Byla e2A-345-196/2017
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Extra servisas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,DaRoma“ ir atsakovo R. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-281-560/2016 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „DaRoma“ ieškinį atsakovams R. B. ir R. J. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Extra servisas“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BUAB ,,DaRoma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų R. B. ir R. J. 477 873,03 Eur (1 650 000 Lt) žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2013-10-11 nutartimi UAB „DaRoma“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė G. M.. Bankroto administratoriui patikrinus įmonės dokumentus paaiškėjo, kad 2009-12-01 tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Extra servisas“ buvo sudaryta pirkimo- pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), kuria ieškovė pardavė, o UAB „Extra servisas“ įsigijo negyvenamąją patalpą – gamybines patalpas su kavinės – baro ir sandėlio patalpomis, esančius (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.1 p. šalys numatė, jog parduodamo turto kaina yra 1 650 000 Lt ir ją pirkėjas privalėjo sumokėti dalimis, o galutinis atsiskaitymo terminas 2012-12-31, tačiau skola nebuvo padengta. Bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl skolos iš trečiojo asmens priteisimo ir jo ieškinys buvo tenkintas pilnai, tačiau paaiškėjo, jog skolos atgavimas iš šios įmonės yra praktiškai neįmanomas: įmonė veiklos nevykdo, įmonėje nedirba nei vienas darbuotojas, įmonė neturi nekilnojamojo turto, taip pat jos vardu nėra registruotų transporto priemonių, paskutinis balansas teiktas VĮ Registrų centrui yra už 2009 m. Sutarties sudarymo metu ieškovės direktorius buvo atsakovas R. B., o UAB „Extra servisas“ vadovas buvo atsakovas R. J., kurie ir pasirašė Sutartį. Šie asmenys yra susiję giminystės ryšiais. Dėl šių asmenų neteisėtų veiksmų, kuriais iš esmės neatlygintinai ir neteisėtai buvo perduotas vienintelis ieškovės nuosavybės teise valdytas nekilnojamasis turtas ir nebuvo sumokėta sutartyje numatyta turto kaina, bendrovė ir jos kreditoriai patyrė 477 873,03 Eur (1 650 000 Lt) žalą, kurią solidariai turi atlyginti atsakovai. Šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos dėl atsakovų civilinės atsakomybės kilimo. UAB „DaRoma“ direktorius turėjo juridinio asmens atžvilgiu elgtis sąžiningai ir protingai, tačiau atsakovo R. B. priimti sprendimai, atlikti veiksmai yra akivaizdžiai nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi, priešingi bendrovės veiklos tikslams, negali būti laikomi atitinkančiais sąžiningos ir protingos veiklos standartus. Atsakovas, pažeisdamas pareigą elgtis sąžiningai ir protingai, nesiėmė visų galimų veiksmų dėl sutarties šalies (pirkėjo) privertimo įvykdyti prievolę – sumokėti kainą, nors sutarties įvykdymo terminas buvo jau seniai suėjęs. UAB „Extra servisas“ buvo įsteigta ir įregistruota 2009-07-13, o 2009-12-01 jau buvo pasirašyta nekilnojamojo turto sutartis. Per 2009 m. UAB „Extra servisas“ pajamos (net ne pelnas) siekė tik 72 003 Lt. Akivaizdu, jog nei vienas iš atsakovų negalėjo pagrįstai tikėtis, jog UAB „Extra servisas“ bus pajėgi sumokėti visą turto kainą. Be to, UAB „Extra servisas“ iš ieškovės įsigytą nekilnojamąjį turtą pardavė tretiesiems asmenims, tačiau nepaisant to, gautas lėšas panaudojo kitais tikslais, o ne atsiskaitymui su ieškove. Taigi sudarydami Sutartį jie žinojo/turėjo žinoti, jog ji nebus pilnai įvykdyta, žinojo, jog ieškovė iš esmės neatlygintinai perleidžia savo nekilnojamąjį turtą ir kad tokiais neteisėtais veiksmais daro žalą tiek ieškovei, tiek jos kreditoriams. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos yra akivaizdus priežastinis ryšys - atsakovai kaip verslininkai ir vienas jų kaip įmonės vadovas, turėjo teisinę pareigą elgtis sąžiningai, rūpestingai kito asmens atžvilgiu (CK 1. 5 str., 1. 137 str. 2 d., 2. 87 str. 1 d., ABĮ 19 str. 8 d.), vykdyti savo prisiimtas prievoles; šias pareigas atsakovai pažeidė be jokio teisinio pagrindo ir neteisėtai pasisavindami įmonės turtą; jei ne atsakovų neteisėti veiksmai, ieškovė nebūtų patyrusi 1 650 000 Lt (477 873,03 Eur) dydžio žalos.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės BUAB „DaRoma“ atsakovui R. J. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimui įsiteisėjus, nurodė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl žalos, padarytos BUAB „DaRoma“ perleidžiant šiai įmonei priklausiusį nekilnojamąjį turtą – Pastatą. Sutartis buvo sudaryta tarp UAB „DaRoma“ (pardavėjas) ir UAB „Extra servisas“ (pirkėjas), Sutarties sudarymo metu UAB „Daroma“ vadovavo R. B., o UAB „Extra servisas“ – R. J.. Kadangi atsakovas R. B. buvo ieškovės vadovas, todėl jo veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į CK įtvirtintas jo pareigas ieškovei (CK 2.87 str. 7 d.), tuo tarpu atsakovo R. J. civilinės atsakomybės klausimas spręstinas remiantis bendrais CK 6.246-6.249 str. įtvirtintais civilinės atsakomybės pagrindais, kadangi jis ieškovei nevadovavo ir neturi šiai įmonei CK 2.87 str. įtvirtintų pareigų.
  3. Dėl buvusio UAB „DaRoma“ vadovo atsakovo R. B. civilinės atsakomybės teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog UAB „DaRoma“ 2009 metų pabaigoje turėjo finansinių sunkumų, ji negalėjo įvykdyti savo prievolių kreditoriams, nebuvo atsiskaityta su valstybės biudžetu, išieškojimas buvo perduotas antstoliui, įmonė taip pat turėjo prievolių pagal kreditavimo sutartį, buvo įkeistas jos turimas nekilnojamasis turtas (Pastatas). Turėdama finansinių sunkumų, įmonė 2009-12-01 sudarė Sutartį, pagal kurią vienintelį savo nekilnojamąjį turtą (Pastatą) pardavė trečiajam asmeniui UAB „Extra servisas“, kuri už šį turtą įsipareigojo sumokėti 1 650 000 Lt (477 873,03 Eur). Teismo teigimu, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (sąskaitos išrašų, pateiktų su atsakovo R. J. 2015-12-07 prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo) matyti, kad iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo UAB „DaRoma“ ar jos kreditoriams buvo mokamos lėšos ir tokiu būdu dengiamos UAB „DaRoma“ skolos. UAB „DaRoma“ vadovui toks prievolių atsiskaityti pagal Sutartį įvykdymas tiko (CK 6.39 str. 2 d.), jis pats teisme pripažino, kad iki sutarties pasirašymo jis gavo 350 000 Lt (101 367 Eur), tai patvirtino ir atsakovo atstovė (CPK 182 str. 1 d. 5 p). Dėl to teismas sprendė, kad ieškovės sudaryta Sutartis visiškai atitiko įmonės interesus, leido įmonei išspręsti savo finansines problemas, todėl atmetė ieškovės argumentus, kad sandoris įmonei buvo ekonomiškai nenaudingas ar nuostolingas. Teismas nurodė, kad byloje pateikti UAB „DaRoma“ finansinės apskaitos dokumentai (kasos pajamų orderiai), kurie patvirtina, kad ir po Sutarties sudarymo buvo vykdomas atsiskaitymas pagal šią sutartį, t. y. 2009 m. gruodžio 17 d. ieškovui sumokėta 50 000 Lt (14 481 Eur), 2009 m. gruodžio 28 d. sumokėta 6 000 Lt (1 737,72 Eur), 2009 m. gruodžio 30 d. sumokėta 81 968,04 Lt (23 739,59 Eur), byloje taip pat yra pateiktas 2010-08-02 Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. liudijimas, kuriuo patvirtintas UAB „DaRoma“ vadovo pareiškimas, kad UAB „Extra servisas“ visiškai atsiskaitė už parduotą Pastatą, į ieškovės apskaitą yra įtrauktos 1 363 636,36 Lt (394 936,39 Eur) ilgalaikio materialaus turto pardavimo pajamos („IMT pardavimo pajamos“) bei 286 363,64 Lt (82 936,64 Eur) PVM mokesčio, o tai yra 1 650 000 Lt kaina (1 363 636,36 Lt + 286 363,64 Lt), už kurią buvo parduotas Pastatas. Dokumentas, kurio pagrindu ši suma yra įtraukta į UAB „DaRoma“ apskaitą yra nurodytas - DAR0002482. Šio į apskaitą įtraukto dokumento (PVM sąskaitos –faktūros) numeris atitinka atsakovo R. B. į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros, išrašytos už parduotą Pastatą, numerį, kuris taip pat yra DAR0002482. Teismas, įvertinęs į bylą atsakovo R. B. pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, iš kurių matyti, kad atsiskaitymas yra įvykęs ir apskaitytas įmonės finansinėje apskaitoje, 2010-08-02 Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės liudijimą, kurio patvirtinamas atsiskaitymas už Pastatą, padarė išvadą, kad ieškovo vadovui buvo sumokėti pinigai už perleistą įmonės turėtą ilgalaikį materialųjį turtą. Teismo teigimu, atsakovo R. B. paaiškinimus, kad nebuvo pagal Sutartį atsiskaityta, paneigia jo paties pateikti apskaitos dokumentai ir pareiškimas notarui, kuris įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas.
  4. Teismas atmetė atsakovo R. B. argumentus, kad atsiskaitymas už Pastatą buvo konstatuotas dėl to, jog buvo sudaryta 2010-08-02 Paskolos sutartis tarp ieškovės ir trečiojo asmens. Atsiliepime į ieškinį atsakovas R. B. pripažino, kad ši paskola nebuvo išmokėta. Pagal CK 6 870 str. 2 d. paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Kadangi pinigai pagal šią paskolos sutartį nebuvo perduoti ir tai pripažino pats UAB „DaRoma“ vadovas, teismas sprendė, kad ji laikoma nesudaryta. Be to, iš atsakovo pateiktų UAB „DaRoma“ finansinės apskaitos dokumentų, tiek Pastato kaina 1 363 636,36 Lt, tiek 286 363,64 Lt PVM mokestis dar iki paskolos sutarties pasirašymo buvo įtraukti į apskaitą, todėl nebuvo pagrindo fiksuoti skolos grąžinimo, nes tai jau atsispindėjo ieškovės finansinėje apskaitoje.
  5. Teismas atmetė ir ieškovės argumentus dėl trečiojo asmens finansinių galimybių įvykdyti tokio dydžio prievolę ieškovui. Bylos duomenimis, trečiasis asmuo UAB „Extra servisas“ 2009-11-29, t.y. prieš Sutarties sudarymą, buvo paėmęs 630 000 Lt (265 397,25 Eur) paskolą iš KU „Vilniaus taupomoji kasa“, iš į bylą pateikto 2010 metų UAB „Extra servisas“ pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonės pardavimo pajamos siekė 2 031 894 Lt (588 477,18 EUR), liudytojas A. J. taip pat paaiškino, kad jis buvo paėmęs vartojimo paskolą iš banko, todėl esant poreikiui skolino lėšas savo broliui, UAB „Extra servisas“ vadovui R. J., kad jis galėtų atsiskaityti su UAB „DaRoma“ pagal Sutartį. Įvertinęs trečiojo asmens UAB „Extra servisas“ gautą paskolą, per 2010 metus gautas pajamas bei įmonės vadovo galimybę asmeniškai pasiskolinti lėšų, kad būtų įvykdyta prievolė atsiskaityti pagal pirkimo-pardavimo sutartį, teismas padarė išvadą, kad tikėtina, jog UAB „Extra servisas“ 2010 metais turėjo galimybę įvykdyti tokio dydžio prievolę.
  6. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovas R. B. sudarė įmonei nenaudingą sandorį ar tokiu būdu siekė iššvaistyti įmonės turtą. Pagal šį sandorį gautos lėšos yra apskaitytos įmonės finansinėje apskaitoje, atsakovas 2010-08-02 notariniu liudijimu, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas, yra patvirtinęs atsikaitymo faktą, todėl nėra pagrindo konstatuoti jo veiksmų neteisėtumą ir fiduciarinių pareigų nevykdymą sudarant ir vykdant Sutartį. Teismas nenustatė, kad atsakovas atliko ieškovės interesams priešingus veiksmus ir dėl to įmonei atsirado žala. Nenustatęs UAB „DaRoma“ vadovo neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.) sudarant ir vykdant Sutartį bei nenustatęs, kad vykdant šį sandorį įmonei buvo padaryta žala (CK 6.249 str.), teismas nurodė, kad nėra pagrindo spęsti dėl šio atsakovo civilinės atsakomybės taikymo.
  7. Dėl atsakovo R. J. civilinės atsakomybės taikymo teismas nurodė, kad atsakovo R. J. veiksmų neteisėtumas dalyvaujant sudarant Sutartį yra grindžiamas neatsikaitymo pagal ją faktu. Teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutiko, nurodęs, kad byloje esantis oficialus rašytinis įrodymas – 2010-08-02 notaro liudijimas – patvirtina, kad su ieškove yra visiškai atsiskaityta, be to, ieškovės vadovas R. B. ne tik notarui paliudijo apie atsiskaitymą, bet ir šią sumą įtraukė į apskaitą. Teismo nuomone, tas faktas, kad atsakovas R. B. nuo 2009 metų iki 2013 metų (4 metai) nekėlė klausimo dėl skolos grąžinimo, apskaitė parduoto Pastato kainą, notarui patvirtino atsiskaitymą pagal pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtina, kad ieškovo vadovui buvo sumokėti pinigai už parduotą Pastatą. Sutarties šalimis buvo juridiniai asmenys, jų sudaromi sandoriai yra rašytinės formos (ar notarinės formos), todėl už šių sandorių sukeliamas teisines pasekmes atsako juos sudarę įgalioti asmenys.
  8. Dėl Pastato pirkimo-pardavimo sandoriu padarytos žalos teismas nurodė, kad byloje yra nustatyta, jog dar iki pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo trečiasis asmuo yra sumokėjęs ieškovui dalį kainos. Kaip pripažino pats įmonės vadovas, tai buvo 350 000 Lt (101 367 Eur) suma. Byloje taip pat yra pateikti teismo šiame sprendime jau aptarti dokumentai, kurie patvirtina, kad ieškovui buvo sumokėta visa Pastato kaina. Teismas nurodė, kad buvusiam ieškovės vadovui R. B. notarui patvirtinus apie atsiskaitymą ir šią sumą įtraukus į ieškovės apskaitą, nėra pagrindo teigti, kad dėl sudaryto sandorio įmonė patyrė žalą, kurią turi atlyginti pirkimo-pardavimo sutarties šalys. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovams dalyvaujant ir vykdant Sutartį buvo atlikti neteisėti veiksmai, dėl kurių atsakovams turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė ir priteista šiais veiksmais padaryta žala.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Ieškovė BUAB ,,DaRoma“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nepagrįsta teismo išvada, kad Sutartis visiškai atitiko UAB ,,DaRoma“ interesus. Pagal Sutartį sulygta turto pardavimo kaina buvo 1 650 000 Lt (477 873,03 Eur), tuo tarpu UAB ,,DaRoma“ už parduotą turtą buvo sumokėta tik 350 000 Lt (101 367,01 Eur), trečiasis asmuo UAB ,,Extra servisas“ liko neįvykdęs prievolės pagal Sutartį sumokėti likusius 1 300 000 Lt (376 506,02 Eur).
    2. Nepagrįsta teismo išvada, kad išrašyta ir apmokėjimui pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. DAR0002842, kuri įtraukta į UAB ,,DaRoma“ apskaitą, pagrindžia atsiskaitymą pagal Sutartį. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, taigi turto pardavėjas išrašė bei apmokėjimui pateikė sąskaitą faktūrą, pagal kurią nėra pilnai atsiskaityta ir tos aplinkybės neginčytinai atsispindi toje pačioje UAB ,,DaRoma“ apskaitoje bei yra patvirtintos įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu, kuriuo BUAB ,,DaRoma“ naudai iš UAB ,,Extra servisas“ yra priteista 1 650 000 Lt skola. Teismas pažeidė CPK 18 straipsnio nuostatas paneigdamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes.
    3. Nepagrįsti teismo motyvai, kad atsakovui R. B. pripažinus, jog 2010 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutartis tarp UAB ,,DaRoma“ ir UAB ,,Extra servisas“ dėl 1 300 000 Lt (376 506,02 Eur) nebuvo išmokėta, todėl ji laikoma nesudaryta. Teismas turėjo aiškintis visas šios paskolos sutarties sudarymo aplinkybes bei kompleksiškai įvertinti byloje esančius įrodymus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB ,,Extra servisas“ nebuvo pajėgi įvykdyti įsipareigojimų pagal Sutartį ir iš ūkinės veiklos generuojamomis pajamomis negalėjo atsiskaityti už Sutarties pagrindu įgytą turtą, kadangi per 2009 metus bendrovės pajamos siekė tik 72 003 Lt. Paskolos sutartis tarp UAB ,,DaRoma“ ir UAB ,,Extra servisas“ buvo sudaryta tą pačią dieną, kaip ir išduotas notaro liudijimas, jog UAB ,,Extra servisas“ neva pilnai atsiskaitė pagal Sutartį. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad paskolos sutartimi UAB ,,DaRoma“ siekė užsitikrinti likusios sumos už perleistą turtą sumokėjimą, priešingu atveju išdavus notarinį liudijimą UAB ,,DaRoma“ būtų praradusi galimybes ginti pažeistus interesus pagal Sutartį, kuria perleistas turtas. Tokias prielaidas leidžia daryti paskolos sutartyje numatyta paskolos suma 1 300 000 Lt (376 506,02 Eur), kuri sutampa su nesumokėta suma pagal PVM sąskaitą faktūrą DAR0002842 taip pat ir tai, kad tiek turto perleidimo Sutartyje, tiek paskolos sutartyje buvo numatytas tas pats atsiskaitymo terminas 2012 m. gruodžio 31 d.
    4. Teismo išvada, kad UAB ,,Extra servisas“ 2010 metais turėjo galimybę įvykdyti prievolę pagal Sutartį, prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Pagal viešai pateikiamą informaciją UAB ,,Extra servisas“ pajamos 2009 m. siekė tik 72 003 Lt (20 853,51 Eur). Pateiktos kreditavimo sutartys patvirtina, kad A. J., kuris tariamai paskolino daugiau nei 1 300 000 Lt (376 506,02 Eur) sumą UAB ,,Extra servisas“, buvo suteiktas tikslinis kreditas, t. y. būstui įsigyti, tačiau ne piniginėms lėšoms gauti, kurias būtų galėjęs perskolinti, be to, tikslinis kreditas buvo suteiktas dar 2007 metais, todėl manytina, kad jis buvo panaudotas iki turto perleidimo Sutarties sudarymo. Nepatikimais laikytini ir byloje R. J. pateikti UAB ,,Extra servisas“ 2010 m. finansinės atskaitomybės dokumentai, nes tokie dokumentai BUAB ,,Extra servisas“ bankroto administratoriui nėra perduoti, jie įstatymo nustatyta tvarka nėra pateikti VĮ Registrų centrui.
    5. Teismo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas R. B. nuo 2009 metų iki 2013 metų nekėlė klausimo dėl skolos grąžinimo, niekaip nepatvirtina fakto, kad UAB ,,Extra servisas“ atsiskaitė pagal Sutartį. Priešingai, ši aplinkybė leidžia konstatuoti atsakovo R. B. kaltę dėl žalos atsiradimo.
  2. Atsakovas R. B. apeliaciniame skunde sutinka su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimu, tačiau prašo pakeisti motyvuojamojoje dalyje nurodytus motyvus:

4pašalinti sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus: ,,atsiskaitymas yra įvykęs“, visus kitus motyvus, kad su ieškove yra visiškai atsiskaityta, kad ieškovei buvo sumokėta visa Pastato kaina; ,,ieškovės vadovui buvo sumokėti pinigai už perleistą įmonės turėtą ilgalaikį materialųjį turtą“, ,,atsakovo R. B. paaiškinimus, kad nebuvo pagal Sutartį atsiskaityta, paneigia jo paties pateikti apskaitos dokumentai ir pareiškimas notarui, kuris įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas. Taigi atsakovo R. B. paaiškinimai dėl pinigų pagal Sutartį nesumokėjimo ir dėl jo lūkesčių, kad jie bus sumokėti ateityje, yra paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, iš kurių vienas – 2010-08-02 notarės liudijimas – yra oficialusis rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.)“; ,,skolos sutarties įtraukimo į ieškovės apskaitą 2010 metais galėjo būti siekiama pateisinti laikiną pinigų išėmimą iš įmonės kasos“; ,,Teismas atsakovo R. B. kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo instituciją 2013-09-27 vertina kaip jo pasirinktą ginimosi priemonę nuo įmonei gręsiančio bankroto“; ,,apie nesudarytą paskolos sutartį“; ,,byloje taip pat yra paneigti argumentai, kad vietoj atsiskaitymo buvo sudaryta paskolos sutartis, kadangi pagal finansinės apskaitos duomenis skola jau buvo grąžinta, o ieškovės vadovas pripažino, kad paskola nebuvo išmokėta, todėl ši sutartis laikoma nesudaryta“; ,,R. B. nesiėmė jokių priemonių skolai atgauti“; ,,Teismo nuomone, tas faktas, kad atsakovas R. B. nuo 2009 metų iki 2013 metų (4 metai) nekėlė klausimo dėl skolos grąžinimo, apskaitė parduoto Pastato kainą, notarui patvirtino atsiskaitymą pagal pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtina, kad ieškovės vadovui buvo sumokėti pinigai už parduotą Pastatą“; ,,teismas neturi pagrindo spręsti, kad trečiojo asmens vadovas R. J. atliko neteisėtus veiksmus vykdant Sutartį“;

5pakeisti sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus: ,,dėl 2010-09-02 Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. liudijimo vertinimo, jį atlikus visų byloje esančių įrodymų viseto fone“; ,,dėl UAB ,,DaRoma“ buhalterinės apskaitos duomenų vertinimo“; ,,kad byloje esančia medžiaga yra paneigti argumentai, kad atsiskaitymas už Pastatą buvo konstatuotas dėl to, jog buvo sudaryta 2010-08-02 paskolos sutartis (atsakovo R. B. atsiliepimo priedas Nr. 7) tarp ieškovės ir trečiojo asmens“; ,,Dėl paskolos sutarties laikymo nesudaryta ir jos įtraukimo į UAB ,,DaRoma“ apskaitą 2010 metais“; ,,kad atsakovas R. B., būdamas UAB ,,DaRoma“ vadovu, nesiėmė jokių priemonių šiai skolai nei pagal pirkimo-pardavimo, nei pagal fiktyviai sudarytą paskolos sutartį išieškoti“; ,,kad R. B. nebendradarbiavo ne tik su mokesčių administratoriumi, bet ir su Pastato pirkėju, kuriam atstovavo atsakovas R. J.“.

  1. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino, kad į bylą nėra pateikti nustatytos formos juridinio asmens mokėjimus kitam juridiniam asmeniui patvirtinantys dokumentai 1 300 000 Lt (376 506,02 Eur) sumai už pirktą turtą. UAB ,,Extra servisas“ galutinai už turtą neatsiskaitė. Teismo nurodoma į ieškovės apskaitą įtraukta 2009-11-30 PVM sąskaita faktūra Nr. DAR0002482 patvirtina UAB ,,Extra servisas“ skolą, bet ne šios skolos apmokėjimą. Sutarties 3.1 p. šalys numatė, jog parduodamo turto kaina yra 1 650 000 Lt (477 873,03 Eur)ir ją pirkėjas privalėjo sumokėti dalimis, o galutinis atsiskaitymo terminas 2012-12-31, tačiau iki šios dienos skola nėra galutinai padengta. Būtent dėl to 2010-09-02 šalių buvo pasirašyta paskolos sutartis skolos sumai 1 300 000 Lt (376 506,02 Eur), skolos grąžinimo terminas numatytas taip pat 2012-12-31. R. J. žadėjo galutinai atsiskaityti su UAB ,,DaRoma“ po turto pardavimo UAB ,,Swedbank lizingas“, tačiau 2010-09-09 jį pardavęs, su ieškove neatsiskaitė, išpardavė turtą, UAB ,,Extra servisas“ akcijas pardavė neegzistuojantiems užsienio piliečiams.
    2. Teismo sprendimo motyvai yra grindžiami prielaidomis, kad UAB ,,Extra servisas“ tikėtinai galėjo sumokėti visą pastato kainą prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Teismas pagrįstai nenustatęs neteisėtų atsakovo R. B. veiksmų ir konstatavęs nesant pagrindų jo atsakomybei kilti, nepagrįstai konstatavo, kad už turto pardavimą buvo galutinai atsiskaityta, o paskolos sutartis nėra sudaryta. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas R. B. dėjo pastangas išspręsti su atsakovu R. J. susidariusią ginčo situaciją dėl visiško atsiskaitymo už turtą, tačiau šis nebendradarbiavo, neatsiskaitė už turtą
  2. Atsakovas R. B. atsiliepime į ieškovės BUAB ,,DaRoma“ apeliacinį skundą prašo ieškovės skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, sutampančiais su atsakovo R. B. apeliacinio skundo argumentais, tačiau ieškovės skundą prašo atmesti ir tenkinti atsakovo skundą. Ieškovė skunde nepateikia motyvų, sudarančių pagrindą naikinti arba keisti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, o jo nurodytų motyvų pakeitimas savaime nesudaro pagrindo naikinti sprendimą visa apimtimi. Byloje nėra surinka įrodymų pagrįsti sąlygų atsakovo R. B. civilinei atsakomybei kilti buvimą. Tiek ieškovė, tiek atsakovas savo skunduose nurodo, kad Sutarties kaina nustatyta tinkamai, UAB ,,Extra servisas“ sumokėjo ieškovei turto kainos dalį, tačiau liko skolinga 1 300 000 Lt (376 506,02 Eur) ir UAB ,,Extra servisas“ net po turto pardavimo šios skolos ieškovei nepadengė.
  3. Atsakovas R. J. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus atmesti, priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Ieškovė BUAB ,,DaRoma“ ieškiniu siekia prisiteisti neva padarytą 1 650 000 Lt (477 873,03 Eur) žalą iš atsakovo R. J. kaip trečiojo asmens BUAB ,,Extra servisas“ buvusio vadovo, t. y. kaip iš fizinio asmens. Tokiu atveju ieškovė turėtų aiškiai įrodyti visas R. J. civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246 – 6.249 str.). Atsakovas R. J. neturi fiduciarinių pareigų BUAB ,,DaRoma“ ir negali būti atsakingas prieš ieškovės kaip bankrutuojančios bendrovės kreditorius (CK 2.87 str. 7 d.), nes turto sandoris vyko tarp dviejų juridinių asmenų, taigi šiuo atveju civilinė atsakomybė, įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas, galėtų kilti tik BUAB ,,Extra servisas“. Atsižvelgiant į bendrovių ir jų valdymo organų santykių teisinį reglamentavimą, ieškovė negalėjo reikšti tokio ieškinio atsakovui R. J., nes atsakomybė už Sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą galėjo kilti tik Sutarties šaliai, t. y. UAB ,,Extra servisas“.
    2. Nepagrįstas ieškovės skundo argumentas, kad UAB ,,Extra servisas“ nei Sutarties sudarymo laikotarpiu, nei jos vykdymo laikotarpiu iš esmės nebuvo pajėgi įvykdyti tokio įsipareigojimo ir sumokėti 1 650 000 Lt (477 873,03 Eur) ieškovei UAB ,,DaRoma“. Teismas pagrįstai sprendė, kad įvertinus trečiojo asmens UAB ,,Extra servisas“ gautą paskolą, per 2010 metais gautas pajamas bei įmonės vadovo galimybę asmeniškai pasiskolinti lėšų, kad būtų įvykdyta prievolė atsiskaityti pagal Sutartį, darytina išvada, kad tikėtina, jog UAB ,,Extra servisas“ 2010 metais turėjo galimybę įvykdyti tokio dydžio prievolę. Atsakovas R. J. kaip bendrovės vadovas veikė sąžiningai ir protingai UAB ,,Extra servisas“ atžvilgiu, tinkamai vystė autoserviso veiklą, 2009-12-01 sandoriu įsigijo nekilnojamąjį turtą verslo plėtrai užtikrinti, jo tinkamo vadovavimo dėka 2010 m. UAB ,,Extra servisas“ pardavimo pajamos siekė 2 031 894 Lt, o bendrovės veiklos dokumentai patvirtina, kad bendrovė turėjo visas galimybes atsiskaityti pagal Sutartį. Nekonstatavus neteisėtų atsakovo R. J. veiksmų UAB ,,Extra servisas“ atžvilgiu, nėra pagrindo konstatuoti R. J. civilinės atsakomybės šioje byloje.
    3. Teismas, įvertinęs į bylą atsakovo R. B. pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, iš kurių matyti, kad atsiskaitymas yra įvykęs ir apskaitytas įmonės finansinėje apskaitoje, 2010-08-02 Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės liudijimą, kuriuo patvirtinamas atsiskaitymas už turtą, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės vadovui buvo sumokėti pinigai už perleistą įmonės turtą. Atsakovo R. B. paaiškinimus, kad nebuvo atsiskaityta pagal Sutartį, paneigia jo paties pateikti ataskaitos dokumentai ir paaiškinimas notarui, kuris įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas.
    4. Ieškovė neįrodė atsakovo R. J. neteisėtų veiksmų, o solidariosios atsakovų atsakomybės neįrodinėjo. Ieškovė nenurodė kokiu pagrindu ir bendrais atsakovų veiksmais galimai yra padaryta žala ieškovei.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

7Dėl atsakovo R. B., kaip bendrovės vadovo civilinės atsakomybės

  1. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 str.). Ieškovas, reikšdamas atsakovui, kaip įmonės vadovui, reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (CPK 178, 182 str. 4 d.). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę, reikalavimų.
  2. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.
  3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas išaiškinimas, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Kai ieškiniu reikalaujama bendrovės vadovui atlyginti žalą, padarytą bendrovei sudarytais sandoriais, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar tokie sandoriai sudaryti bendrovei prisiimant įprastą jos veikloje ūkinę komercinę riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013). Remiantis teismų praktikoje pripažįstama verslo sprendimų priėmimo taisykle (angl. business judgment rule), preziumuojamas vadovų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).
  4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „DaRoma“, atstovaujama direktoriaus R. B. ir UAB „Extra servisas“, atstovaujama direktoriaus R. J., 2009 m. gruodžio 1 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovė UAB ,,DaRoma“ (pardavėjas) pardavė negyvenamąsias patalpas – gamybines patalpas su kavinės – baro ir sandėlio patalpomis, esančias (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui UAB ,,Extra servisas“ (pirkėjas) už 1 650 000 Lt (477 873,03 Eur). Pagal Sutarties 3.1 punktą turto kainą trečiasis asmuo UAB ,,Extra servisas“ turėjo sumokėti tokia tvarka: 300 000 Lt (86 886 Eur) iki pasirašant Sutartį; 72 000 Lt (20 852,64 Eur) iki 2010-11-25 kas mėnesį pervedant po 6 000 Lt (1 737,72 Eur) į UAB ,,DaRoma“ sąskaitą AB Ūkio banke; 1 278 000 Lt (370 134,38 Eur) iki 2012-12-31 pervedant pinigus į UAB ,,DaRoma“ sąskaitą AB Ūkio banke. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 11 d. nutartimi iškėlė UAB „DaRoma“ bankroto bylą.
  5. BUAB „DaRoma“ bankroto administratorius byloje pareiškė ieškinį buvusiam UAB „DaRoma“ vadovui R. B. ir trečiojo asmens BUAB „Extra servisas“ vadovui R. J. dėl 1 650 000 Lt (477 873,03 EUR) žalos atlyginimo, nurodydamas, kad dėl šių asmenų neteisėtų veiksmų, kuriais iš esmės neatlygintinai ir neteisėtai buvo perduotas vienintelis UAB ,,DaRoma“ nuosavybės teise valdytas nekilnojamasis turtas, nebuvo sumokėta Sutartyje numatyta turto kaina, ieškovė ir jos kreditoriai patyrė žalą.
  6. Apeliantai skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė nepagrįstą išvadą, kad trečiasis asmuo UAB ,,Extra servisas“ pilnai atsiskaitė su ieškove UAB ,,DaRoma“ pagal Sutartį už parduotą turtą, apeliantai nurodo, kad UAB ,,DaRoma“ buvo sumokėta tik 350 000 (101 367 Eur) suma už perleistą turtą. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliantų argumentais.
  7. Pagal Sutarties 3.1 p. šalių susitarimu parduodamo turto kaina buvo nustatyta 1 650 000 Lt (477 873,03 Eur), apeliantai skunduose nurodo, kad ieškovei UAB ,,DaRoma“ už parduotą turtą buvo sumokėta tik 350 000 Lt (101 367 Eur), tačiau trečiasis asmuo UAB ,,Extra servisas“ liko neįvykdęs prievolės pagal Sutartį sumokėti likusios sumos 1 300 000 Lt (376 506,02 Eur). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo R. B. pateiktą UAB „DaRoma“ finansinės apskaitos dokumentą – sąskaitos 2411 apyvartą, kurioje į bendrovės apskaitą įtrauktos 1 363 636,36 Lt (394 936,39 Eur) ilgalaikio materialaus turto pardavimo pajamos („IMT pardavimo pajamos“) bei 286 363,64 Lt (82 936,64 Eur) PVM mokesčio, o tai yra 1 650 000 Lt kaina (1 363 636,36 Lt + 286 363,64 Lt), už kurią buvo parduotas turtas, taip pat tai, kad minėta suma įtraukta dokumento DAR0002482 pagrindu, kurio numeris atitinka byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros, išrašytos už parduotą turtą, numerį, sprendė, kad atsiskaitymas už parduotą turtą yra įvykęs ir apskaitytas ieškovės UAB ,,DaRoma“ finansinėje apskaitoje (atsakovo R. B. 2015-07-23 pateikto atsiliepimo į ieškinį priedas). Šiuo atveju sutiktina su ieškovės skundo argumentu, kad į UAB ,,DaRoma“ apskaitą įtraukta išrašyta ir UAB ,,Extra servisas“ apmokėjimui pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. DAR0002482 nepagrindžia pinigų gavimo įmonėje, t. y. pilno atsiskaitymo pagal Sutartį. Be to, vertindamas nurodytą UAB „DaRoma“ finansinės apskaitos dokumentą – sąskaitos 2411 apyvartą, teismas jame pateiktus duomenis vertino atsietai nuo jame nurodytų kitų duomenų. Be teismo nurodytų bendrovės apskaitoje įtrauktų 1 363 636,36 Lt (394 936,39 Eur) ilgalaikio materialaus turto pardavimo pajamų („IMT pardavimo pajamos“) bei 286 363,64 Lt (82 936,64 Eur) PVM mokesčio, kurių suma sutampa su parduoto turto kaina, UAB ,,DaRoma“ apskaitoje taip pat nurodyta, kad 1 300 000 Lt sumai užskaitoma skola UAB ,,Extra servisas“ vietoje skolos UAB ,,DaRoma“ suteikiama paskola. Taigi remiantis nurodytais duomenimis negalima daryti išvados, kad atsiskaitymas pagal 2009 m. gruodžio 1 d. sudarytą pirkimo-pardavimo už parduotą turtą yra įvykęs, juo labiau, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos UAB ,,DaRoma“ sąskaitos 2411 apyvartoje pažymėtos sumos įtrauktos 2009-11-30, t. y. dar iki Sutarties sudarymo, kai atsakovas R. J. net neteigė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad už perkamą turtą buvo atsiskaityta visiškai iki Sutarties sudarymo.
  8. Vertinant byloje įrodinėjamą atsiskaitymą už Sutartimi perleistą turtą, pažymėtina, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl juridinių asmenų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimo ir registravimo. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, kuris leidžia ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrįsti su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija). Byloje nepateikta jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, kad dalis Sutartimi nustatytos turto pardavimo kainos, t. y. 1 300 000 Lt (376 506,05 Eur) suma ieškovei buvo sumokėta. Atsakovas R. B. neigia minėtą sumą gavęs, o atsakovas R. J. nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, kad ši suma ieškovei ar jos vadovui yra sumokėta. Atsakovas R. J. atsiskaitymą pagal Sutartį įrodinėja notarės L. Š. 2010-08-02 išduotu liudijimu, kuriuo konstatuota, kad UAB „Extra servisas“ visiškai atsiskaitė už perkamas negyvenamąsias patalpas. Tačiau šis įrodymas vertintinas kartu su byloje atsakovo R. B. pateikta 2010-08-02 paskolos sutartimi pasirašyta UAB ,,DaRoma“ direktoriaus R. B. ir UAB ,,Extra servisas“ direktoriaus R. J., kurioje nurodyta, kad UAB ,,Extra servisas“ pasiskolino iš UAB ,,DaRoma“ 1 300 000 Lt, kuriuos įsipareigoja grąžinti iki 2012-12-31. Byloje nustatyta, ir ši aplinkybė neginčijama, kad paskolos suma trečiajam asmeniui UAB ,,Extra servisas“ nebuvo išmokėta. Kaip matyti iš šių byloje pateiktų įrodymų, paskolos sutartis buvo sudaryta tą pačią dieną, kaip ir išduotas notarės liudijimas, jog UAB ,,Extra servisas“ visiškai atsiskaitė su UAB ,,DaRoma“ už perkamas patalpas. Minėtoje paskolos sutartyje numatyta paskolos suma 1 300 000 Lt (376 506,02 Eur) sutampa su nesumokėta suma pagal PVM sąskaitą faktūrą DAR0002842, taip pat numatytas paskolos grąžinimo terminas 2012-12-31 sutampa su Sutartyje numatytu kainos už parduotą Pastatą sumokėjimo terminu. Vertinant šiuos duomenis kompleksiškai, sutiktina su ieškovės skundo argumentu, kad paskolos sutartimi UAB ,,DaRoma“ siekė užsitikrinti nesumokėtos sumos už perleistą turtą sumokėjimą, nes priešingu atveju išdavus notarinį liudijimą UAB ,,DaRoma“ būtų praradusi galimybes ginti pažeistus interesus pagal Sutartį. Šią išvadą sustiprina ir paskolos sutarties sudarymo aplinkybės nurodytos Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimo tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurias išdėstė R. B. iškviestas į apklausą. Atsakovas R. B. nurodė, kad R. J. už pirktas patalpas sumokėjo tik 350 000 Lt, o likusios sumos negalėjo sumokėti, nes neturėjo pinigų, todėl įtikino atsakovą R. B., kad atsikaityti galės tik tokiu atveju, jeigu perparduos iš UAB ,,DaRoma“ įsigytą nekilnojamąjį turtą kitam asmeniui, o tai padaryti pagal Sutarties 4.3 p. nustatą galima buvo tik pilnai atsiskaičius su UAB ,,DaRoma“ už parduotą turtą, dėl šių aplinkybių buvo pasirašyta paskolos sutartis bei kreiptasi į notarę dėl liudijimo išdavimo.
  9. Iš bylos duomenų matyti, kad netrukus po paskolos sutarties sudarymo bei notarės liudijimo apie visišką atsiskaitymą už patalpas išdavimo, 2010-09-09 pirkimo-pardavimo sutartimi trečiasis asmuo UAB ,,Extra servisas“ iš ieškovės UAB ,,DaRoma“ Sutartimi įsigytas Patalpas pardavė UAB „Swedbank lizingas“. Įvertinusi nurodytas aplinkybės, teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, darytina išvada, kad atsiskaitymas konstatuotas notarės 2010-08-02 išduotame liudijime buvo dėl to, kad tą pačią dieną sudaryta paskolos sutartimi tarp UAB ,,DaRoma“ direktoriaus R. B. ir UAB ,,Extra servisas“ direktoriaus R. J., buvo užfiksuota UAB ,,Extra servisas“ skola UAB ,,DaRoma“ sumai, kuri nebuvo sumokėta už Sutartimi perleistą turtą. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad trečiasis asmuo UAB ,,Extra servisas“ pilnai neatsiskaitė su ieškove UAB ,,DaRoma“ pagal Sutartį už parduotą turtą ir neįvykdė prievolės sumokėti 1 300 000 Lt (376 506,02 Eur). Aplinkybė, kad UAB ,,Extra servisas“ nėra atsiskaičiusi su UAB ,,DaRoma“ už Sutartimi perleistą turtą, konstatuota ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-5012-467/2014.
  10. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje keliamas UAB ,,DaRoma“ buvusio vadovo R. B. civilinės atsakomybės už įmonės (ieškovės) vardu sudarytą pirkimo-pardavimo sandorį taikymo klausimas. Ieškovė nurodo, kad atsakovas R. B., būdamas UAB ,,DaRoma“ vadovas, netinkamai vykdė jam tenkančias fiduciarines pareigas, sudaryta Sutartimi iš esmės neatlygintinai buvo perleistas vienintelis ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, įmonės vadovas negalėjo pagrįstai tikėtis, jog turto pirkėjas UAB ,,Extra servisas“ bus pajėgi sumokėti visą turto kainą bei nesiėmė jokių veiksmų, kad pirkėjas atsiskaitytų už parduotą turtą.
  11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, jog sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žalos, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį būtų priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.) taip, jog protingas ir apdairus bendrovės vadovas tokiomis pačiomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, bendrovės vadovas prisiimtų neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013). Taigi, bendrovės vadovas, prieš sudarydamas konkretų sandorį, turi maksimaliai atidžiai ir rūpestingai įvertinti visas reikšmingas tokiam sandoriui sudaryti aplinkybes, apsvarstyti, kokios ekonominės naudos tokio sandorio sudarymas turės bendrovei ir ar jo sudarymas nereikš pernelyg didelės rizikos, atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį ir kreditorių interesus.
  12. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „DaRoma“ 2009 metų pabaigoje turėjo finansinių sunkumų, nevykdė savo prievolių kreditoriams, buvo skolinga valstybės biudžetui. Esant sunkiai bendrovės turtinei padėčiai, UAB „DaRoma“, atstovaujama direktoriaus R. B., 2009-12-01 sudarė Sutartį, kuria vienintelį savo nekilnojamąjį turtą, kurio pagrindu vykdė savo ūkinę veiklą, pardavė trečiajam asmeniui UAB „Extra servisas“, kuri už šį turtą įsipareigojo sumokėti 1 650 000 Lt (477 873,03 Eur), šį atsiskaitymą išdėstant net iki 2012-12-31. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB ,,Extra servisas“ sumokėjo tik dalį Sutartimi nustatytos turto kainos ir liko skolingas ieškovei UAB ,,DaRoma“ 1 300 000 Lt (376 506,02 Eur).
  13. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog atsakovas R. B., bendrovės vardu sudarydamas Sutartį, veikė akivaizdžiai aplaidžiai ir nesivadovavo bendrovės interesais, veikdamas rūpestingai, jis jau prieš sudarydamas Sutartį, turėjo suprasti, jog Sutarties sudarymas padarys bendrovei žalos, nes UAB „Extra servisas“ neturi finansinių galimybių atsiskaityti už perkamą turtą. Bylos duomenimis, UAB ,,Extra servisas“ buvo įsteigta ir įregistruota 2009-07-13, o jau 2009-12-01 buvo pasirašyta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Per 2009 m. UAB ,,Extra servisas“ pajamos siekė tik 72 003 Lt (20 853,51 Eur). Nors trečiasis asmuo UAB „Extra servisas“ 2009-11-29, t. y. prieš pat Sutarties sudarymą, buvo gavęs 630 000 Lt (265 397,25 Eur) paskolą iš KU „Vilniaus taupomoji kasa“, tačiau akivaizdu, kad šios paskolos nepakako Sutarties įvykdymui. Atsakovas R. B. nurodė, kad UAB ,,Extra servisas“ vadovas R. J. buvo jo dukros sutuoktinis, todėl jis veikė pasitikėjimo pagrindu. Tačiau vykdydamas bendrovės vadovo pareigas asmuo turi pareigą sudaryti įmonei naudingus sandorius, tai reiškia, jog turi būti išsamiai išsiaiškinamos sandorio sudarymo bei jo įvykdymo galimybės. Atsakovas R. B. apeliaciniame skunde pats kritiškai vertina atsakovo R. J. pateiktus duomenis, kuriais grindžiamas trečiojo asmens UAB ,,Extra servisas“ piniginių lėšų turėjimas atsiskaitymui už Sutartimi perleistą turtą.
  14. Taip pat, atsakovas R. B., būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, nesiėmė jokių veiksmų, kad trečiasis asmuo UAB ,,Extra servisas“ įvykdytų Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. už parduotą turtą sumokėtų visą kainą. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad jis reikalavo iš atsakovo R. J. galutinai atsiskaityti su UAB ,,DaRoma“, tačiau R. J. aiškino, kad UAB ,,Extra servisas“ turtinė padėtis yra tokia, kad galutinis atsiskaitymas už Sutartimi įgytą turtą galimas tik jį pardavus. Tačiau ir pardavus turtą UAB „Swedbank lizingas“ bei UAB ,,Extra servisas“ neatsikaičius su UAB ,,DaRoma“ už perleistą turtą, atsakovas R. B. nesiėmė veiksmų išsireikalauti iš trečiojo asmens UAB ,,Extra servisas“ nesumokėtą skolos dalį. Atsakovas R. B. pats kreipėsi į notarę su pareiškimu dėl liudijimo, jog trečiasis asmuo UAB ,,Extra servisas“ yra visiškai atsiskaitęs už Sutartimi perleistą Pastatą. Nurodyti atsakovo R. B. veiksmai laikytini nesąžiningais ieškovės atžvilgiu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovo R. B. kreipimasis į ikiteisminio tyrimo instituciją 2013-09-27, kai Sutartyje numatytas atsiskaitymo už parduotą turtą terminas buvo nustatytas iki 2012-12-31, vertintinas kaip jo pasirinkta ginimosi priemonė nuo įmonei gresiančio bankroto (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 13 d. nutartimi UAB ,,DaRoma“ iškelta bankroto byla).
  15. Nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą spręsti, kad turto perleidimo Sutartis sudaryta nevisapusiškai ir aplaidžiai įvertinus dėl jos sudarymo ieškovei UAB ,,DaRoma“ ir jos kreditoriams galinčius kilti padarinius bei vėliau nesiėmus priemonių išvengti žalos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad sudarytas sandoris ne tik nuostolingas ieškovei, bet ir sudarytas pažeidžiant bendrovės vadovo fiduciarines pareigas bei akivaizdžiai pažeidžia protingą ūkinę komercinę riziką. Bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumo konstatavimui pakanka, jog jo veiksmai pripažįstami prieštaraujančiais vadovo pareigas apibrėžiančių teisės aktų reikalavimams.
  16. Nustačius bendrovės vadovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), o bendrovės vadovui tenka pareiga šią prezumpciją paneigti. Atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė. Šiuo atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo taikyti verslo sprendimų priėmimo taisyklę (angl. business judgement rule) ir taikyti prezumpcija, kad atsakovas R. B. veikė geriausiais bendrovės, kuriai vadovavo, interesais.
  17. Konstatavus atsakovo R. B. neteisėtus veiksmus, spręstina dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei prašomos priteisti žalos dydžio. Ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp asmens atliktų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio apibrėžtį skiriamas tiesioginis ir netiesioginis priežastinis ryšys. Tiesioginiu priežastiniu ryšiu laikomas toks priežastinis ryšys, kai dėl neteisėtų asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai, t. y. teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmai yra tiesiogiai susiję su kilusiais neigiamais padariniais. Netiesioginis priežastinis ryšys konstatuojamas tada, kai asmens veiksmai tiesiogiai nelemia žalos padarymo, tačiau sudaro sąlygas žalai atsirasti ir jai padidėti, t. y. asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda, tam tikru laipsniu lemia neigiamų padarinių atsiradimą.
  18. Nagrinėjamoje byloje konstatuotinas tiesioginis atsakovo R. B. neteisėtų veiksmų ir dėl jų atsiradusios žalos, t. y. finansinių nuostolių, priežastinis ryšys. Įvertinusi byloje esančius įrodymus bei faktines aplinkybes nustatyta, kad jau Sutarties sudarymo metu, atsakovui, kaip sąžiningam bei įmonės interesais veikiančiam vadovui, turėjo būti žinoma, kad trečiasis asmuo UAB „Extra servisas“ neturi finansinių galimybių atsiskaityti už perkamą turtą, atsakovas net nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų Sumokėta visa suma už parduotą UAB ,,DaRoma“ vienintelį nekilnojamąjį turtą, priešingai, kreipėsi į notarę dėl liudijimo, jog UAB „Extra servisas“ visiškai atsiskaitė už Sutartimi perleistą turtą. Trečiajam asmeniui UAB ,,Extra servisas“ nesumokėjus 1 300 000 Lt (376 506,02 Eur) už perkamą turtą, buvo padaryta nurodyto dydžio žala ieškovei bei jos kreditoriams.

8Dėl atsakovo R. J. civilinės atsakomybės

  1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 31 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Extra servisas“ bankroto bylą, o 2015 m. kovo 24 d. nutartimi patvirtino UAB ,,DaRoma“ 477 873,03 Eur trečios eilės finansinį reikalavimą UAB ,,Extra servisas“ bankroto byloje. BUAB „DaRoma“ bankroto administratorius, gindamas BUAB ,,DaRoma“ kreditorių interesus, ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė ir trečiojo asmens BUAB „Extra servisas“ vadovui R. J. bei įrodinėja, kad dėl šio atsakovo veiksmų nebuvo atsiskaityta už UAB ,,DaRoma“ Sutartimi perleistą turtą trečiajam asmeniui UAB ,,Extra servisas“ dėl to ieškovei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala.
  2. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias bankrutuojančios įmonės kreditoriaus teises, yra nurodęs, kad kreditorius, esant iškeltai bankroto bylai, yra laisvas pasirinkti, ar reikšti tiesioginį ieškinį dėl jam individualiai padarytos žalos atlyginimo ar netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančios įmonės vardu. Tokio individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Kreditorius turi teisę reikalauti iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės vadovų žalos atlyginimo ir tuo atveju, kai dėl šių asmenų veiksmų bendrovės turtinė padėtis iš esmės nepablogėjo ir kreditoriams, kaip interesų grupei, žala nepadaryta, tačiau dėl jų neteisėtų veiksmų nukentėjo konkretaus kreditoriaus turtiniai interesai ir jis bankroto procese negali gauti tų savo reikalavimų patenkinimo, kurie būtų patenkinti, jei nebūtų prieš jį nukreiptų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-219/2017). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atmestinas atsakovo R. J. atsiliepime į skundus argumentus, kad ieškovė negalėjo reikšti tokio ieškinio atsakovui R. J., nes atsakomybė už Sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą galėjo kilti tik Sutarties šaliai, t. y. UAB ,,Extra servisas“.
  3. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB ,,Extra servisas“ su ieškove UAB ,,DaRoma“ sudaryta sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tik iš dalies ir už įsigytą iš ieškovės Pastatą nesumokėjo didžiosios dalies turto kainos, t. y. 1 300 000 Lt (376 506,02 Eur). Įvertinus byloje pateiktus duomenis darytina išvada, kad priešingai nei įrodinėja atsakovas R. J., iki notarės 2010-08-02 išduoto liudijimo, kuriuo konstatuota, kad UAB „Extra servisas“ visiškai atsiskaitė už perkamas negyvenamąsias patalpas, trečiasis asmuo UAB ,,Extra servisas“ net neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti už perkamą turtą. UAB ,,Extra servisas“ buvo įsteigta 2009-07-13 ir per 2009 m. šios bedrovės pajamos sudarė tik 72 003 Lt (20 853,51 Eur). Nors byloje pateiktoje 2010 metų UAB „Extra servisas“ pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad įmonės pardavimo pajamos siekė 2 031 894 Lt (588 477,18 Eur), tačiau pardavimo savikaina sudarė 1 547 359 Lt (448 146, 14 Eur). Bendrovės 2010 m. pelnas sudarė 145 228 Lt (42 060,94 Eur), o 2009 metais bendrovė patyrė 40 382 Lt (11 695,44 Eur) nuostolių. Pagal 2010 metų UAB ,,Extra servisas“ balansą bendrovė turėjo turto už 271 099 Lt (78 515,70 Eur), o bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 156 253 Lt (45 254 Eur). Vertinant atsakovo R. J. pateiktus UAB „Extra servisas“ finansinius dokumentus negalima daryti išvados, kad bendrovė už perkamą turtą galėjo atsiskaityti savo turimu turtu. Nagrinėjamu atveju liudytojo A. J. paaiškinimai, kad jis buvo paėmęs vartojimo paskolą iš banko, todėl esant poreikiui skolino lėšas savo broliui, UAB „Extra servisas“ vadovui R. J., kad jis galėtų atsiskaityti su UAB „DaRoma“ pagal Sutartį, vertintini kritiškai. Iš bylos duomenų matyti, kad Nordea Bank Finland Flc kreditavimo sutartis dėl 1 650 000 Lt (477 873,03 Eur) paskolos suteikimo A. J., buvo sudaryta 2007-04-04, kredito išėmimo terminas nustatytas iki 2008-04-25, dėl to sutiktina su atsakovo R. B. skunde nurodytu argumentu, kad mažai tikėtina, jog iki Sutarties sudarymo (2009-12-01), kreditavimo sutarties pagrindu paimtų iš banko pinigų A. J. nebuvo panaudojęs pagal paskolos ėmimo paskirtį. Taip pat byloje nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. J. pinigus už trečiąjį asmenį UAB ,,Extra servisas“ pervedė ar perdavė ieškovei UAB ,,DaRoma“. Byloje nepateikta ir jokių duomenų apie pinigų perdavimą trečiajam asmeniui UAB ,,Extra servisas“, ar atsakovui R. J.. Nei atsakovas R. J., nei liudytojas A. J. nenurodė kada ir kokia tvarka bei kokiomis sumomis buvo atsiskaitoma su ieškove UAB ,,DaRoma“, kaip tai buvo apskaitoma bendrovių buhalteriniuose dokumentuose.
  4. Bylos duomenimis, Sutartimi iš ieškovės UAB ,,DaRoma“ įsigytas Patalpas trečiasis asmuo UAB „Extra servisas“ 2010-09-09 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė UAB „Swedbank lizingas“ už 1 650 000 Lt (477 873,03 Eur) sumą, atsiskaitymas už perleistą turtą numatytas per 5 dienas. Nors kaip teigė atsakovas R. B., atsakovas R. J. žadėjo visiškai atsiskaityti už UAB ,,Extra servisas“ įsigytą iš UAB ,,DaRoma“ Pastatą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pardavus šį turtą UAB „Swedbank lizingas“ ir gavus apmokėjimą už jį, su UAB ,,DaRoma“ būtų atsiskaityta pagal Sutartį.
  5. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Bendrovės vadovas turi elgesio laisvę apsispręsti, kokį konkrečiai verslo sprendimą priimti bei kokiu būdu jį vykdyti, tačiau vadovas privalo daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, kad atsakovas R. J., kaip UAB „Extra servisas“ vadovas, sudarant Sutartį žinojo, kad bendrovė neturės finansinių galimybių atsikaityti už perkamą turtą Sutartyje nustatytą jo kainą, tačiau net ir pardavęs Sutartimi įsigytą turtą nesumokėjo visos Sutartyje nustatytos Pastato kainos ieškovei. Nors kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Sutartyje nustatyta Pastato pardavimo kaina atitiko rinkos kainą, tačiau dėl neteisėtų, nesąžiningų atsakovo R. J. veiksmų ieškovei UAB ,,DaRoma“ buvo sumokėta tik nedidelė dalis Pastato kainos. Atsakovas R. J., kaip UAB ,,Extra servisas“ vadovas, turėjo bendrovės veiklą organizuoti taip, kad UAB ,,Extra servisas“ būtų tinkami vykdžiusi Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau atsakovas R. J. nesiėmė veiksmų, kad būtų atsiskaityta su ieškove. Nors UAB ,,Extra servisas“ pardavusi Sutartimi įgytą turtą UAB „Swedbank lizingas“ buvo gautos lėšos, tačiau jos nebuvo skirtos atsiskaitymui su ieškove. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad dėl atsakovo R. J., kaip UAB ,,Extra servisas“ vadovo, kaltės nebuvo sumokėta visa Sutartyje nustatyta Pastato kaina ieškovei. Tarp atsakovo R. J. neteisėtų, nesąžiningų veiksmų ir ieškoves patirtos žalos, kurią sudaro nesumokėta su Pastatą kainos dalis – 1 300 000 Lt (376 506,02 Eur), konstatuotinas tiesioginis priežastinis ryšys, nes dėl šių veiksmų po bankroto bylos iškėlimo trečiajam asmeniui UAB ,,Extra servisas“ ieškovė prarado galimybę gauti iš trečiojo asmens Sutartimi sulygtą atlyginimą už parduotą turtą, kurį būtų gavusi jei pirmiau nurodytų neteisėtų veiksmų nebūtų buvę.
  6. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos visos sąlygos atsakovo R. J. civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246-6.249 str.).

9Dėl civilinės atsakomybės rūšies

  1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti žalą iš abiejų atsakovų solidariai. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Tai reiškia, kad kiekvienu nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl kelių asmenų solidariosios prievolės, turi nustatyti, ar yra konkreti įstatymo norma ir (ar) šalių susitarimas, nustatantys, jog prievolė solidarioji. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės, kildinamos iš delikto teisinių santykių, kaip yra nagrinėjamu atveju, aktualus yra CK 6.279 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, kuris egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2006).
  2. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad sudarydamas Sutartį R. B. pažeidė bendrovės vadovo fiduciarines pareigas, sąmoningai nesiekė, kad už Sutartimi perleistą turtą būtų visiškai atsiskaityta, o atsakovas R. J. sudarė Sutartį žinodamas, kad UAB ,,Extra servisas“ neturės finansinių galimybių atsiskaityti už perkamą turtą ir net pardavus šį turtą nesiėmė priemonių, kad jo vadovaujama bendrovė atsiskaitytų už Sutartimi įsigytą turtą, darytina išvada, kad už ieškovei bei jos kreditoriams padarytą žalą atsakovai atsako bendrai. Dėl to iš jų solidariai yra priteisiamas 376 506,02 Eur (1 300 000 Lt) žalos atlyginimas (CK 6.279 str.).
  3. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę ir įrodymų vertinimo taisykles. Tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos, padarytos dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo ir įvykdymo, ir priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą dėl 376 506,02 Eur (1 300 000 Lt) žalos atlyginimo patenkinti.

10Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 96 straipsnio 1dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
  2. Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), iš atsakovų valstybės naudai priteistina po 2 461,60 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 5 d.).
  3. Ieškovė pateikė prašymą atlyginti 1 560 Eur pirmoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, bei pateikė šias sumą pagrindžiančius įrodymus. Atsakovas R. J. pirmosios instancijos teisme prašė atlyginti 800 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų bei pateikė tokias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Atsakovas R. B. pateikė įrodymus, kad už apeliacinio skundo parengimą turėjo 450 Eur išlaidų ir pateikė šių išlaidų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus.
  4. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, patenkinta 79 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovų ieškovei priteistina po 616,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovui R. J. priteistina 168 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui R. B. 94,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

  1. Iš dalies tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsakovams taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas atitinkamai sumažintinas iki priteistos iš atsakovų 376 506,02 Eur sumos dydžio (CPK 145 str. 2 d.).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB ,,DaRoma“ ieškinį atsakovams R. B. ir R. J. tenkinti iš dalies.

14Priteisti ieškovei BUAB ,,DaRoma“ (j. a. k. 300011380) solidariai iš atsakovų R. B. (a. k. ( - ) ir R. J. (a. k. ( - ) 376 506,02 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus šešis eurus, 2 cnt) žalos atlyginimo.

15Kitą ieškinio dalį atmesti.

16Priteisti ieškovei BUAB ,,DaRoma“ iš atsakovų R. J. ir R. B. po 616,20 Eur (šešis šimtus šešiolika eurų, 20 cnt) bylinėjimosi išlaidų.

17Priteisti iš ieškovės BUAB ,,DaRoma“ administravimui skirtų lėšų atsakovui R. J. 168 Eur (šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui R. B. 94,50 Eur (devyniasdešimt keturis eurus, 50 cnt) bylinėjimosi išlaidų.

18Priteisti iš atsakovų R. B. ir R. J. po 2 461,60 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą, 60 cnt) žyminio mokesčio valstybei.

19Sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-923-560/2015 atsakovams R. B. ir R. J. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 376 506,02 Eur.

Proceso dalyviai
Ryšiai