Byla 2A-742/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. T., kurios procesinių teisių perėmėjas yra V. T., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2573-823/2013 pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui O. T. (O. T.) dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalies dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Citadele faktoringas ir lizingas“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė V. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia tarp jos ir atsakovo O. T. 2007 m. spalio 15 d. sudarytą žemės sklypo dalies ir gyvenamojo namo dalies, esančių ( - ), dovanojimo sutartį bei taikyti restituciją. Ieškovė nurodė, kad ginčo name gyvena nuo 1974 metų, yra senyvo amžiaus, nemoka lietuvių kalbos. Atsakovas O. T., ieškovės sūnus, ilgą laiką gyveno kartu su ieškove, teikė jai materialinę paramą. Atsakovui nusprendus išsikraustyti gyventi kitur, ieškovė su juo susitarė, kad atsakovas išlaikys ieškovę iki gyvos galvos, o ieškovė už tai paliks atsakovui ginčo žemės sklypo ir namo dalis. Sudarydama dovanojimo sutartį ieškovė buvo įsitikinusi, kad sudaro sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos. Po sutarties sudarymo atsakovas susitarimo laikėsi ir teikė išlaikymą ieškovei, tačiau vėliau pareiškė, kad pinigų neturi ir išlaikymo teikti negali. Nusprendusi sutartį nutraukti, ieškovė sužinojo, kad ginčijama sutartimi turtą atsakovui padovanojo. Dovanojimo sutartis neatitinka ieškovės tikrosios valios, todėl turi būti pripažinta negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu.

5Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 11 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Taikos sutartimi šalys sutiko, kad gyvenamojo namo dalies ir žemės sklypo dalies nuosavybės teisės grąžinamos ieškovei V. T.

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 24 d. nutartimi, gavęs UAB ,,Citadele faktoringas ir lizingas“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1204-178/2011, konstatavo, kad taikos sutarties tvirtinimas turėjo įtakos neįtraukto į bylą asmens UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ teisėms ir pareigoms, todėl atnaujino procesą Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui O. T. (O. T.) dėl nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį, kuria byloje buvo patvirtina ieškovės V. T. ir atsakovo O. T. (O. T.) taikos sutartis, o ieškovės V. T. ieškinį atmetė.

9Teismas nustatė, kad taikos sutarties sudarymo metu ginčo turtas buvo areštuotas, apribojant disponavimo juo teisę, ir konstatavo, jog atsakovas O. T. (O. T.) neturėjo teisės taikos sutartimi perleisti ginčo turtą ieškovei. Tokie atsakovo veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (pažeidžia nustatytus turto perleidimo draudimus ir trečiojo asmens, kurio naudai areštuotas ginčo turtas, interesus). Kadangi teismo sprendimas, kurio vykdymui užtikrinti areštuotas ginčo turtas, bylos nagrinėjimo metu nėra įvykdytas ir atsakovas negali laisvai disponuoti ginčo turtu, inter alia taikos sutartimi perleisdamas jį ieškovei, todėl teismas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, panaikino ir pareikštą ieškinį nagrinėjo iš esmės.

10Teismas pažymėjo, kad materialinės naudos negavimas nėra pagrindas pripažinti dovanojimo sandorį sudarytu iš esmės suklydus, kadangi dovanojimo sandoris yra neatlygintinis, iš kurio dovanotojas jokios materialinės naudos negauna. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas yra artimieji giminaičiai (motina ir sūnus), pats neatlygintinio turto perleidimo sandorio sudarymo faktas, teismo nuomone, nesudaro prielaidų teigti, kad ieškovė tokio sandorio nebūtų sudariusi, jei būtų tinkamai suvokusi jo sukeliamas teisines pasekmes. Ta aplinkybė, kad ieškovė kurį laiką buvo išlaikoma atsakovo, taip pat nėra pakankama spręsti, kad sudarant ginčo sandorį buvo siekiama sudaryti turto perleidimo su išlaikymu iki gyvos galvos sutartį. Išlaikymas nedarbingiems ir paramos reikalingiems tėvams gali ir turi būti vaikų teikiamas net ir nesant tuo tikslu sudaryto sandorio, įstatymo pagrindu (CK 3.205 straipsnio 1,2 dalys). Teismo nuomone, net ir konstatavus, kad ieškovė į teismą kreipėsi dėl to, jog atsakovas nustojo teikti jai išlaikymą, savaime nelemia, jog ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė neturėjo valios padovanoti, t. y. neatlygintinai perleisti ginčo turtą atsakovui. Tai gali būti aiškinama ir kaip vėlesnis šalių santykių pasikeitimas, neturintis įtakos anksčiau sudaryto sandorio galiojimui.

11Pagal byloje esančius duomenis teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad faktinė atsakovo gyvenamoji vieta kaip nors galėjo padaryti įtaką ieškovės valiai sudarant ginčo sandorį.

12Teismas pažymėjo, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, išskyrus ginčo šalių, suinteresuotų bylos baigtimi, paaiškinimus, jog sudarydama sandorį ieškovė iš esmės suklydo, o tikrasis jos ketinimas buvo sudaryti turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovo suinteresuotumas bylos baigtimi nagrinėjamu atveju nėra visiškai priešingas ieškovės interesams, kadangi ginčo turtas yra areštuotas vykdymo procese, išieškant iš jo atsakovo skolas kreditoriams. Žyminį mokestį už paduodamą ieškinį ieškovės vardu sumokėjo atsakovas ir tai leido teismui sutikti su trečiojo asmens teiginiais, kad ieškinys nagrinėjamoje byloje tikėtinai buvo pareikštas siekiant išvengti išieškojimo nukreipimo į ginčo turtą, o ne iškilus šalių nesutarimui dėl sudaryto sandorio esmės. Tą iš dalies patvirtina ir tai, kad ieškinys teisme pareikštas praėjus trejiems metams nuo ginčo sandorio sudarymo, prasidėjus išieškojimo pagal teismo sprendimą procesui iš atsakovo turto.

13Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors tiek ieškovė, tiek atsakovas teigia ieškovę suklydus dėl tikrojo sandorio turinio, jų paaiškinimai apie sandorio sudarymo aplinkybes yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys tarpusavyje. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad visus su sandoriu susijusius formalumus tvarkė atsakovas, ir tuo iš dalies grindžia suklydimą dėl tikrųjų sandorio sąlygų, o atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su notare bendravo ieškovė, jis dovanojimo sutarties net neskaitęs. Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad sutarties tekstas žodžiu išverstas į rusų kalbą. Teismo posėdyje apklausta notarė L. M. paaiškino, kad tuo atveju, jei klientas nesupranta lietuviškai, su juo visada bendrauja jam suprantama kalba. Atsakovas O. T. (O. T.) moka lietuvių kalbą, teismo posėdžio metu atsisakė vertėjo paslaugų. Tai reiškia, kad pasirašomos sutarties tekstas jam turėjo būti suprantamas ir aiškus. Atsakovas neigia siekęs suklaidinti ieškovę dėl tikrojo sandorio turinio, todėl, teismo vertinimu, veikdamas kaip apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo įsitikinti, koks sandoris yra pasirašomas, ir ar jis atitinka tikrąją šalių valią, ypač jei buvo įsitikinęs, kad tikroji ieškovės valia buvo sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Be to, įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad kilus nesutarimams su atsakovu ieškovė kreipėsi konsultacijos į teisininkus, teismas sprendė, jog ieškovės amžius ir sveikatos būklė nėra tokie, kad kliudytų jai pačiai atsakingai vertinti susidariusias situacijas, tuo pačiu ir įvertinti sudaromo sandorio teisines pasekmes, ypač atsižvelgiant į tai, kad ginčo sandoris sudarytas notarine tvarka. Teismo vertinimu, ieškovė nenurodė aplinkybių, kurios, net jei būtų nustatytos, galėtų būti teismo vertinamos kitaip, nei jos pačios kaip sandorio šalies neapdairumas ir neatidumas sudarant ginčo sandorį, taigi ir dėl šios priežasties nėra pakankamo pagrindo ginčo sandoriui panaikinti.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Ieškovė V. T., kurios procesinių teisių perėmėjas yra V. T., apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti bylą iš esmės – patenkinti ieškinį, apklausti liudytoju V. T., išreikalauti iš poliklinikos išrašą apie ieškovės ligos istoriją.

16Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17Atsakovas O. T. (O. T.) atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliaciniame skunde ieškovė teisingai ir išsamiai išdėstė aplinkybes ir faktus, kad su skundu jis sutinka, prieštaravimų apeliantei neturi.

18V. T., kuris yra buvusios ieškovės V. T. (mirusi 2014 m. balandžio 2 d.) procesinių teisių perėmėjas, nurodė, kad su V. T. ieškiniu bei apeliaciniu skundu sutinka ir juos palaiko.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja ieškovės apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 straipsnis).

21Apeliaciniame skunde ieškovė prašė apklausti jos sūnų V. T., išreikalauti iš poliklinikos išrašą apie ieškovės ligos istoriją. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų patiekimo būtinybė iškilo vėliau. V. T. apeliaciniame skunde nenurodė, kad ji pirmosios instancijos teismui teikė prašymą dėl medicininių dokumentų išreikalavimo, tačiau pirmosios instancijos teismas buvo atsisakęs tokį prašymą tenkinti. Taip pat apeliantė nepagrindžia vėliau atsiradusios būtinybės išreikalauti tokius duomenis. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija prašymo išreikalauti iš poliklinikos išrašą apie ieškovės ligos istoriją netenkina. Dėl prašymo apklausti V. T. teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliaciniame skunde nėra suformuluoto prašymo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, o teisėjų kolegija taip pat nenustatė, jog šiuo atveju yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, todėl prašymas apklausti V. T. negali būti tenkinamas. Be to, V. T. perėmė procesines buvusios ieškovės V. T. teises, t. y. tapo ieškovu ir apeliantu šiame procese. V. T. buvo suteikta galimybė pareikšti poziciją dėl apeliacinio skundo, kurį padavė ieškovė V. T.. V. T. 2014 m. rugpjūčio 12 d. rašte nurodė, kad pageidauja įstoti į prasidėjusį procesą vietoje V. T., kad su jos paduotu skundu sutinka ir jį palaiko, tačiau detalesnių paaiškinimų dėl savo teisinės pozicijos nepateikė (II t., b. l. 42, 43).

22Byloje nustatyta, kad V. T. ir O. T. (O. T.) 2007 m. spalio 15 d. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią V. T. padovanojo O. T. jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias 476/1146 dalis žemės sklypo ir 41/100 dalis gyvenamojo namo, esančių ( - ) (civilinė byla Nr. 2-1204-104/11, b. l. 17-19). Dovanojimo sutarties 11 punkte nustatyta, kad sutarties šalims išaiškintas CK 6.465 straipsnio 1 dalies ir 6.465 straipsnio 3 dalies turinys, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotoja) neatlygintinai perduoda turtą kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui ir kad dovanojimo sutartis, nustatanti dovanotojo teisę vienašaliu sprendimu atsiimti dovanotą turtą ar turtinę teisę, negalioja, o sutarties 16 punkte nustatyta, kad sutartis perkaityta, jos turinys ir pasekmės suprasti, kaip atitinkanti šalių valią sutartis priimta ir pasirašyta. Dovanojimo sutartį tvirtinusi notarė patvirtino, kad sutarties tekstą žodžiu išvertė į rusų kalbą. Nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypo ir pastato dalį įregistruotos O. T. (O. T.) vardu nuo 2007 m. spalio 29 d. (civilinė byla Nr. 2-1204-104/11, b. l. 20-23).

23Ieškinys grindžiamas tuo, kad sudarant dovanojimo sutartį egzistavo dovanotojos valios trūkumas, t. y. kad sudarydama sutartį V. T. klydo, kadangi tikroji jos valia buvo sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.

24Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; kt.).

25Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.).

26Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tam, kad būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

27Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovės (dovanotojos) V. T. ir O. T. (apdovanotojo) sudarytas sandoris turi valios trūkumų. Dovanojimo sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalys perleidžiamos O. T. neatlygintinai, joje nėra jokių sąlygų ar išlygų dėl turto perleidimo. Nekilnojamieji daiktai buvo perleisti artimam giminaičiui (dovanotojos sūnui). Kaip nurodė pati V. T. apeliaciniame skunde, dėl dovanojimo sandorio pagrindu neatlygintinai perduotino turto ieškovė pirmiausia apsitarė su abiem savo sūnumis, o apdovanotuoju tapo sūnus O. T. Sutartis yra nedidelės apimties, todėl ieškovė, nepaisant jos amžiaus, galėjo ir turėjo įsitikinti, kokio turinio sutartį sudaro, taip pat apsvarstyti galimus savo veiksmo teisinius padarinius. Tai, kad ieškovės amžius ir sveikatos būklė nebuvo tokie, jog kliudytų ieškovei pačiai atsakingai įvertinti susidariusias situacijas, pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia savo iniciatyva kreipėsi į advokatą. Be to, notarė patvirtino, kad sutarties tekstas buvo žodžiu išverstas į rusų kalbą (tiek padarydama atitinkamą įrašą ginčo sutartyje, tiek apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino notarė L. M.). Nors ir neprisimindama konkrečių ginčo sandorio sudarymo aplinkybių, notarė paaiškino, kad jeigu mato, jog pavardė nelietuviška, ji sandorio esmę išaiškina rusiškai, kad žmonėms visada paaiškina aiškiai, „liaudiškai“)) (I t., b. l. 154). V. T. betarpiškai dalyvavo pasirašant dovanojimo sutartį, jokių dovanojimo su vienokia ar kitokia sąlyga nuostatų sutartyje nėra aptarta. Taigi nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog sandorio sudarymo metu V. T. neteisingai suvokė sandorio turinį, kad nebuvo susiformavusi jos valia neatlyginai perleisti ginčo nekilnojamuosius daiktus atsakovui. Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodyta ir nebuvo įrodinėjama, kad dovanotoja sirgo ligomis, dėl kurių galėjo sutrikti jos mastymas ar atmintis ir dėl šios priežasties ji būtų negalėjusi suvokti, kokį sandorį pasirašo.

28Ginčijamo sandorio šalis siejo artimi giminystės ryšiai (motina ir sūnus). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pilnamečiams vaikams pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus bei jais rūpintis numatyta įstatyme (CK 3.205 straipsnis). Šios pareigos atsakovas laikėsi dar iki ginčo sandorio sudarymo ir tą aplinkybę patvirtino pati V. T. ieškinyje. Bet kuriuo atveju tai, kad ieškovė V. T. su atsakovu (sūnumi) buvo sudariusi žodinį susitarimą rūpintis tiek ginčo turtu, tiek ieškove, nereiškia, jog buvo suklysta dėl ginčo sandorių teisinių pasekmių, juolab, kad nėra įrodymų, jog V. T. iš tikrųjų ginčo sandoriu siekė sukurti išlaikymo iki gyvos galvos, bet ne dovanojimo teisinius santykius.

29Pažymėtina tai, kad suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Aplinkybė, kad atsakovas 2007 m. rugsėjo mėnesį prisiėmė didelių ir rizikingų įsipareigojimų, nesudaro pagrindo spręsti, jog ginčo sandorio sudarymo metu V. T. klaidingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, nes šios aplinkybės ieškovei tapo žinomos tik vėliau, jau po ginčo sandorio sudarymo. Vėlesnis valios pasikeitimas nesudaro pagrindo išvadai, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo.

30Kolegijos vertinimu, svarbus yra ir V. T. elgesys po dovanojimo sutarties sudarymo. Kai sandoris neatitinka vidinės asmens valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti tokį sandorį. V. T. ginčo nekilnojamuosius daiktus padovanojo savo sūnui 2007 m. spalio 15 d., o su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi 2010 m. spalio 7 d. Be to, 2008 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ (buvęs pavadinimas – UAB „Parex faktoringas ir lizingas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 202 458,78 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų UAB „BTSK“, O. T. (O. T.) ir L. T. (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-999-565/2009. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš atsakovų UAB „BTSK“, O. T. ir L. T. ieškovui UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ 136 255,45 Lt nesumokėtų lizingo įmokų, 25 987,72 Lt delspinigių, iš viso 162 243,17 Lt, priteistos metinės palūkanos už priteistą 162 243,17 Lt sumą nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo: iš atsakovo UAB „BTSK“ – 6 proc. dydžio, iš atsakovų O. T. ir L. T. – 5 proc. dydžio. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas. 2010 m. balandžio 28 d. ieškovui UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ išduotas vykdomasis raštas (Lietuvos tesimų informacinės sistemos Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovė V. T. ieškinį pareiškė po to, kai UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ buvo įgijęs teisę priverstinai išieškoti iš O. T. ir kitų solidariųjų skolininkų teismo sprendimu priteistas sumas. Aplinkybė, kad ginčo turtas tikėtinai bus parduodamas iš varžytynių, patvirtinama ir apeliaciniame skunde. Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškinys galėjo būti buvo pareikštas siekiant išvengti išieškojimo nukreipimo į ginčo turtą. Tą iš dalies patvirtina ir atsakovo procesinė elgsena, sutinkant su ieškinio reikalavimais.

31Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais duomenimis, padarė teisingą išvadą, kad ieškovė, sudarydama ginčijamą dovanojimo sandorį, nesuklydo dėl sandorio esmės, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai, sandorį tvirtinusios notarės paaiškinimai, kitos faktinės bylos aplinkybės liudija, jog ieškovė išreiškė savo valią padovanoti ginčo turtą sūnui O. T. (O. T.).

32Papildomai pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti valstybės biudžetui iš V. T. (gim. ( - )) 11,60 Lt (vienuolika litų ir 60 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė V. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti... 5. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 11 d. nutartimi patvirtino šalių... 6. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 24 d. nutartimi, gavęs UAB... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu panaikino Vilniaus... 9. Teismas nustatė, kad taikos sutarties sudarymo metu ginčo turtas buvo... 10. Teismas pažymėjo, kad materialinės naudos negavimas nėra pagrindas... 11. Pagal byloje esančius duomenis teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad... 12. Teismas pažymėjo, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, išskyrus... 13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors tiek ieškovė, tiek atsakovas... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Ieškovė V. T., kurios procesinių teisių perėmėjas yra V. T.,... 16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 17. Atsakovas O. T. (O. T.) atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad... 18. V. T., kuris yra buvusios ieškovės V. T. (mirusi 2014 m. balandžio 2 d.)... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir... 21. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė apklausti jos sūnų V. T.,... 22. Byloje nustatyta, kad V. T. ir O. T. (O. T.) 2007 m. spalio 15 d. sudarė... 23. Ieškinys grindžiamas tuo, kad sudarant dovanojimo sutartį egzistavo... 24. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais... 25. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju... 26. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies,... 27. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima... 28. Ginčijamo sandorio šalis siejo artimi giminystės ryšiai (motina ir sūnus).... 29. Pažymėtina tai, kad suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu... 30. Kolegijos vertinimu, svarbus yra ir V. T. elgesys po dovanojimo sutarties... 31. Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad... 32. Papildomai pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti... 35. Priteisti valstybės biudžetui iš V. T. (gim. ( - )) 11,60 Lt (vienuolika...