu amžiumi, teisiniu neišprusimu ir neketindama jos vykdyti. Faktiškai išlaikymo iki gyvos galvos sutartis nebuvo vykdoma, o tai turėjo esminę reikšmę dėl suklydimo.

25CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos šios sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis; trečia, suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, nepakanka konstatuoti, jog buvo iš esmės suklysta – teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar nėra CK 1.90 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių sandoris neturi būti pripažintas negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-533-421/2015).

26Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Suklydimo faktas savaime dar nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį, turi būti konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis. Suklydimas laikytinas esminiu, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).

27Sudarydama Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, rentos gavėja A. P. siekė gauti materialaus ir nematerialaus pobūdžio pagalbą iki gyvos galvos, už tai rentos mokėtojai perleisdama nekilnojamąjį turtą. Atsakovė, įgyvendindama savo pareigą išlaikyti A. P. iki gyvos galvos, privalėjo materialiai aprūpinti ją (Išlaikymo iki gyvos galvos Sutarties 6.1.1 punktas): iš savo asmeninių lėšų pirkti maistą, vaistus, higienos reikmenis, drabužius, esant reikalui, garantuoti medicininę priežiūrą, slaugą. Ieškovės nuomone, A. P. suklydo dėl atsakovės ketinimų vykdyti sutartį, kadangi jai tokio išlaikymo nereikėjo, turėjo pakankamas pragyvenimui ir savęs išlaikymui pajamas. Savo teiginį ieškovė grindžia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus išduotu raštu „Dėl A. P. išmokėtų pensijų sumų“ Nr. ( - ), kuriame nurodyta, jog nuo ( - ) iki ( - ) A. P. gavo 9034,86 Eur senatvės ir našlių pensiją. Taip pat nuo ( - ) jai buvo paskirta priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, mokant kas mėnesį po 56,00 Eur, iš viso gauta: 1250,67 Eur. Po A. P. mirties jokių paveldimų lėšų nebuvo, todėl ieškovė daro išvadą, kad A. P. gyveno iš asmeninių lėšų. Ši ieškovės išvada nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Ieškovės pateikti duomenys apie A. P. gautas pajamas neįrodo, jog tik pati A. P. pirko maistą, vaistus, higienos priemones, drabužius. Pažymėtina tai, kad Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis neapriboja pačiai Rentos gavėjai A. P. disponuoti savo piniginėmis lėšomis. Teismo posėdyje liudytojai patvirtino, jog atsakovė A. P. nupirkdavo maisto, gamindavo ir atnešdavo jai valgyti. Liudytoja N. A. teismo posėdyje paaiškino, jog atsakovei Z. T. išvykus, būtent atsakovė Z. T. paprašė jos prižiūrėti A. P., o ši matė, jog A. P. šaldytuvas buvo pilnas maisto, kurį nupirko atsakovė. Ieškovė teismui pateikė ( - ) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. ( - ), sudarytą tarp vandens tiekėjo UAB „Ukmergės vandenys“ ir A. P., priskaitymų ir mokėjimų sąrašą bei ( - ) UAB „Ukmergės vandenys“ raštą „Dėl prašymo pateikti vartotojo duomenis adresu ( - )“. ( - ) UAB „Ukmergės vandenys“ rašte nurodyta, jog ( - ) buvo sudaryta geriamojo vandens tiekimo ir buitinių nuotekų sutartis su A. P.. UAB „Ukmergės vandenys“ jokių mokamų paslaugų neatliko. Išanalizavus pateiktą teismui priskaitymų ir mokėjimų sąrašą galima daryti išvadą, kad po vandentiekio įvedimo, skaitiklių rodmenys buvo deklaruoti ir už suvartotą vandenį buvo periodiškai atsiskaitoma, skolų nebuvo. Atsakovė pateikė teismui Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas už 2014-2017 metus, taip pat pridėjo mokėjimo kvitus. Remiantis ( - ) Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties 7.3. punktu, atsakovė privalėjo po sutarties pasirašymo ir patvirtinimo dienos mokėti žemės mokestį. Pagal atsakovės pateiktus dokumentus nustatyta, jog ji vykdė šią sutarties sąlygą ir po sutarties pasirašymo mokėjo žemės mokestį už sklypą, esantį ( - ). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties šalys nebuvo pasirašiusios sutarties sąlygos, kad Rentos mokėtoja, t.y. atsakovė Z. T. būtų įsipareigojusi vesti pinigų, teikiant A. P. materialinę pagalbą, apskaitą, todėl kritiškai vertintinas ieškovės advokato teiginys, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kiek ir kam buvo panaudojusi pinigų, susijusių su Išlaikymu iki gyvos galvos vykdymu, tačiau net jei ir ieškovė turėtų teisę reikšti ieškinį, tuomet ieškovei tektų pareiga įrodyti, kad atsakovė netinkamai vykdė sutarties sąlygas, o ne atsakovei. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog atsakovė vykdė išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieškovės pateikti teiginiai neįrodo, jog A. P. leido savo asmenines lėšas suklysdama dėl esminių sutarties sąlygų. Teismas pažymi, jog Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis neatėmė iš A. P. veiksnumo, jos teisės ir galimybės rūpintis savimi, būti savarankiška, gyventi oriai, sudaryti sandorius ar priimti sprendimus dėl savo turimų pajamų panaudojimo.

28Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, atsakovė įsipareigojo leisti neatlygintinai iki gyvos galvos gyventi perduotame name. Ieškovė šios sąlygos neginčijo. Tiek ieškovė, tiek byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad iki savo mirties A. P. gyveno jai priklausiusiame name.

29Atsakovė, įgyvendindama savo pareigą išlaikyti A. P. iki gyvos galvos, turėjo A. P. teikti nematerialinę pagalbą, t.y. gaminti maistą, atlikti namų ruošos darbus, nuvežti į bažnyčią, į kapus, pas gimines, pas gydytoją, keisti patalynę ir pan. Remiantis Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro Paciento informavimo ir valios pareiškimo lapo kopija, A. P. buvo nurodžiusi, jog sutinka, kad informacija apie jos sveikatos būklę ir kita asmeninio pobūdžio informacija būtų teikiama tik atsakovei Z. T., kiti asmenys nurodyti nebuvo. Aplinkybę, jog atsakovė lydėdavo A. P. pas gydytojus ir ją rūpinosi, patvirtina ir atsakovės darbdavio Ukmergės rajono Deltuvos pagrindinės mokyklos ( - ) raštas Nr. ( - ), kuriame nurodyti, jog atsakovė jau kelerius metus prižiūrėjo A. P., atsakovė atsiprašydavo iš darbo pusvalandžiui iš ryto ir pietų metu, kad galėtų nunešti minėtam asmeniui maisto, sugirdyti jai vaistus. Po darbo, kiek darbdaviui buvo žinoma, atsakovė tvarkydavo A. P. kambarius, skalbdavo patalynę, pirkdavo vaistus ir maistą. Rašte Nr. ( - ) nurodyta, jog atsakovė Z. T. atsiprašydavo iš darbo su tikslu A. P. lydėti pas gydytojus ir pratęsti kompensuojamųjų vaistų receptus. V. B. paliudijo, jog atsakovė rūpinosi A. P. nuvežimu pas gydytojus. Z. T. jį samdydavo ir jam mokėjo, o pas gydytojus A. P. vykdavo kartu su atsakove. Liudytojai R. V., G. S., D. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovė A. P. aprūpindavo maistu, nešdavo malkas ir kūrendavo krosnį, vesdavo nusiprausti į pirtį ar pas kaimynę, eidavo į parduotuvę, iki vandentiekio įvedimo aprūpindavo geriamuoju vandeniu iš šulinio, kartu švęsdavo šventes. Liudytojos L. A. teigimu, A. P. namai visada buvo tvarkingi ir kvepiantys, o mirusioji prižiūrėta. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir remiantis byloje turimais įrodymais bei liudijimais, atsakovė teikė rentos gavėjai nematerialaus pobūdžio pagalbą.

30Pagal Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, atsakovė įsipareigojo apmokėti A. P. laidojimo išlaidas. Teismui pateiktoje UAB „Ukmergės paslauga“ ( - ) Pažymoje apie laidojimo paslaugas ir išlaidas, nurodyta, kad į laidojimo namus po A. P. mirties kreipėsi ieškovė R. Č. ir liudytoja R. V.. Už laidojimo paslaugas sumokėjo minėta liudytoja. Bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, jog A. P. buvo palaidota iš lėšų, rastų jos namuose, mėlynoje dėžutėje po spinta. Atsakovė ir liudytoja R. V. patvirtino, jog iš mėlynos dėžutės po A. P. mirties jos paėmė 3000,00 eurų, iš kurių vėliau buvo palaidota velionė bei sumokėtos laidojimo išlaidos. Liudytoja R. V. teismo posėdyje patikslino, jog atsakovė iš karto po velionės mirties buvo išsiėmusi mirties liudijimą, susitarė dėl šarvojimo vietos, užsakė laidotuvių giedorius, gedulingus pietus, vėliau pasirūpino keturnedėliu ir kas mėnesį užsako mišias už velionę. Remiantis Deltuvos klebono G. N. elektroniniu laišku, atsakovė po A. P. mirties kas mėnesį už ją užperka mišias ir aukoja bažnyčiai. Liudytoja R. V. patvirtino, kad dalyvauja užpirktose mišiose. Trečiasis asmuo G. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog rūpinosi vaišėmis močiutės šarvojimo metu iš asmeninių lėšų. Liudytoja R. V. teismo posėdyje atitinkamai nurodė, kad už vaišes sumokėti pinigai buvo grąžinti G. J. iš A. P. namuose rastų pinigų. Byloje nustatyta, kad A. P. palaidota iš jos pinigų – 3000 eurų. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog jai yra žinoma iš kokių lėšų buvo palaidota jos močiutė. Byloje ieškovė nepareiškė reikalavimo dėl po A. P. mirties rastų pinigų - 3000,00 eurų grąžinimo, todėl teismas negali išeiti už ieškinio ribų ir dėl šių rastų pinigų nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, jog A. P. laidojimo išlaidos buvo padengtos, atsakovė įvykdė įsipareigojimą apmokėti laidojimo išlaidas, todėl sutiktina su atsakovės atstovės išsakytu teiginiu, jog Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sąlygoje nurodyta pareiga apmokėti laidojimo išlaidas neapima pareigos tai daryti iš asmeninių lėšų (Išlaikymo iki gyvos galvos 6.2 p.) . Įvertinus atsakovės Z. T. atliktus veiksmus, spręstina, kad sutarties sudarymo metu A. P. tikėjosi gauti išlaikymą iki gyvos galvos, atsakovės Z. T. pagalbą laikė tinkamą kaip atitinkančią jos lūkesčius ir interesus, dėl sutarties netinkamu vykdymu nesiskundė. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, išskyrus bendro pobūdžio teiginius, todėl galima spręsti, kad atsakovė vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl nepažeidė sutarties iš esmės.

31Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. A. P. elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, jog ji suklydo, amžių, išsimokslinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-974; 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. spalio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-514/2005; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2007 m. sausio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-150/2007).

32Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog A. P., sudarydama išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, buvo senyvo amžiaus, t.y. sulaukusi 90 metų. Apie tai, kokį išsilavinimą ji buvo įgijusi, byloje duomenų nėra. Nagrinėjant bylą iš esmės nustatyta, jog 2013 metais A. P. ketino parduoti jai priklausančią namo dalį ir kraustytis gyventi į Kauną pas savo sesers dukrą R. V.. Tai patvirtina liudytojo E. V. duoti parodymai. Namo dalies pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Liudytojas E. V. teismo posėdyje nurodė, kad jam nėra žinomos priežastys, kodėl A. P. persigalvojo. Byloje nėra duomenų apie A. P. sveikatos būklę išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo metu. Pagal Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktą Asmens sveikatos istorijos išrašą, nuo ( - ) A. P. skundėsi dusuliu, diagnozuota bronchinė astma, šlapimo takų infekcija. Remiantis R. V., G. S., V. B. ir N. A. duotais liudijimais, A. P. turėjo sveikatos problemų, skundėsi regos ir klausos susilpnėjimu, su atsakove Z. T. lankydavosi pas gydytojus. Mirusios sveikata ypač pablogėjo per paskutinius dvejus metus iki A. P. mirties. Iki to laiko A. P. galėjo savarankiškai vaikščioti ir iš dalies savimi pasirūpinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad sutarties sudarymo metu A. P. suvokė, jog yra senyvo amžiaus ir jai bus reikalinga pagalba. Faktas, kad svarstė galimybę parduoti namą, sudaro prielaidą teigti, jog A. P. buvo linkusi perleisti savo turimą turtą ir kraustytis gyventi pas giminaitę, tuo užsitikrindama nuolatinę priežiūrą. Nustatytos bylos aplinkybės tik patvirtina, jog A. P. tais pačiais metais kuomet siūlė pirkti namą kaimynui, o vėliau sudarė Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, siekė užsitikrinti visokeriopą asmeninių poreikių įgyvendinimą ir pagalbą. Notarė V. M. nurodė, jog sutarties šalys buvo kelis kartus atvykusios į notaro biuro pasiteirauti dėl galimybės ir būdų perleisti turtą. Notarės teigimu, pokalbių su A. P. metu, nebuvo nustatyta jos veiksnumo ar valios trūkumų sudaryti tokio pobūdžio sutartį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys dėl Sutarties sudarymo turėjo pakankamai laiko apsispręsti. Įvertinus A. P. amžių, gyvenimišką patirtį, šalių, trečiųjų asmenų ir liudytojų paaiškinimus, sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes spręstina, kad sutarties sudarymo metu A. P. suprato Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties esmę ir pasekmes.

33Iš bylos duomenų nustatyta, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis patvirtinta notare tvarka Ukmergės rajono 3 – iojo notaro biure. Teismas pažymi, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, užtikrinantis, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Pažymėtina, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo patvirtinta notarės, kuri šalims turėjo pareigą papildomai išaiškinti sudaromos sutarties esmę ir įsitikinti asmens gebėjimu suprasti sudaromo sandorio esmę ir jo pasekmes. Notarė V. M. tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad šalims išaiškino sudaromos sutarties esmę bei prasmę, taip pat išaiškino aplinkybes dėl sutarties nutraukimo ir galimas teisines pasekmes. Notarė nurodė, jog A. P. pasiūlė sudaryti galimus sandorius: testamentą, dovanojimą, išlaikymą iki gyvos galvos, tačiau išlaikymo iki gyvos galvos sutartis atitiko tikruosius šalių lūkesčius ir esamas aplinkybes. Pasak notarės, jai pasiūlius sudaryti Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su sąlyga, kad atsakovė Z. T. A. P. prižiūrės ir teiks išlaikymą, abi šalys su tuo sutiko ir A. P. pati pasirinko sudaryti tokią sutartį ir tai darė savanoriškai. Notarė teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad A. P. suvokė sudaromo sandorio esmę, sutartį sudarė laisva valia bei niekieno neverčiama. Sutartis notarės buvo perskaityta, išaiškintos visos sutarties sąlygos, todėl darytina išvada, kad A. P. galėjo teisingai įvertinti sudaromos sutarties esmę. Ieškovės advokato teigimu, reiktų labai ribotai vertinti notarės parodymus, nes notarė yra suinteresuotas asmuo ir jam kyla atsakomybė, todėl notarė siekdama išvengti atsakomybės, teigs, kad tinkamai įvykdė savo pareigas. Šiai aplinkybei pagrįsti advokatas turi pateikti įrodymus, o ne vadovautis vien prielaida.

34Teismas taip pat įvertina ir A. P. veiksmus po sutarties sudarymo. Minėtas asmuo į teismą dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties iki savo mirties nesikreipė, kaimynams, nei anūkėms nesiskundė. Notarė V. M. taip pat patvirtino, kad A. P. nėra reiškusi pretenzijų dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nevykdymo, atsakove nesiskundė. Byloje dalyvavę liudytojai R. V., G. S., D. Š., N. A., L. A. taip pat nurodė, kad A. P. ir atsakove Z. T. siejo artimi santykiai, atsakovė rentos gavėja rūpinosi ir prižiūrėjo, pretenzijų dėl jos atliekamų veiksmų nėra girdėję. Atsižvelgiant į byloje duotus liudytojų ir trečiojo asmens notarės V. M. parodymus, konstatuotina, kad nuo ( - ) išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo iki savo mirties, t.y. ( - ), A. P. sutarties ginčyti nenorėjo, o atsakovės teikiamas paslaugas laikė tinkamomis. Taigi, pripažintina, kad sudarant išlaikymo iki gyvos galvos sutartį A. P. neklydo. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad sudarant sandorį nebuvo suklysta dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų.

35Teismas sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo. Byloje nenustatytos aplinkybės ir nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo sudaryta A. P. iš esmės suklydus dėl atsakovės Z. T. ketinimų vykdyti sutartį, todėl ji laikytina atitinkančia A. P. valią. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė neįrodė argumentų dėl išlaikymo iki gyvos galvos netinkamo sutarties vykdymo, sprendė, jog ( - ) sudaryta Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis po jos sudarymo atitiko A. P. lūkesčius.

36Dėl apgaulės sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio

37Ieškovė, kaip mirusiosios A. P. įpėdinė, prašo ( - ) sudarytą Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį pripažinti negaliojančia pagal CK 1.91 straipsnį kaip sudarytą dėl apgaulės. Ieškovė nurodė, jog apgaulė pasireiškė tuo, kad nuo A. P. buvo nuslėptos svarbios aplinkybės: atsakovė neketino ją rūpintis kartu gyvenant, tartis su trečiaisiais asmenimis dėl mirusios priežiūros. Ieškovės nuomone, atsakovė Z. T., žadėdama A. P. ją rūpintis, įkalbėdama sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir po sutarties sudarymo jos nevykdžiusi, padarė didelę turtinę žalą (virš 10000 Eur), neatlikusi jokių sutarties vykdymo veiksmų, sutartį sudarė apgaulės būdu.

38Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013). Būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015 ir kt.). Taigi pagal nurodytą teismų praktiką ieškinį dėl apgaulės pareiškusiam asmeniui kyla pareiga įrodyti, kokiu konkrečiu būdu pasireiškė apgaulė ir ją susieti priežastiniu ryšiu su faktu, kad jei nebūtų tokio apgaulės būdo, sandoris nebūtų sudarytas.

39Ieškovė nurodė, jog apgaulė pasireiškia tuo, jog atsakovė neketino rūpintis A. P. kartu gyvenant. Pareigos rūpintis kartu gyvenant pagal Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį atsakovė prisiėmusi nebuvo. Tai, kad atsakovė vykdė sutartį ir A. P. rūpinosi bei teikė jai priežiūrą nustatyta anksčiau pagal byloje esančius įrodymus bei šalių ir liudytojų parodymus. Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovė nuolat jai pranešdavo apie A. P. sveikatos būklę, jos dažnai kalbėdavo telefonu. Pareiga pranešti tretiesiems asmenims apie rentos gavėjos sveikatos būklę taip pat nebuvo įtraukta į sutarties sąlygas, todėl ieškovės teiginys, kad atsakovė tokiais savo veiksmais suklaidino mirusiąją, laikytinas nepagrįstu.

40Remiantis byloje pateiktais duomenimis, teismas sprendžia, kad tikrasis A. P. ketinimas buvo sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sandorį tam, kad jai būtų teikiama nuolatinė priežiūra už tai perleidžiant turimą nekilnojamąjį turtą. Šią išvadą patvirtina ir ( - ) Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kurios sąlygos nurodo, jog rentos gavėjos sutarties sudarymo tikslas ir valios išraiška – jos asmeninių materialių ir nematerialių poreikių tenkinimas. Ieškovės močiutės sudaryto sandorio, jos valios išraiškos priežastis buvo nuolatinės priežiūros poreikis, jos buitiniai poreikiai. Taip pat pažymėtina, kad sudarant Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kaip nurodė notarė, A. P. buvo išaiškinta CK 6.464 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė, ji suvokė tikrąją sandorio ir atskirų jos sąlygų esmę, sugebėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, suprato sandorio esmę ir jo pasekmes. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė savo įsipareigojimus pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį būtų vykdžiusi netinkamai arba už atliktą priežiūrą gaudavusi atlygį, todėl būtų buvę pažeisti rentos gavėjos teisėti lūkesčiai ir interesai ir ji būtų išreiškusi pageidavimą nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Nagrinėjamu atveju įsipareigojimai pagal Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį buvo vykdomi konkrečiam sutartyje nurodytam asmeniui ir yra įvykdyti, prievolė išlaikyti asmenį iki gyvos galvos baigėsi po išlaikymo gavėjos mirties. Ieškovė neįrodė, kokiais konkrečiais tyčiniais veiksmais pasireiškė atsakovės apgaulė ir jokių atsakovės tyčinių veiksmų neįrodė.

41Ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes turi įrodyti ieškovė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, todėl jos reikalavimas negali būti tenkinamas. Teismas sprendžia, jog sutarties sudarymo metu A. P. buvo veiksni, suprato sutarties reikšmę ir jos turinį, sandoris nebuvo sudarytas dėl suklydimo ar apgaulės, todėl Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ir ją panaikinti nėra teisinio pagrindo.

42Dėl piktnaudžiavimo procesu

43Atsakovė prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Savo prašymą atsakovė grindžia tuo, jog ieškovė, neatsižvelgdama į velionės valią, pateikdama ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos nutraukimo ar nuginčijimo bei neturėdama tam teisės, iš esmės piktnaudžiauja subjektine teise, todėl turėtų būti taikytinas CPK 95 straipsnis ir ieškovei skirtina bauda, 50 proc. šios sumokant atsakovei.

44Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui jo patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

45Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Be to, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.)

46Pagal kasacinio teismo praktiką vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, gali būti pripažįstama neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, pažymėtina, kad esminę reikšmę turi šalies kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo; tai teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti kreipimąsi dėl pažeistų teisių gynimo, jeigu šalies teisinis statusas ir kitos aplinkybės rodytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė kreipdamasi į teismą buvo įsitikinusi, jog jos teisė yra pažeista, teikė teismui įrodymus ir tai pagrindžiančius dokumentus, kvietė liudytojus, be to, ieškovę atstovavo advokatas, ieškovė siekė ginčą baigti taikiai. Todėl laikyti, kad ieškovė pateikdama ieškinį piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo. Aplinkybė, kad ieškovės ieškinys yra atmestas, nesudaro pagrindo kitaip vertinti jos procesinio elgesio CPK 95 straipsnio prasme.

47Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą.

49Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės R. Č. ieškinys atmestinas, iš ieškovės atsakovei Z. T. priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos: 403,00 eurus už advokato padėjėjos pagalbą ir 5,60 Eur pašto išlaidų bei 18,00 eurų pašto išlaidos valstybei (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis).

50Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais,

Nutarė

51Ieškovės R. Č. ieškinį dėl sutarties nutraukimo/pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atmesti.

52Priteisti iš ieškovės R. Č., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), atsakovei Z. T., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), 408,60 eurų (keturis šimtus aštuonis eurus 60 centų) bylinėjimosi išlaidų.

53Priteisti iš ieškovės R. Č., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), 18,00 Eur (aštuoniolika eurų 00 centų) pašto išlaidas valstybės naudai, informuojant ieškovę, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 ir LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, mokėjimo dokumente nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą 5660.

54Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovė R. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama ( - ) sudarytą... 5. Ieškovė R. Č. teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.... 6. Atsakovė Z. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės R.... 7. Atsakovė Z. T. teismo posėdyje nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti.... 8. Trečiasis asmuo G. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog... 9. Trečiasis asmuo G. J. teismo posėdžio metu palaikė ieškovės R. Č.... 10. Trečiasis asmuo Ukmergės rajono 3-ojo notaro biuro notarė V. M. pateikė... 11. Trečiasis asmuo notarė V. M. teismo posėdyje nurodė, jog bendraujant su A.... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovės močiutė A. P. ir... 14. Remiantis Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro ( - ) išduotu... 15. Dėl ieškovės teisės reikšti reikalavimą dėl išlaikymo iki gyvos galvos... 16. Ieškovė teigia, kad po močiutės A. P. mirties ji, kaip jos teisių ir... 17. Pagal įstatyme įtvirtintą sąvokos apibrėžtį išlaikymo iki gyvos galvos... 18. CK 6.464 straipsnyje įtvirtinti du skirtingi išlaikymo iki gyvos galvos... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje... 20. Ieškovė nurodydama, jog turi teisė reikšti ieškinį dėl sutarties... 21. Ieškovės advokatas mano, kad reiktų keisti teismų praktiką, teikė teismui... 22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog teisė... 23. Dėl suklydimo sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo... 24. Ieškovė, kaip mirusiosios A. P. įpėdinė, prašo ( - ) sudarytą Išlaikymo... 25. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl suklydimo sudarytą sandorį... 26. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai... 27. Sudarydama Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, rentos gavėja A. P. siekė... 28. Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, atsakovė įsipareigojo leisti... 29. Atsakovė, įgyvendindama savo pareigą išlaikyti A. P. iki gyvos galvos,... 30. Pagal Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, atsakovė įsipareigojo apmokėti... 31. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. A. P.... 32. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog A. P., sudarydama išlaikymo iki gyvos... 33. Iš bylos duomenų nustatyta, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis... 34. Teismas taip pat įvertina ir A. P. veiksmus po sutarties sudarymo. Minėtas... 35. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo konstatuoti,... 36. Dėl apgaulės sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo... 37. Ieškovė, kaip mirusiosios A. P. įpėdinė, prašo ( - ) sudarytą Išlaikymo... 38. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis... 39. Ieškovė nurodė, jog apgaulė pasireiškia tuo, jog atsakovė neketino... 40. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, teismas sprendžia, kad tikrasis A. P.... 41. Ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes turi įrodyti ieškovė (CPK 12... 42. Dėl piktnaudžiavimo procesu... 43. Atsakovė prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis... 44. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris... 45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95... 46. Pagal kasacinio teismo praktiką vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 48. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 49. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės R. Č. ieškinys atmestinas, iš... 50. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79... 51. Ieškovės R. Č. ieškinį dėl sutarties nutraukimo/pripažinimo... 52. Priteisti iš ieškovės R. Č., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), atsakovei Z.... 53. Priteisti iš ieškovės R. Č., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), 18,00 Eur... 54. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...