Byla 2A-340-210/2013
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus, kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. G. ieškinį atsakovei Z. K., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai (toliau UAB DK) „PZU Lietuva“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė Z. G. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Z. K. 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 2 d. ir 2009 m. lapkričio 17 d. pasirašė atstovavimo sutartis su advokate Z. K.. Pagal šias sutartis atsakovė ieškovės vardu paruošė ieškinį civilinėje byloje dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo. Pažymėjo, kad 2010 m. gegužės 27 d. atsakovė Z. K. ieškovės vardu sudarė taikos sutartį. Teigė, kad, nors sudarytos taikos sutarties esminės sąlygos atitiko jos interesus, tačiau sutartyje nebuvo numatytos ieškovės teisės gauti piniginę kompensaciją, įgyvendinimo užtikrinimo priemonės ir nenustatytas terminas, per kurį turėjo būti sumokėti pinigai, o kita sutarties šalis gera valia teismo nutarties neįvykdė ir, siekdama išvengti priverstinio vykdymo, ėmėsi priemonių realizuoti priklausantį nekilnojamąjį turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Tvirtino, kad 21200 Lt skola šiuo metu išieškoma iš skolininko gaunamos senatvės pensijos. Ieškovės vertinimu, atsakovė nusižengė profesinės veiklos taisyklėms ir standartams, dėl to buvo neužtikrinti ieškovės interesai, neapsaugotos vertybės. Pasak ieškovės, ji patyrė neigiamus išgyvenimus, emocinę depresiją, šoką, liūdesį. Be to, ieškovės sūnui buvo sunku susitaikyti su tėvo mirtimi ir jis po dviejų savaičių mirė. Mano, kad, jei atsakovės sudaryta ir patvirtinta taikos sutartis būtų užtikrinusi ieškovės teisėtus interesus, tai šiandien ieškovė galbūt vis dar turėtų savo šeimą.

6Atsakovė Z. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2009 metais gegužės mėnesį ieškovė kreipėsi į kontorą dėl konsultacijos, susijusios su jos ir jos brolio V. B. turtu, paveldėtu po jų motinos mirties. Pažymėjo, kad suteikė ieškovei konsultaciją, paaiškino, jog, jeigu nepavyks ginčo su broliu išspręsti taikiai, reikės kreiptis į teismą. Pasiūlė ieškovei kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tačiau ieškovė prašė būti atstovaujama. Atkreipė dėmesį į tai, kad pati ieškovė pripažino, jog taikos sutartis atitiko jos interesus. Atsakovės manymu, ieškovė pati nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, kadangi laiku nepasirūpino teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, gavimu ir pateikimu antstoliams vykdyti. Pabrėžė, kad taikos sutarties sąlygas suderino su ieškove, ir rezultatas ginčo byloje buvo pasiektas – ieškovės vardu paruoštas ieškinys buvo teismo patenkintas visiškai. Pasak atsakovės, jokios turtinės žalos ieškovė nepatyrė, nes skolininkas po teismo nutarties įsiteisėjimo nuolat dalimis moka ieškovei priteistą kompensaciją.

7Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad taikos sutarties derybų metu šalys kartu su atstovais susitarė, jog atsakovas V. B. ieškovei sumokės 21200 Lt piniginę kompensaciją už jam atitenkančią ieškovės turto dalį, tačiau ieškovė tik 2010 m. birželio 9 d. (penktą dieną po teismo nutarties įsiteisėjimo) kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto jai išdavimo, nurodydama, kad atsakovas nesiruošia gera valia vykdyti taikos sutarties. Sprendė, kad ieškovei dar 2010 m. birželio 4 d. buvo žinoma, kad atsakovas nesiruošia vykdyti taikos sutartimi nustatytų sąlygų, todėl ji jau tuomet galėjo imtis procesinių priemonių, neleidžiančių atsakovui pabloginti savo turtinės padėties. Nurodė, kad ieškovė sužinojusi, kad skolininkas po taikos sutarties byloje sudarymo perleido jam priklausantį turtą tretiesiems asmenims, turėjo teisinę galimybę ginčyti skolininko sudarytus sandorius pagal CK 6.66 straipsnį ir prašyti taikyti restituciją. Tačiau šis ieškovės sprendimas tik dėl jos apsisprendimo liko neįgyvendintas. Konstatavo, kad atsakovė jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu tiek sudarant taikos sutartį, tiek po jos sudarymo, neatliko. Atkreipė dėmesį į tai, kad dėl ieškovės brolio V. B. veiksmų po taikos sutarties sudarymo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jį užbaigus baudžiamoji byla buvo perduota teismui. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė nenurodė jokių atsakovės kaltų veiksmų dėl jai padarytos neturtinės žalos vykdant pavedimo sutartį ir nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų, todėl teismas sprendė, kad nesant nė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, negalima ir atsakovės atsakomybė. Vertindamas ieškovės teiginius dėl piniginės kompensacijos neišmokėjimo įtakos jos vyro ir sūnaus gydymui, teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų, kad gydymo įstaigoje dirbantys gydytojai, kurie rūpinosi A. G. ir D. G. sveikatos priežiūra nuo 2010-05-27 iki 2011-01-29 (ar 2011-02-15), nesuteikė jiems kvalifikuotos ir kokybiškos medicininės pagalbos, eidami savo darbines pareigas elgėsi nerūpestingai, neatidžiai, aplaidžiai, laiku nediagnozavo sveikatos sutrikimų. Pasak teismo, ieškovei pakartotinai buvo nustatytas dalinis, o ne pirminis darbingumas. Pabrėžė, kad baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) ieškovė pareiškė 21760 Lt sumos civilinį ieškinį. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad dėl patirtų išgyvenimų ji susirgo, sutriko jos sveikata ar ji pati patyrė kitus nepatogumus. Sprendė, kad ieškovė, reikalaudama iš atsakovės atitinkamo elgesio tiek šalių derybų metu dėl taikos sutarties sudarymo, tiek bylos nagrinėjimo metu, ar po teismo nutarties įsiteisėjimo, turėjo galimybę išaiškinti atstovei galimus atsakovo V. B. elgesio motyvus. Be to, ieškovė nesiteikė atvykti į 2010 m. gegužės 27 d. teismo posėdį ir neteikė teismui prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, vėliau –

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

11Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimą, apeliantė (ieškovė) Z. G. prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai vertino Advokatų garbės teismo procesinį sprendimą ir netinkamai konstatavo atsakovės atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Apeliantė mano, kad atsakovė, atstovaudama jos interesams, sudarydama taikos sutartį neakcentavo svarbiausių aplinkybių, taip nusižengė profesinės veiklos taisyklėms bei standartams, neužtikrino jos interesų. Tvirtinama, kad jei apeliantė būtų gavusi visą teismo priteistą pinigų sumą iš karto, ji būtų galėjusi užkirsti kelią vyro ligai ir galbūt būtų išsaugojusi savo šeimą.

12Atsiliepdama į apeliacinį skundą, atsakovė Z. K. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino ne tik ieškovės argumentus bei ir atsakovės nesutikimo su ieškiniu motyvus, ištyrė gautus papildomus rašytinius rodymus, išklausė ir tinkamai įvertino liudytojų – advokatų V. L. ir Z. B. parodymus ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Nurodoma, kad apeliantė savo apeliaciniame skunde iš esmės atkartojo ieškinio teiginius, dėl kurių teismas jau pasisakė savo sprendime. Atsakovės vertinimu, teismas teisingai sprendime konstatavo, kad ieškovė, sužinojusi apie tai, jog brolis jai priklausantį turtą perleido tretiesiems asmenims, turėjo galimybę ginčyti minėto skolininko sudarytus sandorius pagal CK 6.66 straipsnį ir prašyti taikyti restituciją.

13Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiojo asmens vertinimu, teismas išsamiai išanalizavo bylos medžiagą, įsigilino į šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų pozicijas ir motyvus, priimdamas sprendimą, nepažeidė nei materialiųjų, nei procesinių teisės normų, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,

15teisiniai argumentai ir išvados

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

17Apeliantės (ieškovės) Z. G. apeliacinis skundas netenkintinas.

18Byloje ginčas kilo dėl advokatės veiksmais (neveikimu) – teikiant teisinės pagalbos paslaugas, padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantė teigė, kad jai buvo padaryta 50000 Lt neturtinė žala neteisėtais atsakovės (advokatės) veiksmais (neveikimu).

19Dėl įrodymų vertinimo

20Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės kelia klausimą tik dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo ir pažymi, jog kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

21Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

22Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes ir bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, todėl pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados.

23Dėl neturtinės žalos atlyginimo

24Apeliantė, prašydama priteisti iš atsakovės (advokatės) 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, savo prašymą grindė aplinkybėmis, kad atsakovė jos vardu sudarydama taikos sutartį, sutartyje nenumatė apeliantės teisės gauti piniginę kompensaciją įgyvendinimo užtikrinimo priemonių, savo sveikatos pokyčiais (nustatytu 30 proc. darbingumo lygiu), vyro sveikatos pablogėjimu ir neturėjimu galimybės apmokėti privačių klinikų paslaugas, nupirkti įvairius medikamentus, jos ir sūnaus patirtais dvasiniais išgyvenimais ir pan.

25Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.).

26Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tik asmens (nagrinėjamu atveju apeliantės) paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

27Kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantės teismui pateikta darbingumo lygio pažyma (1 tomas, 15 b. l.) parodo, kad buvo atliktas pakartotinis, o ne pirminis (pradinis) apeliantės darbingumo lygio vertinimas. Be to, apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei Šiaulių apygardos teismui nepateikė jokių įrodymų, kad po taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi (1 tomas, 78 b. l.), apeliantės, jos vyro ir sūnaus sveikatos būklė pablogėjo.

28Apeliantė taip pat nepateikė jokių duomenų apie tai, kad pinigų trūkumas ir 21 200 Lt piniginės kompensacijos pagal taikos sutartį iš skolininko negavimas turėjo įtakos jos vyro gydymo kokybei, duomenų, jog jam nebuvo užtikrintas tinkamas ir būtinas gydymo metodas, kad kokybiškos gydymo paslaugos galėjo būti suteiktos tik privačiose gydymo įstaigose ir į jas apeliantė kreipėsi, tačiau medicinines paslaugas buvo atsisakyta suteikti. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad apeliantės vyro mirtis turėjo įtakos jos sūnaus mirčiai. Šiuos teiginius kolegija laiko deklaratyviais ir sprendžia, jog negalima daryti išvados, kad dėl atsakovės nepakankamo atidumo teikiant apeliantei teisines paslaugas (sudarant taikos sutartį), apeliantė ar jos artimieji susirgo įvairiomis ligomis, apeliantė tapo iš dalies darbinga, vėliau prarado artimuosius.

29Aplinkybė, kad Lietuvos advokatūros garbės teismas 2011 m. kovo 17 d. sprendimu nutarė skirti atsakovei pastabą (1 tomas, 12–14 b. l.), nesuponuoja išvados, jog atsakovė neįvykdė savo ir apeliantės susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad apeliantės atstovavimas civilinėje byloje buvo vykdomas, o prieš tai minėtame sprendime konstatuota, jog atsakovė turėjo imtis papildomų veiksmų, siekiant apsaugoti apeliantės turtinius interesus. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Advokatų garbės teismo atsakovei skirta drausminė nuobauda – pastaba, yra pakankama satisfakcija už apeliantės patirtus nepatogumus.

