Byla 2-1089-254/2015
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė, sekretoriaujant Vytautei Rolskytei, dalyvaujant ieškovei D. P. A., jos atstovei advokatei Danai Žvingilienei, atsakovui R. L., jo atstovei advokato padėjėjai Gitanai Kukcinavičiūtei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. A. ieškinį atsakovui R. L., tretieji asmenys notarė R. V. ir G. L. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir

Nustatė

2Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2008 metų rugpjūčio 6 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp D. P. A. ir R. L., patvirtintą Kauno miesto 20-ajame notaro biure (notarinio registro Nr. ( - )), dėl 396/770 dalies žemės sklypo, 1/2 dalies gyvenamojo namo, plane pažymėto 1 Alm su 1/2 dalimi (kitų statinių (inžinerinių) kiemo statinių (kiemo aikštelės, tvoros), pastato - ūkinio pastato 211 p, pastato - ūkinio pastato 411 p, pastato - ūkinio pastato lOIlp ir pastato- garažo 11Glp, esančių ( - ) Kaune, perleidimo, taikyti restituciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad šalių susitarimu dovanojamas nekilnojamasis turtas buvo įvertintas 260.000 litų. Ši sutartis taip pat yra ir dovanojamo nekilnojamojo turto perdavimo - priėmimo aktas.

3Ieškovė nurodė, kad jos sutuoktinio V. A., gim. ( - ) metais, sveikata 2006 metais labai pablogėjo, jis patyrė infarktą, insultą. Nuo 2007 metų jam buvo nustatytas terminuotas specialusis nuolatinės priežiūros (globos) poreikis dviems metams, o nuo 2008 metų balandžio 28 d. nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Atsakovas, jos anūkas, pasinaudodamas ieškovei sunkia padėtimi, įkalbėjo jam padovanoti jai priklausantį turtą pažadėdamas tinkamai pasirūpinti tiek ja, tiek ir jos vyru, kad ieškovei po dovanojimo sutarties sudarymo bus sudarytos visos sąlygos toliau gyventi šiame name, o jis dar pasirūpins, kad senatvėje nieko netrūktų, kad ji bus pilnai išlaikoma. Ieškovė pasitikėjo savo anūku, jį labai mylėjo ir tikėjo, kad jis ją taip pat myli. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad anūkas ne tik pats jos niekada nenuskriaus, bet ir neleis jos skriausti savo žmonai. Tačiau tik sudarius dovanojimo sutartį, anūko žmona ėmė teigti, kad ieškovei name niekas nepriklauso, kad ji neturiu teisės čia gyventi, kad nesitikėtų jokio išlaikymo, nes gauna pensiją. Anūko žmona tapo agresyvi, namuose ieškovei neliko vietos. 2010 metų rugpjūčio 23 d. anūko žmona suėmusi ieškovę už rankų ją tampė po namus, sukinėjo rankas, apdraskė veidą ir rankas, ieškovė buvo apsvaigusi ir greitosios med. pagalbos buvo pristatyta į 2-os klinikinės ligoninės priėmimo skyrių. Anūkas, sužinojęs apie savo žmonos agresyvius veiksmus ieškovės atžvilgiu, nesiėmė jokių priemonių, jokio atsiprašymo ar užtarimo iš jo ieškovė nesulaukė. 2011 metų spalio 20 d. mirė ieškovės vyras, o atsakovo sutuoktinės išpuoliai ir po jo mirties tęsėsi toliau. Atsakovas toleruoja savo sutuoktinės veiksmus, nesikiša. Sudarydama 2008 08 06 Dovanojimo sutartį ieškovė mano buvusi apgauta ir pati suklydo, patikėjusi savo anūku ir jo gražiais pažadais. Jei būtų žinojusi, kad senatvėje neturės savo kambario ir bus ne tik varinėjama iš vienos vietos į kitą, bet ir mušama, niekada nebūtų sudariusi tokio sandorio. Iki ginčijamo sandorio sudarymo anūko sutuoktinė taip nesielgdavo su ieškove. 2013-05-21 ieškovė kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl Dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau užvedus bylą teisme, atsakovas ne kartą kreipėsi į ieškovę su prašymu atsiimti ieškinį. Įtikinėjo, kad jis ir jo žmona tikrai vykdys savo pažadus - dovanotame jiems name sudarys tinkamas gyvenimo sąlygas, gerbs ir mylės, kad niekada ieškovė nebus skriaudžiama, bus jų išlaikoma ir prižiūrima. Žodžiu su atsakovu buvo susitarta, kad ieškovė ir toliau galės gyventi gyvenamojo namo antrame aukšte, todėl ieškovė vėl patikėjo atsakovu, jo pažadais ir ieškinį atsiėmė (civilinė byla Nr. 2-1941-343/2013). Atsakovas 2014 m. sausio 13 d. pradėjo daryti antrajame namo aukšte remontą, kuris per 8 mėn. nepasibaigė, o 6 mėnesius visai nevyksta. Kai ieškovė apsigyveno pirmajame aukšte, anūkas su savo žmona ėmė dar labiau ignoruoti ieškovę, ja nesirūpina, su ja nekalba, jai uždrausta bendrauti su proanūkėmis, kurioms 7 ir 5 metai, joms pasakyta, kad ieškovė labai bloga ir siekia jas iškeldinti. 2014 m. liepos 17 d. anūko žmona G. L. sužalojo ieškovę, kuri buvo išvežta į ligoninę, o trečiasis asmuo dvi paras praleido areštinėje. Ieškovės sveikata blogėja dėl kasdien namuose patiriamų stresų ir baisaus atsakovo ir jo šeimos elgesio su ieškove. Atsakovas nesilaiko savo pažadų bei įsipareigojimų - išlaikyti ieškovę, rūpintis jos sveikata, sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas, duotų prieš dovanojimo sutarties sudarymą, todėl ieškovė pakartotinai kreipėsi į teismą dėl sandorio pripažinimu negaliojančiu. Ieškovė mano, kad jeigu jai būtų išaiškinta sudaromo sandorio esmė ir kylančios pasekmės po jos sudarymo, tikrai nebūtų pasirašiusi tokio turinio sutarties, nes iš esmės ši sutartis neatitinka jos tikrosios valios ir ji buvo sudaryta dėl suklydimo, atsižvelgiant į jos amžių bei į tai, jog pasitikėjo atsakovu. Be to, esminės reikšmės turėjo tai, kad tuo metu ieškovė slaugė savo labai sunkiai sergantį vyrą ir apie save negalvojo, kai anūkui perleido vienintelį savo turėtą būstą. Ieškovei akivaizdu, jog ginčo sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės iš atsakovo pusės, nes jis įtikino ieškovę, kad ji galės naudotis visu turtu, kuris priklausė ieškovei iki sandorio sudarymo ir, kad anūkas rūpinsis ieškove ir pilnai išlaikys. Atsakovas gaudamas dovanų ieškovei priklausiusį nekilnojamąjį turtą, jai melavo ir apgaudinėjo, kad jos gyvenimo sąlygos niekada nepablogės, niekada nebus baudžiama, o priešingai - bus jo pilnai išlaikoma, t.y. jų susitarimas buvo toks, kad jis gaus dovanų ieškovei priklausantį vienintelį nekilnojamąjį turtą, o ji gaus jo išlaikymą. Todėl dovanojimo sutartis sudaryta dėl ieškovės suklydimo ir dėl atsakovo apgaulės turi būti pripažinta negaliojančia. Pati ieškovė teisme paaiškino, kad ji neturėtų atsakovui pretenzijų jeigu jis jai nupirktų nuosavybės teise atskirą butą. Bylą nagrinėjant teisme ieškovės atstovė paaiškino, kad pagal ieškinio aplinkybes teismas sandorį turi panaikinti, nes apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra smerktini geros moralės atžvilgiu.

4Atsakovas prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė ir teisme paaiškino, kad jis neįkalbėjo ieškovės sudaryti dovanojimo sutartį, būtent ji pati buvo šios sutarties sudarymo iniciatore: pati ieškovė kreipėsi į notarę dėl vizito, klausė kokius dokumentus reikės pateikti sandoriui sudaryti, aiškinosi sutarties sudarymo pasekmes, pati nurodė atsakovui, kada vykti pas notarą. Dar 2004 metų vasarą, atsakovo vestuvių metu, ieškovės sutuoktinis viešai, prie visų svečių pareiškė, kad visas jam ir ieškovei priklausantis turtas bus padovanotas atsakovui. Šias aplinkybes žinojo visa šeima, giminės, artimieji ir draugai bei kaimynai, todėl dovanojimo sutartis buvo sudaryta ieškovės laisva valia, kad nekiltų galimų ginčų tarp paveldėtojų ir būtų įvykdyta senelio ir ieškovės valia. Atsakovas ginčo name gyvena jau daugiau kaip dvidešimt metų, kai susiradęs darbą ( - )m. atsikėlė iš ( - )m. Nuo 2004 m. nei seneliui, nei močiutei nereikėjo rūpintis dėl mokesčių už elektrą, už vandenį, dujas, ieškovo šeima rūpinosi ir namo šildymu žiemą, aplinkos tvarkymu, einamuoju ir kapitaliniu remontu. Atsakovas su šeima stengėmės kaip įmanona seneliams padėti, visada stengėsi, kad maisto būtų šaldytuve, niekada nėra prašęs už nieką pinigų, bet tik po senelio mirties praėjus kuriam laikui (senelis mirė 2011 metų spalio 20 d.) ieškovę, matyt, pradėjo įkalbinėti panaikinti dovanojimo sutartį kiti galimi suinteresuoti paveldėtojai. Ieškovės teigimu, ji prašomą pripažinti dovanojimo sutartį sudarė atsakovo apgauta ir suklydusi, tačiau kai sandoris neatitinka vidinės asmens valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti tokį sandorį. Ieškovė dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi į teismą tik praėjus penkeriems metams po dovanojimo sutarties sudarymo ir praėjus metams po senelio mirties. Ieškovė žinojo, kokią sutartį sudaro, jai jos turinys buvo perskaitytas, pasekmės išaiškintos. Ieškovė pati pateikė notarei reikiamus dokumentus sudaryti dovanojimo sandorį, pateikė rašytinį senelio sutikimą sudaryti būtent namo dalies dovanojimo sandoriui. Be to, ieškovės pozicija neaiški, net galima būtų manyti, kad ji sudarė apsimestinį sandorį - vietoje dovanojimo sutarties - rentos sutartį, nors teigia, kad suklydo, buvo apgauta. Atsakovas nurodė, kad jo šeima naudojasi pirmame namo aukšte esančiomis patalpomis: miegamojo kambariu, svetaine ir virtuve, o ieškovė visą laiką gyveno viena užimdama keturis kambarius namo antrajame aukšte, nes tiek pirmame, tiek antrame aukšte yra atskiri vonios kambariai ir tualetai. Tačiau jai niekada nebuvo trukdoma naudotis ir pirmame namo aukšte esančiais kambariais, nes visą dieną atsakovas ir jo sutuoktinė dirba, į namus grįžta tik vakare, o kambariai, kuriais naudojasi jo šeima, nėra rakinami. Dėl argumentų, kad jau šešis mėnesius nevyksta joks remontas atsakovas nurodė, kad jis nesiskolina pinigų iš jokių kredito įstaigų, remontui ir medžiagoms naudoja tik šeimos uždirbtas lėšas, kiek leidžia fizinės galimybės, darbus atlieka kartu su žmona, ir tik savaitgaliais arba atostogų metu, nes abudu dirba, taip pat prašo pagalbos savo tėvelio, kuris gyvena ( - ) bei žmonos tėvelio, kuris gyvena Kauno rajone, todėl remontas nevyksta taip sparčiai, kaip garbaus amžiaus moteriai norėtųsi. Buvo nutarta suremontuoti namą ir pagerinti jį, nes namas buvo medinis, statytas 1932 metais. Atsakovas pateikė foto nuotraukas, kuriose matosi namo dalies stogo pakeitimas (2009 metais), namo apšiltinimas. Atsakovas pažymėjo, kad gerbdamas savo močiutę, vienas pats niekada nepriima savarankiškai sprendimo dėl jokių pokyčių name – dėl stogo keitimo, namo ar kambarių remonto tardavosi su ieškove. Ieškovė sutiko dėl remonto, nes per stogą sunkėsi vanduo, namo sienos pelijo iš vidaus, name buvo šalta ir drėgna. Kadangi atsakovas turi dvi mažametes dukras ir viename kambarėlyje keturiems tapo sudėtinga gyventi, močiutė sutiko, kad jai suremontuotų antrajame aukšte buvusį senelio kambarį.

5Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, atsakovas mano, kad ieškovė yra tyčia skatinama trečiųjų suinteresuotų šioje byloje nedalyvaujančių asmenų imtis priemonių, kad pakeistų esamus teisinius santykius jų naudai. Ieškovės argumentai, kad ji nebūtų sudariusi sandorio, nes po jo sudarymo atsakovas nustojo ja rūpintis, kas neatitinka tikrovės, savaime nelemia, jog ieškovė neturėjo valios padovanoti, t. y. neatlygintinai perleisti ginčo turtą. Net pagal teismo praktiką, vėlesnis šalių santykių pasikeitimas, neturi reikšmės anksčiau sudaryto sandorio galiojimui (LapT 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-742/2014). Byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovės (dovanotojos) ir apdovanotojo) sudarytas sandoris turi valios trūkumų. Dovanojimo sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalys perleidžiamos R. L. neatlygintinai, joje nėra jokių sąlygų ar išlygų dėl turto perleidimo. Nekilnojamieji daiktai buvo perleisti artimam giminaičiui (vaikaičiui). Dėl dovanojimo sandorio neatlygintinai perduotino turto ieškovė pirmiausia apsitarė su savo vyru - seneliu, apie tai visiems pranešė ir po to apdovanojo vaikaitį. Sutartis yra nedidelės apimties, todėl ieškovė, nepaisant jos amžiaus, galėjo ir turėjo įsitikinti, kokio turinio sutartį sudaro, taip pat apsvarstyti galimus savo veiksmo teisinius padarinius. Ieškovės amžius ir sveikatos būklė nebuvo tokie, jog kliudytų ieškovei pačiai atsakingai įvertinti susidariusias situacijas. Be to, ieškovė dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia pati kreipėsi į advokatę. Notarė savo atsiliepime taip pat patvirtino, kad sutarties tekstas buvo perskaitytas, padarytas atitinkamas įrašas ginčo sutartyje, ieškovė betarpiškai dalyvavo pasirašant dovanojimo sutartį, jokių dovanojimo su vienokia ar kitokia sąlyga nuostatų sutartyje nėra aptarta. Taigi nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog sandorio sudarymo metu D.P. A. neteisingai suvokė sandorio turinį, kad nebuvo susiformavusi jos valia neatlygintinai perleisti ginčo nekilnojamuosius daiktus atsakovui. Ieškinyje nenurodyta, kad dovanotoja sirgo ligomis, dėl kurių galėjo sutrikti jos mastymas ar atmintis ir dėl šios priežasties ji būtų negalėjusi suvokti, kokį sandorį pasirašo. Šalis sieja artimi giminystės ryšiai (močiutė ir jos vaikaitis). Bet kuriuo atveju tai, kad ieškovė su atsakovu buvo sudariusi žodinį susitarimą rūpintis tiek ginčo turtu, tiek ieškove, nereiškia, jog buvo suklysta dėl ginčo sandorių teisinių pasekmių, juolab, kad nėra įrodymų, jog iš tikrųjų ginčo sandoriu siekė sukurti išlaikymo iki gyvos galvos, bet ne dovanojimo teisinius santykius. Atsakovas mano, kad suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Aplinkybė, kad atsakovas pradėjo remontuoti namą, ir tai daro iš turimų lėšų (naudojamos tik šeimos uždirbamos pajamos) ir neprisiimant rizikingų įsipareigojimų, nesudaro pagrindo spręsti, jog ginčo sandorio sudarymo metu D.P. A. klaidingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, nes šios aplinkybės ieškovei tapo žinomos tik vėliau, jau po ginčo sandorio sudarymo. Vėlesnis valios pasikeitimas nesudaro pagrindo išvadai, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo.

6Trečiasis asmuo G. L. prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ji nuo vestuvių su atsakovu - 2004 metų vasaros, apsigyveno ieškovei ir jos sutuoktiniui V. A. priklausiusioje namo dalyje ( - ). Nuo to laiko šeima moka mokesčius už namą, komunalinius mokesčius, remontavo ir gerino namo būklę, tvarko aplinką. Jai yra žinomas vyro senelio V. A. pažadas padovanoti vaikaičiui Raimundui ieškovei priklausantį ginčo turtą. Po senelio mirties praėjus kuriam laikui, ieškovė pradėjo neadekvačiai elgtis. Vieną dieną vyras su ieškove susitaria, kad remontuos tą kambarį, o po dienos ar kelių, jau pradėjus darbus, ji šaukia, kad ji nedavusi daryti name betvarkės. Dažniausiai kalta lieka trečiasis asmuo, nors atsakovas prieš priimdamas sprendimą daryti remontą tariasi su ieškove. Visi namo pagerinimai daromi iš šeimos uždirbamų pajamų, todėl remontas vyksta po truputį, kiek leidžia fizinės galimybės. Iš ieškovės veiksmų trečiasis asmuo supratusi, kad kažkuo neįtinka ieškovei, nes toks nuolatinis ir kraštutinių priemonių ėmimasis prieš atsakovą - savo vaikaitį, yra ne kas kita, kaip bandymas sugriauti jų santuoką. Ieškovė trečiajam asmeniui ne kartą pasakiusi: „tu išeik, o mes vaikus užauginsim“. Atsižvelgiant į tai, ieškovės D.P. A. pareišktas ieškinys yra nesąžiningas, neatitinkantis realios situacijos, todėl atmestinas.

7Trečiasis asmuo R. V. prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad D. P. A. dovanojimo sandoriui sudaryti pateikė visus reikalingus dokumentus. Buvo pateikta:

  1. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2008-08-01 išduota pažyma Nr. ( - ) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo turto sandoriui sudaryti;
  2. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2008-08-01 išduota pažyma Nr. ( - ) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo turto sandoriui sudaryti;
  3. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008-07-29 išrašas, registro įrašo Nr. ( - );
  4. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008-07-29 išrašas, registro įrašo Nr. ( - );
  5. Kauno valstybinės notarinės kontoros 1990-01-09 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, registro Nr. ( - );
  6. Kauno valstybinės notarinės kontoros 1990-01-25 išduotas papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, registro Nr. ( - );
  7. Kauno valstybinės notarinės kontoros 1990-03-01 patvirtinta turto pasidalijimo sutartis, registro Nr. ( - );
  8. 1998-07-13 statinio priėmimo naudoti aktas;
  9. Kauno apskrities valdytojo 1996-05-06 įsakymas Nr. ( - );
  10. žemės sklypo planas;
  11. D. P. A. sutuoktinio V. A. sutikimas nekilnojamojo turto dovanojimo sandoriui sudaryti;

89) giminystės ryšį įrodantys dokumentai.

