Byla 2S-1217-259/2011
Dėl priverstinio skolos išieškojimo

1Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų V. B. ir K. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-7521-285/2011, kuria patenkintas pareiškėjo (kreditoriaus) „Swedbank“, AB pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo ir

Nustatė

2Kauno miesto apylinkės teismas 2011-03-24 nutartimi (b.l.22-23) Nutarė 1) areštuoti V. B. ir K. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,1050 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), gyvenamąjį namą, 249,54 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (kanal. šulinys – 3 vnt.), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Kaunas, įkeistą 2006-05-18 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas ( - ), užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui „Swedbank“, AB; 2) įspėti skolininkus ir įkeisto turto savininkus V. B. ir K. B., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių; 3) uždrausti įkeisto turto savininkams perleisti šį turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, reikalauti padalyti šį turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto; 4) pavesti Centrinės hipotekos įstaigos filialui hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo, vadovaujantis šia nutartimi, padaryti žymą apie įkeisto turto areštą Hipotekos registro duomenų bazėje; 5) pranešti apie turto areštą Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui.

3Teismas nustatė, jog 2006-05-18 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas ( - ) (b.l.13-14), V. B. ir K. B., užtikrindami 260 658 Eur paskolos, suteiktos jiems pagal 2006-05-16 kredito sutartį Nr. 06-032837-FA (b.l.6-12), grąžinimą kreditoriui „Swedbank“, AB (buv. AB bankas „Hansabankas“), įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,1050 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), gyvenamąjį namą, 249,54 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (kanal. šulinys – 3 vnt.), unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Kaune. Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 1 310 000 Lt. Teismas nustatė, jog skolininkai V. B. ir K. B. tinkamai bei laiku prievolės kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2006-05-16 kredito sutartį Nr. 06-032837-FA nevykdė, todėl kreditorius nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo. Kreditorius prašo priverstinai išieškoti 244 181,57 Eur, iš jų: 241 405,79 Eur negrąžintos paskolos, 2 476,50 Eur nesumokėtų palūkanų, 168,85 Eur delspinigių už laiku negrąžintą paskolą, 130,43 Eur delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, taip pat 135 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog įkeistas turtas areštuotinas, įspėjant skolininkus ir įkeisto turto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.

4Atskiruoju skundu (b.l.35-38) suinteresuoti asmenys V. B. ir K. B. su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti, dėl šių motyvų:

51) priteistini delspinigiai yra akivaizdžiai per dideli (baudinės netesybos). LR CK 6.73 str. 1 d. įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis teismų praktikoje aiškinamas kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų (LAT 2003-11-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1070/2003; LAT 2005-09-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-400/2005; LAT 2005-10-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-378/2005; LAT 2007-10-12 nutartis civ. byloje Nr.3K-7-304/2007). Šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyvių teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį. Nepaisant to, teismas priteisė iš skolininkų kreditoriui baudines netesybas, kadangi Kredito sutartyje įtvirtintas 0,08 proc. dydis yra ne kompensacinio, o baudžiamojo pobūdžio. Tokiu būdu teismas nepagrįstai netaikė LR CK 1.5 str., 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nuostatų, neatsižvelgė į imperatyvias teisės normas, viešosios tvarkos reikalavimus, neleidžiančius stipresniajai sutarties šaliai (kreditoriui) sutartimi nustatyti baudinių netesybų bei nepagrįstai pasipelnyti. Netesybų tikslas - kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Tačiau netesybos (delspinigiai) negali leisti kreditoriui piktnaudžiauti savo teisėmis ir nepagrįstai praturtėti kitos, t. y. silpnesnės šalies, sąskaita (LAT 2007-03-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-85/2007), todėl LR CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta teismo teisė sumažinti netesybas, jei jos yra aiškiai per didelės. Skolininkų ir kreditoriaus pasirašytoje Kreditavimo sutartyje įtvirtintas 0,08 proc. delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis (0,08 proc. dydžio delspinigiai atitinka 29 proc. dydžio metines palūkanas, t. y. daugiau nei 5 kartus viršija LR CK 6.210 str. 1 d. įtvirtintą 5 proc. dydžio palūkanų normą). Atsižvelgiant į tai, jog kredito gavėjais pagal Kredito sutartį buvo fiziniai asmenys, taip pat į tai, jog nėra nustatyti didesni kreditoriaus nuostoliai, vadovaujantis LR CK 6.210 str., 6.261 str., minimalius kreditoriaus nuostolius pilnai atlygina 0,02 proc. dydžio delspinigiai. Sumažinus delspinigius iki nurodyto dydžio, jie netaptų mažesni už nuostolius, kreditoriaus patirtus dėl prievolės pagal Kredito sutartį netinkamo įvykdymo;

62) priimdamas skundžiamą nutartį, teismas delspinigių dydžio pagrįstumo klausimo nesprendė, kreditoriaus pateiktų aplinkybių pagrįstumo net preliminariai nevertino. LR CPK 558 str. nuostatų taikymas, neatsižvelgiant net į preliminarų kreditoriaus pateikiamų aplinkybių ir jų pagrįstumo vertinimą, yra ydingas ir neturėtų būti galimas teisinėje valstybėje. LR Konstitucinis Teismas 2006-03-26 nutarime konstatavo, kad „baigiamieji teismo aktai turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims, o jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas)“. Tai reiškia, jog teismas, priimdamas teismo aktą, privalo ne tik surašyti jį aiškiai ir nedviprasmiškai, bet ir išnagrinėti visus pateiktus įrodymus bei pateikti savo motyvus, kodėl jis sutinka arba nesutinka su šalių argumentais. LR Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime išaiškino, jog „konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas baigiamasis teismo aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais); argumentavimas turi būti racionalus; iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad baigiamajame teismo akte negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo baigiamojo teismo akto priėmimui; baigiamieji teismo aktai turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims“. Teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, nesilaikė aukščiau nurodytų imperatyvų, todėl skundžiama nutartis laikytina neatitinkančia jai keliamų reikalavimų, kas ją daro neteisėta.

73) skolininkams nežinant, kokiu teisiniu pagrindu ir kaip buvo apskaičiuoti (už kokį laikotarpį, nuo kokios sumos ir kt.) delspinigiai, yra užkertama galimybė ginti savo, kaip skolininkų teises. LR CPK 5 str. nustato aiškią ir neginčijamą teisę kiekvienam asmeniui kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas. Nesant teismo motyvų dėl kreditoriaus prašomų priverstinai išieškoti delspinigių, skolininkai neturi galimybės kreiptis į teismą su motyvuotu ieškiniu prieš kreditorių, jei paaiškėtų, jog jis netesėtai reikalauja išieškoti iš skolininkų delspinigių sumas. Skolininkai neturi galimybės nustatyti, ar kreditorius paskaičiavo delspinigius nepažeisdamas LR CK įtvirtintų senaties terminus reglamentuojančių teisės normų (LR CK 1.125 str. 5 d.). Nėra galimybės net prašyti taikyti senatį, jei senaties terminai buvo pažeisti;

84) vien ta aplinkybė, jog LAT praktikoje pripažįstama, kad ginčas dėl įsiskolinimo, užtikrinto hipoteka, dydžio nagrinėtinas LR CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka, neturėtų būti aiškinama ir vertinama taip, jog priverstinio skolos išieškojimo procedūrą vykdančiam hipotekos teismui neprivalu vadovautis atskirajame skunde skolininkų nurodytais civilinės teisės principais ir normomis. Hipotekos teismas yra atsakingas už tinkamą materialinės teisės normų taikymą, todėl ginčijamos skolos išieškojimas, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus, kai kreditorius vienašališkai pateikia skolos dydį patvirtinančius įrodymus, negali būti vertinamas kaip tinkamas materialinės teisės normų bei visuotinai pripažįstamo audiatur et altera pars principo taikymas. LR Konstitucinio Teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, nustatydamas asmens teises ir pareigas, nurodytų aiškius ir įtikinamus priimamo sprendimo motyvus (LR Konstitucinio Teismo 1997-10-01 nutarimas). Teismas, priimdamas sprendimą ir pasiremdamas tik kreditoriaus nurodytomis aplinkybėmis, neatsižvelgęs į skolininkų interesus (šiuo atveju į nepagrįstai didelį delspinigių dydį), objektyviai negali priimti teisingo, teisėto ir pagrįsto sprendimo.

9Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.44-45) pareiškėjas (kreditorius) „Swedbank“, AB su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog skundo argumentai, kad už tinkamą prievolės neįvykdymą skaičiuojami delspinigiai yra aiškiai per didelės netesybos, prieštarauja LAT formuojamai praktikai ir yra baudinės netesybos, todėl turėtų būti sumažinti, yra nepagrįsti. Dėl delspinigių dydžio šalys susitarė sudarytoje kredito sutartyje. Šioje sutartyje delspinigių dydis nurodytas aiškiai, jis nekito nuo pat pradinės kredito sutarties sudarymo, todėl skolininkų pretenzijos dėl netesybų dydžio tuo metu, kai patys skolininkai pažeidinėja prievoles, turėtų būti vertinamos kaip atsakomybės vengimas bei piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pagal LAT praktiką netesybos ne visada turi būti mažinamos netgi iki nuostolių dydžio, nes taip būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (LAT 2007-10-12 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-304/2007). Sutartyse nustatytas delspinigių dydis yra įprastas būsto paskolų santykiuose ir neprieštarauja LAT formuojamai praktikai. Netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos negali būti tokios, kad taptų mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės nevykdymo. LAT 2007-11-19 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-503/2007 pasisakė, jog netgi 0,125 proc. delspinigių dydis yra teisingas ir sąžiningas. Skolos dydį patvirtina ir kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikta išsami skolos paskaičiavimo skaičiuoklė (b.l.46-49).

10Atskirasis skundas atmestinas.

11Hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Hipoteka, kaip vienas iš prievolių užtikrinimo būdų, užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą (LR CK 4.174 str. 1 d.).

12Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad 2006-05-18 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas ( - ) (b.l.13-14), V. B. ir K. B., užtikrindami 260 658 Eur paskolos, suteiktos jiems pagal 2006-05-16 kredito sutartį Nr. 06-032837-FA (b.l.6-12), grąžinimą kreditoriui „Swedbank“, AB (buv. AB bankas „Hansabankas“), įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,1050 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), gyvenamąjį namą, 249,54 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (kanal. šulinys – 3 vnt.), unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Kaune. Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 1 310 000 Lt.

13Byloje nustatyta, jog skolininkai V. B. ir K. B. tinkamai bei laiku prievolės kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2006-05-16 kredito sutartį Nr. 06-032837-FA nevykdė, todėl kreditorius nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo.

14Kreditoriaus pareiškimu Kauno miesto apylinkės teismas 2011-03-24 nutartimi (b.l.22-23) Nutarė 1) areštuoti V. B. ir K. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,1050 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), gyvenamąjį namą, 249,54 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (kanal. šulinys – 3 vnt.), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Kaunas, įkeistą 2006-05-18 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas ( - ), užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui „Swedbank“, AB; 2) įspėti skolininkus ir įkeisto turto savininkus V. B. ir K. B., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių; 3) uždrausti įkeisto turto savininkams perleisti šį turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, reikalauti padalyti šį turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto; 4) pavesti Centrinės hipotekos įstaigos filialui hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo, vadovaujantis šia nutartimi, padaryti žymą apie įkeisto turto areštą Hipotekos registro duomenų bazėje; 5) pranešti apie turto areštą Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui.

15Atskiruoju skundu skolininkai skundžia 2011-03-24 nutartį, skundo motyvuose nurodo tas aplinkybes, jog priteistini delspinigiai yra akivaizdžiai per dideli, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas delspinigių dydžio pagrįstumo klausimo nesprendė, kreditoriaus pateiktų aplinkybių pagrįstumo net preliminariai nevertino, skolininkams nežinant, kokiu teisiniu pagrindu ir kaip buvo apskaičiuoti (už kokį laikotarpį, nuo kokios sumos ir kt.) delspinigiai, yra užkertama galimybė ginti savo, kaip skolininkų teises, teismas, nustatydamas asmens teises ir pareigas, nevykdė pareigos nurodyti aiškius ir įtikinamus priimamo sprendimo motyvus.

16Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo visos sąlygos kreditoriui kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo į teismą, nes skolininkų skolinis įsipareigojimas buvo apsaugotas įkeitimu, kreditorius pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodė visus būtinus nurodyti duomenis, todėl hipotekos teisėjas pagrįstai ir teisėtai priėmė LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatytą nutartį. Įstatymų leidėjas nenustato hipotekos teisėjui teisės ar pareigos informuoti skolininką apie kreditoriaus prašymą priverstinai išieškoti skolą, klausti skolininko apie jo turtinę padėtį, skolininko norą vykdyti prievolę, kadangi hipotekos teisėjas nesprendžia tarp skolininko ir kreditoriaus kylančių ginčų. Vadovaujantis šiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis byloje, darytina išvada, kad skolininkų atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti ir pripažintini nesudarančiais pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, dėl ko apeliacine tvarka skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

17Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atskirojo skundo motyvus, jog už tinkamą prievolės neįvykdymą skaičiuojami skolininkams delspinigiai yra aiškiai per didelės netesybos, o tai prieštarauja apeliantų manymu LAT formuojamai praktikai ir yra baudinės netesybos, todėl turėtų būti sumažinti. Teisėjų kolegija įvertina tą faktinę aplinkybė, jog dėl delspinigių dydžio šalys susitarė sudarytoje kredito sutartyje. Šioje sutartyje delspinigių dydis nurodytas šalių valia, jis nekito nuo pat pradinės kredito sutarties sudarymo, todėl skolininkų pretenzijos dėl netesybų dydžio tuo metu, kai patys skolininkai pažeidė prievolę tinkamai vykdyti kredito sutartį, vertinamos kaip atsakomybės vengimas bei piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pagal LAT praktiką netesybos ne visada turi būti mažinamos netgi iki nuostolių dydžio, nes taip būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (LAT 2007-10-12 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-304/2007). Sutartyse nustatytas delspinigių dydis yra įprastas būsto paskolų santykiuose ir neprieštarauja LAT formuojamai praktikai. Netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos negali būti tokios, kad taptų mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės nevykdymo. LAT 2007-11-19 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-503/2007 pasisakė, jog netgi 0,125 proc. delspinigių dydis yra teisingas ir sąžiningas. Skolos dydį patvirtina ir kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikta išsami skolos paskaičiavimo skaičiuoklė (b.l.46-49).

18Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra įtvirtinta, kad tik bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymai dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimai dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) yra nagrinėjamos CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra.

19Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

21atskirąjį skundą atmesti.

22Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-24 nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-03-24 nutartimi (b.l.22-23) Nutarė 1)... 3. Teismas nustatė, jog 2006-05-18 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas ( - )... 4. Atskiruoju skundu (b.l.35-38) suinteresuoti asmenys V. B. ir K. B. su teismo... 5. 1) priteistini delspinigiai yra akivaizdžiai per dideli (baudinės netesybos).... 6. 2) priimdamas skundžiamą nutartį, teismas delspinigių dydžio pagrįstumo... 7. 3) skolininkams nežinant, kokiu teisiniu pagrindu ir kaip buvo apskaičiuoti... 8. 4) vien ta aplinkybė, jog LAT praktikoje pripažįstama, kad ginčas dėl... 9. Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.44-45) pareiškėjas (kreditorius)... 10. Atskirasis skundas atmestinas.... 11. Hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo... 12. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad 2006-05-18 hipotekos... 13. Byloje nustatyta, jog skolininkai V. B. ir K. B. tinkamai bei laiku prievolės... 14. Kreditoriaus pareiškimu Kauno miesto apylinkės teismas 2011-03-24 nutartimi... 15. Atskiruoju skundu skolininkai skundžia 2011-03-24 nutartį, skundo motyvuose... 16. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo visos sąlygos... 17. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atskirojo skundo motyvus, jog už... 18. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje... 19. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 21. atskirąjį skundą atmesti.... 22. Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-24 nutartį palikti nepakeistą....