Byla e2A-1115-854/2020
Dėl servituto nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Andriaus Veriko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) L. Č. ir B. Č. (B. Č.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. O. ieškinį atsakovams L. Č. ir B. Č. (B. Č.) dėl servituto nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė V. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti neterminuotą servitutą, suteikiantį teisę ieškovei (ir teisėtiems naudotojams) įeiti į atsakovams L. Č. ir B. Č. priklausančią patalpą – koridorių, 2013 m. lapkričio 14 d. kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu 2-1, esantį 2,31 kv. m, adresu ( - ), siekiant patekti į rūsio patalpas R-2 ir R-1, verandą, pažymėtą indeksu 1-1, (6,62 kv. m.) ir į ieškovei priklausančias gyvenamąsias patalpas.

71.1.

8Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 55/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ). Atsakovams nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, plane pažymėtu R-3; su bendro naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis 1-1 (333/1000 iš 6,62 kv. m.), t. y. 2,20 kv. m., R-5 (50/100 iš 6,92 kv. m.), t. y. 3,46 kv. m., unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta registro pastaba, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), 45/100 dalys įregistruotos kaip butas Nr. 2, unikalus Nr. ( - ). Pagal 2013 m. lapkričio 14 d. atliktus kadastrinius matavimus, ginčo koridorius-patalpa kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu 2-1, sudaranti 2,31 kv. m., yra atsakovų nuosavybės – buto, esančio ( - ), sudėtinė dalis.

91.2.

10Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017 buvo nuspręsta nustatyti neterminuotą atlygintinį servitutą, suteikiantį teisę buto, esančio ( - ), bendraturčiams L. Č. ir B. Č. įeiti į V. O. nuosavybės teise priklausančias rūsio patalpas R-2 ir R-1, esančias ( - ), tikslu prieiti prie pastato ( - ), bendrų namo inžinerinių sistemų/įrenginių (vandentiekio, kanalizacijos, ryšio tinklų). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-522-590/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

111.3.

12Nors atsakovai nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-2234-863/2017 nurodė, jog ginčo patalpai (koridoriui) galėjo būti nustatytas servitutas, o ne tenkinamas ieškovės reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į dalį koridoriaus, ieškovei per atstovą 2019 m. sausio 2 d. pateikus pasiūlymą nustatyti servitutą sandoriu, tokį sandorį atsakovai sudaryti atsisakė. Tarp šalių nuolat kyla ginčai dėl teisės naudotis 2,31 kv. m. koridoriumi.

131.4.

14Ieškovė, nesinaudodama 2,31 kv. m. koridoriumi, negali patekti į jai priklausančias rūsio patalpas, pažymėtas indeksais R-1, R-2, R-4, į jai priklausančią gyvenamojo namo dalį, taip pat iš gyvenamojo namo ji negali patekti į jai priklausančią verandos dalį (4,42 kv. m. iš 6,62 kv. m.), plane pažymėtą indeksu 1-1, todėl esant ginčui tarp šalių, servitutas nustatytinas teismo sprendimu. Kitų alternatyvių patekimo būdų į rūsio patalpas bei verandą patekimui iš gyvenamųjų patalpų ieškovė neturi ir įsirengti juos faktiškai neįmanoma.

151.5.

16Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu nustatė, jog servitutas ieškovės rūsio patalpoms atlygintinis, tačiau atlyginimo dydžio nenustatė, nurodydamas, kad dėl to šalys gali susitarti arba ginčą spręsti teisme kitoje byloje. Servituto atlygintinumo klausimo šalys nėra išsprendusios. Ieškovės manymu, šioje byloje klausimas dėl servituto atlygintinumo nustatant servitutą atsakovams priklausančiai patalpai – koridoriui, turi būti sprendžiamas analogiškai, nustatant, kad nustatomas atlygintinas servitutas, nenurodant jo atlyginimo dydžio.

172.

18Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

192.1.

20Atsakovai nurodė, kad tarp bendraturčių nėra jokio nesutarimo dėl 2,31 kv. m. dydžio koridoriaus naudojimo. Ieškovė pati negyvena šiame name, jai priklausančioje namo dalyje gyvena nuomininkai, kurie šiuo metu naudojasi koridoriumi tiek siekdami patekti į ieškovei priklausančią namo dalį, tiek į rūsį. Patekimas į verandą yra iš lauko, todėl minimas koridorius nėra naudojamas perėjimui į verandą.

212.2.

22Atsakovų nuomone, nėra būtinybės nustatyti servitutą tiek dėl patekimo į ieškovės namo dalį, tiek į verandos patalpos dalį. Ieškovė į savo namo dalį turi galimybę patekti per kitą įėjimą, kuris yra pažymėtas namo dalies kadastrinėje byloje.

232.3.

24Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017 nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Teismas šioje byloje priimtame sprendime konstatavo, kad „ieškovės inventorinėje bylutėje esantis planelis numato du įėjimus į namą; <…> duomenų, kad pirmo aukšto patalpų pertvarkymas (panaikinant vieną iš įėjimų) būtų atliktas pagal parengtą projektą, ir kad šiuo metu panaikinto įėjimo negalima atstatyti į pradinę padėtį byloje nėra; <…> pasak atsakovų, įėjimas buvo užkaltas medinėmis medžiagomis, kurios gali būti lengvai pašalintos. Tokiu būdu nustatytina, kad ieškovė turi galimybę atstatyti įėjimą į savo namą ir to niekaip neįtakoja ginčo koridorius“.

252.4.

26Civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017 nurodytos aplinkybės šiuo metu nėra pasikeitusios, pati ieškovė pateikia įrodymus, kad namas turi du įėjimus, todėl, akivaizdu, kad atsakovų koridorius patekimui į ieškovės namo dalį nebūtinas.

272.5.

28Atsakovai nurodė, kad nėra jokio pagrindo nustatyti koridoriaus patalpai servitutą ir tuo tikslu, kad ieškovė patektų į verandos patalpą, kadangi į ją pateikti yra galimybė iš lauko.

292.6.

30Tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovės patekimo į rūsio patalpą per atsakovams priklausančią koridoriaus patalpą, kadangi ieškovė iki šiol visada, kai tik buvo poreikis, gali ir galėjo patekti į rūsio patalpą per koridorių. Taigi pagrindo nustatyti koridoriaus patalpai servitutą tikslu patekti į rūsį taip pat nėra.

312.7.

32Ieškovė neįrodė, kad servitutas yra objektyviai būtinas ir kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnis). Įstatymas nenumato galimybės nustatyti servitutą daiktui dėl kito daikto savininko subjektyviai suprantamo patogesnio naudojimosi savo daiktu, kito daikto savininkas neturi būti priverstas leisti naudoti savo daikto patogesniam naudojimui.

332.8.

34Atsakovai atkreipė dėmesį, kad ieškovė savo namo dalyje negyvena, ten gyvena jos nuomininkai, kurie, kaip pastebi atsakovai, tikėtina, užsiima tam tikra komercine veikla, pas juos atvyksta dažni lankytojai, t. y. nuolat atvyksta nepažįstami žmonės, įėjimo durys, kurios veda į ginčo koridorių, buvo keletą kartų paliktos visai nerakintos, todėl atsakovai yra itin suinteresuoti tuo, kad ginčo koridorius būtų ieškovės ir/ar jos nuomininkų naudojamas išimtinai tik tuo tikslu, kuris yra būtinas ieškovės nuosavybės dalies naudojimui, t. y. tik ieškovės patekimui į jos rūsio patalpas ir negali būti leidžiama šia koridoriaus patalpa naudotis kitais ieškovės ieškinyje nurodomais tikslais, kadangi tai pažeidžia atsakovų interesus, nėra saugu, nes per šią koridoriaus patalpą atsakovai patenka į jų butą antrame aukšte, taip pat šią patalpą atsakovai prižiūri, ja rūpinasi, valo ir remontuoja, ko nedaro ieškovė.

352.9.

36Ieškovei ir toliau reikalaujant servituto nustatymo tikslu jai patekti į rūsio patalpas, ieškovė privalo teisingai kompensuoti atsakovų nuosavybės teisės apsunkinimą nuostolių atlyginimo forma. Kadangi atsakovai prižiūri koridoriaus patalpą, ją remontuoja, valo ir rūpinasi ja kaip sava, todėl dėl šios patalpos ieškovės naudojimo prašomu nustatyti tikslu (patekti į rūsio patalpą), ieškovės naudai servitutas šiuo tikslu galėtų būti nustatytas tik atlygintinis.

372.10.

38Teismas galėtų nustatyti, kad ieškovės naudai nustatytino servituto atlygintinumas yra proporcingas atsakovų naudai nustatyto servituto kainai, jiems patenkant į rūsio patalpas civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017, kadangi pagal naudojimo paskirtį abu servitutai būtų panašios savininko teisių apribojimo apimties ir gali būti pripažinti kaip tinkama ir teisinga kompensacija abiejų šalių atžvilgiu.

39II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

403.

41Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – nustatė neterminuotą atlygintinį servitutą, suteikiantį teisę ieškovei (ir teisėtiems naudotojams) įeiti į atsakovams priklausančią patalpą – koridorių, 2013 m. lapkričio 14 d. kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu 2-1, 2,31 kv. m., esantį adresu ( - ), siekiant patekti į rūsio patalpas, verandą ir į ieškovei priklausančias gyvenamąsias patalpas.

424.

43Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 55/100 dalys gyvenamojo namo, adresu ( - ). Atsakovams nuosavybės teise priklauso likusi namo dalis, įregistruota kaip butas, esantis ( - ). Atsakovams nuosavybės teise priklauso ginčo koridorius, plane pažymėtas indeksu 2-1.

445.

45Teismas, pasisakydamas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendime civilinėje byloje nustatytų aplinkybių, jų prejudicinės galios, pažymėjo, kad nors sprendime pasisakyta apie ieškovės galimybę atkurti kitą įėjimą, tačiau šioje byloje dėl servituto nustatymo teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatė aplinkybes, kurios svarbios ginčui teisingai išnagrinėti: 1) antrasis įėjimas, kuriuo buvo galima patekti į ieškovės gyvenamąsias patalpas, buvo panaikintas atsakovų iniciatyva ir jų lėšomis, kadangi įėjimo vietoje šalių vaikams buvo įrengtas kambarys. Atkurti įėjimui reikėtų ne tik pašalinti lentas, kaip numatyta 2017 metų įsiteisėjusiame teismo sprendime, bet ir įdėti daug kitų investicijų; 2) įrengiant antrą įėjimą, investavus ieškovės, kuri neprisidėjo prie tokio įėjimo įrengimo, pinigines lėšas, vis tiek būtų atskirtas naudojimasis veranda, į kurią galimas patekimas iš lauko arba per atsakovų koridorių iš ieškovės gyvenamųjų patalpų; 3) apžiūrėjus koridorių nustatyta, kad tai nedidelė patalpa, iš kurios eina trys durys: į verandą, į rūsio patalpas ir atsakovų patekimą į antro aukšto patalpas bei trečios durys – į ieškovės gyvenamąsias patalpas. Jokių daiktų koridoriuje nelaikoma, jo paskirtis – padėti patekti į tam tikras patalpas (pereinamosios patalpos), todėl nustačius servitutą jo paskirtis atitiktų faktinę paskirtį.

466.

47Teismas pažymėjo, kad koridorius yra aptarnaujanti patalpa, į rūsį įmanomas patekimas tik per koridorių. Norint patekti į ieškovės patalpas per panaikintą įėjimą, reikėtų perdaryti kambarį, įstatyti duris, keisti namo apdailą, padaryti priėjimą iki durų ir kt.

487.

49Teismas nurodė, jog svarbi aplinkybė yra ta, kad būtent atsakovų (jie šios aplinkybės teismo posėdžio metu neginčijo) iniciatyva buvo panaikintas įėjimas, kad sukūrę šeimą šalių vaikai turėtų atskirą kambarį, todėl sprendė, kad nebūtų sąžininga ieškovės lėšomis atkurti bendraturčių sutarimu padarytus namo pakeitimus. Teismas laikė nesąžiningu atsakovų elgesį, patiems panaikinus antrąjį įėjimą, reikalauti atkurti faktinę situaciją ieškovės lėšomis.

508.

51Teismas sprendė, kad ieškovė prašo nustatyti koridoriaus servitutą ne tik dėl naudojimosi patogumo, tačiau ir dėl to, jog šis koridorius yra būtinas norint patekti į rūsio patalpas, į verandą (faktiniu vieninteliu patekimu į patalpas) bei į jos gyvenamąsias patalpas. Servituto nustatymas jokių papildomų investicijų nereikalaus, visos minėtos durys yra, jos faktiškai naudojamos, ir būtent tai gali būti teisiniu pagrindu servituto nustatymui.

529.

53Teismas, konstatavęs, kad viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkų poreikiai nekliudomai naudotis nuosavybe turi būti suderinti, o nuosavybė nėra absoliuti, sprendė, jog apriboti atsakovų koridoriaus naudojimą nebūtų jų teisių pažeidimas. Pažymėjo, kad servituto teisė visais atvejais turėtų būti mažesnė už savininko teises; servituto esmė yra ta, kad juo servituto turėtojui suteikiamos konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės, užtikrinančios daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, naudojimą arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Nustačius koridoriaus patalpos servitutą, ieškovė turės teisę nekliudomai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

5410.

55Teismas pažymėjo, kad atsakovai prašė taikyti abipusį atlygintinumo principą, tačiau tik ta apimtimi, kiek tai susiję su ieškovės patekimu į rūsio patalpas. Atsakovai neišreiškė nuomonės dėl servituto atlygintinumo, nustačius ieškovei galimybę naudotis koridoriumi ir norint patekti į verandą (į/iš) bei į gyvenamąsias patalpas, kas padažnintų ieškovės ar teisėtų su ja susijusių asmenų koridoriaus naudojimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas paliko šalims teisę susitarti dėl atlyginimo formos ir jos dydžio bendru sutarimu, o to nepadarius – kreiptis į teismą dėl teisingo kompensacijos dydžio nustatymo.

56III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5711.

58Atsakovai apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimo dalį ir ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies – nustatyti neterminuotą atlygintinį servitutą, suteikiantį teisę ieškovei (ir teisėtiems naudotojams) įeiti į atsakovams priklausančią patalpą – koridorių, 2013 m. lapkričio 14 d. kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu 2-1, 2,31 kv. m., esantį adresu ( - ), siekiant patekti į rūsio patalpas; likusią ieškinio dalį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka bei prijungti prie bylos papildomus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5911.1.

60Pirmosios instancijos teismas pažeidė prejudicinių faktų taikymo taisykles, jais nesivadovaudamas padarė neteisingas išvadas. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017 konstatavo šiai nagrinėjamai bylai reikšmingus faktus ir aplinkybes, kurių papildomai atsakovams įrodinėti nereikėjo ir kuriomis teismas turėjo vadovautis, o būtent: 1) į namą yra du įėjimai, kurių vienas buvo panaikintas; 2) vienas įėjimas į namą (konkrečiai ieškovės gyvenamąsias patalpas) buvo panaikintas ieškovės 2007-2008 metais; 3) pirmo aukšto patalpų pertvarkymas, panaikinant įėjimą į ieškovės gyvenamąsias patalpas, nėra atliktas pagal parengtą projektą; 4) ieškovė turi galimybę atstatyti įėjimą į savo gyvenamąsias patalpas, o koridoriaus patalpa ieškovės teisei naudotis savo gyvenamosiomis patalpomis įtakos nedaro.

6111.2.

62Šalys neginčija, kad į ieškovės gyvenamąsias patalpas buvęs įėjimas šiuo metu yra panaikintas, t. y. užkaltas dailylentėmis, tačiau teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė neturi galimybės atstatyti įėjimo į jos gyvenamąsias patalpas ir tokiu būdu į jas patekti, nenustatant koridoriaus patalpai servituto.

6311.3.

64Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovai panaikino įėjimą į ieškovės gyvenamąsias patalpas, nors iš tiesų tai padarė pati ieškovė. Atsakovai niekada nesinaudojo ieškovės namo dalimi, ten negyveno, ir nesprendė jokių klausimų, susijusių su šia namo dalimi. Tą išimtinai darė pati ieškovė ir jos šeimos nariai. Atsakovai jokių remonto darbų, susijusių su ieškovės įėjimo į gyvenamąsias patalpas panaikinimu, nebuvo atlikę ir neatliko. Atsakovai namo fasado apšiltinimo, dalies langų keitimo ir stogo šiltinimo bei keitimo darbus atliko 2002 metais, tuo metu ieškovės įėjimas į jos gyvenamąsias patalpas nebuvo panaikintas, juo ieškovė naudojosi savo nuožiūra.

6511.4.

66Teismas turėjo atmesti ieškinį, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pati panaikino įėjimą į savo gyvenamąsias patalpas 2007-2008 metais, tokio patalpų pertvarkymo nėra įregistravusi VĮ Registrų centras ir neatlikusi jokių pakeitimų namo dalies kadastrinėje byloje. Ieškovė taip pat neįrodė, kad dėl įėjimo į jos gyvenamąsias patalpas panaikinimo buvo gautas atsakovų sutikimas, kad ieškovė neturi galimybės atkurti panaikintą įėjimą į jos gyvenamąsias patalpas ir jomis naudotis be atsakovų nuosavybės naudojimo.

6711.5.

68Teismas, priimdamas sprendimą ir suteikdamas ieškovei teisę naudotis atsakovams priklausančia koridoriaus patalpa turint tikslą patekti į ieškovės gyvenamąsias patalpas, nesivadovavo oficialiais, galiojančiais ir nenuginčytais ieškovės namo dalies kadastrinės bylos dokumentais, kuriuose yra užfiksuota, kad į namą yra du įėjimai. Šie kadastrinės bylos duomenys nėra pakeisti, todėl jie galioja teismui tokie, kokie yra užfiksuoti. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, ieškinys šioje dalyje turėjo būti atmestas vien tuo pagrindu.

6911.6.

70Ieškovės ieškinio reikalavimo patenkinimas, nustatant koridoriaus servitutą siekiant patekti į rūsį, verandą ir ieškovės gyvenamąsias patalpas, iš esmės lemia, kad koridorius taps bendrojo šalių naudojimo patalpa, nors nuosavybės teise priklauso tik atsakovams. Teismo sprendimu koridoriaus patalpos naudojimosi ieškovei servitutinės teisės suteikimas iš esmės reiškia, kad ieškovė šia patalpa naudosis ta pačia apimtimi kaip ir atsakovai, šios patalpos savininkai. Taigi atsakovų nuosavybės teisė į šią patalpą yra suvaržyta esmingai, jos suvaržymo apimties mastas yra toks, kad yra praktiškai paneigiama pati nuosavybės teisė kaip tokia.

7111.7.

72Teismo išvados dėl visų trijų koridoriaus patalpos naudojimo būdų suteikimo ieškovei yra akivaizdžiai nepagrįstos, kadangi byloje yra duomenys, kurie patvirtina, kad ieškovė į savo gyvenamąsias patalpas turi galimybę pateikti per atskirą įėjimą (kurį šiuo metu yra panaikinusi, tačiau kurį gali bet kada atkurti, ir tai priklauso tik nuo pačios ieškovės valios); į verandą ieškovė turi akivaizdžią galimybę patekti iš lauko, naudodamasi kitu įėjimu į namą. Teismas, nustatydamas ieškovei teisę naudotis svetima jai nuosavybe, sukūrė sąlygas ieškovei naudotis jai priklausančia nuosavybe patogiau atsakovų nuosavybės naudojimosi sąskaita.

7311.8.

74Atsakovai atkreipė dėmesį į tai, kad kaimynystėje yra ne vienas tokio tipo gyvenamasis namas, kur vieni savininkai gyvena pirmame aukšte, o kiti savininkai – antrame. Visuose tokio tipo namuose yra du įėjimai į namus, naudojami atskirų savininkų, todėl, pasak atsakovų, jų nuosavybės teisė negali būti paneigta dėl to, kad ieškovei tokiu būdu savo nuosavybe yra patogiau naudotis.

7511.9.

76Teismas nesivadovavo susiklosčiusia teismų praktika, pagal kurią tarnaujančio daikto savininko teisės gali būti ribojamos viešpataujančio daikto savininko naudai minimaliai. Šiuo atveju teismo nustatytas servitutas, suteikiantis teisę ieškovei naudotis maksimalia apimtimi atsakovams priklausančia koridoriaus patalpa, negali būti pripažįstamas teisėtu. Atsakovai tokiu būdu absoliučiai yra atribojami nuo šios patalpos vertingųjų savybių naudojimo – patalpa yra skirta tik patekimui į atsakovų butą, esantį namo antrame aukšte, ir į rūsio patalpą, namo rūsio aukšte, ir nėra pereinamoji patalpa namo 1 aukšto gyventojams ir teisėtiems naudotojams, kurie čia nuolat keičiasi. Atsakovai turi pagrįstą lūkestį, kad jų nuosavybė svetimų asmenų būtų naudojama tik išimtiniais atvejais ir tik objektyviai būtinais atvejais, o ne maksimaliam ir patogesniam ieškovės nuosavybės naudojimui, kuris pagal savo apimtį absoliučiai atitiktų pačių atsakovų šios patalpos naudojimo apimtį.

7711.10.

78Atsakovai sutinka dėl koridoriaus servituto nustatymo, siekiant ieškovei patekti į rūsį, nes ji negali į jį patekti kitaip, kaip tik pereidama per atsakovams priklausantį koridorių. Sprendimo šioje dalyje neskundžia.

7912.

80Ieškovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8112.1.

82Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė prejudicinių faktų taikymo taisykles. Pažymi, kad civilinės bylos Nr. e2-2234-863/2017 dalykas buvo nuosavybės teisės pripažinimas į ginčo koridorių (buvo pareikštas vindikacinis ieškinys), o nagrinėjamos bylos – servituto nustatymas ginčo patalpai. Taigi skiriasi įrodinėjimo dalykas. Antra, bylą išnagrinėjęs teismas civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017 be kita ko nurodė, kad ginčo patalpai galėtų būti nustatytas servitutas, o ne tenkinamas ieškovės reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į dalį koridoriaus.

8312.2.

84Civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017 nustatytas faktas, jog ieškovė turi galimybę atstatyti įėjimą į savo gyvenamąsias patalpas, šioje byloje buvo vertinamas kartu su kitais nagrinėjamos bylos dėl servituto nustatymo įrodymais ir aplinkybėmis. Nors civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017 pasisakyta apie ieškovės galimybę atkurti kitą įėjimą, tačiau šioje byloje teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatė kitas aplinkybes, svarbias bylai, ir jas įvertinęs nusprendė ieškinį tenkinti.

8512.3.

86Teismas sprendimą priėmė įvertinęs visus įrodymus, nustatė faktinę situaciją, funkcinę patalpų paskirtį ir įvertino galimas sąnaudas, reikalingas įėjimo atkūrimui. Teismas konstatavo, kad koridorius yra aptarnaujanti patalpa, iš kurios eina durys į verandą, į rūsio patalpas, į atsakovams priklausantį butą antrame aukšte bei į ieškovės gyvenamąsias patalpas. Jokie daiktai šioje patalpoje nėra laikomi. Šio koridoriaus paskirtis – padėti patekti į tam tikras patalpas. Tokia šios patalpos faktinė naudojimosi tvarka tarp šalių buvo visą laiką ir servituto nustatymas jokių papildomų investicijų nepareikalaus nei iš ieškovės, nei iš atsakovų, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nustačius ieškovės prašomą servitutą jo paskirtis atitiktų faktinę paskirtį.

8712.4.

88Atsakovai nenurodė, kuo pasireiškia jų nuosavybės teisių suvaržymas teismui nustačius servitutą ne tik patekimui į rūsį, bet ir į verandą bei gyvenamąsias patalpas. Pabrėžtina, kad tai nedidelė 2,31 kv. m. patalpa, todėl servituto nustatymas įmanomas tik visam šios patalpos plotui. Taigi bet kuriuo atveju atsakovų nuosavybės teisė, kuri nėra absoliuti, bus apribota.

8912.5.

90Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovė patekti į verandą gali iš lauko, todėl servituto nustatymas patekimui į verandą yra nepagrįstas. Visų pirma, ši patalpa yra funkciniu ryšiu susijusi su gyvenamuoju namu, ji yra sudėtinė gyvenamojo namo dalis, priklausanti abiem bylos šalims. Kadastrinių matavimų byloje esančioje patalpos (buto) vidaus plotų eksplikacijoje ji nurodyta kaip gyvenamojo namo priklausinys ir bendro naudojimo patalpa, iš kurios atsakovams priklauso 2,20 kv. m., o ieškovei 4,42 kv. m. Toks šios patalpos statusas ir funkcinė paskirtis suteikia teisę ieškovei į ją patekti ne tik iš lauko, bet ir iš gyvenamųjų patalpų per prašomą nustatyti servitutą.

9112.6.

92Vertinant tą aplinkybę, jog ieškovė turi teisę naudotis ginčo koridoriumi patekimui į rūsį, nesuteikiant jai teisės šia patalpa pasinaudoti įėjimui į gyvenamąsias patalpas bei į verandą, tarp šalių galimai kiltų nauji nesutarimai nustatinėjant, ar koridoriaus patalpomis naudojamasi nustatyto servituto apimtyje ir t. t., o tai iš esmės nepakeistų nuosavybės teisių apribojimo mąsto, nes servitutas nustatytas visai patalpai. Teismas iš esmės išsprendė bylą teisingai, nesudarydamas prielaidų naujų ginčų ar konfliktinių situacijų sukūrimui.

9312.7.

94Faktinė turto apžiūra leido padaryti išvadą, kad atsakovai savo lėšomis panaikino buvusį antrą įėjimą į ieškovės gyvenamąsias patalpas. Viso gyvenamojo namo išorės apdaila yra vieninga ir vientisa, kas leidžia daryti išvadą, jog tokie veiksmai buvo atlikti bendru bendraturčių sutarimu.

9512.8.

96Atsakovas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teigė, kad visi remonto darbai, tiek išorės, tiek vidaus, buvo atlikti jų lėšomis. Faktas, jog gyvenant viename gyvenamajame name tiek ieškovės dukrai su šeima, tiek atsakovams, visi sprendimai – namo išorinės vieningos apdailos ir įėjimo užkalimo iš išorės, buvo priimti bendraturčių bendru sutarimu, o atsižvelgiant į tai, kad šalis siejo svainystės ryšiai, bendri anūkai, teismas pagrįstai sprendė, kad įėjimas buvo panaikintas atsakovų iniciatyva, nes pati ieškovė ginčo turte negyveno.

9712.9.

98Atsakovas 2019 m. gruodžio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis per valandą galėtų atidaryti panaikintą įėjimą, o ieškovė turėtų atvežti laiptus, kurie yra pas ją ( - ). Šios nurodytos atsakovo aplinkybės yra svarbios tuo, jog leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pats dalyvavo antrojo įėjimo uždaryme ir jam žinomos visų šių veiksmų detalės, taigi ir tai, jog buvę įėjimo laiptai buvo išvežti į ieškovės namus ( - ). Taip pat atsakovas nurodė, kad kol šalių vaikai su anūkais gyveno kartu, jie jokių pretenzijų dėl tokio koridoriaus patalpos naudojimo (kaip bendro patekimo į gyvenamąsias patalpas) nekėlė. Atsakovai patvirtino, kad jų lėšomis buvo atlikta viso gyvenamojo namo apdaila. Tai patvirtina teismo nustatytą faktą, jog faktiškai atsakovų lėšomis ir iniciatyva visas gyvenamasis namas, o ne tik atsakovams priklausančio namo dalis (antras aukštas) buvo apkaltas išorinėmis dailylentėmis, tokiu būdu panaikinant išorinį antrąjį įėjimą į gyvenamąjį namą. Pasikeitus šalių vaikų gyvenimo aplinkybėms – jiems nutraukus santuoką, atsakovų veiksmai, sudarant įvairias kliūtis pasinaudoti ginčo patalpa patekimui į gyvenamąsias patalpas bei verandą, negali būti vertintini kaip sąžiningi ir atitinkantys protingumo ir teisingumo principus.

9912.10.

100Atsakovai teismo posėdžio bei išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad jie vykdė remonto darbus: pakeitė langus, stogą, apšiltino viso namo fasadą bei apkalė dailylentėmis. Darbai tęsėsi ne vienerius metus. Dėl to atmestini atsakovų argumentai, susiję su esą neteisingai nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

10112.11.

102Iš 2013 m. lapkričio 14 d. kadastrinių matavimų byloje esančių užfiksuotų duomenų (pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys) nustatytina, kad paprastojo remonto pradžios metai fiksuojami 2007 metai, kaip ir pabaigos. Fiksuota ir išorės apdaila – plastikinės dailylentės.

10312.12.

104Teismas pagrįstai sprendė, kad nenustačius prašomo servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis ieškovei priklausančia verandos dalimi, rūsio patalpomis ir gyvenamosiomis patalpomis. Siekiant atkurti buvusį įėjimą, reikėtų perdaryti vaikų kambarį, įstatyti duris, keisti namo apdailą, padaryti priėjimą iki durų ir kt. Teismas vertino, kad tai yra didelės sąnaudos, įvertinus aplinkybę, jog visi šie pakeitimai (susiję) su įėjimo panaikinimu buvo atlikti tam, kad ieškovės dukra ir atsakovų sūnus, tuo laikotarpiu gyvenę santuokoje, įrengtų atskirą kambarį vaikams, kurie yra šalių anūkai.

10512.13.

106Ginčo patalpa pačių atsakovų yra naudojama tik patekimui į laiptinę, vedančią į antrame aukšte esantį butą, kurią skiria rakinamos durys. Servituto nustatymas atitinka savininkų interesų pusiausvyrą, ypač atsižvelgiant į tai, kad ir atsakovų atžvilgiu yra nustatytas servitutas naudotis ieškovei priklausančio rūsio patalpomis bei atitinka ilgametį faktinį naudojimąsi šia patalpa bei jos tikslinę paskirtį.

107Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

108IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

109išvados

11013.

111Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

11214.

113Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11415.

115Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl servituto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

116Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

11716.

118Atsakovai apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, remdamiesi tuo, jog faktinių aplinkybių nustatymo klaidų ištaisymui gali būti reikšmingi šalių ir/ar jų atstovų papildomi paaiškinimai.

11917.

120CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nors apeliacinės instancijos teismas ir turi iš esmės absoliučią diskreciją pasirinkti kitą bylos nagrinėjimo formą, t. y. nagrinėti bylą žodinio ar rašytinio proceso tvarka, visgi šalys gali nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-684/2016, nutarties 32 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 53 punktas).

12118.

122Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinybės nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Byloje pareikšti reikalavimai ir šalių pozicijos yra aiškios, šalys buvo išklausytos teismo posėdžio metu, taip pat buvo surengtas išvažiuojamasis teismo posėdis, siekiant nustatyti faktinę ginčo dėl servituto nustatymo situaciją. Byloje taip pat yra pakankamai rašytinių įrodymų, kuriuos analizuojant kartu su šalių paaiškinimais bei apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytais argumentais, tinkamas skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso tvarka. Išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, atsakovai nenurodė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Esant šioms aplinkybėms, tenkinti atsakovų prašymą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

123Dėl naujų įrodymų prijungimo

12419.

125Atsakovai pateikė prašymą prijungti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus: 2002 m. gegužės 31 d. darbų sąmatą, 2002 m. birželio 19 d. rangos sutartį, 2002 m. liepos 3 d. užsakymą-sąskaitą, 2002 m. rugpjūčio 7 d. medžiagų sąmatą. Nurodo, kad minėti įrodymai pagrindžia remonto darbų atlikimo datą (2002 m.) ir šių remonto darbų apimtį, paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, jog atsakovai panaikino ieškovės įėjimą.

12620.

127Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pasisakydama dėl atsakovų prašymo prijungti naujus įrodymus, nurodo, kad byloje yra pateikta atsakovų kadastrinių matavimų byla, kurioje yra nurodyta atlikto remonto pradžios ir pabaigos data – 2007 metai. Šie duomenys buvo įrašyti patiems atsakovams užsisakius kadastrinius matavimus 2013 metais, todėl tikėtina, kad būtent tokius duomenis pateikė patys atsakovai. Atsakovai prašydami prijungti naujus įrodymus, nenurodo priežasčių, dėl kurių jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, juo labiau, jog ginčo tarp šalių dėl buvusio įėjimo į ieškovės gyvenamąsias patalpas panaikinimo aplinkybių teisme nebuvo.

12821.

129Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai).

13022.

131Analizuojant prašomus prijungti prie bylos įrodymus nustatyta, kad jų sudarymo data – 2002 metai, kas reiškia, jog aptariami dokumentai egzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir galėjo būti pateikti anksčiau. Atsakovai neįrodinėjo aplinkybės, jog prašomų prijungti įrodymų teismui negalėjo pateikti dar pirmosios instancijos teismo proceso metu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo aptariamos aplinkybės dėl namo remonto darbų atlikimo, atsakovas B. Č. teismo posėdžio metu, atsakydamas į ieškovės atstovės klausimus dėl namo fasado šiltinimo darbų, nurodė, kad jis atliko darbus, kai nusipirko butą 2002 metais, teigė, kad gali pateikti dokumentus (kas atliko darbus ir pan.), tačiau tokių įrodymų pirmosios instancijos teisme visgi pateikta nebuvo. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu nei šalims, nei teismui nekilo poreikis tokių dokumentų prašyti pateikti ar juos vertinti, papildomai patvirtina, kad prašomuose prijungti dokumentuose reikšmingų ginčo sprendimui aplinkybių neužfiksuota.

13223.

133Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad: pirma, ginčo byloje dėl to, kad atsakovas 2002 metais atliko namo fasado ir šiltinimo darbus nekilo; antra, taip pat nebuvo ginčo ir dėl to, jog ieškovės įėjimas buvo panaikintas tik 2007-2008 metais. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovų pateikti įrodymai ne tik kad galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau ir yra pertekliniai, įrodantys byloje ir taip šalių neginčytą aplinkybę, kad 2002 metais ieškovės įėjimas negalėjo būti panaikintas, nes jis buvo panaikintas 2007-2008 metais (šalys to taip pat neginčijo) ir neįrodo atsakovų šiais rašytiniais įrodymais siekiamos įrodyti aplinkybės dėl to, kas būtent 2007-2008 metais panaikino ieškovės įėjimą (atsakovų įrodymai apima tik 2002 metus). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus apeliaciniame procese.

134Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo reikšmės ginčui

13524.

136Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi: negatyvusis ir pozityvusis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019, 17 punktas).

13725.

138Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kurio esmė, kad šalis kitos civilinės bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019, 26 punktas).

13926.

140Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017, 16 punktas; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019, 39 punktas).

14127.

142Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017 nustatytais faktais, taip pažeisdamas prejudicinių faktų taikymo taisykles. Pasak atsakovų, šiai bylai reikšmingi tokie prejudiciniai faktai: į namą yra du įėjimai, kurių vienas buvo panaikintas; antras įėjimas į namą buvo panaikintas ieškovės 2007-2008 metais; pirmo aukšto patalpų pertvarkymas, panaikinant įėjimą į ieškovės gyvenamąsias patalpas, nėra atliktas pagal parengtą projektą; 4) ieškovė turi galimybę atstatyti įėjimą į savo gyvenamąsias patalpas, o koridoriaus patalpa ieškovės teisei naudotis savo gyvenamosiomis patalpomis įtakos nedaro. Tuo tarpu ieškovė nurodo, kad šios ir civilinės bylos Nr. e2-2234-863/2017 įrodinėjimo dalykas buvo kitas, be to, nors teismas minėtoje byloje nurodė, kad ieškovė turi galimybę atstatyti įėjimą į savo gyvenamąsias patalpas, tačiau šioje byloje buvo vertinti ir kiti įrodymai, aplinkybės, teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatė kitas aplinkybes, dėl ko pagrįstai nusprendė ieškinį tenkinti nustatant prašomą servitutą.

14328.

144Nors sutiktina su ieškovės argumentais, kad civilinės bylos Nr. e2-2234-863/2017 ir šios bylos pobūdis kitas, tačiau pažymėtina, kad tiek nagrinėjant civilinę bylą dėl nuosavybės teisės į koridorių, tiek šioje byloje dėl servituto nustatymo dalyvauja tos pačios šalys, dalis įrodinėjimo dalyko sutampa ir įrodinėjami faktai yra reikšmingi abiejose bylose. Šiai bylai svarbu tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu atmesdamas ieškovės argumentą, kad koridorius negalėjo būti privatizuotas, nes, pasak ieškovės, per jį veda vienintelis įėjimas į namą, nustatė, jog į namą yra du įėjimai, kurių vienas buvo panaikintas 2007-2008 metais. Teismas taip pat pažymėjęs, kad atsižvelgiant į tai, jog pirmo aukšto patalpų pertvarkymas buvo atliktas ne pagal parengtą projektą, įėjimas yra užkaltas medžiagomis, kurios lengvai pašalinamos, sprendė, kad ieškovė turi galimybę atstatyti įėjimą į savo namą ir to niekaip neįtakoja ginčo koridorius. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek šios, tiek išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-2234-863/2017 pobūdį, nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad minėtoje civilinėje byloje teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu nustatyti aptarti faktai turi prejudicinę reikšmę šioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

145Dėl bylai reikšmingų aplinkybių ir ginčo ribų

14629.

147Byloje nustatyta, kad adresu ( - ), yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), kurio 55/100 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovei V. O., o atsakovams L. Č. ir B. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso name atskiru nekilnojamojo turto objektu suformuotas butas su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. ( - ), kuriam suteiktas adresas ( - ) (t. I, el. b. l. 19-20; 22-23).

14830.

149Nustatyta, kad 2,31 kv. m. dydžio koridoriaus patalpa, kurioje prašoma nustatyti servitutą, nuosavybės teise priklauso atsakovams. Šios aplinkybės be kita ko konstatuotos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017, atmetus ieškovės V. O. ieškinį atsakovams L. Č. ir B. Č., kuriuo ieškovė prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į 2/3 dalis koridoriaus patalpos (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 punktas).

15031.

151Taip pat nustatyta, kad į namą, esantį adresu ( - ), de jure (teisiškai) yra trys įėjimai (kadastrinės bylos duomenys, t. I, el. b. l. 34): vienas įėjimas iš lauko į ginčo koridorių, kitas – iš lauko į ieškovei priklausančias gyvenamąsias patalpas, trečias - iš lauko į verandą, tačiau de facto (faktiškai) šiuo metu yra vienas įėjimas į ginčo koridorių, kitas – į verandą, kadangi tiesioginis įėjimas iš lauko į ieškovei priklausančias patalpas buvo panaikintas 2007-2008 metais. Šalys šių aplinkybių tiek dėl įėjimų skaičiaus, tiek dėl įėjimo į ieškovės gyvenamąsias patalpas panaikinimo fakto ir jo panaikinimo datos neginčijo. Minėto įėjimo panaikinimo faktas ir data taip pat konstatuoti ir civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017 (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 dalis).

15232.

153Ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama nustatyti koridoriaus servitutą, kadangi jo nenustačius, pasak ieškovės, ji neturi kitos galimybės patekti į jai nuosavybės teise priklausančias rūsio patalpas, verandą ir į savo gyvenamąsias patalpas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad servituto nustatymas yra būtinas, kad įėjimas į/iš ieškovės gyvenamųjų patalpų panaikintas atsakovų iniciatyva ir lėšomis, kad atkurti įėjimui reikėtų daug investicijų (perdaryti kambarį, įstatyti duris, keisti namo apdailą, padaryti priėjimą iki durų ir kt.), todėl iš esmės nebūtų sąžininga ieškovės lėšomis atkurti bendraturčių sutarimu padarytus namo pakeitimus. Teismas taip pat pažymėjo, kad koridoriaus patalpa nedidelė, joje nelaikoma jokių daiktų, jos paskirtis yra padėti patekti į kitas patalpas, todėl nustačius servitutą koridoriaus paskirtis atitiktų faktinę jo paskirtį. Atsakovai nesutinka su tokiomis teismo padarytomis išvadomis, nurodydami, kad ieškovė į savo gyvenamojo namo dalį turi galimybę patekti pro kitą įėjimą, kurį yra panaikinusi, o į verandą yra numatytas įėjimas iš lauko, todėl nustačius koridoriaus servitutą dėl patekimo į visus tris objektus – verandą, gyvenamąsias patalpas ir rūsį, iš esmės būtų paneigta pačių atsakovų koridoriaus nuosavybės teisė, nes ieškovė naudotųsi koridoriumi praktiškai ta pačia apimtimi kaip ir atsakovai. Atsakovai pažymėjo, kad antrasis įėjimas buvo panaikintas ieškovės, o ne atsakovų, iniciatyva, be to, yra galimybė jį atkurti (tą konstatavo ir teismas civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017), todėl atsakovų nuosavybės teisės suvaržymas negali būti pagrįstas ieškovės siekiu patogiau naudotis jai priklausančiu turtu.

15433.

155Taigi nagrinėjamu atveju byloje ginčas iš esmės kilo dėl ieškovės prašomo nustatyti atsakovams priklausančios koridoriaus patalpos servituto objektyvaus būtinumo sąlygos egzistavimo, servituto apimties. Atsakovai nesutinka, kad be servituto nustatymo ieškovė neturi galimybės patekti į verandą ir jai priklausančią gyvenamojo namo dalį, sutinka tik su servituto nustatymu, siekiant ieškovei patekti į rūsį (šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovai neskundžia). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, pasisako dėl atsakovų apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

156Dėl servitutui nustatyti būtinų sąlygų ir servituto apimties

15734.

158Servitutas yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą. Servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba apribojama to daikto savininko teisė naudotis daiktu, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių jį tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 straipsnio 2 dalis); servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis).

15935.

160CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).

16136.

162Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, dėl to daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Tai reiškia, kad turi būti paisoma daiktų savininkų nuosavybės teisių gynimo pusiausvyros, siekiant užtikrinti tinkamą naudojimąsi viešpataujančiuoju daiktu minimaliai apribojant tarnaujančiojo daikto savininko teises. Dėl to teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019, 15 punktas). Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-190-916/2017, 25 punktas).

16337.

164Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015).

16538.

166Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju koridoriaus servituto nustatymui (ginčijamoje sprendimo dalyje dėl servituto nustatymo, siekiant patekti į verandą ir į ieškovės gyvenamąsias patalpas) neegzistavo viena iš jo nustatymui būtinų sąlygų – objektyvus būtinumas. Tokia išvada darytina dėl žemiau nurodytų motyvų.

16739.

168Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendime konstatuota, kad ieškovė turi galimybę atkurti antrąjį įėjimą, siekiant iš lauko patekti į ieškovės gyvenamąsias patalpas, taigi nesinaudojant atsakovams nuosavybės teise priklausančiu koridoriumi. Šalys realios galimybės atkurti įėjimą šioje byloje dėl servituto nustatymo iš esmės neginčijo. Paminėtina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas iš esmės taip pat neneigė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu nustatyto prejudicinio fakto dėl ieškovės galimybės atkurti kitą įėjimą, tačiau sprendė, kad pagal esamą situaciją ir išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes (įėjimas panaikintas atsakovų iniciatyva ir lėšomis, įėjimui atkurti reikėtų daug investicijų, koridoriaus funkcinė paskirtis – patekti į kitas patalpas), tai nebūtų sąžininga ieškovės atžvilgiu. Taigi servituto nustatymo būtinumą teismas iš esmės siejo su sąžiningumo kriterijumi, o ne objektyviu būtinumu. Su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada sutikti negalima.

16940.

170Kaip nurodyta nutarties 36-37 punktuose, servitutą galima nustatyti tik tuo atveju, jeigu asmuo, siekiantis nustatyti servitutą išnaudojo visas įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių; būtinybė nustatyti servitutą negali būti grindžiama tuo, jog nustačius servitutą asmeniui būti patogiau ar naudingiau naudotis savi daiktu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

17141.

172Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovei egzistuoja galimybė savo turtu naudotis nesuvaržant atsakovų nuosavybės teisės – nenustatant koridoriaus patalpos servituto siekiant patekti į verandą ir gyvenamąjį namą. Tokia galimybė yra ieškovei imantis aktyvių veiksmų ir atkuriant panaikintą įėjimą iš lauko tiesiogiai į ieškovės gyvenamojo namo dalį. Šiuo atveju ieškovė, prašydama nustatyti servitutą, nenurodė ir neįrodė, kad aplinkybės, nustatytos civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017, būtų iš esmės pasikeitusios (pvz. parengtas projektas, pasikeitusi namo danga, atlikti kiti darbai ir pan.), t. y. kad realiai nebebūtų įmanoma atkurti panaikinto įėjimo į jos gyvenamojo namo dalį (CPK 178 straipsnis).

17342.

174Aplinkybė, jog ieškovė, atkurdama įėjimą, galimai turėtų sąnaudų, nesudaro pagrindo spręsti, jog yra būtinybė nustatyti servitutą ir tokiu būdu suvaržyti atsakovų nuosavybės teisę. Paminėtina, kad byloje nebuvo įrodyta ir skundžiamame sprendime nepateikta motyvų, kurie patvirtintų, jog kliūčių naudotis ieškovės turtu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir atsakovų koridoriaus patalpos servituto nustatymas yra vienintelis įmanomas būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis ieškovės turtu. Pirmosios instancijos teismas, ieškovei neįrodinėjant galimų sąnaudų atkuriant įėjimą dydžio, tik abstrakčiai sprendė, kad reikėtų įdėti daug investicijų, kurios pasireikštų kambario perdarymu, durų įstatymu, namo apdailos keitimu, priėjimo padarymo iki durų, tačiau byloje detaliau nebuvo įrodinėjimas investicijų dydis, dėl jų nebuvo sprendžiama. Teisėjų kolegijos vertinimu, abstraktūs teiginiai dėl investicijų masto nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog egzistuoja objektyvi būtinybė nustatyti servitutą. Atkuriant įėjimą galimai reikalingų atlikti darbų nurodymas savaime nesąlygoja to, kad investicijų dydis būtų neprotingai didelis, o tai, kad asmuo patirtų bet kokio pobūdžio sąnaudas (finansines, laiko ir pan.), negali būti pagrindas pateisinti servituto nustatymą, t. y. asmeniui, siekiančiam servituto nustatymo, lengvatų sudarymas (išvengiant bet kokių išlaidų) negali būti pretekstas svetimo turto savininkų nuosavybės teisės suvaržymui. Taigi asmens, siekiančio servituto nustatymo, interesai naudotis svetimu daiktu, negali būti iškelti aukščiau kito asmens intereso be suvaržymų naudotis savo daiktu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008). Pažymėtina ir tai, kad servituto nustatymas grindžiamas objektyvios būtinybės kriterijumi, o ne patogumo, naudingumo, mažiau investicijų reikalaujančio būdo pasirinkimu.

17543.

176Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas servitutą, nurodė ir tai, kad nebūtų sąžininga įpareigoti atkurti panaikintąjį įėjimą ieškovės lėšomis, atsižvelgus į tai, kad šis įėjimas buvo panaikintas atsakovų iniciatyva ir lėšomis. Teismas nurodė, kad atsakovai šios aplinkybės teismo posėdžio metu neginčijo. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas padarė fakto nustatymo klaidą, kadangi ne jie, o ieškovė panaikino įėjimą.

17744.

178Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nutarties 43 punkte nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos šios bylos kontekste, t. y. aplinkybė, kuri iš šalių panaikino įėjimą, nėra bylos dėl servituto nustatymo nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju nėra sprendžiami klausimai, susiję su įėjimo panaikinimo teisėtumu, nuostolių atlyginimu ar kt., todėl argumentai, kas konkrečiai iš šalių panaikino įėjimą, kieno iniciatyva ar lėšomis tas padaryta, nėra aktualūs nagrinėjamos bylos kontekste. Nutarties 39 punkte jau pasisakyta, kad minėta aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta per sąžiningumo, tačiau ne per servituto nustatymo objektyvią būtinybę, kuri būtent ir yra esminė. Nagrinėjamojoje byloje svarbu ne tai, kas ir kokiomis aplinkybėmis panaikino antrąjį įėjimą, o tai, ar yra objektyvi galimybė ieškovei naudotis savo turtu, nesinaudojant atsakovų koridoriumi (nenustatant servituto), t. y. ar yra galimybė atkurti panaikintą įėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pagal byloje esančius įrodymus tikėtina, kad atskiras įėjimas į ieškovei priklausančias gyvenamąsias patalpas buvo panaikintas abiejų šalių iniciatyva, pastangomis, bendru sutarimu (CPK 185 straipsnis). Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į tai, kad, kaip buvo patvirtinta pačių šalių, iki 2016 metų, kuomet šalių vaikai nutraukė santuoką, šalių santykiai nebuvo konfliktiški, šalys (šalių vaikai ir atsakovai, paskui ieškovė ir atsakovai) visus klausimus sprendė tarpusavio sutarimu, nuo pat 2007-2008 metų, kuomet panaikintas įėjimas, iki pat 2016 metų, nebuvo ginčo dėl įėjimo panaikinimo ar kitų su tuo susijusių klausimų, nors aplinkybė, kad įėjimas panaikintas, kaip ir tai, kad tai padaryta tikslu įrengti ieškovės patalpose papildomą kambarį šalių anūkams, buvo akivaizdi ir žinoma abiem šalims.

17945.

180Teisėjų kolegija pažymi, kad faktas, jog atsakovai ilgą laiką leido ieškovei (ir/ar kitiems jos patalpose gyvenusiems asmenims) naudotis jų nuosavybe – koridoriumi, nesukūrė prievolių atsakovams, t. y. ši aplinkybė nereiškia, jog atsakovai prarado teisę reikšti pretenzijas ir nebesutikti su esama situacija, kai ieškovė, norėdama patekti į jai priklausančią gyvenamojo namo dalį ir verandą, naudojasi atsakovų koridoriumi. Tai, kad atsakovai iki šiol nesiėmė aktyvių veiksmų užkertant ieškovei kelią naudotis koridoriumi turint tikslą patekti į gyvenamojo namo dalį ar verandą, savaime nereiškia leidimo ar sutikimo su tokiais ieškovės veiksmais. Be to, toks faktinis atsakovų neprieštaravimas nesukelia jiems teisinės pareigos leisti ieškovei naudotis jų koridoriumi ir toliau, t. y. konkliudentiniai veiksmai pagal CK 4.124 straipsnį negali būti servituto ir iš jo kylančių teisių atsiradimo pagrindas.

18146.

182Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju servituto nustatymo, turint tikslą patekti į ieškovės gyvenamąsias patalpas ir verandą, būtinumas negali būti grindžiamas ir tuo, kad koridoriaus patalpa yra nedidelė, kad jos paskirtis yra patekti į kitas patalpas ar kad jame nėra laikoma jokių daiktų. Pažymėtina, kad koridorius yra atsakovų nuosavybė, tai nėra bendrojo naudojimo patalpa, todėl tik atsakovai turi galimybę spręsti dėl koridoriaus panaudojimo galimybių, t. y. juo naudotis tik patenkant į savo patalpas, laikyti jame daiktus ar kt. Aplinkybė, kad koridoriaus plotas yra sąlyginai nedidelis ar kad atsakovai jame nelaiko daiktų, nesudaro pagrindo varžyti atsakovų nuosavybės teisės. Pažymėtina, kad civilinė byla Nr. e2-2234-863/2017 ieškovės iniciatyva iš esmės ir buvo pradėta dėl nuosavybės teisės į 2/3 dalis ginčo koridoriaus pripažinimo, tačiau byloje nustačius, kad koridorius visa apimtimi nuosavybės teise priklauso atsakovams, ieškovės ieškinys buvo atmestas. Taigi nagrinėjamu atveju konstatavus, kad iš esmės tiek atsakovai, būdami koridoriaus savininkai, tiek ieškovė turi galimybę praktiškai vienodu mastu naudotis koridoriumi, būtų nepagrįstai suvaržyta atsakovų nuosavybės teisė ir tokiu mastu, kuris nėra būtinas.

18347.

184Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą pagal paskirtį, t. y. suvaržymas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui ir užtikrinti viešpataujančiojo daikto savininkui galimybę juo naudotis (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-118/2012; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 13, 15 ir 24 punktai).

18548.

186Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 18 punktas).

18749.

188Ieškovė teigia, kad nepriklausomai nuo to, ar servitutas bus nustatytas tik turint tikslą patekti į rūsį, ar papildomai dar ir į gyvenamąsias patalpas bei verandą, servituto apimtis nepakis, nes servitutas nustatytas visam koridoriui, t. y. 2,31 kv. m. jo plotui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais nesutinka.

18950.

190Paminėtina, kad servitutu patiriami suvaržymai (servituto apimtis) negali būti suprantami juos siejant tik su tarnaujančiojo daikto (koridoriaus) plotu. Šiuo atveju atsakovų nuosavybės teisės suvaržymas didesniu mastu pasireikštų ne dėl aplinkybių, susijusių su koridoriaus plotu, tačiau dėl koridoriaus naudojimo dažnumo. Natūralu, kad koridoriaus naudojimas patenkant į rūsio patalpas nėra tokio dažnumo, kuris būtų nustačius servitutą turint tikslą patekti dar ir į verandą, o ypač - gyvenamąsias patalpas, į kurias turėtų būti patenkama praktiškai kasdien ir su neapibrėžtu praėjimų skaičiumi. Tokiu būdu būtent koridoriaus naudojimo dažnumas nulemtų servituto apimtį ir didesnį atsakovų nuosavybės teisės suvaržytą. Atsakovai byloje neginčijo ir apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, nevertina koridoriaus servituto nustatymo ieškovei tikslu patekti į rūsį pagrįstumo, tačiau šiuo atveju pastebėtina, kad nustačius servitutą tik leidžiant patekti į rūsį, atsakovų nuosavybė būtų suvaržyta tik tokiu mastu, kuris būtinas ieškovei suteikiant galimybę naudotis savo turtu rūsio patalpose. Konstatavus, jog ieškovė turi galimybę patekti į verandą (į kurią, beje, yra galimybė patekti tiesiogiai iš lauko) ir savo gyvenamąsias patalpas, atkurdama panaikintą įėjimą, ir šioje dalyje nenustačius servituto, būtų užtikrintas šalių interesų derinimo ir proporcingumo principas.

19151.

192Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje nenustatyta, jog egzistuoja objektyvi būtinybė nustatyti koridoriaus patalpai servitutą, suteikiantį teisę ieškovei patekti į jos gyvenamąsias patalpas ir verandą, kadangi ieškovė turi galimybę patekti į nurodytas patalpas alternatyviu būdu iš lauko: į verandą – esamu patekimu, į ieškovės gyvenamojo namo dalį - atkūrus panaikintą įėjimą.

193Dėl servituto atlygintinumo

19452.

195Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, nurodydamas, kad servitutas yra atlygintinis, tačiau dėl servituto dydžio palikdamas šalims teisę susitarti arba kreiptis į teismą kitoje byloje. Pažymėtina, kad byloje materialaus reikalavimo dėl servituto atlyginimo dydžio nereiškė, atsakovai taip pat nepateikė priešieškinio, kuriuo būtų prašę nustatyti kompensacijos dydį.

19653.

197CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu, administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. CK 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009, 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

19854.

199Nagrinėjamu atveju ieškovei ieškinyje nesuformulavus reikalavimo, o atsakovams nepateikus priešieškinio su reikalavimu nustatyti vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį, byloje nėra pagrindo šio klausimo spręsti. Servituto nustatymo byloje nenusprendus dėl jo atlyginimo dydžio, šalys šį klausimą gali spręsti tarpusavio susitarimu. Esant situacijai, kuomet šioje byloje ieškovės naudai nustatytas servitutas atsakovų koridoriui, o atsakovų naudai nustatytas servitutas ieškovės rūsio patalpoms (civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017), šalys laisvos pačios spręsti dėl savo teisių ribojimų proporcingumo, pavyzdžiui tarpusavio susitarimu konstatuoti egzistuojant vienodą teisių suvaržymą viena kitos atžvilgiu. Be to, nuostolių, atsiradusių dėl servituto, atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą, iniciavus naują teisminį procesą, jei šalims tai atrodytų reikalinga.

200Dėl bylos baigties

20155.

202Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neatskleistas CK 4.126 straipsnio 1 dalyje ir kasacinio teismo praktikoje nurodytos vienos iš servituto nustatymui būtinos sąlygos turinys – objektyvi būtinybė nustatyti servitutą, dėl ko nėra pagrindo nustatyti servitutą visoje ieškovės ieškiniu pareikštų reikalavimų apimtyje. Dėl to buvo neteisingai išspręsta byla. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nėra pagrindo nustatyti atsakovams priklausančios koridoriaus patalpos servituto siekiant ieškovei patekti į jos gyvenamojo namo dalį ir verandą, atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, nustatant neterminuotą koridoriaus patalpos servitutą, suteikiantį teisę ieškovei patekti tik į rūsio patalpas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

20356.

204Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

205Dėl bylinėjimosi išlaidų

20657.

207Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, į tai, kad abi šalys nesiekė tarpusavyje bendradarbiauti, vienos šalies veiksmai sąlygojo kitos šalies veiksmus, įvertinęs šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį (ieškovės 1 080 Eur, atsakovės 1 040 Eur), šalių patirtas bylinėjimosi išlaidos paliko šalims nepriteisiant kitai šaliai.

20858.

209Pakeitus teismo sprendimą, perskirstomos pirmosios instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, taip pat išsprendžiamas ir apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo klausimas.

21059.

211CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

21260.

213Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 1 155 Eur dydžio išlaidas (75 Eur žyminis mokestis, 650 Eur už ieškinio parengimą ir 430 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose) (t. I, el. b. l. 21; 111-113); atsakovų patirtas išlaidas sudaro 1 040 Eur (560 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 480 Eur už dalyvavimą teismo posėdžiuose) (t. I, el. b. l. 115-117). Apeliacinės instancijos teisme atsakovai patyrė 955 Eur dydžio išlaidas (75 Eur dydžio žyminį mokestį ir 880 Eur už apeliacinio skundo parengimą) (t. I, el. b. l. 158-159); ieškovė patyrė 500 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. I, el. b. l. 155-156). Taigi iš viso ieškovės patirtos išlaidos sudaro 1 655 Eur, atsakovų – 1 995 Eur dydžio sumą.

21461.

215Byloje ieškovė prašė nustatyti neterminuotą koridoriaus patalpos servitutą, suteikiantį teisę patekti į tris nekilnojamuosius daiktus – rūsį, verandą ir gyvenamojo namo dalį. Byloje patenkintas tik reikalavimas dalyje dėl patekimo į rūsį, taigi 1/3 reikalavimų dalis. Atsižvelgiant į tai, proporcingai ieškovės patenkintam reikalavimui jai atlygintinas bylinėjimosi išlaidų dydis sudarytų 551,67 Eur (1 655 Eur / 3) x 1), o atsakovams atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2/3) – 1 330 Eur ((1 995 Eur /3) x 2).

21662.

217Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis. Atlikus tarpusavio patirtų bylinėjimosi išlaidų užskaitymą, atsakovams iš ieškovės priteistinos 778,33 Eur bylinėjimosi išlaidos (1 330 Eur – 551,67 Eur) (CPK 79 straipsnis, 98 straipsnis).

218Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

219atsakovų apeliacinį skundą patenkinti.

220Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jo rezoliucinę dalį taip:

221„ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

222Nustatyti neterminuotą atlygintinį servitutą, suteikiantį teisę ieškovei V. O., asmens kodas ( - ), (ir teisėtiems naudotojams) įeiti į atsakovams L. Č., asmens kodas ( - ) ir B. Č. (B. Č.), asmens kodas ( - ), priklausančią patalpą – 2,31 kv. m. ploto koridorių, 2013 m. lapkričio 14 d. kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu 2-1, esančią adresu ( - ), tikslu patekti į rūsio patalpas.

223Likusią ieškinio dalį atmesti“.

224Priteisti iš ieškovės V. O., asmens kodas ( - ), atsakovams L. Č., asmens kodas ( - ), ir B. Č. (B. Č.), asmens kodas ( - ), 778,33 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 33 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė V. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti... 7. 1.1.... 8. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 55/100 dalys gyvenamojo... 9. 1.2.... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu... 11. 1.3.... 12. Nors atsakovai nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-2234-863/2017 nurodė, jog... 13. 1.4.... 14. Ieškovė, nesinaudodama 2,31 kv. m. koridoriumi, negali patekti į jai... 15. 1.5.... 16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu nustatė,... 17. 2.... 18. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi... 19. 2.1.... 20. Atsakovai nurodė, kad tarp bendraturčių nėra jokio nesutarimo dėl 2,31 kv.... 21. 2.2.... 22. Atsakovų nuomone, nėra būtinybės nustatyti servitutą tiek dėl patekimo į... 23. 2.3.... 24. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017... 25. 2.4.... 26. Civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017 nurodytos aplinkybės šiuo metu nėra... 27. 2.5.... 28. Atsakovai nurodė, kad nėra jokio pagrindo nustatyti koridoriaus patalpai... 29. 2.6.... 30. Tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovės patekimo į rūsio patalpą per... 31. 2.7.... 32. Ieškovė neįrodė, kad servitutas yra objektyviai būtinas ir kad... 33. 2.8.... 34. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad ieškovė savo namo dalyje negyvena, ten... 35. 2.9.... 36. Ieškovei ir toliau reikalaujant servituto nustatymo tikslu jai patekti į... 37. 2.10.... 38. Teismas galėtų nustatyti, kad ieškovės naudai nustatytino servituto... 39. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 40. 3.... 41. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 6 d. sprendimu ieškovės... 42. 4.... 43. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 55/100 dalys... 44. 5.... 45. Teismas, pasisakydamas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m.... 46. 6.... 47. Teismas pažymėjo, kad koridorius yra aptarnaujanti patalpa, į rūsį... 48. 7.... 49. Teismas nurodė, jog svarbi aplinkybė yra ta, kad būtent atsakovų (jie šios... 50. 8.... 51. Teismas sprendė, kad ieškovė prašo nustatyti koridoriaus servitutą ne tik... 52. 9.... 53. Teismas, konstatavęs, kad viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkų... 54. 10.... 55. Teismas pažymėjo, kad atsakovai prašė taikyti abipusį atlygintinumo... 56. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 57. 11.... 58. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 59. 11.1.... 60. Pirmosios instancijos teismas pažeidė prejudicinių faktų taikymo taisykles,... 61. 11.2.... 62. Šalys neginčija, kad į ieškovės gyvenamąsias patalpas buvęs įėjimas... 63. 11.3.... 64. Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovai panaikino įėjimą į ieškovės... 65. 11.4.... 66. Teismas turėjo atmesti ieškinį, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pati... 67. 11.5.... 68. Teismas, priimdamas sprendimą ir suteikdamas ieškovei teisę naudotis... 69. 11.6.... 70. Ieškovės ieškinio reikalavimo patenkinimas, nustatant koridoriaus servitutą... 71. 11.7.... 72. Teismo išvados dėl visų trijų koridoriaus patalpos naudojimo būdų... 73. 11.8.... 74. Atsakovai atkreipė dėmesį į tai, kad kaimynystėje yra ne vienas tokio tipo... 75. 11.9.... 76. Teismas nesivadovavo susiklosčiusia teismų praktika, pagal kurią... 77. 11.10.... 78. Atsakovai sutinka dėl koridoriaus servituto nustatymo, siekiant ieškovei... 79. 12.... 80. Ieškovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 81. 12.1.... 82. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė prejudicinių faktų... 83. 12.2.... 84. Civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017 nustatytas faktas, jog ieškovė turi... 85. 12.3.... 86. Teismas sprendimą priėmė įvertinęs visus įrodymus, nustatė faktinę... 87. 12.4.... 88. Atsakovai nenurodė, kuo pasireiškia jų nuosavybės teisių suvaržymas... 89. 12.5.... 90. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovė patekti į verandą gali iš... 91. 12.6.... 92. Vertinant tą aplinkybę, jog ieškovė turi teisę naudotis ginčo koridoriumi... 93. 12.7.... 94. Faktinė turto apžiūra leido padaryti išvadą, kad atsakovai savo lėšomis... 95. 12.8.... 96. Atsakovas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teigė, kad visi remonto... 97. 12.9.... 98. Atsakovas 2019 m. gruodžio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino,... 99. 12.10.... 100. Atsakovai teismo posėdžio bei išvažiuojamojo teismo posėdžio metu... 101. 12.11.... 102. Iš 2013 m. lapkričio 14 d. kadastrinių matavimų byloje esančių... 103. 12.12.... 104. Teismas pagrįstai sprendė, kad nenustačius prašomo servituto, nebūtų... 105. 12.13.... 106. Ginčo patalpa pačių atsakovų yra naudojama tik patekimui į laiptinę,... 107. Apeliacinės instancijos teismas... 108. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 109. išvados... 110. 13.... 111. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 112. 14.... 113. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 114. 15.... 115. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo... 116. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 117. 16.... 118. Atsakovai apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio... 119. 17.... 120. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis... 121. 18.... 122. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, jog... 123. Dėl naujų įrodymų prijungimo... 124. 19.... 125. Atsakovai pateikė prašymą prijungti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu... 126. 20.... 127. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pasisakydama dėl atsakovų... 128. 21.... 129. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų... 130. 22.... 131. Analizuojant prašomus prijungti prie bylos įrodymus nustatyta, kad jų... 132. 23.... 133. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad: pirma, ginčo byloje dėl to, kad... 134. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo... 135. 24.... 136. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad išskiriamos trys... 137. 25.... 138. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kurio... 139. 26.... 140. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir... 141. 27.... 142. Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo... 143. 28.... 144. Nors sutiktina su ieškovės argumentais, kad civilinės bylos Nr.... 145. Dėl bylai reikšmingų aplinkybių ir ginčo ribų... 146. 29.... 147. Byloje nustatyta, kad adresu ( - ), yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ),... 148. 30.... 149. Nustatyta, kad 2,31 kv. m. dydžio koridoriaus patalpa, kurioje prašoma... 150. 31.... 151. Taip pat nustatyta, kad į namą, esantį adresu ( - ), de jure (teisiškai)... 152. 32.... 153. Ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama nustatyti... 154. 33.... 155. Taigi nagrinėjamu atveju byloje ginčas iš esmės kilo dėl ieškovės... 156. Dėl servitutui nustatyti būtinų sąlygų ir servituto apimties... 157. 34.... 158. Servitutas yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą. Servitutu... 159. 35.... 160. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas... 161. 36.... 162. Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, dėl to daikto... 163. 37.... 164. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas –... 165. 38.... 166. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje... 167. 39.... 168. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendime... 169. 40.... 170. Kaip nurodyta nutarties 36-37 punktuose, servitutą galima nustatyti tik tuo... 171. 41.... 172. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu... 173. 42.... 174. Aplinkybė, jog ieškovė, atkurdama įėjimą, galimai turėtų sąnaudų,... 175. 43.... 176. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas servitutą,... 177. 44.... 178. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nutarties... 179. 45.... 180. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktas, jog atsakovai ilgą laiką leido... 181. 46.... 182. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju servituto nustatymo, turint tikslą... 183. 47.... 184. Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo... 185. 48.... 186. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad servituto... 187. 49.... 188. Ieškovė teigia, kad nepriklausomai nuo to, ar servitutas bus nustatytas tik... 189. 50.... 190. Paminėtina, kad servitutu patiriami suvaržymai (servituto apimtis) negali... 191. 51.... 192. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje nenustatyta,... 193. Dėl servituto atlygintinumo ... 194. 52.... 195. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, nurodydamas, kad... 196. 53.... 197. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę... 198. 54.... 199. Nagrinėjamu atveju ieškovei ieškinyje nesuformulavus reikalavimo, o... 200. Dėl bylos baigties... 201. 55.... 202. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų... 203. 56.... 204. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo... 205. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 206. 57.... 207. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys... 208. 58.... 209. Pakeitus teismo sprendimą, perskirstomos pirmosios instancijos teisme šalių... 210. 59.... 211. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš... 212. 60.... 213. Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 1 155 Eur dydžio išlaidas (75... 214. 61.... 215. Byloje ieškovė prašė nustatyti neterminuotą koridoriaus patalpos... 216. 62.... 217. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos... 218. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 219. atsakovų apeliacinį skundą patenkinti.... 220. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą pakeisti ir... 221. „ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.... 222. Nustatyti neterminuotą atlygintinį servitutą, suteikiantį teisę ieškovei... 223. Likusią ieškinio dalį atmesti“.... 224. Priteisti iš ieškovės V. O., asmens kodas ( - ), atsakovams L. Č., asmens...