Byla 2A-519-112/2015
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Raimondos Andrulienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. Š. bei atsakovų I. P. ir V. P. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovams V. P. ir I. P., tretiesiems asmenims P. P. ir A. S. dėl žalos atlyginimo ir pagal trečiojo asmens P. P. savarankišką reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovės R. Š. atstovas V. Rutavičius palaiko ieškinį ir prašo priteisti iš atsakovų V. P. ir I. P. solidariai 1950 Lt žalos atlyginimo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad trečiasis asmuo P. P. yra kaltas dėl autoįvykio, kurio metu apgadinta ieškovei R. Š. priklausanti transporto priemonė. Trečiojo asmens P. P. kaltė patvirtinta nutarimu dėl administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo, nes autoįvykio kaltininkas trečiasis asmuo P. P. dėl amžiaus negalėjo būti administracinio teisės pažeidimo subjektu. Mano, kad trečiojo asmens P. P. kaltė aiški ir nenuginčyta, todėl jis turi pareigą atlyginti ieškovės R. Š. turtui padarytą žalą. Trečiajam asmeniui P. P. neturint turto ir pajamų žalos atlyginimo pareiga tenka trečiojo asmens P. P. atstovams pagal įstatymą – atsakovams V. P. ir I. P..

4Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jie neturi pareigos atlyginti žalą ieškovei. Teigė, kad atsakovu turėjo būti P. P.. Prašė tenkinti savarankiškus trečiojo asmens P. P. reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš trečiojo asmens A. S..

5Palangos miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovų V. P. ir I. P. solidariai 1950 Lt žalos atlyginimo, 72 Lt žyminio mokesčio, 1400 Lt atstovavimo išlaidų ir 20 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. Š.. Trečiojo asmens P. P. savarankišką reikalavimą atmetė. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo P. P., pagal administracinėje byloje surinktus objektyvius duomenis, yra kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo. Sugadinto automobilio vairuotojos trečiojo asmens A. S. veiksmuose pažeidimų nenustatyta. Tačiau administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 str. 4 d. nepradėta, nes autoįvykio kaltininkas trečiasis asmuo P. P. eismo įvykio metu nebuvo 16 metų amžiaus. Minėtas nutarimas nebuvo apskųstas. Teismas, įvertinęs tai, kad trečiajam asmeniui P. P. yra suėję 16 metų, tai, kad jis neturi pajamų, konstatavo, kad už padarytą žalą turi atsakyti jo atstovai pagal įstatymą, ir, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių atsakovai būtų atleisti nuo civilinės atsakomybės, iš jų priteisė žalos atlyginimą. Žalos dydis, anot teismo, yra pagrįstas ir teisingas. Remdamasis tais pačiais argumentais, teismas atmetė trečiojo asmens savarankišką reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš trečiojo asmens A. S.. Teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes dalis bylinėjimosi išlaidų nėra detaliai apskaičiuotos, t. y. ne visiškai pagrįstos.

6Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-12-04 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir papildomai solidariai iš atsakovų priteisti ieškovės naudai 1000 Lt atstovavimo išlaidų bei 3553,45 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra pateikti duomenys, patvirtinantys patirtas išlaidas. Byloje yra pateikta vertinimo ataskaita, už kurios sudarymą sumokėjo 350 Lt (b. l. 30–31). Iki ieškinio pateikimo atsakovams buvo siųstas pasiūlymas geruoju atlyginti žalą, pašto išlaidos sudaro 3,45 Lt (b. l. 32) Kadangi šios išlaidos buvo neišvengiamos, todėl teismas jų nepagrįstai nepriteisė. Nesutinka su teismu, jog atstovavimo išlaidos pagrįstos ne visos, be to, nesutinka su teismu, kad jos dubliuojasi. Detalus apskaičiavimas pagal 2014-03-25 (200 Lt) ir 2014-09-02 (1500 Lt) kvitus yra surašytas 2014-09-23 ir pateiktas byloje (b. l. 11). Likusi suma sumokėta išrašant 2014-09-02 kvitą (1500 Lt). Taip pat pateikti įrodymai dėl turėtų papildomų atstovavimo išlaidų.

7Atsakovai atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, kad procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų priteisimą, pažeidimas neturi esminės reikšmės bylos išsprendimo teisingumui, kadangi net ir ištaisius šią procesinę klaidą, skundžiamas teismo sprendimas liktų neteisėtas ir nepagrįstas iš esmės, nes apeliacinės instancijos teismui pripažinus sprendimą neteisėtu, ieškovės keliamas klausimas netenka prasmės.

8Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo

92014-12-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o trečiojo asmens P. P. reikalavimus grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti apeliantams turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

  1. Teigia, jog teismas neužtikrino tinkamo teisminio proceso. Nurodo, kad ieškovė netinkami nurodė šalis, o teismas nepasiūlė nurodyti tinkamus atsakovus, kuriems pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį atsiranda civilinė atsakomybė. Be to, teismas nebuvo nuoseklus. Parengiamajame teismo posėdyje iškėlė klausimą dėl tinkamų atsakovų, bet vėliau šio klausimo nesprendė, nereagavo į atsakovų nurodytus argumentus. Pasak apeliantų, tinkamo proceso neužtikrinimas sąlygojo netinkamą CK 6.276 straipsnio aiškinimą ir taikymą. Vadovaudamiesi CK 6.276 straipsnio 3 dalimi, mano, kad teismas privalėjo nurodyti, kad sprendimo vykdymas atsakovams galioja iki P. P. pilnametystės.
  2. Teigia, kad teismas pažeidė ir procesinės teisės normas – nepilnamečio civilinės atsakomybės klausimą byloje sprendė nesant nepilnamečiui byloje atsakovu. Nesant jokio teisinio pagrindo, teismas nustatinėjo trečiojo asmens P. P. kaltę kaip civilinės atsakomybės sąlygą, nors jis byloje nebuvo patrauktas atsakovu. Nurodo, kad teismas pažeidė ir CPK 178 straipsnį, nes trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankišką reikalavimą, suvaržė procesinę teisę laisvai teikti įrodymus – atmetė prašymą skirti ekspertizę. Nepagrįstai administracinės bylos duomenis pripažino prejudiciniais faktais, todėl buvo pažeista CPK 182 straipsnio 2 dalis. Taip pat teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, visiškai netyrė ir nepasisakė dėl trečiojo asmens pateiktų įrodymų, patvirtinančių trečiojo asmens A. S. kaltę dėl eismo įvykio, – eismo įvykio schemos. Apeliantas taip pat mano, kad teismas pažeidė ir CPK 270 straipsnį, sprendime nepasisakė dėl atsakovų ir trečiojo asmens, teikusio savarankiškus reikalavimus, argumentų.

10Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti jų apeliacinį skundą ir tenkinti ieškovės apeliacinį skundą – pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų. Prašo solidariai iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nesutinka su atsakovais, kad teismas neužtikrino tinkamo proceso. Priešingai, teismas siūlė keisti šalis, tračiau tai yra ieškovo prerogatyva, todėl šalys nebuvo keistos. Teismas taip pat neprivalėjo sprendime nurodyti, kad atsakovų prievolė yra iki P. P. pilnametystės, nes skolininkai gali būti pakeičiami ir vykdymo procese. Nesutinka ir su tuo, jog teismas nepagrįstai nustatinėjo nepilnamečio kaltę, nors jis nebuvo byloje atsakovu, ir teigia, kad nustatant nepilnamečio atstovų pagal įstatymą atsakomybę, pirmiausia turi būti nustatoma paties nepilnamečio kaltė. Dėl rėmimosi administracinės teisenos byloje priimtu nutarimu teigia, kad negalima nuvertinti kitų organų priimtų galutinių sprendimų, nes ir jie pagal savo kompetenciją vykdo teisingumą, o teismas vėliau šiuos sprendimus patikrina, jei buvo apskųsti. Nagrinėjamu atveju nutarimas, kuriuo trečiasis asmuo P. P. pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, nebuvo apskųstas. Jeigu nutarimas neturi prejudicinės galios, tuomet šis dokumentas turi oficialaus rašytinio dokumento įrodomąją galią. Dėl trečiojo asmens savarankiško reikalavimo nurodė, kad įrodinėdamas neturtinę žalą, įrodinėjo, kad dėl eismo įvykio kalta A. S., t. y. įrodinėjo savo nekaltumą, todėl privalėjo teikti visus tai patvirtinančius įrodymus. Be to, pažymėjo, kad savarankiškas reikalavimas pareikštas ne tam asmeniui. Turėjo būti reiškiamas draudimo kompanijai AAS „Gjensidige Baltic“.

11Atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.

12Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

13Dėl teismo vaidmens sprendžiant tinkamos – turinčios atsakyti pagal ieškinį – šalies nustatymo klausimą

14Byloje ginčas iš esmės yra dėl to, kad teismas nepagrįstai tenkino ieškinį vien dėl atsakovų, kurie yra nepilnamečio vaiko atstovai pagal įstatymą, nes jie už nepilnamečio žalą atsako tik esant nepilnamečio civilinės atsakomybės pagrindams. Pasak atsakovų, CK 6.276 straipsnis nenumato savarankiškos tėvų atsakomybės, todėl atsakovu turėjo būti patrauktas ir nepilnametis. Jo atsakovu nepatraukus, ieškinys turėjo būti atmestas. Ieškovė mano, kad nustatant atstovų pagal įstatymą atsakomybę, pirma nustatoma paties nepilnamečio atsakomybė, kurios nustatymo nelemia jo procesinė padėtis.

15Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2013-06-18 autoįvykio metu apgadinta ieškovei R. Š. priklausanti transporto priemonė „Kia Shuma“, valst. Nr. ( - ) kurią autoįvykio metu vairavo trečiasis asmuo A. S.. 2014 m. sausio 16 d. nutarimu dėl administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 131 str. 4 d. nepradėta, nes autoįvykio kaltininkas trečiasis asmuo P. P. eismo įvykio metu nebuvo 16 metų amžiaus, todėl jam administracinė teisena negalėjo būti pradėta, nes autoįvykio kaltininkas trečiasis asmuo P. P. dėl amžiaus negalėjo būti administracinio teisės pažeidimo subjektu (b. l. 37). Kadangi eismo įvykio metu, kuomet atsirado žala, trečiajam asmeniui buvo 15 metų, todėl priteisiant žalos atlyginimą turėtų būti taikomos CK 6.276 straipsnio nuostatos.

16Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios konstitucinės nuostatos inter alia kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikams. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami atskiruose įstatymuose, visų pirma CK. Vienas tokių atvejų – tėvų subsidiarioji atsakomybė už jų nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus vaiko padarytą žalą. Pagal CK 6.276 straipsnio 1 ir 2 dalis tokio amžiaus nepilnametis už savo padarytą žalą atsako tiesiogiai. Tais atvejais, kai jis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Byloje atsakovais patraukti nepilnamečio vaiko atstovai pagal įstatymą – tėvai. Pats eismo įvykyje dalyvavęs nepilnametis byloje patrauktas trečiuoju asmeniu. Sprendimu ieškinys tenkintas tik dėl atsakovų – I. P. ir V. P., kurie pagal CK 6.276 straipsnio nuostatas turėtų būti tik subsidiarieji atsakovai.

17Civilinio proceso tikslai apibrėžti CPK 2 straipsnyje. Teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, taip pat turi atitinkamas teises ir pareigas, nukreiptas į civilinio proceso tikslų įgyvendinimą. Taikant civilinio proceso nuostatas, teismo priedermė – dalyvauti, suprantama, nepažeidžiant konstitucinio teismo nešališkumo principo, sprendžiant tinkamos – turinčios atsakyti pagal ieškinį – šalies nustatymo klausimą. Tokia teismo pareiga atsiranda jau pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, ji išlieka ir bylos nagrinėjimo teisme stadijoje.

18Pirmosios instancijos teismas neturi apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių aiškinimu, o vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 45 straipsniu, 230 straipsnio 1 dalimi, 243 straipsniu, privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v. Ž. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-100/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. daugiabučio namo savininkų bendrija ,,Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nordic investicija“ v. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-120/2009).

19Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. N. v. UAB „Lietuva Statoil“, bylos Nr. 3K-3-465/2006).

20Nustatyta, kad teismas 2014-09-24 parengiamojo teismo posėdžio metu siūlė ieškovei patikslinti šalis, nurodė, kad pagal CK 6.276 straipsnį nepilnametis už savo padarytą žalą atsako tiesiogiai. Tačiau teismas neišaiškino šalies nepakeitimo procesinių padarinių. Be to, teismas nesiekė atsakovo pakeisti savo iniciatyva, gavęs ieškovės sutikimą. Pažymėtina, kad tik tuo atveju, kuomet ieškovas bet kokiu atveju nesutinka keisti šalies, teismas nagrinėja bylą pagal pareikštus reikalavimus. Nustačius, kad teismas nesiekė savo iniciatyva bylos nagrinėjimo metu keisti atsakovo, darytina išvada, kad padarytas esminis procesinis pažeidimas, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir kuris negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme.

21Nagrinėjamu atveju, nors teismas ir nurodė, kad trečiasis asmuo P. P. turi byloje būti atsakovu, tačiau vadovaudamasis CK 6.276 straipsniu, ieškinį tenkino visiškai, vertino trečiojo asmens veiksmus. Tačiau nevertino civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ieškinyje patrauktiems atsakovams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtos teisės normos 2 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad nepilnamečio tėvai savo vaiko, kuriam yra nuo 14 iki 18 metų, padarytą žalą turi atlyginti tuo atveju, kai nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, t. y. tėvai yra subsidiarieji skolininkai. Subsidiarusis skolininkas atsako tik tuo atveju, kuomet pagrindinis skolininkas neatlygina žalos (CK 6.245 str. 5 d.).

22Dėl įrodymų vertinimo

23Atsakovai teigia, kad teismas netinkami vertino byloje surinktus įrodymus.

24Sutiktina su atsakovais, kad teismas nepagrįstai administracinės teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą vertino kaip prejudicinį faktą, kurio nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatą, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; kt.). Prejudicinių faktų taisyklės taikymas neturi būti išplėstas. Todėl šios taisyklės neturėtų būti taikomos administracinių institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtiems sprendimams ir nutarimams. Šie dokumentai vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Atsižvelgus į nurodytas nuostatas, teismas privalėjo nustatyti visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą ar nebuvimą, remdamasis visais byloje pateiktais įrodymais, tačiau to nepadarė ir nepagrįstai rėmėsi tik nutarimu, priimtu administracinės teisės pažeidimo byloje.

25Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovų nepilnametis sūnus, trečiasis asmuo P. P., neturi jokio turto ir negauna uždarbio, tačiau byloje šių aplinkybių nesiaiškino, neprašė pateikti duomenų apie turimą turtą, todėl nepagrįstai padarė tokią išvadą remdamasis tik ieškovės argumentais, o būtent pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį byloje, kur prašoma priteisti žalos atlyginimą iš nepilnamečio, kuriam yra nuo 14 iki 18 metų, tai privaloma tirti.

26Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nesiaiškino visų reikšmingų aplinkybių. Nustatyti proceso teisės pažeidimai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant iš naujo apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

27Nutarus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui, kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų išsamiau nepasisako. Taip pat dėl šios priežasties nėra pagrindo pasisakyti dėl ieškovės apeliacinio skundo, nes bylą išnagrinėjus iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.

28Esant nurodytoms aplinkybėms, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų tinkamai išspręsti proceso teisės klausimai, kuriais reglamentuojamas dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties nustatymas, bei ištirti visi byloje pateikti įrodymai (CPK 346 straipsnis 2, 3 dalys).

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

30Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovės R. Š. atstovas V. Rutavičius palaiko ieškinį ir prašo priteisti... 4. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jie neturi pareigos atlyginti... 5. Palangos miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš... 6. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo... 7. Atsakovai atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, kad procesinių... 8. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės... 9. 2014-12-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o... 10. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti jų... 11. Atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Ieškovės apeliacinis... 12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 13. Dėl teismo vaidmens sprendžiant tinkamos – turinčios atsakyti pagal... 14. Byloje ginčas iš esmės yra dėl to, kad teismas nepagrįstai tenkino... 15. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2013-06-18 autoįvykio metu apgadinta... 16. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad tėvų teisė ir pareiga –... 17. Civilinio proceso tikslai apibrėžti CPK 2 straipsnyje. Teismas, kaip... 18. Pirmosios instancijos teismas neturi apsiriboti vien gramatiniu CPK 45... 19. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą... 20. Nustatyta, kad teismas 2014-09-24 parengiamojo teismo posėdžio metu siūlė... 21. Nagrinėjamu atveju, nors teismas ir nurodė, kad trečiasis asmuo P. P. turi... 22. Dėl įrodymų vertinimo... 23. Atsakovai teigia, kad teismas netinkami vertino byloje surinktus įrodymus.... 24. Sutiktina su atsakovais, kad teismas nepagrįstai administracinės teisės... 25. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovų nepilnametis sūnus, trečiasis... 26. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios... 27. Nutarus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui, kiti atsakovų... 28. Esant nurodytoms aplinkybėms, byla perduodama pirmosios instancijos teismui... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330... 30. Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti...