Byla 2A-382-544/2017
Dėl sandorių pripažinimo galiojančiu ir negaliojančiu

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Jonaitienės ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1999-800/2016 pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovei M. R. J., tretiesiems asmenims notarėms R. B., E. J., R. S. dėl sandorių pripažinimo galiojančiu ir negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2014 metais testatorės A. J. sudarytą testamentą, o pripažinti galiojančiu 2012 m. spalio 24 d. jos sudarytą testamentą (notarinio registro Nr. ( - )) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad ( - ) mirė jos senelė A. J., kuri 2012 m. spalio 24 d. Alytaus m. ( - ) notarų biure sudarė testamentą, kuriuo savo turtą ir turtines teises paliko jai, ieškovei G. S.. Testatorė buvo garbingo 91 metų amžiaus, jau 2011 metais jai buvo diagnozuota eilė ligų, dėl kurių ji periodiškai gulėjo ligoninėse, o 2012 m. liepos 30 d. jai neterminuotai nustatytas specialus nuolatines priežiūros (pagalbos) poreikis. Pagal „( - )“ indekso duomenis, testatorė sunkiai judėjo, nelaikė šlapimo, buvo sutrikusi žarnyno funkcija, buvo reikalinga pagalba valgant, maudantis, naudojantis tualetu, apsirengiant/nusirengiant ir pan. Jos sveikata išimtinai rūpinosi ieškovė. Testatorė buvo gydoma VšĮ ( - ) skyriuje dėl jai nustatytų ligų. 2013 m. rugsėjo 10 d. iš minėto slaugos skyriaus testatorė A. J. išvyko į namus kartu su dukra atsakove M. R. J. ir apie tai neinformavo medicinos personalo. Nuogąstaudama dėl senelės sveikatos, kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl jos buvimo vietos nustatymo, tačiau ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta. Tą pačią dieną, t. y. 2013 m. rugsėjo 10 d., testatorė sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokate J. A. dėl civilinės bylos Nr. 2-111-435/2014 Kauno apylinkės teisme iškėlimo pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei G. S. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo. Šios civilinės bylos nagrinėjimo metu sužinojo, kad 2014 m. rugsėjo mėnesį buvo sudarytas naujas testamentas, pagal kurį mirusioji visą savo turtą ir turtines teises paliko savo dukrai atsakovei M. R. J.. A. J. dėl senatvinės demencijos į aplinką reagavo neadekvačiai, turėjo polinkį kaupti daiktus, dėl ko atsakovė kreipėsi į psichiatrą (nustatyta 2014 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismo sprendime), tačiau šių svarbių aplinkybių apie testatorės ligas ir nesugebėjimą suvokti savo veiksmų notarui nepranešė. Todėl mano, kad šį testamentą yra pagrindas pripažinti negaliojančiu, kadangi jį sudarydama testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, jų valdyti bei tinkamai įvertinti šio sandorio pasekmių (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnis).
  3. 2014 m. rugsėjo 10 d. atsakovė, pasinaudodama A. J. psichine būkle, jos bejėgiškumu ir nenuovokumu, nepranešusi gydymo įstaigos administracijai ir ieškovei, išsivežė motiną iš slaugos skyriaus, slėpė jos buvimo vietą, tą pačią dieną nuvežė į Kauną tikslu pasirašyti teisinių paslaugų sutartį su advokate. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-111-435/2014 nustatytos bei kitų aplinkybių visuma akivaizdžiai rodo, kad sudarant testamentą nebuvo laikomasi testamento sudarymo laisva valia ir be prievartos principų, numatytų CK 5.18 straipsnio 1 dalyje. Mano, kad testatorė dėl padidėjusio jautrumo, perdėto artimo žmogaus dėmesio poreikio savo dukters atsakovės priverstinai įtakota ginčijamą testamentą sudarė esant apgaulei ir piktavališkam atsakovės manipuliavimui, todėl sandorį yra pagrindas pripažinti negaliojančiu ir CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė bei atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas, įvertinęs pateiktą informaciją apie testatorės sveikatos būklę bei ligas, sprendė, kad byloje esantys išrašai iš medicininių dokumentų, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai neginčijamai patvirtina, kad testatorė A. J. testamentų sudarymo metu, t. y. tiek 2012 m. spalio 24 d., tiek 2014 m. birželio 12 d., turėjo sveikatos problemų, susijusių su širdies ritmo sutrikimu, išemine smegenų liga, išemine nefropatija, lėtiniu bronchitu, lėtine kojos trofinės opa ir kitų susirgimų, tačiau byloje nėra duomenų, jog ji sirgo psichikos sutrikimu ar išreikšta silpnaprotyste, dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės bei jų valdyti.
  3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovės paaiškinimai apie testatorės negalėjimą suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti paneigtini pačios testatorės apklausa teismo posėdžio metu, t. y. pačios ieškovės pateikta į bylą teismo posėdžio stenograma, bei vėliau priimtu ir įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-435/2014, kuriame nurodyta, kad, teismui apklausus ieškovę (testatorę A. J.) jos buvimo vietoje, nustatyta, kad ieškovė, nepaisant garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos, yra protinga, išsilavinusi moteris, puikiai besiorientuojanti situacijoje, visais klausimais turinti savo nuomonę, skaitanti, rašanti ir besidominti tuo kas vyksta aplink. Be to, iš dalies pačios testatorės sąmoningumą, orientacijos buvimą patvirtino ir ieškovės prašymu apklausti liudytojai, nurodę, jog testatorė išmoko naudotis kompiuteriu, puikiai naudojosi telefonu ir galėjo su visais bendrauti, kad ieškovės namuose testatorė dalyvaudavo pokalbiuose, buvo žvali, nors ir painiojo vaikų vardus. Teismas pabrėžė, jog testatorės sąmoningumą patvirtina ir teismo posėdyje apklausto teismo medicinos eksperto S. S. paaiškinimai, pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės išvados bei testatorės gydytojos, nesuinteresuotos bylos baigtimi, padaryti medicininiai įrašai.
  4. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovė galėjo būti testatorei padariusi „neleistiną“ įtaką, dėl ko ji galėjo pakeisti savo valią ir sudaryti kitą testamentą, tačiau, teismo nuomone, šių aplinkybių ieškovė neįrodė, juo labiau, kad pati testatorė buvo užvedusi bylas prieš ieškovę, davė paaiškinimus teisme ir turėjo galimybę savo nuomonę ne kartą išsakyti. Be to, aplinkybių, kad testatorei iki sandorio sudarymo buvo grasinta, prieš ją smurtauta ar kitaip paveikta jos valia dėl sandorio sudarymo, byloje nėra. Ieškovė testatorei galimai darytą poveikį siejo su jos dingimu iš slaugos ligoninės, nebendravimą telefonu ir neinformavimą apie savo buvimo vietą. Tačiau šias aplinkybes paneigia nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą užfiksuoti duomenys bei kiti pačios testatorės atlikti pareiškimai teismams bei VSDF valdybai.
  5. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje surinkti įrodymai: 1) trečiojo asmens notarės R. S. paaiškinimai, 2) liudytojų G. S., D. Č., gydytojos L. S. parodymai ir iš dalies byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimai, 3) 2015 m. lapkričio 27 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. ( - ) duomenys, - yra pakankami daryti išvadai, kad testatorė A. J. testamento sudarymo metu galėjo suprasti ir suprato savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Teismas nurodė, kad jam nėra pagrindo abejoti teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadų teisingumu, kurias iš esmės apklausos metu papildomai patvirtino apklaustas teismo medicinos psichiatras S. S.. Taigi, iš bylos įrodymų viseto buvo padaryta išvada, kad ginčijamame testamente yra išreikšta tikroji testatorės A. J. valia, o nustatytos ligos netrukdė jai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, išreikšti savo valią dėl sudaromų testamentų, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį.

6III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į skundus teisiniai argumentai

7

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė G. S. prašo bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir tenkinti jos patikslintą ieškinį, o taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, nes vertino tik pavienius įrodymus, nevertino įrodymų viseto, loginės visų įrodymų grandinės, leidžiančios daryti išvadas, jog sudarant testamentą tikroji testatorės valia nebuvo išreikšta, nes testamentas buvo sudarytas jos dukters, t. y. atsakovės, įtakoje. Pažymi, jog testatorė A. J. buvo ne tik garbaus amžiaus, tačiau jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, ji negalėjo pasirūpinti savimi bei sirgo daugybe ligų. Negana to, iš byloje apklaustų liudytojų paaiškinimų matyti, kad testatorės fizinė ir protinė sveikatos būklė laikotarpiu nuo 2012 m. pabaigos vis blogėjo, ji sunkiai judėjo, painiojo pažįstamų žmonių vardus, dažnai elgdavosi neadekvačiai, nesiorientavo, kuriame mieste gyvena. Byloje esančios aplinkybės taip pat patvirtino, jog A. J. prižiūrėjo G. S., o su atsakove ją siejo konfliktiški santykiai. Byloje esančiame 2013 m. liepos 8 d. testatorės ranka rašytame rašte „Dėl globos sutarties nutraukimo“ testatorė kaip priežastį rentos sutarčiai nutraukti nurodo nelogiškas ir nesuprantamas aplinkybes, jog globėjas į ją negali žiūrėti. Todėl, nors teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas ir nurodė, kad, remiantis medicininiais dokumentais, testatorei nebuvo konstatuota demencijos diagnozė, tačiau jis nurodė ir tai, kad senyvo amžiaus žmogui pakeitus įprastą aplinką yra sunku adaptuotis, gali kilti problemų. Tą papildomai įrodo ir civilinės bylos Nr. 2-111-435/2014 2014 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašo duomenys, iš kurių galima spręsti, kad testatorė ne visais kausimais yra orientuota laike ir aplinkoje, negali paaiškinti kam ir kada suteikė įgaliojimus veikti jos vardu, neprisimena kada ir ką tiksliai veikė pas notarą, neatpažino savo advokatės J. A., nežino už kokią bylą ir kokį mokestį yra mokėjusi. Reikšminga ir tai, kad 2013 m. rugpjūčio 29 d. žyminio mokesčio apmokėjimas negalėjo būti atliktas testatorės, nes tuo metu ji buvo sveikatos priežiūros įstaigoje.
  3. Apeliantė tvirtina, kad 2013 m. rugpjūčio 29 d. ir 2013 m. rugsėjo 25 d. žyminio mokesčio sumokėjimo kvituose, 2013 m. rugsėjo 10 d. atstovavimo sutartyse, advokatės surašytuose procesiniuose dokumentuose testatorės parašas akivaizdžiai vizualiai ir be rašysenos ekspertizės išvadų skiriasi nuo testatorės parašo, esančio ant pačios testatorės ranka rašytų ir teismui pateiktų dokumentų (testatorės ranka rašyti raštai yra surašysi drebančia ranka, raštas nelygus, o procesiniai dokumentai bei žyminio mokesčio kvitai pasirašytas lygiu sklandžiu raštu). Dėl visų šių aplinkybių egzistuoja pagrįstos prielaidos, kad testatorė paskutiniu metu nevisiškai suvokė ir sunkiai galėjo įvertinti ją supančią aplinką, o jos valia staiga pasikeitė būtent po to, kai ji pateko į atsakovės žinią. Remiantis byloje esančiais duomenimis apie testatorės sveikatos būklę, įvertinus testatorės paaiškinimus teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. 2- 111-435/2014, logiška ir akivaizdu, jog ji pati savarankiškai nebūtų galėjusi nepastebėta išvykti iš sveikatos priežiūros įstaigos, apmokėti žyminį mokestį, nuvykti pas advokatę į kitą miestą, sudaryti teisinių paslaugų teikimo sutartį, vykti į notarų biurą, užsakyti notarinį sandorį, todėl šie veiksmai be jokios abejonės buvo atlikti atsakovės iniciatyva. Todėl, remiantis įrodymų visetu bei logiška visumos įrodymų grandine, akivaizdu, kad sudarant ginčo sandorį testatorės valia buvo įtakota atsakovės, o testatorė nebuvo pajėgi suvokti savo veiksmų ir juos valdyti, įvertinti situaciją ir savarankiškai priimti sprendimus ne tik panaikinti ankščiau sudarytą testamentą bei nutraukti rentos sutartį, bet ir sudaryti naują testamentą kitai testamentinei įpėdinei.
  4. Ieškovė taip pat pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg didelę reikšmę skyrė ekspertizės akto išvadoms bei gydytojos L. S., tam tikru laikotarpiu lankiusios testatorę, paaiškinimams, kadangi gydytoja nėra psichiatrė ir nebendravo su A. J. sistemingai, o ekspertizė yra atlikta tik remiantis medicininiais dokumentais, kai testatorė net nebuvo lankiusis pas gydytojus, galinčius konstatuoti psichinių sveikatos sutrikimų diagnozę pacientui. Kartu reikšminga ir tai, jog teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas nurodė, kad senyvo amžiaus žmogui pakeitus aplinką gali būti sunku adaptuotis ir tai gali sukelti problemų. Sudarant ginčijamą testamentą, testatorė kaip tik ir buvo patekusi į naują aplinką, atskirta nuo ieškovės ir jos šeimos, su kuria iki tol gyveno.
  5. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pati testatorė iniciavo dviejų civilinių bylų prieš ieškovę iškėlimą bei nagrinėjimą, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog civilinės bylos buvo inicijuotos naujosios testamentinės įpėdinės. Reikšminga ir tai, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono komisariato Kriminalinės policijos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį siekiant nustatyti, kokie asmenys galimai klastojo dokumentus pasirašydami už tai, kad testatorė gavo pensiją. Tokios aplinkybės patvirtina, jog testatorė nebuvo savarankiška ir jos vardu galėjo veikti kiti asmenys.
  6. Apeliantės vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismas turėjo įvertinti ne tik tai, kad testatorei nebuvo konstatuota demencija, bet ir bendrą jos sveikatos būklę, aplinkos įtaką veiksmų suvokimui ir jų valdymui. Mano, kad bylos aplinkybės patvirtino, jog testatorė nebesugebėjo priimti jai naudingų ir logiškų sprendimų, nenorėjo gydytis, nesileido prausiama, siekė gyventi avarinės būklės, nešildomose, patogumų neturinčiose patalpose, kaip priežastį rentos sutarčiai nurodė visiškai nelogiškas priežastis, buvo silpnos tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos, o testamentą atsakovės naudai pakeitė būtent tuomet, kai pateko į atsakovės žinią ir nebeliko galimybės kontaktuoti, bendrauti ir matytis su kitais artimais žmonėmis, kurie ja iki tol rūpinosi. Iš byloje esančių duomenų akivaizdžiai matyti, kad testatorė buvo patalpinta į slaugos skyrių šeimos gydytojo siuntimu, nes reikėjo suteikti medicinines paslaugas. Todėl mano, kad, nors psichinis sutrikimas ir nebuvo konstatuotas, testatorė nesugebėjo vertinti ir suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, buvo lengvai paveikiama, kuo ir pasinaudojo atsakovė.
  7. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, neskirdamas pakartotinės psichiatrinės ekspertizės byloje, netenkindamas ieškovės prašymo skirti psichologinę ekspertizę, ne tik pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytas teismo pareigas, bet ir nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų.
  8. Atsiliepimu atsakovė M. R. J. prašo ieškovės G. S. apeliacinio skundo netenkinti bei priteisti valstybei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  9. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai nėra paremti jokiais įrodymais, o tik ieškovės samprotavimais bei sau naudinga linkme vertinamais duomenimis. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje apklaustų liudytojų parodymus bei kitus byloje esančius įrodymus. Atsiliepime pabrėžiama, jog testatorės valios pasikeitimas susiformavo ne spontaniškai, o buvo nulemtas objektyvių aplinkybių visumos. Kartu pabrėžia, jog neprašo nagrinėti bylos apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
  3. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė G. S. CK 1.89 straipsnio bei 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindais ginčija senelės A. J., mirusios ( - ), testamentą, sudarytą 2014 m. balandžio 16 d. Kauno rajono notarų biure. Šiuo testamentu testatorė A. J. visą savo turtą, kuris mirties dienai jai priklausys, paliko dukrai atsakovei M. R. J.. Kartu ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti galiojančiu 2012 m. spalio 24 d. Alytaus miesto ( - ) notarų biure patvirtintą testamentą, kuriuo minėta testatorė visą savo turtą, kuris mirties dienai jai priklausys, paliko ieškovei.
  4. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog byloje esantys duomenys: testatorės medicininių dokumentų informacija, liudytojų parodymai, šalių bei eksperto paaiškinimai, teismo psichiatrijos ekspertizės išvados ir kiti įrodymai, - neleidžia daryti išvados, jog, sudarydama ginčijamą testamentą, A. J. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti ar kad testamentą sudarė neleistinais būdais paveikta atsakovės. Nors apeliaciniu skundu ieškovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai vertino įrodymus bei nepagrįstai netenkino prašymų dėl papildomos teismo psichiatrijos ekspertizės ir teismo psichologinės ekspertizės skyrimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
  5. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Aiškindamas šią normą ir jos taikymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, žalingumą, pagrįstumą). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-451/2005; Nr. 3K-3-278/2009; Nr. 3K-3-421/2009; Nr. 3K-3-609/2012, kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, yra išaiškinęs, kad bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, t. y. pagal liudytojų parodymus, ekspertų išvadas, kurios daromos remiantis medicininiuose dokumentuose esamais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, to reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-303/2010; Nr. 3K-3-453/2012; Nr. 3K-3-190/2013, kt.).
  6. Byloje nustatyta, kad mirusioji A. J. atitinkamais laikotarpiais gydėsi VšĮ Alytaus apskrities V. K. ligoninėje, VšĮ ( - ) skyriuje, ( - ) skyriuje dėl krūtinės anginos, padidinto AKS, išeminės KMP, hipertenzinės KMP, išeminės smegenų ligos, išeminės nefropatijos, lėtinio bronchito, lėtinės kojos trofinės opos ir kitų susirgimų, jai 2012 m. liepos 30 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (1 t., 32 b. l.). Šios aplinkybės, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, išties patvirtina, kad testatorė A. J. buvo 91 metų amžiaus, sirgo įvairiomis ligomis, dėl kurių turėjo fizinės negalios problemų, tačiau nei vienoje medicininėje dokumentacijoje iš minėtų įstaigų nėra duomenų apie tai, kad testatorės sveikatos sutrikimai buvo susiję su psichinėmis ligomis, būsenomis, būklėmis ar psichologinėmis ligomis, dėl kurių ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, o speciali nuolatinė priežiūra jai buvo nustatyta dėl senatvės pensijos amžiaus (1 t., b. l. 32).
  7. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2015 m. gruodžio 10 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenys patvirtina, kad mirusiosios medicininiuose dokumentuose bei kitoje ekspertui perduotoje medžiagoje nėra duomenų, kad A. J. testamento sudarymo metu 2014 m. balandžio 16 d. būtų sirgusi psichikos sutrikimu ar išreikšta silpnaprotyste, dėl kurių nebūtų galėjusi suprasti savo veiksmų prasmės bei jų valdyti (1 t., 154 – 156 b. l.). Šios ekspertizės išvados nėra paneigtos, byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti tokios ekspertizės išvadų objektyvumu ir patikimumu. Kartu reikšminga ir tai, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas S. S. nurodė, jog nei medicininiuose dokumentuose, nei gydančių medikų parodymuose, kurie yra vieni iš esminių objektyvių duomenų sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, nėra duomenų apie pacientei konstatuotus pastovius psichikos sutrikimus. Ekspertas taip pat vertino, jog byloje pakartotinės psichiatrijos ekspertizės skirti nėra pagrindo, nes nėra objektyvių duomenų apie tokio pobūdžio susirgimus.
  8. Liudytoja apklausta mirusiąją gydžiusi ir ją namuose lankiusi gydytoja L. S. nurodė, jog testatorė pilnai orientavosi laike, žinojo kada reikia daryti tyrimus, gerti vaistus, buvo sąmoninga, orientuota, senatvės demencijos sutrikimo nebuvo. Liudytoja taip pat nurodė, kad negali patvirtinti, jog pacientė nenorėjo gydytis, nes ji naudojo daug vaistų. Tretysis asmuo notarė R. S. patvirtino, kad testamento sudarymo metu testatorė atrodė išsilavinusi, inteligentiška moteris, elgėsi adekvačiai aplinkai, suvokė savo veiksmus, sklandžiai dėstė mintis, aiškiai ir suprantamai pareiškė savo apsisprendimą sudaryti naują testamentą, motyvuodama tuo, kad panaikins sutartį su anūke su išlaikymo sąlyga, todėl nori, kad jos visą turtą paveldėtų dukra. Testatorė nesukėlė jokių abejonių dėl jos sveikatos ir nuovokos sutrikimų, dėl kurių būtų turėjusi atsisakyti patvirtinti testamentą (1 t., 133 b. l.).
  9. Taigi ekspertizės akto duomenys, duomenys apie testatorės A. J. sveikatos būklę, eksperto S. S. paaiškinimai, liudytojų parodymai apie mirusiosios gebėjimą naudotis kompiuteriu, telefonu ir bendravimą su kitais asmenimis, šalių paaiškinimai, jog testatorė buvo tvirto charakterio bei turėjo savo nuomonę iš esmės kiekvienu klausimu, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-11-435/2014 konstatuota išvada, kad, apklausus ieškovę (testatorę A. J.) jos buvimo vietoje, susidarė įspūdis, jog ji, nepaisant garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos, yra protinga, išsilavinusi moteris, puikiai besiorientuojanti situacijoje, visais klausimais turinti savo nuomonę, skaitanti, rašanti ir besidominti tuo, kas vyksta aplink, - sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, kad testatorė A. J. testamento sudarymo metu 2014 m. balandžio 16 d. buvo veiksni ir nebuvo tokios būsenos, kad negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Todėl yra teisėta ir atitinka byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas pripažinti ginčijamą 2014 m. balandžio 16 d. testamentą negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai ir yra nepagrįstas.
  10. Šios nutarties 26 punkte nurodytų įrodymų visumos duomenys patvirtina, kad yra nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog dėl ligų, susijusių su kraujotakos sutrikimais, testatorei išsivystė psichikos sutrikimo simptomai, dėl kurių ji negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Kaip jau minėta nutarties 24 punkte, teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, jog A. J. būtų sirgusi psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste. Teismo posėdyje apklaustas ekspertizę atlikęs ekspertas S. S. nurodė, jog demencija testatorei nebuvo diagnozuota, o ir ši liga dar nereikštų, kad asmuo išvis nesupranta savo veiksmų, kadangi tam reikalingi gilūs ir pastovūs demencijos požymiai, be to, artimieji, matydami tam tikrus esminius asmens psichikos sveikatos sutrikimus, kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą. Ekspertas taip pat patvirtino, kad mirusiosios A. J. psichinės sveikatos būklė, atsižvelgiant į kraujotakos sutrikimus, trumpalaikius demencijos požymius, aplinkos pakeitimą, tam tikrų faktų ar vardų painiojimą bei kitas aplinkybės, galėjo būti banguojanti, tačiau esminę reikšmę, vertinant ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes, turi būtent duomenų apie sirgimą psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste nebuvimas bei tai, kokia asmens psichinė būsena buvo sandorio sudarymo metu, kadangi sveikatos būklė tam tikromis dienomis galėjo būti ir kiek prastesnė. Taigi vien ta aplinkybė, kad testatorė, būdama silpnos fizinės sveikatos, garbaus amžiaus, streso būsenoje dėl vykstančio teismo proceso (Nr. 2-11-435/2014) bei intensyviai apklausinėjama pakankamai ilgą laiką (2 t., 56 – 99 b. l.), supainiojo tam tikrus duomenis, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad ji ginčijamą testamentą sudarė nesuvokdama savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti.. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys rodo, kad nei testatorę gydę gydytojai, nei artimieji nesikreipė dėl testatorės psichinės būklės, psichozės ar neadekvataus elgesio. Todėl apeliantės argumentai, susiję su mirusios fizinių ligų įtaka jos psichinei būsenai ir gebėjimui suprasti savo veiksmus bei juos valdyti, atmetami, nes yra nepagrįsti.
  11. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė papildomos teismo psichiatrijos ekspertizės, neskyrė teismo psichologijos ekspertizės bei suabsoliutino atliktos ekspertizės akto išvadas bei testatorę gydžiusios gydytojos paaiškinimus, taip pat nepasitvirtino. Kaip jau minėta, ekspertas S. S. pabrėžė ir medicininių dokumentų turinys patvirtina, kad skirti pakartotinę teismo psichiatrinę ekspertizę nebuvo pagrindo, kadangi byloje nėra medicininio pagrindo konstatuoti testatorę A, J. sirgus kokiais nors psichikos sutrikimais ar silpnaprotyste ar buvus kitokios būsenos, dėl kurios ji negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismo psichologinė ekspertizė iš esmės galėtų pateikti tik teorinio pobūdžio vertinimą ir esminės reikšmės bylos esmei neturėtų. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nenurodė jokių naujų objektyvių duomenų, kurie dar nebuvo įvertinti ir kurie leistų abejoti virš aptartų įrodymų pagrindu nustatytoms bylos aplinkybėms. Nors apeliantė pabrėžia, kad ekspertizės akto išvados bei testatorę gydžiusios gydytojos, kuri nėra psichiatrė ar psichologė, paaiškinimai buvo suabsoliutinti, tačiau iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo akivaizdu, jog šie įrodymai buvo vertinti visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste, nesuteikiant jiems viršesnės ar didesnės įrodomosios galios ir laikantis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176-187 straipsniai).
  12. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad testatorė ginčijamą testamentą sudarė paveikta atsakovės „neleistinos“ įtakos, spaudimo ar kitų CK 1.91 straipsnyje nurodytų aplinkybių, todėl nėra pagrindo ginčijamą testamentą pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės G. S. kreipimąsi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 148 straipsnį dėl to, kad A. J. 2013 m. rugsėjo 10 d. dingo iš gydymo įstaigos kartu su dukra M. R. J.. Tyrimo metu 2013 m. rugsėjo 19 d. iš A. J. buvo gautas pareiškimas, kuriame ji nurodė, jog iš gydymo įstaigos išvyko pas savo dukrą M. R. J. pati, savo noru ir sugrįžti nenori, nori tvarkytis pati, nes yra veiksni. Iš esmės analogiškas aplinkybes A. J. nurodė ir apklausta policijos pareigūnų (1 t., 82 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti aptartais mirusiosios A. J. parodymais, o jie, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, patvirtina, jog pati testatorė priėmė sprendimus nebesigydyti gydymo įstaigoje, dėl gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių. Todėl apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad testatorė buvo pagrobta iš gydymo įstaigos su tikslu paveikti jos valią ir padaryti spaudimą, kad ši sudarytų naują testamentą atsakovės naudai, vertinami nepagrįstais. Šioje vietoje pažymėtina, kad ieškovės pozicija dėl testatorės nebesigydymo gydymo įstaigoje aplinkybių bei sveikatos būklės yra prieštaringa, kadangi apeliaciniame skunde, nors sutinkama, jog testatorė nenorėjo būti gydymo įstaigoje, skambino artimiesiems dėl jos pasiėmimo, tačiau kartu tvirtinama, kad iš ligoninės ji buvo pagrobta. Be to, apeliantė tvirtina, kad A. J. psichines sveikatos ligas patvirtina jos nenoras praustis bei gyventi higieniškai, tačiau ji pati, iki 2013 m. rugsėjo 10 d., t. y. kuomet testatorė iš gydymo įstaigos išvyko pas atsakovę, nei karto nesikreipė į tokius sutrikimus gydančius gydytojus. Kad A. J. sugebėjo išreikšti savo valią bei priimti sprendimus papildomai patvirtina ir jau minėti įrodymai – Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11-435/2014 esanti informacija, A. J. 2014 m. kovo 4 d. apklausos, vykusios Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-111-435/2014, stenograma (2 t., 56 – 99 b. l.), notarės R. S. atsiliepime išdėstytos aplinkybės apie testatorės A. J. 2014 m. balandžio 16 d. sudarytą testamentą (1 t., 133 b. l.). Vien aplinkybė, jog testatorė išties galėjo nuvykti pas notarę su atsakovės pagalba, atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą, neįrodo, kad ji ginčijamą testamentą sudarė esant CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms. Nagrinėjamoje byloje aplinkybių, kad testatorei iki ginčijamo sandorio sudarymo buvo grasinta, smurtauta ar kitaip dėl „neleistinos įtakos“ buvo paveikta jos valia dėl sandorio sudarymo, byloje nėra, taigi nėra ir CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų ginčijamą testamentą pripažinti negaliojančiu.
  13. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad A. J. galimai ne pati pasirašė 2013 m. rugpjūčio 29 d. kvite, 2013 m. rugsėjo 10 d. atstovavimo sutartyje, nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla ir ginčijamo testamento sudarymo aplinkybėmis. Duomenys apie Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate atliekamą ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį taip pat nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos objektu, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako.
  14. Kadangi pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiu 2014 m. balandžio 14 d. testatorės A. J. sudaryto testamento, o CK 5.35 straipsnyje numatyta, kad testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti, panaikinti, sudarydamas naują testamentą (1 dalis), bei kad vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą (2 dalis), tai nebuvo pagrindo tenkinti ir ieškinio dalies dėl anksčiau, t. y. 2012 m. spalio 24 d., sudaryto testatorės testamento pripažinimo galiojančiu.
  15. Atsižvelgus į virš išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  16. Kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
  17. Apeliantė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad byla tinkamai gali būti išnagrinėta tik betarpiškai apklausus bylos šalis, sudarant galimybę joms pasisakyti ir užduoti klausimus, nes, nors atsakovės dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo pripažintas būtinu, ji dalyvavo ne visuose teismo posėdžiuose, todėl liko neišspręsti klausimai, o prieštaravimai - nepašalinti. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto apeliaciniu skundu, atsiliepimais į apeliacinį skundą, bylos medžiaga, laiko, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodine proceso tvarka. Tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepimuose į apeliacinį skundą yra išsamiai išdėstyti ginčo esmę sudarantys argumentai, pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
  18. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė naują įrodymą – pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriuo grindžia apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šis rašytinis įrodymas yra susiję su nagrinėjama byla, jo įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, su juo susipažinusi priešinga šalis, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, priima pateiktą naują rašytinį įrodymą.
  19. Atmetus ieškovės G. S. apeliacinį skundą, valstybei iš jos priteisiamos teisinės pagalbos, suteiktos atsakovei M. R. J. 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. ( - ), išlaidos – 204,85 UR už atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

11Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

12Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės G. S., a. k. ( - ) 204,85 Eur (du šimtus keturis eurus 85 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamą surenkamoji sąskaita, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Ryšiai