Byla 2A-1060/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-756-653/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Autoangaras“ ieškinį atsakovui E. M. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB ,,Autoangaras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo E. M. 312 444 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bankroto administratoriui nebuvo perduotas turtas ir visi įmonės dokumentai. Iš Juridinių asmenų registrui pateiktų dokumentų ieškovas nustatė, kad įmonėje turto buvo už 312 444 Lt. Įmonės vadovu nuo 2005-09-01 iki 2011 m. lapkričio mėn. buvo atsakovas. Vėliau naujas vadovas nebuvo paskirtas. Atsakovas netinkamai vykdė vadovo pareigas – apskaityti turtą ir prievoles, išsaugoti tinkamai apskaitytą turtą tam, kad būtų atsiskaityta su kreditoriais, o iškėlus bankroto bylą – perduoti visą įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui. Kadangi turtas ieškovui neperduotas, įmonei padaryta turtinė žalą, kurią turi atlyginti ieškovas. Po įmonės bankroto bylos iškėlimo ir dalies dokumentų perdavimo, dokumento, kuriuo būtų įformintas turto perdavimas iš atsakovo kitam asmeniui nebuvo, akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje taip pat nėra aptarti turto perdavimo klausimai. Akcininkas H. K. 2013-03-27 raštu antstoliui patvirtino, kad jam turtas perduotas nebuvo. Taip pat atsakovas, perleidžiant akcijas, nesudarė įmonės balanso ir kitų finansinės apskaitos dokumentų, kurie leistų nustatyti atliktas ūkines operacijas dėl įmonės turto. Įmonės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė ne tik darbo sutarties metu, tačiau ir jai pasibaigus, kadangi įmonės ir vadovo santykius reglamentuoja ne tik Darbo kodeksas, bet ir kiti teisės aktai, įmonės vadovą su įmone sieja fiduciariniai santykiai.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo ieškovui 312 444 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-07-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo 7 148,87 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla, įmonės valdymo organai per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įpareigoti perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą balanso sudaryto nutarties iškleti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, tačiau bankroto administratoriui nebuvo perduotas įmonės turtas. Atsakovo, kaip įmonės vadovo, darbo santykiai su įmone tęsėsi iki 2011-11-30, o 2011-11-24 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas pardavė jam priklausančias įmonės akcijas H. K.. Iki bankroto bylos iškėlimo kito vadovo įmonėje nebuvo paskirta. Teismo teigimu, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog po darbo santykių su įmone nutraukimo ir akcijų pardavimo jis perdavė dokumentus naujam akcininkui. Atsakovas prašė iškviesti į teismo posėdį buvusią įmonės buhalterę L. Ž., tačiau šios liudytojos adreso, kuriuo galima būtų įteikti teismo šaukimo, atsakovas nepatikslino, jokios iniciatyvos, siekiant užtikrinti liudytojos atvykimą į teismo posėdį, nesiėmė, bylos eiga nesidomėjo ir pats į du paskutinius teismo posėdžius neatvyko. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (jam netinkamai vykdant įmonės vadovo pareigas tinkamai apskaityti turtą, jį išsaugoti ir perduoti įmonei, nutrukus darbo santykiams), įmonė patyrė turtinę žalą, jai negrąžinus turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) nustatyta tvarka. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų juridinių asmenų registre esančių 2010 m. balanso duomenų teisingumą, duomenų apie tai, kad esamu turtu buvo atsiskaitoma su įmonės kreditoriais ar kitaip juo buvo disponuojama. Dėl to teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesiremti vieninteliu įrodymu apie įmonės turtą – 2010 m. įmonės balansu, iš kurio matyti, jog įmonė iš viso turėjo turto 312 444 Lt sumai. Kadangi šis turtas po 2011-11-30 nebuvo perduotas nei įmonės akcininkams, nei įmonės administratoriui po bankroto bylos įmonei iškėlimo, teismas sprendė, kad įmonė patyrė žalą – tiesioginius nuostolius, pasireškiančius minėto dydžio turto netekimu. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų įmonė patyrė 312 444 Lt žalą, kurią atsakovas privalo ieškovui atlyginti (CK 6.245 str., 6.248 str. 1 d.).

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovas E. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti, iškviesti liudytoją L. Ž., suteikti galimybę pateikti naujus dokumentus, įrodančius, kad turto įmonėje nebuvo tiek, kokiai sumai nurodė pirmosios instancijos teismas. Skunde nurodo, kad neteisingas teismo argumentas, kad atsakovas nesiėmė jokios iniciatyvos siekiant užtikrinti liudytojos L. Ž. atvykimą į teismo posėdį. Atsakovas dėjo visas pastangas, kad išsiaiškintų liudytojos gyvenamąją vietą, tačiau to padaryti nepavyko, nes ji buvo kažkur išvykusi. Šios liudytojos parodymai įrodytų, kad įmonėje turto buvo likę tik už maždaug 30 000 Lt. Atsakovo žiniomis, naujasis akcininkas H. K. bankroto administratoriui pateikė įmonės balansą, kuris patvirtina šiuos atsakovo teiginius, tačiau ieškovas apie tai nutylėjo ir rėmėsi tik 2010 m. įmonės balansu.

9Ieškovas BUAB ,,Autoangaras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovo skunde pateikti prašymai iškviesti liudytoją L. Ž., remiantis tuo, kad neva nebuvo galimybės apklausti jos pirmosios instancijos teisme bei suteikti atsakovui galimybę pateikti teismui papildomus dokumentus, laikytini nepagrįstais, bei pažeidžiančiais CPK 7 ir 8 straipsnius.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas netenkintinas.

12Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

13Nagrinėjamoje byloje keliamas įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės klausimas, dėl to, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, neperdavė bendrovės turto bankroto administratoriui.

14Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės

15Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š., A. B., bylos Nr. 3K-3-19/2012; kt.). Įmonė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, taip pat kreditorių interesus. Dėl šios priežasties pripažįstama įmonės vadovo fiduciarinė pareiga ir įmonės kreditoriams.

16Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

17Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia ĮBĮ numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų; ir kt. (ĮBĮ 10 str. 7 d.). Pagal ĮBĮ nuostatas, administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Balansą administratorius sudaro iš bankrutuojančios įmonės dokumentų, kurie jam būna pateikti įmonės valdymo organų (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio direktoriaus kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose.

18Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 10 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Autoangaras“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB ,,Verslo konsultantai“, įpareigojo bendrovės valdymo organus per 10 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui visus bendrovės dokumentus ir turtą pagal balansą (b. l. 13-15). Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas E. M. laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2012-08-01 buvo UAB ,,Autoangaras“ vadovas (b. l. 10-12). Ieškovas UAB ,,Autoangaras“ administratorius atsakovo veiksmų neteisėtumą grindė tuo, kad jis netinkamai vykdė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, neperdavė administratoriui įmonės turto ir dokumentų, dėl ko buvo padaryta žala įmonei ir jos kreditoriams.

19Apeliantas teigia, kad 2011-11-24 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė jam priklausančias UAB ,,Autoangaras“ akcijas H. K., todėl pareiga perduoti bendrovės turtą ir dokumentus atsirado H. K.. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad keičiantis įmonės vadovui, pareiga tinkamai pasirengti tiek dokumentų, tiek turto perdavimui, atlikti perdavimą, tenka tam asmeniui, kuris tuo metu vykdo administracijos vadovo pareigas. Remiantis byloje esančia VSDF pažyma, atsakovą E. M. bei ieškovą darbo santykiai siejo iki 2011-11-30 (b. l. 47). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas, pardavęs akcijas H. K. bei nutraukęs darbo santykius su bendrove, būtų perdavęs bendrovės dokumentus bei turtą šiam asmeniui. Tokių aplinkybių nepatvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudijęs H. K., priešingai, liudytojas nurodė, kad įsigijus akcijas, atsakovas nei turto, nei su turtu susijusių dokumentų jam neperdavė (b. l. 100-101). Atsakovas nepateikė jokių dokumentų, kuriais būtų įformintas įmonės dokumentų bei turto perdavimas kitiems asmenims.

20Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl bankroto administratoriui neperduoto UAB ,,Autoangaras“ turto yra atsakingas atsakovas E. M. ir jis turi atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą įmonei bei jos kreditoriams žalą.

21Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 str.). Konstatuodamas balanso įrodomąją vertę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 str.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Premium konsultacijos“ v. R. T. ir kt., byla Nr. 3K-3-14/2013).

22Ieškovas BUAB ,,Autoangaras“ administratorius ieškinyje nurodė, kad pagal paskutinius 2010 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie yra pateikti Juridinių asmenų registrui, matyti, jog 2010-12-31 įmonė turtėjo turto už 312 444 Lt, tačiau šis turtas administratoriui nebuvo perduotas, todėl ši suma priteistina iš atsakovo. Atsakovas, nesutikdamas su šiuo ieškovo argumentu, apeliaciniame skunde nurodė, kad įmonėje turto buvo likę tik už maždaug 30 000 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Šiuo atveju atsakovas teigdamas, kad bendrovė turėjo mažiau turto nei nurodyta 2010 m. bendrovės balanse, jokių tokius argumentus patvirtinančių įrodymų nepateikė. Niekuo nepagrįsti ir atsakovo argumentai, kad naujasis akcininkas H. K. bankroto administratoriui buvo pateikęs kitą įmonės balansą. Dėl nurodytų aplinkybių laikytina, kad dėl atsakovo aplaidumo, nerūpestingumo ir neteisėto neveikimo ieškovui buvo padaryta 312 444 Lt žala.

23Nustačius, kad atsakovas tinkamai nevykdė jam pavestų pareigų, nesiėmė priemonių turto išsaugojimui ir jo perdavimui naujajam įmonės akcininkui, konstatuotina, kad jis pažeidė savo kaip įmonės vadovo pareigas, veikė priešingai įmonės interesams, tuo atliko neteisėtus veiksmus ir padarė žalą ne tik įmonei, bet ir jos kreditoriams. Esant nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui ir dydžiu bei priežastiniam ryšiui, o atsakovui nepaneigus kaltės prezumpcijos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovui kaip buvusiam įmonės vadovui taikytina civilinė atsakomybė (CK 2.87 str. 7 d., CK 6.246-6.249 str.).

24Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nei procesinės nei materialiosios teisės normų nepažeidė ir bylą išnagrinėjo teisingai, todėl teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

25Dėl liudytojos iškvietimo

26Atsakovas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą iškviesti į teismo posėdį buvusią įmonės buhalterę L. Ž.. Iš bylos duomenų matyti, kad tokį prašymą atsakovas buvo pareiškęs ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo prašymą, tris kartus siuntė šiai liudytojai teismo šaukimus į teismo posėdžius atsakovo nurodytu adresu (b. l. 79-80, 87, 89-91). Tačiau teismo šaukimų liudytojai L. Ž. įteikti nepavyko, atsakovas šios liudytojos adreso, kuriuo būtų galima įteikti teismo šaukimo, nepatikslino, byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas būtų ėmęsis veiksmų, siekiant informuoti liudytoją apie paskirtų teismo posėdžių laiką ir vietą.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudojasi savo nuožiūra, atsižvelgdamos į pareigą įrodinėti, nevilkinti bylos nagrinėjimo (CPK 7 str.), tai lemia dispozityvumo bei rungimosi principai (CPK 12 str., 13 str.). Tačiau šalis, prašanti iškviesti asmenį į civilinės bylos nagrinėjimą liudyti, ir pati turi labiau pasirūpinti tokio asmens realiu atvykimu. Atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, bei tai, kad teismas turi imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto prašymas dėl liudytojos iškvietimo į teismo posėdį atmestinas.

28Dėl bylinėjimosi išlaidų

29Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovas turėjo 600 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 115-116). Šios ieškovo patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovo.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti ieškovui BUAB ,,Autoangaras“ (į. k. 300144039) iš atsakovo E. M. (a. k. ( - ) 600 Lt (šešis šimtus litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB ,,Autoangaras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino,... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovas E. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 9. Ieškovas BUAB ,,Autoangaras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 13. Nagrinėjamoje byloje keliamas įmonės administracijos vadovo civilinės... 14. Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės... 15. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą... 16. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas... 17. Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai... 18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 10 d.... 19. Apeliantas teigia, kad 2011-11-24 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė... 20. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų... 22. Ieškovas BUAB ,,Autoangaras“ administratorius ieškinyje nurodė, kad pagal... 23. Nustačius, kad atsakovas tinkamai nevykdė jam pavestų pareigų, nesiėmė... 24. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 25. Dėl liudytojos iškvietimo... 26. Atsakovas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą iškviesti į teismo... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys jiems priklausančiomis procesinėmis... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 29. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 31. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 32. Priteisti ieškovui BUAB ,,Autoangaras“ (į. k. 300144039) iš atsakovo E. M....