Byla 2YT-5119-805/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant pareiškėjai M. V., jos atstovei advokatei Rasai Malinauskienei, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui G. D., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. V. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. D., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėja M. V. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams pateikė patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. D., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo pareiškėja prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji po ( - ) mirusios motinos N. E. D. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

5Pareiškėja patikslintame pareiškime nurodė (b. l. 25-27), kad ( - ) mirė jos motina N. E. D., o ( - ) mirė tėvas A. D.. Santuokos metu tėvai pasistatė gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius ( - ). Šis nekilnojamasis turtas buvo registruotas Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių ūkinės knygos ( - ), tačiau neregistruotas VĮ Registrų centras. Po tėvo A. D. mirties jo palikimą priėmė pareiškėja, užvesta paveldėjimo byla, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Mirus N. E. D. per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą į notarų biurą dėl jos palikimo priėmimo, niekas iš įpėdinių nesikreipė, testamentas sudarytas nebuvo, tačiau pareiškėja mirusiosios turtą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Paaiškino, kad pareiškėja, kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, viena paveldėjo mirusiosios N. E. D. palikimą, kadangi tėvas A. D. į savo sutuoktinei priklausančią palikimo dalį nepretendavo, jiedu iki motinos mirties keletą metų kartu negyveno, nors oficialiai santuokos nutraukę nebuvo. Tėvas prieš sutuoktinės mirtį gyveno su kita moterim šios namuose, todėl jokių aktyvių veiksmų po N. E. D. mirties neatliko. Į namus, esančius ( - ), tėvas grįžo gyventi tik ( - ), kai mirė jo sugyventinė. Pareiškėja po motinos mirties perėmė visus jos ūkio darbus, prižiūrėjo gyvulius, atliko gyvenamojo namo einamąjį remontą, mokėjo mokesčius už elektros energiją, kadangi nuo pat gimimo gyveno tuose pačiuose namuose.

6Pareiškėja M. V. teismo posėdyje paaiškino, kad ji po motinos mirties priėmė palikimą, nes jos tėvas tuose namuose, kuriuose iki mirties gyveno pareiškėjos motina, motinos mirties dienai negyveno. Pareiškėja palaidojo motiną, ją ligino, brolis irgi jai nieko nepadėjo, skolinosi iš brolio pinigų ant karsto motinai palaidoti, tačiau po mėnesio pinigus jam grąžino. Mirus motinai pareiškėja prižiūrėjo motinos ūkį, augino gyvulius: dvi karves ir telyčią, sodinosi daržus, malkas ruošdavo, tėvo vardu mokėjo mokesčius. Nurodė, kad pareiškėjos brolis G. D. iš namų, kuriuose ji su tėvais gyveno, išėjo 1994 metų kovo mėnesį. Pareiškėja paaiškino, kad jos motina į Rytų gatvę Nr. 1, Veiveriuose, atsikėlė gyventi iš Gudelių, Prienų rajono. Motina savo vardu gavo 19 arų žemės sklypą ir jame statėsi namus, žemė iki šiol nesutvarkyta. Mama iš Gudelių, tėvas nuo Juragių atsikėlė gyventi į Veiverius. Tėvai namus statėsi santuokoje. Namai statyti 1970 metais, į juos atėjo gyventi 1972 metais. Be to, pareiškėjos motina persikėlė 2,90 ha žemės iš tėviškės šalia Veiverių, kuri likusi nesutvarkyta. Tėvas iki buvo gyvas dokumentų nesitvarkė, nes niekur nevažiavo. Mirus mamai pareiškėja tvarkėsi ūkyje, remontavo namus, gyvenamajame name sudėjo plastikinius langus. Nurodė, kad, jos vyrui patekus į avariją, turėjo šeimoje problemų, dėl ko laiku nesikreipė į notarą po motinos mirties palikimo priėmimo tikslu, o 2001 metais ji neteko vyro. Testamento motina surašiusi nebuvo. Patikino, kad mirties dienai tik ji su vaikais gyveno tuose namuose, prižiūrėjo motiną. Brolis iš tėvų namų tuo metu buvo išėjęs, jis skriaudė mamą, girtas ir pareiškėją kolioja. Patvirtino, kad po motinos mirties yra likęs ūkinis pastatas, tvartas, kluonas, namas. Pareiškėja iš tėvų namų išsikėlusi per visą praėjusį laiką niekur nebuvo. Motina laikė dvi karves, kuriomis ji toliau rūpinosi, pareiškėjos tėvo tuo metu šeimos namuose nebuvo, jis gyveno atskirai. Pareiškėja tik keletą metų prieš tėvo mirtį šiuose namuose jį priregistravo, o pati juose registruota nuo 1993 metų. Ji ir toliau mamos ūkį prižiūrėjo, augino gyvulius, po 2004 metų sumažino ūkį. Ganykloje gyvulius ganė, prie namų daržus sodinosi, namus kūreno malkomis, kurias ruošė jos šeimos nariai, už elektrą mokėjo tėvo vardu, kvitų išsaugojusi neturi. Tėvai santuokoje susilaukė dviejų vaikų, jos ir suinteresuoto asmens, ji tėvus laidojo ir tvarkėsi, brolis niekuo neprisidėjo, tėvas nepriėmė palikimo faktiniu valdymu nepriėmė, nes jau prieš pusmetį iki motinos mirties, kartu šeimoje negyveno.

7Suinteresuotas asmuo G. D. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, termino pratęsti neprašė, apie pareigą pateikti procesinį dokumentą informuotas tinkamai (b. l. 33).

8Suinteresuotas asmuo G. D. teismo posėdyje su pareiškimu sutinka, nurodė, kad jo tėvai buvo Antanas ir N. E.. Tėvas pergyveno motiną. Sutinka, kad pareiškėja viskuo rūpinosi po motinos mirties. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad paveldimu turtu po motinos mirties nesirūpino, jo neremontavo, nešienavo, nes tuo metu gyveno kitur (Kazlų Rūdos seniūnijoje), jis jokių aktyvių veiksmų kaip įpėdinis mirus motinai neatliko. Patikino, kad yra likę namai ( - ). Paaiškino, kad pareiškėja tėvų namuose tvarkėsi, ji atliko ūkio darbus. Nurodė, kad tėvai palaidoti Skriaudžių kapinėse, M. V. rūpinosi tėvų laidotuvėmis. Daugiau vaikų tėvai nesusilaukė, oficiali santuoka tarp tėvų nutraukta nebuvo, jie mirė santuokoje. Nurodė, kad motina gavo sklypą, o tėvas jame statėsi, prieš 1970 metus pradėjo statytis tėvai namus. Likę po motinos mirties namai ( - ), dėl žemės jis atsisako, tačiau namų dalyje norėtų gyventi anūkas. Žino, kad mirus tėvui sesuo M. V. tvarkėsi palikimo dokumentus, po tėvo mirties važiavo pas notarą. Jis pritaria pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms, savarankiškų reikalavimų šioje byloje nereiškia.

9Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 59). Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 34-35), kuriame nurodė, kad prašomam nustatyti faktui neprieštaraus, jeigu pareiškėja teismui pateiks tai patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais.

10Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 58). Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (b. l. 43-44), kuriame nurodė, kad teismui nustačius pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė N. E. D. palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

11Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 60). Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (b. l. 48-50), kuriame nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl palieka vertinti teismui, ar pareiškėjos M. V. pateikti įrodymai bei pareiškime nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

12Pareiškimas tenkintinas.

13Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

14Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

15Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

16Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjos M. V. motina N. E. D. mirė ( - ) (b. l. 7, 9), o tėvas A. D. mirė ( - ) (b. l. 8, 9). Pareiškėjos tėvai susituokė ( - ) (b. l. 41), santuokoje susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjos M. V. ir suinteresuoto asmens G. D. (b. l. 9). Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis N. E. D. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. N. E. D. nepateikė prašymo dėl žemės sklypo, ( - ), (registracijos Nr. ( - )) bei daiktinių teisių į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (b. l. 14). Iš Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūno pažymėjimo matyti, kad pagal ūkines knygas ( - ), D. A., P. vardu yra įregistruotas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai bei namų valda, esantys ( - ) (b. l. 15). Gyvenamojo namo techniniame pase nurodyta, jog gyvenamojo namo statybos metai yra 1970 m., kitų pastatų 1973 m., 1984 m., 1985 m., 1987 m. (b. l. 17). Pareiškėja ( - ) savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu – ( - ). (b. l. 18), jos tėvas šiuo adresu gyvenamąją vietą deklaravo ( - ) gruodžio 31 d. (b. l. 19) Paveldėjimo byla į N. E. D. palikimą nepradėta (b. l. 12). Pareiškėja po tėvo mirties per teismo nustatą terminą kreipėsi į notaro biurą dėl tėvo A. D. palikimo priėmimo (b. l. 13). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji tuoj po ( - ) mirusios savo motinos N. E. D. priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

17Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio ( - ) mirus N. E. D. priėmimo faktą. Taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

18Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

19Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog ji tuoj po ( - ) mirusios savo motinos N. E. D. priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, kadangi prižiūrėjo motinos ūkį, augino gyvulius, sodinosi daržus, ruošdavo malkas, remontavosi namus, kuriuose kartu su motina gyveno ir iki šiol gyvena, tėvo vardu mokėjo mokesčius, patvirtino liudytojų D. R. ir V. A. paaiškinimai ir parodymai teismo posėdyje (CPK 178, 186 straipsniai). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. R. paaiškino, kad pareiškėja yra geros širdies, draugiškas žmogus, nuo 1957 m. pažįsta pareiškėjos šeimą, yra jų kaimynė, dirbo pieninėje, kur pareiškėjos motina nešdavo pieną. Žino, kad pareiškėja, likusi našlė su 5 vaikais, gyveno kartu su mirusiąja ( - ), prižiūrėjo ligoje motiną. Paaiškino, kad pareiškėjos tėvai turėjo du vaikus, tačiau motinos mirties dienai tuose namuose gyveno tik M. V., sūnus buvo sukūręs savo šeimą ir gyveno kitur. N. E. D. sutuoktinis tuo metu buvo palikęs šeimą ir gyveno su kita moterim, pareiškėjos tėvas buvo neištikimas žmonai, jis buvo ne šeimos žmogus. Po motinos mirties M. V. rūpinosi likusiu palikimu, stengėsi trobą žiūrėti, kad nebūtų apleista, kapavietę tvarkė. Pareiškėja tėvą prižiūrėjo ir globojo, jį palaidojo. Daugiau įpėdinių nėra. Liudytoja V. A. parodė, kad yra pareiškėjos M. V. bendradarbė, paaiškino, kad pareiškėja priėmė palikimą po N. E. D. mirties. Pareiškėja, jos šeima ir motina, t. y. dvi atskiros šeimos, gyveno ( - ), G. D. šiuose namuose negyveno, daugiau įpėdinių nėra. Liudytoja pamena Mariją, gyvenusią ( - ), nuo 1995 metų. Pareiškėja palaidojo abu tėvus. Nurodė, kad Marytė rūpinosi palikimu, ji viską tvarkė, už elektrą, šiukšles mokesčius mokėjo, ji ūkiškai gyveno, turėjo karvę, kiaulių, sodinosi daržus, kūreno namus malkomis, kurias ruošti padėdavo tėvas ir vaikai. Pareiškėja namuose susidėjo langus, juose tvarkėsi, ūkio neapleido. Gintautas neprisidėjo prie šių darbų, nes jis gyveno kitur. Pareiškėjos tėvas A. D. tuo metu buvo palikęs šeimą ir išėjęs gyventi kitur.

20Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, ieškovo parodymai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Ieškovo parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Į šias nuostatas turi būti atsižvelgiama vertinant ir pareiškėjos paaiškinimus civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimą ji priėmė faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjos paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėja turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jos paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėja nėra pažeidusi įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjos pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjos parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjos paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiškai valdyti turtą, nustatymo.

21Įrodymai pagal savo įrodomąją reikšmę gali būti tiesioginiai ir netiesioginiai. Tiesioginiai įrodymai yra faktiniai duomenys, kurie patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šios kategorijos bylose tai gali būti faktai, kad asmuo paėmė turtą ir jį tvarkė, naudojo, juo disponavo ar atliko kitokius veiksmus, kurie patvirtintų, kad jis elgėsi kaip turto savininkas. Tokią informaciją turintys įrodymai, teismo vertinami pakankamumo prasme, turi didžiausią įrodomąją reikšmę. Netiesioginiai įrodymai patvirtina su įrodinėjamu palikimo priėmimo faktu susijusius reikšmingus duomenis, bet juose nėra tiesioginės informacijos apie įpėdinio kaip savininko veiksmus su palikimą sudarančiu turtu (pavyzdžiui, įpėdinio lankymasis palikimą sudarančio turto buvimo vietoje, domėjimasis turtu, jo būkle, tvarkymu ar likimu). Netiesioginiai įrodymai yra mažesnės įrodomosios vertės, tačiau ir jie gali patvirtinti atskiras palikimą sudarančio turto faktinio valdymo aplinkybes. Jos atskirais atvejais pagal konkrečias bylos aplinkybes gali būti pakankamos nustatant juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus tiek pareiškėjos, tiek ir liudytojų, suinteresuoto asmens žodinius paaiškinimus dėl aplinkybių, kad pareiškėja tuoj po ( - ) mirusios savo motinos N. E. D. priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Bylos nagrinėjimo metu pareiškime nurodytos aplinkybės ir pačios pareiškėjos, suinteresuoto asmens, liudytojų paaiškinimai dėl pastarosios veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po motinos mirties likusį turtą buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, turinčių suinteresuotumą bylos baigtimi ar pan., ir jais nesivadovauti. Suinteresuotas asmuo, kaip pripažino teismo posėdyje pats, jokių aktyvių veiksmų palikimo priėmimo tikslu po motinos mirties neatliko, sutinka, kad pareiškėjos prašymas pagrįstas ir jam neprieštarauja. Suinteresuotas asmuo byloje nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių ir nepateikė pareiškėjos parodymus paneigiančių įrodymų, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjos paaiškinimais ir liudytojų parodymais kaip patikimais įrodymais visų bylos duomenų kontekste. Šiuo atveju CPK nuostatos dėl įrodinėjimo nenustato reikalavimo, kad į bylą būtina pateikti rašytinius įrodymus ar kad juridinę reikšmę turintys faktai būtų nustatyti tik vadovaujantis rašytiniais įrodymais. CPK 185 straipsnyje dėl įrodymų vertinimo nenustatytas rašytinių įrodymų prioritetas prieš kitus įrodymus. Teismų praktikoje ir teisės teorijoje laikomasi nuomonių, kad rašytiniai įrodymai gali būti patikimesni dėl jų didesnio objektyvumo. Ta aplinkybė, kad pareiškėja nepateikė daugiau rašytinių įrodymų, neturi įtakos jos ir liudytojų paaiškinimų patikimumui. Spręsdamas dėl įrodymų visumos pakankamumo teismas vertina visus tuos įrodymus, kurie yra pateikti, todėl teisinės reikšmės išvadai, ar įrodymų pakanka, neturi spėjamojo pobūdžio argumentas, kokie rašytiniai įrodymai galėtų būti pateikti. Teismo vertinimu, pateikti įrodymai suponuoja išvadą, kad pareiškėja tuoj po ( - ) mirusios savo motinos N. E. D. priėmė mirusiosios turtą, jį valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos N. E. D. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas, tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

23Valstybė šioje byloje patyrė 11,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pareiškėjai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-62225-24572, suteikta 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, valstybės patirtos išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu iš pareiškėjos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnis).

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Nutarė

25Patikslintą pareiškimą patenkinti.

26Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. V., asmens kodas ( - ) po savo motinos N. E. D., asmens kodas ( - ) mirusios ( - ), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

27Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

28Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Pareiškėja M. V. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams pateikė... 5. Pareiškėja patikslintame pareiškime nurodė (b. l. 25-27), kad ( - ) mirė... 6. Pareiškėja M. V. teismo posėdyje paaiškino, kad ji po motinos mirties... 7. Suinteresuotas asmuo G. D. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į... 8. Suinteresuotas asmuo G. D. teismo posėdyje su pareiškimu sutinka, nurodė,... 9. Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės... 10. Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovas teismo posėdyje... 11. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 12. Pareiškimas tenkintinas.... 13. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra... 14. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus... 15. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė... 16. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjos M. V. motina N.... 17. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo... 18. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad... 19. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog ji tuoj po ( - ) mirusios savo motinos... 20. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog... 21. Įrodymai pagal savo įrodomąją reikšmę gali būti tiesioginiai ir... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis... 23. Valstybė šioje byloje patyrė 11,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 –... 25. Patikslintą pareiškimą patenkinti.... 26. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. V., asmens kodas ( - ) po... 27. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo... 28. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...