Byla 1A-406-397/2018
Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei, nuteistajam A. A. ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, nuteistosios K. I. gynėjai advokatei Reginai Majauskienei, nukentėjusiosios O. S. atstovei Rūtai Sutkutei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A., nukentėjusiosios O. S. ir civilinio atsakovo Lietuvos valstybės, attsovaujamos ( - ) pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo

3A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios O. S. epizodas) 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios V. A. epizodas) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

4Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. A. paskirtos bausmės subendrintos ir skirta galutinė subendrinta bausmė – (vieneri) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta A. A. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

5Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu A. A. paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 6 MGL (225,96 eurų) bauda.

6Nuo 2018 m. vasario 15 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau, nei šiuo nuosprendžiu yra paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmės trukmė – 9 (devyni) mėnesiai, A. A. skirta kardomoji priemonė – suėmimas.

7K. I. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusios O. S. epizodas) 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant šiuo laikotarpiu neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusios V. A. epizodas) 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant šiuo laikotarpiu neatlygintinai dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui; pagal BK 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusios M. B. epizodas) 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausmes, įpareigojant šiuo laikotarpiu neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

8Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu K. I. paskirtos bausmės subendrintos ir skirta galutinė subendrinta bausmė – viešųjų darbų bausmė 1 (vieneriems) metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

9Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – viešųjų darbų bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu K. I. neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

10Į paskirtos bausmės trukmę įskaičiuotas laikiname sulaikyme ir suėmime K. I. išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. sausio 6 d. ir laikyta, kad K. I. šiuo nuosprendžiu jai paskirtą galutinę bausmę yra atlikusi.

11Nukentėjusios O. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai priteista solidariai iš K. I. ir A. A. 1700 eurų (vienas tūkstantis septyni šimtai eurų) turtinės žalos atlyginimo; O. S. naudai taip pat priteista solidariai iš K. I., A. A. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos ( - ) pataisos namų, 1000 eurų (vienas tūkstantis eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

12Teisėjų kolegija

Nustatė

13

  1. A. A. nuteistas už tai, kad kalėdamas ( - ) pataisos namuose, veikdamas bendrininkų grupe su K. I. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais ( - ) pataisos namuose kalinčiais asmenimis, kurie 2017 m. sausio 25 d. apie 14.33 val. paskambinę nukentėjusiajai O. S. apgaule, t. y. vienam iš jų prisistačius nukentėjusiosios giminaite, kuri tariamai sužalojo kitą moterį, paskui perdavus ragelį gydytoju prisistačiusiam asmeniui, kuris už sužalotos moters gydymą pareikalavo 1700 eurų, kurių atvažiuos paimti sužalotos moters giminaitė. A. A. tęsdamas bendrininkų pradėtą nusikalstamą veiką, mobilaus ryšio telefono trumposiomis žinutėmis K. I. nurodė nukentėjusiosios O. S. namų adresą, kada ir kur atvyks taksi automobilis, kam ir kiek pervesti apgaule įgytų pinigų, o K. I. 2017 m. sausio 25 d. nuvykusi į O. S. namus ( - ) ir prisistačiusi tariamai sužalotos moters giminaite vardu M., iš nukentėjusiosios O. S. paėmusi apgaule įgijo 1700 eurų savo ir bendrininkų naudai.
  2. Be to A. A. nuteistas už tai, kad, kalėdamas ( - ) pataisos namuose, veikdamas bendrininkų grupe su K. I. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais ( - ) pataisos namuose kalinčiais asmenimis, kurie 2017 m. vasario 3 d. apie 11.30 val. paskambinę nukentėjusiajai V. A. apgaule, t. y. vienam iš jų prisistačius nukentėjusiosios giminaite, kuri tariamai sužalojo močiutę, kuriai skilo kaukolė ir todėl reikalinga operacija, paskui perdavus ragelį chirurgu prisistačiusiam asmeniui, kuris už sužalotos močiutės operaciją pareikalavo 3000 eurų sumos ir patikino, kad gavus nurodytus pinigus sužalota močiutė nesikreips į policiją. V. A. sutikus sumokėti 800 eurų, chirurgu prisistatęs asmuo nurodė, kad pinigų atvažiuos paimti tariamai sužalotos močiutės dukra M. B.. A. A. tęsdamas bendrininkų pradėtą nusikalstamą veiką, paskambino K. I. ir paprašė, kad ši nuvažiuotų paimti apgaule iš nukentėjusiosios V. A. išviliotų pinigų, nurodė kada atvyks taksi automobilis, taip pat mobilaus ryšio trumposiomis žinutėmis nurodė nukentėjusiosios adresą, duomenis kuo nukentėjusiajai reikės prisistatyti, o K. I. 2017 m. vasario 3 d. apie 13.30 val. nuvykusi į V. A. namus ( - ) ir prisistačiusi tariamai sužalotos močiutės dukra M. B., iš V. A. paėmė 600 eurų ir pasikėsino juos apgaule įgyti savo ir bendrininkų naudai, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi K. I. nusikaltimo vietoje buvo sulaikyta policijos pareigūnų.
  3. K. I. nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su ( - ) pataisos namuose kalinčiu A. A. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais ( - ) pataisos namuose kalinčiais asmenimis, kurie 2017 m. sausio 25 d. apie 14.33 val. paskambinę nukentėjusiajai O. S. apgaule, t. y. vienam iš jų prisistačius nukentėjusiosios giminaite, kuri tariamai sužalojo kitą moterį, paskui perdavus ragelį gydytoju prisistačiusiam asmeniui, kuris už sužalotos moters gydymą pareikalavo 1700 eurų, kurių atvažiuos paimti sužalotos moters giminaitė. A. A. tęsdamas bendrininkų pradėtą nusikalstamą veiką, mobilaus ryšio telefono trumposiomis žinutėmis nurodė K. I. nukentėjusiosios O. S. namų adresą, kada ir kur atvyks taksi automobilis, kam ir kiek pervesti apgaule įgytų pinigų, o K. I. 2017 m. sausio 25 d. nuvykusi į O. S. namus ( - ) ir prisistačiusi tariamai sužalotos moters giminaite vardu M., iš nukentėjusiosios O. S. paėmusi apgaule įgijo 1700 eurų savo ir bendrininkų naudai.