30Nors apeliantė skunde teigia, kad apeliantės vardu sudaryta taikos sutartis prieštaravo jos interesams, nes ginčo turto dalis, kurios apeliantė atsisakė pagal taikos sutartį, buvo parduota, apeliantė skunde pati nurodė, jog taikos sutartis iš esmės atitiko jos interesus (2 tomas, 2 b. l.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iki taikos sutarties sudarymo atsakovė siūlė apeliantei dėl teisinės pagalbos kreiptis į kitą advokatą, tačiau apeliantė su pasiūlymu nesutiko, jog atsakovė su apeliante vedė pastovias derybas dėl taikaus ginčo išsprendimo, kad apeliantei neatvykus į teismo posėdį ir neprašius jo atidėti, prieš pasirašant taikos sutartį atsakovė papildomai derino taikos sutarties sąlygas su apeliante (tai patvirtino ir pati apeliantė (2 tomas, 4 b. l.)). Apeliantė šių aplinkybių skunde neginčijo. Iš 2009 m. rugsėjo 2 d. ir 2009 m. lapkričio 17 d. atstovavimo sutarčių (1 tomas, 5–6 b. l.) matyti, kad atsakovė apeliantei atstovavo civilinėje byloje pagal apeliantės ieškinį dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo. Ši civilinė byla (Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. ( - )) buvo baigta teismui 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo šio momento atsakovė neatstovavo apeliantės interesams. Apeliantė neteigė, kad civilinės bylos baigtis jai buvo nepalanki, byloje nėra duomenų, jog teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis būtų pripažinta neteisėtai sudaryta, ir neturtinę žalą apeliantė sieja su prieš tai minėtos teismo nutarties, kaip vykdytino dokumento (CPK 584 str. 1 d. 4 p.), vykdymu. Pažymėtina, kad apeliantė neprieštarauja pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytoms išvadoms, kad atsakovė išaiškino jai vykdomojo dokumento išdavimo tvarką ir kada vykdytinas dokumentas gali būti jai išduotas. Apeliantė 2013 m. sausio 11 d. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad skundą Lietuvos advokatūros advokatų tarybai ir ieškinį šioje byloje rašė pati, tačiau nenurodė, kokios kliūtys sutrukdė jai laiku kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikti jį vykdyti antstoliui. Apeliantė skunde neginčija pirmosios instancijos teismo argumentų, kad ji galėjo operatyviai išspręsti klausimą ir dėl jos brolio sudaryto sandorio panaikinimo, tačiau pati atsisakė jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos ir atsisakė ginti savo pažeistas teises (1 tomas, 65–87 b. l.).

31Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prieš tai minėtas aplinkybes ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantei buvo suteiktos teisinės paslaugos iš esmės neatitinkančios jos interesų, į tai, kad apeliantė nesiekė ginti savo teisių kitais būdais, ir įvertindama tai, jog skolininkas apeliantei moka dalimis įmokas už jai priklausančią kompensaciją pagal taikos sutartį ir baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinis 21760 Lt sumos ieškinys (Šiaulių apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. ( - )), sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

32Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundas įvertinant jo esmę, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

33Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė Z. G. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama priteisti... 6. Atsakovė Z. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2009... 7. Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 11. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimą,... 12. Atsiliepdama į apeliacinį skundą, atsakovė Z. K. prašo ieškovės... 13. Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 15. teisiniai argumentai ir išvados... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Apeliantės (ieškovės) Z. G. apeliacinis skundas netenkintinas.... 18. Byloje ginčas kilo dėl advokatės veiksmais (neveikimu) – teikiant... 19. Dėl įrodymų vertinimo ... 20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės... 21. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių... 22. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes ir bylos medžiagą, sutinka... 23. Dėl neturtinės žalos atlyginimo ... 24. Apeliantė, prašydama priteisti iš atsakovės (advokatės) 50000 Lt... 25. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu,... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą... 27. Kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos... 28. Apeliantė taip pat nepateikė jokių duomenų apie tai, kad pinigų trūkumas... 29. Aplinkybė, kad Lietuvos advokatūros garbės teismas 2011 m. kovo 17 d.... 30. Nors apeliantė skunde teigia, kad apeliantės vardu sudaryta taikos sutartis... 31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prieš tai minėtas aplinkybes ir į tai,... 32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundas įvertinant jo esmę, yra... 33. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimą palikti...