9Trečiasis asmuo nurodo, kad sutartis patvirtinta teisėtai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų. Sutarties šalis - “Dovanotoją” ir “Apdovanotąjį” sieja artimas giminystės ryšys ir tarpusavio pasitikėjimas. Notarė išsiaiškino sandorio šalių valią, jokių abejonių dėl sandorio šalių tikrosios valios nebuvo. Dovanojimo sutartis šalims notaro buvo perskaityta garsiai, išaiškinta šios sutarties prasmė ir pasekmės. Ieškovė D. P. A. pilnai suprato savo veiksmus, sandorio turinį ir pasekmes, o sandorį siekia pripažinti negaliojančiu dėl asmeninių priežasčių ir konflikto su anūko R. L. žmona G. L.. Ieškovė pati pripažįsta, kad padovanojo nekilnojamąjį turtą anūkui R. L., nes juo pasitikėjo.

10Ieškinys atmetamas.

11Ieškovė prašo pripažinti negaliojančia nuo jo sudarymo momento 2008 metų rugpjūčio 6 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp D. P. A. ir R. L., patvirtintą Kauno miesto 20-ajame notaro biure (notarinio registro Nr. ( - )), dėl 396/770 dalies žemės sklypo, 1/2 dalies gyvenamojo namo, plane pažymėto 1 Alm su 1/2 dalimi (kitų statinių (inžinerinių) kiemo statinių (kiemo aikštelės, tvoros), pastato - ūkinio pastato 211 p, pastato - ūkinio pastato 411 p, pastato - ūkinio pastato lOIlp ir pastato- garažo 11Glp, esančių ( - ) Kaune, perleidimo bei taikyti restituciją, t.y. pareiškė ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ginčijamą sandorį sudarė iš esmės suklydus (CK 1.90 str.), jį sudarė atsakovo apgaulės įtakoje ir dėl susidėjusių aplinkybių labai sau nenaudingomis sąlygomis (CK 1.91 str.), taip pat jis panaikintinas, nes atsakovas ir jo sutuoktinė atlieka tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai smerktini geros moralės požiūriu (CK 6.472 str. 1 d.).

12Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu iš esmės suklydus (CK (CK 1.90 str.)

13Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio jis nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas - neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Ieškovės ginčijamas sandoris sudarytas tarp artimų giminaičių – senelės ir vaikaičio. Iki sandorio sudarymo keturis metus atsakovas gyveno su ieškove ir jos sutuoktiniu V. A.. Po santuokos sudarymo 2004 m. kartu apsigyveno ir atsakovo sutuoktinė G. L.. Teismas neturi pagrindo išvadai, jog ieškovė nesuprato, kad sudaro dovanojimo sutartį ir todėl jos valia neteisingai buvo išreikšta. Pirmiausia, ieškovė pati susitarė su notare dėl sandorio įforminimo laiko, pateikė jam sudaryti reikalingus dokumentus, tarp kurių pateikė ir sutuoktinio V. A. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sutikimą. Šiame sutikime buvo nurodyta, kad jis sutiko, jog sutuoktinė p a d o v a n o t ų (šis žodis paryškintas, tarp raidžių padaryti tarpai) jai nuosavybės teise priklausantį turtą vaikaičiui R. L. nuosavybės teise (1 t., b.l. 152). Ginčijamame sandoryje žodžiai „dovanoja“, „dovanotoja“ ir „apdovanotasis“ yra paryškinti. Sutartyje yra nurodyta, kad CK 6.321 straipsnio turinys šalims buvo išaiškintas, sutartis garsiai perskaityta, šalys jos turinį ir pasekmes suprato ir kaip atitinkanti „Dovanotojos“ ir „apdovanotojo“ valią, sutartis pasirašyta. Tai, kad ieškovės valia padovanoti turtą vaikaičiui formavosi nuosekliai, ji buvo aptarinėjama su sutuoktiniu, kuris raštiškai pritarė ieškovės sprendimui paminėtu sutikimu matyti ir iš į bylą pateikto ir teismo posėdyje peržiūrėto atsakovo ir trečiojo asmens vestuvių vaizdo įrašo CD (2 t., b.l. 144). Vestuvėse dalyvavo ieškovė, sėdėjo greta savo sutuoktinio, kuomet jis garsiai pasakė, kad atsakovas bus apdovanotas. Tai turėjo girdėti ir atsakovo motina liudytoja V. K., kuri teismo posėdyje siekė įtakoti ieškovę, nes nebūdama atstove teisme, patarinėjo motinai ir dėl to buvo teismo įspėta (2 t., b.l. 145). Dėl pastarojo asmens teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų pagrįsti ieškovės ieškinio aplinkybes, kad ši dukra negali pasirūpinti motina, kuri teisme paliudijo, kad taip pat turi nuosavybės teise nekilnojamojo turto – gyvenamąjį namą. Ieškovė pati teisme ne kartą teigė, kad ginčo turtą padovanojo atsakovui, nes iki sandorio sudarymo visi draugiškai gyveno, atsakovas su šeima rūpinosi ja ir jos sergančiu sutuoktiniu, todėl vėlesnis ieškovės nesutarimas su atsakovo sutuoktine ar, ieškovės manymu, atsakovo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas, yra teisiškai nereikšmingi, nes šios aplinkybės paaiškėjo vėliau. Byloje taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės amžius, jos sveikata ar kitos asmeninės savybės galėjo padaryti įtaką galimybei suvokti sudaromo sandorio esmę. O vėlesnis ieškovės valios pasikeitimas nesudaro pagrindo išvadai, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

14Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu apgaulės įtakoje, dėl susidėjusių aplinkybių labai sau nenaudingomis sąlygomis (CK 1.91 str.)

15Vadovaujantis CK 1.91 straipsniu, apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. T. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-429/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė laiko buvusi atsakovo apgauta, nes jis ja pažadėjo rūpintis, bet nesirūpina, dėl namo remonto jai teko persikelti gyventi į kitą kambarį (1 t., b.l. 5), jos drabužiai buvo uždaryti garaže (1 t., b.l. 1), jo sutuoktinė konfliktuoja su ieškove net naudodama fizinį smurtą, su ja nebendraujama. Tačiau teismas, įvertinęs bylos duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą daro išvadą, kad atsakovas nenustojo rūpintis ieškove, gerina savo šeimos ir ieškovės gyvenimo sąlygas remontuodamas gyvenamąsias patalpas name pagal savo išgales. Ieškovė nepateikė duomenų ir neteigė, kad nuotraukose užfiksuotas remontas (1 t., b.l. 5-48) daromas būtent jos iniciatyva ir lėšomis. Ieškovė neteigė, kad gyvenamieji kambariai yra nuo jos užrakinti, taip pat, kad jai reikia mokėti už gyvenimą name kokius nors mokesčius ar ja kas nors kitas rūpinasi nei atsakovas. Atsakovas ir trečiasis asmuo paaiškino, kad dėl remonto ir kitų darbų yra tariamasis su ieškove, nors namo dalies savininkas yra dovanos gavėjas. Visi teisme apklausti liudytojai liudijo tik apie ieškovės ir trečiojo asmens nesutarimus ir konfliktus. Ieškovė paaiškino, kad ją varo iš namų, ji neturi name savo vietos, tačiau ieškovė yra nufotografuota kambaryje, kuriame gyvena namo remonto metu (1 t., b.l. 5). Atsakovas kategoriškai neigia, kad varo ieškovę iš namų. Jis neneigia, kad namo remontas užtruko, dėl jo reikėjo iš kambarių išnešti ir ieškovės daiktus, kurie sudėti garaže, nes jis remontą jis vykdo savo lėšomis, padedant jo ir sutuoktinės tėvams. Teisme ieškovei atsakovas pasiūlė apsigyventi konkrečiose gyvenamosiose patalpose pirmajame namo aukšte (1-5, 1-4, 1-6, 1-8, 1-7, 1-3), kurias net galima izoliuoti nuo likusių gyvenamojo namo patalpų ir kurios turi atskirą įėjimą iš kiemo pusės. Tačiau ieškovė nurodė, kad tokiu atveju ji bus izoliuota ir nuo bendravimo su provaikaitėmis, o jeigu ir sutiktų su tokiu pasiūlymu, tai tik tuo atveju, jeigu atsakovas šias patalpos jai perleistų asmeninės nuosavybės teise arba iš viso nupirktų jai kitą gyvenamąją patalpą, tai ji sudarytų taikos sutartį. Esant tokioms aplinkybėms teismas negali konstatuoti atsakovo apgaulės, t.y., kad jis tyčia suklaidino ieškovę dėl galimybės likti jai gyventi padovanotame name, kad jis ja rūpinsis ar kitų aplinkybių, kurios būtų įtakoję sandorio sudarymą.

16Nėra pagrindo taip pat spręsti, kad sandorio sudarymą galėjo įtakoti ieškovei susidėjusios sunkios aplinkybės, susijusios su sutuoktinio liga, kuomet pagal bylos duomenis jos valia jį susidaryti susiformavo nuosekliai nuo 2004 m. Apie tai viešai pareiškė jos sutuoktinis per atsakovo vestuves dar iki jo sveikatos pablogėjimo 2006 m. Byloje nėra duomenų apie pačios ieškovės sveikatos sutrikimus ar jai būtiną specialią priežiūrą. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovė tvirtino, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas nebuvo pagerintas santuokoje, todėl jos sutuoktinio sutikimas nebuvo reikalingas, todėl sandorio negaliojimo siejimas su sutuoktinio liga kaip tik rodo jos pozicijos nenuoseklumą. Ieškovė neįrodė, kad buvo visiškai priklausoma nuo atsakovo, nes ji turi dukrą, be to, dar vieną vaikaitį – liudytoją atsakovo brolį R. L., su kurio sutuoktine, liudytoja J. K. L., ieškovė lig šiol bendrauja ir kuri teisme paliudijo girdėjusi iš ieškovės apie jos nesutarimus su atsakovo sutuoktine. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė sudarė dovanojimo sandorį dėl sutuoktinio ligos ir jo slaugos būdama priklausoma nuo atsakovo ir, kad atsakovas, žinodamas šias aplinkybes primetė jai savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014)

17Dėl dovanojimo panaikinimo (CK 6.472 straipsnio 1 dalis)

18CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Taigi, kad dovanojimas būtų panaikintas reikia konstatuoti bent vieną iš teisiškai reikšmingų faktų: 1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo; 2) kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013). Nagrinėjamu atveju dovanotoja yra ieškovė, o apdovanotasis - atsakovas. Dovanojama buvo ir atsakovas dovaną priėmė asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė dovanotojui turi tokias pretenzijas: atsakovas toleruoja savo sutuoktinės netinkamą elgesį ieškovės atžvilgiu, kuomet ji jai be pagrindo priekaištauja, o 2014-07-17 konflikto metu ieškovė nurodo, kad dėl trečiojo asmens veiksmų patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas, t.y. dar nėra nustatyta, kad sužalojimus padarė trečiasis asmuo ( t., 31, 119-120). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas matė konfliktą ir nesiėmė veiksmų jį nutraukti. Nei vienas byloje apklaustas liudytojas nematė ieškovės ir trečiojo asmens konfliktų ir paliudijo apie jų aplinkybes žinantys tik iš ieškovės paaiškinimų, todėl teismas negali nustatyti konfliktų atsiradimo priežasčių ir motyvų. Trečiasis asmuo nurodė, kad jaučia ieškovės didelį nepalankumą jai, jos norą išskirti šeimą. Ieškovė nurodo, kad konfliktui kilti pakanka to, kad ji nori atitraukti užuolaidą nuo lango, o atsakovo sutuoktinė to nenori ir t.t. Liudytojas V. Ž. paliudijo, kad dėl ieškovės charakterio savybių, buvo tarpusavio nesutarimų. Liudytojas A. L. paliudijo, kad siekė ieškovę su atsakovo sutuoktine sutaikyti, abi buvo pasižadėjusios draugiškai gyventi. Teismas sprendžia, kad abi konfliktuojančios šalys turėtų vengti konfliktų, o atsakovo sutuoktinė ypač, kuomet ji gyvena gyvenamajame name, kurį sutuoktiniui padovanojo būtent ieškovė, o ne šeima įgijo turtą atlygintino sandorio pagrindu, o jos elgesys dėl ieškovės nurodomų sužalojimų, jeigu jie padaryti būtent trečiojo asmens, turės būti įvertintas įstatymų nustatyta tvarka.

19Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia kad, pirmiausia, apdovanotasis neatliko jokių veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu ir kas būtų pagrindu dovanojimą panaikinti. Priėmęs dovaną ir žodžiu pažadėjęs leisti močiutei gyventi name iki gyvos galvos, savo pažadą tęsi, ieškovė nekeldinama iš gyvenamojo namo ir jai nereikia už gyvenimą jame mokėti mokesčius. Nors ieškovė nurodė, kad gyvena kitur (teismui nepranešta kur konkrečiai ieškovė gyvena, kai negyvena ginčo name) ir į namus grįžta tik pasiimti savo daiktų, kuomet namuose nieko nebūna, tačiau teismas sprendžia, kad tai yra jos asmeninis pasirinkimas ir negali suponuoti išvados apie apdovanotojo pažadų netesėjimą. Ieškovė neginčijo atsakovo atsiliepimo aplinkybių, kad vykdydamas namo remonto darbus, tvarkydamas aplinką tariasi su ieškove ir savo darbu gerina gyvenimo sąlygas ne tik savo šeimai, bet ir ieškovei, o remontas ilgai trunka dėl lėšų stygiaus. Šias aplinkybes akivaizdžiai patvirtina ieškovės į civilinę bylą Nr. 2-1941-343/2013 pateiktos gyvenamųjų kambarių foto nuotraukos (b.l. 66-69) ir tų pačių patalpų foto nuotraukos nagrinėjamoje byloje (1 t., b.l. 5-141 t., b.l. 79-81). Atsakovas galėtų įtakoti sutuoktinės elgesį, tačiau negali būti atsakingas už jos veiksmus ir dėl jų, jeigu bus įrodyta, patirti neigiamų pasekmių. Teismas dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas pasiūlė ieškovei, kad ji galėtų gyventi ginčo name labiau izoliuotai nuo jo šeimos pirmajame namo aukšte (1-5 (įėjimas - prieangis), 1-4 (virtuvė), 1-6 (valgomasis), 1-8 (miegamasis), 1-7 (koridorius), 1-3 (vonia ir tualetas). Toks jo elgesys yra priimtinas geros moralės - teisingumo, pareigos ir padorumo suvokimo aspektu ir vertinant susidėjusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-162/2010). Tuo tarpu ieškovės reikalavimas nupirkti jai atskirą gyvenamąjį plotą už gautą dovaną, teisiniu požiūriu nėra teisingas. Todėl nenustačius nei vieno iš pirmiau paminėtų teisiškai reikšmingų faktų, ieškovės ieškinys panaikinti dovanojimą atmetamas.

20Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

21Atsakovas turėjo byloje 792,83 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti ir kitų su byla susijusių pagrįstų išlaidų: 347,83 Eur (1200 Lt) už atsiliepimo parengimą, 435 Eur už jo atstovavimą teisme (98 str.) ir 10 Eur už notaro paslaugas, gaunant V. A. sutikimo nuorašą (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Atsakovas buvo atstovaujamas advokato padėjėjos teisme 9 val., todėl pagal teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau Rekomendacijos), maksimalus šių išlaidų dydis pagal Rekomendacijų 5 p. ir 8.18 p. yra 324 Eur (45 Eur x 80 % x 9 val.), o 347,83 Eur išlaidos už atsiliepimo surašymą neviršija Rekomendacijų 5 p. ir 8.2 p. numatytų maksimalių dydžių, todėl iš viso iš ieškovės atsakovui priteisiama 681,83 Eur bylinėjimosi išlaidų (347,83 Eur + 324 Eur + 10 Eur).

22Iš ieškovės valstybei priteisiama 5,87 Eur (20,28 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

23Ieškinį atmetus, panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos atsakovo turtui Kauno apygardos teismo 2014-09-11 nutartimi (CPK 150 str. 2 d.).

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., teisėja

Nutarė

25ieškinį atmesti.

26Priteisti iš ieškovės D. P. A. a.k. ( - ) atsakovui R. L. a.k. ( - ), 681,83 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27Priteisti iš ieškovės D. P. A. a.k. ( - ) valstybei 5,87 Eur (20,28 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas ( - ), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbank”, AB, kodas 73000, įmonės kodas 5660.

28Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014-09-11 nutartimi D. P. A. a.k. ( - ) ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo R. L. a.k. ( - ) vardu įregistruotam nekilnojamajam turtui, esančiam ( - )- 396/770 dalims žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ½ daliai gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1m, unikalus Nr. ( - ), su ½ dalimi (kitų statinių (inžinerinių) kiemo statinių (kiemo aikštelės, tvoros), unikalus Nr. ( - ), pastatui - ūkiniam pastatui 2Ilp, unikalus Nr. ( - ), pastatui - ūkiniam pastatui 4I1p, unikalus Nr. ( - ), pastatui - ūkiniam pastatui 10I1p unikalus Nr. ( - ), ir pastatui - garažui 11G1p, unikalus Nr. ( - ).

29Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

1. Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė, sekretoriaujant Vytautei... 2. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2008... 3. Ieškovė nurodė, kad jos sutuoktinio V. A., gim. ( - ) metais, sveikata 2006... 4. Atsakovas prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė ir teisme paaiškino,... 5. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, atsakovas mano, kad ieškovė yra... 6. Trečiasis asmuo G. L. prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ji... 7. Trečiasis asmuo R. V. prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad D.... 8. 9) giminystės ryšį įrodantys dokumentai.... 9. Trečiasis asmuo nurodo, kad sutartis patvirtinta teisėtai, nepažeidžiant... 10. Ieškinys atmetamas.... 11. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančia nuo jo sudarymo momento 2008 metų... 12. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu iš esmės suklydus (CK (CK 1.90... 13. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta,... 14. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu apgaulės įtakoje, dėl... 15. Vadovaujantis CK 1.91 straipsniu, apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens... 16. Nėra pagrindo taip pat spręsti, kad sandorio sudarymą galėjo įtakoti... 17. Dėl dovanojimo panaikinimo (CK 6.472 straipsnio 1 dalis)... 18. CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į... 19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia kad, pirmiausia,... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 21. Atsakovas turėjo byloje 792,83 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai... 22. Iš ieškovės valstybei priteisiama 5,87 Eur (20,28 Lt) išlaidų, susijusių... 23. Ieškinį atmetus, panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., teisėja... 25. ieškinį atmesti.... 26. Priteisti iš ieškovės D. P. A. a.k. ( - ) atsakovui R. L. a.k. ( - ), 681,83... 27. Priteisti iš ieškovės D. P. A. a.k. ( - ) valstybei 5,87 Eur (20,28 Lt)... 28. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014-09-11 nutartimi D. P. A. a.k. ( - )... 29. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...