  4. K. I. taip pat nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su ( - ) pataisos namuose kalinčiu A. A. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais ( - ) pataisos namuose kalinčiais asmenimis, kurie 2017 m. vasario 3 d. apie 11.30 val. paskambinę nukentėjusiajai V. A. apgaule, t. y. vienam iš jų prisistačius nukentėjusiosios giminaite, kuri tariamai sužalojo močiutę, kuriai skilo kaukolė ir todėl reikalinga operacija, paskui perdavus ragelį chirurgu prisistačiusiam asmeniui, kuris už sužalotos močiutės operaciją pareikalavo 3000 eurų sumos ir patikino, kad gavus nurodytus pinigus sužalota močiutė nesikreips į policiją. V. A. sutikus sumokėti 800 eurų, chirurgu prisistatęs asmuo nurodė, kad pinigų atvažiuos paimti tariamai sužalotos močiutės dukra M. B.. A. A. tęsdamas bendrininkų pradėtą nusikalstamą veiką, paskambinęs paprašė, kad K. I. nuvažiuotų paimti apgaule iš nukentėjusiosios V. A. išviliotų pinigų, A. A. nurodė kada atvyks taksi automobilis, taip pat mobilaus ryšio telefono trumposiomis žinutėmis nurodė nukentėjusiosios adresą, duomenis kuo nukentėjusiajai reikės prisistatyti, o K. I. 2017-02-03 apie 13.30 val. nuvykusi į V. A. namus ( - ) ir prisistačiusi tariamai sužalotos močiutės dukra M. B., iš V. A. paėmė 600 eurų ir pasikėsino juos apgaule įgyti savo ir bendrininkų naudai, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nusikaltimo vietoje buvo sulaikyta policijos pareigūnų.
  5. Be to, K. I. nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su ( - ) pataisos namuose kalinčiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie 2017 m. vasario 9 d. apie 21.39 val. paskambinę nukentėjusiajai M. B. apgaule, t. y. vienam iš jų prisistačius nukentėjusiosios anūke, kuri tariamai sužalojo moterį, kuriai lūžo kaukolė ir reikalinga operacija, paskui perdavus ragelį asmeniui, kuris pareikalavo sumokėti 3000 eurų už operaciją ir 4000 eurų už tai, kad sužalota moteris nesikreiptų į policiją, M. B. sutikus sumokėti 3000 eurų, telefonu bendravęs asmuo nurodė, kad jų atvažiuos paimti sužalotos moters dukra vardu M.. K. I. tęsdama bendrininkų pradėtą nusikalstamą veiką, 2017 m. vasario 9 d. apie 22.24 val. nuvykusi į M. B. namus ( - ) ir prisistačiusi tariamai sužalotos moters dukra M. B., iš M. B. paėmusi apgaule įgijo 3000 eurų savo ir bendrininkų naudai.
  6. Apeliaciniame skunde Lietuvos valstybė, atstovaujama ( - ) pataisos namų, prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžio dalį, kurioje ieškovei O. S. solidariai iš K. I. ir A. A. priteista 1 700 eurų turtinės žalos atlyginimo ir solidariai iš K. I., A. A. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos ( - ) pataisos namų, priteista 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, panaikinti; civilinės ieškovės civilinio ieškinio reikalavimo dalį dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo išskirti į atskirą bylą ir perduoti nagrinėti pagal rūšinį teismingumą administraciniam teismui.
    1. Skunde nurodoma, jog ieškovė neįrodė savo reikalavimo, rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius šių būtinųjų civilinei atsakomybei kilti sąlygų, nebuvo pagrindo neturtinės žalos atlyginimą priteisti solidariai ir iš valstybės.
    2. Taip pat skunde teigiama, jog teismas tinkamai neįvertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir neįsigilino į bylos esmę, nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
    3. Skunde taip pat vadovaujamasi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1581-577/2017, specialiosios teismingumo kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartimis Nr. T-32/2016, T-42/2017 ir teigia, jog reikalavimai atlyginti žalą, atsiradusią dėl pataisos namų neteisėtų veiksmų, pasireiškusių neužtikrinus tinkamo vidaus taisyklių įgyvendinimo, patenka į CK 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį ir laikytini administracinio teisinio pobūdžio, todėl teismas, vadovaujantis civilinio proceso kodekso normomis, turėjo ex officio (pagal pareigas) išspręsti teismingumo klausimą.
    4. Skunde remiamasi teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-156/2005, Nr. 3K-3-189/2011, 3K-3-614/2002; Nr. 3K-3-197/2007, Nr. 3K-3-156/2005; 3K-7- 45/2007 3K-7-345/2007; 3K-3-53/2010) ir teigiama, kad šioje byloje atsakovo atsakomybė gali būti tik dalinė, nes atsakovo veiksmus su pasekmėmis gali sieti tik netiesioginis priežastinis ryšys. Dėl šių aplinkybių teismas nepagrįstai neturtinės žalos atlyginimą priteisė solidariai su kitais atsakovais.
    5. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog ( - ) pataisos namai veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti – ėmėsi būtinų veiksmų, kad mobilieji telefonai nepatektų nuteistiesiems – tikrinami bagažas, siunčiami laiškai, daiktai, asmenys, atvykstantys į pasimatymus, vykdoma pareigūnų kontrolė, esant reikalui atliekamos kratos ir apžiūros. Todėl teigiama, jog ieškovė neįrodė valstybės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.
    6. Taip pat skunde teigiama, jog šiuo atveju būtina atsižvelgti į CK 6.253 straipsnio nuostatas dėl civilinės atsakomybės netaikymo. Viena iš šių sąlygų yra valstybės veiksmai. Šiuo atveju, apeliantės teigimu, aktualu, jog teisės aktais nustatyta tokia laisvės atėmimo bausmės atlikimo ( - ) pataisos namuose tvarka (didelėmis asmenų grupėmis), kuri neleidžia tinkamai užtikrinti, kad nuteistieji visada laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir nesinaudotų telefonu. Ieškovė reikalaudama iš pataisos namų, kad šie užtikrintų, jog nė vienas nuteistasis nedarytų teisės pažeidimų, reikalauja to, kas neįmanoma, ir tai prieštarauja galiojančiam principui – iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma. Be to, šiuo atveju aktualu ir trečiojo asmens veiksmai, o būtent tai, jog tiesiogiai žala atsirado dėl neteisėtų nuteistųjų veiksmų.
    7. Skunde, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika nutartyje Nr. 3K-3-320/2013, teigiama, jog nustačius pataisos namų pareigūnų neteisėtą neveikimą, taikytina dalinė atsakovo Lietuvos valstybės atsakomybė, nes pataisos namų darbuotojų neteisėtas neveikimas tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, tačiau pažymima, jog neteisėtų valstybės tarnautojų ar kitų pareigūnų veiksmų nenustatyta.
    8. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog ieškovė neįrodė neturtinės žalos fakto. Pažymima, jog teismų praktikoje pabrėžiama, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias aplinkybes, kaip bendra šalies ekonominė situacija, pragyvenimo lygis bei bendrieji teisės principai.
  7. Nukentėjusioji civilinė ieškovė O. S. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendį pakeisti – nusikaltimu padarytą 1700 eurų turtinę žalą priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos ( - ) pataisos namų, A. A. ir K. I..
    1. Skunde apeliantė mano, jog dalyje dėl civilinio ieškinio priteisiant turtinę žalą tik iš nusikaltimą padariusių asmenų, nuosprendis iš dalies nepagrįstas, nes teismas netinkamai taikė civilinio kodekso normas, reglamentuojančias žalą ir jos atlyginimą, nesivadovavo konstituciniu žalos atlyginimo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, padarė esminių BPK pažeidimų ir nukrypo nuo teismų praktikos. Teismas visiškai nemotyvavo nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos nepriteisimo iš Lietuvos valstybės. Iš nuosprendžio neaišku, kodėl valstybė yra atleidžiama nuo žalos atlyginimo, nenurodyti jokie teisiniai ir faktiniai pagrindai, dėl ko civilinis ieškinys yra tenkinamas tik iš dalies ir tuo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 329 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 369 straipsnio 3 dalis).
    2. Apeliantė teigia, jog teismas teisingai konstatavo priežastinį ryšį tarp ( - ) pataisos namų darbuotojų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos nukentėjusiajai, tačiau nepagrįstai nepriteisė turtinės žalos iš Lietuvos valstybės solidariai su nuteistaisiais, nepagrįstai turtinę žalą išskyrė iš bendros žalos, nors tiek CK 6.263 straipsnyje, tiek ir CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta pareiga atlyginti žalą, neskiriant jos į turtinę ar neturtinę. Apeliantės teigimu, Lietuvos valstybė atsakinga ne tik dėl jos patirtos neturtinės, bet ir dėl turtinės žalos.
    3. Skunde nurodoma, jog teismas teisingai konstatavo vieną iš būtinų civilinė atsakomybės sąlygų – neteisėtus ( - ) pataisos namų veiksmus, nes byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog nusikaltimas įvykdytas pasinaudojus mobilaus ryšio telefonu iš ( - ) pataisos namų. Be to, nuteistasis A. A. parodė, jog pataisos namuose įrengti mobilaus ryšio blokatoriai realiai neblokuoja jokio ryšio, ir nėra jokių problemų įsigyti tiek mobilaus ryšio telefoną, tiek ir narkotinių medžiagų pataisos namuose. Tai, kad valstybė nesiėmė pakankamų priemonių užtikrinti, jog bausmę atliekantys asmenys nedarytų kitų nusikalstamų veikų, t. y. nevykdė pozityvios pareigos užtikrinti visuomenės apsaugą nuo nusikalstamų asmenų, laikomų pataisos namuose, veiksmų, patvirtina ir duomenys, jog 2017 m. iš ( - ) pataisos namuose viso buvo išimti 883 mobilaus ryšio telefonai ir 666 SIM kortelės. Šios aplinkybės rodo, jog pataisos namai nekontroliavo nuteistųjų elgesio ir netrukdė jiems daryti nusikalstamų veikų. Tai patvirtina, kad pareiga užtikrinti, jog nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai, kontroliuoti nuteistųjų elgesį telefoninių pokalbių metu, nebuvo vykdoma. Todėl teismas teisingai konstatavo, jog Lietuvos valstybė netinkamai vykdė savo bendrąsias pareigas, todėl elgėsi nerūpestingai, neteisėtai ir tai yra pakankamas pagrindas valstybės atsakomybei kilti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
    4. Skunde taip pat apeliantė teigia, jog valstybės neteisėtas neveikimas šiuo atveju buvo neabejotina žalingų pasekmių atsiradimo sąlyga. Nusikaltimas įvykdytas kaltiems asmenims atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, būtent iš pataisos namų. Kas rodo, jog valstybė nesugebėjo užtikrinti, kad šie asmenys bus sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Ir tai atsitiko ne dėl vienkartinio pareigos užtikrinti, kad nuteistieji neteisėtai nesinaudotų mobilaus ryšio priemonėmis pataisos namuose, pažeidimo, o dėl to, kad valstybė negali sistemingai užtikrinti, jog mobilaus ryšio telefonai nepatektų į pataisos namus. Jei valstybė būtų tinkamai vykdžiusi šią pareigą, nukentėjusioji žalos nebūtų patyrusi. Dėl šių aplinkybių, apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai patirtą turtinę žalą nepriteisė iš Lietuvos valstybės. Juo labiau, kad vadovaujantis CK 6.279 straipsnio 1 dalimi, bendrai žalą padarę asmenys atsako solidariai. Dėl šių aplinkybių, skundo autorės nuomone, patirta turtinė žala iš visų atsakovų turėjo būti priteista solidariai. Apeliantė taip pat pažymi, jog teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad iš nuteistųjų ji greičiausiai neturės galimybės išsiieškoti priteistos žalos, kadangi jų turtinė padėtis bloga.
  8. Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam skirtą bausmę. Pažymi, jog kaltę pripažino, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo tik antraeilis, naudos iš nusikaltimo neturėjo.
  9. Atsiliepime į atsakovo – valstybės, atstovaujamos ( - ) pataisos namų, apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nurodo, jog sutinka su atsakovo skundu, palaiko jame nurodytus argumentus ir prašo jį tenkinti.
  10. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nukentėjusiosios O. S. atstovė R. S. prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti, Lietuvos Valstybės, atstovaujamos ( - ) pataisos namų, ir nuteistojo apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis A. A. ir jo gynėjas advokatas K. Dobilas ir nuteistosios K. I. gynėja advokatė Regina Majauskienė prašė nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus tenkinti, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos ( - ) pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.
  11. Lietuvos valstybės, atstovaujamos ( - ) pataisos namų, apeliacinis skundas tenkinamas, nukentėjusiosios O. S. ir nuteistojo A. A. apeliaciniai skundai atmetami.

14Dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos ( - ) pataisos namų, ir nukentėjusiosios O. S. apeliacinių skundų

  1. Lietuvos valstybė, atstovaujama ( - ) pataisos namų, apeliaciniame skunde teigia, jog nagrinėjant civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo iš valstybės, buvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės, todėl nuosprendis šioje dalyje neteisėtas ir nepagrįstas, taip pat nurodo, jog valstybės atsakomybė šiuo atveju galėtų būti tik dalinė. Nukentėjusioji apeliaciniame skunde teigia, jog teismas, pagrįstai nustatęs valstybės kaltę dėl jai atsiradusios žalos, nepagrįstai nepriteisė iš valstybės ir turtinės žalos atlyginimo. Teigia, jog valstybės veiksmai tiesiogiai susiję su tuo, kad jai buvo padaryta žala, todėl valstybės atsakomybė su nuteistaisiais yra solidari.
  2. Teisėjų kolegija, išanalizavusi šiuos skundų argumentus ir išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog valstybės, atstovaujamos ( - ) pataisos namų, skundo argumentas dėl pažeisto rūšinio teismingumo yra pagrįstas, todėl apeliacinis skundas tenkinamas. Tuo tarpu nukentėjusiosios skundo argumentas dėl valstybės solidarios atsakomybės yra nepagrįstas, todėl nukentėjusiosios skundas atmetamas.
  3. Nukentėjusioji O. S., patyrusi žalą dėl nusikalstamų K. I. ir A. A. veikų, baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė patirtą tiek turtinę žalą, tiek ir neturtinę žalą solidariai priteisti ne tik iš tiesiogiai nusikalstamą veiką padariusių asmenų, kurie buvo nustatyti, tačiau ir iš Lietuvos valstybės, kuri netinkamai vykdydama savo bendrąsias pareigas, neužtikrino, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, esantys pataisos namuose, neturėtų draudžiamų daiktų (telefonų), jais neteisėtai nesinaudotų ir nedarytų nusikalstamų veikų. Apylinkės teismas, nors ir nustatė, kad byloje keliamas viešosios civilinės atsakomybės taikymo klausimas, tačiau visiškai nepagrįstai, netinkamai aiškindamas bei taikydamas baudžiamojo proceso įstatymo normas, jog baudžiamojo proceso įstatymas nenumato, kad civilinis ieškinys ar jo dalis dėl tam tikrų keliamų reikalavimų galėtų būtų išskirtas į bylą ir perduotas nagrinėti pagal rūšinį teismingumą administraciniam teismui, bei neatsižvelgdamas į Lietuvos teismų įstatyme įtvirtintą teismų sistemą ir jų kompetenciją, nesivadovaudamas aktualia teismų praktika, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai atsisakė tenkinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovo prašymą civilinio ieškinio reikalavimo dalį dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo išskirti į atskirą bylą ir perduoti nagrinėti pagal rūšinį teismingumą ir nepagrįstai išnagrinėjo civilinį ieškinį iš esmės, kuriame administracinio teisinio pobūdžio ginčas buvo sutapatintas su civilinio teisinio pobūdžio santykiais.
  4. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą joje pareikštas civilinis ieškinys nagrinėjamas pagal baudžiamojo proceso įstatymo taisykles, tačiau net ir pačiame baudžiamojo proceso kodekse numatyta, jog tais atvejais, kai kyla klausimų, kurių baudžiamojo proceso kodekso normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Be to, tiek baudžiamojo, tiek ir civilinio proceso normos turi būti taikomas sistemiškai, atsižvelgiant į bendrąsias teismų sistemą ir kompetenciją nustatančias normas, taisykles. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) nuostatomis, Lietuvoje vientisą teismų sistemą sudaro bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai (Teismų įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). Apylinkių ir apygardų teismai yra bendrosios kompetencijos teismai ir jie nagrinėja civilines, baudžiamąsias bylas ir bylas dėl administracinių nusižengimų, tuo tarpu bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėja specializuoti teismai, t. y. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai (teismų įstatymo 12 straipsnio 4 dalis). Bylų priskyrimo atitinkamos kompetencijos teismams kriterijus ir pagrindas yra teisinio ginčo pobūdis ir prigimtis. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji civiliniame ieškinyje kėlė skirtingos teisinės prigimties reikalavimus. Reikalavimai dėl žalos atlyginimo fiziniams asmenims yra civilinio teisinio pobūdžio, tuo tarpu reikalavimai atlyginti žalą dėl valstybės netinkamo pareigų vykdymo patenka į CK 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį ir laikytini administracinio teisinio pobūdžio. Taigi, nukentėjusiosios civilinio iekšinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo kildinami ne tik iš neteisėtų, nusikalstamų privačių asmenų veiksmų, tačiau taip pat ir viešojo administravimo subjekto viešojo administravimo srityje atliktų neteisėtų veiksmų. Tad šiuo atveju teisinis santykis mišrus. Kadangi baudžiamojo proceso kodeksas tokių aplinkybių nereglamentuoja, kaip jau minėta, baudžiamojo proceso kodekso normos nukreipia į civilinio proceso normas. Pareiga nustatyti rūšinį teismingumą išplaukia iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 36 straipsnio ir kitų normų. CPK 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Tuo atveju kai kyla abejonių dėl rūšinio teismingumo, šiuos klausimus išsprendžia speciali teisėjų kolegija (CPK 36 straipsnio 3 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai neįvertino ir netyrė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovo prašyme nurodytų teisinių argumentų ir nesigilino į aktualią teismų praktiką šiuo klausimu, iš kurios matyti, jog analogiško pobūdžio civilinėse bylose Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra ne kartą pasisakiusi, kad tokio pobūdžio ginčuose reikalavimai turi būti išskirti, nes reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo fiziniams asmenims teismingi bendrosios kompetencijos teismui, o reikalavimai dėl žalos atlyginimo Lietuvos valstybei, – administraciniam teismui (bylos Nr. T-42/2017, T-32/2016). Be to, Lietuvos A. T. civilinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje Nr. 3K-3-287-690/2017, kurioje buvo reiškiami reikalavimai Lietuvos valstybei atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, kai nusikaltimą padarė asmenys, tuo metu atliekantys bausmę pataisos namuose, Lietuvos A. T. pasisakė, jog teismas teismingumo klausimą privalo išspręsti ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar byloje dalyvaujantys asmenys dėl rūšinio teismingumo pasisakė ar ne. Teismas šioje byloje, remdamasis jau minėtomis nutartimis bylose T-42/2017, T-32/2016, pasisakė, kad bendrosios kompetencijos teismai, išnagrinėję tokio pobūdžio ginčą iš esmės, pažeidė rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles, o tai yra absoliutus teismų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindas ir vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, apylinkės bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus panaikino, bylą perdavė nagrinėti administraciniam teismui.
  5. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo šia teismų praktika ir, neišskyręs reikalavimų dėl administracinio teisinio pobūdžio ginčo, nepagrįstai civilinį ieškinį išnagrinėjo iš esmės ir pasisakė tiek dėl civilinio pobūdžio teisinių reikalavimų dėl žalos atlyginimo iš fizinių asmenų, tiek dėl administracinio teisinio pobūdžio reikalavimų dėl žalos atlyginimo iš valstybės.
  6. Teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamojo proceso pagrindinis tikslas yra įgyvendinti teisingumą, išaiškinant nusikaltimą padariusius asmenis ir tinkamai pritaikant valstybės poveikio priemones, tuo tarpu civilinis ieškinys dėl nusikaltimo padarytos žalos atlyginimo kyla iš civilinio teisinio pobūdžio santykių, t. y. iš pareigos atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą, ir galimybė jį pareikšti bei nagrinėti kartu su baudžiamąja byla tik palengvina nukentėjusiojo asmens civilinių teisių gynimą, todėl baudžiamojo proceso kodekse 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Tačiau, vadovaujantis to paties straipsnio nuostata, civilinis ieškinys gali būti reiškiamas ne bet kam, tačiau tik įstatyme konkrečiai nurodytiems asmenims, t. y. tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims (BPK 109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju civilinis ieškinys buvo pareikštas ne tik tiesiogiai nusikalstamais veiksmais žalą padariusiems asmenims, tačiau ir valstybei, kuri nėra materialiai atsakinga už nuteistųjų veiksmus ir gali būti tik netiesiogiai atsakinga už žalą, kurią padaro nuteistieji, atlikdami laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Taigi, baudžiamajame procese ieškinys valstybei šiuo atveju negalėjo būti pareikštas, nes to nenumato baudžiamojo proceso normos. Pirmosios instancijos teismas šio klausimo nenagrinėjo, nepasisakė ir nesiėmė priemonių jo spręsti nagrinėjant patikslinto ieškinio priėmimo klausimą.
  7. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog apylinkės teismas nepagrįstai nagrinėjo civilio ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo, pareikštus Lietuvos valstybei, nepagrįstai kaip bendrosios kompetencijos teismas išnagrinėjo administracinio teisinio pobūdžio ginčą.
  8. Be to, teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su Lietuvos valstybės, atstovaujamos ( - ) pataisos namų, skunde nurodytu argumentu, jog Lietuvos valstybės atsakomybė šiuo atveju galėtų būti tik dalinė, nes jos neteisėti veiksmai su nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu nesusijusi, todėl konstatuojama, jog apylinkės teismas nepagrįstai iš valstybės nukentėjusiajai priteisė nusikaltimu padarytą turtinę žalą atlyginti solidariai su tiesiogiai nusikaltimą padariusiais asmenimis. Nagrinėjamu atveju žala nukentėjusiajai buvo padaryta dėl nusikalstamų nuteistųjų veiksmų ir šių asmenų neteisėtas veikimas su nukentėjusiajai atsiradusia žala siejamas tiesioginiu priežastiniu ryšiu, tuo tarpu valstybės atsakomybė galėtų būti tik dalinė, ne solidarioji, nes pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtas neveikimas (jei būtų nustatytas) tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-320/2013). Todėl konstatuojama, jog nukentėjusiosios skundo argumentas dėl valstybės solidarios atsakomybės tiek priteisiant turtinę, tiek neturtinę žalą yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, tačiau išsamiau dėl to nepasisakoma, nes valstybės atsakomybė šiuo atveju kyla iš administracinio teisinio pobūdžio ginčo, o bendrosios kompetencijos teismas, kaip jau aptarta anksčiau, tokio pobūdžio klausimų nesprendžia, juo labiau, jog Lietuvos valstybė, nagrinėjamu atveju, negali būti tinkama atsakove pagal BPK 109 straipsnį.
  9. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog civilinio ieškinio klausimas byloje išspręstas netinkamai, nuosprendis šioje dalyje yra nepagrįstas, ir neteisėtas, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant baudžiamojo proceso ir civilinio proceso normas, todėl turi būti pakeistas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog civilinio ieškinio klausimas išspręstas iš esmės neteisingai, išsamiau dėl kitų Lietuvos valstybės, atstovaujamos ( - ) pataisos namų, ir nukentėjusiosios O. S. apeliacinių skundų argumentų nepasisakoma.
  10. Siekiant tinkamai išspręsti civilinio ieškinio klausimą byloje, būtina išskirti civilinio ieškinio reikalavimus fiziniams asmenims, t. y. nuteistiesiems, ir reikalavimus Lietuvos valstybei. Esant aukščiau aptartiems argumentams, nukentėjusiosios O. S. ieškinio reikalavimai dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai ( - ) pataisos namų, išskirtini į atskirą bylą ir išskirta byla perduotina nagrinėti pagal rūšinį teismingumą administraciniam teismui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Nagrinėjamojoje byloje Lietuvos valstybei atstovauja ( - ) pataisos namai, esantys ( - ), todėl byla perduotina pagal rūšinį teismingumą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.
  11. Nukentėjusiosios O. S. civilinio ieškinio reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nuteistiesiems K. I. ir A. A. gali būti nagrinėjami baudžiamojoje byloje, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios civilinio ieškinio reikalavimai valstybei ir fiziniams asmenims išskirti, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos valstybės atsakomybė šioje situacijoje gali būti tik dalinė ir ji negali būti atsakove pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, būtina tikslinti civilinį ieškinį nuteistųjų atžvilgiu. Būtina tikslinti ne tik atsakovus, bet ir ieškinio dydį. Ieškovei nepatikslinus civilinio ieškinio, nėra galimybių iš esmės išnagrinėti žalos atlyginimo klausimą. Taigi, nagrinėjamu atveju negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, todėl O. S. pripažintina teisė į civilinio ieškinio dėl žalos iš nuteistųjų K. I. ir A. A. patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

15Dėl nuteistojo A. A. apeliacinio skundo

  1. Apeliantas skunde teigia, jog jam paskirta per griežta bausmė, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi skundą bei išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.
  2. Teisėjų kolegija nenustatė, jog skiriant bausmę būtų pažeisti įstatymo reikalavimai. Teismas teisingai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų veikų pobūdį bei pavojingumą, kaltės formą – padaryti du tyčiniai turtiniai nusikaltimai, kuriais kėsinamasi į svetimą nuosavybę. Abu jie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, vienas iš jų baigtas, kitas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Teismas taip pat atsižvelgė ir įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, bei dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas A. A. padarė būdamas recidyvistu, o taip pat bendrininkų grupėje. Skirdamas bausmes teismas taip pat teisingai įvertino ir apelianto asmenybę – anksčiau ne kartą teistas, tame tarpe ir realiu laisvės atėmimu, kas rodo, jog bausmės savo tikslo nepasiekė. Daromos nusikalstamos veikos yra panašaus pobūdžio, kas pagrįstai leido daryti išvadą, kad tai yra nuteistojo pragyvenimo šaltinis. Be to, veikos, už kurias apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytos atliekant laisvės atėmimo bausme, pataisos namuose, kas rodo, jog yra ne atsitiktinio pobūdžio, o nuteistojo netinkamo elgesio ir gyvenimo būdo išraiška bei pasekmė. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog A. A. pagrįstai, nepažeidžiant BK 61 straipsnio nuostatų, parinkta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, jog skirtos bausmės A. A. tiek už kiekvieną atskirą nusikalstamą veiką, tiek ir subendrinta bausmė, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, savo dydžiu yra žymiai mažesnės nei sankcijos vidurkis. Todėl, įvertinus tai, kad atsakomybę sunkina net dvi aplinkybės, o anksčiau taikytos laisvės atėmimo bausmės teigiamų pokyčių nuteistojo elgesiui neturėjo ir šias veikas jis padarė būtent atlikdamas bausmę pataisos namuose, kas rodo ypatingą įžūlumą ir nihilistinį požiūrį tiek į visuotinai priimtinas vertybes, tiek į nuteistojo atžvilgiu taikomas poveikio priemones, nelaikytinos per griežtomis. Darytina išvada, jog bausmės tiek už atskiras veikas, tiek ir subendrinta bausmė yra proporcingos veikos pavojingumui, nuteistojo asmenybei ir būtinos pasiekti bausmės tikslus. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir paskirtų bausmių dydžius, konstatuojama, kad apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė ir įvertino nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes dėl antraeilio vaidmens ir kaltės pripažinimo, todėl dar kartą į jas atsižvelgti apeliacinės instancijos teisme nėra jokio teisinio pagrindo.
  3. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 15 d. nuosprendyje netinkamai išspręstas civilinio ieškinio klausimas, todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

17panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžio dalį, kurioje Nukentėjusios O. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai priteista solidariai iš K. I. ir A. A. 1700 eurų (vienas tūkstantis septyni šimtai eurų) turtinės žalos atlyginimo taip pat O. S. naudai solidariai iš K. I., A. A. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos ( - ) pataisos namų, priteista 1000 eurų (vienas tūkstantis eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

18Nukentėjusiosios O. S. civilinio ieškinio reikalavimus dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai ( - ) pataisos namų, išskirti į atskirą bylą ir išskirtą bylą perduoti nagrinėti pagal rūšinį teismingumą Regionų administracinio teismo Kauno rūmams.

19Pripažinti nukentėjusiajai O. S. teisę į civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo iš nuteistųjų K. I. ir A. A. patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

20Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai