Byla 2A-70-436/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Mindaugo Šimonio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. L. atstovo advokato Ričardo Lilo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2876-775/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AD projektas“ ieškinį atsakovams K. L., D. L. ir A. Ž. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

  1. Ieškovė BUAB „AD projektai“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti: iš atsakovo D. L. 1913,92 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo A. Ž. 285,02 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo K. L. 29 263,28 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Ieškinyje nurodė, kad teismui iškėlus ieškovės įmonei bankroto bylą, atsakovai iki iškėlimo atitinkamais laikotarpiais ėjo įmonės direktoriaus pareigas. Bankroto administratorius nustatė, kad įmonė turėjo finansinių sunkumų, o nuo 2009 m. sausio 1 d. vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo kreiptasi, o iškėlus bankroto bylą, įmonės dokumentai bankroto administratoriui nebuvo perduoti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino ir ieškovei BUAB „AD projektas“ priteisė iš atsakovo D. L. 1913,92 Eur žalos atlyginimo; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1913,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-01-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo A. Ž. 285,02 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (285,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-01-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo K. L. 29 263,28 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (29 263,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-01-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė valstybei iš atsakovo D. L. 56,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo A. Ž. 9,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo K. L. 880,83 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas dėl atsakovo D. L. atsakomybės nurodė, kad įmonės direktoriaus pareigas jis ėjo nuo 2007 m. sausio 16 d. iki 2009 m. vasario 26 d. Jo vadovavimo laikotarpiu paskutinė finansinė įmonės atskaitomybė Juridinių asmenų registrui pateikta už 2007 metus. Teismas darė išvadą, kad atsakovas D. L. negali būti atsakingas už finansinės atskaitomybės nepateikimą už 2008 metus. Remiantis byloje esančio 2007 metų balanso duomenimis, įmonės turtas 2007 m. gruodžio 31 d. sudarė 187 970 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 199 641 Lt (t. 1, b. l. 12), nuostoliai – 21 671 Lt (t. 1, b. l. 13). Taigi, jau tuo metu įmonė turėjo akivaizdžių finansinių sunkumų. 2008 m. spalio 27 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu įmonės skola dėl nesumokėtų mokesčių VMI išaugo iki 5368,11 Eur. Nuo 2008 metų lapkričio mėn. nebuvo mokamos įmokos UAB „Swedbank lizingas“, VSDFV Kauno skyriui 2008 m. gruodžio 31 d. susidarė 717,48 Eur skola. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovas D. L. jau 2007 metais bendrovės skoloms gerokai viršijant pusę įmonės turto, o 2008 metais finansinei padėčiai negerėjant, 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet šios pareigos neįvykdė. Priešingai, perleido nemokios įmonės akcijas kitam asmeniui, kuris neketino tęsti įmonės veiklos, nes po savaitės vėl perleido akcijas. Įmonės vadovų pasikeitimas tebuvo formalus veiksmas, siekiant suklaidinti kreditorius. Pasikeitus įmonės vadovams, atsakovui D. L. liko įgaliojimai disponuoti bendrovės sąskaita (t. 2, b. l. 72-73).
  3. Per laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. vasario 26 d. UAB „AD projektas“ skolos išaugo: Valstybinei mokesčių inspekcijai 74,46 Eur (laikotarpį atitinkanti skola 27,51 Eur ir 46,95 Eur delspinigių), VSDFV 1688,92 Eur nesumokėtų mokesčių per nustatytą laikotarpį ir 23,69 eurų delspinigių suma, iš viso 1712,61 Eur. Skola VĮ „Registrų centras“ per paminėtą laikotarpį padidėjo 23,46 Eur, UAB „Debetas“ susidarė 103,39 Eur skola. Todėl iš atsakovo D. L. teismas priteisė iš viso 1913,92 Eur žalos atlyginimui.
  4. Teismas dėl atsakovo A. Ž. atsakomybės nurodė, kad bendrovės direktoriaus pareigas jis ėjo labai trumpą laiką – nuo 2009 m. vasario 26 d. iki 2009 m. kovo 10 d., tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigų, priskiriamų įmonės vadovui. Pažymėjo, jog įmonės vadovų pasikeitimas tebuvo formalus veiksmas, taip siekta suklaidinti kreditorius, nes įmonė faktiškai nuo 2009 m. pradžios veiklos nebevykdė. Sutikdamas eiti direktoriaus pareigas atsakovas turėjo pasidomėti įmonės būkle ir atitinkamai imtis veiksmų bankroto procedūroms inicijuoti. Tačiau atsakovas to nepadarė, todėl proporcingai laikui, kai ėjo direktoriaus pareigas, yra atsakingas už kreditorinių reikalavimų padidėjimą, kurį sudaro 263,15 Eur skola VSDFV ir 21,87 Eur skola VĮ „Registrų centras“. Viso iš atsakovo A. Ž. teismas priteisė 285,02 Eur žalos atlyginimui.
  5. Teismas dėl atsakovo K. L. atsakomybės nurodė, kad 2009 m. kovo 6 d. jis nupirko UAB „AD projektas“ akcijas, o 2009 m. kovo 10 d. jam buvo perduota visa įmonės dokumentacija ir turtas. Atsakovas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku nesikreipė, todėl yra atsakingas už kreditorinių reikalavimų padidėjimą nuo 2009 m. kovo 10 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2014 m. sausio 17 d.). Reikalavimas VSDFV sudaro 3486,76 Eur įmokų ir 994,42 Eur delspinigių, iš viso 4481,18 Eur. Reikalavimas VĮ „Registrų centras“ sudaro 23,15 Eur delspinigių nuo 67,31 Eur skolos. Viso žala sudaro 4504,33 Eur.
  6. Atsakovo K. L. perimto ilgalaikio turto vertė, įvertinus nusidėvėjimą, buvo 24 758,95 Eur. Atsakovas K. L. neperdavė bankroto administratoriui nei turto, nei įmonės dokumentų ir nepagrindė, kur yra įmonės turtas. Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 19 d. pripažino UAB „AD projektas“ bankrotą tyčiniu. Teisės doktrina pripažįsta contra spoliatorem prezumpciją, kuri reiškia, kad šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Teismas sprendė, kad atsakovas K. L., neperdavęs įmonės turto, padarė įmonei 29 263,28 Eur žalą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas D. L., atstovaujamas advokato Ričardo Lilo, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį, kuria iš apelianto priteista 1913,92 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį apelianto atžvilgiu atmesti, bei priteisti iš ieškovės visas turėtas apelianto bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas spręsdamas dėl apelianto civilinės atsakomybės neįsigilino į visus byloje esančius įrodymus, teikdamas pirmenybę ieškovo argumentams, ignoruodamas apelianto paaiškinimus. Teismas apelianto neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, nurodo tai, kad 2007 metų pabaigoje įmonė turėjo akivaizdžių finansinių sunkumų, bendrovės skolos viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, ir 2008 metais finansinei būklei negerėjant, 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Apeliantas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad eidamas vadovo pareigas iki pat akcijų pardavimo tinkamai vykdė direktoriaus pareigas, veikė skaidriai, įmonės buhalteriją taip pat tinkamai tvarkė. Apelianto vadovavimo metu įmonė buvo moki, pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.
    2. 2008 metais visos šalies ekonominė padėtis buvo sunki, todėl pirkėjai neatsiskaitydavo su UAB „AD projektas“. Įmonė turėjo daug debitorių, kurie nors ir vėlavo atsiskaityti, tačiau vykdė mokėjimus. Remiantis 2009 m. AB SEB bankas išrašu, dar 2009 metų pradžioje įmonė veiklą vykdė, jai buvo pervedamos sumos už atliktus darbus. VMI inkasiniais pavedimais nusirašydavo pinigines sumas, tačiau įmonės sąskaitoje dar likdavo pinigų. Tai reiškia, kad apelianto vadovavimo laikotarpiu įmonė buvo moki, tačiau teismas padarė išvadą, kad pinigų judėjimas neįrodo, kad įmonė buvo moki.
    3. Teismas sprendime nenustatė visų civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų. Teismas nurodė, kad apeliantas perleido nemokios įmonės akcijas kitam asmeniui, kuris tikėtina net neketino tęsti įmonės veiklą, nes po savaites perleido akcijas dar kitam asmeniui. Apelianto vertinimu, tokios teismo išvados yra nepagrįstos, nes apelianto kaltė nenustatyta. Apeliantas perleisdamas akcijas buvo įsitikinęs, kad įmonė yra moki, nors apie finansinius sunkumus žinojo. Apeliantas buvo įsitikinęs, kad įmonė veiklą tęs.
    4. Apeliantas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įmonė veiklą vykdė, pinigų judėjimas buvo, įmonė turėjo debitorių, kurie vykdė atsiskaitymus, įmonė taip pat atsiskaitinėjo su kreditoriais. Tai, kad naujasis įmonės vadovas A. Ž. perleido akcijas K. L., negali užtraukti atsakomybės apeliantui.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo BUAB „AD projektas“ atstovas bankroto administratorius E. R. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad teismas nustatė visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, apelianto kaltė įrodyta, nes jis laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apelianto ginčijama sprendimo dalis, kuria iš jo priteista 1913,92 Eur ieškovei padarytos žalos atlyginimui (CPK 320 str. 1 d.).
  3. Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartimi UAB „AD projektas“ iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi UAB „AD projektas“ bankrotą pripažino tyčiniu (t. 2, b. l. 34–35). Ieškovo BUAB „AD projektas“ bankroto administratorius reikalavimą dėl 1913,92 Eur žalos iš apelianto D. L. priteisimo grindė aplinkybėmis, jog atsakovas eidamas įmonės vadovo pareigas, įmonei tapus nemokia, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko kreditoriai patyrė žalą.
  4. Apeliantas tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad jo vadovavimo laikotarpiu įmonė nebuvo nemoki, ji buvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, apeliantas įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė tinkamai. Apelianto vertinimu, teismas visų šių aplinkybių nesiaiškino, jų nevertino, netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus.
  5. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas D. L. UAB „AD projektas“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2007 m. sausio 16 d. iki 2009 m. vasario 26 d. (t. 1, b. l. 9–10). Apeliantas taip pat iki 2009 m. vasario 26 d. buvo ir įmonės akcininkas (t. 2, b. l. 28). Paskutiniai įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui pateikti tik už 2007 m. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 17 d. nutartyje, kuria UAB „AD projektas“ iškelta bankroto byla, konstatavo, kad UAB „AD projektas“ finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi tik už 2007 metus, todėl negalima atlikti balansinės turto vertės santykio nustatymo su trumpalaikiais įsipareigojimais bankroto bylos iškėlimo dieną (t. 1, b. l. 6).
  6. Apeliantas nurodo, kad už 2008 metus finansinės atskaitomybės dokumentus privalėjo pateikti naujas direktorius A. Ž., ėjęs pareigas nuo 2009 m. vasario 26 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis apeliacinio skundo argumentas nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas sprendžiant apelianto civilinės atsakomybės klausimą. Iš byloje esančio 2007 metų įmonės balanso duomenų nustatyta, kad įmonės turtas 2007 m. sudarė 187 970 Lt, iš kurio ilgalaikis turtas buvo 89 507 Lt vertės, trumpalaikis – 98 463 Lt, kurio didžiąją dalį (80 831 Lt) sudarė per vienerius metus gautinos sumos. 2007 metais įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 199 641 Lt (t. 1, b. l. 12). 2007 metus UAB „AD projektas“ baigė nuostolingai, patirdama 21 671 Lt nuostolį (t. 1, b. l. 13). Taigi, šie įrodymai patvirtina, kad jau 2007 metais įmonė turėjo akivaizdžių finansinių sunkumų dėl kurių turėjo būti laikoma nemoki.
  7. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „AD projektas“ finansinė padėtis 2008 metais negerėjo, bet dar labiau pablogėjo dėl padidėjusių įsipareigojimų kreditoriams. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos apskaitos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės skola tik dėl nesumokėtų mokesčių išaugo iki 21 125,03 Lt (t. 1, b. l. 18). UAB „AD projektas“ nuo 2008 metų lapkričio mėn. nebemokėjo įmokų UAB „Swedbank lizingas“ pagal sudarytą lizingo sutartį (t. 1, b. l. 19). Skola VSDFV Kauno skyriui 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė 717,48 Eur.
  8. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad UAB „AD projektai“ 2008 metų pabaigoje – 2009 metų pradžioje buvo nemoki, todėl vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis apeliantui kilo pareiga minėtu laikotarpiu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „AD projektai“ iškėlimo. Tačiau šios pareigos jis neįvykdė.
  9. Apelianto vadovavimo įmonei laikotarpiu Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnis buvo papildytas 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai reiškia, kad tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. R. G., bylos Nr. 3K-3-29/2011; kt.).
  10. Sukėlęs įmonei, kartu ir jos kreditoriams žalą, inter alia pažeisdamas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atsakingas asmuo – įmonės vadovas ir (ar) dalyvis – turi pareigą ją atlyginti. Civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos iškėlimą taikymo atveju ši aplinkybė reikšminga, nustatant, kada atsakingas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad įmonė nemoki (negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi). Sužinojimo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, žalos, priežastinio ryšio – nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).
  11. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad apeliantui 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „AD projektai“ iškėlimo, nes tuo metu įmonė jau buvo nemoki. Tokia išvada paneigia apelianto argumentus, kad jo vadovavimo laikotarpiu įmonė buvo moki ir pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.
  12. Sprendžiant dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, kasacinio teismo yra išaiškinta, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį.
  13. Vadovaujantis šiais kasacinio teismo išaiškinimais ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad 2009 m. pradžioje kilus apelianto pareigai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdant, jam taikytina atsakomybė atlyginti įmonei (kreditoriams) padarytą žalą, susidedančią iš padidėjusių įmonės kreditorių finansinių reikalavimų laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. vasario 26 d.
  14. BUAB „AD projektai“ bankroto administratoriaus teismui pateikti duomenys patvirtina, kad per minėtą laikotarpį įmonės skolos kreditoriams padidėjo – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos 74,46 Eur, VSDFV 1712,61 Eur, VĮ „Registrų centras“ 23,46 Eur, UAB „Debetas“ – 103,39 Eur, iš viso 1913,12 Eur. Todėl, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas D. L. turi atlyginti įmonei padarytą 1913,92 Eur dydžio žalą. Apeliantui 2008 m. pabaigoje ar 2009 m. pradžioje kreipusis į teismą dėl bankroto bylos UAB „AD projektai“ iškėlimo, įsipareigojimai kreditoriams nebūtų padidėję, todėl laikytina, kad yra nustatytas priežastinis ryšys tarp įmonės vadovo (apelianto) neveikimo ir atsiradusios žalos kreditoriams.
  15. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsiradimo momentą, atsakovo D. L. padarytos žalos ieškovui padidėjimo laikotarpį, žalos dydį. Dėl išdėstyto kolegija sprendžia, jog skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo D. L. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai