Byla 2-920/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. N. ir A. A. atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-633-278/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Prolana“ ieškinį atsakovams A. A. , V. Š. , R. D. , V. N. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas BUAB „Prolana“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. A. , V. Š. , R. D. , V. N. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir priteisti iš atsakovų solidariai 433 500 L. Nurodė, kad 2009 m. sausio 27 d. UAB „Prolana“ iškėlus bankroto bylą, administratorius nustatė, jog atsakovas A. A. , būdamas UAB „Prolana“ vadovu, 2008 m. vasario 15 d. su V. Š. ir R. D. sudarė vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Prolana“ įsigijo UAB „Robvita“ 51 paprastąją vardinę 100 Lt nominalios vertės akciją, už kurias sumokėjo 433 500 Lt. Ieškinio užtikrinimui BUAB „Prolana“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas 433 500 Lt sumai.

4Panevėžio apygardos teismas 2010 m. kovo 17 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino, areštavo 433 500 Lt sumai atsakovams V. Š. , R. D. , A. A. , V. N. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti disponuoti tretiesiems asmenims, o jų nesant ar esant nepakankamai išieškojimui užtikrinti, ir pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose, nustatant, kad atsakovams leidžiama areštuotas pinigines lėšas naudoti atsiskaitymui su ieškovu. Teismas nurodė, kad prašymas tenkintinas, kadangi pareikšto reikalavimo suma yra didelė, be to, ieškovas yra bankrutavusi įmonė, todėl teismui, patenkinus bendrovės reikalavimus, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas dėl ko užsitęstų įmonės likvidavimo procedūra, būtų pažeisti įmonės kreditorių interesai. Teismas pažymėjo, kad esant grėsmei, jog pranešimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą gali sutrukdyti jų taikymą, klausimas sprendžiamas apie tai neinformavus atsakovų (CPK 148 str. 1 d.).

5Atskiruoju skundu atsakovas V. N. prašo šią teismo nutartį panaikinti dalyje, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos jo turto atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

  1. V. N. nepagrįstai įtrauktas atsakovu šioje byloje, nes UAB ,,Prolana“ vadovas ir vienasmenis valdymo organas – direktorius A. A. , ką patvirtina bendrovės įstatai. Ginčijamą sandorį pasirašė būtent šis atsakovas.
  2. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių V. N. neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus ar ketinimus ieškovo atžvilgiu. Todėl teismas neįvertinęs V. N. vaidmens sudarant ginčijamą sandorį, nepagrįstai apribojo šio asmens teises laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu.

6Atskiruoju skundu atsakovas A. A. prašo panaikinti minėtą teismo nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo A. A. . Atskirajam skundui pagrįsti apeliantas nurodo, kad šioje byloje jis negali būti atsakovu, nes iš apelianto nėra reikalaujama žalos atlyginimo, reikalaujama tik pripažinti sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją.

7Atsiliepimus į atskiruosius skundus ieškovas BUAB ,,Prolana“ prašo jų netenkinti, nurodo, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimą, nevertina pateiktų įrodymų, nepasisako dėl atsakovų tinkamumo.

8Atsakovas V. N. atsiliepimu į atsakovo A. A. atskirąjį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad A. A. , sudarydamas ginčijamą sandorį su V. Š. ir R. D. , žymiai pablogino ieškovo finansinę padėtį.

9Atskirieji skundai netenkintini.

10Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sudaro pagrįstos prielaidos, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-307/2008, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007, 2007 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-717/2007, ir kt.). Tačiau, kai yra įrodymų, jog reikalavimų suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, tai yra, kai atsakovas (skolininkas) paneigia objektyvios grėsmės (pvz., dėl didelės reikalavimų sumos) būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėtina, kad atsakovai (tame tarpe ir apeliantai) nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui tokių duomenų nepateikė (CPK 178 str.), tačiau nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo suma atsakovams - 510 000 Lt, tokia pinigų suma fiziniams asmenims laikytina didele, o tai gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog yra pagrindas objektyvaus pobūdžio prielaidoms, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui (CPK 185 str.).

11Teisėjų kolegija nesvarsto atskirojo skundo argumentų dėl ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tame tarpe ir dėl atsakovų procesinės padėties, kurie gali būti nagrinėjami iš esmės nagrinėjant bylą (CPK 320 str., 338 str.).

12Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirųjų skundų argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirieji skundai yra nepagrįsti ir netenkinami, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

14Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai